Byla 2-822-823/2017
Dėl jos įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autairas“ kreditorių sąrašą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statyba LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos uždarosios akcinės bedrovės „Paninvest“ prašymą dėl jos įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autairas“ kreditorių sąrašą,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. BUAB „Autairas“ kreditorė UAB „Vilniaus statyba LT“ prašė netvirtinti UAB „Paninvest“ 132 069,42 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Autairas“ bankroto byloje, susidedančio iš baudos pagal 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį, kuria UAB „Autairas“ įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus objektuose ( - ).
  2. Kreditorės teigimu, 2016 m. liepos 20 d. tarp UAB „Paninvest“ ir UAB „Autairas“ sudaryta statybos rangos sutartis ir kiti jos pagrindu sudaryti dokumentai dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo galimai yra fiktyvūs. UAB „Paninvest“ apyvarta 2015 metais buvo 5 000 Eur, todėl galima pagrįstai įtarti, kad ši bendrovė nevykdė jokio projekto ir neatliko jokių realių darbų, dėl kurių nevykdymo netesybos galėtų siekti net 132 069,42 Eur. Net jei 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis nebuvo fiktyvi, UAB „Paninvest“ reikalaujamos 132 069,42 Eur netesybos yra aiškiai per didelės. Baudos dydis turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į rangos sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė UAB „Paninvest“ dėl rangos sutarties nutraukimo, santykį.
  3. Pareiškėja UAB „Paninvest“ prašė teismo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, o trečiojo asmens UAB „Vilniaus statyba LT“ argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad 2016 m. liepos 20 d. sudaryta statybos rangos sutartis dėl 532 680 Eur vertės statybos darbų atlikimo nėra pripažinta negaliojančia ir nėra ginčijama kokiu nors sandorių negaliojimo pagrindu. Nors UAB „Paninvest“ apyvarta šiuo metu tikrai neviršija 5 000 Eur per metus, tačiau taip yra todėl, kad bendrovė nieko neparduoda, pajamų kol kas negauna ir užsiima tik nekilnojamojo turto projekto vystymo paruošiamaisiais darbais. 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartyje numatytas netesybų dydis (30 proc. bauda nuo darbų sumos) buvo parinktas objektyviai įvertinus galimas pasekmes UAB „Paninvest“, jeigu sutartis bus neįvykdyta. Dėl to, kad BUAB „Autairas“ neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, UAB „Paninvest“ negavo planuotų pajamų už nebaigto statyti statinio ir teisių į žemės sklypo nuomą perleidimą ir jų negali panaudoti tolimesniam nekilnojamojo turto projekto vystymui, iškilo rizika, kad UAB „Paninvest“ darbų užsakovė pagal sutartį gali taikyti numatytas sankcijas ar atsisakyti sudarytos sutarties. Be to, bendrovė veikia skolintomis lėšomis, už kurias moka palūkanas.
  4. BUAB „Autairas“ bankroto administratorė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ prašė kreditorės UAB „Vilniaus statyba LT“ skundą atmesti, o pareiškėjos UAB „Paninvest“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Autairas“ bankroto byloje patvirtinti. Nurodė, kad pareiškėja UAB „Paninvest“ pateikė baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymą pagrindžiančius dokumentus. Nurodyto dydžio skola UAB „Paninvest“ buvo įtraukta į įmonės apskaitą. Patikrinus minėtus įrodymus, bankroto administratorei neliko abejonių, kad statybos rangos sutartis yra reali ir teisėta, nors ji ir buvo sudaryta likus tik kiek daugiau nei mėnesiui iki UAB „Autairas“ bankroto bylos iškėlimo. Tikėtina, kad šis projektas turėjo padėti UAB „Autairas“ gauti pajamų, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtino UAB „Paninvest“ 66 034,71 Eur trečios eilės kreditorinį reikalavimą BUAB „Autairas“, kitą reikalavimo dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Paninvest“ 132 069,42 Eur kreditorinis reikalavimas nustatyta tvarka buvo apskaitytas ir įtrauktas į BUAB „Autairas“ apskaitą. Kreditorinio reikalavimo tikrinimo metu pareiškėjos bankroto administratorei pateiktų numatytų atlikti darbų projektų, projektinės dokumentacijos duomenys, taip pat byloje pateiktų leidimo statyti, preliminarios būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutarties, pažymos apie suteiktus kreditus statybos projektui finansuoti duomenys patvirtina, kad ginčijama statybos rangos sutartis galėjo būti ir buvo sudaryta.
  3. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad UAB „Paninvest“ apyvarta neviršija 5 000 Eur per metus, savaime nereiškia, jog sudaryta sutartis yra fiktyvi ar negalioja kitais įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių UAB „Paninvest“ atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad bendrovė nuosavybės bei nuomos teisėmis valdo nekilnojamojo turto objektus, kad nuo 2009 metų nuomojasi valstybei priklausantį 2,1302 ha ploto žemės sklypą, kuriame planuojama statyti daugiafunkcinį kvartalą su gyvenamosios ir komercinės paskirties statiniais bei rekreacine zona, kad šiam tikslui bankas yra suteikęs pareiškėjai paskolų. Šie duomenys leidžia teigti, kad UAB „Paninvest“ vykdo minėto projekto vystymą bei investuoja į šį projektą skolintas pinigines lėšas.
  4. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis yra nuginčyta ar ginčijama teisme įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Galiojanti sutartis šalims yra privaloma. Todėl pareiškėja UAB „Paninvest“ turi teisę teikti tvirtinti kreditorinį reikalavimą, kilusį iš galiojusios rangos sutarties.
  5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją. Pareiškėja UAB „Paninvest“ nepateikė duomenų apie tai, kad rangos darbai, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti UAB „Autairas“, tačiau jų nepradėjo, šiuo metu yra atlikti kitų rangovų, taip pat pripažino, kad šiuo metu jos užsakovė dėl neatliktų darbų jos atžvilgiu netaiko jokių sankcijų.
  6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Autairas“ ir UAB „Paninvest“ statybų rangos sutartis buvo sudaryta 2016 m. liepos 20 d., jos pakeitimai atlikti 2016 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apygardos teisme dar 2016 m. sausio 6 d. buvo iškelta byla dėl UAB „Autairas“ bankroto, 2016 m. vasario 4 d. – dėl restruktūrizavimo ir apie tai paskelbta nustatyta tvarka viešai specialiame internetiniame tinklapyje. Vėliau dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autairas“ kreipėsi kiti kreditoriai, minėtame specialiame tinklapyje buvo skelbiama apie posėdžius dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autairas“. Teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Autairas“ buvo paskirtas 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie tai viešai paskelbta 2016 m. birželio 21 d. Pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis, statybos rangos sutarties sudarymo metu UAB „Autairas“ turėjo ženklią apie 8 000 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Teismo vertinimu, pareiškėja UAB „Paninvest“, būdama verslininke, turinčia verslo bei derybų patirties, kuriai taikomi didesni atidumo ir atsargumo standartai, turėjo ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo riziką ir pasekmes iš UAB „Autairas“ pusės. Rangos sutarties, kurios kaina virš 500 000 Eur, sudarymas su UAB „Autairas“, viešoje erdvėje visiems prieinamos priemonėmis net nepasidomėjus apie būsimos rangovės turtinę padėtį, gresiantį bankrotą, darbuotojų skaičių, turimas apyvartines lėšas ir kitus resursus bei realias galimybes per tokį trumpą laiką įvykdyti tokios vertės darbus, vertintinas kaip pareiškėjos didelis neapdairumas ir neatidumas, akivaizdžios rizikos neįvertinimas dėl labai realiai galimo rangos sutarties neįvykdymo.
  7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir viešasis interesas, teismas sprendė, kad pareiškėjos UAB „Paninvest“ reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jas sumažino 50 proc. iki 66 034,71 Eur.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus statyba LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ex officio pripažinti 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį niekine (tariama) ir atsisakyti tvirtinti UAB „Paninvest“ kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ginčijamos 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties sudarymo tikslas buvo tik parodyti teismui, kad UAB „Autairas“ neva vykdo veiklą ir turi užsakymų. Tuo atveju, jei bankroto byla visgi būtų iškelta, šios sutarties pagrindu buvo siekiama patvirtinti didžiausią kreditorinį reikalavimą ir taip daryti esminę įtaką bankroto procese balsuojant kreditorių susirinkimuose. Šiuos teiginius patvirtina aplinkybės, kad su kiekvienu teismo ar kreditorių argumentu UAB „Autairas“ pateikdavo vis naujus „įrodymus“, neva paneigiančius UAB „Autairas“ nenaudingus argumentus.
    2. Vis naujų dokumentų atsiradimo chronologija leidžia daryti išvadą, kad jie buvo „kuriami“ pagal poreikį. Statybos rangos sutartis buvo pateikta teismui svarstant, ar kelti bankroto bylą. Ši sutartis 2016 m. rugpjūčio 17 d. buvo pateikta be jokių priedų, papildymų ar papildomų susitarimų. Panevėžio apygardos teismui iškėlus bankroto bylą ir nutartyje padarius išvadą, kad nepateikta įrodymų, jog sutartis pradėta realiai vykdyti, nes UAB „Autairas“ neturi pajėgumų ir apyvartinių lėšų, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. rugpjūčio 3 d. papildomą susitarimą, kad rangos darbai bus vykdomi iš užsakovo medžiagų.
    3. Sutarties šalys realiai nevykdė nei statybos rangos sutarties, nei papildomo susitarimo. Šalys nepateikė teismui duomenų, kad UAB „Paninvest“ pateikė atsakovei medžiagas, reikalingas statybos darbams atlikti, ar kad tokių medžiagų turėjo. Skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, kad UAB „Paninvest“ nepateikė duomenų apie tai, jog rangos darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovė, šiuo metu yra atlikti kitų rangovų. Taigi, užsakovei UAB „Paninvest“ „itin svarbiame ir reikšmingame“ objekte darbai nebuvo vykdomi nei 2016 m. liepos, nei vėlesniais mėnesiais, nei dabar.
    4. Teismas pernelyg pasitikėjo UAB „Paninvest“ pateiktais dokumentais. Patikrinus IS „Infostatyba“ duomenis, paaiškėjo, kad 2016 m. liepos 4 d. statybos leidimas yra negaliojantis, todėl nei UAB „Paninvest“, nei UAB „Autairas“ ar kitas subjektas šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu negalėjo ir neturėjo teisės atlikti jokių statybos rangos darbų. Tai dar vienas įrodymas, jog 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis yra sudaryta tik dėl akių.
    5. Pagal 2016 m. liepos 4 d. statybos leidimo reikalavimus UAB „Paninvest“ informaciją apie statybų pradžią, rangovo pasamdymą per 3 darbo dienas privalo paskelbti IS „Infostatyba“. Tačiau net ir šiandien IS „Infostatyba“ nėra jokių pranešimų apie statybos pradžią, rangovo ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą. Kitaip tariant, statybos nebuvo ir nėra vykdomos.
    6. Pačios atsakovės veiksmai, neginčijant absoliučiai neprotingo dydžio baudos, patvirtina, kad tarp šalių egzistuoja piktavališkas susitarimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir šios bankroto bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Autairas“ ginčijo teismuose iš esmės visus savo realių kreditorių reikalavimus, bandė kelti jiems bankroto bylas. Tačiau dėl UAB „Paninvest“ reikalavimo net nemėgino ginčytis ar derėtis. Toks UAB „Autairas“ elgesio kontrastas taip pat patvirtina sutarties šalių nesąžiningus ketinimus.
    7. UAB „Paninvest“ nėra pajėgi finansuoti jokių statybų. Pagal UAB „Paninvest“ balansą, įmonės kapitalo dydis – 2 375 006 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės nuostolius sudaro keli šimtai tūkstančių eurų, o pajamas per 2015-2016 m. sudarė tik ginčijama 132 069 Eur bauda iš fiktyvios sutarties. Akivaizdu, kad UAB „Paninvest“ realios veiklos nevykdo ir tikisi tik parduoti 2007 m. nusipirktą nekilnojamąjį turtą.
    8. UAB „Paninvest“ finansinis reikalavimas nebuvo įtrauktas į UAB „Autairas“ finansinę apskaitą. Teismas apie reikalavimo įtraukimą sprendė iš dokumentų, kuriuos UAB „Autairas“ pateikė bankroto administratoriui jau įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Autairas“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo įspėta, kad, jei per tris dienas nepradės vykdyti darbų pagal patvirtintą grafiką, sutartis bus vienašališkai nutraukta bei priskaityta 159 804 Eur bauda. 2016 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Autairas“ buvo įteiktas pranešimas dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, o 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo išrašyta ir įteikta sąskaita - faktūra dėl 132 069,42 Eur baudos sumokėjimo, todėl UAB „Autairas“ dar 2016 m. rugpjūčio 23 d. žinojo, jog jai teks mokėti baudą, o 2016 m. rugpjūčio 29 d. žinojo apie UAB „Paninvest“ finansinį reikalavimą, tačiau kartu su 2016 m. rugsėjo 1 d. atskiruoju skundu pateiktame kreditorių sąraše UAB „Autairas“ nenurodė jokio UAB „Paninvest“ reikalavimo.
    9. Teismas nenustatė, kad UAB „Paninvest“ būtų patyrusi kokių nors nuostolių dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, todėl neaišku, pagal kokius kriterijus teismas sprendė, kad 66 034,71 Eur bauda yra protinga ir pagrįsta. Pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. liepos 4 d. statybos leidimas yra negaliojantis, todėl net teoriškai UAB „Paninvest“ negalėjo patirti jokių nuostolių, nes pagal šį leidimą negalėjo vykdyti jokių statybos darbų. Kadangi statybos leidimas yra negaliojantis, nėra pagrindo spręsti, kad statybos rangos sutartis nutraukta dėl UAB „Autairas“ kaltės. Priešingai, dėl statybos rangos nutraukimo yra kalta pati UAB „Paninvest“
  2. BUAB „Autairas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šias argumentais:
    1. Nepaisant statybos rangos sutarties sudarymo datos, nebuvo jokių abejonių dėl šios sutarties realumo, kadangi, prieš pateikiant teismui tvirtinti UAB „Paninvest“ kreditorinį reikalavimą, buvo kreiptasi į šios įmonės direktorių ir pareikalauta daugiau dokumentų bei įrodymų apie šios sutarties realumą. UAB „Paninvest“ pateikė darbų, kuriuos buvo numatyta atlikti pagal sutartį, projektus, kurie susidėjo iš daugiau nei 500 lapų. Tikėtina, kad toks projektas turėjo duoti pajamas bendrovei, padėti atsiskaityti su kreditoriais. Pateiktų įrodymų visuma leido manyti, kad kreditorinis reikalavimas yra labiau pagrįstas negu nepagrįstas.
    2. Kreditorių pareiškimai teismui dėl bankroto bylos UAB „Autairas“ iškėlimo buvo pateikti dar iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., kada UAB „Autairas“ jau galimai žinojo apie būsimus UAB „Paninvest“ finansinius reikalavimus. Keliant bankroto bylą teismui finansinės ataskaitos buvo teikiamos pagal 2016 m. gegužės 31 d. duomenis. Tuo metu dar nebuvo UAB „Autairas“ skolos UAB „Paninvest“. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „Autairas“ 2016 m. rugsėjo 1 d. teikdamas atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė ir neatnaujino kreditorių sąrašo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme. Tai reiškia, kad UAB „Autairas“ negalėjo pateikti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo, į kurį būtų įtrauktas naujas kreditorius, o jo įtraukimas vėlesniu laiku, nesuponuoja fiktyvaus sandorio ar sutarties atgaline data sudarymo galimybės. Pats UAB „Paininvest“ kreditorinis reikalavimas buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tame tarpe ir kreditorių sąrašą, kuris buvo pateiktas bankroto administratorei 2016 m. spalio 31 d.
    3. Pagal teismų praktiką dėl netesybų dydžio mažinimo ar pripažinimo jas aiškiai per didelėmis labai svarbu įvertinti ir konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Šiuo atveju bankroto administratorė, įvertinusi tai, kad abi sutarties šalys yra verslininkės, kurios daugiau kaip 10 metų vykdo panašias sutartis ir projektus, tai, kad pasirašydamos tokią sutartį abi šalys suvokė jos galimas pasekmes dėl įsipareigojimų neįvykdymo, bei į tai, kad tokiems verslininkams turėtų būti taikomi aukštesni standartai, padarė išvadą, kad reikalaujamos netesybos nėra aiškiai per didelės. Tačiau bankroto administratorius neprieštarauja dėl teismo nutarties dalies, kuria buvo sumažintas UAB „Paninvest“ finansinis reikalavimas. Teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl teismo prerogatyva yra išsiaiškinti, nuspręsti ir patvirtinti ginčo objektą, šiuo atveju UAB „Paninvest“ finansinio reikalavimo dydį.
  3. Pareiškėja UAB „Paninvest“ atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kaip rangovą statybos darbams atlikti BUAB „Autairas“ kreditorė UAB „Paninvest“ pasirinko iš kelių kandidatų. Dar prieš pasirašant sutartį su atsakove buvo suderinta darbų sąmata, gautas statybos leidimas ir tik tuomet sudaryta sutartis. Atsakovei nepradedant jokių parengiamųjų darbų, siekiant paspartinti procesus, sumažinant atsakovei tenkančių atlikti darbų apimtį, buvo sutarta, kad statybos darbams atlikti reikiamas medžiagas tieks UAB „Paninvest“.
    2. Pagal su UAB „Rivona“ sudarytą preliminariąją būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutartį UAB „Paninvest“ buvo įsipareigojusi iki 2016 m. rugsėjo 15 d. perleisti UAB „Rivona“ nuosavybėn statomo prekybos centro pamatus. Šiuos darbus pagal 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį turėjo atlikti BUAB „Autairas“. Be atsakovės jokio kito rangovo suinteresuotasis asmuo nebuvo pasamdęs. Todėl UAB „Paninvest“ nėra suinteresuota sudaryti tariamą, iš anksto neketinamą vykdyti sandorį, nes nevykdant darbų, jai kyla sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir sankcijų grėsmė.
    3. Pasisamdyti rangovą, kuris po sutarties nutraukimo per 17 dienų, iki 2016 m. rugsėjo 15 d. atliktų prekybos centro pamatų įrengimo darbus ir šiuos darbus atliktų kokybiškai ir tinkamai, buvo neįmanoma. Paaiškėjus, kad iki nustatyto termino pamatai įrengti nebus, užsakovė UAB „Rivona“ priėmė sprendimą atlikti smulkias prekybos centro projekto korektūras. Buvo tikslinama ir derinama projektinė dokumentacija, keičiamas statybos leidimas.
    4. Apeliantės teiginys, kad 2016 m. liepos 4 d. statybos leidimas yra negaliojantis, yra teisingas. Į bylą jis buvo pateiktas, kadangi būtent jo pagrindu BUAB „Autairas“ privalėjo atlikti statybos darbus. Užsakovei UAB „Rivona“ atlikus prekybos centro korektūras, atitinkamai buvo pakeistas ir statybos leidimas. Šiuo metu UAB „Paninvest“ turi galiojantį 2016 m. spalio 7 d. išduotą leidimą. Prekybos centro statybą leidžiantis dokumentas galiojo nepertraukiamai nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. spalio 7 d., o nuo šios dienos galioja kitas leidimas, pagal kurį statybos darbai bus vykdomi ateityje.
    5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „Paninvest“ nėra pajėgi finansuoti jokių statybų. UAB „Paninvest“ yra įsteigta daugiafunkcinio nekilnojamojo turto projekto vystymui. Nuo pat veiklos pradžios bendrovė nevykdė jokios kitos ūkinės veiklos. Nekilnojamojo turto su žemės nuomos teisėmis įsigijimas, nereikalingų statinių nugriovimas, naujų statinių projektavimas ir statybos darbai visą laiką finansuojami išimtinai tik akcininkų teikiamomis paskolomis. Šiam projektui vystyti bendrovė yra gavusi ir panaudojusi virš 4 milijonų eurų paskolų. Statybos darbai taip pat yra ir bus finansuojami iš akcininkų skolinamų lėšų.
    6. Nei įstatymas, nei teismų praktika netesybų ir jų dydžio nesieja su kreditoriaus realiai patirtais nuostoliais ar jų dydžiu. Kreditorius gali reikalauti iš sutartinę prievolę pažeidusio skolininko tik netesybų ir nereikalauti nuostolių atlyginimo. UAB „Paninvest“ vien dėl BUAB „Autairas“ neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų patyrė išlaidų dėl elektros pastotės perkėlimo į kitą vietą, laiku negavo planuotų pajamų už nebaigto statyti statinio pardavimą užsakovei UAB „Rivona“, nukeltas statybos darbų laikotarpis sąlygojo papildomų palūkanų pagal paskolos sutartis atsiradimą, UAB „Paninvest“ gali tekti mokėti netesybas pagal su UAB „Rivona“ sudarytą preliminariąją sutartį. Tai yra akivaizdūs UAB „Paninvest“ piniginiai netekimai (jų grėsmė), nuo kurių ir buvo apsidrausta sutartinėmis netesybomis.
    7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną UAB „Paninvest“ pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, kuriuos prašė teismo priimti ir prijungti prie bylos.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal turimas pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
  2. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos UAB „Paninvest“ 66 034,71 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Autairas“ bankroto byloje, kurį sudaro netesybos (bauda) pagal 2016 m. liepos 20 d. tarp UAB „Autairas“ (rangovės) ir UAB „Paninvest“ (užsakovės) sudarytą statybos rangos sutartį. Nesutikdama su ginčijama nutartimi apeliantė teigia, kad 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis yra tariamas sandoris, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl netesybų pagal šį sandorį negalėjo būti tvirtinamas. Apeliantė taip pat teigia, kad net ir nepripažinus 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties niekine, pareiškėjos reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas, kadangi pareiškėja dėl šios sutarties nutraukimo nepatyrė ir negalėjo patirti jokių nuostolių.
Dėl naujų įrodymų
  1. Tiek apeliantė su atskiruoju skundu, tiek pareiškėja UAB „Paninvest“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikusios naujus įrodymus. Nauji įrodymai taip pat buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui teismo posėdžio dieną, kartu su UAB „Paninvest“ papildomais paaiškinimais.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus ir pirmiausia nukreiptas prieš nesąžiningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu bei teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rūpestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  3. Kolegija, įvertinusi šalių su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktų naujų įrodymų turinį ir apimtį, viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą, tai, kad apeliantės bei pareiškėjos pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant ginčijamo sandorio realumą, bei tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima šalių kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  4. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad, apeliacinės instancijos teismui priėmus naujus įrodymus, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 22 punktą). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus UAB „Paninvest“ apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną pateiktus naujus paaiškinimus bei įrodymus, būtų būtina atidėti teismo posėdį, sudarant apeliantei galimybę su šiais naujai pateiktais įrodymais susipažinti bei dėl jų pasisakyti.
  5. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Paninvest“ apie renkamus naujus įrodymus pažymėjo dar 2017 m. kovo 13 d. teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio dieną, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo. Iš pateiktų įrodymų turinio nėra pagrindo spręsti, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar bent jau su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nes tai yra dokumentai, kuriais disponuoja pati UAB „Paninvest“. Priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, UAB „Paninvest“ nenurodė.
  6. Kolegija, atsižvelgdama į 2017 m. balandžio 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų pateikimo nesavalaikiškumą, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes juos priėmus būtų būtina atidėti teismo posėdį, UAB „Paninvest“ 2017 m. balandžio 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.
  7. Kolegija taip pat nevertina UAB „Paninvest“ 2017 m. balandžio 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų paaiškinimų, atsižvelgdama į tai, kad pagal galiojantį apeliacinio proceso reglamentavimą visi šalių argumentai turi būti išdėstomi atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį, o rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme gali būti teikiami tik esant išimtinei situacijai, teismui nustačius, kad tokie paaiškinimai dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikti paminėtuose procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016 20-22 punktus). Tokių aplinkybių kolegija nenustatė. Be to, UAB „Paninvest“ paaiškinimai iš esmės susiję su kartu su jais teikiamais naujais įrodymais, kuriuos kolegija šia nutartimi atsisakė priimti.

9Dėl statybos rangos sutarties pripažinimo tariamu sandoriu

  1. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Taigi, tariamasis sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes gali konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
  3. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
  4. Teigdama, kad 2016 m. liepos 20 d. tarp UAB „Autairas“ ir UAB „Paninvest“ sudaryta statybos rangos sutartis yra tariamas sandoris, apeliantė įrodinėja, jog UAB „Paninvest“ pagal savo turtinę padėtį nėra pajėgi vykdyti jokio nekilnojamojo turto statybos projekto, statybos leidimas, pagal kurį turėjo būti atliekami statybos darbai, yra negaliojantis, be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ginčijamo sandorio vykdymą. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į ginčijamo sandorio sudarymo ir dokumentų, susijusių su šiuo sandoriu, pateikimo teismams aplinkybes.
  5. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja UAB „Paninvest“ nuo 1996 m. rugsėjo 5 d. iki 2046 m. birželio 13 d. yra išsinuomojusi 2,1302 ha valstybinės žemės sklypą, taip pat 2007 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi yra įsigijusi minėtame žemės sklype esantį pastatą (angliarūgštės cechą) (t. VI, b.l. 169-171). Pareiškėja žemės sklype siekia pastatyti daugiafunkcinį kvartalą, kuriame būtų gyvenamosios, komercinės bei rekreacinės paskirties statiniai. UAB „Paninvest“ yra pateikusi teismui duomenis, kad per projekto vykdymo laikotarpį 2007 m. – 2016 m. yra gavusi 4 076 000 Eur paskolą projekto vykdymui su 2 procentų metinių palūkanų norma ir 563 174 Eur paskolą su 6 procentų metinių palūkanų norma (t. VI, b.l. 191). Taip pat teismui yra pateikta šio daugiafunkcinio kvartalo su biurų pastatu, daugiabučiu gyvenamuoju namu, kotedžais, prekybos ir pramogų miesteliu bei sveikatingumo ir grožio terapijos centru vizualizacija (t. VI, b.l. 200). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliantės teiginius, kad UAB „Paninvest“ realiai nevykdo ir negali vykdyti jokio projekto. Vien UAB „Paninvest“ įstatinio kapitalo dydis ir ta aplinkybė, kad bendrovė veikia nuostolingai, šių apeliantės teiginių nepatvirtina, kadangi tokia situacija yra įprasta bendrovėms, sukurtoms konkretaus nekilnojamojo turto projekto vystymui, jų veiklos pradžioje.
  6. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 4 d. išdavė statytojai UAB „Paninvest“ leidimą, Reg. Nr. ( - ), statyti naują, prekybos paskirties statinį ir įvadinius inžinerinius, vandentiekio, šilumos ir nuotekų šalinimo tinklus (t. VI, b.l. 166-168). UAB „Paninvest“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. liepos 4 d. statybos leidimas, Reg. Nr. ( - ), panaikintas nuo 2016 m. spalio 7 d., išdavus UAB „Paninvest“ naują statybos leidimą, taigi, priešingai nei teigia apeliantė, jis galiojo apeliantės ginčijamos sutarties sudarymo metu (t. VII, b. l. 44-46).
  7. Kita vertus, ta aplinkybė, kad UAB „Paninvest“ realiai vykdo nekilnojamojo turto projektą ir kad ginčijamo sandorio metu ji turėjo galiojantį statybos leidimą, savaime nelemia išvados, kad 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Paninvest“ ir atsakovės, negali būti tariamuoju sandoriu, kadangi nekilnojamojo turto projekto vykdymas pats savaime neįrodo, jog šį projektą vykdanti UAB „Paninvest“ siekė sukurti ir sukūrė realius rangos teisinius santykius būtent su UAB „Autairas“.
  8. Kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad vertinant ginčijamo sandorio tariamumą svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties sudarymo momentu ir UAB „Autairas“ galimybėmis vykdyti tokio pobūdžio sutartį, taip pat UAB „Paninvest“ kaip užsakovės veiksmus, susijusius su šios sutarties realiu vykdymu.
  9. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 6 d. teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. eB2-335-544/2016 pagal ieškovės UAB „Firsta“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Autairas“. Vėliau prie šios bylos prijungtos civilinės bylos pagal kitų kreditorių pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Autairas“ iškėlimo ir civilinė byla Nr. eB2-358-544/2016 pagal 2016 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Autairas“ iškėlimo.
  10. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi UAB „Autairas“ iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis panaikinta ir pirmosios instancijos teismui grąžintas spręsti klausimas dėl bankroto bylos UAB „Autairas“ iškėlimo. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Autairas“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, apeliantės ginčijamas sandoris sudarytas likus vos mėnesiui iki bankroto bylos UAB „Autairas“ iškėlimo, tuo metu, kai bankroto bylos UAB „Autairas“ iškėlimo klausimas buvo sprendžiamas teisme.
  11. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kuria UAB „Autairas“ iškelta bankroto byla, be kita ko, konstatuota, kad, nors UAB „Autairas“ teismui pateikė 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį Nr. 16/07/20 atlikti 532 680 Eur vertės rangos darbus, tačiau nepateikta įrodymų, ar ši sutartis realiai pradėta vykdyti, kokie ir kokios vertės darbai tinkamai atlikti ir užsakovo priimti, ar atsakovė turi pakankamai darbuotojų ir apyvartinių lėšų tokios vertės ir apimties darbams atlikti, nes bylos nagrinėjimo metu panašaus pobūdžio ir darbų vertės sutartis su atsakove buvo nutraukta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Autairas“ bylos nagrinėjimo metu dirbo tik septyni darbuotojai, todėl neaišku, kas, iš kokių lėšų ir kokiomis priemonėmis vykdys ženklios vertės ir didelės apimties statybos rangos darbus.
  12. Pagal 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį darbai turėjo būti atliekami iš UAB „Autairas“ medžiagų, tačiau sutartyje nebuvo numatytas jokio avanso mokėjimas rangovui. Atsižvelgiant į sutarties vertę ir UAB „Autairas“ finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, kelia pagrįstų abejonių, ar statybos rangos sutartis buvo sudaryta ketinant ją realiai vykdyti.
  13. Kolegija kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, jog jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie UAB „Autairas“ finansinius sunkumus ir negalėjimą vykdyti 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartimi prisiimtas prievoles. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenys apie UAB „Autairas“ teismuose iškeltas bylas yra vieši ir kolegija mano esant absoliučiai neįtikinama, kad pareiškėja nebūtų pasidomėjusi rangovės pajėgumais sudarydama su ja 532 680 Eur vertės sutartį, ypač atsižvelgiant į tai, jog pati pareiškėja akcentuoja, kad savalaikis įsipareigojimų pagal 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį vykdymas jai buvo ypač svarbus, nes pagal jos UAB „Rivona“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą preliminariąją būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutartį įrengti pamatai UAB „Rivona“ turėjo būti perduoti iki 2016 m. rugsėjo 15 d., t. y. mažiau nei per tris mėnesius nuo 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties sudarymo datos. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja taip pat pripažįsta, kad jai buvo žinoma apie tai, jog UAB „Autairas“ restruktūrizuojasi, todėl, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į sutartimi numatytų atlikti darbų skubą, yra neįtikėtina, jog sutarties sudarymo metu užsakovė nebūtų pasidomėjusi atsakovės restruktūrizavimo perspektyvomis ir esamomis galimybėmis vykdyti sutartį.
  14. 2016 m. rugpjūčio 3 d. papildomu susitarimu šalys susitarė papildyti statybos rangos sutarties 2.2 punktą, numatant, kad užsakovė UAB „Paninvest“ įsipareigoja pateikti rangovei statybines medžiagas ar kitas reikalingas medžiagas objekte numatytiems darbams atlikti (t. I, b.l. 184). Šis susitarimas sudarytas praėjus dviems savaitėms nuo statybos rangos sutarties sudarymo, tuo metu, kada pagal statybos rangos sutarties 2. 2. punkto nuostatas UAB „Autairas“ jau turėjo būti pradėjusi vykdyti darbus. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. papildomas susitarimas buvo realiai vykdomas, t. y. nėra jokių duomenų apie medžiagų darbams atlikti pateikimą UAB „Autairas“. UAB „Paninvest“ atsiliepimu į atskirąjį skundą neneigia, kad jokios medžiagos pagal šį susitarimą UAB „Autairas“ teikiamos nebuvo ir nurodo, kad ji iš UAB „Autairas“ nebuvo gavusi jokio prašymo dėl reikiamų medžiagų pristatymo (t. VII, b. l. 40). Toks užsakovės pasyvumas, kai, rangovei nepradedant darbų, neprašant pateikti jokių medžiagų statybos darbams atlikti, yra laukiama iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., t. y. beveik iki statybos rangos sutartyje numatyto darbų termino pabaigos (2016 m. rugsėjo 1 d.) ir tik tada rangovė įspėjama apie sutarties nutraukimą, nors, pačios pareiškėjos teigimu, surasti rangovą, kuris galėtų atlikti darbus per likusį laikotarpį nebuvo įmanoma, o sutartyje su UAB ‚Rivona“ pareiškėjai buvo numatyta 30 000 Eur bauda už netinkamą sutarties vykdymą, leidžia manyti, kad pareiškėja neatskleidžia teismui visų reikšmingų sutarties su UAB ‚Rivona“ keitimo ir vykdymo aplinkybių ir tuo pačiu leidžia abejoti šalių ketinimų realiai vykdyti 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį realumu.
  15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina apeliantės teiginius, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. papildomas susitarimas, esantis neatsiejama statybos rangos sutarties dalimi (Susitarimo 3 punktas), UAB „Autairas“ bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui dėl neaiškių priežasčių nebuvo pateiktas. 2016 m. rugpjūčio 3 d. papildomas susitarimas nepateiktas ir su 2016 m. rugpjūčio 17 d. teismui teiktu UAB „Autairas“ direktoriaus pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-592-198/2016). Šis susitarimas buvo pateiktas tik su UAB „Autairas“ atskiruoju skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, reaguojant į pirmosios instancijos teismo išvadas dėl išteklių rangos darbams vykdyti neturėjimo. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, leidžia pripažinti pagrįstais apeliantės teiginius, kad nurodytas susitarimas galimai buvo sudarytas atgaline data, tam, kad UAB „Autairas“ galėtų pagrįsti bankroto bylos iškėlimo klausimą svarstančiam teismui savo mokumą ir ateities perspektyvas, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių realų šio susitarimo vykdymą.
  16. Pagal apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus (t. VII, b. l. 5) IS „Infostatyba“ nebuvo pranešta apie rangovo ir pagrindinių statybos sričių specialistų pasamdymą ar paskyrimą, statybos darbų pradžią objektuose, esančiuose ( - ), nors, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, tokia statytojo (užsakovo) pareiga numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir statybos leidime Reg. Nr. ( - ). Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja nepaaiškina, dėl kokios priežasties šie veiksmai nebuvo atlikti.
  17. Į bylą pateiktas įspėjimas dėl sutarties nutraukimo (t. VI, b. l. 187) surašytas likus 2 dienoms iki Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti UAB „Autairas“ bankroto bylą priėmimo. 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu (t. VI, b. l. 188) UAB „Autairas“ informuota apie statybos rangos sutarties nutraukimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame pranešime nurodoma, jog pranešimo originalas paštu nebus siunčiamas, o tai leidžia daryti prielaidą, jog jis išsiųstas elektroniniu paštu arba įteiktas asmeniškai. UAB „Autairas“ atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties elektroniniu būdu teismui pateiktas 2016 m. rugsėjo 1 d., t. y. tuo metu, kai UAB „Autairas“ jau buvo informuota apie sutarties nutraukimą, tačiau atskirajame skunde neužsimenama apie tai, jog 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis yra nutraukta. Skunde neužsimenama ir apie tai, kad UAB „Autairas“ dar 2016 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu įspėta dėl galimo sutarties nutraukimo.
  18. Apibendrindama aptartas aplinkybes kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantės teiginius, kad byloje neįrodyta, jog 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis nors vienos iš jos šalių buvo realiai vykdoma: kaip nustatyta, UAB „Autairas“ jokių darbų pagal šią sutartį nepradėjo ir nebuvo pajėgi pradėti, UAB „Paninvest“ nemokėjo rangovei jokių sumų pagal šią sutartį, neteikė statybos darbams reikalingų medžiagų pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. papildomą susitarimą, nustatyta tvarka nepranešė apie rangovo paskyrimą. Kiti pareiškėjos nurodomi veiksmai: statybos sąmatos sudarymas, statybos leidimo gavimas, atlikti dar iki ginčijamo sandorio sudarymo, todėl patys savaime realaus ginčijamo sandorio vykdymo nepatvirtina.
  19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Paninvest“, be kita ko, nurodo, kad ji neturėjo jokio pagrindo sudarinėti tariamą sandorį su UAB „Autairas“, kadangi tokiu atveju jai kiltų sankcijų grėsmė pagal su UAB „Rivona“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą preliminariąją būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutartį. Kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai.
  20. Pagal UAB „Paninvest“ ir UAB „Rivona“ 2015 m. rugpjūčio 19 d. preliminariosios būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutarties (t. VI, b.l. 192-198) 4.1 punkto nuostatas pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip per 13 mėnesių po šios sutarties sudarymo, tačiau 4.2 punktu sutarties šalys numatė, jog galutinis pagrindinės sutarties sudarymo terminas gali būti pakeistas atskiru raštišku šalių susitarimu. Nepratęsus pagrindinės sutarties sudarymo termino, šalių pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigia. Iš UAB „Paninvest“ atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. preliminarioji būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutartis nėra pasibaigusi, ji yra vykdoma pagal atitinkamas UAB „Rivona“ pageidautas korekcijas, pareiškėjai 2016 m. spalio 7 d. išduotas naujas statybos leidimas pagal pakoreguotą projektą.
  21. Nors pareiškėja teigia, kad projektas buvo koreguojamas jau po statybos rangos sutarties su UAB „Autairas“ nutraukimo, paaiškėjus, kad atsakovė laiku neatliks darbų, šią aplinkybę (tai, kad projekto korektūros buvo pradėtos ir atliekamos po 2016 m. rugpjūčio 29 d.) patvirtinančių įrodymų pareiškėja teismui nepateikė. Pareiškėja taip pat neneigia, kad pasibaigus preliminariosios sutarties 4.1 punkte įtvirtintam terminui jokios sankcijos pagal šią sutartį jai taikytos nebuvo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad UAB „Paninvest“ ir UAB „Rivona“ galimai jau anksčiau buvo apsisprendusios dėl preliminariosios būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutarties pratęsimo ir atitinkamų projekto korekcijų. Šią aplinkybę, kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir šios nutarties 37 punkte aptarti pasyvūs pareiškėjos veiksmai, nesiimant reikiamų priemonių, kad pamatų statybos darbai būtų realiai atlikti ir pamatai UAB „Rivona“ būtų perduoti 2015 m. rugpjūčio 19 d. preliminariojoje būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutartyje numatytu terminu.
  22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi spręsdamas, jog 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties tariamas pobūdis byloje neįrodytas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai patvirtino pareiškėjos reikalavimą dėl netesybų, kildinamą iš šio, tariamu pripažintino, sandorio.

10Dėl sutartinių netesybų ir patirtų nuostolių santykio

  1. Nors šia nutartimi pripažinus 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį tariamuoju sandoriu šalių argumentai dėl pagal šią sutartį reikalaujamų netesybų dydžio nebėra reikšmingi nagrinėjamos bylos rezultatui, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie šalių argumentai taip pat patenka į apeliacijos ribas nagrinėjamoje byloje, pasisako ir dėl to, ar nepripažinus 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties tariama ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjos reikalavimo dydis galėtų būti laikomas protingu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).
  2. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
  3. Kasacinis teismas, aiškindamas netesybų ir nuostolių santykį, yra nurodęs, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba. Kilus netesybų mažinimo klausimui, šalys turi būti aktyvios ir teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ne tik finansinį reikalavimą, bet ir kitas aplinkybes, svarbias nustatant protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Taigi, pareiškėjos argumentai, kad, esant susitarimui dėl netesybų, ji apskritai neprivalėjo įrodinėti nuostolių dydžio, yra nepagrįsti.
  4. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pareiškėja UAB „Paninvest“ neįrodė turėjusi nuostolių dėl 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties. Nors pareiškėja nurodė, kad ji patyrusi išlaidų dėl elektros pastotės perkėlimo į kitą vietą, laiku negavo pajamų už nebaigto statyti statinio pardavimą UAB „Rivona“, dėl nukelto statybos darbų laikotarpio atsirado pareiga mokėti papildomas palūkanas pagal paskolos sutartis, taip pat yra atsiradusi grėsmė netesybų pagal preliminariąją būsimo statinio pirkimo – pardavimo ir turtinių teisių perleidimo sutartį, tačiau, kaip jau minėta, UAB „Paninvest“ nurodytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Rivona“ nėra nutraukusi sutarties, statybos darbai yra tęsiami, o tai, kad projekto korektūros ir elektros pastotės perkėlimas buvo sąlygoti būtent UAB „Autairas“ veiksmų, byloje neįrodyta. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įstatymą minimali riba, iki kurios teismui leidžiama mažinti netesybas, yra kreditoriaus realiai patirti nuostoliai, o ne galimi nuostoliai, nuo kurių buvo siekiama apsidrausti sutartyje numatant netesybas.
  5. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt.
  6. Kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėja neįrodė patyrusi kokių nors nuotolių dėl 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties nutraukimo, taip pat tai, kad tai, kad 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartis, numatanti neįprastai dideles (30 proc. sutarties vertės dydžio) netesybas sudaryta prieš pat bankroto bylos UAB „Autairas“ iškėlimą, UAB „Autairas“ turint kitų kreditorių, kuriems ji nebuvo įvykdžiusi savo įsipareigojimų ir neturint realių galimybių šią sutartį vykdyti, o tuo pačiu prisiimant nepamatuotą pareigos mokėti netesybas riziką, pažeidžiančią kitų kreditorių teises, taip pat į tai, kad, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, rangos sutarties, kurios kaina viršija 500 000 Eur, sudarymas nepasidomėjus rangovės turtine padėtimi bei realiomis galimybes įvykdyti tokios vertės darbus, negali būti pripažintas protingu ir atidžiu užsakovės elgesiu, pritaria apeliantės teiginiams, kad net ir nepripažinus 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties tariama, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negalėtų būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi 66 034,71 Eur netesybų priteisimas pareiškėjai šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, pažeistų ne tik atsakovės, bet ir kitų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.
  7. Kolegija detaliau neanalizuoja, koks konkrečiai netesybų dydis šiuo atveju galėtų būti teismo pripažintas protingu, kadangi, kaip jau minėta, pripažinus 2016 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartį tariamuoju sandoriu, netesybos pagal šią sutartį pareiškėjai negali būti priteisiamos.

11Vadovaudamasi išsdėstytais argumentais ir CPK 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Pareiškėjos UAB „Paninvest“ 2017 m. balandžio 18 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisakyti priimti.

13Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Paninvest“ 66 034,71 Eur trečios eilės kreditorinis reikalavimas BUAB „Autairas“ ir išspręsti klausimą iš esmės – šio pareiškėjos kreditorinio reikalavimo netvirtinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai