Byla 3K-3-446/2013

Dėl kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ reikalavimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, AS „Reverta“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties dėl kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ reikalavimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, AS „Reverta“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ bankroto byloje peržiūrėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimo institutą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarčių įsiteisėjimo taisykles bei atskirų skundų padavimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

6Byloje nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimas grindžiamas netesybų suma, kurią atsakovas turi sumokėti kreditoriui dėl sutartinių prievolių nevykdymo pagal 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį ir 2011 m. gegužės 27 d. papildomą susitarimą prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties bei skolos dydį patvirtinančiu 2011 m. gruodžio 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu. Kreditorius pareiškė 1 320 936 Lt reikalavimą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus UAB „Verantas“ bankroto byloje, tarp jų – ir kreditoriaus UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt reikalavimą.

9Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė kreditorius UAB Medicinos bankas, kuris prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo ir netvirtinti jo reikalavimo, taikant ieškinio senatį, nurodė, kad UAB „Istpro“ ir BUAB „Verantas“ sudaryti sandoriai, iš kurių kreditorius UAB „Istpro“ kildina savo reikalavimus, yra tariamieji.

10Kauno apygardos teismas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt reikalavimą BUAB „Verantas“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad atsakovas BUAB „Verantas“ pažeidė savo prievoles pagal jungtinės veiklos sutartį ir papildomą susitarimą prie šios sutarties, dėl ko jam atsirado prievolė sumokėti UAB „Istpro“ 1 320 936 Lt sutartyse numatytų netesybų. Teismas padarė išvadą neturintis pagrindo tikėti ir vadovautis trečiojo asmens UAB Medicinos banko argumentu, kad ginčo šalių sandoriai yra tariamieji, sudaryti nesiekiant sukurti teisinių padarinių. Teismas atmetė kaip neturinčius teisinės reikšmės ginčo išsprendimui argumentus, kad paskutiniu metu UAB „Verantas“ finansinė būklė buvo bloga, o UAB „Istpro“ realiai jokios veiklos nevykdė net trejus metus iš eilės.

11UAB Medicinos banko, kuris veikė kaip ieškovas BUAB „Verantas“ bankroto byloje, finansinis reikalavimas taip pat buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi.

12Kauno apygardos teismas, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „Bordolina“ atskirąjį skundą, 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino UAB Medicinos banko 3 137 414,77 Lt reikalavimą, kurį paliko nepakeistą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi.

13Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens UAB Medicinos banko ir AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl kreditoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo, 2013 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį, sumažindamas UAB „Istpro“ reikalavimą iki 13 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, UAB Medicinos bankas turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą kaip byloje dalyvaujantis asmuo, nepaisant to, kad kreditoriaus UAB „Bordolina“, ginčijusio UAB Medicinos banko reikalavimą, atskirasis skundas šios nutarties priėmimo dieną dar nebuvo išnagrinėtas. Lietuvos apeliaciniam teismui tai nesudarė kliūčių konstatuoti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies įsiteisėjimo dėl 1 911 320,27 Lt kreditoriaus UAB Medicinos banko reikalavimų dalį sudarančios skolos patvirtinimo, nes, jo manymu, UAB „Bordolina“ ginčijo teismo nutarties dalį dėl UAB Medicinos banko reikalavimų, kuriuos sudaro delspinigiai ir palūkanos, patvirtinimo, neginčydamas pagrindinės skolos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas UAB „Istpro“ netesybų dydį, nesprendė dėl jų sumažinimo pagrindą sudarančių sąlygų egzistavimo ir nenustatinėjo netesybų dydžio santykio su nuostoliais, kurie, Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje yra esminis kriterijus nustatant reikalavimo netesybų pagrindu dydį. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartyje numatytas atsakovo įsipareigojimas imtis veiksmų dėl hipotekos panaikinimo ir įsiskolinimo bankui, kaip hipotekos kreditoriui, refinansavimo, vertintinas kaip nerealus, suteikiantis pagrindą daryti išvadą dėl prievolės šalių nesąžiningumo. Be to, kreditorius UAB „Istpro“ pagal 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį skolininkui įvykdžius prievolę, už kurios pažeidimą ir buvo nustatytos netesybos, įnešti į bendrą veiklą žemės sklypą, nebūtų įgijęs jokių daiktinių teisių į skolininko perduotą turtą, o kitų įrodymų apie patirtus nuostolius kreditorius nepateikė.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

15Kasaciniu skundu kreditorius UAB „Istpro“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai nustatė, kad UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo dalis yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. UAB „Bordolina“ atskiruoju skundu visa apimtimi apskundė Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas UAB Medicinos banko reikalavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad nutartis dėl dalies reikalavimo yra įsiteisėjusi. Toks teismo procesinis sprendimas lėmė ir Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kas turi teisę pateikti atskiruosius skundus dėl nutarčių, patvirtinančių kreditorių reikalavimus, pažeidimą. Kasatoriaus nuomone, UAB Medicinos bankas neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą dėl UAB „Istpro“ reikalavimo.
2. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas visiškai nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutą ir pažeidė CK 6.156 straipsnį, įtvirtinantį sutarčių laisvės principą, t. y. teismas savo iniciatyva nepagrįstai sumažinęs netesybas paneigė Kasatoriaus ir skolininko BUAB „Verantas“ 2010 m. birželio 7 d. jungtinėje veiklos sutartyje ir 2011 m. gegužės 27 d. papildomame susitarime išreikštą valią dėl netesybų dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis neįrodytu nuostolių faktu, nepagrįstai sumažino netesybas ir taip pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, nes netesybos ir yra nustatomos tam, kad ateityje, skolininkui pažeidus prievolę, kreditoriui nereikėtų įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Kasatorius nurodo, kad du verslo subjektai – UAB „Istpro“ ir BUAB „Verantas“ laisva valia prisiėmė tam tikrą riziką, kad realūs nuostoliai gali būti mažesni nei aptartas netesybų dydis.
3. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise spręsti dėl konkretaus netesybų dydžio ir nepateikė jokių motyvų, kodėl buvo parinktas būtent toks netesybų dydis (nuo 1 320 936 Lt netesybos buvo sumažintas iki 13 000 Lt), taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalį.

16Kiti kasatoriaus nurodyti argumentai dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme eigos yra daugiau faktinio pobūdžio, todėl nereikšmingi sprendžiant bylą kasacine tvarka.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB Medicinos bankas prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. UAB Medicinos banko teigimu, akivaizdu, kad, neginčijant 1 911 230,27 Lt UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo (UAB „Bordolina, pateikdama atskirąjį skundą, prašė teismą patvirtinti UAB „Medicinos banko“ 1 911 230,27 Lt reikalavimą), nesudaryta kliūčių Lietuvos apeliaciniam teismui konstatuoti Kauno apygardos teismo nutarties dalies įsiteisėjimo. Be to, UAB Medicinos bankas skolininko BUAB „Verantas“ bankroto byloje buvo ieškovas, taigi byloje dalyvaujančiu asmeniu tapo nuo ieškinio priėmimo dienos, todėl turėjo teisę teikti atskirąjį skundą dėl kasatoriaus UAB „Istpro“ reikalavimo patvirtinimo. Kasatoriaus argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.
2. UAB Medicinos bankas nurodo, kad netesybos gali atlikti tik nuostolių kompensuojamąją funkciją, o teisės aktai nenustato baudinių netesybų, todėl to tarpusavio susitarimu negali nustatyti ir šalys. Bankroto byloje teismas turi vertinti sutartyje nustatytų netesybų dydžio pagrįstumą, jei abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas. UAB Medicinos banko teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo nemažai bylai reikšmingų aplinkybių, įrodančių UAB „Istpro“ ir BUAB „Verantas“ nesąžiningumą susitariant dėl itin didelio netesybų dydžio. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad tai, jog kasatorius savo priešpriešinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti tik po „įkeisto žemės sklypo atlaisvinimo ir įnešimo į bendrą veiklą“, tik patvirtina teiginį, kad jokių nuostolių dėl jungtinės veiklos sutarties neįvykdymo kasatorius negalėjo turėti, todėl ir 13 000 Lt įsipareigojimo patvirtinimas yra netgi daugiau nei perteklinis.

   18

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl bankroto byloje dalyvaujančio asmens statuso

22Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, kuriame nustatytos civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisyklės, įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pažymėtina, kad kreditoriai gali siekti bankroto proceso tikslų ir įgyvendinti ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises tik tada, kai tampa bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai šį teisinį suinteresuotumą bankroto byloje gali įgyti šiais pagrindais: 1) kaip ieškovai, t. y. asmenys, kurie kreipėsi į teismą, prašydami iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 5 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, jei kreditoriai įstoja į bankroto bylą iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Scorpus“ v. UAB „Labrusta production“, bylos Nr. 3K-3-274/2012); 3) kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, t. y. kreditoriai, nesikreipę dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintus jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis).

23Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, siekiant nustatyti, ar UAB Medicinos bankas turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl kasatoriaus UAB „Istrpo“ finansinio reikalavimo, jei nutartis, kuria patvirtintas UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas, dar nėra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą išsakyti savo poziciją dėl kito kreditoriaus pareikšto reikalavimo, skųsti nutartį, kuria patvirtintas kito kreditoriaus reikalavimas, nes nuo to, ar šis reikalavimas bus (nebus) patvirtintas, priklauso kiekvieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimo proporcija, tačiau realiai įgyvendinti šias teises gali tik tie kreditoriai, kurie turi bankroto byloje dalyvaujančio asmens statusą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje UAB Medicinos bankas turėjo byloje dalyvaujančio asmens statusą ir galėjo pateikti atskirąjį skundą dėl UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo, nes: 1) UAB Medicinos bankas yra ieškovas BUAB „Verantas“ bankroto byloje; 2) Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo patvirtinta dalis UAB Medicinos banko finansinio reikalavimo, t. y. UAB Medicinos bankas buvo pripažintas kreditoriumi, asmeniu, turinčiu teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

24Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad UAB „Bordolina“ atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį apskundė visa apimtimi, o ne tik jos dalį dėl delspinigių, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad nutartis dėl dalies reikalavimo yra įsiteisėjusi, ir pažymi, jog jei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, nagrinėjamoje byloje – UAB „Bordolina“, ginčija kreditoriaus finansinį reikalavimą ne dėl pagrindinės skolos, o dėl delspinigių, tai teismo nutarties dalis, kuria patvirtinta pagrindinė skola gali būti laikoma įsiteisėjusia pagal CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrąsias taisykles, t. y. pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui.

25Dėl netesybų mažinimo

26Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių.

27Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus.

28CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu.

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis ir patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

30Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patvirtino tokį kasatoriaus UAB „Istpro“ finansinį reikalavimą, kurį sudarė šalių sutartos netesybos – 1 320 936 Lt už 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartimi prisiimtos prievolės – per šešis mėnesius nuo Sutarties sudarymo imtis veiksmų, kad būtų panaikinta 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypui įregistruota hipoteka, ir refinansavus skolą bankui į bendrą veiklą įnešti šį žemės sklypą, nevykdymą. Byloje nustatyta, kad šalys, UAB „Istpro“ ir UAB „Verantas“, jungtine veiklos sutartimi susitarė dėl bendros veiklos – komercinės paskirties pastato skolininkui priklausančiame žemės sklype statymo iš dalies už UAB „Istrpo“ įneštas lėšas – 2 000 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šią Sutartį nė viena šalių savo įsipareigojimų neįvykdė, nes pagal Sutartį UAB „Istrpo“ prievolė buvo sąlyginė, t. y. tik skolininkui UAB „Verantas“ įvykdžius savo prievolę ir į bendrą veiklą įnešus žemės sklypą, UAB „Istpro“ įgyja pareigą įvykdyti ir savo piniginę prievolę. Šalys buvo susitarusios, kad UAB „Verantas“, vėluodama įvykdyti sutartą prievolę, turės sumokėti 1000 Lt netesybų už kiekvieną pavėluotą dieną. UAB Medicinos bankui 2011 m. gegužės 23 d. kreipusis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Verantas“ iškėlimo, UAB „Istpro“ ir UAB „Verantas“ 2011 m. gegužės 27 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2010 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties, pagal kurį buvo nustatytos papildomos netesybos – 188 000 Lt už kiekvieną pavėluotą atlikti Sutartimi sulygtą prievolę mėnesį. 2011 m. gruodžio 28 d. šalys skolos dydį (1 320 936 Lt) patvirtino tarpusavio skolų suderinimo aktu. Kauno apygardos teismas atmetė kaip neturinčius teisinės reikšmės ginčo išsprendimui argumentus, kad paskutiniu metu UAB „Verantas“ finansinė būklė buvo bloga, o UAB „Istpro“ realiai jokios veiklos nevykdė net trejus metus iš eilės.

31Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Medicinos bankas“ ir AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarties, laikėsi priešingos pozicijos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien tik faktas, jog sutarties sudarymo momentu prisiimtos pareigos vykdymas buvo neįmanomas ar sutarties sudarymo momentu sutarties šalis neturėjo įgaliojimų disponuoti turtu, dėl kurio sudaryta sutartis, neturi įtakos sutarties galiojimui, tačiau akivaizdu, jog 1 320 936 Lt netesybos už BUAB „Verantas“ prievolės nevykdymo laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. yra aiškiai per didelės. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas netesybų dydį, nesprendė dėl jų sumažinimo pagrindą sudarančių sąlygų egzistavimo ir nenustatinėjo netesybų dydžio santykio su nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB ,,Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-578/2005), todėl ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti visas su byla susijusiais aplinkybes, kad būtų galima nustatyti tinkamą ir pagrįstą netesybų dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdė nė viena šalis, o kreditorius, kurio naudai buvo nustatytos netesybos, prievolės įvykdymo atveju nebūtų įgijęs jokių daiktinių teisių į skolininko perduotą turtą ar kitokių turtinių teisių skolininko atžvilgiu, taigi jo realiai patirti nuostoliai nėra aiškiai apibrėžti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuoja, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. vasario 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus, kad Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtai įpareigojo kasatorių įrodyti patirtų nuostolių dydį; pažymi, kad, kilus netesybų mažinimo klausimui, šalys turi būti aktyvios ir teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ne tik finansinį reikalavimą, bet ir kitas aplinkybes, svarbias nustatant protingą netesybų dydį. Šiuo atveju kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo pasirengimą vykdyti jo atžvilgiu jungtinės veiklos sutartyje bei papildomame susitarime prie šios sutarties nustatytus įsipareigojimus dėl lėšų, neviršijančių 2 000 000 Lt, įnešimo į bendrą veiklą. Tais atvejais, kai skolininkui neįvykdžius sutartinės prievolės kreditorius nepatiria realių piniginių nuostolių, turi būti įrodoma, kad toks sutartinių įsipareigojimų nevykdymas pažeidė kreditoriaus teisę tikėtis vykdyti bendrą veiklą ir vėliau iš jos gauti tam tikras pajamas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo 1 320 936 Lt netesybas pripažinti minimaliais kreditoriaus UAB „Istpro“ nuostoliais, kai šių dydis nebuvo įrodinėjamas.

32CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija mažinti netesybas ir savarankiškai, remiantis šalių pateiktais įrodymais, nustatyti protingą jų dydį. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teismas negali nustatyti mažesnių už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą netesybų. Teismo padaryta išvada dėl netesybų mažinimo turi būti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

33Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad nėra pagrindo UAB „Istpro“ ir UAB „Verantas“ sudaryto sandorio pripažinti akivaizdžiai niekiniu, vadinasi, už sutartinių prievolių nevykdymą gali būti priteistos ir tam tikro dydžio netesybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netesybos visų pirma atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad UAB „Istpro“ neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o realūs piniginiai nuostoliai šiuo atveju nėra aiškiai apibrėžti. Atsižvelgdamas į tai, bylą nagrinėjantis teismas yra laisvas nustatyti, jo manymu, protingą netesybų dydį, jei šalių sutarta suma yra akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus išdėstytais argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos detaliai motyvuoti nustatytą netesybų dydį. Įstatyme nustatyta, kad teismas turi diskreciją mažinti netesybas nepažeisdamas minimalios ribos – realiai patirtų nuostolių. Darydamas vienokią ar kitokią išvadą teismas turi remtis byloje surinktais įrodymais ir teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas išanalizavo bylos faktines aplinkybes, pagrindė savo išvadas, kodėl šalių sutartas netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis ir nepažeisdamas įstatymo nustatytų ribų nustatė netesybų dydį.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35Kasacinis teismas patyrė 54,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kreditoriaus kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Priteisti iš UAB „Istpro“ (j.a. kodas 300713693) 54,51 Lt (penkiasdešimt keturis litus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.