Byla e2A-720-553/2017
Dėl nuostolių atlyginimo ir dalykinės reputacijos pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB ,,ConsAliter“ ir UAB ,,Inter Era“ ieškinį atsakovui L. R. dėl nuostolių atlyginimo ir dalykinės reputacijos pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovą raštu (paneigimo pranešimu) visiems ( - ) esančio namo butų ir kitų patalpų savininkams, UAB „Rasų valda“ direktoriui S. B., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistui K. K., ( - ) žurnalistei L. V. ir MB „Universali kontora“ vadovui A. A. paneigti paskleistas ieškovų dalykinę reputaciją žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, kad UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“: „pavogė iš namo gyventojų rūsio patalpas, kad apgaule gavo namo gyventojų pritarimą remonto projektui, klastodami gyventojų parašus ant balsavimo biuletenių, kad ieškovai papirko UAB „Rasų valda“ direktorių ir/ar kitus darbuotojus, kad tvirtino, kad UAB „Rasų valda“ neva dirba atsakovo UAB „ConsAliter“ giminaitė (UAB „ConsAliter“ vadovo ir UAB „Rasų valda“ darbuotojos vienodos pavardės), kuri neva padėjo gauti Statybų inspekcijos ir kitų institucijų išduodamus leidimus statybai ir remonto darbams atlikti.“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „ConsAliter“ naudai 2 000 EUR tiesioginių nuostolių ir 2 500 EUR neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeminimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „Inter Era“ naudai 2 200 EUR tiesioginių nuostolių ir 2 500 EUR neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeminimą; ir 4) priteisti iš atsakovo ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau - rūsio patalpos). Šiose patalpose abu bendrasavininkai nusprendė atlikti rūsio kapitalinį remontą, suformuojant keturiolika atskirų turtinių kadastrinių objektų vienetų, atitinkamai keičiant namo kanalizacijos sistemas, pakeičiant rūsio patalpos langų dydžių matmenis ir iškertant langus. Ieškovai gavo bendrasavininkų sutikimą, savivaldybės institucijos leidimą vykdyti statybos darbus savo patalpose, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektui ir pradėjo remonto darbus. 2015-08-03 atsakovas pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau- inspekcija), kurio pagrindu buvo atliktas statybos patikrinimas. 2015-08-10 iš inspekcijos buvo gautas privalomasis nurodymas, kuriuo nurodyta atlikti statinio dalies ekspertizę bei nevykdyti jokių statybos darbų iki 2015-08-28. Inspekcija 2015-08-12 sustabdė statybos darbus. Atsakovo trukdymas atlikti remonto darbus pasireiškė ir tuo, kad jis skambinėjo į įvairias institucijas (televiziją, laikraščių leidyklas, policiją, darbo, statybos inspekciją ir kt.). Be to, atsakovas ne tik pats rašė skundus, skambino įvairioms institucijoms, tačiau organizavo ir kurstė kitus asmenis (pastato bendrasavininkus) daryti tą patį. Tokiu būdu atsakovas skleidė ieškovų dalykinę reputaciją žeminančius, tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas taip pat inicijavo namo ( - ) gyventojų bendrijos steigimą, kurios tikslas buvo taip pat trukdyti ieškovams, kaip bendrasavininkams, įgyvendinti savo teises. 2015-08-24 specialisto (ypatingojo statinio eksperto) išvadoje nustatyta, kad namo laiptinių sienų tinko ir mūro plyšiai su rūsio patalpose vykstančiais statybos remonto darbais nėra susiję. Taigi, ekspertas patvirtino, kad visi aukščiau minėti atsakovo ir kaimynų teiginiai buvo melagingi. 2015-08-31 inspekcijos leidimu remonto darbai buvo tęsiami. Ieškovas UAB „ Inter Era“ patyrė 2 200 EUR nuostolius, ieškovas UAB „ConsAliter“ – 2 000 EUR nuostolius, už kuriuos atsakingas yra atsakovas, kadangi atsakovas nepagrįstai trukdė vykdyti statybos ir remonto darbus, kreipdamasis į įvairias valstybines institucijas ir tiesiogiai trukdydamas darbuotojams. Todėl ieškovai negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, t. y. pirkėją pagal 2015-06-30 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei rangovą pagal 2015-07-30 Rangos sutartį ir todėl ieškovai nepagrįstai patyrė papildomas išlaidas. Atsakovas nesilaikė CK 6.263 straipsnio normų, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atvirkščiai, būtent dėl aukščiau išvardintų atsakovo veiksmų, atsakovas padarė kitiems asmenims žalos, t. y. ieškovai dėl atsakovo veiksmų patyrė tiesioginių nuostolių. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai įvairiais savo veiksmais trukdė ieškovams vykdyti remonto darbus, dėl ko ieškovai negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis ir nepagrįstai patyrė papildomas išlaidas. Ieškovas UAB „ConsAliter“ patyrė 2 000 EUR nuostolių, o ieškovas UAB „Inter Era“ – 2 200 EUR nuostolių. Egzistuoja dalykinės reputacijos gynimo sąlygų visuma: 1. Atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją įvairiems subjektams ir institucijoms. 2. Atsakovo raštuose ir skunduose tiesiogiai įvardijama, kad atsakovas kalba apie UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“. 3. Paskleistų žinių pobūdis yra žeminantis. Iš atsakovo vartojamų sąvokų ir jų konteksto matyti, kad atsakovas teigia ieškovus darant nusikalstamas veikas. Atsakovo vartojamos sąvokos ir žodžiai nukreipti į tikslą suformuoti neigiamą ieškovų įvaizdį, pažeminti gerą vardą. 4. Iš atsakovo teiginių formuluočių ir konteksto matyti, kad atsakovas reiškė ne savo subjektyvią nuomonę, abejonę ar įtarimą, o pateikė šiuos teiginius kaip objektyviai egzistuojančią tiesą, įvykusius faktus. Dėl atsakovo paskleistų ieškovų dalykinę reputaciją žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių pablogėjo ieškovų dalykinė reputacija bei visuomenės vertinimas.
  1. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad ieškovams atlikti darbus jis netrukdė, nešmeižė jų kitoms institucijoms, ieškovų atstovai galimai yra suklastoję gyventojų parašus ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016-06-17 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui L. R. iš ieškovų UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“ po 180 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir savo veiksmais padarė ieškovams žalos, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nors ieškovai teigė, kad atsakovas įvairiomis priemonėmis trukdė jiems vykdyti darbus, teismas byloje nenustatė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė, kad dėl statybų į inspekciją kreipėsi ne atsakovas ir ne jo iniciatyva buvo stabdomos statybos. Teismas, įvertinęs Vilniaus AVPK Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato raštą, sprendė, kad nepagrįstas ieškovų argumentas, jog atsakovas nuolat kvietė policiją ir darbininkams dirbantiems rūsio patalpose teko nuolat aiškinti policijai, jog statybos vykdomos legaliai ir t.t. Teismas nenustatė, kad atsakovas nuolat būtų trukdęs fiziškai dirbti rangovų darbuotojams ar kad atsakovas būtų tarp asmenų, kurie kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo ( - ) esančio namo gyventojų parašų klastojimo. Teismas sprendė, kad byloje nenustatytos atsakovo būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, nėra jo kaltų veiksmų dėl ieškovams atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio tarp jų patirtos žalos ir jo veiksmų.

5Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog ieškovų dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir buvo sumenkinta. Nustatė, kad teismo posėdžio metu pats ieškovų atstovas nurodė, kad realiai ieškovų dalykinė reputacija nenukentėjo, jie nepatyrė kažkokių netekčių (pavyzdžiui, klientų ir pan.), nuostolių ir nurodė, kad, jeigu tokie būtų, ieškovai prašytų priteisti iš atsakovo visai kitokias sumas. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų apie ieškovus paskleidęs žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog atsakovo iniciatyva žiniasklaidoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, ieškovų reputaciją menkinanti informacija, kadangi į bylą nebuvo pateiktas straipsnis, o apklausta žurnalistė rašiusi straipsnį nurodė, kad straipsnį rašė namo gyventojų iniciatyva, o ne atsakovo, be to straipsnyje nebuvo nurodyti ieškovų pavadinimai. Teismas taip pat laikė nepagrįstais ieškovų argumentus, kad atsakovas sumenkino jų reputaciją namo gyventojų, Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialisto K. K. ir MB „Universali kontora“ vadovo A. A. akyse. Teismui nenustačius, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus, nebuvo pagrindo jį įpareigoti šią informaciją paneigti, o taip pat ir iš jo priteisti ieškovams neturtinę žalą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovai UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog atsakovas pats fiziškai trukdė vykdyti darbus. Teismo posėdžių metu buvo apklausti liudytojai, patvirtinantys ieškovų poziciją, tačiau teismas neįvertino liudytojų parodymų ir dėl jų visiškai nepasisakė. Byloje nebuvo ištirtos visos aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmais.
    2. Iš liudytojų parodymų matyti, kad L. R. nors pats ir nepranešė apie tariamai nelegalias statybas, tačiau atvykus K. K. skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją – esą neteisėtos statybos, užgrobtos patalpos, suklastoti parašai ir taip skatino liudytoją suabejoti statybų teisėtumu bei priimti statybas stabdantį nurodymą ir dėl to atsirado ieškovo pareiga mokėti nuostolius už prastovas.
    3. Nesutinka su teismo išvada, kad darbai buvo sustabdyti tik dėl elektros tiekimo į objektą nutraukimo, kadangi atsakovas nuolat trukdė dirbti darbus.
    4. Teismas padarė klaidą nurodydamas, kad ieškovas UAB „Inter Era“ nepakankamai sąžiningai grindžia reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas ne tik padarė apskaičiavimo klaidą, bet ir nepagrįstai sudėjo sumas. Ieškovas sumokėjo 400 EUR už papildomus darbus ir 1 800 EUR už prastovas.
    5. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog ieškovų dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir buvo sumenkinta, kadangi teismas neįvertino byloje esančių įrodymų bei neanalizavo apklaustų liudytojų parodymų, kurie patvirtino, jog informacija apie ieškovus, neatitinkanti tikrovės buvo skleidžiama atsakovo. Liudytojų Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialisto K. K., UAB „Rasų valda“ direktoriaus S. B.; žurnalistės L. V., UAB „Cons Aliter“ komercijos direktoriaus J. P. parodymais nėra pagrindo abejoti. Teismas esą taip pat nevertino ir paties atsakovo parodymų, kuriuos liudytojai paneigė.
    6. Nors šiai dienai išimtinai dėl paskleistos informacijos jie nesulaukė pasiūlymų nutraukti turimas sutartis su klientais, tačiau žala vis tiek yra padaryta, t.y. sumenkintas geras įmonių vardas ir prestižas, dėl ko įmonės ateityje gali sulaukti mažiau klientų bei prarasti pasitikėjimą esamų klientų. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nurodydama, kad ieškovai galėtų prašyti neturtinės žalos atlyginimo, jei tik būtų patyrę realius nuostolius ar/ir netektis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-100/2009).
    7. Teismo išvada, kad atsakovas skleidė informaciją ne apie juridinį asmenį, bet apie jo darbuotojus, neatitinka kasacinio teismo praktikose, kurioje nurodyta, kad paskleidžiant atitinkamus duomenis apie juridinio asmens darbuotoją kartu gali būti pažeidžiama ir juridinio asmens dalykinė reputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-100/2009).
  1. Atsakovas L. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovai neįrodė nė vienos iš sąlygų, sudarančių prielaidas ar galimybes, jo, kaip neva už padarytą žalą atsakingo asmens, atsakomybei kilti. Nė vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, jog atsakovas fiziškai trukdė atlikti statybos darbus objekte bei tos aplinkybės, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl neteisėtų statybų, užgrobtų patalpų bei dokumentų klastojimo. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog MB „Universali kontora“ negalėjo tęsti darbų būtent dėl atsakovo veiksmų.
    2. Skundo argumentų, jog liudytojas K. K. patvirtino tą aplinkybę, kad atsakovas skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nepatvirtina nei byloje esanti medžiaga, nei teismo išvados.
    3. Ieškovai galima modeliuoja finansinės apskaitos dokumentus priklausomai nuo situacijos ir teikia juos į bylą, bet kokiomis priemonėmis, siekdami savo, neva pagrįstų, reikalavimų patenkinimo.
    4. Teismas pagrįstai nenustatė, jog atsakovas būtų apie ieškovus paskleidęs žinia, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Žurnalistė L. V. nurodė, kad straipsnį rašė vienos iš gyventojų iniciatyva ir rašė bendrai apie namą ir statybas, tačiau ieškovų pavadinimai straipsnyje net nebuvo nurodyti. K. K. taip pat nepatvirtino ieškovų ieškinyje minimų aplinkybių. Priešingai jis nurodė, kad apie situaciją buvo informuotas kitų namo gyventojų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovui
  1. Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, kad byloje nenustatytos būtinos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos.
  2. Kaip ir buvo minėta pirmosios instancijos teismo sprendime, civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
  3. Ieškovas ieškinyje atsakovo neteisėtais veiksmais laikė įvairių pretenzijų dėl vykdomų darbų teikimą, ėjimą į statybos vietą ir trukdymą darbuotojams atlikti savo darbus, kreipimąsi į policiją, valstybinę darbo inspekciją bei Statybos inspekciją su įvairiais skundais ir pranešimais apie rūsyje vykdomas statybas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statinių inspekcijai pateikė ne atsakovas, o namo gyventoja V., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas jokių pranešimų apie nelegalias statybas iš atsakovo negavo, o policiją kvietė ne vienas gyventojas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  4. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino liudytojų A. A. ir K. K. parodymų, kurie patvirtina, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su liudytojų parodymais, vertina, kad liudytojo K. K. parodymai, jog, atvykus į ginčo namo gyventojų susirinkimą, su juo bendravo atsakovas, pasakojo, kad neteisėtai vykdomos statybos, kad atsakovas vyko pas liudytoją į darbo kabinetą ir ten pasakojo apie neteisėtai užimtas rūsio patalpas, nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu. Kaip ir pats liudytojas K. K. nurodė teismo posėdžio metu, atsakovas kaip bendraturtis turi teisę įgyvendinti savo teises į bendrą nuosavybę ir kilus įtarimamsų dėl netinkamų statybos darbų kreiptis į atitinkamas institucijas. Teismas vertina, jog atsakovo veiksmai bendraujant su K. K., vertinami kaip bendraturčio teisių įgyvendinimas, o ne siekis savo veiksmais padaryti ieškovams žalą. Aplinkybė, kad buvo paskirta ekspertizė ir sustabdyti ieškovų darbai, įtakota ne tiesioginių atsakovo veiksmų, tačiau paties liudytojo K. K., kaip Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialisto, sprendimo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog namo plyšis, kuris kėlė namo gyventojams įtarimą, egzistavo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog namo gyventojų nuogąstavimai neturėjo pagrindo, nepaisant to, jog ekspertizės metu paaiškėjo, kad ieškovų statybos darbai neįtakojo atsiradusio plyšio namo sienoje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. A. parodymais, nes byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovų ir atsakovo tarpusavio santykiai dėl vykdomų statybos remonto darbų buvo konfliktiški. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Teisėjų kolegijai, įvertinus tai, kad tarp šalių egzistuoja konfliktas dėl statybos remonto darbų, kad ieškovas UAB „Inter era“ su rangovu 2015-07-30 Rangos sutartyje nustatė mokestį už prastovas dėl namo kaimynų, kitų asmenų ar tų asmenų iškviestų valstybės tarnybos trukdžių, kad atsakovas aktyviai reiškiasi namo gyventojų ir ieškovų konflikte dėl statybos remonto darbų, daro išvadą, kad liudytojo A. A. parodymai kitų surinktų įrodymų kontekste tikėtinai patvirtina, jog atsakovas galėjo siekti sutrukdyti ieškovų rangovams atlikti statybos remonto darbus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad tarp atsakovo veiksmų, kuriais jis trukdė rangovui atlikti darbus ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš bylos duomenų, ilgiausiai statybos darbai nevyko dėl paskirtos ekspertizės, kurios atlikimo metu buvo sustabdyti statybos darbai, taip pat statybos darbai buvo sustabdyti ir dėl elektros tiekimo nutraukimo į objektą. Be to, liudytojas A. A. tik abstrakčiai parodė, kad atsakovas mėtė daiktus pro langus į statybos objektą, nepatvirtindamas jokių konkrečių detalių. Todėl spręsti, kad atitinkamas atsakovo elgesys, vertinant galimą tokių veiksmų atlikimo trukmę, intensyvumą bei realaus poveikio tikimybę, galėjo įtakoti darbų sustabdymą, nėra pakankamo pagrindo, kaip ir spręsti, kad jie lėmė ieškovų atsiradusius nuostolius. Todėl daroma išvada, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovo atitinkamas darbų fizinis trukdymas turėjo įtakos darbų neatlikimui laiku ir žalos atsiradimui. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad prastovas, už kurias ieškovai prašo priteisti 1 800 EUR žalą, sudaro ne tik laikas už rangovo darbuotojų nedirbtą laiką dėl atsakovo veiksmų, o ir dėl kitų veiksnių. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio nuostoliai galėjo atsirasti būtent dėl atsakovo atliktų veiksmų. Nors pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo A. A. parodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog jų įvertinimas nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovai neįrodė, jog egzistuoja atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.
  5. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantų argumentus dėl deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovo atžvilgiu, teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su žalos dydžiu.
Dėl neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeminimą priteisimo
  1. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir neanalizavo apklaustų liudytojų parodymų, kurie patvirtino, jog informacija apie ieškovus, neatitinkanti tikrovės, buvo skleidžiama atsakovo. Apeliantai nesutinka, kad atsakovo paskleista informacija nesumenkino jų reputacijos ir kad dėl to ieškovai nepatyrė konkrečių praradimų.
  2. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TEO LT, AB v. UAB ,,Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012). EŽTT praktikoje analizuojama, ar dėl paskleistų teiginių įmonė faktiškai patyrė kažkokių finansinių nuostolių: ar žymiai sumažėjo įmonės pardavimai, kokiu mastu išplito neigiama informacija, ar jos pobūdis buvo itin neigiamas ir pan.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovų veikla nepriskirtina prie kontraversiškai vertinamų, todėl jiems pakako įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jų veiklos vertinimas ar požiūris į jį, sumažėjo teigiamas jos vertinimas. Ieškovai tokių įrodymų teismui nepateikė, priešingai, teismo posėdžio metu nurodė, kad realiai ieškovų dalykinė reputacija nenukentėjo, jie nepatyrė kažkokių praradimų. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, kurioje išaiškinta, jog tokiose bylose nėra poreikio nustatinėti realiai patirtą žalią, kadangi savaime suprantama, kad vien melagingos ir tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas sukelia įmonėms žalos, nes bylos nėra analogiškos, o faktinės aplinkybės kasatoriaus paminėtoje byloje skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Ieškovų akcentuojama teismų praktika, suformuota sprendžiant klausimą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo paskleidžiant informaciją leidinyje. Nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi. Dėl ko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas neįvertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino jog informacija apie ieškovus, neatitinkanti tikrovės buvo skleidžiama atsakovo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas nepaskleidė apie ieškovus žinių, faktinių duomenų, kurie neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo išvada, kadangi atsakovas paaiškino priežastis, kodėl suabejojo ieškovų vykdomų darbų teisėtumu, be to Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas tarp atsakovo ir ieškovų dėl statybos leidimo nuginčijamo. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atsakovas savo kalbomis ir pasisakymais nesiekė pažeminti ieškovų dalykinės reputacijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl dalykinės reputacijos pažeidimo kaip nepagrįstus.
  1. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
  1. Atsakovas L. R. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 250 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui L. R. iš apelianto priteisiama 250 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Apeliacinio skundo netenkinti.

8Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti atsakovui L. R. (a.k. ( - ) iš ieškovų UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“ po 125 EUR, iš viso 250 EUR, advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai