Byla e2A-416-464/2017
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1470-260/2016 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai, tretiesiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MDK logistika“, A. Ž. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2014-12-16 laidavimo sandorį, kuriuo jis laidavo KB Kauno kredito unijai dėl BUAB „MDK logistika“ likusios 49 680,36 Eur piniginės prievolės įvykdymo pagal 2014-12-16 neprotestuotiną paprastąjį vekselį.
  2. Nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB „MDK logistika“ su atsakove KB Kauno kredito unija 2014-12-16 sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) dėl 250 000 Lt (79 294,60 Eur) paskolos trečiajam asmeniui suteikimo, kurios grąžinimo terminas buvo nustatytas 2019-12-10. Pagal paskolos sutarties 2.14 punktą, paskolos grąžinimas turėjo būti užtikrintas paskolos gavėjos BUAB „MDK logistika“ ilgalaikio turto įkeitimu. Paskolos gavėja BUAB „MDK logistika“, užtikrindama savo prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą, tą pačią dieną, t. y. 2014-12-16, išdavė kreditorei ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį 85 633,72 Eur (295 676,11 Lt) sumai. Šį vekselį, kaip vekselio davėjos atstovas, pasirašė tuometinis BUAB „MDK logistika“ direktorius A. Ž., o BUAB „MDK logistika“ akcininkai ieškovas V. P. ir trečiasis asmuo A. Ž. pasirašė dar ir kaip laiduotojai.
  3. Atsakovė KB Kauno kredito unija, sužinojusi apie trečiojo asmens BUAB „MDK logistika“ bendrovėje atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, susijusius su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu, 2016-01-13 pranešimu „Dėl paskolos sutarties nutraukimo“ pranešė ieškovui V. P. apie vienašališką paskolos sutarties nuo 2016-01-25 nutraukimą, nors BUAB „MDK logistika“ mokėjo paskolų grąžinimo grafikuose nustatytas įmokas. Taip pat pareikalavo iš ieškovo, kaip laiduotojo, iki 2016-01-25 sumokėti negrąžintą kredito dalį – 49 680,36 Eur.
  4. Ieškovo teigimu, 2014-12-16 laidavimo sutartis buvo sudaryta iš esmės suklaidinus jį dėl esminio sandorio sudarymo sąlygų, todėl prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.
  5. Pagal paskolos sutarties formuluotes viena iš esminių paskolos suteikimo sąlygų trečiajam asmeniui BUAB „MDK logistika“ buvo šios bendrovės kilnojamojo turto (transporto priemonių) įkeitimas, o to nepadarius, paskola iš viso negalėjo būti suteikiama (4.1. p.). Tik dėl šios sąlygos ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, kartu neabejodamas atsakovės KB Kauno kredito unija sąžiningu elgesiu, ir sutiko laiduoti už bendrovės prievolę. Tačiau Kauno kredito unija nepaisydama aplinkybės, kad BUAB „MDK logistika“ neįvykdė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų – įkeisti turtą, paskolos 250 000 Lt sumą trečiajam asmeniui vis tik pervedė.
  6. Nesąžiningą ir keistą atsakovės KB Kauno kredito unija elgesį patvirtina ir toks faktas, kad ši tapataus rašto dėl vienašalio paskolos sutarties nutraukimo ir nesumokėtos paskolos grąžinimo nepateikė nei pagrindinei skolininkei BUAB „MDK logistika“, nei antrajam akcininkui bei laiduotojui A. Ž.. Iš to daro išvadą, kad kredito unija veikė kartu su A. Ž., dėl jų veiksmų trečiajam asmeniui BUAB „MDK logistika“ buvo iškelta bankroto byla, siekiant paskolos grąžinimo reikalauti tik iš ieškovo.
  7. Taigi tvirtina, kad ginčijamas laidavimo sandoris buvo sudarytas suklydimo, apgaulės įtakoje, yra prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, jog KB Kauno kredito unija nevykdys paskolos sutarties sąlygų, dėl neaiškių priežasčių atsisakydama BUAB „MDK logistika“ priklausančių transporto priemonių įkeitimo, o paskolos tinkamas vykdymas bus užtikrintas tik BUAB „MDK logistika“ išduotu vekseliu, už kurio tinkamą vykdymą laidavo ieškovas, ieškovas tokiomis sąlygomis už BUAB „MDK logistika“ prievoles nebūtų laidavęs.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016-10-25 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2014-12-16 laidavimo sandorį, kuriuo ieškovas – laiduotojas V. P. laidavo KB Kauno kredito unijai dėl BUAB „MDK logistika“ piniginės prievolės pagal 2014-12-16 paskolos sutartį Nr. ( - ), šios sutarties pagrindu pasirašydamas neprotestuotiname paprastajame vekselyje; priteisė ieškovui V. P. iš atsakovės KB Kauno kredito unijos 1 562 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 3,54 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas laidavimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje, todėl šis sandoris negalioja pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį. Sutikdamas su ieškovo pozicija dėl jo suklydimo, laiduojant už BUAB „MDK logistika“, teismas šioje teisės normoje apibrėžiamu esminiu suklydimu pripažino ieškovo argumentus, kad jis tikėjosi 2014-12-16 paskolos sutarties sąlygos, kuriose buvo numatyta, kad paskolos grąžinimas pirmiausia užtikrinamas paskolos gavėjo turto įkeitimu, o paskolinti pinigai bus suteikti paskolos gavėjui tik įkeitus turtą, įvykdymu, antraip nebūtų sutikęs laiduoti.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovės KB Kauno kredito unija ir trečiojo asmens BUAB „MDK logistika“ dėl tokių sąlygų, kurių jos, kaip paskolos sutarties šalys, neketino laikytis, tačiau kurios iš esmės galėjo paveikti ieškovo apsisprendimą sutikti laiduoti. Sutarties sudarymo dieną (2014-12-16), paskolos gavėjai neįkeitus turto, atsakovė, pažeidžiant sutarties 4.1. punkto reikalavimus, suteikė 114 821 Lt paskolos dalį už iš kitos įmonės (UAB „Transvėsa“) įgyjamas transporto priemones, kurių savininke ši net nebuvo, nes savininke anksčiau jau buvo tapusi pati atsakovė, taigi nepagrįstai ledo paskolos gavėjai atsakovei panaudoti lėšas be turto įkeitimo. Teismas pripažino, kad paskolos gavėja nepateikė paskolos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, nes atsakovė vadovavosi UAB „Transvėsa“ tariamai išrašyta išankstinio mokėjimo sąskaita, kuri niekieno nepasirašyta, o joje nurodytas pardavėjas nebuvo transporto priemonių savininkas. Šiuos trečiojo asmens ir atsakovės veiksmus teismas įvertino kaip bendrus, atliktus akivaizdžiai siekiant suklaidinti ir padaryti atsakingu už prievolių vykdymą laiduotoją – ieškovą.
  4. Taip pat ieškovas V. P. buvo suklaidintas dėl pačios paskolos sutarties struktūros, kurios sąlygos leido jam suprasti, kad jo laidavimas yra daugiau formalus, realiai ir sąžiningai vykdant sutartį už įmonės skolas pagal sutartį jam atsakyti neteks arba gali tekti tik nedidele apimtimi, o laidavimas tik antraeilė paskolos užtikrinimo priemonė, ja atsakovė (kreditorė) galės pasinaudoti tik po to, kai jos reikalavimai nebus patenkinti iš įkeisto turto. Tikėtis ar numanyti, kad sutarties paskolos šalys nevykdys šioje sutartyje numatytų sąlygų, susijusių su turto įkeitimu ir paskolos lėšų perdavimu paskolos gavėjai, ieškovas neturėjo pagrindo.
  5. Teismas padarė išvadą, kad apginti ieškovo pažeistas teises bei užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose šiuo konkrečiu atveju leidžia tik laidavimo sandorio (visumos veiksmų, kuriais siekiama buvo sukurti laidavimo teisinius santykius) pripažinimas negaliojančiu.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atsakovė KB „Kauno kredito unija“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016-10-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. P. ieškinį atmesti arba, panaikinus sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Joks materialinis teisinis reglamentavimas nedavė ir negalėjo duoti pagrindo ieškovui vertinti, jog laidavimas yra formalus ir antraeilis, o atsakovė pirmiausiai turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinė skolininkė, arba kad laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius skolą pirmiausiai išieškotų iš konkretaus skolininkės turto. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vekselio laidavimo teisinius santykius, ir iš esmės klaidinai nustatė, kad ieškovo atsakomybė pagal vekselio laidavimo sandorį yra subsidiari.
    2. Priešingai, materialinis teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina nuostatą, jog vekselio laiduotojas atsako lygiai taip pat, kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo, t. y. solidariai, o ne susibsidiariai. Tai nustatyta Įsakomųjų ir parastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje, šiuos santykius aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ). Nėra jokių išlygų, kurios suponuotų pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vekselį laidavusio asmens atsakomybė, esant įkeistam turtui, būtų tik nedidelė, o pats laidavimas tik daugiau formalus ar antraeilė paskolos užtikrinimo priemonė.
    3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų įrodymų, ir, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, neteisingai išaiškino šalių sutarties sąlygas, tikruosius jų ketinimus, ankstesnį bendradarbiavimą, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią teisinę išvadą, jog atsakovė, išdavusi paskolą be įkeitimo, apskritai neketino vykdyti paskolos sutarties bendrosios dalies 4.1. punkto sąlygų. Sąlyga, numatanti turto įkeitimą, negali būti aiškinama kitaip, nei kad įkeičiamas turtas, kuris įsigytas už paskolintas (t.y. pirmiau išmokėtas) lėšas, juolab kad analogiškai buvo vykdoma ir ankstesnė, 2013-10-24 tokiomis pačiomis sąlygomis šalių sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu pirmiau buvo išmokėtos paskolos lėšos ir tik po to įsigytos transporto priemonės įkeistos atsakovei.
    4. Paties ieškovo, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningas elgesys (neveikimas) sąlygojo ir tiesiogiai įtakojo tą aplinkybę, jog transporto priemonės buvo neįkeistos atsakovei. Jeigu to nepadarė akcininkas ir ankstesnis vadovas A. Ž., ieškovas, 2014-03-24 visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodamas dėl transporto priemonių įkeitimo maksimaliuoju įkeitimu atsakovei pagal analogišką 2013-10-24 ankstesnę paskolos sutartį, nesiėmė veiksmų pakeisti situacijos, nors nuo 2015-09-04 su kitais akcininkais atšaukė direktorių A. Ž. ir paskyrė kitą direktorių, kurio pasitiki – L. G.. Tačiau įkeitimo sandoris vis tiek nebuvo sudarytas.
    5. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl didelio savo neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmusi pati (CK 1.90 str. 5 d.). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti laikomas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, kitaip šalių atsakomybės už savo veiksmus ribos taptų visiškai neapibrėžtos. Pažymi, kad ieškovas yra ne tik trečiojo asmens vienas iš savininkų, bet ir kitų įmonių (UAB „Kamilė“ , V. P. įmonės) savininkas bei vadovas.
    6. Teismas nevertino trečiojo asmens A. Ž., kuris betarpiškai dalyvavo paskolos, vekselio bei jo laidavimo sandorių sudaryme, transporto priemonių įsigijime, atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl šio asmens įvardintų ieškovo žinojimo apie įmonės valdymą ir jo aktyvų vaidmenį, apie automobilių įsigijimą, faktų, t. y. nei patvirtino, nei atmetė A. Ž. teiginius. Nevertino teismas ir tokių aplinkybių, kad automobilių įkeitimas galimas tik akcininkams nusprendus juos įkeisti ir dėl ieškovo pareigų šiuo aspektu (inicijuojant tokio susirinkimo sušaukimą, nusprendžiant dėl bendrovės turto įkeitimo, ieškovui paskyrus nauju vadovu L. G., kuris yra buvęs UAB „Transvėsa“ darbuotojas, ir kuris sumokėjo pastarajai įmonei paskolos lėšas už automobilius, kurių, kaip teismas nurodo, UAB „Transvėsa“ nė neturėjo).
    7. Su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovė Kauno kredito unija ne kartą reikalavo įkeisti transporto priemones, buvo parengtas ir akcininkų susirinkimo dėl transporto priemonių įkeitimo projektas, suderintas konkretus laikas atvykti pas notarę dėl įkeitimo – 2015-11-24. Tačiau akcininkai, įsikatant ir ieškovą, tokio nutarimo nepriėmė ir neatvyko pas notarę pasirašyti sutartinės hipotekos. Visapusiškam ir objektyviam visų šių aplinkybių ištyrimui būtina buvo liudytojais apklausti trečiąjį akcininką S. B. ir bendrovės vadovą L. G., ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.
    8. Iš nurodyto daro išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kas sudaro savarankišką CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą apeliacijos pagrindą.
  2. Ieškovas V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2016-10-25 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nagrinėjamu atveju prievolės įvykdymo reikalavimo tvarka, t. y. laidavimo subsidiarumas ar solidarumas, nėra esminis šio teisinio ginčo dalykas, o teismas dėl ieškovo atsakomybės rūšies, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nenusprendė.
    2. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad joks teisinis reglamentavimas nenumato kreditoriaus pareigos pirmiausia pareikalauti prievolę įvykdyti iš skolininko, o ne iš laiduotojo turto. CK 6.245 straipsnio 5 dalis nustato, jog kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu, turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Tokia pareiga jam kyla ir iš CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kasacinio teismo praktikoje, kurios neatitinkančius bendro konteksto argumentus cituoja atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis Nr. 3K-3-449-378/2015), taip pat pasakyta, kad solidarioji laiduotojo pareiga kyla tik jeigu pagrindinis skolininkas (šiuo atveju vekselio mokėtojas) neįvykdo prievolės.
    3. Ieškovas laidavo ne už patį vekselį, kaip atskirą sandorio objektą, o už vekselį kaip paskolos sutarties ir jos sąlygų įvykdymo užtikrinimo papildomą priemonę, kas ir yra šios bylos esmė. Tačiau KB Kauno kredito unija pati nesiekė ir neužtikrino, kad būtų įvykdytos paskolos sutarties sąlygos ir įkeistas paskolos gavėjos BUAB „MDK logistika“ ilgalaikis turtas, ką jos atstovė yra pripažinusi pirmosios instancijos teisme 2016-10-05 įvykusiame teismo posėdyje.
    4. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino paskolos sutarties sąlygas ir turinį, pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei padarė nepagrįstas, bylos faktinės situacijos neatitinkančias teisines išvadas, yra ne tik nepagrįsti, bet ir prasilenkia su bet kokiais teisingumo, sąžiningumo ar protingumo principais, elementaria logika ir vertintini kaip ypač nesąžiningas šalies elgesys.
    5. Teismo aprašytos aplinkybės dėl tariamų atsakovės ir trečiojo asmens UAB „MDK logistika“ sandorių su UAB „Transvėsa“ patvirtino, kad atsakovė išmokėjo paskolą ne tik jai neįkeitus kilnojamojo turto, tačiau ir neįvykdžius savo pareigos įsitikinti jai pateiktos informacijos patikimumu, o tai patvirtino kredito įstaigos nerūpestingą, neatidų finansinės veiklos vystymą, dėl ko ji pati prisiėmė riziką ir iš to kylančias pasekmes.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, prašydama juos priimti, t. y. trečiojo asmens UAB „MDK logistika“ 2014-03-24 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. ( - ), taip pat turėjusio įvykti 2015 m. lapkričio mėn. šio trečiojo asmens visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo projektą (15 priedas), kuriame turėjo būti apsvarstyta užtikrinimo priemonių pateikimo pagal BUAB „MDK logistika“ 2014-12-16 paskolos sutartį Nr. ( - ) iš Kauno kredito unijos ir pagal BUAB „MDK logistika“ 2013-10-24 paskolos sutartį Nr. ( - ) iš Kauno kredito unijos klausimai, išvardinant jame įkeitimo objektus bei įgalioto BUAB „MDK logistika“ asmens, jos direktoriaus L. G. paskyrimo atstovauti įmonę Kauno kredito unijoje, klausimas, bei KB Kauno kredito unijos 2015-11-20, 17:16 išsiųsto adresu „auto@mdklogistika.lt“ elektroninio laiško su 15 priedu kopiją, kuriame įvardijama įkeitimo sandorio sudarymo vieta ir laikas –antradienis (lapkričio 24 d.), 17 val. , Kauno r. 5-asis notarų biuras (notarė L. Gačionienė).
  2. Šiais dokumentais apeliantė grindžia apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo konstatuotu akivaizdžiu jos išankstiniu siekiu suklaidinti ieškovą dėl būsimo įkeitimo, tokios paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės neketinant reikalauti, ir taip iš esmės paveikiant jo valią sudaryti laidavimo sandorį. Taigi šie įrodymai, apeliantės vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas V. P. buvo suklaidintas dėl to, kad nors BUAB „MDK logistika“ nekeitė transporto priemonių apeliantei, apeliantė, pažeisdama sutarties sąlygas, ir nereikalavo šio turto įkeitimo.
  3. Ieškovas V. P. savo atsiliepime į skundą su naujų įrodymų pateikimu nesutiko, nurodydamas, kad 2014-03-24 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 140324 nėra susijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, o tokio turinio apeliantės darbuotojos J. S. laiško apie planuojamą vizitą pas notarą, jo žiniomis BUAB „MDK logistika“ nėra gavusi, šio laiško tikrumas kelia pagrįstų abejonių, be to, tokius įrodymus apeliantė galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teisme. Todėl prašo naujų įrodymų į bylą nepriimti.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  5. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, taip yra skatinamas ir bylos šalių sąžiningumas bei proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme, kuriame kiekvienas proceso dalyvis ir turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus.
  6. Vadinasi, patys byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso pirmosios instancijos teisme metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Šiuo aspektu apelianto pateikta kritika teismo sprendimui, kad jis buvo priimtas neapklausus atitinkamų asmenų liudytojais, yra visiškai nepagrįsta. Byloje duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė kooperacijos (bendradarbiavimo) su šalimis pareigas (CPK 8 str.) ir / ar apribojo šalių teisę įrodinėti nėra.
  7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teikiamų naujų duomenų (dokumentų, elektroninio laiško) sudarymo laiką, į ieškovo nesutikimą dėl jų prijungimo, į jo išsakytas abejonės dėl šių duomenų, kaip įrodinėjimo priemonių, nepatikimumą, o tokių abejonių, neatidėjus apeliacinės instancijos teismo posėdžio, pašalinti nebūtų galima (CPK 7 str.), CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.

7Dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių

  1. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė KB Kauno kredito unija (paskolos davėja) ir trečiasis asmuo BUAB „MDK logistika“ (paskolos gavėja) 2014-12-16 sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir paskolos sutartis), pagal kurią BUAB „MDK logistika“ buvo suteikta 72 405 Eur (250 000 Lt) paskola, kurią trečiasis asmuo BUAB „MDK logistika“ įsipareigojo grąžinti iki 2019-12-10. Pagal paskolos sutarties specialiosios dalies 2.14. punktą sutarties šalys susitarė, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas įkeitimu, t .y. paskolos gavėja apeliantei KB Kauno kredito unijai pirminiu įkeitimu turi įkeisti visą už paskolos lėšas perkamą ilgalaikį turtą (krovininį automobilį MAN; krovininį automobilį Sciania P94; Sciania P 93H, identifikacinis Nr. ( - ); Renault Midlum VF644ACA000011364; Renault Midlum VF644ACA000011364 ir kitus perkamus už paskolos lėšas automobilius), taip pat netesybomis (paskolos sutarties specialiosios dalies 2.10 punkte numatyto dydžio delspinigiais), kurie mokami paskolos sutarties bendrosios dalies 6.8 punkte numatyta tvarka.
  2. Pagal paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 punkte aptartas papildomas sąlygas paskolos gavėja BUAB „MDK logistika“, užtikrindama savo prievolių KB Kauno kredito unijai įvykdymą, įsipareigojo ir 2014-12-16 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 85 633,72 Eur (295 676,11 Lt) sumai, apmokamą jį pateikus. Šį vekselį už vekselio davėją pasirašė trečiasis asmuo A. Ž., tuo metu buvęs BUAB „MDK logistika“ direktoriumi, o ieškovas, BUAB „MDK logistika“ akcininkas V. P. bei trečiasis asmuo akcininkas A. Ž. pasirašė vekselį kaip laiduotojai.
  3. Apeliantė KB Kauno kredito unija 2016-01-08 išsiuntė paskolos gavėjai BUAB „MDK logistika“ trimis skirtingais adresais pranešimus dėl paskolos sutarties nutraukimo (pateikti ir įrodymai apie šių dokumentų siuntimą per paštą), reikalaudama apmokėti likusią 48 169,24 Eur skolos dalį ir nurodydama apie netesybų skaičiavimą, taip pat pranešdama apie neprotestuotino pateikimą apmokėjimui vekselio 2016- 01-25, nurodydama vekselio sumą ir jo apmokėjimo vietą (apeliantės buveinę) bei jį pasirašiusius asmenis, t. y. pačią paskolos gavėją ir laiduotojus – akcininkus V. P. ir A. Ž..
  4. Apeliantė 2016-01-13 pranešimu informavo ieškovą V. P., kad nuo 2016-01-25 nutraukia paskolos sutartį ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. P. pagal 2014-12-16 neprotestuotiną vekselį laidavo už BUAB „MDK logistika“ įsipareigojimų vykdymą, apeliantė pareikalavo iki 2016-01-25 sumokėti 49 680,36 Eur negrąžintą kredito dalį.
  5. Apeliantė 2016-01-29 išsiuntė trečiajam asmeniui BUAB „MDK logistika“ (trimis adresais), taip pat ieškovui A. P. ir trečiajam asmeniui A. Ž. (laiduotojams) pranešimus apie 2016-01-25 pateikto vekselio neapmokėjimą.
  6. Kaip matyti iš antstolės R. Gražienės 2016-05-10 patvarkymų, antstolė įvykdė nagrinėjamoje byloje priimtą 2016-02-17 pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria, tenkinant ieškovo V. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantei buvo uždrausta vykdyti skolos iš jo, kaip laiduotojo, išieškojimą pagal ginčijamą 2014-12-16 vekselį.

    8

9Dėl tikrųjų paskolos sutarties šalių ketinimų ir sutarties aiškinimo

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų įrodymų, neteisingai išaiškino šalių sutarties sąlygas ir tikruosius paskolos sutarties šalių ketinimus bei tikslus, neatsižvelgė į jų ankstesnio bendradarbiavimo praktiką analogiškoje situacijoje. Tikroji paskolos sutarties šalių valia, sudarant paskolos sutartį, pirmiausiai buvo nukreipta į paskolos lėšų gavimą, ir tik po to už gautas paskolos lėšas įgytas turtas (transporto priemones) turėjo būti įkeistas apeliantei. Ieškovas teigia priešingai, kad paskolos sutarties reikalavimų užtikrinimui pirmiausia turėjo būti įkeisti automobiliai, o tik tada suteikta paskola trečiajam asmeniui.
  2. Teismų praktika dėl CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarties aiškinimo taisyklių yra pakankamai nuosekliai išplėtota ir aiški. Šioje teisės normoje teigiama, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
  3. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).
  4. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015 ir joje nurodyta praktika).
  5. Atsižvelgiant į aptartas sutarties aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje vertinant paskolos sutarties šalių tikruosius ketinimus dėl šios sutarties sąlygų būsimo vykdymo ir jų tikrąją valią neabejotinai aktualus yra ankstesnis jų bendradarbiavimas. Bylos medžiaga leidžia įsitikinti, kad apeliantė ir trečiasis asmuo BUAB „MDK logistika“ 2013-10-24 jau buvo sudarę panašią paskolos sutartį Nr. ( - ), kurios įvykdymas taip pat užtikrinamas kilnojamojo turto hipoteka (2013-10-24 paskolos sutarties Nr. ( - ) 2.14. punktas). Apeliantės teigimu, tiek pagal pastarąją sutartį, tiek pagal vėliau sudarytą paskolos sutartį paskolos sutarties šalys susitarė, kad paskolos gavėjai pirmiausiai išmokamos piniginės lėšos transporto priemonėms įsigyti, o vėliau įgytas už paskolą turtas yra įkeičiamas KB Kauno kredito unijai kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Šie apeliantės skundo teiginiai apie ankstesnę šalių bendradarbiavimo praktiką, t. y. kad pirma buvo išduota paskola pagal 2013-10-24 sutartį, o tik po to sekė už ją įgyto turto (transporto priemonių) įkeitimas, ieškovo pirmosios instancijos teisme jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigti, nors tokią savo atsikirtimų į ieškinį poziciją apeliantė išdėstė jau atsiliepime į ieškinį. Apie tokių verslo santykių pagal paskolos sutartis modelį ir tik po paskolos lėšų išdavimo sekusias jos davėjos (t. y. apeliantės) iniciatyvas dėl įkeitimo atsiliepime į ieškinį buvo pasisakęs ir buvęs BUAB „MDK logistika“ vadovas A. Ž..
  6. Tokiu atveju nėra prielaidų susiformuoti išvadai, kad pačios paskolos sutarties šalys ar kiti su jomis susiję asmenys (ieškovas) skirtingai interpretavo ar galimai skirtingai suprato kredito unijos patvirtintų standartinių paskolos sutarčių sąlygas. Teisėjų kolegijos nurodyti motyvai bei nustatytos konkrečios faktinio šalių bendradarbiavimo aplinkybės leidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais apie buvusią būtent tokią praktiką, kai pirmiausia gaunamos paskolos lėšos, o tik vėliau už šias lėšas įgyjamas turtas – automobiliai įkeičiami KB Kauno kredito unijai paskolos reikalavimams užtikrinti. Ieškovui, kaip paskolos gavėjos dalyviui (akcininkui), apie tokią bendradarbiavimo formą buvo arba turėjo būti žinoma.
  7. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paskolos sutarties specialiosios dalies 2.14 punktą, kuriame detalizuotas perkamas ilgalaikis turtas, o paskolos gavėja įsipareigoja įkeisti paskolos davėjai be paskolos sutartyje konkrečiai įvardintų automobilių „ir kitus perkamus automobilius už paskolos lėšas“. Vadinasi, ir lingvistinis sutarties aiškinimo metodas suponuoja vertinimą, kad šalys, sudarydamos paskolos sutartį ir joje neapibrėždamos viso perkamo už paskolą turtą (viena transporto priemonė Renault Midlum šiame punkte paminėta du kartus), vienodai suprato, kad pirmiausia bus išmokamos piniginės lėšos, o paskui už pinigines lėšas įgytas ir sutartyje neidentifikuotas turtas įkeičiamas paskolos sutarties reikalavimams užtikrinti.
  8. Taigi nepriklausomai nuo to, ar paskolos išmokėjimo momentu UAB „Transvėsa“ turėjo automobilius ar ne savo dispozicijoje, kuo savo reikalavimus byloje taip pat grindė ieškovas, tokia aplinkybė pati savaime neleistų pripažinti, kad apeliantė išdavė pinigines lėšas BUAB „MDK logistika“ be jokio teisinio pagrindo arba pažeisdama sutarties sąlygas.

10Dėl paskolos sutarties vykdymo reikšmės laidavimo sandorio galiojimui

  1. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir tokius argumentus, kad finansų įstaigos pareiga buvo pasirūpinti, jog paskolos sutartyje įrašytos sąlygos būtų vykdomos pažodžiui. Tačiau šie motyvai nėra aktualūs nei sprendžiant dėl tikrųjų paskolos sutarties šalių tikslų ir ketinimų, nei vertinant, ar buvo suklysta, sudarant ginčijamą sandorį – laidavimą.
  2. Teisėjų kolegija, nustačiusi faktinę aplinkybę, kad šalių bendru sutarimu ir bendru supratimu paskolos gavėjai pirmiau buvo pervedami pinigai automobiliams įsigyti, o tik paskui atliekamas automobilių įkeitimas, pažymi, kad kitoks, nei galimai tikėjosi ieškovas, paskolos sutarties (jos sąlygų) vykdymo būdas negali lemti vertinimo, kad būtent dėl šios priežasties ieškovas iš esmės suklydo (ar buvo suklaidintas) būtent dėl paskolos grąžinimą užtikrinančio laidavimo sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų (CK 1.90 str. 4 d.).
  3. Ieškovo nurodyti argumentai reiškia tik tai, kad jis galimai suklydęs dėl laidavimo pareigos atsiradimo ir manęs, kad tokia jo pareiga kreditorei niekuomet neatsiras, nes laidavimas yra formalus. Tačiau vien aplinkybė, kad ieškovas tikėjosi, jog laidavimas yra tik formalumas ir jam neteks vykdyti laidavimo prievolės, už paskolą įkeitus turtą, o taip neatsitiko, aiškiai nepakankama suklydimo ar suklaidinimo dėl laidavimo sandorio faktui konstatuoti, juolab kad net ir taikius tokio pobūdžio užtikrinimą, kaip įgytų už paskolą transporto priemonių įkeitimas, kreditorės teisė atgauti paskolintas lėšas galėjo likti visiškai ar iš dalies neįgyvendinta dėl šio turto nuvertėjimo, sugadinimo, praradimo, taigi ir sąlygos laidavimo prievolei vykdyti vis tiek būtų susiklosčiusios.
  4. Tokiu atveju skundžiamo teismo sprendimo argumentai, kad ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis ar numanyti, jog paskolos sutarties šalys nevykdys šioje sutartyje numatytų sąlygų, susijusių su turto įkeitimu ir paskolos lėšų perdavimu paskolos gavėjai, nesuponuoja išvados dėl ginčijamo laidavimo sandorio negaliojimo. Suklydimui dėl šio sandorio sudarymo konstatuoti ar pripažinimui, kad ieškovas buvo tyčia suklaidintas, kaip kad sprendė pirmosios instancijos teismas, nors tai jau reikštų apgaulę (CK 1.91 str.), svarbu yra ne tai, ar paskolos sandorio susitarimai buvo vykdomi taip, kaip to tikėjosi ar galvojo ieškovas, o tai, ar ieškovas suklydo dėl laidavimo esmės, dėl laidavimo dalyko ar kitų esminių jo sąlygų, prisiimdamas sau įsipareigojimą laiduoti už įmonę, kurios vienu iš savininkų (akcininkų) jis buvo.
  5. Stokoja teisinio bei faktinio pagrįstumo ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmiau neįkeitus už paskolą automobilių, paskolos sutarties sudarymas buvo paskolos davėjos ir paskolos gavėjos bendri veiksmai, atlikti akivaizdžiai siekiant suklaidinti ir padaryti atsakingu už prievolių įvykdymą išimtinai tik laiduotoją – ieškovą.
  6. Suklydimo ir / ar suklaidinimo faktui pripažinti nėra reikšmingi ieškovo teiginiai, kad apeliantė neinicijavo turto įkeitimo procedūrų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad įkeitimo sandorio sudarymui reikalinga abiejų šalių valia ir aktyvus tiek pačios įmonės (BUAB „MDK logistika“), tiek ir jos valdyme dalyvaujančių asmenų (dalyvių, valdymo organų) elgesys. Ieškovas V. P., nuo 2014-03-03 būdamas BUAB „MDK logistika“ akcininku, turėjo galimybę bei teisę inicijuoti akcininkų susirinkimus ir juose išspręsti su bendrovės turto įkeitimu susijusius klausimus (ABĮ 23 str. 1 d., 25 str. 2 d.), ypač atsižvelgiant į buvusį jo asmeninį laidavimą už bendrovės prisiimtas prievoles kredito įstaigai ir dėl to ateityje galinčią atsirasti jo asmeninę atsakomybę, jeigu bendrovė prievolių neįvykdytų, tačiau tokia teise pats nesinaudojo.
  7. Išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė, išdavusi paskolą be už ją įgyjamo turto įkeitimo ir vėliau nereikalaudama įkeisti transporto priemonių paskolos sutarčiai vykdymo užtikrinimui, taip suklaidino ieškovą dėl esminių laidavimo sandorio sąlygų.

11Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu

  1. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno asmens valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai, kurie ir nulemia norą sudaryti sandorį. Šis asmens noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai.
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdydama paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 punkte nurodytas papildomas sąlygas paskolai gauti, paskolos gavėja BUAB „MDK logistika“, užtikrindama savo prievolių KB Kauno kredito unijai pagal šią paskolos sutartį įvykdymą, 2014-12-16 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 85 633,72 Eur (295 676,11 Lt) sumai, taip pat pateikė akcininkų, įskaitytinai ir ieškovo V. P., laidavimą.
  3. Neabejotina, kad vekselio pasirašymą šiuo konkrečiu atveju lėmė BUAB „MDK logistika“ ekonominiai poreikiai, noras gauti kreditavimą įmonės vykdomai veiklai finansuoti, jai reikalingoms transporto priemonėms įsigyti. Ieškovo, kuris yra vienas iš BUAB „MDK logistika“ akcininkų (savininkų), interesai sutapo su įmonės interesais, taigi vekselio laidavimas tapo viena iš paskolos įmonei suteikimo sąlygų bei vienu iš jos grąžinimo garantų.
  4. Teisėjų kolegija nenustatė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti esminį ieškovo suklydimą pasirašant vekselio laidavimą. Priešingai, analizuojama faktinė situacija suponuoja labiau tikėtiną kitą išvadą, t. y. kad laidavimo sandorio ginčijamas yra apspręstas vien siekio išvengti sutartinių prievolių kredito įstaigai vykdymo, prieš pat išieškojimą pagal laidavimą pradėjus sandorio ginčijimo procedūrą. Būtent tokį šios bylos aplinkybių vertinimą pagrindžia ir paties ieškovo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams nurodomi argumentai, kad ginčijamą sandorį jis sudarė tikėdamasis, jog reikalavimų užtikrinimui bus įkeistas trečiojo asmens turtas, todėl jam atsakomybė pagal laidavimo sandorį apskritai nekils arba kils tik labai nedidele apimtimi.
  5. Tačiau atotrūkis tarp ieškovo pradinių lūkesčių, susijusių su jo laidavimo prievolės apeliantei galimu (ne)atsiradimu, ir realiai susiklosčiusi situacija, kuomet tokios prievolės vykdymo iš jo vis tik buvo pareikalauta, nepatenka į suklydimo, kaip jis reglamentuotas CK 1.90 straipsnio 2 dalyje, turinį, kadangi suklydimas negali būti konstatuojamas dėl aplinkybių, atsiradusių po sandorio sudarymo. Sandorio negaliojimą galinčios nulemti aplinkybės turėjo egzistuoti dar sandorio sudarymo metu.
  6. Kita vertus, dėl suklydimo sandoris gali būti nuginčytas tik tuo atveju, kai šis suklydimas, kurio sąvoka atskleista CK 1.90 straipsnio 4 dalyje, yra esminis, o suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).
  7. Todėl sprendžiant, ar buvo suklysta, visuomet taikytinas ir protingumo kriterijus, o šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teismų praktikoje jau buvo pasisakyta, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
  8. Šių išaiškinimų kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovui suklydus dėl būsimos pareigos vykdyti pagal laidavimą prisiimtus įsipareigojimus, neatitinka teisinio tokių santykių reglamentavimo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Apeliantė pagrįstai savo skunde akcentuoja ieškovo, kuris yra verslininkas, valdantis ne vieną įmonę (UAB „Mylia“, UAB „Kamilė“, V. P. įmonė savininkas ir / ar vadovas ), verslo patirtį. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti ir tokie apeliantės atsikirtimų į ieškovo reikalavimus argumentai, kad ieškovas, kaip BUAB „MDK logistika“ akcininkas, pakankamai aktyviai dalyvavo šios įmonės veikloje, sprendimų dėl įmonės veiklos priėmime, todėl jam buvo arba turėjo būti žinoma susiklosčiusi paskolos sutarčių vykdymo praktika šioje įmonėje.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui turėjo būti suprantama vekselių įgyvendinamos prievolės įvykdymo užtikrinimo schema ir su ja susijusi rizika. Nebuvo įrodinėta, kad ieškovas nesuprato kokiomis sąlygomis sudaromas laidavimo sandoris ar kokius (kokio dydžio) įsipareigojimus jis prisiima, taip pat neginčyta ir tai, kad paskolos gavimui buvo būtinas akcininkų laidavimas. Tokiu atveju net ir vertinant ieškovo versijas dėl jo suklydimo ar suklaidinimo izoliuotai, byloje nesama jokių faktinių duomenų, kad ieškovas nesuprato kokią riziką jis prisiima, užtikrindamas vekselio apmokėjimą asmeniniu laidavimu, ir dėl to iš esmės suklydo. Ieškovas tikėjosi, kad tokia rizika galiausiai neatsiras ir prievolės vykdyti jam neteks, tačiau suklydimas dėl atsirasiančių padarinių nėra vertinamas kaip suklydimas CK 1.90 straipsnio taikymo aspektu, apie ką jau buvo šioje nutartyje pasisakyta.
  10. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas V. P., būdamas ne vienos įmonės vadovas ir akcininkas, suprato savo įsipareigojimo apeliantei esmę bei sąlygas, galėjo jas įvertinti ir priimti jo valią atitinkantį sprendimą, įskaitytinai ir dėl laidavimo KB Kauno kredito unijai sąlygų. Ieškovas ir pats ieškinyje pripažino, kad jis, kaip BUAB „MDK logistika“ akcininkas, sutiko laiduoti tik gerai išanalizavęs paskolos sutarties sąlygas ir žinodamas aplinkybę, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiamas trečiojo asmens kilnojamasis turtas, tačiau tuo pačiu jokių papildomų sąlygų savo laidavimui neiškėlė ir laidavo be išlygų.

12Dėl laiduotojo pagal vekselį atsakomybės rūšies

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tokius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo ieškovo V. P., kaip laiduotojo už BUAB „MDK logistika“ prievolę, subsidiarų atsakomybės pobūdį, nors ieškovas yra solidarus skolininkas. Pirmiausiai būtina pažymėti, kad šie skundo argumentai nagrinėjamo ginčo dėl sandorio negaliojimo kontekste, t. y. iš esmės nesprendžiant klausimo dėl iš tokio sandorio kylančios prievolės vykdymo tvarkos ar sąlygų, nėra aktualūs. Tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pareigą aptarti esminius skundo argumentus, dėl to teisėjų kolegija taip pat pasisako.
  2. Prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančiame CK šeštosios knygos I dalies V skyriuje pateikiamas užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Prievolės užtikrinamos tiek šiame skyriuje reglamentuotais, tiek kitais sutartyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (CK 6.70 str. 1 d.). Užtikrinimo būdai gali būti reglamentuoti ir kitų įstatymų. Vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas vis tik yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme, t.y. ĮPVĮ (ĮPVĮ 1 str.).
  3. Tokią išvadą, atsižvelgdamas tiek į skirtingą užtikrinamų prievolių prigimtį, tiek ir į užtikrinimo būdą apibrėžiančią sampratą įstatyme, padarė kasacinis teismas. Laidavimas pagal CK inter alia (be visa kita) yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 str. 1 d.), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimu pripažįstamas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu to nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją.

    13Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad pats vekselis atliko reikalavimo įvykdymo užtikrinimo pagal kitą, t. y. paskolos sandorį, funkciją, o jame laiduota už vekselio davėją BUAB „MDK logistika“.

  4. Vekselio laidavimą nuo CK reglamentuoto laidavimo skiria ir skirtingą šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų esmę apibūdinantis požymis. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Vekselio laidavimo papildomas pobūdis yra santykinis. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011).
  5. Kadangi vekselio naudojimas kitoms prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų teisės turi būti ginamos. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, kreditorius, esant pažeistai teisei (neįvykdžius vekseliu užtirtintos kitos prievolės), turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų pats skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Tai ir reiškia laiduotojo pareigos solidarumą. Atitinkamai laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenis (ar asmenį), už kuriuos jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį (ĮPVĮ 34 str. 3 d.).
  6. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ieškovas V. P., laidavęs už BUAB „MDK logistika“ prievolę, atsako apeliantei kaip solidarus skolininkas, o apeliantė turi reikalavimo teisę į bet kurį iš skolininkų, tačiau ją gali realizuoti kartu atsižvelgdama ir į ĮPVĮ įtvirtintą specialią tvarką. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą. Kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui; vekselio turėtojas, pateikęs vekselį apmokėti mokėtojui ir šiam jo neapmokėjus, privalo apie neapmokėtą vekselį pranešti laiduotojams, tačiau tokiu atveju neturi pareigos atskirai pateikti vekselį apmokėti laiduotojui, nes laiduotojo solidarioji pareiga kyla vekselio mokėtojui neįvykdžius prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).

14Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuotina, kad ginčas pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas neteisingai. Tokiu atveju skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

15Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. Kauno apygardos teismo 2016-02-17 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei KB Kauno kredito unijai, apeliantei KB Kauno kredito unijai uždrausta pagal 2014-12-16 neprotestuotiną paprastąjį vekselį reikalauti iš laiduotojo ieškovo V. P. sumokėti negrąžintą BUAB „MDK logistika“ kredito dalį ir palūkanas, taip pat vykdyti šios skolos išieškojimą iš laiduotojo V. P..
  2. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ieškovo reikalavimai netenkinami, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis išnyko, vadinasi, pirmosios instancijos teismo taikyti draudimai turi būti panaikinti šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
  2. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 962 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 600 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Kadangi ieškovo ieškinys netenkintas, šios išlaidos ieškovui nekompensuotinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
  3. Trečiasis asmuo BUAB „MDK logistika“ pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti jam 181,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Prašymas pagrįstas išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais. Įvertinus byloje teiktų teisinių paslaugų apimtį (parengtas atsiliepimas į ieškinį), prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Kadangi ieškinys atmestas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo V. P. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
  4. Procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme 3,54 Eur išlaidos taip pat į valstybės pajamas priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.)
  5. Apeliantė KB Kauno kredito unija 2017-05-17 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jai 1 573,05 Eur bylinėjimosi išlaidas (962 Eur žyminio mokesčio ir 611,05 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą). Prašymas pagrįstas išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais. Įvertinus byloje teiktų teisinių paslaugų apimtį (parengtas apeliacinis skundas), prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą taip pat neviršija minėtų Rekomendacijų ir apeliantei kompensuotinos visiškai (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

19V. P. ieškinį atmesti.

20Priteisti iš V. P. (asmens kodas ( - ) 181,50 Eur pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „MDK logistika“ (juridinio asmens kodas 302615881).

21Priteisti iš V. P. (asmens kodas ( - ) 3,54 Eur pašto išlaidas pirmosios instancijos teisme į valstybės biudžetą.

22Priteisti iš V. P. (asmens kodas ( - ) 1 573,05 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai (juridinio asmens kodas 112046615).

23Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1470-260/2016 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai (juridinio asmens kodas 112046615) nustatytą draudimą imtis išieškojimo iš laiduotojo V. P. (asmens kodas ( - ) veiksmų pagal 2014 m. gruodžio 16 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį.

Proceso dalyviai
Ryšiai