Byla e2-3007-904/2019
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovei S. G., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei S. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

3Teismas

Nustatė

4teisme 2019 m. vasario 21 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. S. (toliau - ieškovas) ieškinį, kuriuo ieškovas pareiškė reikalavimą sumažinti priteisto nepilnamečiui sūnui Kajui, gim. 2011-11-20, išlaikymo dydį - priteisti sūnaus Kajaus išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio patekimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė S. G. (toliau - atsakovė) yra šalių nepilnamečio sūnaus K. S. motina. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-09-25 sprendimu priteisė iš A. S. sūnaus K. S. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis - dėl ligos neteko 65 proc. darbingumo ir šiuo metu tapo bedarbiu (pajamos - netekto darbingumo 276,23 Eur pensija, kitų pajamų negauna). Be to, padidėjo ieškovo išlaidos (po teismo sprendimo priėmimo gimė ieškovui sūnus Mindaugas, gim. 2018-07-22, be to, ieškovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką Igną, gim. 2014-11-30). Ieškovas neturi ir ateityje neturės jokių lėšų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, jeigu mokės teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą - Kajui.

5Atsakovė S. G. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2017-09-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteista iš ieškovo sūnaus K. S. išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Po šio teismo sprendimo iš esmės pasikeitė tik tai, kad 2018-07-22 ieškovui gimė sūnus Mindaugas. Apie tai, kad ieškovas išlaiko kitą nepilnametį vaiką Igną, buvo žinoma priimant 2017-09-25 teismo sprendimą. Dėl sveikatos būklės ieškovas taip pat buvo pateikęs pažymas į aukščiau nurodytą išnagrinėtą bylą. Atsižvelgiant, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas 190 Eur išlaikymas yra padidintas minimalus mėnesinis atlygis (555 Eur), darytina išvada, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo keisti priteistą išlaikymo dydį.

6Ieškovas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad su atsakove anksčiau kartu negyveno, jokių ryšių su atsakove nepalaiko. Su sūnumi Kajumi visiškai nebendrauja, paskutinį kartą sūnų gatvėje matė prieš 4 metus. Sūnui dovanų neteikia, nenori jo ir kitaip rūpintus (vežioti į mokyklą, būrelius, kitaip jį lavinti). Priteisto išlaikymo neteikė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio dėl ko atsakovė kreipėsi į antstolius. Su E. E. turi du nepilnamečius vaikus Igną, gim. 2014-11-30 ir Mindaugą, gim. 2018-07-22. Su E. E. kartu negyvena, savaitgaliais aplanko. Dvidešimt metų įmonėje dirbo suvirintoju – surinkėju, po ko susirgo širdies liga, dėl ko neteko 65 % darbingumo. Planuojama operacija dėl širdies stimuliatoriaus montavimo. Šiuo metu ieškosi darbo. Dirba neoficialiai statybose, suvirintoju. Turi pagrindinį išsilavinimą, suvirintojo specialybę.

7Ieškovo atstovė advokatė Marina Saveljeva teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, prašė ieškinį patenkinti.

8Atsakovė S. G. teismo posėdžio prašė ieškinį atmesti patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog su A. S. kartu negyveno, tėvas su sūnumi niekada nebendravo. Priteisto išlaikymo A. S. nemokėjo, dėl ko S. G. kreipėsi į antstolius. Po ko, A. S. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Apie ieškovo gaunamas pajamas atsakovė nežino. Atsakovė nurodė, jog turi pagrindinį išsilavinimą, virėjos specialybę, bendras darbo stažas yra apie 2 metus, šiuo metu nedirba - augina vaiką iki dviejų metų, gyvena iš socialinių pašalpų 287 Eur. Atsakovė augina iš viso keturis nepilnamečius vaikus : Emiliją 14 metų, Kajų – 7 metai, Aidą 3 metai, Gustą 2 metai. Gyvena su sugyventiniu A. K., su kuriuo susilaukė dviejų paskutinių vaikų. Sugyventinis dirba suvirintoju, uždirba apie 900 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Bendros šeimos pajamos yra apie 1187 Eur per mėnesį. Padeda sugyventinio tėvai maisto produktais. Dukrai Emilijai tėvystė nustatyta, tačiau dukros biologinis tėvas išlaikymo neteikia. Nurodė, jog Kajus yra sveikas. Gauna nemokamą maitinimą mokykloje. Šeima gyvena nepasiturinčiai, išaugti vaikų rūbai perduodami jaunesniems, rūbus bei kitus reikalingus šeimos daiktus perka pigesnėse parduotuvėse.

9Atsakovės atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, prašė ieškinį atmesti.

10Ieškinys atmestinas.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. K. S., gim. 2011-11-20, yra S. G. ir A. S. sūnus. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovas įsipareigoja teikti išlaikymą savo sūnui K. S. po 450,00 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinė byla Nr. e2-1035-1025/2017 nustatyta, kad sprendimu buvo pakeistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-192-904/2014 dalis dėl K. S., gim. 2011-11-20, išlaikymo dydžio ir priteisė iš A. S., a. k. ( - ) nepilnamečiui vaikui K. S., gim. 2011-11-20, išlaikymą po 190,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomos kas mėnesį išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2017-02-23 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 5 -11).

122018-12-21 surašytoje Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodoma, jog A. S. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-12-19 yra 35 procentai. Nurodoma, jog gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Negali dirbti: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 d B (A); dirbti naktį; viršvalandinį darbą (b. l. 13). Pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpiu patvirtina, jog A. S. nuo 2019-01-07 įregistruotas darbo biržoje (b. l. 17). Ieškovas A. S. ir E. A. susilaukė I. S., gim. 2014-11-30 ir M. S., gim. 2018-07-22 (b. l. 18-19).

13Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 20).

14Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo).

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

16Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

17Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2 dalis).

19Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti iš jo nepilnamečiams vaikams priteisto mokėti išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 60 Eur kiekvienam vaikui. Tokį prašymą motyvavo tuo, jog jo turtinė padėtis po teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo stipriai pasikeitė – jis nedirba, turi sveikatos problemų ir nepajėgia teikti vaikui priteisto išlaikymo. Išlaikymo neteikė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, dėl ko atsakovė kreipėsi į antstolius dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Atsakovė su reikalavimu sumažinti vaikui išlaikymo dydį kategoriškai nesutinka, kadangi iš ieškovo prašomo nustatyti išlaikymo dydžio vaiko išlaikyti neįmanoma.

20Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

21Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Net ir nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

22Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

23Byloje nustatyta, kad išlaikymas vaikui po 190 Eur buvo priteistas prieš daugiau nei pusantrų metų, vaikų poreikiai per šiuos metus pasikeitė, tačiau kaip teigia, atsakovė, jie nesumažėjo, o atvirkščiai – padidėjo. Šalių sūnui bus 8 metai, sūnus lanko mokyklą.

24Kaip nurodyta aukščiau vaikų išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą : gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi nekilnojamojo turto, atsakovės gauna socialinę pašalpą 287 Eur, atsakovas gauna socialinę pašalpą – 276,23 Eur. Ieškovui nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Atsakovė augina keturis nepilnamečius vaikus, atsakovės bendros šeimos pajamos sudaro apie 1187 Eur. Ieškovas A. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog be gaunamos socialinės pašalpos jis dirba nesudėtingus ūkio darbus, statybose teikia suvirinimo paslaugas. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas gauna papildomas pajamas, kurių teismui bei kitoms valstybinėms institucijoms nedeklaruoja. Pažymėtina, ir tai, jog ieškovas kitokia nematerialia forma neprisideda prie sūnaus išlaikymo, tai yra kartu su sūnumi neleidžia laisvalaikio, atostogų, visiškai su juo nebendrauja, neprisideda prie jo auklėjimo bei lavinimo.

25Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

26Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad tenkinti ieškovo prašymo ir sumažinti išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 60 Eur nėra jokio pagrindo, nes mažesnis išlaikymas neužtikrintų net minimaliausių vaikų poreikių ir jų interesų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas gauna papildomas pajams, kurių nedeklaravo teismui, nurodydamas teismui, jog statybose teikia suvirinimo paslaugas. Tiek ieškovo, tiek atsakovės gaunamos pajamos (socialinės pašalpos) yra beveik vienodos. Atsakovė pareigą išlaikyti vaikus realiai vykdo viena, todėl sumažinus išlaikymo dydį, atsakovei tektų neproporcingai per didelė naštą, arba kitaip sakant atsakovė turėtų vaikus išlaikyti viena. Atsakovo teiginiai, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė – pablogėjo jo turtinės padėtis, atmestini kaip nepagrįsti.

27Įvertinant byloje surinktus įrodymus daroma išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pasikeitė – pablogėjo jo turtinė padėtis. Ieškovas ir atsakovė privalo stengtis, ieškoti visų įmanomų galimybių gauti pakankamai pajamų nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams ir pagal šiandienos šalių situaciją, nėra per didelis. Ieškovo nurodytos priežastys negali būti pagrindu sumažinti priteistą išlaikymą, todėl ieškovo reikalavimas netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

28Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato jog abiem šalims esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus tai, kad šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

31Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S.... 3. Teismas... 4. teisme 2019 m. vasario 21 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. S.... 5. Atsakovė S. G. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 6. Ieškovas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, ieškinyje nurodytas... 7. Ieškovo atstovė advokatė Marina Saveljeva teismo posėdžio metu patvirtino... 8. Atsakovė S. G. teismo posėdžio prašė ieškinį atmesti patvirtino... 9. Atsakovės atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas teismo posėdžio metu... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatytos šios faktinės bylos... 12. 2018-12-21 surašytoje Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodoma,... 13. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė... 14. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo).... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų... 16. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis... 17. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio,... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti iš... 20. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio... 21. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais... 22. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 23. Byloje nustatyta, kad išlaikymas vaikui po 190 Eur buvo priteistas prieš... 24. Kaip nurodyta aukščiau vaikų išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų... 25. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis,... 26. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, daro... 27. Įvertinant byloje surinktus įrodymus daroma išvadą, kad ieškovas... 28. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 30. CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato jog abiem šalims esant atleistoms nuo... 31. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 32. ieškinį atmesti.... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...