Byla 1A-89-282/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, nuteistajam E. Š.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas likiname sulaikyme nuo 2013-12-01 iki 2013-12-02 (1 para).

4Kolegija

Nustatė

5E. Š. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 27 ar 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu R., už 270 Lt įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą platinti, kurias parsinešė į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį ( - ), ir ten neteisėtai laikė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, bute, esančiame ( - ), dalį iš neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalių) kiekio platino, t. y. davė surūkyti bute buvusiems asmenims: N. N., M. G. ir V. M., o dalį – 6,315 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), iki 2013 m. gruodžio 1 d. 21.54 val., kol atvykę policijos pareigūnai apžiūros metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti paskiriant jam švelnesnę bausmę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teigia, kad sutinka su jo veiksmų kvalifikacija, tačiau mano, kad teismas neteisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, nepagrįstai nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažinimo ir gailisi, bei paskyrė aiškiai per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią, bausmę.

7Nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad jis 2013 m. gruodžio 1 d. savo gyvenamojoje vietoje kartu su N. N., M. G. ir V. M. vartojo (rūkė) narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), bei pripažįsta, kad pas jį namuose rastos narkotinės medžiagos – kanapės (ir jų dalys) priklauso jam, tai patvirtino ir policijos pareigūno E. P. parodymai. Teigia nesupratęs, jog platina narkotikus, kai nieko nesakydamas prieš, leido N. N., M. G. ir V. M. savo noru pasiimti ir vartoti jo narkotines medžiagas, t. y. rūkyti žolę. Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog narkotinę medžiagą (žolę) jis naudojo saviems tikslams, o platinimo nepripažįsta, nes jis narkotinių medžiagų (žolės) niekam nesiūlė, kitų neįtakojo, kad jie vartotų, o dėl to, kad vartojo narkotines medžiagas, nuoširdžiai gailisi. Aplinkybę, kad jis vartojo narkotines medžiagas, patvirtina VšĮ Respublikinės ( - ) ligoninės filialo ( - ) ligoninės pateiktas 2013-12-02 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 150. Be to, jo nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad jis nesiūlė ir niekaip kitaip neįtakojo kitų (N. N., M. G. ir V. M.) vartoti (rūkyti) narkotinę medžiagą (žolę), patvirtina ir pačių N. N., M. G. ir V. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog narkotinių medžiagų – kanapių vartojimo bei perdavimo faktą patvirtina tiek jo (apelianto), tiek liudytojų N. N., M. G. ir V. M. parodymai, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktai. Teigia, kad jo supratimo dėl narkotinės medžiagos platinimo nepatvirtina ir tai, kad buvo rasti 8 polietileniniai paketėliai su narkotine medžiaga. Nurodo, kad teismas nevertino rastų draudžiamų medžiagų rūšies (buvo rastos jaunimo tarpe paplitusios psichoaktyvios medžiagos – kanapių dalys), jų kiekio (6,315 g kanapių (ir jų dalių)), už šias medžiagas sumokėtos kainos (270 Lt). Taip pat teismas nevertino to fakto, kad jis prisipažino jau iki įvykio vartojęs „žolę“ ir anksčiau, tai, kad jis dėl panašaus pobūdžio veikų padarymo neteistas, buvo sulaikytas savo namuose, pats būdamas pavartojęs „žolės“. Dėl to mano, kad nėra pagrindo teigti, jog jis ginčijo turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas ir taip stengėsi sumenkinti savo veiksmus nusikaltimo daryme, nes jis ne tik nežinojo, bet ir nesuprato, kad jam inkriminuotais veiksmais platina narkotines medžiagas N. N., M. G. ir V. M.. Nors įstatymų nežinojimas ir neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau tai nepatvirtina, kad jis suvokė buvus jo subjektyvųjį neteisėtos veikos požymį – tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimą, ir tai tokios jo tyčios nepagrindžia. Dėl to teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių vien dėl to, kad jis prisipažino tik įgijęs, gabenęs, laikęs ir vartojęs narkotines medžiagas, bet neigė jas platinęs. Taip pat teigia, kad byloje esantys ir jo skunde nurodyti duomenys patvirtina, kad nors teisme jis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau tiek įvykio dieną, pripažindamas, kad rastos narkotinės medžiagos yra jo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savanoriškai pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviąsias aplinkybes, nurodė aplinkybes apie narkotinių medžiagų įsigijimą, gabenimą, laikymą, nuoširdžiai gailėjosi. Taigi tai, kad jis neprisipažino turėjęs tikslą platinti ar platinęs narkotines medžiagas, kaip šios aplinkybės suvokiamos baudžiamojoje teisėje, negali būti laikoma, kad jis nepripažino iš esmės faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių. Pastebi, kad įstatymas nereikalauja, jog asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi, kadangi jis turi teisę į gynybą, turi teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Dėl to mano, kad yra visos sąlygos jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8Taip pat skunde apeliantas teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, t. y. bausmė yra neadekvati jo padarytai veikai ir jo asmenybei. Nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, socialinės aplinkybės nevertė jo (apelianto) nusikalsti, kad padarytas nusikaltimas nėra nežymiai pavojingas, kad jo padaryta veika buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, ir dėl to nėra pagrindo jam taikyti BK 62 ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nurodo, kad jis yra jaunas, nusikaltimo darymo metu jam buvo 23 metai, jis neteistas, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre, dirba UAB „( - )“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, taip pat mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre Statybos ir mechanikos skyriaus 1 kurse braižytojo ir kompiuterinės įrangos operatoriaus specialybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra. Teigia, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, iš karto pripažino, kad rastos narkotinės medžios priklauso jam, teikė vertingus parodymus, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi nusikaltęs, po šios nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių nusikaltimų neįvykdė, jo atžvilgiu neatliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, visiškai atsisakė narkotinių medžiagų ir jų nebevartoja, ir tai patvirtina UAB „( - )“ tyrimų atsakymas, kuriame nurodyta, kad gauti tyrimo rezultatai dėl narkotinių medžiagų vartojimo yra neigiami. Pripažįsta ir visiškai sutinka, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra labai pavojinga veika, tačiau šiuo konkrečiu atveju jis vartojo, ir kaip nustatyta teismo, neatlygintinai, nesiekdamas jokios turtinės naudos, platino, savo draugų, o ne jam nepažįstamų žmonių, tarpe kanapių dalis, o pas jį rastas šios narkotinės medžiagos kiekis – 6,315 g, kuris pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas tik nežymiai viršija nedidelį kiekį (ne daugiau kaip 5 g). Teigia, kad jis neužsiėmė narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pašaliniams asmenims, jis įsigyta narkotine medžiaga tik pasidalino su savo draugais, t. y. tiesiog nedraudė jiems to daryti, todėl mano, kad jo veika yra mažiau pavojinga nei tipinis narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimas siekiant pasipelnyti. Tačiau jis tokius savo veiksmus vis tiek vertina labai kritiškai, išgyvena dėl tokio savo lengvabūdiško elgesio, teigia, kad jam tai pamoka visam gyvenimui. Mano, kad visos šios jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jam paskirta, nors ir minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neproporcinga, neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, neatitinka jo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui. Mano, kad jo atskyrimas nuo darbo, mokymosi, jam artimų asmenų, gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius bei leidžia manyti, kad bausmės tikslai nebūtų pasiekti realiai atliekant net ir nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę bei izoliavus jį nuo visuomenės, ir tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl to mano, kad yra teisinis pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu, tai neprieštarautų ir teismų praktikai.

9Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

10Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apeliantas skunde nurodo, jog sutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau iš jo parodymų teisme bei skundo argumentų matyti, kad jis nepripažįsta, jog platino narkotinę medžiagą, t. y. davė rūkyti savo draugams.

12BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims.

13Nors teisme apeliantas teigė, jog tris suktines pasidarė sau ir surūkė pusantros suktinės, kad tų suktinių niekam jis nesiūlė ir nematė, ar jo draugai rūkė tas suktines, ir tokius nuteistojo parodymus teisme patvirtino jo draugai, nurodydami, kad jie patys radę nurūkytą suktinę ją parūkė, kad E. Š. jiems nesiūlė rūkyti, tačiau tokius nuteistojo ir liudytojų teisme duotus parodymus paneigia byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. Š. parodė, kad už 270 Lt nusipirko 10 plastikinių paketėlių su po gramą supakuota „žole“ savo naudojimui, kad 2013-12-01 dienos metu su V. M. ir M. G. buvo sutarę parūkyti žolės, todėl, kai visi susirinko vakare, jis susuko tris suktinius, kad visi rūkė suktinį bei nurodė, kad nors draugams rūkyti suktinį nesiūlė, tačiau ir neprieštaravo, kad pastarieji rūkytų (2 t. 45–46, 49–50 b. l.). Tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus apelianto parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. M. ir M. G. parodymai, jog jie buvo sutarę bei suprato, jog rūkys „žolę“, kad už rūkytą „žolę“ jie neatsiskaitė su E. Š., t. y. nemokėjo pinigų (1 t. 191–192 b. l., 2 t. 3–4 b. l.). Taip pat tokius nuteistojo parodymus patvirtina liudytojų N. N., E. K. parodymai bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys (1 t. 5–10, 179–180, 183–184 b. l.). Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad E. Š. ruošėsi su draugais vartoti narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), t. y. rūkyti „žolę“, tam tikslu jis ir susuko tris suktines, kurias visi rūkė balkone. Tokios įvykio aplinkybės rodo, kad E. Š. neteisėtai įsigytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) platino, nes pagal teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu gali būti šių medžiagų dovanojimas, davimas kaip atlygis už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, perdavimas už skolą, davimas skolon, mainais, palikimas matomoje vietoje ir pan. Be to, E. Š. narkotinių medžiagų įsigijo net 10 paketėlių ir pasikvietė draugus parūkyti, o tai rodo, kad narkotines medžiagas jis įsigijo turėdamas tikslą jas platinti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. Š. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) įgijimą tikslu platinti ir šios medžiagos platinimą, t. y. davimą rūkyti savo draugams, bei šios medžiagos neteisėtą laikymą. Dėl to konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas esmines E. Š. inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, tarp jų ir platinimą, t. y. davimą rūkyti savo draugams.

14Nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

15Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

16E. Š. prašo jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

17BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

18Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Š. pareiškus įtarimą padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, apeliantas kaltę pripažino ir nurodė, kad iš asmens, vardu R., už 270 Lt nusipirko 10 plastikinių paketėlių su po gramą supakuota „žole“ savo naudojimui, kad 2013-12-01 pas jį atėjo V. M. ir M. G., su kuriais dar dienos metu buvo sutarę parūkyti žolės, kad vakaro metu jis susuko tris suktinius, kad visi rūkė suktinį (2 t. 45–46 b. l.). Papildomos apklausos metu apeliantas nurodė, kad suktinį suko iš 1 gramo „žolės“, kad draugams rūkyti suktinį nesiūlė, tačiau ir neprieštaravo, kad pastarieji rūkytų (2 t. 49–50 b. l.). Tačiau E. Š. pareiškus įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis nenurodydamas, ar prisipažįsta kaltu dėl jam pareikšto įtarimo, atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad parodymus dėl savo kaltės ir įtarimo aplinkybių duos tik teisme (2 t. 61, 67 b. l.). Teisme apeliantas kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad 10 paketėlių „žolės“ įsigijo savo reikmėms, kad įvykio metu jis sau susisuko tris suktines iš „žolės“ ir tabako, kad surūkė pusantros suktinės, kad tų suktinių niekam nesiūlė rūkyti, nematė, ar jo draugai rūkė tas suktines, todėl ir nepripažįsta kaltinimo, jog platino narkotines medžiagas (2 t. 115–116 b. l.). Iš tokių E. Š. parodymų matyti, kad jis teisme iš esmės nebepripažino aplinkybės, kurią buvo pripažinęs ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nebepripažino, kad jo padarytą suktinę rūkė ne tik jis, bet ir jo draugai. Nepripažinus šios esminės aplinkybės, nėra pagrindo pripažinti, jog E. Š. pripažino visas esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Be to, įvykio vietoje buvo rasti paslėpti aštuoni paketėliai su augalinės kilmės medžiagomis, ir apeliantas atvykusiems policijos pareigūnams neprisipažino turįs dar narkotinių medžiagų, o tai rodo, kad jis nebuvo nuoširdus. Tai, kad nuteistasis pripažįsta neteisėtai įgijęs ir pats vartojęs narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), o neigia ne tik platinęs šią medžiagą tretiesiems asmenims, bet ir davęs parūkyti draugams, rodo, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, nuoširdžiai nesigaili padaręs nusikaltimą. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad E. Š. nepripažino visų esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių ir nuoširdžiai nesigailėjo. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai nepripažino E. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė.

19E. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis nevedęs, mokosi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nebevartoja narkotinių medžiagų, baustas administracine tvarka tris kartus už KET pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, neteistas. Apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

20Apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati jo padarytam nusikaltimui ir prieštarauja teisingumo principui, todėl prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

21BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

22Nors byloje yra duomenų, teigiamai apibūdinančių E. Š. asmenybę, tačiau byloje taip pat yra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas narkotines medžiagas išplatino ne tik šioje byloje liudytojais apklaustiems draugams, bet ir kitiems tretiesiems asmenims, nes nuteistojo kaimynas kelis kartus skambino policijai ir bendruoju pagalbos telefonu pranešdamas, kad jo kaimynas, gyvenantis Dainų g. 72, vidurinėje laiptinėje, antrame aukšte, durys tiesiai, pardavinėja narkotines medžiagas (1 t. 127–128, 131–132 b. l., 2 t., 11–12 b. l.). Pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas patikrinus gautą informaciją apie narkotikų platinimą.

23Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, pažymėtina, kad tokių išskirtinių aplinkybių nenurodė ir apeliantas, todėl nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Taigi, apylinkės teismas, paskirdamas E. Š. minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą sunkų nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tokia jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra adekvati jo padarytam nusikaltimui bei jo asmenybei, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26atmesti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas,... 4. Kolegija... 5. E. Š. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 27 ar 28 d., tiksliai... 6. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014... 7. Nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad jis 2013 m. gruodžio 1 d. savo... 8. Taip pat skunde apeliantas teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per... 9. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 10. Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 12. BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą... 13. Nors teisme apeliantas teigė, jog tris suktines pasidarė sau ir surūkė... 14. Nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad... 15. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos... 16. E. Š. prašo jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis... 17. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę... 18. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Š. pareiškus įtarimą... 19. E. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia.... 20. Apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati jo... 21. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje... 22. Nors byloje yra duomenų, teigiamai apibūdinančių E. Š. asmenybę, tačiau... 23. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad nėra... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 26. atmesti nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo...