Byla 3K-3-109/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. T. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui G. T. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „LESTO“ prašė priteisti iš atsakovo G. T. B. 1 408,18 Lt žalos, padarytos neapskaitiniu elektros energijos naudojimu, atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad tiekė elektros energiją atsakovui nuosavybės teise priklausiančiam namui, esančiam ( - ); 2008 m. lapkričio 24 d. tikrinant atsakovo namo elektros apskaitą nustatyta, kad skaitiklio gaubto plombos skiriasi nuo originalių pavyzdžių. Toks pažeidimas pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (toliau – Taisyklės), 92 punktą laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu, todėl buvo surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas bei pagal name buvusius elektros prietaisus apskaičiuotas suvartojamos elektros energijos kiekis už vienerius metus bei skaitliuko keitimo išlaidos; iš viso – 1408,18 Lt žalos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 1408,18 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 830,22 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad tikrinant atsakovui priklausančio namo elektros apskaitą nustatyta, kad yra suklastotos skaitiklio gaubto plombos, todėl atsakovui buvo surašytas elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai. Atsakovui nesutinkus su ieškiniu, byloje atlikta ekspertizė, kuri konstatavo ginčo elektros skaitliuko plombų klastojimą ir skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnų persukimą. Teismas nurodė, kad elektros apskaitos prietaiso bei plombų saugumo užtikrinimas yra vartotojo pareiga (Taisyklių 52 punktas), o esant skaitiklio ar plombos pažeidimams, vartotojo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005). Ieškovui (operatoriui) nustačius Taisyklių 126.6 punkto pažeidimą, jis turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį už laikotarpį nuo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Ieškovas žalos dydį nustatė apskaičiuodamas patiektą elektros energiją per pastaruosius vienerius metus pagal rastų elektros prietaisų faktinę galią (929,18 Lt) bei įpareigojo atlyginti skaitiklio funkcionalumo atstatymo išlaidas (479 Lt). Teismas konstatavo, kad skaitiklio plombų klastojimo ir mechaninio skaičiavimo būgnų persukimo momento neapibrėžtumas nešalina atsakovo civilinės atsakomybės. Galiojant prezumpcijai, kad pareiga užtikrinti elektros apskaitos prietaiso bei plombų saugumą tenka atsakovui, bei nesant įrodymų, jog elektros apskaitos prietaisas ir jo plombos buvo pažeisti trečiųjų asmenų arba gamybos stadijoje, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas prezumpciją nuginčijo (CPK 178 straipsnis).

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko, iš esmės sutikdamas su jame nurodytais motyvais.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas G. T. B. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – AB „LESTO“ ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių ir turi būti užtikrinama vartotojo teisių apsaugą. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus, teismas tokiose bylose turi būti aktyvus. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta taisyklė, t. y. kilus abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl ieškovo elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimo vietos ir būdo, jis neturėjo realios galimybės užtikrinti apskaitos prietaisų saugumo bei priežiūros. Ieškovas elektros apskaitos prietaisų spintą sumontavo gatvėje už atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų. Skaitiklis sumontuotas spintos viduje ir uždengtas apsauginiu stiklu, kurio tvirtinimo varžtus užplombavo ieškovo darbuotojai. Dėl šių priežasčių 2002 m. lapkričio 13 d. sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 punktas, kuriame nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, pakabintų plombų saugumą ir priežiūrą, tą apimtimi, kiek tai susiję su skaitiklio plombų saugumu ir priežiūra, pažeidžia atsakovo kaip vartotojo teises ir, vadovaujantis CK 6.188 straipsnio nuostata, turėjo būti pripažintas negaliojančiu. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Šio straipsnio 2 dalyje 5 punkte nustatyta, kad nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga yra, kai sutartis nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Atsakovui (vartotojui) neturint realios galimybės tikrinti skaitiklio pakabinamas plombas, neturi būti taikoma atsakomybė už nurodytų plombų pažeidimą, jeigu elektros tiekėjas nepateikė įrodymų, kad buvo pažeistos skaitiklio apsauginio stiklo pakabinamos plombos. Nepažeidus skaitiklio apsauginio stiklo pakabinamų plombų neįmanoma prieiti prie skaitiklio plombų ir skaitiklio.
  2. Ieškovas sutartimi įsipareigojo nedelsiant informuoti vartotoją (atsakovą) apie elektros apskaitos prietaisų pakeitimą, pakabintų plombų elektros energijos apskaitos įrenginiuose priklausomybę, įspaudus, jų pakabinimo vietas bei kiekius, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė ir nuo sutarties sudarymo dienos nepateikė atsakovui informacijos apie pakabintų plombų elektros energijos apskaitos įrenginiuose priklausomybę, įspaudus, jų pakabinimo vietas bei kiekius. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (toliau – Taisyklės), 97.4 punkte nustatyta vartotojo atsakomybė, jeigu elektros energijos tiekėjas randa persiunčiamai elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros skaitiklio ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas. Ieškovas į bylą pateikė skaitiklį ir skaitiklio pakabinamas plombas, kurie buvo elektros energijos apskaitos spintos viduje už apsauginio stiklo, ir nustatyti jų falsifikavimą vizualiai atsakovas neturėjo realios galimybės. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sukuria situaciją, kai vartotojas visais atvejais yra kaltas dėl tiekėjui priklausančio ir viešojoje vietoje esančio elektros energijos apskaitos prietaiso pažeidimo.

12Ieškovas AB „Lesto“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir ginčijamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Prijungus kasatoriaus elektros įrenginius prie ieškovo tinklo, jis laikomas elektros energijos vartotoju, todėl jam pažeidus vartotojo prievolę, taikytina sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, nustačius Taisyklių pažeidimą, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama. Taisyklių 62 punkte taip pat nustatyta, kad už elektros skaitiklio plombų ir jo skaičiavimo mechanizmo apsaugą atsako patalpų, kuriose įrengti elektros prietaisai, savininkai, jei sutartis, sudaryta su vartotoju, nenustato ko kita. Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad su ieškovu būtų susitarta kitaip. Šios nuostatos, nustačius, kad elektros skaitiklio plombos yra pažeistos ar falsifikuotos, preziumuoja vartotojo kaltę, ir toks pažeidimas laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu (Taisyklių 6 punktas). Tokiu atveju įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui.
  2. Civilinėje teisėje pripažįstama tiesioginė ir netiesioginė atsakomybė. Netiesioginė atsakomybė reiškia, jog žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos tiesiogiai (ar bent iš dalies tiesiogiai) nepadarė, bet jis laikomas atsakingu už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Taigi, asmuo, tiesiogiai padaręs žalą, ir atsakomybės už padarytą žalą subjektas gali nesutapti. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tai, kad vartotojas pažeidė elektros apskaitos prietaisą ar sugadino elektros apskaitos schemos elementą, o tai, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto. Ieškovas neįrodinėjo, kad pažeidimai padaryti kasatoriaus, tačiau reikalauja atlyginti žalą iš jo kaip iš atsakingo už apskaitos prietaiso apsaugą asmens, kuris nevykdė jam nustatytos pareigos saugoti, stebėti apskaitos prietaisą, apie pastebėtus pažeidimus informuoti ieškovą.
  3. Nors atsakovas yra vartotojas, tai nereiškia, kad jam nereikia vykdyti sutartinių įsipareigojimų ar kad jam netaikomos Taisyklės. Nagrinėjamoje byloje elektros skaitiklio įrengimo vieta atitinka Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Ūkio ministerijos 1997 m. balandžio mėnesio įsakymu Nr. 129/132 patvirtintų Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinųjų taisyklių 5.2 punkto reikalavimus. Be to, Taisyklių 57 punkte nustatyta, kad priėjimai prie elektros apskaitos prietaisų turi būti laisvi, o 49 punkte teigiama, kad vartotojų elektros apskaitos įrengiamos vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nurodytais techniniais reikalavimais. Sistemiškai aiškinant šiuos teisės aktus darytina išvada, kad individualiuose gyvenamuosiuose namuose elektros skaitikliai visada įrengiami lauke, operatoriaus darbuotojams laisvai prieinamoje vietoje, o vartotojas privalo vykdyti Taisyklių 62 punkte nustatytą prievolę užtikrinti skaitiklio saugumą. Elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta (ant namo tvoros iš gatvės pusės), neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus. Dėl šių priežasčių kasatoriaus teiginiai dėl neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nepagrįsti.
  4. Kasaciniame skunde teigiama, kad vartotojui negali būti taikoma atsakomybė už skaitiklio gaubto plombų pažeidimą, jeigu elektros tiekėjas nepateikė įrodymų apie apsauginio stiklo (įvadinio apskaitos skydo) plombų pažeidimą. Ši pozicija nepagrįsta, nes tokiais atvejais svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standartą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl elektros energijos vartotojo atsakomybės

16Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, jos sąlygos turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus, o kilus abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos vartotojų (sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies) naudai. Kasatorius nurodo, kad dėl ieškovo elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimo vietos ir būdo, jis neturėjo realios galimybės užtikrinti apskaitos prietaisų saugumą bei priežiūrą, todėl Sutartis nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už jos neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasatoriaus nuomone, vartotojui neturint realios galimybės tikrinti skaitiklio pakabinamas plombas, neturi būti taikoma atsakomybė už nurodytų plombų pažeidimą, jeigu elektros tiekėjas nepateikė įrodymų, kad buvo pažeistos skaitiklio apsauginio stiklo pakabinamos plombos.

17Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigoja tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VST Šiaulių elektros tinklai v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28-oji savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

18Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar sudaryta Sutartis laikytina ir vartojimo sutartimi (CK 6.383 straipsnio 4 dalis, 6.188 straipsnis), tačiau, kaip ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje, energijos tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis neatleidžia energijos vartotojų nuo bendrosios sutarties šalių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, įtvirtintos CK 6.200 straipsnyje, t. y. vartotojas pagal sutartį turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. SB „Dituva“, bylos Nr. 3K-3-526/2005; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

19Kasaciniame skunde keliamas Sutarties sąlygų, konkrečiai jos 5.5 punkto, kuriame nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja užtikrinti elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių pakabintų plombų saugumą ir priežiūrą, tą apimtimi, kiek tai susiję su skaitiklio plombų saugumu ir priežiūra, sąžiningumo klausimas, t. y. kasatorius teigia, jog ši nuostata nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl, vadovaujantis CK 6.188 straipsniu, turi būti pripažinta negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą yra įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 62 punkte. Be to, elektros energijos sutartis nagrinėjamu atveju yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), kurios standartinės sąlygos yra patvirtintos energetikos ministro 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-120 „Dėl Standartinių elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“. Dėl šios priežasties kasatoriaus teiginiai dėl nesąžiningų Sutarties sąlygų laikytini nepagrįstais.

20Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

21Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad, nepaisant to, jog šalių sudaryta Sutartis laikytina vartojimo sutartimi, tai nepakeičia įstatyme nustatyto reguliavimo dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Elektros energijos vartotojo (abonento) kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad: plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais, t. y. abi elektros skaitiklio gaubto plombos yra klastotės; plastikinis užraktas, kuriuo buvo užplombuotas skaitiklio gaubtas, po uždėjimo buvo pažeistas; užrakto ritė jėga ištraukta iš užrakto korpuso ir įstatyta pakartotinai; skaitiklio gaubto varžteliai buvo sukinėjami, gaubtas buvo nuimamas; skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami pašaliniu įrankiu. Nustačius tokių pažeidimų, remiantis Taisyklių 6 punkte apibrėžtomis sąvokomis bei 64 punktu (kuriame nustatyta, kad elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka), konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Plombų pažeidimo faktą įvertinus kartu su kitais ekspertizės metu nustatytais faktais (skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų persukimu, veikiant pašaliniu mechaniniu įrankiu), darytina pagrįsta išvada, kad tokio bendrai visų veiksmų (plombų falsifikavimo, elektros skaitiklio gaubto nuėmimo persukant varžtelius ir elektros skaitiklio būgnų persukimo) poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų pakeitimas, dėl to ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas jo nuostoliams atsirasti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo (nagrinėjamu atveju – plombų suklastojimo, numerinės (tiekėjo žinybinės) plombos pažeidimo, skaitiklio mechanizmo (būgnų) persukimo), o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Taisyklių 45.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

23Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodomi argumentai, jog nepažeidus skaitiklio apsauginio stiklo pakabinamų plombų neįmanoma prieiti prie skaitiklio plombų ir skaitiklio, nepaneigia jo kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo.

24Kasatorius taip pat nurodo, kad elektros apskaitos prietaisų spinta sumontuota gatvėje už jam priklausančio sklypo ribos, todėl jis neturėjo realios galimybės užtikrinti apskaitos prietaisų saugumą ir priežiūrą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neapskaitinio elektros energijos naudojimo fakto nustatymo metu elektros apskaitos prietaiso įrengimo vietą reglamentavo Ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (su 2008 m. gegužės 15 d. pakeitimais), kurių 152–153 punktuose nustatyta, jog visi elektros skaitikliai turi būti įrengiami operatoriui lengvai prieinamose apžiūrėti ir nuskaityti rodmenis vietose, tai gali būti lauke, transformatorių pastočių atvirųjų skirstyklų teritorijose, ant uždarųjų skirstyklų ir kitos paskirties pastatų sienų, ant oro linijų atramų ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius neįrodė, jog elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus.

25Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nevykdė sutartyje ir teisės aktuose jam nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. vartodamas elektros energiją, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė dėl civilinės atsakomybės taikymo ir ieškinį tenkino.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Kasaciniame teisme patirta 28,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Priteisti iš kasatoriaus G. T. B. ( - ) 28,06 Lt (dvidešimt aštuonis litus 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas AB „LESTO“ prašė priteisti iš atsakovo G. T. B. 1 408,18 Lt... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad tikrinant atsakovui priklausančio namo elektros... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi pirmosios... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas G. T. B. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 12. Ieškovas AB „Lesto“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl elektros energijos vartotojo atsakomybės... 16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta elektros... 17. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi elektros energijos tiekimo... 18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar sudaryta Sutartis laikytina ir... 19. Kasaciniame skunde keliamas Sutarties sąlygų, konkrečiai jos 5.5 punkto,... 20. Už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina... 21. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad: plombos, kuriomis buvo užplombuotas... 23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 24. Kasatorius taip pat nurodo, kad elektros apskaitos prietaisų spinta sumontuota... 25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nevykdė... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Kasaciniame teisme patirta 28,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį palikti... 30. Priteisti iš kasatoriaus G. T. B. ( - ) 28,06 Lt (dvidešimt aštuonis litus 6... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...