Byla e2-1926-503/2016
Dėl žalos priteisimo

1Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei E. D., atsakovui M. Z., jo atstovui advokato padėjėjui K. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Ž. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Ž. Š., dėl žalos priteisimo.

3Teismas,

Nustatė

4Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – Kauno TLK) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. Z. 1 035,36 Eur žalos atlyginimą (b. l. 3).

5Ieškovės Kauno TLK atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Kauno TLK 2016 m. birželio 27 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 21 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ). Nutarime nustatyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (toliau – Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK) 2015 m. gruodžio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje dėl Ž. Š. sužalojimo. Nustatytas įtariamasis M. Z. Ikiteisminio tyrimo eigoje nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 139 straipsnio 1 dalį. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis nukentėjusiajam Ž. Š. dėl sužalojimo ( - ) klinikose 2015 m. gruodžio 25 d. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo, veido ir žandikaulių chirurgo bei neurologo konsultacijos, 2016 m. sausio 5 d. – burnos chirurgo konsultacija, 2016 m. vasario 2 d. – ( - ) ligoninėje radiologo konsultacija. Nuo 2015 m. gruodžio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. asmuo buvo gydomas ( - ) ligoninės stacionare, nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 11 d. – ( - ) klinikų stacionare. Už minėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 1 035,36 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto apmokėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V- 436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“. Tarp M. Z. nusikalstamų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi M. Z. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimui. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kauno TLK duomenimis minėta žala tiek iki ieškinio pateikimo teismui, tiek iki byloje įrodymų turimo pradžios nėra atlyginta. Yra visos sąlygos atsakomybei atsirasti, kaip yra numatyta CK 6.246-6.249 straipsniuose, t. y. neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Dėl neteisėtos veikos – į bylą pateiktas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Veika perkvalifikuota į BK 139 straipsnį, t. y. sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Tai oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomąją galią. Atsakovas neskundė nutarimo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas kitais pagrindais, nesant nusikalstamos veikos sudėties. Manytina, kad jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo nustatytos tinkamos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina atsakovo neatsargumą. Nutarime konstatuota, kad pats atsakovas patvirtino, kad dėl savo neatsargumo alkūne trenkė į veidą, taikydamas į bokso „kriaušę“, kuri buvo įrengta 2 metrų atstumu nuo durų. Fiksuota, kad atsakovas atsiprašė, jei asmuo savo kaltės nepripažino, tai nebuvo tikslo ir atsiprašinėti. Aplinkybes paliudijo M. G. Atsakovas nesilaikė pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai. Lengvabūdiškai tikėjosi išvengti atsakomybės. Atsakovas nesiėmė veiksmų, kad bokso „kriaušė“ būtų perkelta į kitą vietą. Tai patvirtina, kad atsakovas nėra atidus. Kaltė yra preziumuojama, prezumpcijos paneigimo pareiga tenka atsakovui. Šiuo atveju kaltė pasireiškė neatsargumu. Egzistuoja priežastinis ryšys, ieškovo išlaidos nebūtų atsiradusios, jei nebūtų atsakovo veiksmų. Atsakovas, smūgiuodamas trečiajam asmeniui į veidą, padarė neteisėtą veiksmą, tačiau smūgiavo netyčia. Ar trečiasis asmuo draustas privalomuoju draudimu, duomenų neturi, bet tai buvo būtinoji pagalba, todėl, ar asmuo draustas ar ne, tai neturi reikšmės. Teiktos paslaugos dėl smegenų sukrėtimo. Bylos lapas 22 – tai įkainiai, bylos lapas 29 – įkainiai pabrango, taikomi abu įkainiai. Bylos lapas 30 – sąskaita išrašoma ne už kiekvieną pacientą, bet už per mėnesį visas suteiktas paslaugas (b. l. 3).

6Atsakovo atstovas advokato padėjėjas K. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovas M. Z. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovas ieškinyje cituoja ir remiasi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2006 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 konstatuota, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Nei tardytojo ar prokuroro nutarimai, priimti baudžiamojoje byloje parengtinio tyrimo metu teismui neturi prejudicinės reikšmės. Minėtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, kadangi ikiteisminis tyrimas šios kategorijos bylose neatliekamas. Manančiam, kad yra nukentėjęs nuo galimai nusikalstamų veikų yra palikta galimybė privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau Ž. Š. tokia galimybe nepasinaudojo. Ž. Š. nelaiko savęs nukentėjusiuoju, nes dėl savo paties neapdairumo patyrė sužalojimą. Jis (atsakovas) nepripažįsta savo kaltės. Ieškinyje ieškovas teigia, kad tarp M. Z. nusikalstamų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu teiginiu yra pažeista jo nekaltumo prezumpcija. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu „Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui“. Jam abejonių kelia Kauno TLK žalos atlyginimo reikalavimo teisė, kadangi asmuo kuriam buvo suteiktos medicininės paslaugos pats nepasinaudojo nei privataus kaltinimo galimybe, nei civilinio proceso tvarka apginti tariamai savo pažeistų teisių. Tai reiškia, kad jis suvokia savo neatidžių ir nerūpestingų veiksmų pasekmes ir jo (atsakovo) dėl šių pasekmių nekaltina. Nesuprantama, kodėl Kauno TLK tariamą žalą nori prisiteisti iš jo. Nenurodoma, koks to teisinis pagrindas. Jis sporto kambarį ūkinio pastato antrame aukšte yra įsirengęs keleri metai ir ten leidžia savo laisvalaikį. Ž. Š. yra jo draugas. Šis pas jį (atsakovą) lankęsis daug kartų, todėl žino sporto patalpos išplanavimą. Bokso „kriaušė“ stovi sporto patalpoje apie metrą nuo įėjimo ir keleri metai niekam netrukdė, jokių incidentų nėra buvę, todėl numatyti tokias aplinkybes ir pasekmes, kaip buvo su Ž. Š. nebuvo jokių protingų galimybių. Bokso „kriaušė“ ir šiuo metu stovi toje pačioje vietoje ir ateinantys tiek sportuoti, tiek šiaip į svečius, jokių nepatogumų ar problemų dėl to neturi ir nepatiria. Teisėje galioja nuostata: jei asmuo galėjo, ką nors numatyti, vadinasi, jis privalėjo tai numatyti. Tai padaryti tampa jam pareiga. Todėl turi būti numatyta visa, kas reikalinga, turi būti padaryta visa, kas galima, kad tik neatsirastų žala. Ar subjektyviai asmuo yra sąžiningas, tai reiškia, nekaltas dėl savo prievolės pažeidimo, atsakoma, kai įsitikinama, kad tas asmuo padarė visa, ką tomis aplinkybėmis buvo galima padaryti. Buvo galima padaryti visa tai, ką gali apimti jo žinojimas konkrečioje situacijoje, kaip reikia elgtis. Žinojimas apima tai, ką turi žinoti kiekvienas rūpestingas ir atidus asmuo. Kaip gali būti neatsargus savo gyvenamoje patalpoje, sportuodamas, smūgiuodamas į maišą, kaip galima matyti, kas įeina. O grojo garsiai muzika. Kas įeidavo, atsidarydavo, pasižiūrėdavo. Niekas negali nurodyti, kur privačioje teritorijoje pasikabinti „kriaušę“. Ji ten yra 3 metai. Įvykis buvo 2015 m. gruodžio 25 d. apie 16.00 val. Jis sportavo savo namuose, virš garažo padaryta sporto salė, ( - ). Pastatas priklauso jo tėvukui, bet šis jam leido ten įsirengti patalpas sportui. Jis smūgiavo į maišą. Jis buvo atsisukęs į maišą priekiu, o durys buvo už nugaros. Maišas nuo durų yra apie metrą, tai nuo jo iki durų buvo 20-30 centimetrų. Sudavė į maišą, kairę ranką atitraukė atgal, tuo metu alkūne kažką kliudė. Atsisuko ir pamatė Ž. Š., kuris nenukrito, jam tik pradėjo kraujas bėgti. Jis (atsakovas) paklausė Ž. Š., ar ką padėti, bet jam atsakė, kad susitvarkys. Kraujas bėgo veido srityje. Vienas draugas išėjo, o ieškovas įeidinėjo, todėl jis net nesitikėjo, kad kažkas ateis. Aplink sportuojančius kiti asmenys apeidavo, apsilenkdavo. Jis pats „kriaušę“ pasikabino. Š. anksčiau buvo salėje, atėjo nepranešęs, netikėtai. Š. neatsiprašė, tik pasakė, kad netyčia, o jam Š. atsakė, kad pats neapsižiūrėjo. Tada Š. išėjo, po to ne kartą Š. buvo pas jį atvykęs. Privataus kaltinimo tvarka Š. nesikreipė. Š. tuo metu buvo neapsidraudęs, nes buvo grįžęs iš užsienio. Jis buvo blaivas. Negali pasakyti, ar Š. buvo blaivus ar ne. Jis pats įsirengė patalpas. Tai buvo rankos atitraukimas, kuris palietė veidą. Perspėjimo ženklo, kad viduj yra bokso „kriaušė“, nėra. Čia buvo neapdairumas iš ieškovo pusės. Sporto salėje lankydavosi savi draugai, niekas neperspėjo, kad trukdytų kriaušė. Su trečiuoju asmeniu pažįstami gal 6 metus. Kiek kartų Ž. Š. pas jį lankėsi nepasakė, bet jis žinojo apie maišą, nes pats maišą smūgiuodavo. Buvo po įvykio daug kartų su Ž. Š. susitikę, kartu ir šventė. Po įvykio jokių pretenzijų jam nereiškė. Salės durys yra žemos, kas įeina, turi pasilenkti. (b. l. 11-13).

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nuolat teisingai šnekėjo. Paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu buvo tie patys. Jis buvo grįžęs iš užsienio po pusės ar daugiau metų, nusprendė užvažiuoti pas atsakovą. Jį atvežė pas atsakovą draugas. Kai jis nuėjo, garsiai grojo muzika. Kad užsuks, dėl to nepaskambino. Kai ėjo į salę, prasilenkė su G., kuris išėjo, o jis įėjo. G. įvykio nematė. Su G. jis pasisveikino. Kai įėjo, ėjo koridoriumi, grojo muzika, tada atidarė duris į salę, atsisuko pažiūrėti, ar uždarytos lauko durys, ir žengė žingsnį eiti į salę. Tuomet gavo smūgį. Po to jam M. Z. surado servetėlę ir jis išvažiavo namo tvarkytis. Kai grįžo namo, tėvai pasakė, kad važiuoti į ligoninę. Nematė, kuo gavo į veidą, nes buvo nusisukęs. Tuo metu buvo blaivas. Tėvui paaiškino, kad gavo netyčia į akį. Su broliu susitiko namie, kai parėjo kruvinas. Po būtinosios pagalbos buvo draustas, nes kreipėsi į darbo biržą. Užsienyje buvo draustas, įvykio metu Lietuvoje nebuvo draustas. Nurodytos paslaugos jam buvo suteiktos. Kai grįžo, užsienio draudimas dar galiojo. Kai grįžo į Lietuvą, buvo išėjęs iš darbo užsienyje. Buvo 2 savaitės, kaip nutraukta darbo sutartis. Jį vežė Č. Jis nesakė Č., kad „gavo už dyką“. Kalbant su tėvu, „nusikalbėjo“. Medikai informacijos nepateikė, kad turės už paslaugas sumokėti. Neprisimena, ar pildė, kokius dokumentus.

8Ieškinys atmestinas.

9Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui proceso dalyvių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 25 d. M. Z. sportavo paties įrengtoje sporto salėje privačioje patalpoje. Tuo metu, kai M. Z. smūgiavo į bokso „kriaušę“, į sporto salę įėjo Ž. Š.. Kai Ž. Š. įėjo į patalpą, M. Z. stovėjo nugara į duris. Ž. Š. įeidamas į patalpą buvo nusisukęs atgal. Įeinant į patalpą Ž. Š. galva susidūrė su M. Z. alkūne, kai pastarasis tuo metu atitraukė ranką nuo bokso „kriaušės“. Ž. Š. patyrė sužalojimą. Ž. Š. 2015 m. gruodžio 25 d. buvo suteiktos ( - ) klinikose vidaus ligų gydytojo, veido ir žandikaulių chirurgo, neurologo konsultacijos, 2016 m. sausio 5 d. – burnos chirurgo konsultacija, 2016 m. vasario 2 d. – ( - ) ligoninėje radiologo konsultacija (b. l. 5). Nuo 2015 m. gruodžio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. Ž. Š. buvo gydomas ( - ) ligoninėje, nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 11 d. – ( - ) klinikose (b. l. 5). Už minėtas Ž. Š. sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta 1 035,36 Eur iš PSDF biudžeto lėšų (b. l. 3, 6, 22-39). Dėl Ž. Š. sužalojimo Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įtariamasis – M. Z. Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 21 d. nutarimu galimai padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota į nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje. Kadangi vadovaujantis BPK 407 straipsniu ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 4-5). Ž. Š. su skundu dėl šio įvykio į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė.

10CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

11Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovei šių sąlygų neįrodžius arba atsakovui paneigus kaltės prezumpciją, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

12Dėl ieškovės patirtos žalos – turėtų išlaidų, suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, jų įkainių dydžio, dėl sveikatos priežiūros paslaugų trukmės, kiekio ir apimties šioje byloje ginčo nekilo. Šios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų.

13Byloje kilo ginčas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Aplinkybę, jog dėl trečiojo asmens sužalojimo, dėl kurio ieškovė patyrė išlaidas, padarė būtent atsakovas ir būtent jis laikytinas atsakingu už žalos padarymą asmeniu, ieškovė įrodinėjo vieninteliu rašytiniu įrodymu – Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. birželio 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ). Tačiau nutarimas negali būti vertinamas kaip pakankamas atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiantis įrodymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 197 straipsniai). Minėtas nutarimas neturi teismui prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis), o vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas (LAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Nutarime nėra duomenų, kurie leistų daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog trečiojo asmens sužalojimas atsirado būtent dėl atsakovo, o ne dėl paties trečiojo asmens veiksmų ir kaltės. 2016 m. birželio 21 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra aprašyta įvykių eiga, kaip ją pasakojo Ž. Š. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai Ž. Š. (trečiojo asmens tėvas), M. G., D. Č. įvykio nematė. Be to, teismo posėdžio metu Ž. Š. neigė, kad D. Č. sakė apie įvykį taip, kaip pastarasis liudijo ikiteisminio tyrimo metu. Minėtame nutarime konstatuojamas tik Ž. Š. sužalojimo faktas, kurį patvirtina ir kiti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Tačiau nutarime daroma tik prielaida dėl galimai M. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą tik nurodoma, kad atsakovo veiksmuose formaliai įžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y. kalbama apie tikimybę, jog atsakovas galimai padarė nusikalstamą veiką, tačiau nėra konstatuojamas pačios nusikalstamos veikos padarymo faktas.

14Pažymėtina, kad prokuroro ikiteisminio tyrimo metu M. Z. veiksmai buvo vertinami tik baudžiamosios atsakomybės aspektu ir neanalizuoti civilinės atsakomybės kontekste (CK 6.270 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį. Todėl M. Z. veiksmai įvertintini civilinės atsakomybės kontekste.

15Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ieškovė atsakovo atsakomybę kildina iš delikto, būtent – iš bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Juridinę reikšmę tokiu atveju turi atsakovo faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar atsakovas buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje.

16Nustatyta, kad M. Z. sportavo privačioje patalpoje savo įsirengtoje sporto salėje. Apie tai, kad atvyks Ž. Š. jis informuotas nebuvo. Ž. Š. atvykus, patalpoje garsiai grojo muzika, ką patvirtino ir Ž. Š. Į šią patalpą atvykdavo sportuoti M. Z. draugai, įskaitant ir Ž. Š., prieš įeinant į patalpą asmenys pasižiūrėdavo, ar saugu įeiti. Bokso „kriaušė“ toje pačioje vietoje yra 3 metus. Su šia bokso „kriauše“ treniruodavosi ir pats Ž. Š. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. Z., smūgiuodamas bokso „kriaušę“, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad į patalpą atvyks Ž. Š., kadangi iki tol jis buvo išvykęs į užsienį, apie tai, kad atvyks, M. Z. neinformavo. Kadangi patalpoje garsiai grojo muzika, M. Z. neturėjo galimybės girdėti, jog į patalpą įeina Ž. Š. Be to, M. Z. neturėjo numatyti, kad į patalpą įeis asmuo, nepasižiūrėjęs, neįsitikinęs, kad įeiti saugu, kadangi iki tol atvykstantys asmenys tai padarydavo.

17Esant tokiai situacijai, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti savo atliekamų veiksmų teisėtumu. Atsakovas neturėjo pareigos domėtis, ar jo atliekami veiksmai – smūgiavimas į bokso „kriaušę“, t. y. sportavimas jo privačioje patalpoje, nepažeis kieno nors interesų. Įrodymų, kad atsakovas ir jo sporto salėje besilankantys draugai, įskaitant trečiąjį asmenį, būtų sutarę dėl atsargumo priemonių, kurių turi imtis smūgiuojantis bokso „kriaušę“ asmuo, nėra. Priešingai, atsakovas nurodė, kad kiti asmenys apeidavo sportuojantį asmenį, dėl bokso „kriaušės“ naudojimo per 3 metus niekam problemų nekilo, įeinant į patalpą, asmenys visų pirma pasižiūrėdavo. Tai rodo, kad tarp atsakovo ir jo sporto salėje besilankančių draugų buvo susiformavusios elgesio taisyklės, kad sporto salėje esantys asmenys apeina, aplenkia tuo metu sportuojančius asmenis, prieš įeinant į patalpą, pasižiūri, t. y. atsargumo priemonių imdavosi nesportuojantys asmenys.

18Įvertinus atsakovo faktinio elgesio ir iš jo reikalaujamo elgesio standarto santykį, darytina išvada, kad atsakovas, sportuodamas privačioje patalpoje savo įsirengtoje sporto salėje, nepažeidė pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai, nes pagrįstai tikėjosi, kad smūgiuojant į bokso „kriaušę“ niekas į patalpą neįeis neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Todėl konstatuotina, kad atsakovas neteisėtų veiksmų trečiojo asmens atžvilgiu neatliko. Įvertintina tai, kad atsakovas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, jis neturėjo galimybės numatyti žalos atsiradimo, todėl ieškovės patirta žala nėra atsakovo veiksmų pasekmė.

19Atsakovas neigė egzistuojant jo kaltę dėl trečiojo asmens sužalojimo. Kadangi atsakovo kaltė, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), atsakovui kilo pareiga įrodyti jo kaltės nebuvimą. Atsakovas įrodė, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad smūgiuojant į bokso „kriaušę“, niekas į patalpą neįeis neįsitikinęs, kad tai daryti saugu. Be to, jis neturėjo galimybės pamatyti, kad į patalpą įeina Ž. Š. Tai reiškia, kad atsakovas įrodė, kad jo elgesys atitiko atidaus, rūpestingo, atsargaus asmens elgesio standartą (bonus pater familias). Laikytina, kad atsakovas paneigė savo kaltę, įrodęs, kad jis buvo apdairus, rūpestingas ir atsargus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

20Pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo taip pat privalėjo laikytis bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Trečiasis asmuo neginčijo aplinkybių, kad anksčiau buvo lankęsis pas atsakovą sporto salėje, kad pats smūgiuodavo į bokso „kriaušę“, kad nesportuojantys asmenys aplenkdavo, patys saugodavosi sportuojančių asmenų. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad grįžęs iš užsienio, nepranešęs užsuko pas atsakovą. Kai atvyko, garsiai grojo muzika, kai žengė į salę buvo nusisukęs pažiūrėti, ar uždarytos lauko durys, tuomet gavo smūgį. Įvertinus trečiojo asmens elgesį, darytina išvada, kad trečiasis asmuo nesilaikė pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai, nes žinodamas apie bokso „kriaušės“ buvimo vietą, apie nusistovėjusias elgesio taisykles dėl nesportuojančių asmenų atsargumo priemonių, turėjo pareigą įsitikinti, kad įeiti į sporto salę yra saugu, tačiau to nepadarė. Be to, girdėdamas garsiai grojančią muziką, trečiasis asmuo turėjo numatyti, kad sporto salėje yra asmenų, kurie tuo metu galimai sportuoja. Taigi trečiasis asmuo, žinodamas apie tai ir įeidamas į patalpą nusisukęs, neįsitikinęs, ar tai daryti yra saugu, pats prisiėmė galimai kilsiančią riziką. Pagal tai teismas sprendžia, kad trečiojo asmens elgesys pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

21CK 6.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusiojo – trečiojo asmens Ž. Š., veiksmai įvykio metu vertintini, kaip didesnės rizikos prisiėmimas, nes jis, žinodamas bokso „kriaušės“ vietą patalpoje, turėdamas numatyti, kad patalpoje yra galimai sportuojančių asmenų, įėjo į patalpą ne tik neįsitikinęs, ar tai daryti saugu, bet apskritai būdamas nusisukęs į kitą pusę, t. y. nežiūrėdamas ir neįvertindamas situacijos. Todėl laikytina, kad žala atsirado dėl paties trečio asmens (nukentėjusiojo) veiksmų, o atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos bei kaltės nėra.

22Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaltės bei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir žalos, negalima ir jo civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

23Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė teismo spręsti dėl CPK 95 straipsnio 2 dalies taikymo. Nurodė, kad, jo nuomone, ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį. Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

24Byloje išsprendžiant ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti vien fakto, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį atsakovui. Taip pat turi būti įvertintas ieškovės sąžiningumas dėl ieškinio.

25Asmuo, turintis reikalavimo teisę, gali pareikšti ieškinį asmeniui, kuris, anot jo, turi atsakyti. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė išlaidų, suteikdama sveikatos priežiūros paslaugas Ž. Š. Todėl ji, vadovaudamasi CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.290 straipsniu, siekdama patirtos žalos atlyginimo, pareiškė ieškinį asmeniui, kuris ieškovės nuomone kaltas dėl Ž. Š. sužalojimo. Sąžiningo proceso principus atitinka asmens teisių gynyba, jeigu yra naudojamos įstatymo leistinos procesinės priemonės. Nenustatyta, kad ieškovės veiksmai atlikti naudojantis jai įstatymo suteiktomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus. Tai, kad ieškovė, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė atsakovui ieškinį, kuris netenkinamas, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Todėl šioje byloje nenustačius ieškovės nesąžiningumo pareiškiant ieškinį, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Todėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

27Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 23,00 Eur (1 035,36 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio ir 2,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (b. l. 3). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kadangi procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos, kurios turėtų būti priteisiamos į valstybės biudžetą, neviršija minimalios priteistinos sumos (3,00 Eur), šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

28Vadovaudamasis CPK 259, 263-267, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

29Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. Z. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atmesti.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas,... 4. Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – Kauno TLK) ieškiniu... 5. Ieškovės Kauno TLK atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu... 6. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas K. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. Š.... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui proceso dalyvių paaiškinimus,... 10. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui,... 11. Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės... 12. Dėl ieškovės patirtos žalos – turėtų išlaidų, suteikiant sveikatos... 13. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Aplinkybę, jog dėl... 14. Pažymėtina, kad prokuroro ikiteisminio tyrimo metu M. Z. veiksmai buvo... 15. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti... 16. Nustatyta, kad M. Z. sportavo privačioje patalpoje savo įsirengtoje sporto... 17. Esant tokiai situacijai, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti savo atliekamų... 18. Įvertinus atsakovo faktinio elgesio ir iš jo reikalaujamo elgesio standarto... 19. Atsakovas neigė egzistuojant jo kaltę dėl trečiojo asmens sužalojimo.... 20. Pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo taip pat privalėjo laikytis bendrojo... 21. CK 6.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip... 22. Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaltės bei priežastinio ryšio... 23. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė teismo spręsti dėl CPK 95... 24. Byloje išsprendžiant ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų... 25. Asmuo, turintis reikalavimo teisę, gali pareikšti ieškinį asmeniui, kuris,... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro 23,00 Eur (1 035,36 Eur x 3... 28. Vadovaudamasis CPK 259, 263-267, 268, 270, 307 straipsniais, teismas... 29. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. Z. dėl žalos... 30. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...