Byla 3K-3-575/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žemaitijos deguonis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemaitijos deguonis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 1) 466,92 Lt turtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d.; 2) po 116,73 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.; 3) 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 m. vasario 4 d. dirbo UAB ,,Žemaitijos deguonis“ operatoriumi-mašinistu. 2003 m. spalio 30 d. darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata: ieškovas neteko 40 procentų darbingumo, jam iki 2005 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta trečia invalidumo grupė. Ieškovo teigimu, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio nuostatomis, atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kiek jų nepadengia socialinio draudimo išmokos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo: 1) už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. – 390,79 Lt žalos atlyginimo; 2) už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d. – kas mėnesį po 116,73 Lt periodinėmis išmokomis; už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį po 109,40 Lt periodinėmis išmokomis; 3) 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 941,92 Lt žyminio mokesčio ir 77,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad darbdavys nesiėmė priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugumą, kurios buvo būtinos, atsižvelgiant į įmonės vykdomos veiklos pobūdį. Teismas konstatavo, kad yra atsakovo civilinės atsakomybės pagrindai. Teismas, remdamasi CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad tais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo.

10Teismas nurodė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 898,49 Lt. Nuostoliai dėl 40 procentų netekto darbingumo yra 359,40 Lt. Ieškovui laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 7 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 77,22 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija ir po 131,64 Lt invalidumo pensijos, o nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. – kas mėnesį po 77,22 Lt netekto darbingumo kompensacijos ir po 165,45 Lt invalidumo pensijos. Ieškovas darbo sutartį su atsakovu nutraukė 2004 m. gruodžio 20 d. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 10 d. iki 2005 m. balandžio 1 d. ieškovo nuostoliai dėl netekto darbingumo yra 390,79 Lt.

11Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos 1 d. ieškovui buvo mokama kas mėnesį po 77,22 Lt periodinės netekto darbingumo kompensacijos ir po 165,22 Lt invalidumo pensijos, todėl darbdavys už šį laikotarpį privalo atlyginti ieškovui kas mėnesį po 116,73 Lt patirtų nuostolių.

12Laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. ieškovui buvo mokama po 84,55 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir po 165,45 Lt invalidumo pensijos, todėl darbdavys nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. privalo kompensuoti ieškovui po 109,40 Lt nuostolių.

13Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į ieškovo bei atsakovo nurodytas aplinkybes, nelaimingą atsitikimą darbe lėmusius faktorius, taip pat į asmenines ieškovo savybes (jauną amžių, ribotą galimybę dirbti sunkų darbą, ribotas galimybes gyventi visavertį gyvenimą, estetinius faktorius), į išlikusį ieškovo sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, į atsakovo, kaip juridinio asmens, turtinę padėtį, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nusprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas iš dalies.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2006 m. kovo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: iš atsakovo ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 1500 Lt. Teisėjų kolegija kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, užtikrindamas saugias darbo sąlygas, nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas, atidus ir kad tai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Atsakovo argumentas, kad žala atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, teisėjų kolegijos nuomone, reikšmingas tiek, kad, nustačius užterštą balioną pateikusį asmenį, ieškovas įgis teisę reikšti jam ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas patyrė 30 000 Lt neturtinę žalą.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

181. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tai turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimui, ir šie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

19Ieškovas nevisiškai pagrįstai rėmėsi CK nustatytomis deliktinės atsakomybės sąlygomis, nes CK 6.283 straipsnio 4 dalyje, Darbo kodekso (toliau – DK) 248 straipsnio 1 punkte, 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio atsakomybė atsiranda tik tada, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

20Ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo draustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl, remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bet kokios jo negautos pajamos dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėtų būti kompensuojamos būtent šio įstatymo nustatyta tvarka.

21Ieškovas neturėjo teisės reikalauti, o teismai negalėjo jam priteisti turtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas reikalavo atlyginti tik negautas pajamas. Jeigu ieškovas būtų reikalavęs priteisti ne tik jo netektas pajamas, bet ir kokias nors jo turėtas papildomas gydymo, medicininės ir profesinės reabilitacijos ar kitokias išlaidas, kurios nekompensuojamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, esant nustatytai bendrovės kaltei dėl nelaimingo atsitikimo, bendrovė tokio reikalavimo negalėtų nuginčyti.

22Jeigu ieškovui yra nepakankamai kompensuojamos dėl netekto darbingumo jo negaunamos pajamos ir jam nepakanka to, kiek yra pasiruošusi atlyginti valstybė, tai skirtumas tarp ieškovo gaunamos netekto darbingumo kompensacijos ir buvusio darbo užmokesčio turėtų būti priteistas iš valstybės.

232. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad bendrovė nesiėmė priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugumą, kurios buvo būtinos, atsižvelgiant į bendrovės vykdomos veiklos pobūdį. Teismai rėmėsi tik ieškovo teismui pateikto 2003 m. gruodžio 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 išvadomis.

24Vien tik šio akto išvadų pagrindų bendrovės kaltė jokiu būdu negali būti preziumuojama. Toks aktas savaime nėra prezumpcija, o yra tik vienas iš įrodymų. Tokia išvada darytina iš Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio ir 1997 m. sausio 16 d. Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 2 nuostatų. Taip, pvz., ir Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/1999 buvo išaiškinta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, kaip ir eksperto išvados, yra įrodymai tarp kitų byloje esančių įrodinėjimo priemonių ir įvertinami kaip visuma kartu su kitais įrodymais.

25Bendrovė dar pirmosios instancijos teismui pateikė ne tik rašytinius įrodymus (darbuotojų saugos darbe instrukcijas), paneigiančius nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko neva dėl bendrovės kaltės, bet ir labai svarbų rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog pagrindinė sprogimo priežastis buvo iki šiol tyrimo nenustatytų trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai (Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2005 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 73-11-7340). Teismai šių įrodymų neįvertino ir neaptarė savo procesiniuose sprendimuose.

26Teismų išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės yra vienpusiškos ir pagrįstos tik vienos šalies – ieškovo – pateiktais įrodymais. Teismai nukrypo ir nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto ir priežasties nustatymo. 1999 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/1999 yra išaiškinta, kad jeigu žala darbuotojui yra padaryta nusikaltimu, tai yra pakankamas darbdavio kaltės dėl žalos padarymo nebuvimo įrodymas.

27Byloje esant ikiteisminio tyrimo institucijos pateiktai informacijai, kad su ginčo nelaimingu atsitikimu susijusio sprogimo pagrindinė priežastis buvo ne koks nors atsakovo bendrovės vadovų aplaidumas, o trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai, tai turėtų rodyti, kad ir pagrindinė ieškovo sveikatos sužalojimo priežastis buvo šie nusikalstami veiksmai.

28IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

29Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė palikti nepakeistus skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

301. Teismas nepažeidė materialinės teisės normų ir nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

31Nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, kad pagal CK 6.263, 6.283 straipsnius ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą skirtumas tarp ieškovo gaunamos netekto darbingumo kompensacijos ir buvusio darbo užmokesčio turėjo būti priteistas iš valstybės.

32CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005 nurodė, kad ši teisės norma įtvirtino visiško nuostolių atlyginimo principą. Tais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai kompensuoja atsiradusią žalą, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Analogiškai išaiškinta ir 2004 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004.

332. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad bendrovės technologiniame reglamente nenustatyti metodai, kaip kontroliuoti, ar baliono turinyje nėra pavojingų medžiagų, galinčių sukelti užsiliepsnojimą.

34Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 7 punkte nurodyta, kad organizacijos ar fizinio asmens kaltę galima įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra galiojantis, jis nebuvo apskųstas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas teismui ar vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

35Be to, teisme apklausta liudytoja (inspektorė, tyrusi nelaimingo atsitikimo darbe priežastis) nurodė, kad bendrovėje nebuvo reglamentuota, kaip saugiai patikrinti balionus, juos užpilant deguonimi. Po nelaimingo atsitikimo atsakovas ištaisė nurodytus trūkumus, įsigijo prietaisą balionams tikrinti.

36Taigi darbdavys nesilaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 16 punkto, nustatančio, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą, įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbui sąlygas.

37Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, jog atsakovas nesiėmė priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugumą, kurios buvo būtinos atsižvelgiant į įmonės vykdomos veiklos pobūdį.

38Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbdavio kaltės. Teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nepažeidė CPK 185 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių.

39V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas.

421. Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga.

43DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas.

442. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Atsakovas remiasi tuo, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl trečiųjų asmenų atliktų neteisėtų veiksmų

45Atsakovas šių įstatyme aplinkybių neįrodė ir teismai jų nenustatė. Byloje nustatyta, kad dėl įvykusio sprogimo ieškovo kaltės nėra. Atsakovas taip pat neteigia, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovo kaltės.

46Atsakovo argumentai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl trečiųjų asmenų atliktų veiksmų negali būti pagrindas, atleidžiantis atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas savo argumentus grindžia Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus 2005 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 73-11-7340. Kasatoriaus nurodomoje Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 25 d nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3k-3-695, konstatuota, kad tik teismas, kilus ginčui, gali spręsti, ar yra saugos darbe teisės aktų pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp teisės pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo ir ar yra pagrindas taikyti teisinę atsakomybę. Nei tardytojo ar prokuroro nutarimai, priimti baudžiamojoje byloje parengtinio tyrimo metu, nei Valstybinės darbo inspekcijos surašyti nelaimingų atsitikimų aktai bei jų išvados tokiu atveju teismui neturi prejudicinės reikšmės. Pagal šią Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartį ikiteisminio tyrimo raštas teismui nebuvo privalomas pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 62 straipsnį. Toks raštas negali būti teismui privalomas ir 2002 m. CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme. Minėta, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, t. y. neįvykdė jam Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytų pareigų, todėl privalo atlyginti žalą.

47Atsakovo nurodytoje Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje A. K. v. AB ,,Javinė“, byla, Nr. 3k-3-205, konstatuota, kad jeigu darbuotojui žala padaryta nusikaltimu, už kurį žalą padaręs asmuo yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir teismo nuosprendžiu yra patenkintas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai toks teismo nuosprendis yra pakankamas darbdavio (įmonės) kaltės dėl žalos padarymo nebuvimo įrodymas ir 1997 m. liepos 1 d. Šios Aukščiausiojo Teismo

48Atsakovo nurodytoje Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos konstatacijos negalima tiesiogiai taikyti, nes yra kitos žalos padarymo aplinkybės. Pabrėžtina, kad šioje byloje, skirtingai nuo atsakovo nurodytos, nėra nuteistas joks asmuo dėl darbuotojams padarytos mirties ir sveikatos. Be to, minėtoje nutartyje nurodytas Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas šioje byloje netaikomas.

493. Ieškovo teigimu, remiantis CK 6.283 straipsnio nuostatomis, atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kiek jų nepadengia socialinio draudimo išmokos. Atsakovas laiko, kad pagal CK 6.283 straipsnio 4 dalį, DK 248 straipsnio 1 punktą ir 249 straipsnį materialinė atsakomybė jam neatsiranda.

503.1. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

51DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Kodekso 249 straipsnis). DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju.

523.2. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Tai yra esminė aplinkybė, dėl kurios yra būtinybė aiškinti atsakovo atsakomybės buvimą (nebuvimą) tokiu atveju.

53Atsakomybė dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojama CK 6.283 straipsnyje. Tai yra bendroji teisės norma. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Šią įstatymo normą aiškinant siauru lingvistiniu būdu galima daryti prielaidą, kad jeigu nukentėjusysis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tai CK 6.263 straipsnio 2 dalyje ir 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas žalos atlyginimas šiuo atveju netaikomas ir darbdaviui neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

54Minėta, kad byloje nustatyta, jog ieškovas, dirbdamas pas atsakovą, buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje J. B. v Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, tretysis asmuo UAB ,,Šiaulių ryšių objektų statyba“, byla Nr. 3K-7-1115, konstatavo, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais.

55Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje T. K. v Vilniaus miesto savivaldybė, AB Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3, AB „Markučiai“, byla Nr. 3K-3-103, aiškino CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykį; konstatavo, kad „jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys“. Taigi teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimus.

564. Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo reikalavimai iš dalies patenkinti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 1) 466,92 Lt turtinei žalai... 6. Ieškovas nurodė, kad nuo 2003 m. vasario 4 d. dirbo UAB ,,Žemaitijos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas padarė išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad... 10. Teismas nurodė, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 898,49 Lt.... 11. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. liepos... 12. Laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. ieškovui buvo mokama po 84,55 Lt netekto... 13. Teismas, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, užtikrindamas saugias darbo... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 18. 1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tai... 19. Ieškovas nevisiškai pagrįstai rėmėsi CK nustatytomis deliktinės... 20. Ieškovas nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo draustas nelaimingų... 21. Ieškovas neturėjo teisės reikalauti, o teismai negalėjo jam priteisti... 22. Jeigu ieškovui yra nepakankamai kompensuojamos dėl netekto darbingumo jo... 23. 2. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko... 24. Vien tik šio akto išvadų pagrindų bendrovės kaltė jokiu būdu negali... 25. Bendrovė dar pirmosios instancijos teismui pateikė ne tik rašytinius... 26. Teismų išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės yra vienpusiškos ir... 27. Byloje esant ikiteisminio tyrimo institucijos pateiktai informacijai, kad su... 28. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė palikti nepakeistus... 30. 1. Teismas nepažeidė materialinės teisės normų ir nenukrypo nuo... 31. Nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, kad pagal CK 6.263, 6.283... 32. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui,... 33. 2. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad bendrovės technologiniame... 34. Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 7... 35. Be to, teisme apklausta liudytoja (inspektorė, tyrusi nelaimingo atsitikimo... 36. Taigi darbdavys nesilaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25... 37. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko... 38. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko... 39. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 40. Teisėjų kolegija... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 42. 1. Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo ir... 43. DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti... 44. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta,... 45. Atsakovas šių įstatyme aplinkybių neįrodė ir teismai jų nenustatė.... 46. Atsakovo argumentai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl trečiųjų... 47. Atsakovo nurodytoje Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos... 48. Atsakovo nurodytoje Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos... 49. 3. Ieškovo teigimu, remiantis CK 6.283 straipsnio nuostatomis, atsakovas... 50. 3.1. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo... 51. DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė... 52. 3.2. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo apdraustas nuo nelaimingų... 53. Atsakomybė dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojama... 54. Minėta, kad byloje nustatyta, jog ieškovas, dirbdamas pas atsakovą, buvo... 55. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 56. 4. Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo reikalavimai... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...