Byla 2A-767-413/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Birutės Bobrel, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. K., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovei D. Š., Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovams J. Š. ir L. N., UAB „Alytaus prekyba“ atstovams V. G. ir advokatui K. Ž.,

2apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. V. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1113-482/2010 pagal ieškovo S. V. J. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriui, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Alytaus prekyba“, tretiesiems asmenims Valstybinės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, UAB “Skirnuva” dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, pripažinimo negaliojančiais statybos leidimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto, žemės sklypų suformavimo ir nuosavybės atkūrimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovas S. V. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 133-141, t.2) prašė:

51) pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 26 d. nuomos sutartį Nr. 11/2002-2471 dalyje dėl 4204 kv.m. ploto žemės sklypo, pažymėto plane taškais 2, 21, 22, 23, 8, 7, 6, 5, 4, 3, adresu Naujoji g. 5, Alytuje (unikalaus Nr. 1101-0017-0294);

62) pripažinti negaliojančiu 2002 m. rugsėjo 23 d. Alytaus m. savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 2002-36T, kuriuo KB „Alytaus prekyba" buvo leista įrengti 63 vietų automobilių parkavimo aikštelę;

73) pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos patvirtintą 63 automobilių parkavimo aikštelės prie Jotvingio parduotuvės Naujoji g. 5, Alytuje pripažinimo tinkamu naudoti aktą;

84) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėnesius nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti savarankišką žemės sklypą, pažymėtą plane raide A ir taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, adresu Naujoji g. 5, Alytuje, ir parengti šį sklypą nuosavybės teisių atkūrimui;

95) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį, skaičiuojant nuo aukščiau minėto žemės sklypo suformavimo ir žemės naudojimo sąlygų nustatymo, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V. J. į šį žemės sklypą;

106) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę panaikinti laikinai įrengtą 584 kv. m. ploto automobilių parkavimo aikštelę, esančią Naujojoje g. 5a, Alytuje;

117) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti savarankišką žemės sklypą, pažymėtą plane raide B ir taškais 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, adresu Naujoji g. 5a, Alytuje, ir parengti šį sklypą nuosavybės teisių atkūrimui;

128) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį, skaičiuojant nuo aukščiau minėto žemės sklypo suformavimo ir žemės naudojimo sąlygų nustatymo, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V. J. į žemės sklypą Naujoji g. 5a, Alytuje.

13Priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo turėtas bylos vedimo išlaidas

14Ieškovo reikalavimui susiję su prašymu atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 4,80 ha ploto žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė jo senelis. Ieškovas nurodė, kad dar 1992 metais padavė prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, tačiau nuosavybės teisės atkurtos tik į dalį žemės. Ginčijama 2002 m. birželio 26 d. nuomos sutartimi Nr. 11/2002-2471 ir kitais administraciniais aktais, žemės sklypuose buvo leista statyti automobilių stovėjimo aikštelę, o žemė išnuomota ne aukciono būdu. Nors ieškovui atsisakyta natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą motyvuojant tuo, kad žemė naudojama visuomenės poreikiams, tačiau žemės sklypai naudojami komerciniams tikslams. Juose esantys statiniai (aikštelės) yra laikini ir neįregistruoti registre, nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl laikytina, kad ši žemė yra laisva ir gali būti grąžinta ieškovui natūra.

15Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. 1. 118-130, t.5) ieškinį atmetė. Priteisė iš S. V. J. atsakovei UAB „Alytaus prekyba“ bylinėjimosi išlaidas 6672,40 Lt bei 166,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

16Teismas pažymėjo, kad Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose tais atvejais, kai žemės sklypas buvo miesto ar miestelio ribose, atkuriama suteikiant neatlygintai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individuliai statybai. Minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“, kurio 25 punktas įtvirtino nuostatą, jog tais atvejais, kai suteikiamas neatlygintai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį šiame mieste žemės plotą, už trūkstamą jo dalį (jeigu turėtoji žemės valda nebuvo naudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai) kiekvienam pretendentui kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 655 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos, žemėtvarkos ir žemės kadastro klausimais dalinio pakeitimo“ 1995 m. gegužės 10 d. redakcija). Alytaus miesto valdybos 1994 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 181-v ieškovui natūra suteiktas 1152 kv.m. žemės sklypas, perduodant nuosavybėn naują 0,1152 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai. Kompensacija už likusią negrąžintą žemės dalį ieškovui nebuvo paskirta ( b.l. 184, t.1). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovui atkurtos nuosavybės teisės į 0,1580 ha žemės (b.l. 15, t.2), 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.11-1595-ž - į 0,3837 ha žemės dalį, grąžinant natūra 0,3837 ha ploto žemės sklypą Sudvajų g. 71, Alytaus m. (b.l.28-29, 30, t.2), 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu - į 0,0254 ha žemės, grąžinant ją natūra (b.l. 68, t.2) ir 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu - į 0,1867 ha žemės, grąžinant ją natūra ( b.l.79, t.2). Alytaus apskrities viršininko administracija 2005 m. gegužės 2 d. pasiūlė ieškovui už žemės sklypą Jotvingių g. 5, Alytuje, kaip už valstybės išperkamą žemės dalį, kitus nuosavybės atkūrimo būdus (b.l.33, t.2). Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad žemės sklypas Naujoji g. 5 nuo 2002 m. birželio 26 d. iki 2007 m. birželio 26 d. priklausė Kooperatinei bendrovei „Alytaus prekyba“ leidimo vykdyti statybos darbus pagrindu (b.l. 71, t.1). Pagal 2003 m. balandžio 25 d. projektavimo darbų sąvadą Nr. 80, Alytaus miesto savivaldybė pateikė paraišką automobilių parkavimo aikštelei Naujojoje g. 5 a, tarp Verslo centro pastato ir Naujosios gatvės, statyti (b.l. 72, t.1). 1990 m. buvo baigta statyti universalinė parduotuvė (b.l. 114-115, t.1). 2003 m. rugsėjo 25 d. komisija, apžiūrėjusi 63 vnt. automobilių parakavimo aikštelę prie Jotvingio parduotuvės, esančios Naujoji g. 5 Alytuje, konstatavo, kad statyba vyko pagal projektą, leidimas statybai išduotas 2002 m. rugsėjo 23 d., statytojas KB „Alytaus prekyba“ ( b.l.116-118, t.1). Alytaus miesto taryba 1997 m. gegužės 29 d. sprendimu dėl detaliųjų suplanavimo projektų tvirtinimo patvirtino teritorijos tarp Naujosios, Rūtų ir Sudvajų gatvės tęsinio ir geležinkelio pylimo detalaus suplanavimo projekto sprendinius (b.l. 194, t.1). Teritorijos planavimo dokumente nurodytas ir formuojamas parduotuvės „Jotvingis“ žemės sklypas (apie 7600 kv. m.), b.l. 195, t.1)). Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 213 patvirtintas bendrasis miesto planas Naujosios gatvės praplėtimui (b.l. 165, t.2). Planavimo dokumentai ir nuotraukos patvirtina, kad ginčijamoje teritorijoje yra statiniai, aikštelės (b.l. 52, t.4, b.l. 71, t.5, b.l. 62, t.4). Teismas pažymėjo, kad visuomenės poreikį apibrėžiantys pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje ir Konstitucinio Teismo išaiškinimuose. Nustačius, kad ginčo žemėje yra statinių, konstatuotinas ir visuomenės poreikio buvimas. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos į tą žemę, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra priskirta valstybės išperkamai. Teismas urodė, kad pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus savivaldybės institucijos patvirtina bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikiami sprendimai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikšmių ir sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 punktas). Universalinė parduotuvė „Jotvingis“ pastatyta dar 1982 metais, 2003 metais buvo įrengta 63 vnt. automobilių stovėjimo aikštelė. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, prie kiekvieno statinio, tame tarpe ir parduotuvės, privalu numatyti automobilių statymo skaičių ( b.l. 121-122, t.1). Žemės sklypas UAB „Alytaus prekyba“ buvo išnuomotas įrengti automobilių stovėjimo aikštelei, kuri bus nuomojama iki šio sklypo dalies prireiks visuomenės reikmėms, t.y. Naujosios gatvės antrajai eilei tiesti. Teismas sprendė, kad prekybos centras „Jotvingis“ skirtas visuomenės nariams aptarnauti, todėl ginčo žemės sklypas skirtas ne komerciniams tikslams, bet visuomeniniams poreikiams. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį ginčo automobilių aikštelė yra statinys, todėl teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ši aikštelė yra laikinas statinys. Teismas konstatvo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo žemė priklauso valstybės išperkamai, ginčijamų nuomos sutarties, statybos leidimo teisėtumas nebegali būti kvestionuojami, kadangi ieškovas, sutinkamai su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, negali pretenduoti į žemės grąžinimą natūra.

17Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. J. (t. 5, b.l. 137-149) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

181) teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemė skirta statiniams eksploatuoti, tačiau nenurodė koks galiojantis detalusis planas ir kokiems statiniams priskiria ginčo žemę, todėl be pagrindo ginčo žemę laikė valstybės išperkama žeme;

192) Lietuvos Respublika 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrusi Lietuvos Respublikos nepriklausomybę pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Teisė į nuosavybės atkūrimą yra fundamentinė ir prigimtinė teisė, kuri įpareigoja ją ginant panaikinti visas sukurtas kliūtis. LR Konstitucinis teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu nurodė, kad nuosavybės teisės turi būti pilnai atkurtos į visą o ne į dalį nuosavybės, todėl teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė teisės normų prioriteto klausimą;

203) ieškovas dėl nuosavybės atkūrimo kreipėsi 1992 m. sausio 16 d., todėl tiek po šios datos, tiek po 2001 m. balandžio 2 d. LR Konstitucinio teismo nutarimo visi valstybės institucijų sprendiniai ir iš jų išplaukiančios pasekmės, išskyrus tuos, kurie ginčo žemę priskiria visuomenės poreikiams, yra neteisėti. Teismo pareiga vykdant teisingumą a priori laikyti, kad visi valstybės institucijų sprendiniai ir iš jų išplaukiančios pasekmės, tame tarpe nuomos sutartis, buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant valstybės pareigą grąžinti nuosavybės teises, todėl šios priežastys nesudaro teisinių kliūčių nuosavybės atkūrimui. Jeigu po 1992 m. sausio 16 d. atsirado priežastis, kuri neleidžia atkurti nuosavybes teises ir nesant įrodymų, kad konkreti ginčo žemė yra priskirta visuomenės poreikiams, tai teismo pareiga apginti ieškovo teises ir panaikinant arba, nesivadovaujant tokiomis kliūtimis, įpareigoti atsakovus atkurti nuosavybės teises, o ne atvirkščiai - nustačius tokią kliūtį laikyti, kad negalima atkurti nuosavybės teisių;

214) teritorija, pažymėta raide A, naudojasi ir jame įrengė laikiną automobilių aikštelę atsakovas UAB „Alytaus prekyba“, nors nuomos sutartis jau yra pasibaigusi, o šis sklypas buvo suteiktas laikinai - iki Naujosios gatvės praplėtimo, kuris dabar ir vyksta. Teritorija, pažymėta raide B, nėra niekam suteikta naudotis, nors joje Alytaus m. savivaldybė be statybos leidimo leido UAB „Skirnuva" įrengti laikiną trinkelėmis grįstą dangą automobiliams statyti iki Naujosios gatvės praplėtimo, kuris dabar ir vyksta. Teismas sprendime nepagrįstai ir neteisėtai supainiojo į vieną šias abi teritorijas. Dėl teritorijos B niekada nebuvo ir nėra priimtas koks nors detalusis planas ar teritoriją suteikiantis sprendimas, o teritorija A buvo suteikta laikinai (iki Naujosios gatvės naujos juostos tiesimo), tačiau šis laikinumas jau baigėsi, nes minėtos gatvės rekonstrukcija jau vyksta, todėl šiai teritorijai nėra jokio galiojančio detaliojo plano ar sprendinio, kuris suteiktų ginčo teritoriją statiniams eksploatuoti;

225) ginčo teritorija nėra nei valstybės saugoma teritorija, nei draustinis, nei nacionalinis parkas ar miškas, nei vandens telkinys, nei rekreacinė teritorija, joje nėra nustatytų gamtos iškasenų, teritorija nėra priskirta prie ypač vertingos vietovės, turinčios nacionalinę vertybę, kurią būtina išsaugoti ateities kartoms ar ją apsaugoti viešojo intereso vardan. Ginčo teritorijoje nėra statinių, o būsimoms komunikacijoms pravesti ar apsaugoti pakanka nustatyti servitutinius ar užstatymo apribojimus, kurie šiuo metu nenustatyti. Ginčo teritorija neįeina į kelio platinimo teritoriją;

236) ginčo žemės paskirtis yra komercinė teritorija. Teritorija A nori naudotis UAB „Alytaus prekyba“, kuri yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, todėl šio komercinio subjekto interesas nėra ir negali būti laikomas ir prilyginamas viešajam visuomenės interesui ir jo gynimui;

247) teismas netinkamai taikė LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, nes detaliuoju planu suprojektuoti komercinei veiklai sklypai nėra priskirtini valstybės išperkamai žemei, todėl tokie sklypai neturi jokio prioriteto prieš pareigą atkurti ją nuosavybės teise natūra, t.y. jeigu detaliu planu žemės ar jos dalis tenka komercinei veiklai, o ne visuomeninam naudojimui, tai tokia teritorija nėra laikoma valstybės išperkama ir naudojama visuomenės poreikiams. Ieškiniu apibrėžta teritorija A, pažymėta plane taškais 2, 21, 22, 23, 8, 7, 6, 5, 4, 3, adresu Naujoji g. 5, Alytuje nėra valstybės išperkama, nes šiuo metu joje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė komercinei UAB „Alytaus prekyba“ veiklai vykdyti. Teritorija B, taip pat įeina į komercinės paskirties žemės ribas, kas taip pat patvirtina faktą, kad ir šis sklypas nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl jie abu yra atkurtini nuosavybės teise ieškovui.

258) ginčo žemė nepriskirta valstybės išperkamai žemei nei teisės aktu nei teritorijos suplanavimo dokumentu, todėl nėra teisiniu kliūčių ieškovo nuosavybės teisiu atkūrimui. Be to, aukščiau minėta nuostata dėl detaliojo plano, kuriuo turi būti nustatyta sklypo priklausomybė ir priskyrimas statiniams atsirado tik nuo 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo pakeitimo Nr. IX-832 (įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 19 d.). Kadangi ieškovo teisių gynimas yra kildinamas nuo 1992 m. sausio 16 d. pareiškimo atkurti nuosavybės teises natūra, tai visi paskesni apribojimai yra netaikomi arba naikintini;

269) ginčo žemė nėra užimta jokiais teisėtai įregistruotais statiniais. Nors 2003 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracija patvirtino 63 automobilių parkavimo aikštelės prie Jotvingio parduotuvės Naujoji g. 5, Alytuje pripažinimo tinkamu naudoti aktą, tačiau aikštelė nėra nei inventorizuota, nei teisiškai registruota kaip statinys. Be to, atsakovai konstatavo faktą, kad Naujosios gatvės antroji eilė jau tiesiama, todėl buvusio nuomininko teisių apsauga jau yra pasibaigusi ir nėra jokių teisinių kliūčių nuosavybės teisių atkūrimui, nes ieškiniu prašoma atkurti nuosavybė neįeina į Naujosios gatvės antrosios eilės ribas;

2710) aikštelė, remiantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktu, laikytina laikinu statiniu, kuris skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus. Pagal LR Statybos įstatymo 35 straipsnį, pastatytas statinys nugriaunamas kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas, t.y. po 3 metų nuo jo pastatymo. Kadangi po 2003 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos patvirtinto 63 automobilių parkavimo aikštelės prie Jotvingio parduotuvės Naujoji g. 5, Alytuje pripažinimo tinkamu naudoti akto praėjo 3 metai, laikinas statinys - aikštelė turi būti nugriauta, kas sudaro pagrindą atkurti nuosavybės teises ieškovui;

2811) apelianto planas parengtas atsižvelgiant į visuomenės poreikiams skirtą gatvės platinimą ir žemė, į kurią prašoma atkurti nuosavybės teises, neįeina į valstybės išperkamos žemės - praplėstos gatvės ribas. Atsakovų argumentai dėl raudonųjų linijų yra nepagrįsti LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atžvilgiu. Nėra jokio teisės akto, kuris raudonąsias linijas priskirtų valstybės išperkamai žemei. LR Kelių įstatymas yra specialusis aktas, reglamentuojantis kelio sandarą sąvoką ir paskirtį. Remiantis LR Kelių įstatymo 2 straipsniu, kelio juosta – tai žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, o kelio apsaugos zona - abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. Remiantis minėto įstatymo 12 straipsniu kelio apsaugos zona nuo kelio briaunų į abi puses vietinės reikšmės kelių yra po 10 metrų. Kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Todėl raudonoji linija nėra Kelio dalis ar Kelio apsaugos zona, taigi nėra jokių teisnių pagrindų teigti, kad šia linija pažymėta teritorija yra valstybės išperkama žemė. Išeliminavus gatvės plėtimui skirtą žemę, likusi žemės dalis yra skirta ne viešiems, o komerciniams objektams aptarnauti;

2912) kasacinis teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, nuo 1999 m. yra suformavęs praktiką, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teises, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas ir kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas, ir šis turtas negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Be to, nesant galimybės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra, turėjo būti kompensuojama, taikant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus, t. y. ši žemės sklypo dalis valstybės turėjo būti išpirkta. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu įstatymų leidėjas pakeitė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų teisinių santykių reguliavimą ir nustatė, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą neužstatytą žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudaryta galimybė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, todėl net ir detaliaisiais planais suplanuota teritorija, kuriai be teisėto pagrindo nustatomas teisinis režimas, pažeidžiantis pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises, priskirtina prie grąžintinos žemės, o individualūs teisės aktai (sprendimai dėl detaliųjų planų patvirtinimo) turėtų būti panaikinti kaip pažeidžiantys pretendentų teises;

3013) Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išnuomojama aukcione, jeigu ji neužstatyta būsimam nuomininkui priklausančiais statiniais arba neužstatyta kitiems asmenims priklausančiais statiniais, kurie neišnuomojami kartu su šia žeme, ir nenumatyta šią žemę priskirti pagal teritorinio planavimo dokumentus formuojamai būsimojo nuomininko žemėnaudai. Šių nuostatų įgyvendinimą nustatė Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Šios tvarkos 8.1 punkte nurodyti atvejai, kada žemės sklypas gali būti išnuomojamas ne aukciono tvarka. Nė viename iš punktų nenurodyta, kad žemės sklypas gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka juridiniam asmeniui automobilių aikštelei įrengti. Todėl 4204 kv.m. dydžio žemės sklypo išnuomavimas ne aukciono tvarka prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį yra niekinis ir negalioja. Be to, atsakovo „Alytaus prekyba“ teiginiai, kad žemės sklypo A dalis yra skirta jo statiniui neatitinka teisinių reikalavimų, kadangi 4204 kv.m. ploto žemės sklypo dalies, pažymėtos plane taškais 2, 21, 22, 23, 8, 7, 6, 5, 4, 3, esančios Naujoji g. 5, Alytuje (unikalaus Nr. 1101-0017-0294) suformavimas įvyko 2002 m. birželio 26 d., t.y. tiek ieškovo kreipimosi dėl nuosavybės atkūrimo, tiek po LR Konstitucinio Teismo nutarimo (po 2002 m. balandžio 19 d.). Be to, ginčo teritorija, pažymėta raidde A, buvo skirta atsakovui tik iki Naujosios gatvės naujos juostos tiesimo. Kadangi ši juosta jau yra tiesiama, tai akivaizdu, jog žemės skyrimas atsakovui jau yra pasibaigęs, kas sudaro pagrindą ieškiniui patenkinti;

3114) teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo žemė yra priskirta statiniams eksploatuoti detaliuoju planu. Teismo įvardinti dokumentai leidžia daryti iš esmės priešingą išvadą – ieškovo pretenduojamoje teritorijoje, pažymėtoje raidėmis A ir B, nėra parengto ir galiojančio detaliojo palno, kas patvirtina faktą, jog ginčo žemė nėra priskirta valstybės išperkamai. 1997 m. gegužės 29 d. patvirtintas planas yra skirtas tik „Statoil" degalinės su restoranu teritorijos suformavimui ir neapima ieškinio ginčo teritorijos. Aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta – aplinkinė teritorija (už „Statoil" degalinės su restoranu teritorijos) į detalųjį planą neįeina. Be to, su atsakovų pateiktais 1997 m. gegužės 29 d. patvirtintais dokumentais detalusis planas nepateiktas, o pateiktas tik techninis gatvės projektas. Kadangi ginčo teritorija (A+B) yra už būsimos gatvės ribos, tai ši teritorija nebus valstybės išperkama žemė ir šis planas nėra kliūtis ieškiniui tenkinti;

3215) pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 162-164, t.5). Atsiliepime nurodoma, jog pripažinus, kad ginčo žemėje yra statinių, konstatuotinas ir visuomenės poreikio, nustatyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaip pagrindo, paneigiančio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, buvimas. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos į tą žemę, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra priskirta valstybės išperkamai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas žemės priskirtinumą valstybės išperkamai sieja su teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo politiką formuoja ir įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos (Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis). Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta), naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Ginčo žemėje yra statiniai su įrengta aikštele, kurie, vadovaujantis anksčiau paminėto įstatymo norma, negali būti laikomi laikinais ir savavališkais statiniais.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą ( b.l. 155-158, t.5). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

351) ieškovas pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę Alytaus mieste pateikė 1992 m. sausio 16 d. Pagal tuo metu galiojusį teisinį nuoavybės teisių reglamentavimą ieškovui buvo galima atkurti nuosavybės teises natūra į ne didesnį kaip 20 arų žemės sklypą. Ieškovui 1994 m. atkurta nuosavybės teisė į 1152 kv.m. žemės sklypą, o už likusią žemę buvo numatyta suteikti valstybės garantuojamą kompensaciją. Tik 2002 m. spalio 3 d. ieškovas pateikė atsisakymą nuo kompensacijos, prašydamas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra;

362) ieškovas suabsoliutina savo teisių turinį. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalieas 1 punktas numato, kad nuosavybės teisė į žemę natūra atkuriama turėtoje vietoje, jeigu ta žemė yra laisva (neužstatyta). Ginčo žemei taikytina šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad žemė iš pretendentų išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji „<... iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, komplekso (energetika, transportas...>), bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai, jeigu jie suprojektuoti piliečiui grąžintinoje žemėje.“ Ieškovo plane raidėmis A ir B pažymėta žemė nėra laisva, kadangi yra užimta atsakovo UAB „Alytaus prekyba“ universalinės parduotuvės pastatui eksploatuoti, o kita jos dalis reikalinga miesto transporto infrastruktūros objekto - Naujosios gatvės II-os juostos statybai. Šioms reikmėms žemė suplanuota ir priskirta detaliaisiais planais bei gatvės techniniu projektu, kurie laikytini bylos rašytiniais įrodymais. Teritorija, kurioje yra šio teisminio ginčo žemės dalis, detaliai planuojama nuo 1997 metų, t. y. nuo tada, kai ieškovas dar negalėjo turėti teisėtų lūkesčių atkurti nuosavybės teises į didesnį kaip 20 arų žemės sklypą, kadangi tokia galimybė jam atsirado tik nuo 2002 m. balandžio 19 d.;

373) 1997 m. gegužės 29 d. miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas degalinės „Statoil" statybai. 2001 m. lapkričio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 266 patvirtinta savivaldybės tarybos 1997 m. gegužės 29 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano korektūra. Būtent šiuo detaliojo planavimo dokumentu buvo suprojektuotas sklypas UAB „Alytaus prekyba" priklausančios parduotuvės „Jotvingis" eksploatavimui, t. y. transporto stovėjimui. Taip pat šiuo planu buvo suformuoti dar 4 žemės sklypai komercinei paskirčiai su tikslu juos išnuomoti aukciono būdu. Tačiau nuo 2002 m. balandžio 19 d. atsiradus įstatymo nuostatai, leidžiančiai atkurti nuosavybės teises į didesnį negu 20 arų sklypą, ieškovui buvo atkurta nuosavybė į visus 4 suformuotus komercinei paskirčiai sklypus. Šis faktas akivaizdžiai byloja, kad ieškovo skunde naudojami teiginiai apie vengimą atkurti nuosavybės teises neatitinka tikrovės;

384) Savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 266 patvirtintas detalusis planas ginčo žemės dalį priskyrė parduotuvės „Jotvingis" pastato eksploatacijai reikalingos transporto stovėjimo aikštelės statybai. Tokios aikštelės prie parduotuvės būtinumą nustato aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. 11-91 patvirtinto STR 2.02.02.2004 „Visuomeninės paskirties pastatai" 14 punktas. Pagal šio STR 5.1 p. parduotuvė priskiriama visuomeninės paskirties pastatų kategorijai. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikomas, jeigu sprendžiamas komercinės paskirties pastato eksploatavimui reikalingos žemės priskirtinumo klausimas, kadangi įstatyme pastatai pagal paskirties kategorijas neišskiriami, o paminėtas STR parduotuvę priskiria visuomeninės paskirties statinių kategorijai. Tokiu būdu ieškovas iš teismų reikalauja išimties, kuri įstatymu nenumatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010 pabrėžiama, kad „teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė ją nuomoti yra įstatyminė teisė, kaip tą nustato CK XXIX skyrius ir Žemės įstatymo 9 straipsnis.“ Šios nuostatos paneigia ieškovo apeliacinio skundo teiginius apie žemės išnuomojimo UAB .Alytaus prekyba" neteisėtumą;

395) žemė UAB „Alytaus prekyba“ parduotuvės „Jotvingis" pastatui eksploatuoti suformuota detaliaisiais planais, patvirtintais savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 266, ir 2002 m. birželio 26 d. sudaryta žemės nuomos sutartimi. Detaliojo plano sprendiniai yra galiojantys. Tuo tarpu iš ieškovo pateikto žemės sklypo plano, pažymėto raide A, brėžinio matyti, kad šio sklypo žymi dalis patenka į galiojančio detaliojo plano ribas, kas reiškia, kad ieškovas teikia teismui reikalavimą atkurti nuosavybės teises į dalį UAB „Alytaus prekyba" teisėtai nuomoto žemės sklypo, nenuginčijus šio sklypo detaliuoju planu nustatytų ribų. Ieškovo teikiamas sklypų brėžinys, pažymėtas raidėmis A ir B, neatitinka CPK 197 str. reikalavimų. Prienų rajono apylinkės teismas buvo pareikalavęs iš ieškovo parengti teisminiams ginčams priimtiną žemės sklypo planą. Tokio plano rengimą reglamentuoja specialieji norminiai teisės aktai, t. y. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, tačiau ieškovas tokio plano nepateikė, nors prašo įpareigoti atkurti nuosavybę pagal savo paties samprotavimais parengtas žemės sklypų ribas.

406) atsakovo pateiktas Alytaus miesto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1982 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 213, brėžinys Nr. 6, patvirtina, kad jau tada buvo numatyta įrengti Alytaus miesto Naujosios gatvės antrąją juostą, kuri persidengia su ieškovo norima susigrąžinti žeme. Tokia pati situacija įtvirtinta ir dabar galiojančiame Alytaus miesto bendrajame plane. Iš techninio projekto brėžinio matyti, kad gatvės raudonoji linija apimtų žymią dalį ieškovo teikiamuose teismui brėžiniuose numatomų sklypų, žymimų raidėmis A ir B;

417) sprendžiant žemės statusą šio teisminio ginčo atveju taikytina specialioji teisės norma - LR aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintas STR „Miestų, miestelių ir kaimo susisiekimo sistemos“. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodyta kelio sąvoka taikytina kaimo vietovei. Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato gatvės sąvoką, o šio įstatymo 8 straipsnis numato, kad gatvės projektuojamos, tiesiamos, rekonstruojamos ir prižiūrimos vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Tokiu techniniu dokumentu šio ginčo sprendimui yra aukščiau minėtas STR. Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad Statybos techniniai reglamentai privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims. Pagal STR III skyriaus 2 skirsnio „Gatvių klasifikacija'' 2.3 punktą, Alytaus miesto Naujoji gatvė priskiriama B kategorijai kaip viena iš pagrindinių miesto gatvių. Pagal STR III skyriaus 4 skirsnio „Pagrindiniai techniniai parametrai" 4.1 punkto ir 7 lentelę, B kategorijos gatvės juosta tarp gatvės raudonųjų linijų gali būti 40-70 metrų pločio. Gretinant minėtą Naujosios gatvės antros juostos techninio projekto brėžinį ir ieškovo teikiamą teismui brėžinį, žymimą raidėmis A ir B, matyti, kad šio brėžinio žymią dalį apima gatvės raudonoji linija. STR III skyriaus 4 skirsnio 4.2 punktas nustato, kad juosta tarp gatvės raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo postus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius);

428) ieškovas remiasi Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatomis, kurios naudingos tik jam, tačiau Konstitucinis Teismas daug kartų yra konstatavęs, kad piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ne visada turi būti atkurtos turėtoje vietoje ir tik natūra (Konstitucinio Teismo 2002-05-10, 2003-03-04, 2007-07-05, 2008-05-20 nutarimai). Ieškovas prioritetiniu pripažįsta jo individualų interesą, tačiau miesto gatvių infrastruktūra, prekybos objektų eksploatavimas (nežiūrint jų nuosavybės formų) sudaro viešąjį visuomeninį interesą. Ieškovui atkurtos nuosavybės teisės turėtoje vietoje į 5 žemės sklypus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo „<... pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat, kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas>“. Savivaldybė neturi teisės ginti tik pavienių miesto bendruomenės narių asmeninius interesus ir teises neatsižvelgdama į visuomeninius viešuosius interesus. Nuosavybės teisė į likusią negrąžintiną žemės dalį turėtoje vietoje ieškovui turi būti atkurta kitoje jo sutikimu vietoje natūra arba kitais įstatymo leidžiamais būdais.

439) ieškovo prašoma išardyti transporto stovėjimo aikštelė yra įrengta pagal teisėtai išduotą statybos leidimą, teisėtai pripažinta nustatytos formos aktu tinkama naudoti. Šių dokumentų ieškovas neginčijo ir jie nenuginčyti kitais būdais. Savivaldybė nebuvo aikštelės statybos užsakovė ir statytoja, todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti savivaldybei prievolę išardyti aikštelės grindinį, kurio ji nesukūrė ir nėra kalta dėl jo atsiradimo.

44Apeliacinis skundas netenkinamas

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

46Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ atkūrė privatinės nuosavybės teisės institutą. Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka ir sąlygos buvo nustatytos 1991 m. birželio 18 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ , o vėliau – 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo susietas su grąžintino nekilnojamojo turto išlikimo faktu.

471991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose tais atvejais, kai žemės sklypas buvo miesto ar miestelio ribose, atkuriama suteikiant neatlygintai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individuliai statybai. Detali minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ su vėlesniais jo pakeitimais. Šio nutarimo 25 punkte buvo nustatytos nuosavybės teisių į miestų žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, kurioje buvo įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai suteikiamas neatlygintai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį šiame mieste žemės plotą, už trūkstamą jo dalį (jeigu turėtoji žemės valda nebuvo naudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai) kiekvienam pretendentui kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 655 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos, žemėtvarkos ir žemės kadastro klausimais dalinio pakeitimo“ 1995 m. gegužės 10 d. redakcija).

481997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, toliau įtvirtinęs ankstesnio įstatymo nuostatas dėl tęstinių nuosavybės santykių atkūrimo. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami remiantis šio įstatymo nuostatomis. Tačiau ir naujuoju įstatymo 5 straipsnio reglamentavimu draudžianti nuostata laisvą (neužstatytą) žemę grąžinti natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, išliko. Taigi apeliantui pagal paminėtą teisinį reglamentavimą nuosavybės teisės į žemę Alytaus m. galėjo būti atkurtos ne daugiau kaip į 20 arų žemės sklypą.

492001 m. balandžio 2 d. LR Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, o taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

50Remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, įstatymų leidėjas 2002 m. balandžio 2 d. priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo Nr. IX-832, kuriuo Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis buvo pakeista, panaikinant pirmiau galiojusioje įstatymo redakcijoje buvusius apribojimus, Konstitucinio Teismo pripažintus prieštaraujančiais Konstitucijai, ir nustatant galimybę atkurti nuosavybės teises į visą miesto žemę natūra, jeigu ši žemė pagal įstatymo 12 straipsnį nepriskirtina valstybės išperkamai žemei.

51Aptartų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik 2002 m. balandžio 2 d. pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, apeliantui atsirado įstatyminė galimybė atkurti nuosavybės teises į didesnį kaip 20 arų žemės sklypą Alytaus m. natūra. Kadangi ieškovui 1994 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 1152 kv.m. žemės sklypą, o dėl likusios žemės grąžinimo sprendimas nebuvo priimtas, tai ieškovas, vadovaudamasis Akūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, įgijo teisę iki 2003 m. sausio 1 d. išreikšti (pakeisti) valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Iš bylos duomenų matyti, kad tokia teise ieškovas pasinaudojo ir 2002 m. spalio 3 d. išreiškė norą grąžinti žemę natūra (b.l. 187, t.1). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu buvo priimti ir galiojo ginčijami dministraciniai aktai - 2002 m. rugsėjo 23 d. Alytaus m. savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. 2002-36T, kuriuo atsakovui KB „Alytaus prekyba" buvo leista įrengti 63 vietų automobilių parkavimo aikštelę; 2003 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos 63 automobilių parkavimo aikštelės prie Jotvingio parduotuvės Naujoji g. 5, Alytuje pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2002 m. birželio 26 d. terminuota valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovui KB „Alytaus prekyba“ penkerių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 1,1950 ha žemės sklypas Naujojoje g. 5, Alytaus m. Be to, galiojo ir kiti administraciniai aktai, kurių ieškovas neginčija, tiesiogiai susiję su ginčo žeme, o būtent savivaldybės tarybos 1997 m. gegužės 29 d. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas degalinės „Statoil“ detalusis planas, į kurio teritoriją patenka dabartiniu metu jau pastatytas ir veikiantis Verslo centras, bei 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 266 patvirtinta paminėto detaliojo plano korektūra, į kurio teritoriją patenka atsakovui UAB „Alytaus prekyba“ išnuomotas žemės sklypas (b.l. 144, t.2, b.l. 132, 135, t.5).

52Ieškovas dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą 2007 m. gegužės 17 d. Taigi ieškinio padavimo dienai susiklostė tokios aplinkybės, kai, viena vertus, apeliantas pagal įstatymą įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į visą žemę natūra, tačiau, kita vertus, tuo metu jau buvo priimti administraciniai teisės aktai, kuriais ši ieškovo teisė buvo apribota. Pažymėtina, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 266 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtinusi pakoreguotą UAB „Alytaus prekyba“ nuomojamo 1,1950 ha dydžio žemės sklypo detaliojo plano korektūrą, nustatė sąlygą, kad 4204 kv.m. žemės sklypo dalis, į kurios dalį nuosavybės teises pretenduoja atkurti ir ieškovas, bus nuomojama iki jos prireiks visuomenės reikmėms (b.l. 126, 130, 132, 135, t.1). Išnuomotos atsakovui 4204 kv.m. žemės sklypo dalies visuomeninis poreikis atsirado pradėjus įgyvendinti miesto bendrojo plano ir techninio projekto sprendinius dėl Naujosios gatvės antrosios juostos statybos (b.l. 125-126, 165-166, t.2).

53Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemė, sutinkamai su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu (įstatymo Nr. IX-832 redakcija), priskirtina valstybės išperkamai. Apeliantas su tokiais teismo argumentais nesutiko.

542002 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. IX-832 (įsigaliojo 2002 m. balandžio 19 d.) pakeitus ir papildžius Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad „žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta inter alia pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų ir sklypų, naudojamų bendroms gyventojų reikmėms, o pagal įstatymo 1 punktą – jeigu užimta sasivaldybės kelių.

55Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo norimos susigrąžinti žemės dalis yra užstatyta, automobilių stovėjimo aikštelėmis (tiek 63 vietų aikštele, patenkančia į UAB „Alytaus prekyba“ teritoriją Naujoji g. 5, tiek 584 kv.m. ploto teritorija priešais Verslo centrą Naujoji g. 5a, b.l. 119-124, 125, t.2, b.l. 135, t.5). Automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai, privažiavimo keliai, esantys Naujojoje g. 5 ir 5a Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme laikytini inžinieriniais statiniais, kurių pagrindinė paskirtis yra šalia esančių viešojo naudojimo pastatų – prekybos ir Verslo centrų - aptarnavimas. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad tai yra laikini statiniai ir jų eksploatacijos laikas yra pasibaigęs. Priešingai, bylos rašytiniai įrodymai, tame skaičiuje ir ieškovo pateiktas žemės sklypo planas (b.l. 26, t.5) patvirtina, kad ieškovo norima susigražinti natūra žemė yra užimta statiniais ir didžioji jos dalis patenka į teritorijų planavimo dokumentais suplanuotą teritoriją (Naujosios gatvės techninis projektas, savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 266 patvirtintas detalusis planas). Pažymėtina, kad 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu patvirtintame detaliajame plane 4204 kv. m. teritorijai yra išreikštas visuomeninis poreikis ir šią palinkybę patvirtina vykdomi Naujosios gatvės platinimo darbai. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad įstatymo nustatyta tvarka neparengtas ir neįregistruotas teritorijų planavimo dokumentas leidžia daryti išvadą, kad tokia teritorija yra laisva ir privalo būti grąžinta. Visų pirma, nekilnojamųjų daiktų įrašymas viešame registre atlieka tik išviešinimo funkciją ir šių daiktų paskirčiai įtakos neturi. Antra, teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 278 psl.). Taigi, nors ieškovo plane raidėmis A ir B pažymėta teritorija nepilnai patenka į Naujosios gatvės išplėtimo ribas (raudonosios linijos), tačiau akivaizdu, kad detaliai nesuplanuota teritorija gali būti panaudota šaligatvių, pėsčiųjų ar dviračių takams, transporto priemonių aptarnavimui ir jų stovėjimo vietoms įrengti, kurių visuomeninis poreikis, atsižvelgiant į pastatų visuomeninį pobūdį, yra akivaizdus.

56Nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad ginčo žemė priklauso valstybės išperkamai žemei (skirta esamų ir statomų kelių ir pastatytų statinių, t.y. visuomeninės paskirties pastatų ir automobilių stovėjimo aikštelių, skirtų šiems pastatams aptarnauti), ginčijamos nuomos sutarties teisėtumas, juolab, kad sutartis CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme laikoma pasibaigusia, tampa nebeaktualus ir pripažinti ją negaliojančia nėra teisinio pagrindo.

57Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

58CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas UAB „Alytaus prekyba“ prašė priteisti iš ieškovo 1000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Taigi, netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmiausia reikia įvertinti, ar išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už atstovavimą teisme ir, ar šios išlaidos yra pagrįstos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo pateiktas pavėluotai ir teismas jį atsisakė priimti (b.l. 173, t.5), todėl Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytos išlaidos atsakovui nepriteistinos. Posėdis apeliacinės instancijos teisme užtruko vieną valandą, todėl pagal Rekomendacijų 8.18 punktą atsakovui priteistina 120 Lt atstovavimų apeliacinės instancijos teisme išlaidų (800 x 0,15). Be to, iš ieškovo valstybei priteistinos 21,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

60Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Priteisti iš S. V. J., a.k. ( - ) gyv. Užuolankos g. 15-32, Alytuje atsakovui UAB „Alytaus prekyba“ 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) atstovavimų išlaidų ir 21,50 Lt (dvidešimt vieną litą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

62Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. V. J.... 3. Teisėjų kolegija... 4. ieškovas S. V. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 133-141, t.2)... 5. 1) pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 26 d. nuomos sutartį Nr.... 6. 2) pripažinti negaliojančiu 2002 m. rugsėjo 23 d. Alytaus m. savivaldybės... 7. 3) pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities... 8. 4) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėnesius nuo Teismo sprendimo... 9. 5) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį,... 10. 6) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę panaikinti laikinai įrengtą 584... 11. 7) įpareigoti Alytaus m. savivaldybę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo... 12. 8) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį,... 13. Priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo turėtas bylos vedimo išlaidas... 14. Ieškovo reikalavimui susiję su prašymu atkurti nuosavybės teises natūra į... 15. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. 1.... 16. Teismas pažymėjo, kad Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d.... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. J. (t. 5, b.l. 137-149) prašo panaikinti... 18. 1) teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemė skirta statiniams... 19. 2) Lietuvos Respublika 1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrusi Lietuvos Respublikos... 20. 3) ieškovas dėl nuosavybės atkūrimo kreipėsi 1992 m. sausio 16 d., todėl... 21. 4) teritorija, pažymėta raide A, naudojasi ir jame įrengė laikiną... 22. 5) ginčo teritorija nėra nei valstybės saugoma teritorija, nei draustinis,... 23. 6) ginčo žemės paskirtis yra komercinė teritorija. Teritorija A nori... 24. 7) teismas netinkamai taikė LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 25. 8) ginčo žemė nepriskirta valstybės išperkamai žemei nei teisės aktu nei... 26. 9) ginčo žemė nėra užimta jokiais teisėtai įregistruotais statiniais.... 27. 10) aikštelė, remiantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktu,... 28. 11) apelianto planas parengtas atsižvelgiant į visuomenės poreikiams skirtą... 29. 12) kasacinis teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, nuo 1999 m. yra... 30. 13) Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinė... 31. 14) teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo žemė yra priskirta statiniams... 32. 15) pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus miesto savivaldybės... 35. 1) ieškovas pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į jo senelio iki... 36. 2) ieškovas suabsoliutina savo teisių turinį. Atkūrimo įstatymo 5... 37. 3) 1997 m. gegužės 29 d. miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo... 38. 4) Savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 266... 39. 5) žemė UAB „Alytaus prekyba“ parduotuvės „Jotvingis" pastatui... 40. 6) atsakovo pateiktas Alytaus miesto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos... 41. 7) sprendžiant žemės statusą šio teisminio ginčo atveju taikytina... 42. 8) ieškovas remiasi Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatomis, kurios... 43. 9) ieškovo prašoma išardyti transporto stovėjimo aikštelė yra įrengta... 44. Apeliacinis skundas netenkinamas... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. įstatymu... 47. 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į... 48. 1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 49. 2001 m. balandžio 2 d. LR Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriuo... 50. Remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, įstatymų leidėjas 2002 m.... 51. Aptartų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik 2002... 52. Ieškovas dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į teismą 2007 m. gegužės... 53. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemė, sutinkamai su... 54. 2002 m. balandžio 2 d. įstatymu Nr. IX-832 (įsigaliojo 2002 m. balandžio 19... 55. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas... 56. Nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad ginčo žemė priklauso valstybės... 57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 60. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą... 61. Priteisti iš S. V. J., a.k. ( - ) gyv. Užuolankos g. 15-32, Alytuje atsakovui... 62. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....