Byla 3K-3-93/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G. ir E. G. individualios įmonės ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai ir Alytaus miesto savivaldybei dėl įsakymo, kuriuo reikalaujama nugriauti statinio rekonstruotą dalį, panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį bei išduoti projektavimo sąlygų sąvadą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai teismo prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (1.4)-ST-51, kuriuo ieškovas įpareigotas iki 2007 m. birželio 1 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį Alytuje, Vilniaus g. 6, bei sutvarkyti statybvietę; įpareigoti Alytaus apskrities viršininką sudaryti su ieškovu 919 kv. m žemės sklypo, esančio Alytuje, Vilniaus g. 6, nuomos sutartį; įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę išduoti ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą dėl 764,27 kv. m ploto pastato Alytuje, Vilniaus g. 6, pamatų sustiprinimo iš lauko pusės.

5Ieškovai savo reikalavimus motyvavo nurodydami, kad 1996 m. liepos 15 d. E. G. iki 2001 m. liepos 15 d. išnuomotas 919 kv. m ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas Alytuje, Vilniaus g. 6. Pasibaigus sutarties galiojimui, ji nepratęsta naujam terminui, nors ieškovas naudojasi šiuo žemės sklypu (sklype stovi jo pastatas), nuomotojas tam neprieštarauja, todėl, ieškovo nuomone, sutartis laikytina neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Po šiluminės trasos renovacijos sėdus pamatams, namas tapo avarinis, todėl buvo įrengtos statinio metalinės konstrukcijos, skirtos jam sustiprinti. Nors, nesant žemės nuomos sutarties, negalima buvo projektuoti ir gauti leidimo atlikti darbus, ieškovų nuomone, šie darbai negali būti laikomi rekonstrukcija ir savavališka statyba, nes buvo būtini statiniui apsaugoti nuo griūties, be to, neįrengta nei nauja patalpa, nei priestatas. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų įrengęs rūsį. Dėl išvardytų priežasčių ieškovai apskrities viršininko įsakymą laiko naikintinu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Alytaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (1.4)-ST-51; įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su E. G. 919 kv. m žemės sklypo, esančio Alytuje, Vilniaus g. 6, nuomos sutartį per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio dalį dėl reikalavimo išduoti E. G. individualiai įmonei projektavimo sąlygų sąvadą paliko nenagrinėtą, nes ieškovas šį reikalavimą atsiėmė.

8Teismas nustatė, kad ieškovas 1993 m. rugpjūčio 18 d. įsigijo nuosavybės teise 764,24 kv. m pastatą Alytuje, Vilniaus g. 6. 1996 m. liepos 15 d. ieškovui išnuomotas 919 kv. m žemės sklypas šiems pastatams eksploatuoti iki 2001 m. liepos 15 d., vėliau žemės nuomos sutartis nebuvo pratęsta, nes neparengtas teritorijos sutvarkymo projektas, detalusis planas. 2004-2005 m. Alytaus šilumos tinklai renovavo miesto šilumos trasą, kuri ėjo po šio pastato pamatais, dėl to pamatai sėdo, sutrūko ir jie, ir sienos, atsirado plyšių. Negalėdamas gauti leidimo, nesant žemės nuomos sutarties, ieškovas atliko statinio konstrukcijų sustiprinimą: sumontavo atraminę sienelę, ant jos – metalines sijas, kurios neleidžia namui sugriūti. Byloje nėra įrodymų, kad įrengtas rūsys. Ieškovo užsakymu atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, kad pastatas buvo avarinės būklės, sustiprinimas padarytas tinkamai, kurį nugriauti būtų pavojinga, neparengus ir neatlikus kitų pamatų sutvirtinimo darbų. Teismas sprendė, kad žemės nuomos sutartis nepratęsta ne dėl ieškovo kaltės, jis daug kartų kreipėsi dėl sutarties sudarymo, šiuo žemės sklypu nuolat naudojasi, nes jame stovi asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas ir nuomotojas tam neprieštarauja. Nuomos sutarties nesudarymas pažeidžia ieškovo teises ir interesus, jam trukdoma tinkamai rūpintis pastatu, dėl to teismas įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį atmetė.

10Teisėjų kolegija nurodė, kad statybinės konstrukcijos pastatytos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame valstybei, atitinka statinio rekonstrukcijos sąvoką (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl konstatavo, kad ieškovas, statydamas metalines kolonas ir sijas be projekto ir leidimo pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 218 reikalavimus. Ieškovo atlikti darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) įtvirtintą savavališkos statybos sampratą, todėl ginčijamu įsakymu pagrįstai reikalaujama, kad ieškovas nugriautų savavališkai pastatytas konstrukcijas ir rūsį (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kolegija nesutiko su ieškovo teiginiu, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas atliko rūsio įrengimo darbus. Įvertinus byloje esančias nuotraukas, liudytojo A. R. parodymus, konstatuota, kad šalia naudojamo pastato yra iškasta duobė, pašalinta buvusi danga, duobės erdvė uždengta metaliniu dangčiu. Tokie ieškovo darbai kvalifikuojami kaip naujo rūsio patalpų įrengimas (statybos techninio reglamento STR 1.0108:2002 ,,Statinio rekonstravimas“ 9.2 punktas). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ieškovo atstovas neginčijo, kad duobė buvo iškasta. Faktas dėl antžeminių ir požeminių konstrukcijų įrengimo yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje kaip savavališka administracinio pastato Alytuje, Vilniaus g. 6, rekonstrukcija. Kad administracinė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai, pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 28 d. nutarimu. Kadangi ieškovas, neturėdamas jokio projekto ir leidimo, nežinodamas tikros pastato būklės, atliko savavališkus darbus, o tik po to kreipėsi dėl statinio būklės tyrimo į specialistus, kolegija kaip neįrodytą atmetė ieškovo motyvą, kad savavališkų pastato rekonstrukcijos darbus lėmė ieškovui nuosavybes teise priklausančio pastato avarinė būklė. Atmesdama ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnuomoti 919 kv. m žemės sklypą, kolegija nurodė, kad 2001 m. liepos 15 d. pasibaigus šio žemės sklypo nuomos sutarties terminui atsakovas įpareigojo ieškovą parengti dokumentus, reikalingus naujai žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti. Dėl to teismas atmetė ieškovo teiginį, kad šalių santykiai, pasibaigus nuomos sutarties terminui, nenutrūko. Ieškovas pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 31 punktą privalo pateikti nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo nuomone, kad jis neprivalėjo pateikti detaliųjų planų, nes Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypų arba jų grupių savininkai, valdytojai, naudotojai bei savivaldybės detaliuosius planus privalo rengti, kai inter alia formuojami žemės sklypai, keičiamas jų plotas, vieta, ribos. Žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti žemės sklypo planas turėjo būti pateiktas, nes jau galiojo reikalavimas rengti detaliuosius planus, o žemės sklypas ieškovui galėjo būti išnuomotas vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Atsakovas ne kartą ieškovui raštu paaiškino, kad neatsisako pasirašyti nuomos sutarties, tačiau to negali padaryti dėl nesudarytų planų, kurių paruošimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – žemės sklypų ribų formavimo, detaliojo plano rengimo. Atsakovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti nuomos sutartį su ieškovu iki bus pateiktas ginčo žemės sklypo detalusis planas (CK 6.546 straipsnis), nes tokio dydžio žemės sklypas (919 kv. m), kurį prašė išnuomoti ieškovas, buvo nesuformuotas, t. y. nebuvo žemės sklypo nuomos objekto. Nesuformavus žemės sklypo, neįregistravus žemės sklypo duomenų kadastro įmonėje, atsakovas negali būti įpareigotas sudaryti su ieškovu ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, nes tai prieštarautų įstatymui.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

131. 2001 m. liepos 15 d. pasibaigus 1996 m. liepos 15 d. sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties terminui, bet nuomininkui juo toliau naudojantis, atsakovui nereikalaujant sklypo atlaisvinti, pagal CK 6.481 straipsnį nuomos santykiai tapo neterminuoti. Pagal CK 6.482 straipsnį nuomotojas privalėjo pranešti nuomininkui apie teisę sudaryti naują nuomos sutartį.

142. Teismas be pagrindo, byloje esant priešingiems duomenims, padarė išvadą, kad 919 kv. m žemės sklypas nesuformuotas, t. y. nebuvo nuomos objekto.

153. CK 6.547 straipsnyje nenustatytas teisinis pagrindas reikalauti parengti detalųjį planą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta teisės norma. Pagal šią normą būtinas tik 1993 m. gruodžio 24 d. parengtas žemės sklypo planas. Toks reglamentavimas galiojo 2001 m. liepos 15 d. pasibaigus 1996 m. liepos 15 d. sudarytai žemės sklypo numos terminui, o vėliau įsigaliojusios nuostatos negali būti taikomos ieškovui, nes įstatymas atgaline tvarka negalioja.

164. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis STR 1.10.01:2002 reikalavimais, nurodė, kad buvo būtinas statybos leidimas. Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo principą. Ieškovo pateiktu ekspertizės aktu nustatyta, kad jis atliko ne rekonstrukciją, bet neatidėliotinus ir būtinus darbus, siekdamas užtikrinti statinio saugumą ir išvengti jo griūties. Šios išvados apeliacinės instancijos teismas nepaneigė kitais įrodymais, dėl to nebuvo pagrindo ja nesivadovauti. Statinio rekonstravimas - tai statybos rūšis, kurios tikslas yra pertvarkyti esamą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Saugodamas statinį nuo griūties ieškovas neturėjo tikslo jį pertvarkyti, t. y. atlikti rekonstrukciją, kuriai reikėtų projekto ir statybos leidimo.

175. Atlikus ekspertizę konstatuota, kad atliktas pastato sutvirtinimas, o ne pastatytas rūsys. Ieškovas nepagrįstai įpareigotas nugriauti rūsį, nes tokio objekto nėra.

186. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007, nurodyta, kad jei statinys pastatytas, galiojant CK 4.103 straipsnio (2001 m. liepos 1 d.) redakcijai, tai taikytinos šios redakcijos straipsnio normos. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtus veiksmus (dėl žemės sklypo nuomos) suponavo atsakovo neteisėti veiksmai ir neveikimas, o metalinės sijos skirtos tik pastatui sutvirtinti kraštutinės priemonės – griovimo – taikymas pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių, nuosavybės apsaugos, visokeriopos civilinių teisių apsaugos principus.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įstatymu įgaliota vykdyti Alytaus apskrities viršininko administracijai anksčiau priklausiusias funkcijas, prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

201. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo savavališkų statybos darbų atlikimo aplinkybes, pagrįstai nevertino jų kaip pastato avarinės būklės pašalinimo.

212. Kasatoriaus atlikti darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 71 dalyse įtvirtintas rekonstrukcijos ir savavališkos statybos sampratas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 28 d. nutarimu konstatavo prejudicinę reikšmę šioje byloje turintį faktą, kad kasatorius savavališkai atliko statinio rekonstrukcijos darbus.

223. Priešingai nei teigia kasatorius, būtent jo atliktais savavališkais darbais, keliant grėsmę statinio būklei ir jo naudotojams, buvo pažeistos materialiosios teisės normos ir sąžiningumo bei protingumo principai.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą Alytaus miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir savo prašymą motyvuoja taip:

241. Pagal 2006 m. birželio 5 d. leidimą kasatoriui leista rekonstruoti rūsį po pastatu, o jis pastatė naują rūsį, kurį sutvirtino kolonomis, tokiems darbams neturėdamas statybos leidimo. Dėl to, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, turi būti taikoma CK 4.103 straipsnio nuostata, įpareigojanti statinį nugriauti.

252. Pasibaigus 1996 m. sudarytos žemės nuomos sutarties terminui, kasatorius pagal CK 6.546 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkto reikalavimus privalo parengti detalųjį planą.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28

29Dėl valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimo padarinių

30Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar žemės nuomos santykiams taikytina CK 6.481 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nuomos sutartis tampa neterminuota, jei pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant Civilinio kodekso XXVIII ir XXIX skyrių normų santykį, konstatuojama, kad Civilinio kodekso skirstymas į atitinkamus skyrius, o tų skyrių skirstymas į skirsnius leidžia daryti išvadą, jog kodekso XXVIII skyriuje yra reglamentuojama nuomos sutarčių grupė, kuriai yra taikytinos ir šios grupės nuomos sutarčių bendrosios nuostatos, taip pat ir CK 6.481 straipsnis, reglamentuojantis šios grupės terminuotų nuomos sutarčių tapimo neterminuotomis tvarką. Tuo tarpu žemės nuomos sutarties nuostatos yra neatsitiktinai išdėstytos jau kitame – CK XXIX skyriuje, kuris nustato būtent žemės nuomos sutarties, kuri dėl specifinio sutarties dalyko turi savitų bruožų, pasibaigimo nuostatas. Pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tritho“ v. H. V. ir kooperatinė bendrovė ,,Ukrinų rapsas“, bylos Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudalita“ v. Vilniaus m. savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008).

31Valstybinės žemės nuomos atveju tokią išvadą pagrindžia ir CK 6.549 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas. CK 6.549 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos sutarties šalys gali sutarties terminą nustatyti tarpusavio susitarimu arba sudaryti neterminuotą žemės nuomos sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybinės žemės nuomos sutarčių terminus, nustatyta, kad terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ir nurodyta maksimali jo trukmė – ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneri metai. Galimybės sudaryti neterminuotą žemės nuomos sutartį nenustatyta. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad, nesant įstatyminės galimybės susitarti dėl neterminuotos valstybinės žemės nuomos sutarties jos sudarymo metu, terminuota nuomos sutartis pasibaigus sutarties terminui negali transformuotis į neterminuotą.

32Remdamasi nurodyta teismų praktika bei aptartu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pasibaigus 1996 m. liepos 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties terminui nuomos santykiai tarp sutarties šalių nutrūko, o ne tapo neterminuoti.

33Dėl reikalavimų valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti

34Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnis). CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sklypo nuomos sutarties dalis. Nors šiame straipsnyje nekonkretizuoti reikalavimai žemės sklypo planui, tačiau CK 6.546 straipsnyje, apibrėžiančiame žemės nuomos sutarties dalyką, nustatyta, kad žemės sklypas turi būti suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta, minėta, dėl valstybinės žemės nuomos, kasatorius siekia išsinuomoti jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės sklypą. Tokia valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Detalesnės valstybinės žemės nuomos taisyklės nustatytos poįstatyminių aktų. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių.

35Pagal Taisyklių 30.11 punktą žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Taigi asmens teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

36Taisyklių 32 punkto (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. Nr. 1442 redakcija) nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, atitinkamos savivaldybės valdybai arba žemėtvarkos skyriui, be kitų dokumentų, pateikia pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus fizinių ar juridinių asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, pažymėtais tame žemės sklype esančiais pastatais ir įrenginiais. Byloje nustatyta, kad kasatoriai tokio plano nepateikė. Kasatorių nuomone, Taisyklių nuostatos dėl nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano pateikimo jiems netaikytinos, nes žemės nuomos sutarties sudarymu kasatorius E. G. pradėjo rūpintis, kai dar galiojo Taisyklių redakcija, pagal kurią pakako pateikti planą iš techninės apskaitos bylos, o žemės nuomos sutarčiai reikalingą planą parengdavo atitinkamos savivaldybės institucijos. Iš tiesų, iki Vyriausybės 2002 spalio 15 d. nutarimo Nr.1628, kuriuo buvo pakeistos Taisyklės, įsigaliojimo toks teisinis reglamentavimas egzistavo. Byloje nustatyta, kad dar galiojant šiam reglamentavimui kasatorius susirašinėjo su savivaldybe dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau iki 2002 spalio 15 d. nutarimo Nr. 1628 įsigaliojimo (2002 m. spalio 19 d.), žemės nuomos sutarčiai sudaryti reikalingi dokumentai parengti nebuvo ir sutartis nesudaryta. Pažymėtina, kad Taisyklių 30 punkte (redakcija, galiojusi kasatoriaus su atsakovu 1996 m. liepos 15 d. sudarytos žemės nuomos sutarties pasibaigimo metu (2001 m. liepos 15 d.), nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas yra: savivaldybės taryba – išnuomoja valstybinės žemės sklypus, nustatyta tvarka perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise; apskrities viršininkas – išnuomoja kitą valstybinę žemę. Šios nuostatos išliko ir vėlesnėse Taisyklių redakcijose. Nagrinėjamu atveju žemės nuomotojas yra apskrities viršininkas. Pagal Taisyklių 32 punktą tokiais atvejais asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, apskrities viršininko administracijos padaliniui - žemėtvarkos skyriui pateikia prašymus ir reikalingus dokumentus, o žemėtvarkos skyrius kreipiasi į atitinkamas savivaldybės institucijas dėl prašomo išnuomoti žemės sklypo plano parengimo, architektūrinių-urbanistinių apribojimų ir sąlygų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir kitų veiksmų atlikimo. Byloje nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius į Alytaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi 2003 m. kovo 31 d., t. y., jau galiojant naujiems reikalavimams dėl nuomojamų žemės sklypų planų. Kolegija pažymi, kad kasatorius apskrities viršininko bei savivaldybės veiksmų (neveikimo) nustatyta tvarka neskundė, tuo metu teisminės gynybos dėl galimų pažeistų savo teisių nesikreipė. Pagal žemės nuomos sutartį šalių santykiai atsiras tik nuo jos sudarymo, ankstesniam laikotarpiui sutartis negalios, tai irgi patvirtina, kad turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojantis ją sudarant, ir sutartis turi atitikti dabar galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Be to, rengiant žemės sklypo planą savivaldybės lėšomis, kasatoriai įgytų privilegijų kitų asmenų, sudarančių žemės nuomos sutartis, atžvilgiu.

37Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta, nes nesuformuotas ir kadastro įmonėje neįregistruotas 919 kv. m žemės sklypas (toks žemės sklypas buvo išnuomotas pagal ankstesnę žemės nuomos sutartį), kitaip tariant, nėra žemės nuomos objekto. Kasatoriai nurodo, kad ši išvada nepagrįsta, nes toks planas yra, pagal jį buvo sudaryta ankstesnė žemės nuomos sutartis. Iš teismo sprendimo konteksto suprantama, kad sprendžiama apie žemės sklypo planą, parengtą pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, t. y. atitinkantį Taisyklių 31.3 punkto reikalavimus. Nustatyta tvarka parengus žemės sklypo planą galbūt keistųsi jo plotas ir ribos. Toks planas, minėta, neparengtas ir nuomotojui nepateiktas. Nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė ją nuomoti yra įstatyminė teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymo 9 straipsnis, tačiau ji turi būti įgyvendinama teisės aktų (taip pat ir viešosios teisės (teritorijų planavimo) nustatyta tvarka.

38Kasatorių nurodomų Žemės nuomos įstatymo 22 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.482 straipsnio, kuriuose įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį, aiškinimas šioje byloje neaktualus, nes juose išdėstytos normos šios bylos sprendimui netaikytinos. Byloje nėra ginčo dėl to, kas taps žemės sklypo nuomininku, nėra kitų pretendentų, o atsakovas neatsisako sudaryti sutartį su ieškovu, tik kelia jos sudarymui tam tikrus formalius reikalavimus. Pažymėtina, kad žemės nuomos santykių tęstinumo aspektus reglamentuoja specialioji norma, išdėstyta CK 6.566 straipsnyje.

39Dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius

40Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kokius konkrečius darbus atliko ieškovas, taip pat tai, kad buvo pastatytas rūsys. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja, o apskųstus teismo sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

41Teismas įvertinęs atliktus statybos darbus pripažino juos statinio rekonstrukcija. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą. Kasatorius su tokia išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų pakankamumo principą, nes nevertino ekspertizės akto, kuriame nurodoma, kad buvo atlikti neatidėliotini ir būtini darbai, siekiant užtikrinti statinio saugumą ir išvengti jo griūties. Kolegija pažymi, kad 2007 m. balandžio 17 d. statinio būklės tyrimo aktas teismo sprendime įvertintas ir aptartas kartu su kitais įrodymais. Be to, ir tais atvejais, kai atsiranda pastato avarinės būklės požymių, jie turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ 2 punktą kitų nuosavybės formų (ne valstybės ir savivaldybių) statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės būklės požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė, vadovaudamasi statybos techniniais reglamentais STR 1.04.01:2002 ir STR 1.06.03:2002, atlieka tyrimą ir pateikia statinio savininkui oficialią išvadą, ar statinys yra avarinis. Remiantis su 2002 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 214 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, į statinio ekspertizės akto sudėtį tais atvejais, kai įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos, įtraukiamos privalomos pastabos dėl priemonių statinio avarijos grėsmei pašalinti, statinio techninei būklei pagerinti, o jei avarija įvyko, – avarijos būklei stabilizuoti (didesnės avarijos grėsmei pašalinti), nurodant, kokius statybinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos darbus reikalinga atlikti (30, 33.4 punktai). Taigi ir statinio avarinės būklės likvidavimas gali būti atliekamas statinio rekonstrukcijos būdu, tačiau rekonstrukcijai turi būti taikomos statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Byloje nustatyta, kad nebuvo statinio avarijos Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies prasme ir nebuvo vykdomi neatidėliotini jos likvidavimo darbai, numatyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat nebuvo būtinybės skubiai (neturint statybos leidimo) atlikti pastato sutvirtinimo darbus.

42Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį statinio rekonstrukcijai vykdyti būtinas statybos leidimas. Statinio statyba (rekonstrukcija) be tokio leidimo pripažįstama savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Kadangi ieškovas atliko statinio rekonstrukciją neturėdamas statybos leidimo, tai teismas pagrįstai jo atliktus statybos darbus kvalifikavo kaip savavališką statybą. Taip pat šie veiksmai kvalifikuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N-525-293/2008, kurioje ieškovui taikyta administracinė atsakomybė už statinio statybą be Statybos įstatyme nustatyta tvarka gauto statybos leidimo (ATPK 159 straipsnio 1 dalis).

43Savavališkos statybos padariniai šalinami Statybos įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka. Skundžiamame atsakovo akte ieškovui pateiktas reikalavimas savo lėšomis nugriauti pastatytas metalines konstrukcijas ir rūsį atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punktą. Toks neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių šalinimo būdas nustatytas ir CK 4.103 straipsnio 3 dalyje.

44Dėl teisės aktų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo

45Kasatoriai kelia klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, taikymo laiko atžvilgiu ir pageidauja, kad jiems būtų taikomi įstatymai, galioję statybos metu. Tiek CK 4.103 straipsnis, tiek Statybos įstatymo 28 straipsnis pakeisti 2006 m. spalio 17 d. atitinkamai įstatymais Nr. X-858 ir Nr. X-857, įsigaliojusiais nuo 2006 m. spalio 31 d. Kasacinio teismo, aiškinant CK 4.103 straipsnio nuostatas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių padarinių, nurodyta, kad šie diferencijuojami pagal neteisėtos statybos pobūdį: jeigu statinys statomas ar pastatytas savavališkai arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus, toks statinys turi būti nugriaunamas, nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą; kai statinys statomas ar pastatytas pažeidžiant kitus, ne esminius, statinio projekto sprendimus, teismas sprendimu gali įpareigoti statytoją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka padaryti reikiamus statinio projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, arba įpareigoti statytoją per teismo nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį. Galiojančioje CK 4.103 straipsnio redakcijoje atsisakyta ankstesnėje (2001 m. liepos 1 d.) CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintos galimybės visais atvejais leisti savavališkos statybos statytojui per nustatytą terminą padaryti reikiamus projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėstoma pozicija, kad, neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir V. O. v. V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).

47Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas, galiojant ankstesnėms įstatymų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo redakcijoms, kai buvo įtvirtinta galimybė savavališkai statomą ar pastatytą statinį įteisinti vėliau ir per nustatytą laikotarpį gauti statybos leidimą, būtų ėmęsis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, jog tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, o asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008).

48Nagrinėjamu atveju kasatoriaus savavališkos statybos faktas užfiksuotas 2006 m. gruodžio 29 d., t. y. galiojant naujoms tiek Statybos įstatymo 28 straipsnio, tiek CK 4.103 straipsnio redakcijoms, todėl ginčo santykiams pagrįstai taikytos pakeistos nurodytų aktų normos ir atsižvelgiant į tai, kad kasatorius statė, neturėdamas projekto ir statybos leidimo, t. y. savavališkai, jam pagal šiuo metu galiojančius įstatymus kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė gali būti taikomas tik įpareigojimas neteisėtai pastatytus statinius nugriauti.

49Dėl nukrypimo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos

50Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybė, UAB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-230/2009; kt.). Kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007, savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių: minimoje byloje dar iki CK 4.103 ir Statybos įstatymo 28 straipsnių pakeitimų įsigaliojimo buvo baigta statyba ir statybos priežiūrą vykdančių institucijų konstatuota, kad yra padaryta esminių nukrypimų nuo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto, o nagrinėjamoje byloje savavališkos statybos faktas nustatytas, jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijoms.

51Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

52Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 65,28 Lt (2010 m. vasario 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Priteisti iš E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 65,28 Lt (šešiasdešimt penkis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai teismo prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2007 m.... 5. Ieškovai savo reikalavimus motyvavo nurodydami, kad 1996 m. liepos 15 d. E. G.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas 1993 m. rugpjūčio 18 d. įsigijo nuosavybės... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 10. Teisėjų kolegija nurodė, kad statybinės konstrukcijos pastatytos žemės... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 13. 1. 2001 m. liepos 15 d. pasibaigus 1996 m. liepos 15 d. sudarytos žemės... 14. 2. Teismas be pagrindo, byloje esant priešingiems duomenims, padarė išvadą,... 15. 3. CK 6.547 straipsnyje nenustatytas teisinis pagrindas reikalauti parengti... 16. 4. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai remdamasis STR 1.10.01:2002... 17. 5. Atlikus ekspertizę konstatuota, kad atliktas pastato sutvirtinimas, o ne... 18. 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija... 20. 1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 21. 2. Kasatoriaus atlikti darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 71... 22. 3. Priešingai nei teigia kasatorius, būtent jo atliktais savavališkais... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą Alytaus miesto savivaldybė prašo kasacinį... 24. 1. Pagal 2006 m. birželio 5 d. leidimą kasatoriui leista rekonstruoti rūsį... 25. 2. Pasibaigus 1996 m. sudarytos žemės nuomos sutarties terminui, kasatorius... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. ... 29. Dėl valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimo padarinių... 30. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar žemės nuomos santykiams taikytina... 31. Valstybinės žemės nuomos atveju tokią išvadą pagrindžia ir CK 6.549... 32. Remdamasi nurodyta teismų praktika bei aptartu teisiniu reglamentavimu... 33. Dėl reikalavimų valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti... 34. Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų... 35. Pagal Taisyklių 30.11 punktą žemės sklypai išnuomojami teritorijų... 36. Taisyklių 32 punkto (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. Nr. 1442 redakcija)... 37. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žemės nuomos sutartis negali... 38. Kasatorių nurodomų Žemės nuomos įstatymo 22 straipsnio ir Civilinio... 39. Dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ... 40. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kokius konkrečius darbus atliko... 41. Teismas įvertinęs atliktus statybos darbus pripažino juos statinio... 42. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį statinio rekonstrukcijai vykdyti... 43. Savavališkos statybos padariniai šalinami Statybos įstatymo 28 straipsnio... 44. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių... 45. Kasatoriai kelia klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėstoma pozicija, kad, neteisėtos... 47. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad... 48. Nagrinėjamu atveju kasatoriaus savavališkos statybos faktas užfiksuotas 2006... 49. Dėl nukrypimo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos... 50. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas... 51. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 52. Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 55. Priteisti iš E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 65,28 Lt... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...