Byla e2-923-413/2017
Dėl komisijos sprendimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

2sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Monikai Morkevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės atstovei D. A.,

4atsakovei I. A. ir jos atstovui advokatui E. M.,

5trečiajam asmeniui D. K.,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ieškinį atsakovei I. A., tretiesiems asmenims D. K. ir ADB „Balticums“ Lietuvos filialui dėl komisijos sprendimo panaikinimo.

7Teismas

Nustatė

8ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau - Komisija) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir ginčą išnagrinėti iš esmės.

9Ieškovė nurodė, kad atsakovė I. A. kreipėsi į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su pareiškimu dėl, jos nuomone, netinkamai taikyto gydymo. Atsakovės tvirtinimu, gydytojas odontologas D. K. pažeidė CK 6.725 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesudarė tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties, buvo netinkamai pildoma pacientės ambulatorinė kortelė, todėl atsakovės būklė nebuvo nuosekliai ir savalaikiai fiksuojama. Atsakovė teigė, kad dėl netinkamo gydytojo D. K. gydymo neteko galimybės atkurti dantis ir turėti pilnavertę kramtymo funkciją, dėl to patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat jaučia dešinio apatinio žandikaulio kaulo nejautrą. Atsakovės vertinimu, dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose ji patyrė 30 000 eurų neturtinės ir 12 000 eurų turtinės žalos. Komisija nusprendė atsakovės prašymą atlyginti žalą tenkinti iš dalies ir įpareigojo Kauno klinikas atlyginti atsakovei 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 23,25 Eur turtinę žalą. Ieškovė neginčija, jog atsakovei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta dokumentacijos klaidų, tačiau šios klaidos pačios savaime nesukelia žmogui neigiamų padarinių. Ieškovės nuomone, įvertinus situacijos aplinkybes ir atsakovei taikyto gydymo metodo pasirinkimo kriterijus, Komisijos išsakytų argumentų objektyvumas yra abejotinas, o sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose atsakovei buvo suteiktos savalaikiai ir tinkamai. Prievolė ieškovei atlyginti žalą kiltų tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ko šiuo atveju nėra. Tokiu būdu, Komisija nepagrįstai priėmė sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir netinkamai įvertino Kauno klinikų gydytojų veiksmus bei reikšmingas aplinkybes, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

10Trečiasis asmuo D. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovės paaiškinimai dėl netinkamo gydymo ir patirtų neigiamų pasekmių neatitinka realybės, yra hiperbolizuoti. Nepaisant to, kad tobulo implantacijos rezultato nepavyko pasiekti, trečiojo asmens nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo suteiktos tinkamai, pagal tarptautinius medicinos mokslo metodus, atsižvelgiant į specifinę pacientės žandikaulio ir burnos ertmės būklę. Pažymėjo, kad pacientei buvo nustatyta ženkli apatinio žandikaulio dešinės pusės, t. y. ketvirto ketvirčio, alveolės atrofija 45, 46, 47 ir 48 dantų srityje bei nerestauruotina 44 danties šaknis. Dar prieš chirurginę intervenciją pacientės apatinio žandikaulio sritis buvo itin atrofiška, todėl atsakovės pareiškimai, jog yra tariamai pašalinta alveolė yra visiškai nepagrįsti. Tuo tarpu komisijos konstatuotas gydymo metodas, kuomet atliekama vertikali alveolės augmentacija nuosavo kaulo blokais, paimtais iš kitų, donorinių žandikaulių vietų, trečiojo asmens nuomone, nebuvo tinkamas pacientei. Jo rizikingumą ir neaiškią gydymo prognozę lemia tai, kad būtų ženkliai apsunkintas pooperacinis gijimas, kadangi pacientės žaizda gijo „antriniu būdu“ (t. y žaizdos kraštai pasileidžia, apsinuogina operuota vieta ir ji gyja ilgiau nei įprasta, o persodinti donoriniai audiniai tokiu atveju nekrotizuoja). Šiuo metodu persodinti kaulai, paimti iš kitų pacientės donorinių vietų paprasčiausiai nebūtų prigiję, intervencija būtų buvusi ženkliai traumatyvesnė už tą, kuri buvo atlikta. Nurodė, kad gijimas „antriniu būdu“ buvo sąlygotas pacientės atrofiškų audinių, todėl pacientė nepagrįstai tai lygino su „prie žando prisiūtomis dantenomis“. Trečiojo asmens nuomone, jo pasirinktas gydymo metodas šiuo atveju buvo tinkamiausias, mažiausiai traumatyvus, taikytinas esant išreikštoms žandikaulių atrofijoms. Prieš pasirenkant šį gydymo metodą pacientė buvo perspėta ir pasirašytinai supažindinta tiek su rizika užgauti apatinio žandikaulio nervą, tiek su galimomis komplikacijomis. Būtent dėl galimų rizikų, buvo pasirinkta mažiausiai rizikinga metodika – implantų įvedimas šalia nervo (šone), neatliekant toje vietoje jokių papildomų manipuliacijų su žandikauliu. Niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji neteko galimybės atkurti kramtymo funkciją. Po to, kai buvo įsukti, o vėliau ir pašalinti implantai, pacientei išliko tokia pati galimybė atkurti dantų funkciją, kokią ji turėjo prieš pirmąją konsultaciją. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad gydant pacientę pasitaikė dokumentacijos klaidų, tačiau vien tai nepaneigia fakto, kad teikdamas paslaugas pacientei gydytojas buvo maksimaliai rūpestingas, atidus, savo pareigų nepažeidė.

11Atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Komisijos sprendimas dėl jos pareiškimo Nr. 56-49 (2016-04-19) tyrimo yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės nuomone, Komisija išnaudojo visas jos galioje tuo metu buvusias teises ar galimybes surinkti maksimaliai išsamią ir tikslią informaciją apie I. A. sveikatos būklę, atsižvelgiant į jos skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad pati ieškovė nutarė nedalyvauti Komisijos posėdžiuose, nesiuntė į Komisijos posėdžius savo kompetentingo atstovo, nerealizavo savo visų nuostatuose numatytų teisių, todėl nepagrįstai teigia, kad Komisija priėmė neobjektyvų sprendimą ar nesuteikė gydytojui D. K. pasisakyti dėl pasirinktos gydymo taktikos. Komisijai 2016 m. kovo 14 d. gavus Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgo doc. Dr. L. Z. ir gydytojo odontologo ortopedo R. P. specialistų išvadą ir likus daugiau kaip mėnesiui iki 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos paskutinio posėdžio, ieškovė nepateikė jokių savo paaiškinimų, prašymų, motyvų nei raštu, nei žodžiu. Todėl galima manyti, kad ieškovė sutiko su specialisto išvada ir jos motyvais. Atsakovės nuomone, yra visos būtinosios sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti. Nurodo, kad Komisija sprendime įvardino, kad nebuvo pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę pacientes sveikatos būklę, nebuvo imtasi jokių veiksmų išvengti neigiamų pasekmių, t. y. nebuvo nei atstatytas kaulinis audinys, nei patrauktas nervas. Komisija konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nerūpestingai, neatsargiai, nekvalifikuotai ir nekokybiškai, dėl ko pacientės burnos ir apatinio žandikaulio būklė pablogėjo ir todėl buvo padaryta žala pacientes sveikatai. Komisija iš esmės įvertino gydytojo D. K. veiksmus proceso požiūriu ir nustatytus pažeidimus kvalifikavo teisingai, kas pagrįstai rodo, kad gydytojas D. K. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovė patyrė žalą. Atsakovė pažymi, kad vietoje planuotų trijų implantų įstatymo bei lūkesčių, kad pagerės pacientės kramtymo funkcija taip pat žandikaulio su dantimis ir dantenomis estetinė išvaizda, pacientė I. A. prarado dalį brangios ir vertingos žandikaulio alveolinės keteros, o vietoje iš dalies nulūžusio danties gavo įstatytą vieną implantą kartu su aibe papildomų sveikatos problemų ir komplikacijų. Jai reikės atlikti žandikaulio alveolinės ataugos minkštųjų ir kaulinių audinių atstatymą, pašalinti pacientei atsiradusius šalutinius skausmingus pojūčius ir esminius nepatogumus ir tik po to atlikti implantaciją ir protezavimą. Atsakovės nuomone, Komisija sprendime pagrįstai nustatė ir apibudino pacientės I. A. sveikatos būklę, konstatavusi, kad kiti neigiami padariniai gali būti jaučiami ir ateityje (apaitinio žandikaulio nervo pažeidimas, pasireiškiantis nutirpimu ir kitomis komplikacijomis). Tuo tarpu prašomos priteisti žalos dydis, nesant atsakovės veiksmuose kaltės dėl žalos kilimo, yra teisingas ir adekvatus.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies

13Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui.

14Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos taikoma deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurios taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei.

15Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų (gydytojų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus, tarp jų ir gydytojų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Dėl to teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

16Dėl neteisėtų veiksmų

17Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (pacientė) 2014 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Kauno klinikų Dantų implantacijos ir protezavimo skyriaus gydytoją D. K., prašydama suteikti mokamas dantų implantacijos paslaugas. Atlikus burnos panoraminę nuotrauką, kompiuterinę tomografiją (KT), už dvi konsultacijas po 12 eurų ir 2015 m. vasario 24 d. pasirašius paslaugų teikimo sutartį, atsakovė 2015 m. kovo 31 d. buvo operuota, pašalinant 44 danties šaknį, į jo vietą įvedant vieną sriegio formos implantą „Megagen“, o 46, 47 dantų srityje įvedant du vienatūrius sriegio formos implantus „ROOT“. 2015 m. balandžio 1 d. atsakovė pranešė gydytojui, kad vis dar nejaučia dešinės apatinės lūpos, smakro, dantų ir po jais dantenų, bei jaučia apatinio dešinio žandikaulio skausmą. Gydytojo nurodymu atsakovei padarius 3D panoraminę burnos nuotrauką, 2015 m. balandžio 7 d. trečiasis asmuo D. K., įvertinęs panoraminę burnos nuotrauką ir nusiskundimus, išsuko du 46 ir 47 dantų implantus, nes jie galėjo būti įvesti į nervą. Po šios procedūros, ieškovės teigimu, ji pamatė, kad po buvusiais implantais nėra dalies žandikaulio alveolinės keteros, dantenų prie 43 danties ir kad visa vidinė žando dalis nuo 44 iki 48 danties prisiūta prie dantenų, jautė apatinio dešinio žandikaulio skausmą bei žandikaulio kaulo nejautrą. Norėdama ištaisyti nekokybiško gydymo pasekmes, atsakovė apsilankė pas kitus odontologus (2015-07-27 pas gyd. B. A., 2015-08-10 pas gyd. D. K., 2015-08-24 pas gyd. G. J., 2015-08-25 pas gyd. G. M., 2015-11-04 pas gyd. S. B.), kurie paaiškino, kad išsuktų implantų vietose nėra galimybės atkurti dantis - nei protezuoti, nei patalpinti naujus implantus, nes reikia atstatyti nesamą alveolinę ataugą, tačiau tai yra ypatingai sudėtinga ir maža sėkmės tikimybė. Be to, gydytojai nurodė, kad implantai buvo įvesti 47, 48 dantų srityje, o atsakovė davė sutikimą implantacijai 46, 47 dantų srityje. Dėl netinkamo gydymo atsakovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau - Komisija), skųsdama ieškovės darbuotojo - gydytojo odontologo D. K. veiksmus, skunde nurodydama, kad gydytojas pažeidė CK 6.725 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesudarė tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties, buvo netinkamai pildoma pacientės ambulatorinė kortelė, kas patvirtina, kad pacientės būklė nebuvo nuosekliai ir savalaikiai fiksuojama, taip pat dėl netinkamo D. K. gydymo atsakovė neteko galimybės atkurti dantis ir turėti pilnavertę kramtymo funkciją, dėl to patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat jaučia dešinio apatinio žandikaulio kaulo nejautrą. Dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atsakovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašė atlyginti 30 000 Eur neturtinę žalą ir 12 000 Eur turtinę žalą, kurią sudaro jos numatomos išlaidos atstatomosioms operacijoms, taip pat išlaidos už konsultacijas ir dirbtinį kaulą (70 eurų), kuris nebuvo panaudotas.

18Komisija 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu atsakovės prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas atlyginti atsakovei 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą ir 23,25 Eur (dvidešimt trijų eurų 25 ct) dydžio turtinę žalą. Komisija savo sprendime konstatavo, kad atsakovės apatinio žandikaulio nervo pažeidimas nebūtų įvykęs, jei būtų pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę jos sveikatos būklę. Tam, kad būtų išvengta nervo pažeidimo, buvo būtina kruopščiai suplanuoti implantaciją, pasirinkti tinkamo ilgio implantus, ir atlikti procedūrą taip, kaip buvo suplanuota. Nors kartais nervo pažeidimas gali įvykti ir dedant maksimalias pastangas, ypač tais atvejais, kai apatinis žandikaulis yra atrofiškas, tačiau, Komisijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad neigiamų pasekmių išvengti: nebuvo nei atstatytas kaulinis audinys, nei patrauktas nervas, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nerūpestingai, neatsargiai, nekvalifikuotai ir nekokybiškai. Visais šiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė Ligoninės personalo neteisėta neatsargi veika, sukėlusi neigiamas pasekmes pacientės sveikatai. Remiantis pacientei atliktų tyrimų duomenimis ir gydytojų specialistų, konsultavusių Komisiją atsakymais, po atliktos 46 ir 47 dantų implantacijos ir po to sekusio šių implantų pašalinimo, pacientės burnos ir apatinio žandikaulio būklė pablogėjo, dėl ko buvo padaryta žala pacientės sveikatai.

19Kaip jau buvo minėta, pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą laikytina pagrindine gydytojo pareiga. Šios pareigos tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo gydytojo pasirinktų priemonių medicinos pagalbai suteikti, taip pat jų taikymo atidumo, rūpestingumo, efektyvumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei atliekant 44, 46 ir 47 dantų implantacija, buvo pažeistas nervas, šios aplinkybės neginčija nei ieškovė, nei trečiasis asmuo D. K.. Komisiją konsultavę specialistai savo išvadose konstatavo, kad aptariamu atveju buvo pasirinkta netinkama implantų sriegimo taktika, 46 ir 47 dantų implantai buvo įsriegti kiaurai per visą apatinį žandikaulį, siekė apatinio žandikaulio pamato kortikalinio kaulo sluoksnį ir projektavosi apatinio žandikaulio nervo kanalo projekcijoje, t. y. implantai buvo įsriegti bikortikaliai. Šiuo atveju, kai numatoma implantus sriegti krūminių dantų srityje per visą apatinio žandikaulio storį, implantų įsriegimo metu turėjo būti atlikta papildoma operacija, apsauganti apatinio žandikaulio nervą nuo pažeidimo (nervo išlaisvinimas, patraukimas į šoną ar pan.). Taip pat buvo galima pasirinkti kitą implantavimo taktiką, kuri leistų nepažeisti arba maksimaliai sumažintų apatinio žandikaulio nervo pažeidimo riziką. Komisijos nuomone, apatinio žandikaulio nervo pažeidimas nebūtų įvykęs, jei būtų pasirinkta implantavimo taktika, atitikusi tuometę Pareiškėjos sveikatos būklę. Tam, kad būtų išvengta nervo pažeidimo, buvo būtina kruopščiai suplanuoti implantaciją, pasirinkti tinkamo ilgio implantus, ir atlikti procedūrą taip, kaip buvo suplanuota. Kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis minėtos specialistų išvados nebuvo paneigtos ir ieškovė tokių duomenų nepateikė. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad ieškovės prašymu 2016 m. lapkričio 258 d. nutartimi buvo paskirta medicininė ekspertizė, tačiau Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2017 m. sausio 31 d. raštu informavo, kad minėtoje įstaigoje deontologinės odontologinės ekspertizės neatliekamos. Ieškovei nenurodžius naujos ekspertinės organizacijos, kuriai teismas galėtų pavesti atlikti teismo paskirtą ekspertizę, teismas, atsižvelgdamas į bylos trukmę, jos pobūdį, prašymo turinį, 2017 m. kovo 16 d. posėdyje atmetė ieškovės prašymą dėl specialisto išvados, kurią galėtų suteikti Klaipėdos universitetinės ligoninės veido – žandikaulių chirurgas A. K., juolab kad minėto asmens konsultacinę išvadą ieškovė galėjo pateikti teismui savarankiškai, vadovaudamasi CPK 12, 13 ir 178 straipsnių taisykle. Kita vertus, nors ieškovė bando sureikšminti ir kvestionuoti Komisijos išvadų dalį, liečiančią trečiojo asmens D. K. taikytą atsakovei gydymo būdą, tačiau minėtais argumentais nėra paneigiama pagrindinė pakenkimo pacientės sveikatai priežastis – apatinio žandikaulio nervo pažeidimas atliekant 46 ir 47 dantų implantaciją ir liekamieji tokių veiksmų (operacijos) padariniai atsakovės sveikatai.

20Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad gydytojas D. K. sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, taip pažeisdamas pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalį, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis), todėl laikytina, kad ieškovės darbuotojo neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Nustačius trečiojo asmens veiksmų neteisėtumą, nepaneigta lieka ir ieškovės darbuotojo kaltės prezumpcija (CK 6.263 straipsnis).

21Dėl priežastinio ryšio

22Kita iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra priežastinis ryšys ( CK 6.247 straipsnis). Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, spręstina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-91/2010).

23Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. K. neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais turėjo atlikti – prieš įsriegdamas 46 ir 47 dantų implantus per visą apatinio žandikaulio storį, implantų įsriegimo metu nevertino ir neatliko papildomų veiksmų (operacijos), kurie leistų apsauganti apatinio žandikaulio nervą nuo pažeidimo (nervo išlaisvinimas, patraukimas į šoną ar pan.) arba maksimaliai sumažintų apatinio žandikaulio nervo pažeidimo riziką. Todėl yra pagrindas išvadai, kad tiesiogine atsakovei padarytos žalos priežastimi buvo netinkamas 46 ir 47 dantų gydymas, dėl ko konstatuotina, kad D. K. tinkamas savo pareigų neatlikimas (neveikimas) prisidėjo prie žalos atsakovei padarymo, todėl tarp ieškovės darbuotojo neveikimo ir atsakovei kilusių padarinių yra netiesioginis priežastinis ryšys.

24Dėl turtinės ir neturtinės žalos

25Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, ir negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Teismų praktikoje sveikata pripažįstama svarbiausia neturtine vertybe, ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

26Aptariamu ginčo atveju nustatyta, kad dar prieš chirurginę dantų implantacijos operaciją atsakovės 45–48 dantų sritis buvo itin atrofiška, taigi egzistavo padidinta tokios operacijos rizika. Minėtą faktą patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, kad iki šiol atsakovei pakartotinė operacija nėra atlikta ir kiti specialistai vengia ją atlikti. Atsakovė nepateikė specialistų išvadų apie galimus netinkamo gydymo padarinius ateities aspektu, koks numatomas gydymas ateityje, kokia galima jo trukmė ir pasveikimo galimybė, todėl yra pagrindas pakeisti Komisijos sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant ją nuo 5 000 Eur iki 3 000 Eur. Dėl kitos Komisijos sprendimo dalies, liečiančios turtinės žalos dydį, ginčo nėra, todėl ieškovės ieškinį iš esmės tenkinus tik neturtinės žalos priteisimo dalyje, kita ginčijamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovė – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui prašymo dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjusi 900 Eur už ekspertizės atlikimą, kuri byloje nebuvo paskirta, įmokėta suma grąžintina ieškovei. Tuo tarpu atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovės 965 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė jų patyrimą pagrindžiančius įrodymus. Pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į byloje vykusių teismo posėdžių skaičių, teiktų byloje procesinių dokumentų pobūdį, jų skaičių ir turinį, yra pagrindas išvadai, kad bendra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija minėtų Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p. nurodytų maksimalių dydžių. Todėl tenkinus ieškinį iš dalies, kas šiuo atveju sudaro 40 proc., iš ieškovės atsakovei priteitina 579 Eur (965x60/100) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teisme patirta 8,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tokiu būdu valstybei iš ieškovės priteistina 5,27 Eur, iš atsakovės – 3,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 - 270 straipsniais, teisėjas

Nutarė

30ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos įpareigota atlyginti atsakovei I. A. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio neturtinę žalą, sumažinant neturtinės žalos dydį iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

31Kitą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Priteisti atsakovei I. A. (a. k. ( - ) iš ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (į. k. 135163499) 965 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti valstybei iš ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (į. k. 135163499) 5,27 Eur (penkis eurus 27 ct), iš atsakovės I. A. (a. k. ( - ) 3,51 Eur (tris eurus 51 ct) teismo išlaidų, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

34Grąžinti ieškovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms (į. k. 135163499) iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos (Nr. ( - ) Swedbank, AB, banko kodas 73000) 900 Eur (devynis šimtus eurų) sumą, pervestą 2016 m. lapkričio 18 d. pavedimu, Swedbank AB. Grąžintinas pinigines lėšas pervesti į ieškovės sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank AB.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,... 2. sekretoriaujant Tomui Pavilioniui ir Monikai Morkevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei D. A.,... 4. atsakovei I. A. ir jos atstovui advokatui 5. trečiajam asmeniui D. K.,... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos... 7. Teismas... 8. ieškovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos... 9. Ieškovė nurodė, kad atsakovė I. A. kreipėsi į... 10. Trečiasis asmuo D. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodo,... 11. Atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 13. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo... 14. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant... 15. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos... 16. Dėl neteisėtų veiksmų... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (pacientė) 2014 m. gruodžio 9 d.... 18. Komisija 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu atsakovės prašymą tenkino iš... 19. Kaip jau buvo minėta, pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos... 20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad gydytojas 21. Dėl priežastinio ryšio... 22. Kita iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra priežastinis... 23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D.... 24. Dėl turtinės ir neturtinės žalos... 25. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 26. Aptariamu ginčo atveju nustatyta, kad dar prieš chirurginę dantų... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 28. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 - 270 straipsniais, teisėjas... 30. ieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti Pacientų sveikatai padarytos žalos... 31. Kitą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m.... 32. Priteisti atsakovei I. A. (a. k. ( - )... 33. Priteisti valstybei iš ieškovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto... 34. Grąžinti ieškovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...