Byla 2A-598-431/2014
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje – AB „SEB lizingas“, UAB „Skuba“, V. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vipauta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Officeday“ ieškinį atsakovui UAB „Vipauta“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje – AB „SEB lizingas“, UAB „Skuba“, V. S..

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė nutraukti 2011-11-23 trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ ir atsakovo sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011-110108-01 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti 38000 Lt trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ naudai, priteisti iš atsakovo 4530,54 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai, patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui, grąžinti dalį permokėto mokesčio. Nurodo, kad ieškovas įsigijo netinkamos kokybės daiktą, su esminiais jo trūkumais, apie kuriuos atsakovas – daikto pardavėjas – negalėjo nežinoti ir apie tai neinformavo pirkėjo. Ieškovas pagal finansinio lizingo sutartį 2011-11-23 už 38000 Lt įsigijo iš atsakovo automobilį. 2011-11-30 ieškovo darbuotojai pastebėjo neįprastus automobilio gedimus, todėl 2011-12-02 automobilis buvo perduotas techninei apžiūrai Renault automobilių ir paslaugų atstovybei UAB „Sostena“, kuri nustatė automobilio defektus. Ieškovas įsitikino, kad automobilis dar 2010-08-14 buvo patyręs didelę avariją, kurios metu buvo nepataisomai apgadintas. Atsakovas pirko automobilį iš trečiojo asmens už neįtikėtinai mažą kainą, todėl žinojo apie automobilio būklę. Ieškovas mokėjo 368,28 Lt UAB ,,Sostena“ už automobilio techninės būklės įvertinimą, 380 Lt automobilio draudimo mokestį, o skirtumas tarp finansinio lizingo sutartyje numatytos privalomos mokėti sumos, kuri yra 41782,26 Lt, ir įsigyto turto vertės, kuri yra 38000 Lt, yra 3782,26 Lt. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą. Ieškovui buvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį. Kadangi jis to nepadarė ir tuo nepasirūpino, yra CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, šalinanti pardavėjo atsakomybę. Atsakovui nebuvo žinoma, kad automobilis anksčiau buvo patyręs autoįvykį ir kad buvo remontuojamas. Atsakovo eksploatacijos metu automobilis buvo geros būklės, atitiko jų lūkesčius. Atsakovas patikrinimus atlikdavo autorizuotose servisuose, kokybės trūkumų nebuvo nustatyta. Pats atsakovas automobilį pirko už beveik dvigubai didesnę sumą, nei nurodyta sutartyje, pusė pinigų sumos buvo sumokėta trečiajam asmeniui grynais. Trečiasis asmuo V. S. teismui paaiškino, jog automobilį jis pirko iš UAB ,,Skuba“ už 15283,99 Lt. Automobilį jis suremontavo ir pardavė UAB ,,Vipauta“. Sutartyje nurodė ženkliai mažesnę pinigų sumą, kitą dalį – apie 15000 Lt – jis gavo grynais. Po pardavimo atsiskaitė su UAB ,,Skuba“. Pirkėjui sakė, kad automobilis po remonto, tačiau jis nieko neklausinėjo, šiuo klausimu nesidomėjo, jį tenkino esamas variantas. Trečiasis asmuo UAB ,,Skuba“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, pripažino, jog įsigijo automobilį po avarijos, jo neremontavo, leido V. S. daužtą automobilį suremontuoti. Vėliau V. S. surado pirkėją, UAB ,,Skuba“ pardavė jį už 15283,99 Lt.

6Trečiasis asmuo AB ,,SEB lizingas“ prašė teismą ginčą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jo atstovui.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir nutraukė trečiojo asmens ir atsakovo 2011-11-23 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011-110108-01 nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą grąžinti 38000 Lt trečiojo asmens naudai, priteisė iš atsakovo 4530,54 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3091 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui.

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo automobilis dar 2010-08-14 buvo patyręs didelę avariją, kurios metu buvo nepataisomai apgadintas. 2010-08-14 įvykio metu automobilis priklausė UAB ,,Swedbank autoparko valdymas“, kuri neremontuotiną automobilį 2010-09-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6510_P už 15284 Lt pardavė UAB ,,Skuba“, kuris automobilio neremontavo ir tokį pardavė trečiuoju asmeniu byloje esančiam V. S. už 15283,99 Lt. V. S., kaip UAB ,,Skuba“ atstovas, 2011-02-10 pardavė ginčo automobilį UAB ,,Vipauta“ už 15284 Lt. Teismas konstatavo, kad jokių įrodymų apie tai, kad V. S. taisė automobilį, teismui nepateikta, įrodymų apie tai, kad už ginčo automobilį UAB ,,Vipauta“ mokėjo daugiau negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nėra. Teismas, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, pripažino, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas automobilį pirko už tokią kainą, kuri nurodyta sutartyje, t.y. už mažesnę nei tuo metu rinkoje buvusią. Atsakovas, parduodamas automobilį ieškovui, nuslėpė jo tikrąją būklę, neinformavo ieškovo apie galimus daikto trūkumus, elgėsi nesąžiningai. Tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ginčo automobilį valdant atsakovui, buvo registruoti du įvykiai dėl žalos atlyginimo, išmokėtos išmokos, tačiau apie tai jis, kaip pardavėjas, pirkėjo, t.y. ieškovo, neinformavo.

10Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys negali būti laikomas tinkamu ir verčia abejoti jo sąžiningumu ir dėl kitos informacijos ieškovui atskleidimo. Tai, kad ginčo automobilio serviso knygelė, anot atsakovo, ,,švari“, lemiamos įtakos ginčo sprendimui neturi. Autoįvykio faktas konstatuotas byloje surinkta įrodomąja medžiaga. Tai, jog ieškovo atstovas neišreiškė noro apžiūrėti perkamą automobilį jo paties pasirinktame servise, nėra pakankama aplinkybė, šalinanti atsakovo atsakomybę. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis buvo keletą kartų nuvaręs automobilį į atestuotus servisus kondicionieriaus sistemos užpildymui ir filtrų keitimui, ir nebuvo užfiksuoti jokie kiti techniniai gedimai, besąlygiškai nepaneigia teismo manymo, jog automobilis galėjo būti iš esmės suremontuotas iki to, tad serviso meistrams akivaizdžių abejonių dėl jo būklės nekilo. Be to, šie apsilankymai autoservisuose buvo tikslingi, buvo žiūrima ir tikrinama tik tai, dėl ko buvo kreiptasi, jokia papildoma ar išsami automobilio techninė apžiūra tuo pačiu nebuvo atliekama.

11Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Sutartimi atsakovas patvirtino, jog jo parduodamas automobilis atitinka kokybės reikalavimus (sutarties 6.2.1 punktas). Kokybės reikalavimus atitinkančiu laikytinas automobilis, kurio visas techninis aptarnavimas ir einamasis remontas kokybiškai, remontas atitinka kokybės reikalavimus, pateiktoje serviso knygelėje aiškiai atsispindi daryti remonto darbai, o svarbiausia - automobilis nėra itin stipriai daužtas ar virtęs, nes tai atspindi ir pirkėjo valią įsigyti tokį daiktą. Byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai atsirado iki ieškovui jį įsigyjant, defektai buvo dideli, apie tai ieškovas nebuvo informuotas, jeigu apie tai žinotų, galimai keistų savo valią jį pirkti ir pan. Todėl teismas padarė išvadą, kad nustatyti defektai yra esminiai, įtakojantys daikto kokybę, ieškovas pagrįstai reikalauja išimtinio CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatyto savo, kaip pirkėjo, pažeistų teisių gynimo būdo. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl automobilio techninio stovio įvertinimo turėjo 368,28 Lt išlaidų UAB ,,Sostena“ už automobilio techninės būklės įvertinimą, sumokėjo 380 Lt automobilio draudimo mokesčio, o taip pat pagrįstai reikalauja 3782,26 Lt dydžio skirtumo tarp finansinio lizingo sutartyje numatytos privalomos mokėti sumos, kurią įsipareigojo sumokėti ieškovas finansinio lizingo būdu pirkdamas automobilį, kuri yra 41782,26 Lt, ir įsigyto turto vertės, kuri yra 38000 Lt. Teismas pripažino, kad šių nuostolių dydis ir faktas visiškai įrodyti, kaip ir sąlygos taikyti civilinės atsakomybę atsakovo atžvilgiu, nes šių nuostolių atsiradimą lėmė atsakovo veiksmai, nuostoliai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo neveikimu, t.y. svarbios informacijos nuo pirkėjo nuslėpimu.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vipauta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, išreikalauti iš AB „SEB lizingas“ visą informaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

14Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Ieškovui priteista nuostolių suma yra nepagrįsta. Pagal finansinio lizingo sutartį 41782,26 Lt sudaro neapmokėta turto vertės dalis ir palūkanos iki 2017-01-16. Turto išpirkimo kainą 2012-10-30 sudaro: 1) šios dienos neapmokėta likutinė turto vertė; 2) palūkanos iki šios dienos; 3) galima bauda iki 3 mėnesių palūkanų. Ieškovas reikalauja atlyginti sumą, kuri nėra nuostoliai. AB “SEB lizingas” nepateikė atsakovui duomenų, kokia yra 2012-11-19 galutinė automobilio išpirkimo suma ir jau sumokėto turto išpirkimo suma kartu su palūkanomis, todėl prašo teismo išreikalauti šią informaciją iš AB “SEB lizingas”. Techninės būklės įvertinimo UAB “Sostena” išlaidos negali būti išieškomos iš atsakovo, nes nėra tokio įstatymo, kuris įpareigotų pardavėją išvardinti jam nežinomus automobilio trūkumus. Taip pat pardavėjas neprivalo atlikti servise patikrinimo prieš parduodant automobilį. Draudimo mokesčio atlyginimas taip pat nepagrįstas, nes draudimo sutartį galima nutraukti bet kuriuo metu ir permokėti pinigai grąžinami draudėjui.

162) Automobilio priėmimo-perdavimo aktas yra 2011-11-24, o gedimus ieškovas pastebėjo tik 2011-11-30. Tokio laiko užtenka, kad automobilis būtų sugadintas, nes ieškovas visą laiką jį eksploatavo (kelionė į Šiaulius, pasivažinėjimas Šiauliuose ir t.t.). UAB “Sostena” 2011-12-13 transporto priemonės apžiūros akte nurodo defektus automobilio apžiūros, kuri buvo atlikta 2011-12-02. Autorizuoti servisai pateikia tokią informaciją iš karto, o ne po 11 dienų. Darytina išvada, kad ieškovas sutarė su serviso darbuotoju, kad būtų nurodyta palankesnė ieškovui apžiūros data pačiame akte. Be to, minėtame akte nurodyti tik automobilio defektai, kurie beveik visi yra išoriniai arba tokie, kurie galėjo atsirasti pačiam ieškovui valdant automobilį. Nebuvo pateikta jokių ekspertų išvadų, kad ginčo automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, ar būtų 2010-08-14 patyręs didelę avariją. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnį ieškovo nurodyta 2010-08-14 avarija visiškai nebuvo didelė. Automobilis nebuvo nepataisomai apgadintas, nes po šio įvykio nebuvo panaikintas techninės apžiūros talonas, ir po remonto automobilis net neturėjo praeiti iš naujo technikinės apžiūros. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad automobilis po patikrinimo nebuvo daugiau eksploatuojamas.

173) Teismo sprendimo teiginys, kad atsakovas pirko automobilį iš trečiojo asmens už neįtikėtinai mažą kainą, todėl žinojo apie automobilio būklę, yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pardavė automobilį už daugiau negu dvigubai didesnę kainą, nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, jis visiškai neprieštaravo 38500 Lt sumai, kuria atsakovas nurodė mokėjęs už automobilį. Automobilis buvo parduotas brangiau, negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nes tokia praktika yra taikoma Lietuvos Respublikoje siekiant išvengti mokesčių. Taip pat joks įstatymas nedraudžia parduoti automobilio brangiau arba pigiau už vidutinę rinkos kainą. Todėl tai nėra pagrindas manyti, kad automobilis buvo abejotinos būklės ir atsakovas turėjo apie tai žinoti. Kad atsakovas nežinojo apie 2010-08-14 eismo įvykį, teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo V. S..

184) Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad po automobilio įsigijimo juo naudojosi pats ar nuomojo tretiesiems asmenims, kas galėtų patvirtinti jo techninę būklę. Atsakovas automobilius perka nuomai, todėl turi sutartis su klientais. Teismui atsakovas jų nepateikė, nes teismas to neprašė, be to, jose yra informacijos, susijusios su komercine paslaptimi. Automobilis buvo išnuomotas po jo įsigijimo, juo naudojosi Meyer & John Gmbh & Co, KG Vilniaus filialas, UAB “Hermes Group”, UAB “Harmonia Medica” ir kiti. Automobilis būdavo perduodamas pagal transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktus, kurie patvirtina, kad automobilis būdavo atiduodamas klientams ir jų grąžinamas be jokių išorinių ir vidaus defektų. Be to, D. M. automobiliu važiuodavo į autoservisus. Tai patvirtina jo parašas ant BĮ UAB “Lautra Motors” 2011-04-27 PVM sąskaitos-faktūros.

195) Teismo sprendime nurodyta melaginga informacija, kad valdant atsakovui, buvo registruoti du įvykiai dėl žalos atlyginimo, išmokėtos išmokos, tačiau apie tai pirkėjas nebuvo informuotas. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie šiuos įvykius žodžiu. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užtenka žodžiu informuoti pirkėją apie tokius defektus, kurie, be to, jau buvo pašalinti. Nėra įrodymo, jog ši informacija nebuvo pateikta ieškovui. Buvo pateiktas prašymas dėl registruotų žalų pobūdžio apibūdinimo Compensa TU S.A.V. I. Group Lietuvos filialui, kuris atsakyme nurodė, kad buvo apgadintas galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis ir galinio bamperio juosta, variklio dangčio apibraižymas. Jokios įtakos saugiam eksploatavimui šios registruotos žalos neturėjo, nes tai tik estetinis apgadinimas. Nesuprantama, kodėl teismas nurodo, kad serviso knygelė “švari”. Atsakovas pateikė ieškovui serviso knygelę, kurios 26 puslapyje techninės apžiūros talone yra pažymėta, kad automobilyje aptikta nesklandumų, tai yra deformuotas-sulankstytas rėmas. Ieškovas buvo tinkamai informuotas, kad automobilio serviso knygelėje yra įrašas, ir jo nematyti ieškovas negalėjo.

206) Teismas nepagrįstai vertino UAB “Sostena” 2012-02-24 remonto darbų pasiūlymo sąmatą kaip būtiną automobilio remontą. Ši sąmata pateikta ieškovui automobilį naudojant net tris mėnesius. Nurodyti darbai negali būti įtraukti į privalomus remonto darbus. Dėl šių darbų būtų tikslinga kreiptis į nepriklausomus ekspertus, kad jie nustatytų, kurie darbai iš tikrųjų būtini saugiam automobilio naudojimui, kokia galima šių darbų kaina, kokiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti konkretūs defektai.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Officeday“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. Pagal finansinio lizingo sutartį ieškovas iki 2017-01-16 AB “SEB lizingas” turėjo sumokėti 41.782,26 Lt. Nutraukus lizingo sutartį, ieškovas privalės lizingo davėjui grąžinti ne tik iš atsakovo gautą automobilio pirkimo kainą, bet ir atlyginti patirtus nuostolius taip, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Skirumas tarp ieškovo pagal lizingo sutartį mokėtos sumos ir pirkimo sutarties kainos sudaro 3782,26 Lt. Pagal lizingo sutarties 8.1.13 punktą ieškovas įsipareigojo savo sąskaita sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl ieškovas sudarė draudimo sutartį ir sumokėjo 380,00 Lt draudimo įmoką. Ieškovas apdraudė automobilį, kuris nebuvo naudojamas pagal paskirtį, todėl draudimo teikiama apsauga nesinaudojo. Ieškovas neturi pareigos įrodyti, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas, nes defektai yra akivaizdūs ir nustatyti. Atsakovas teisme įrodinėjo, kad automobilio būklė buvo tinkama, apie patirtą eismo įvykį jam nebuvo žinoma. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

24Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raštinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visos pagrindinės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra iš esmės grindžiamos byloje esančiais bei naujai pateiktais dokumentais, todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

25Tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio, pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2011-11-16 finansinio lizingo sutartį su AB „SEB lizingas“ (t.I, b.l. 11-21) ir 2011-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP2011-110108-01 (t.I, b.l. 24-27), sudarytą tarp atsakovo ir AB „SEB lizingas“, įsigijo automobilį Renault Megane 3 už 38000 Lt. Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 6.2.1 punkte buvo nurodyta, jog pardavėjas garantuoja, kad turtas atitinka visus kokybės reikalavimus. CK 6.573 straipsnio 1 dalis nustato, kad lizingo gavėjas turi teisę pareikšti netiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties (dėl turto kokybės ir komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.). Lizingo gavėjas turi visas CK šeštoje knygoje numatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą. Taip, kaip jis jas turėtų, jeigu būtų pirkimo-pardavimo sutarties šalis. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Automobilis ieškovui buvo perduotas pagal 2011-11-24 priėmimo-perdavimo aktą (t. I, b.l. 27), o 2011-11-30, tai yra po 6 dienų, ieškovo darbuotojas elektroniniu paštu pranešė, jog bevažiuojant automobiliu Šiauliuose, kilo įtarimų dėl jo būklės ir kokybės, todėl reikalinga konsultacija dėl automobilio grąžinimo pardavėjui (t. I, b.l. 29). 2011-12-01 tas pats darbuotojas ieškovui pranešė, jog du specialistai patvirtino, kad nustatyti automobilio gedimai rodo, kad jis buvo patekęs į eismo įvykį (t. I, b.l. 28). UAB „Sostena“ 2011-12-02 apžiūrėjusi transporto priemonę, 2011-12-13 transporto priemonės apžiūros aktu nustatė automobilio defektus: nulaužtus priekinių sėdynių SRS jungčių fiksatorius, aplaužytus vairuotojo durų langų valdymo mygtukus, apgadintas priekinio kairės pusės statramsčio apdailas, klibantį priekinio kairės rato guolį, sulaužytas variklio apsaugas, pažeistus stabdžių vamzdelius, įtrūkusį galinį kairės pusės žibintą, subraižytą bei deformuotą kairės pusės stogo išilginį laikiklį, keistą priekinį stiklą (ne Renault gamyklos gamintojo), remontuotą arba keistą stogo skardą, remontuotą arba keistą galinį kairės pusės sparną, kairės ir dešinės pusės slenksčių neatitikimą gamykliniam dažymui, deformuotą kondicionieriaus radiatorių ir automobilio kėbulo detalėms atliktą remontinį dažymą (t. I, b.l. 31). UAB „Sostena“ 2012-02-24 sudarė automobilio remonto darbų sąmatą, pagal kurią bendra remonto kaina – 17.549,45 Lt (t. I, b.l. 36-39).

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

27Byloje nėra jokių duomenų, jog per minėtą 6 dienų laikotarpį automobilis būtų patekęs į eismo įvykį ar po apžiūros būtų toliau naudojamas. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu nereikalavo tokios medžiagos pateikti. Be to, UAB „Sostena“ 2012-04-25 nurodė, jog 2011-12-13 transporto apžiūros akte nustatyta didžioji dalis automobilio trūkumų negalėjo būti matomi automobilį apžiūrint (t. I, b.l. 96). Taigi, galima daryti išvadą, kad buvo nustatyti ne nauji, tik po pardavimo atsiradę transporto priemonės trūkumai, bet ankstesnių eismo įvykių metu padaryti sužalojimai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad UAB „Sostena“ apžiūros akte nustatytų automobilio trūkumų kiekis patvirtina, kad tai buvo ne dėl ieškovo trumpalaikio naudojimo padaryti sugadinimai.

28Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus pateikta pažyma (t. II, b.l. 27) ir transporto priemonės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t.II, b.l. 28-31) patvirtina, jog automobilis 2010-08-14 buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas, tai yra buvo sulenktas variklio dangtis, sulaužytas priekinis bamperis, abu šoniniai žibintai, abu priekinio posūkio signalai, sulankstyti abu priekiniai sparnai, sulaužytos priekinio bamperio grotelės bei padaryti gausūs kitų automobilio detalių sužalojimai. Ankstesnis automobilio savininkas UAB „Swedbank autoparko valdymas“ 2010-09-27 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį UAB „Skuba“, 2010-09-27 automobilio priėmimo-perdavimo akte nurodydamas, jog 2010-08-14 įvykus draudiminiam įvykiui automobilis buvo nepataisomai sugadintas (t. II, b.l. 81-84). Nurodyti automobilio sugadinimai, padaryti 2010-08-14 eismo įvykio metu bei UAB „Sostena“ apžiūros akte nurodyti defektai bei pateikta remonto darbų sąmata patvirtina, kad atsakovas perdavė ieškovui netinkamos kokybės automobilį.

29Atsakovo patekti įrodymai, jog automobilis buvo naudojamas ir tvarkomas, tai yra 2011-04-27 jis buvo pristatytas į UAB „Lautra Motors“ kondicionavimo sistemos užpildymui, 2011-10-12 buvo pristatytas UAB „Sostena“ salono filtro keitimui (t. I, b.l. 123-124), nepaneigia aukščiau nurodytais dokumentais nustatytų automobilio trūkumų egzistavimo jo perdavimo ieškovui metu. Pažymėtina, jog pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo pateiktos transporto priemonės nuomos sutartys, transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktai bei draudimo įmonės informacija apie 2011-09-04 bei 2011-08-21 eismo įvykius (t. II, b.l. 154-176) galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant ir pirmos instancijos teisme. Be to, atsakovas automobilį eksploatavo ir nuomojo mažiau nei vienerius metus, o 2010-08-14 eismo įvykio padaryta žala galėjo išryškėti transporto priemonę jau perdavus ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, jog nustatyti automobilio defektai yra esminiai, įtakojantys daikto kokybę, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo bei nuostolių atlyginimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti byloje esančios informacijos apie 2010-08-21 eismo įvykio metu automobiliui padarytą žalą ar UAB „Sostena“ nustatytus automobilio trūkumus bei lėšas, reikalingas remonto darbams. Todėl skirti apeliaciniame skunde atsakovo reikalaujamos ekspertizės pirmos instancijos teismas neprivalėjo.

30Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, ar atsakovas žinojo apie 2010-08-14 eismo įvykį, ar ne, bei kokia buvo tikroji automobilio įsigijimo iš V. S. kaina, neturi reikšmės atsakovo atsakomybei, kadangi už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Automobilio techninės apžiūros talone buvo nurodyta, jog 2011-10-11 kasmetinio apsilankymo metu aptikta nesklandumų, deformuotas rėmas (t. I, b.l. 163-164). Compensa TU S.A. V. I. Group Lietuvos filialas nurodė, jog transporto priemonė, prieš apdraudžiant, buvo apžiūrėta išoriškai, jokių išorinių apgadinimų neužfiksuota, 2011-02-09 draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo užregistruoti 2 pranešimai dėl žalos atlyginimo (t. I, b.l. 168). Taigi, ieškovas automobilio įsigijimo metu galėjo žinoti apie tam tikrus daikto trūkumus. Tačiau UAB „Sostena“ patvirtino, jog 2011-12-13 transporto apžiūros akte nustatyta didžioji dalis automobilio trūkumų negalėjo būti matomi automobilį apžiūrint, prieš jį perkant ne autoservise, asmeniui, kuris nėra automobilių remonto ar kokybės specialistas. Kai kuriems defektams nustatyti net ir specialistui reikalingas automobilio dalinis ardymas ar pakėlimas ant keltuvo (t. I, b.l. 96). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas negali remtis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi ir turi atsakyti už perduotą netinkamos kokybės automobilį.

32Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su ieškovui priteistų nuostolių dydžiu ir prašo teismo išreikalauti iš trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ informaciją apie galutinę 2012-11-19 automobilio išpirkimo sumą ir jau sumokėto turto išpirkimo sumą kartu su palūkanomis.

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo sutartis bei pagal ją perduodamo daikto pirkimo-pardavimo sutartis yra savarankiški dvišaliai sandoriai su atitinkama specifika, kuri atsiranda dėl lizingo davėjo ir pirkėjo sutapties bei atitinkamų lizingo gavėjo teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurios šalimi jis nėra (LAT 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2004). Skundžiamu sprendimu teismas nutraukė trečiojo asmens AB „SEB lizingas“ ir atsakovo 2011-11-23 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir pritaikė restituciją, tačiau nenutraukė ieškovo 2011-11-16 finansinio lizingo sutarties su AB „SEB lizingas“. Minėta lizingo sutartis ir jos sąlygos bei galima ieškovo atsakomybė dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo nebuvo byloje nagrinėjamo ginčo dalykas. Ieškovas nurodė tik jo galimus nuostolius pagal lizingo sutartį, tačiau faktiškai bylos nagrinėjimo metu jie dar nebuvo patirti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), o tik po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis) (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

34CK 6.249 str. 3 d. nustato, jog teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Byloje esantys dokumentai rodo, jog ieškovas dar realiai neturėjo 3782,26 Lt nuostolių, tai yra byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad AB „SEB lizingas“ reikalautų iš ieškovo minėtos sumos, ar ji būtų lizingo davėjui sumokėta. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė realaus 3782,26 Lt dydžio žalos atsiradimo tikimybės, todėl reikalavimas dėl 3782,26 Lt nuostolių priteisimo atmestinas.

35Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas nereiškia, kad ieškovas neturės teisės ateityje reikalauti iš atsakovo atlyginti turėtus nuostolius, kilsiančius dėl lizingo sutarties nutraukimo ir jos sąlygų vykdymo, tačiau jie turi būti faktiškai sumokėti arba jų pagrįstumas turi būti patvirtintas lizingo davėjo pateiktais dokumentais.

36Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti pirmos instancijos teismo priteisti nuostoliai iš atsakovo yra pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais dokumentais.

37Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su galimų nuostolių, kylančių iš lizingo sutarties vykdymo, atlyginimu, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo 3782,26 Lt nuostolius ieškovui. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo skundą iš dalies ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo, atmetant ieškovo reikalavimą priteisti 3782,26 Lt nuostolių.

38Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1276 Lt žyminio mokesčio ir 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pakeistu sprendimu yra patenkinta tik 91,11 % ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovo priteistina 1162,56 Lt žyminio mokesčio ir 1653,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas turėjo 2400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (t. I, b.l. 165-166; t. II, b.l. 86), todėl jam iš ieškovo priteistina 213,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

39Ieškovas ir atsakovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 1276,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. II, b.l. 179), o ieškovas turėjo 2286,90 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1200,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl priteistina suma mažintina iki Rekomendacijose nurodomo. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tai yra patenkinta 8,89 % reikalavimų, jam pagal CPK 93 str. 1 d. taisykles priteistina 113,47 Lt žyminio mokesčio iš ieškovui, o ieškovui – 1093,32 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą iš atsakovo.

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

41Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo pakeisti ir priteisti ieškovui UAB „Officeday“, j.a.k. 124931353, iš atsakovo UAB „Vipauta“, j.a.k. 300594805, 748,28 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovo reikalavimą dėl 3782,26 Lt nuostolių priteisimo atmesti.

42Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo UAB „Vipauta“ ieškovui UAB „Officeday“ 1162,56 Lt žyminio mokesčio ir 1653,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo UAB „Officeday“ atsakovui UAB „Vipauta“ 213,36 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

43Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš ieškovo UAB „Officeday“ atsakovui UAB „Vipauta“ 113,47 Lt žyminio mokesčio.

45Priteisti iš atsakovo UAB „Vipauta“ ieškovui UAB „Officeday“ 1093,32 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė nutraukti 2011-11-23 trečiojo asmens AB „SEB lizingas“... 6. Trečiasis asmuo AB ,,SEB lizingas“ prašė teismą ginčą spręsti teismo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovo... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo automobilis dar 2010-08-14... 10. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys negali būti laikomas tinkamu ir... 11. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vipauta“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 15. 1) Ieškovui priteista nuostolių suma yra nepagrįsta. Pagal finansinio... 16. 2) Automobilio priėmimo-perdavimo aktas yra 2011-11-24, o gedimus ieškovas... 17. 3) Teismo sprendimo teiginys, kad atsakovas pirko automobilį iš trečiojo... 18. 4) Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių... 19. 5) Teismo sprendime nurodyta melaginga informacija, kad valdant atsakovui, buvo... 20. 6) Teismas nepagrįstai vertino UAB “Sostena” 2012-02-24 remonto darbų... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Officeday“ prašo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 24. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso... 25. Tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio,... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos... 27. Byloje nėra jokių duomenų, jog per minėtą 6 dienų laikotarpį automobilis... 28. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos... 29. Atsakovo patekti įrodymai, jog automobilis buvo naudojamas ir tvarkomas, tai... 30. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, ar atsakovas žinojo... 32. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su ieškovui priteistų nuostolių... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo sutartis bei... 34. CK 6.249 str. 3 d. nustato, jog teismas gali atidėti būsimos žalos... 35. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas nereiškia, kad ieškovas... 36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti pirmos instancijos teismo... 37. Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios... 38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 39. Ieškovas ir atsakovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo dalį dėl... 42. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti... 43. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 44. Priteisti iš ieškovo UAB „Officeday“ atsakovui UAB „Vipauta“ 113,47... 45. Priteisti iš atsakovo UAB „Vipauta“ ieškovui UAB „Officeday“ 1093,32...