Byla 2S-1177-343/2011
Dėl antstolio veiksmų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-603-343/2011 pagal pareiškėjo A. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Robertui Vaitkevičiui, išieškotojai Kauno apskrities VMI dėl antstolio veiksmų,

Nustatė

2CPK 332 str., 299 str. numatyta apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo pareiga informuoti atitinkamas institucijas apie proceso dalyvių daromus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus.

3Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisėjų kolegija nustatė žemiau nurodytus sisteminius ir piktybiškus antstolio Roberto Vaitkevičiaus vykdant vykdomąją bylą Nr. 0147/10/03377 padarytus pažeidimus, kurie, atsižvelgiant į antstolio poziciją nagrinėjant bylą dėl jo veiksmų, yra įprasti jo praktikoje.

42010 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 100 Lt baudos iš skolininko išieškojimo, priskaičiavęs 297,18 Lt vykdymo išlaidų, 2010 m. spalio 5 d. patvarkymu antstolis vykdomąjį dokumentą išsiuntė vykdyti į pareiškėjo darbovietę nurodydamas, jog išieškotina suma yra 397,18 Lt. 2010 m. spalio 5 d. patvarkymu antstolis įpareigojo skolininko darbovietę išieškoti ne tik vykdomajame dokumente nurodytą skolą, bet ir antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas. CPK 733 str. 1-2 d.d., 740 str. nuostatos, kad antstolis darbdaviui pateikia vykdomąjį dokumentą, kad antstolis patvarkymu paveda darbdaviui vykdyti vykdomąjį dokumentą, kad darbdavys turi daryti įrašus vykdomajame dokumente, įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai, kartu su CPK 632 str. 1 d. 5 p., pagal kurį vykdomojo dokumento išsiuntimas išskaitoms daryti į skolininko darbovietę yra pagrindas vykdomajai bylai nutraukti, šias normas įvertinus sistemiškai, galima daryti keletą išvadų: pirma, gavęs tokio pobūdžio patvarkymą darbdavys tampa vykdomojo dokumento vykdytoju, pervedančiu pinigus tiesiogiai išieškotojui, išskyrus CPK numatytus išskirtinius atvejus, o ne į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip savo patvarkyme nurodė antstolis; antra, teisės aktuose nenumatyta antstolio teisė įpareigoti darbdavį išieškoti iš darbo užmokesčio vykdymo išlaidas; trečia, jeigu antstolis nusprendžia vykdomąjį dokumentą pavesti vykdyti darbdaviui, jam priklauso konkrečios riboto dydžio vykdymo išlaidos, kurių nei dydis, nei paskirtis nesuderinami su antstolio paskaičiuotomis.

5Be to, tą pačią dieną antstolis priėmė keturis patvarkymus areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuos išsiuntė keturiems bankams, kuriuose sąskaitas turi skolininkas. Tokie antstolio veiksmai vertintini kaip nesuderinami su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidžiantys CPK 634 str. 2 d. įtvirtintą antstolio pareigą aktyviai padėti vykdymo proceso dalyviams, t.y. ir skolininkui, ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, akivaizdžiai sąlygoti antstolio piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis, suinteresuotumo gauti daugiau vykdymo išlaidų, kadangi galimybės, jog iš skolininko darbo užmokesčio, antstoliui žinant apie jo darbo santykius, nebus galima išieškoti 17 Lt per mėnesį, praktiškai neįmanomos. Šių veiksmų pobūdis yra akivaizdžiai perteklinis.

6Patvarkymai dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą buvo priimti pažeidžiant CPK 689 str. nustatytą tvarką. Antstolis nurodė, jog patvarkymas bankams patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios pinigų sumos išmokėjimą jam nereikalingas, kadangi atitinkamą informaciją antstolis gauna pateikdamas bankams elektroninę užklausą. Su tokia antstolio pozicija teisėjų kolegija kategoriškai nesutinka, kadangi CPK 689 str. 1d. nurodyto patvarkymo tikslas yra ne tik nustatyti, ar skolininkas turi sąskaitą banke, bet ir išsiaiškinti, ar surastų piniginių lėšų suma yra pakankama, tuo tarpu savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose antstolis aiškiai nurodė, jog iš internetinės užklausos pagrindu gautos informacijos jis tesužino apie skolininko turimas sąskaitas, todėl tokios užklausos tegali padėti antstoliui susiaurinti ratą bankų, kuriems turėtų būti siunčiami patvarkymai dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo, bet nepaneigia pareigos tokius patvarkymus siųsti.

7CPK 689 str. 1 d. vertinant ir aiškinant sistemiškai kartu su CPK 689 str. 3-4 d. nuostatomis, pagal kurias nustatęs, kad surastų pinigų suma yra per didelė, antstolis privalo nedelsdamas panaikinti lėšų išmokėjimo sustabdymą ir areštuoja bei įpareigoja pervesti į depozitinę sąskaitą tik tiek lėšų, kiek yra būtina, akivaizdu, jog patvarkymų dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo ir informacijos pateikimo nepriėmimas ir nepateikimas bankams būtent ir sąlygojo situaciją, kai vykdydami šiuos patvarkymus bankai 2010 m. spalio 5-7 d. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą po 397,18 Lt, iš viso 1588,72 Lt, t.y. keturis kartus daugiau, nei antstolio patvarkyme nurodyta suma, pinigai buvo nurašyti ir nuo terminuoto indėlio, taip padarant žalos skolininkui. Antstolio piktnaudžiavimą vykdymo procese patvirtina ir aplinkybė, jog jis nesiėmė priemonių savo neteisėtais nurodymais bankams sukeltoms pasekmėms sušvelninti, kadangi, gavęs pinigus iš pirmojo banko 2010 m. spalio 5 d., nedelsdamas neatšaukė nurodymų kitiems, dėl ko pinigai iš skolininko sąskaitų bankuose buvo nuskaitomi dar dvi dienas iki 2010 m. spalio 7 d. . Iki pat 2010 m. spalio 25 d. nesprendė klausimo dėl be pagrindo gautų pinigų grąžinimo skolininkui, šiuos pinigus realiai grąžino tik 2010 m. lapkričio 2 d. .

8Vertinant pačių patvarkymų dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą turinį, dėmesys atkreiptinas į tai, jog antstolis įpareigoja bankus areštuoti ir pervesti į jo depozitinę sąskaitą tiek 100 Lt skolą, tiek ir 297,18 Lt vykdymo išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007 ir 2008 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008, kuriose buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl antstolio patvarkymo areštuoti lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą teisėtumo, o suinteresuotu asmeniu, kurio veiksmai ginčyti, buvo tas pats antstolis Robertas Vaitkevičius, vienareikšmiškai nurodė, jog CPK 689 str. suteikia antstoliui teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti, bet reikalauti, kad bankas pervestų tokią skolininko lėšų sumą, kuri atitinka išieškomą skolą be vykdymo išlaidų. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, antstolis ne tik ignoruoja jam akivaizdžiai žinomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bet ir visoje eilėje savo vykdymo proceso metu priimamų dokumentų remiasi su nagrinėjama situacija nesusijusia, be konteksto pateikta, dėl to sau naudinga linkme nepagrįstai interpretuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ištrauka, taip siekdamas suklaidinti tiek vykdymo proceso dalyvius, tiek ir bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėjančius teismus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog, įpareigodamas bankus pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidų sumą, antstolis pažeidė CPK 689 str. reikalavimus.

9Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, nei patvarkymų dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nei patvarkymų dėl areštų panaikinimo ar išieškotų lėšų paskirstymo antstolis tinkamai neįteikė skolininkui. Tarp antstolio 2010 m. spalio 21 d. siųstų registruotų siuntų yra ir 2010 m. spalio 20 d. siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas. Iš vykdomojoje byloje esančio šio siūlymo turinio matyti, jog prie jo buvo pridedamas vienas lapas - patvarkymo dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nuorašas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 m. spalio 5 d. buvo priimti 4 tokie patvarkymai, kurių turinys skirtingas, todėl akivaizdu, jog visi jie skolininkui nebuvo išsiųsti. Be to, remiantis CPK 689 str. 4 d., šie patvarkymai skolininkui turėjo būti išsiųsti siunčiant juos bankams, ne vėliau kaip per tris dienas nuo informacijos apie išmokėjimo sustabdymą gavimo. Šių savo pareigų antstolis akivaizdžiai nevykdė.

10Atskirajame skunde antstolis nurodė, jog jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos. Su tokia antstolio pozicija teisėjų kolegija nesutiko, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų patenkinimas sukuria antstoliui neigiamas pasekmes, todėl ginčydamas skundo pagrįstumą jis išreiškia pareiškėjo interesams tiesiogiai priešingą procesinę poziciją (CPK 443 str. 6 d.). Kolegija akcentuoja tai, jog atitinkama išvada antstoliui Robertui Vaitkevičiui buvo išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008, todėl priešingi antstolio argumentai atskirajame skunde vertintini kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

11Įvertinusi šiuos pažeidimus teisėjų kolegija nutaria apie juos atskirąja nutartimi informuoti Lietuvos antstolių rūmus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299, 332 straipsniais, teisėjų kolegija,

Nutarė

13priimti nagrinėjamoje byloje atskirąją nutartį.

14Apie antstolio Roberto Vaitkevičiaus daromus grubius įstatymų pažeidimus informuoti Lietuvos antstolių rūmus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.

Proceso dalyviai
Ryšiai