Byla e2A-1140-273/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Knygininkas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2767-615/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Knygininkas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė BUAB „Knygininkas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Versus Veto“, ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais bendros 2 671,19 Eur dydžio sumos BUAB „Knygininkas“ atliktus mokėjimo pavedimus atsakovui V. B., kuriais ieškovė atsakovui sugrąžino skolą: 2014 m. spalio 20 d. grynųjų pinigų mokėjimo pavedimą (1 223,09 Eur) ir 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimą (1 448,10 Eur), taip pat prašė taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 671,19 Eur, 258,72 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad bankroto administratorius atliko ieškovės auditą, kurio metu nustatė, kad atsakovui 2014 m. skirtingais mokėjimais buvo grąžinta 2 671,19 Eur paskolos ir tai padaryta pažeidžiant įstatymuose įtvirtintą mokėjimų eiliškumo tvarką. Ieškovės finansinė būsena ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir gerokai prieš mokėjimus buvo kritinė, t. y. ieškovė buvo faktiškai nemoki, turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminas buvo pradelstas.
    3. Nurodė, kad atsakovas ieškovei 2014 m. rugsėjo 12 d. paskolino 12 000 Lt, juos įmokėdamas grynaisiais pinigais į ieškovės kasą. Ginčijamais mokėjimais ieškovė iš dalies grąžino atsakovui suteiktą paskolą. Rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, paskolos grąžinimo terminas nenustatytas, todėl 2014 m. pabaigoje įsipareigojimas nebuvo pradelstas. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, t. y. dengiant seniausiai atsiradusius įsipareigojimus. Atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovė buvo skolinga kreditoriams pagal 2014 m. sausio-spalio mėn. pateiktus mokėjimo dokumentus, todėl mokėjimai atlikti pažeidžiant CK 6.930 1 straipsnį, šio pažeidimo pasekmės yra mokėjimų negaliojimas: toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis ab initio. Nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas vadovaujantis CK 1.80 straipsnio ir 6.930 1 straipsnio nuostatomis, t. y. dėl sandorio (mokėjimo) prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimams taikomas bendras dešimties metų senaties terminas.
    4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2015 m. birželio 30 d., o ieškinys teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 4 d., t. y. praleidus ĮBĮ 11 straipsnio 8 punkte nustatytą šešių mėnesių terminą. Be to, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7492-615/2016 nustatyta, kad faktinis įmonės nemokumas buvo 2014 m. gruodžio 31 d. Iki šios dienos ieškovė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir pagal savo galimybes vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, todėl nepažeidė CK 6.930 1 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Nurodė, kad pritaikius restituciją būtų iškreipta šalių interesų pusiausvyra, atsakovo padėtis esmingai pablogėtų, nes ieškovė gautų daugiau nei turėjo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė atsakovui iš ieškovės 350 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.
    2. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovės bankroto administratorius ginčija šalių sandorius Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto pagrindu. Teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2161-638/2017, nustatytomis aplinkybėmis, kurios teismo vertinimu šioje byloje turi prejudicinę galią, o būtent, kad byloje ieškinys yra pareikštas ne actio Pauliana pagrindu, o vadovaujantis CK 1.80 straipsnio ir 6.930¹ straipsnio nuostatomis, t. y. dėl sandorio (mokėjimų) prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (nutarties 18 punktas); ieškovės bankroto administratoriui dokumentai buvo perduoti 2015 m. birželio 30 d., ieškinys teisme yra pareikštas 2016 m. lapkričio 4 d. (nutarties 19 punktas).
    3. Teismas nurodė, kad ieškovės bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2015 m. birželio 30 d., todėl pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovės bankroto administratorius turėjo pareikšti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo 2015 m. birželio 30 d., o tuo atveju, jeigu būtų kreipęsis į teismą prašydamas pratęsti nurodytą terminą ir teismas tokį prašymą būtų patenkinęs, ne vėliau kaip per 12 mėnesių. Ieškovės bankroto administratorius ieškinį pareiškė 2016 m. lapkričio 4 d., t. y. praleidęs ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą terminą (CK 1.125 str. 2 d.). Kadangi ieškovė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, o atsakovas ieškinio senatį taikyti prašė, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinio netenkinti (CK 1.131 str. 1 d.).
    4. Teismas įvertino ieškinio pagrįstumą ieškovės nurodytu pagrindu, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki. Teismas nurodė, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog ieškovės įmonė 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. buvo nemoki, nes ieškovei ginčijamų sandorių sudarymo metu bankroto byla nebuvo iškelta. Bankroto byla ieškovei buvo iškelta tiktai 2015 m. birželio 15 d. Teismas nurodė, kad ieškovei netgi įrodžius savo nemokumą šiais nurodytais konkrečiais laikotarpiais, o ne bendrą sunkią ieškovės turtinę padėtį nuo 2010 m. iki 2015 m. birželio 15 d., vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Tokia aplinkybė galėtų sudaryti pagrindą tenkinti tiktai actio Pauliana pagrindu pareikštą ieškinį, tačiau ieškovės ieškinys yra pareikštas ne actio Pauliana pagrindu, o vadovaujantis CK 1.80 straipsnio ir 6.930¹ straipsnio nuostatomis. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui ir bankroto administratoriui sudaryti nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015 ir kt.).
    5. Teismas nurodė, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, todėl savo skolą atsakovui ieškovė privalėjo gražinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai atsakovas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 str. 2 d.). Teismo vertinimu, siekdama, kad ginčo sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 6.930¹ straipsnių teisiniu pagrindu, ieškinį ieškovė turėjo pareikšti tuo faktiniu pagrindu, kad 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. buvo suėję konkrečių kitų mokėjimų konkretiems kitiems kreditoriams terminai ir šių konkrečių mokėjimų dokumentai pas ieškovę buvo gauti ir įregistruoti anksčiau, negu pasibaigė CK 6.873 straipsnio 2 dalimi nustatytas terminas šiuo ieškiniu ginčijamiems mokėjimams atlikti. Ieškovė pasirinko kitą ieškinio faktinį pagrindą grįsdama ieškinį bendra sunkia ieškovės turtine padėtimi bei abstrakčia aplinkybe, kad atsakovo mokėjimas nebuvo pradelstas. Teismo vertinimu ieškovės nurodytų aplinkybių savaime nepakanka pripažinti, kad 2014 m. spalio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 29 d. buvo suėję kurių nors konkrečių kitų mokėjimų kitiems kreditoriams terminai ir šių konkrečių mokėjimų dokumentai pas ieškovą buvo gauti ir įregistruoti anksčiau, negu pasibaigė CK 6.873 straipsnio 2 dalimi nustatytas terminas šiuo ieškiniu ginčijamiems mokėjimams atlikti, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio netenkinti kaip nepagrįsto.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai; prašė priteisti iš atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
      1. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas terminas nėra nei ieškinio senaties, nei naikinamasis terminas kreiptis į teismą ir jo praleidimas negali užkirsti kelio pareikšti ieškinį ar jį nagrinėti teisme, taip pat nėra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017);
      2. Ieškinys reiškiamas vadovaujantis CK 1.80 straipsnio ir 6.930 1 straipsnio nuostatomis, t. y. dėl sandorio (mokėjimų) prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o tokiam reikalavimui taikomas bendras 10 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kuris šioje byloje nebuvo praleistas;
      3. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7492-615/2016 tarp tų pačių šalių iš esmės analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis pripažino, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki. Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismas nevertino ieškovės veiklos audito ataskaitos, kurioje nurodyta, kad jau nuo 2010 m. ieškovės turimo turto nepakako tam, kad būtu padengti turimi įsipareigojimai;
      4. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ginčijami mokėjimai atlikti pažeidžiant CK 6.9301 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Ieškovė savo lėšas banko sąskaitoje turėjo nukreipti ne atsakovui, tačiau pirmiausia kitiems kreditoriams, kurių skolos atsidaro žymiai anksčiau (KTU).
    2. Atsiliepime į apeliacinį atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą ir iki 50 procentų šios baudos skirti atsakovui; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad išlaidos atlyginamos iš bankroto administravimo lėšų. Atsiliepime atsakovas pritarė teismo sprendime nurodytiems argumentams, papildomai nurodė, kad bankroto administratorius pareiškė nepagrįstus ieškinį ir apeliacinį skundą, dėl ko atsakovui padarė žalą.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
    2. Apeliaciniu skundu ginčijamas teismas sprendimas dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį taikymo, dėl aplinkybių, reikšmingų ginčo išsprendimui neištyrimo bei dėl netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą.

7Dėl ieškinio senaties

    1. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Versus Veto“. Bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Knygininkas“ atliktais mokėjimo pavedimais atsakovui V. B. sugrąžino skolą: 2014 m. spalio 20d. grynųjų pinigų mokėjimo pavedimu – 1223,09 Eur ir 2014 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimu – 1448,10 Eur. Ieškovės atstovas šiuos mokėjimo pavedimus ginčijo CK 1.80 straipsnio ir 6.9301 straipsnių pagrindu, kadangi mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą.
    2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi su ginčijamais sandoriais susiję dokumentai ieškovės bankroto administratoriui buvo perduoti 2015-06-30. Teismas aiškino, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovo bankroto administratorius turėjo pareikšti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo 2015-06-30, o tuo atveju, jeigu būtų kreipęsis į teismą prašydamas pratęsti nurodytą terminą ir teismas tokį prašymą būtų patenkinęs, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo 2015-06-30. Kadangi ieškinys teisme pareikštas 2016-11-04, t.y. praleidus ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą terminą, atsakovui prašant taikyti ieškinį senatį, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
    3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamojoje byloje buvo neteisingai taikytos teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį.
    4. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas; ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės; šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017) Taigi šis terminas nėra nei ieškinio senaties, nei naikinamasis terminas kreiptis į teismą ir jo praleidimas negali užkirsti kelio pareikšti ieškinį ar jį nagrinėti teisme, taip pat nėra pagrindas ieškinį atmesti.
    5. Nors skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad teismas taikydamas ieškinio senatį vadovaujasi Kauno apygardos teismo 2017-10-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2161-638/2017 nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas klaidingai interpretavo minėtos nutarties turinį.
    6. Kauno apygardos teismo 2017-10-09 nutarties 19 punkte nėra nurodyta, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bankroto administratorius privalo pareikšti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, kaip teigė pirmosios instancijos teismas. Kauno apygardos teismo nutartyje yra pacituotas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui daryti kitokią išvadą, negu nurodyta įstatyme.
    7. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2161-638/2017 turinį ir nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, todėl be pagrindo byloje taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinio pareiškimą atmetė.

8Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
    2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas vertino pavienius įrodymus, ne jų visetą, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
    3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovas civilinėje byloje visų pirma privalėjo įrodyti, kad ieškovo įmonė 2014-10-20 ir 2014-12-29 buvo nemoki bei kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės būtent 2014-10-20 ir 2014-12-29. Tačiau kaip matyti iš CK 6.9301 straipsnio dispozicijos, nei ieškovo mokumas nei turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.
    4. Apeliantė nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei duomenis apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, t.y. 2010-2015 metų ieškovės veiklos audito ataskaitos, 2014-01-01 – 2014-12-31 skolų tiekėjams apyvartos žiniaraščio kopiją, 2015 m. skolų tiekėjams apyvartos žiniaraščio kopiją, 2014-12-31 finansinės atskaitomybės ataskaitos, 2015-06-15 Kauno apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Knygininkas“. Nurodoma, kad teismas taip pat nevertino Kauno apylinkės teismo 2016-11-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-7492-615/2016 nustatytus prejudicinius faktus dėl ieškovės nemokumo 2014-12-31 bei pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos turėjo tenkinti pirmiau nei atlikti mokėjimus atsakovui.
    5. Teisėjų kolegijos vertinimu į bylą pateikti rašytinai įrodymai iš viso nebuvo ištirti ir neatliktas jų įvertinimas. Teismas netikrino šių įrodymų ryšio su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų, nevertino ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas galėjo pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.).
    6. Nagrinėjamojoje byloje teismas netyrė ir neanalizavo ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, t.y. ar ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ar ginčijami mokėjimai atlikti vadovaujantis CK 6.9301 straipsnyje nustatytu atsiskaitymų grynaisiais ar negrynaisiais pinigais eiliškumu. Be to, bylą nagrinėjęs teismas pažeidė pirmiau aptartas įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus dėl įrodymų vertinimo, dėl to priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, nes dėl nurodytų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi teismas netyrė ir neanalizavo su bylos dalyku susijusių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai