Byla 1-436-530/2014

1Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajai V. B., gynėjams advokatams J. J., Ievai Darandei, nukentėjusiesiems E. D., K. D., jų atstovams advokatams Rasai Gradauskienei, advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, Kęstučiui Gudynui, specialistams Rimantui Kėvalui, Daliai Pangonytei, R. Š., Dainiui Tumėnui, Ž. D., V. Ž.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas ( - ) gim. 1957-05-11, Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, slaugytoja, gyv. ( - ), neteista,

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, 132 straipsnio 3 dalį,

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5V. B. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytoja, būdama atsakinga už Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-04 įsakyme Nr. 629, dėl Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reglamentuotų vaikų slaugytojo pareigų vykdymą, taip pat būdama 2009-05-01 pasirašytinai supažindinta ir atsakinga už VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2003-07-21 įsakyme Nr. 371 „Vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytojo pareiginėje instrukcijoje“ ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) 2003-07-21 įsakyme Nr. 371 „Vaikų gastroenterologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareiginėje instrukcijoje“ reglamentuotų pareigų vykdymą, būdama laikotarpiu nuo 2008-03-31 – 2008-06-10 pasirašytinai supažindinta su VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) patvirtintomis „Injekcijos į veną“ ir „Vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ar buteliukų” instrukcijomis bei privalėdama jas išmanyti, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelę žalą bei dėl neatsargumo atėmė gyvybę kūdikiui D. D., gim. 2012-04-21, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent:

6ji 2012-04-06 apie 14.50 val., VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, esančios Kaune, Josvainių g. 2, V. G. skyriaus 5 palatoje, eidama VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytojos pareigas ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės vaikų gastroenterologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojo pareigas, nusikalstamai nerūpestingai įvykdė pacientą D. D. gydančios gydytojos J. R. paskyrimą - suleisti D. D. 40 ml. 10% gliukozės tirpalo į veną, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-04 įsakyme Nr. 629, dėl Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.3 punkto reikalavimą privalėti techniškai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedūras, vykdyti vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; 14.4 punkto reikalavimą privalėti stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus simptomus, skubiai informuoti gydytoją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, esant pavojingai organizmo būklei teikti pirmąją medicininę pagalbą; 14.6 punkto reikalavimą privalėti užtikrinti tinkamą paskirtų vaistų vartojimą, pagal kompetenciją informuoti artimuosius apie vaistų poveikį sveikatai, galimas pašalines reakcijas, vartojimo periodiškumą, Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus/vyr. gydytojo T. J. 2008-06-06 patvirtintų „Vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ar buteliukų instrukcijos“ 5.3 punkto reikalavimą patikrinti, ar sutampa užrašas ant buteliuko su įrašais Gydytojo paskyrimų lape (F Nr. 003-4/a) ir 5.4 punkto reikalavimą garsiai tris kartus perskaityti vaistų pavadinimą, dozę, seriją, galiojimo laiką prieš imant iš vaistų dėžutės (užrašą ant dėžutės); prieš traukiant į švirkštą (užrašą ant dėžutės); kai pradeda vaistus į paskirtą vietą (užrašą ant dėžutės), Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus/vyr. gydytojo T. J. 2008-03-28 patvirtintų „Injekcijos į veną instrukcijos“ 3.6 punkto reikalavimą patikrinti vaistų pavadinimą, dozę, seriją, tinkamumo laiką; 3.7 punkto reikalavimą prisitraukti vaistus pagal vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ir buteliukų instrukciją - neįsitikusi, jog į švirkštą pritraukė kūdikiui D. D., gim. 2011-04-21, gydančios gydytojos J. R. paskirtų medikamentų, pritraukė į du 20 ml. talpos vienkartinius švirkštus kalio chlorido tirpalo, įvedė šį tirpalą į kūdikio D. D. rankos venoje įstatytą kateterį bei suleido ikiteisminio tyrimo ir teismo metu tiksliai nenustatytą kiekį kalio chlorido tirpalo, dėl ko kūdikis D. D. iš karto po kalio chlorido tirpalo suleidimo į veną įvykio vietoje mirė nuo ūmios intraveninės intoksikacijos kalio chlorido tirpalu ir hiperkalemijos, kas komplikavosi asistolija, po ko ji nepateikė kūdikį D. D. gydančiai gydytojai J. R. bei kūdikį D. D. gaivinusiems medikams informacijos apie kūdikiui suleistą kalio chlorido tirpalą ir jo kiekį, tuo apsunkindama kūdikį D. D. gaivinusiems medikams priežasties, sukėlusios paciento kvėpavimo ir širdies sustojimą, nustatymą bei apsunkindama savalaikį paciento gaivinimą dėl hiperkalemijos, tokiu būdu dėl neatsargumo netinkamai atlikusi savo pareigas, pažeisdama teisės aktais nustatytas elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė kūdikio D. D. gyvybę, tuo padarydama didelės neturtinės žalos fiziniams asmenims K. D. ir E. D..

7K. V. B. kalta neprisipažino ir pasinaudodama teise duoti paaiškinimus po visų proceso dalyvių apklausos teisme, paaiškino, kad 2012-04-06 į jų skyrių buvo paguldytas kūdikis į mokamą penktą palatą, kur tą dieną slaugytojų bendru sutarimu priklausė aptarnauti jai. Neprisimena, kuri iš slaugytojų užregistravo, ji susipažino su ligos istorija, matė, kad kūdikiui būtina įvesti kateterį, paimti biologinius, biocheminius ir pilno kraujo vaizdo tyrimus, dėl roto viruso užstatyti lašinę vieno litro talpos 0,9 procento natrio chlorido fiziologinio tirpalo. Tokio amžiaus vaikams kateteris vedamas dviese, jai padėjo slaugytoja L. G.. Pasiruošė lašinę infuziją. Statant lašinę pagal instrukciją yra būtina tam, kad nesuklystum, įsitikintum, vaistą turi perskaityti tris kartus, paimant, užstatant ir jau pasiruošus lašinti. Visa tai ji padarė ir žino kokį tirpalą užstatė. Įvedus kateterį paėmė biologinį ir pilno kraujo vaizdo tyrimus, kurie buvo paskirti gydytojo iš priėmimo skyriaus. Vaikelį su lašine infuzija nuvežė į palatą ir mamai paaiškinusi, paguldė vaikutį į mamos lovą, nes jai buvo patogiau prižiūrėti. Šalia lašinės infuzijos paliko dėžutę su 2 mililitrų švirkštu tam, kad mama norėdama pamaitinti kūdikį galėtų atjungti lašinę ir įdėti spirituotą vatos gabalėlį. Gavus kraujo tyrimo atsakymus, gydytoja paskyrė suleisti 10 procentų gliukozės tirpalo 40 mililitrų, skyrė pagal svorį ir būklę. Užstačius lašinę, atžymėjo intensyvios slaugos lape kiek laiko laša lašinė. Ji kaip visada, kadangi tai yra didelis kiekis, prisitraukė gliukozės tirpalą į du 20 mililitrų švirkštus. Šią procedūrą atliko procedūriniam. Gliukozės yra plastikinė tara, šiuos flakonus naudoja vienkartiniam suleidimui. Paskyrimo lape atžymėjusi valandą kada paskirta, gliukozės atidarymo neatžymėjo ir nuėjo į palatą su tacele ir dviem švirkštais. Mamai pasakė, kad gydytoja paskyrė suleisti 10 procentų gliukozės tirpalo 40 mililitrų į veną. Mama paklausė, ar tiesiai į veną ar lašinės būdu. Atsakė, kad toks kiekis leidžiamas tiesiai į kateterį. Atjungus ir sustabdžius lašinę, prisijungė švirkštą ir mamai pasakė, kad šita procedūra vienkartinis vaistų suleidimas. Gliukozė yra leidžiama labai lėtai, maždaug per 15 minučių. Jai beleidžiant vaistus, suleidus 5-6 mililitrus, vaikas pradėjo judintis, krutėti. Tvirtina, kad vaikas nesuklykė, neišsirietė, nepradėjo verkti. Viskas vyko kaip turėjo vykti. Ji tikėjosi vaikelis bunda, jis pradėjo balti, tą pastebėjo ir mama, ji iš karto nutraukė vaistų leidimą, norėjo, kad vaikas prabustų, laukė, kad pradėtų verkti, muistytis. Bet gavosi atvirkščiai, ji vaiką pavertusi ant šono švelniai krestelėjo, vaikas lyg įkvėpė, krenkštelėjo, galvojo užspringęs, bet vis tiek neprabudo, todėl dar kartą krestelėjo, bet vis tiek neprabudo. Tuomet mamai liepė atidaryti langą ir kviesti pagalbą. Ji greitai paėmusi vaiką, net neužsukusi kateterio išbėgo iš palatos garsiai kviesdama pagalbą. Procedūriniame vaiką paguldė ant minkštasuolio. Buvo gydytoja J. R., kita slaugytoja. Jai buvo duotas nurodymas skambinti į intensyvios terapijos skyrių, kad labai blogai, ir reikalinga skubi pagalba. Nevartojo žodžių „stringa širdis“. Grįžus į procedūrinį, gydytoja atlikinėjo vaikui širdies masažą, kolegė su „ambu“ maišu atlikinėjo pūtimą. Ji paėmė iš L. G. „ambu“ maišą ir darė pūtimus iki atvyko intensyvios terapijos brigada. Greitai atvyko ir viską perėmė. Jai buvo duota komanda greitai atvežti vežimėlį, nes vaikas bus perkeltas į intensyvios terapijos palatą. Ji greitai nubėgusi atvežė, vaikas buvo perkeltas į intensyvios terapijos palatą. Ji tuomet patyrė stresą, ištiko šokas. Ji pradėjo tvarkytis, dėlioti vaistus, valyti taceles, kažkas sakė, kad dalino vakarienę, šypsojosi, bet ji šito neprisimena. Žino, kad padarė viską tam, kad išgelbėtų kūdikį, atidavė maksimalias jėgas, nesugaišo nei sekundės. Kategoriškai prieštarauja, kad vaistai buvo leidžiami staigiai, nes tai net neįmanoma, ir paskyrimuose parašyta leisti lėtai. Tą dieną ji dirbo iki 17.30 val. Kada keičiasi pamaina, po savo darbo vietos turi palikti sutvarkytą savo darbo vietą. Padėjėjos paprašė sutvarkyti palatą, nes jai neužsukus kateterio prilašėjo ant grindų kraujo. Jai buvo pasakyta, lyg L. P., kad palata yra užrakinta ir negali sutvarkyti. Palatoje liko viskas: lašinė, tacelė, švirkštai. Pareiga išnešti būtų ir jos, ir slaugytojos padėjėjos. Raktą nuo mokamos palatos palieka mamai. Kitas atsarginis būdavo pas ūkio reikalų tvarkytoją. Ieškoti net nekilo minties. Nesutvarkytą palatą perdavė naktinei sesutei D. P.. Apie vaiko mirtį sužinojo darbo pabaigoje. Teigia, kad tuo metu kalis buvo laikomas aukštai spintoje ir tik pasistiebus galima pasiekti. Vadovaujasi darbe instrukcijomis, kai reikia atsiverčia ir persižiūri. Jų skyriuje kalio preparatas naudojamas labai retai ir jeigu jis naudojamas, tai tik lašinių būdu, keli mililitrai suleidžiami į 500 mml talpą. Tą dieną niekam nebuvo paskirtas kalis, o dieną anksčiau buvo paskirtas. Pagarsinus kaltinamosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 144, 148, 149, 150), kaltinamoji nurodė, kad ji negalėjo paimti švirkštų, nes tuo metu buvo intensyvios terapijos gydytojai, ji bėgo atvežti vežimėlį, o kai vaiką išvežė, palata buvo užrakinta. Pareigūnams švirkštai parūpo tik po 2 savaičių. Kategoriškai teigia, kad vaikas nebuvo sustingęs. Vaiko gaivinimo metu jos niekas neklausė, kas nutiko vaikui, ji tik gydytojai J. R. pasakė, kad vaikui blogai. Atidaryta gliukozė galioja 12 val. Ji gliukozės prisitraukė iš naujo flakono ir flakoną paliko spintoje. Po to suskaičiuoja medikamentus, sutvarko vaistų ir traukos spintas. Atidarytą gliukozę betvarkydama išmetė į šiukšliadėžę. Nežino, kodėl išmetė, ji turėjo palikti tvarkingą darbo vietą ir kiek galioja, negalvojo. Pradarytas kalis kiek galioja, neprisimena. Išvakarėse naudotų vaistų buvo linkę nelaikyti, ypač kalio turinį išpildavo, o tarą atiduodavo į vaistinę. Vaistų registracijos žurnalas skirtas slaugytojoms žymėti naudotiems vaistams yra neoficialus, nepatvirtintas, skirtas savikontrolei, todėl ne visada atžymėdavo naudotus vaistus. 2012-04-05 panaudotą kalį įrašė, nes jis labai retai naudojamas, o gliukozė – labai dažnai, todėl neįrašė. Gliukozę irgi įrašydavo, gali būti tik, kad tą dieną neįrašė. Vaistų apskaita yra labai griežta, vykdo kiekvieno skyriaus vyr. slaugytoja. Panaudotą gliukozę padėjo traukos spintoje. Nežinojo, kad gaivinimas vyko nuo hiperkalemijos. Kategoriškai teigia, kad medikamentų sumaišyti negalėjo. Atidariusi gliukozės stalčių, sau perskaito pusiau garsiai, mintyse, kad 10 procentų gliukozės tirpalas, tą veiksmą atlieka. Statant lašinę dar kartą sako gliukozė 10 procentų, paskui užrašo. Kalio ir gliukozės skirtingi flakonai, skirtinga talpa ir skirtinga padėjimo vieta. Ji reiškia begalinę užuojautą, supranta, kad yra skausmas, bėda, nelaimė. Teigia jog kaltinime nurodytų taisyklių ji nepažeidė, viską atliko preciziškai, nepriekaištingai, kaip yra įpratusi dirbti.

8Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta šiais surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais bei įvertintais įrodymais:

9nukentėjusioji K. D. parodė, kad 2012-04-06 10.40 val. gavusi siuntimą iš šeimos gydytojos savo mažametį sūnų D. D., gim. 2011 m., nuvežė į Kauno klinikinės ligoninės vaikų priėmimo skyrių, iš jo D. buvo paguldytas į gastroenterologijos skyrių. D. kelias dienas viduriavo, laikėsi aukšta temperatūra. Bendra sūnaus būklė buvo gera, buvo sirgęs tik peršalimo ligomis. Vaiką apžiūrėjusi gydytoja J. R., pasakė paims kraujo mėginį. Gavus tyrimus, gydytoja pasakė, kad bus sulašinta Na Cl lašinė ir bus suleista gliukozė, kurios yra trūkumas dėl skysčių. Keitėsi pamaina, buvo atėjusi kita gydytoja. Apie 14.30 val. atėjo med. sesuo V. B., atsinešė lėkštutę su dviem kaip jai pasirodė dideliais švirkštais ir pasakė gydytojos paskyrimu suleis gliukozę. Jai paklausus, ar leis per kateterį, patvirtino. D. miegojo. Slaugytoja atjungus lašinę ir per kateterį dešinėje rankoje pradėjo leisti su švirkštu. Leidimo laiko negali pasakyti, momentaliai, gal po 10 sekundžių, vaikas susimuistė, suverkė labai garsiai ir išsirietė, atlošė galvą, pradėjo pilkėti, mėlynuoti, akys užsivertė, ji med. seselei pasakė „žiūrėkit, kas darosi“. Slaugytoja pagriebė vaiką už kojų, galvojo, kad užspringo, bet niekas nepasikeitė. Ji pradėjo kviesti pagalbą. Slaugytoja pasikišusi D. po pažastim nubėgo į procedūrinį, ji iš paskos. Jos neįleidus, laukė prie procedūrinio. Procedūriniame buvo kita slaugytoja ir gydytoja J. R.. Po to staigiai V. B. poste paskambinusi į intensyvios terapijos palatą, pasakė pabrėždama „striginėja vaikas“. Po skambučio labai greitai atėjo gydytojas D. V. su slaugytoja ir visi užsidarė procedūriniame, kur buvo jos sūnus. Visą laiką šalia jos stovėjo moteris iš personalo ir viską girdėjo, kurios akys buvo pilnos siaubo. Ją užvaldė stresas, suprato, kad situacija labai rimta, paskambino vyrui. Jai besėdint koridoriuje, matė kaip V. B. iš jų palatos išnešė metalinį indelį su švirkštais, iš kurių buvo leidžiami vaistai ir pro ją labai greitu žingsniu kažkur nuėjo. Visa tai vyko maksimaliai 12 minučių. Išėjusi iš procedūrinio gydytoja J. R. jai pasakė susirinkti daiktus, nes perkelia į intensyvios terapijos palatą. Ji nepaėmusi daiktų užrakino palatą ir raktą įsidėjo į kišenę, prieš tai raktas visą laiką buvo duryse. Jai gydytoja perkėlimo priežasčių nepaaiškino, tik pasakė ten deguonis geresnis. Ji laukė prie intensyvios terapijos palatos durų, atvažiavo vyras. Atvažiavo kitas gydytojas. Ištisai lakstė gydytojas D. V., jų klausinėjo apie persirgtas ligas, ji pasakė, kad sirgo tik peršalimo ligomis, širdies, inkstų ligomis nesirgo. Gydytojas žinojo apie genitalinio sindromo ir glaukomos tyrimus, kurie nepasitvirtino. Gavus tyrimus, apie 16 val. D. V. jiems pranešė, kad padidėjęs kalis ir pabrėžė, kad vienu metu buvo atsistačiusi širdies veikla, bet labai trumpai. Vėliau išėjęs D. V. juos pasikvietė į savo kabinetą, pasakė, kad nepavyko atgaivinti. Gydytojui leidus, ji buvo nuėjus į intensyvios terapijos palatą pas sūnų, ten prabuvo apie pusantros valandos, su juo atsisveikino. Po to D. V. pasakė galimai vaikui buvo suleisti ne tie vaistai, galimai kalis, kvepia baudžiamąja byla. Ji šiuos žodžius kategoriškai tvirtina. Kategoriškai paneigė, kad buvo staigi kūdikio mirtis. Per tą laiką buvo sutvarkyti medicininiai dokumentai, vyras pasirašė.

10Nukentėjusysis E. D. parodė, kad 2012-04-06 apie 12 val. gavę Šilainių sveikatos centro gydytojos siuntimą jis su žmona kreipėsi į Kauno klinikinės ligoninės vaikų priėmimo skyrių dėl susirgusio jų 11 mėnesių amžiaus sūnaus D. D.. Siuntimas į ligoninę buvo išrašytas todėl, kad D. prieš tai kelias dienas vėmė ir viduriavo, todėl gydytoja patarė nuvežti jį į ligoninę, kad jam būtų atstatyti prarasti skysčiai. Priėmė, paėmė mokamą palatą ir palikęs žmoną su sūnumi išvažiavo. Vėliau po žmonos skambučio, kad sūnus sustingo, atvažiavo į ligoninę. Rado žmoną prie intensyvios terapijos palatos šoke, apsiverkusią, tepasakė, kad slaugytojai leidžiant vaistus, D. sustingo, suakmenėjo. Laukiant prie palatos durų, įstrigo, vis išeinantis D. V. ir klausinėjantis apie persirgtas ligas. Vienu momentu užsiminė, kad buvo atsistačiusi širdies veikla, bet nepavyksta užvesti. Po to atvyko kitas gydytojas iš klinikų. Vėliau D. V. pasikvietęs juos į kabinetą, davė raminamųjų vaistų ir pasakė, kad nepavyko atgaivinti. Bandė balsu svarstyti, dėl ko tai įvyko, pradžioj nieko konkretaus nepasakė. Vėliau pasakė „žinokit čia įvyko toks dalykas, kad sumaišyti vaistai, vietoj gliukozės buvo suleista kalis, čia rimtas dalykas, kvepia baudžiamąją byla“. Jam labai įstrigo šie žodžiai. Kitą rytą skambino gydytojas A. A., kvietė atvykti į ligoninę. Jis pasikvietęs savo tėvą nuvyko į ligoninę. Nuvykus kabinete buvo A. A. ir D. V.. A. A. aiškino, kad įvyko staigus kūdikio mirties sindromas, bet užklausus, kad jo kolegos D. V. buvo iškelta kita versija, pastarasis staigiai paėmęs telefoną išėjo iš kabineto. Gydytojas A. A. toliau dėstė apie kūdikio staigios mirties sindromą ir ką pasakė D. V., tai jo nuomonė. Jiems paklausus, kodėl nekelia versijos dėl sumaišytų vaistų, kaip gali garantuoti, kad taip negalėjo įvykti, gydytojas atsakė nėra garantuotas. Tą dieną pas juos atvažiavusi tyrėja pabrėžė, kad gydytojas A. A. buvo apklaustas policijos ir užfiksavęs, kad vaikeliui buvo sumaišyti vaistai. Skambinant budinčiam užfiksuotas pranešimas, kad įvyko netyčinis nužudymas, buvo sumaišyti vaistai. Po to jiems ir kilo įtarimas, kad galėjo būti sumaišyti vaistai. Iš žmonos pasakojimo žino, kad slaugytoja išnešė švirkštus iš palatos.

11Liudytoja J. R. parodė, kad dirba VšĮ Kauko klinikinės ligoninės vaikų gastroenterologijos skyriuje gydytoja. 2012-04-06 apie 11.45 val. į vaikų gastroenterologijos skyrių 5 aukšte į 5 palatą buvo paguldytas 11 mėn. kūdikis D. D.. Ji patikslino analizės duomenis, įvertimo vaiko būklę ir nustatė skysčių trūkumą. Informavo vedėją J. C.. Aptarė tyrimus, kad kai kurių tyrimų kartoti nereikia, kai kuriuos padarys, kad nustatyti ligos priežastį ir surašė ligos istoriją. D. D. bendras kraujo tyrimas buvo padarytas poliklinikoje ir jie jo nekartojo, biocheminiai kraujo tyrimai buvo atlikti biocheminiais rodikliais, pakartojo, kuris yra operatyvus. Iš viso buvo trys kraujo tyrimai. Buvo gauti rezultatai, kad žemas cukraus kiekis kraujyje ir priėmė sprendimą suleisti į veną 10 procentų gliukozės 40 ml. Apie šį sprendimą ir tyrimus pasakė personalui ir įrašė įrašą ligos istorijoje bei paciento stebėjimo lape. Į pareigą paskyrimo vykdymo kontrolė jai neįeina, bet kartais patikrina. Gastroenterologijos skyriuje švirkštai naudojami pagal medikamentus, didžiausias 20 ml, jeigu 40 ml – turėjo būti du švirkštai. Pasikeitus pamainai, apie naujus pacientus perdavė į budėjimą atėjusiai gydytojai D. C.. 14.45 val. personalas pakvietė ją pagalbos, situaciją pranešė slaugytoja L. G.. Ji atėjusi, vaiką rado palatoje, buvo V. B.. Įvertinusi paciento būklę, V. B. davė komandą kviesti pagalbą iš Vaikų intensyvios terapijos skyriaus ir pradėjo gaivinimo veiksmus. Klausė slaugytojos, kas nutiko, bet gerokai vėliau, ką ji sakė, neprisimena. Ji žinojo, kad vaikui lašėjo lašelinė, buvo leidžiami vaistai. Įvertinusi kūdikio būklę pagal gaivinimo algoritmą - ar atviri kvėpavimo takai, ar yra kvėpavimas, ar yra širdies veikla (A,B,C). Nesant kvėpavimo ir širdies veiklos atliko 2 įpūtimus burna burnon ir pradėjo širdies masažą. Po dar 2 įpūtimų, dirbtinas kvėpavimas tęstas „Ambu“ maišu per kaukę, toliau atliekant širdies masažą. Jos pirma mintis buvo, kad kūdikis užspringo. Truko 13 min. Atvykus specialistams, vaiką perdavė D. V.. Toliau perėmė V. G.. Ji vaiko mamą palydėjo iki palatos pasiimti daiktų ir grįžo padaryti įrašą. Mama užtruko ilgiau, ji grįžo į palatą, pasakė užrakinti duris ir, bet kada galės pasiimti daiktus, ir kartu su mama nusileido į intensyvios terapijos skyrių. Mamą palikusi už durų, ji tęsė gaivinimo veiksmus. Gaivinimo metu buvo iki pat pabaigos. Nematė atsistačiusios širdies veiklos, bet ne visą laiką žiūrėjo į monitorių. Negirdėjo, kad kas informuotų jog širdies veikla atsistačiusi. Jeigu atsistato širdies veikla, išorinis masažas netęsiamas. Kai buvo konstatuotas mirties faktas, išėjo namo. Negalvojo, nežiūrėjo ir neieškojo švirkštų, nebuvo tam laiko, visas dėmesys buvo nukreiptas vaiko gaivinimui. Vėliau sekančias dvi dienas su V. B. nebendravo. Jie analizavo, ar galėjo padaryti ką geriau. Kokia vaiko mirties priežastis, paliko labiau išmanantiems tą darbą. Gastroenterologijos skyriuje yra kalio preparato. Ji tą dieną niekam neskyrė, jiems nėra taikoma griežta apskaita. Kalio preparatai laikomi pagal ministro įsakymo nustatytą tvarką, jie laikomi toje pačioje spintoje išdėlioti pagal savo paskirtį. Neprisimena, kada sužinojo, kad kūdikis mirė vaistų leidimo metu. Kūdikio mama apie vaiko persirgtas ligas neakcentavo jokių. Po to buvo radus, kad būdavo užsikimšę ašarų latakai, įtarta ovali širdies liga, viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, bronchitas. Kada buvo skirtas gydymas nuo hiperkalemijos negali pasakyti. Ligoninėje dirba nuo 1990 m., šiame skyriuje nuo – 2007 m. Su kaltinamąja dirba, ji labai rūpestinga, kūrybinga, pedantiška, nėra pasitaikę jokių atvejų.

12Liudytoja L. G. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, vaikų gastroenterologijos skyriuje, vaikų slaugytoja. Su kaltinamąja bendradarbės apie 7 metus. A. D. D. su mama, ji palydėjo į palatą, atrakino duris. Jie vieni buvo palatoje. Palata rakinama, juos paliko ir raktą atidavė. D. D. rūpintis buvo paskirta slaugytoja V. B.. Padarė viską, kas buvo paskirta, V. statė D. kateterį į rankytę, o ji jį prilaikė, buvo paimtas kraujas. V. D. nunešė į palatą, o ji liko tvarkyti procedūrinio kabineto. Apie 14.30 val. pamatė V. bėgančią su vaiku koridoriumi, kvietėsi pagalbos. Ji pakvietė gydytoją J. R., prasidėjo gaivinimas, truko apie 4 min. V. iškvietė intensyvios terapijos brigadą ir jie perėmė vaiko gaivinimą. Vaikas buvo sunkios būklės, suglebęs. Nebuvo kalbėta, kas atsitiko, nes vyko tik gaivinimas, buvo sekundžių reikalas. Gydytoja darė dirbtinį kvėpavimą, jos su „Ambu“ maišu. Atvykus intensyvios terapijos brigadai, ji palatoje nebuvo. Liko gydytoja J. R. ir V. B.. Po to kalbėjosi su V., sakė, kad vaikas pradėjo blogėti būnant palatoje, leidžiant vaistus. Tvarkė procedūrinį. Ji nebuvo grįžus į 5 palatą. V. B., ar buvo nuėjus į palatą, nematė kur ji ėjo, lakstė, bet tiksliai negali pasakyti. V. buvo šoke. Ji sužinojo vakare, kad vaikas mirė. Kalio preparatai laikomi tame pačiame gastroenterologijos skyriuje. Jiems netaikoma griežta apskaita. Kalio preparatas laisvai prieinamas vaistas, stovėjo spintoje. Niekada jo neleidžia į veną, tik lašinamas. Tą dieną jai gydytojo nebuvo pacientui skiriama kalio medikamentai. Pagarsinus liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 53), liudytoja juos patvirtino ir nurodė, kad V. B. iš procedūrinio gal buvo išėjusi, tada geriau atsiminė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nebuvo spaudimo, viskas nuoširdžiai. Žinojo, kad gydytoja J. R. buvo skyrus gliukozę. Gliukozė plastikinėje taroje, o kalis stiklinėje, ne greta buvo sudėti preparatai. Kalis stovėdavo spintos viršutinėje lentynoje aukštai, o gliukozė stalčiuje. Tos atliekos, tarp kurių tikėtina buvo ir tie švirkštai, turėjo būti išneštos iš skyriaus tik po švenčių. Vėliau sužinojo, kad palatą sutvarkė D. P.. Palatos atsarginiai raktai būdavo pas ūkio reikalų tvarkytoją.

13Liudytoja I. K. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje vaikų intensyvios terapijos skyriaus gydytoja. Neprisimena tikslių aplinkybių, bet kažkas paskambino į Intensyvios terapijos skyrių, atsiliepė skyriaus vedėjas D. V.. Po trumpo pokalbio vedėjas pasakė slaugytojai L. V., kad ji paimtų „ambu“ maišą, nes reikia bėgti į 5 aukštą, daugiau nieko nesakė. Vedėjui ir L. išėjus iš skyriaus, praėjus maždaug 1-2 min., į skyrių paskambino vedėjas D. V., liepė paimti intubacinį rinkinį 10 kg vaikui ir lėkti į 5 aukštą. Tuomet ji skubiai pasiėmė ko reikia ir kartu su slaugytoja B. Č. nubėgo į vaikų gastroenterologijos skyrių. Atbėgus pamatė gaivinamą kūdikį, buvo ruošiamasi leisti adrenaliną. Gaivinimo metu matė slaugytoją V. B.. Buvo traukiami vaistai, ieškojo zondo. Kadangi nebuvo kvėpavimo, kūdikį pervežė į Intensyvios terapijos skyrių ir tęsė gaivinimą. Gaivino, kol paaiškėjo biologinės mirties požymiai. Gaivino jų skyriaus darbuotojai ir daktarė J. R., vėliau prisijungė V. G.. Pirminės informacijos nei ji klausė, nei gavo. Nežinojo, nuo ko gaivino, buvo vyresnių už ją ir mano, kad viskas buvo išaiškinta. Vedėjas D. V. priiminėjo sprendimus. Kažkuriuo metu buvo daromas kraujo tyrimas. Jai atėjus, buvo kraujo tyrimo rezultatas, nustatyta hiperkalemija. Žinojo, kad kraujas hemolizuotas. Apie kalio padidėjimą informavo komandą. Dažniausiai vaikams sustoja kvėpavimas, po to širdis. Šiuo atveju vaikui nebuvo nei vieno, nei kito. Kai buvo konstatuota vaiko mirtis, sužinojo, kad buvo leista gliukozė. Kalis yra skiedžiamas smarkiai, šimteriopai. Jeigu leido gryną kalį, skausmas siaubingas. Hemolizės atveju kalio kiekis kraujyje padidėja, tokiu atveju kartojamas mėginys. Hiperkalemija buvo nustatyta hemolizuotame kraujyje. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 190-194), liudytoja patvirtino parodymus ir patikslino, yra elektromechaninė širdies veikla. Nebuvo normalių dantelių. Išstudijuoti kompleksą nebuvo šansų. Jeigu monitoriuje pamato kažką, yra svarbus įvykis, visų atkreipiamas dėmesys žiūrėti.

14L. S. P. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, vaikų intensyvios terapijos skyriuje, vyresniąja slaugytoja ir dar dirba tame pačiame skyriuje 0,15 etato slaugytoja. 2012-04-06 apie 14.45 val. buvo savo darbo kabinete, tvarkė dokumentus, po truputį ruošėsi eiti namo, planavo dar kartą pereiti per skyrių, pasižiūrėti, ar niekam nieko netrūksta, nes žinojo, kad bus ilgasis savaitgalis, todėl norėjo, kad skyriuje viskas būtų tvarkoje. Pamatė, kad vyksta vaikelio gaivinimas, prisidėjo prie kitų slaugytojų, vykdė gydytojos nurodymus. Ji leido gydytojo paskirtus vaistus. Negali nurodyti priežasties, dėl ko tam vaikeliui taip atsitiko. Tuo metu buvo svarstomos įvairios versijos. Gaivinimo metu buvo kalbama apie vaiko patologijas, rimtas ligas, įgimtą širdies ligą. Ji negavo nurodymo leisti kalcį. Ji aplinkybių tiksliai neprisimena. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 10-13), liudytoja patvirtino parodymus. Patvirtino, kad gaivinimo metu D. D. buvo leidžiamas adrenalinas, natrio chloridas, kalcio chloridas ir soda. Gaivinimo metu atlikus kraujo tyrimą kuris parodė 7,4 milimolius litre, kilo mintis, kad buvo sumaišyta ir suleistas vietoj gliukozės kalis. Nes prieš kelias valandas darytas tyrimas rodė normalų kalio kiekį kraujyje, todėl tiek padidėti natūraliai jis negalėjo. Tokie samprotavimai gaivinimo metu buvo išsakyti garsiai, tik kas tai pasakė neužfiksavo. Kad vaistus D. D. leido V. B. ji sužinojo gaivinimo metu. Kol buvo masažuojama D. D. širdis, kardiomonitoriuje buvo pavienės derivacijos, tačiau tai nebuvo savarankiška širdies veikla.

15Liudytojas D. V. parodė, kad tuo metu dirbo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėju. Į skyrių telefonu paskambino slaugytoja iš vaikų gastroenterologijos skyriaus ir pasakė „blogai ligoniui, nekvėpuoja“. Išgirdęs šią informaciją, pats pasiėmė „Ambu“ maišą, skirtą kvėpavimo takų ventiliavimui, ir kartu su slaugytoja L. V. bėgo į gastroenterologijos skyrių. Procedūrinėje palatoje rado gaivinamą kūdikį. Kadangi iš pradžių priežastis nebuvo aiški, bandė gaivinti nuo užspringimo, nes buvo pasilikę šiek tiek maisto likučių – pieno, bet įpučiant „Ambu“ maišu, kvėpavimas buvo, nebuvo širdies veiklos. Buvo pasakyta, kad leidžiant gliukozę vaikas sustingo. Jo darbo praktikoje toks pirmas atvejis, kad nuo gliukozės sustingtų. Pakankamos informacijos jie neturėjo. Buvo taikomas atmetimo būdas, nes nežinoma gaivinimo priežastis. Visos versijos iškilo. Visi garsiai diskutavo apie versijas ir atmetinėjo. Dėl to leido ir kalį, ir kitus medikamentus. Iškvietė intensyvios terapijos skyriaus gydytoją. Tęsė gaivinimą, per visą tą laiką širdies veikla neatsistatė, todėl vaiką transportavo į intensyvios terapijos skyrių. Buvo įvestas zondas į skrandį, prijungtas prie aparato, visą laiką buvo ventiliacija, pasikeisdami gaivino. Skambino į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas ir sakė, kad reikalinga skubi intensyvios terapijos skyriaus brigada Kauno klinikinėje ligoninėje. Sakė, kad kūdikiui yra sustojusi širdis, ir jiems nepavyksta jo atgaivinti. Medikai iš klinikų atvažiavo greitai, gal už kokių 20 minučių. Atvažiavo gydytojas V. G. ir slaugytoja, vardo ir pavardės neprisimena. Su V. G. kelis kartus aptarinėjo apie galimas priežastis. Viena iš versijų buvo įgimta širdies veikla, paskui sumaišyti vaistai, hiperkalemija. Versija, kad galėjo būti supainioti vaistai, nuskambėjo garsiai intensyvios terapijos palatoje. Gaivinimas buvo nesėkmingas, nors gaivino ilgą laiką, buvo atmetamos visos įmanomos priežastys, viena iš priežasčių buvo hiperkalemija, leista gliukozė su insulinu, natrio karbonatas, gliukozė ir atgaivinti nepavykus, gaivinimas buvo nutrauktas. Gaivinimas truko apie pusantros valandos. Buvo išėjęs du, tris kartus kalbėtis su tėvais, pranešti, kad gaivinama, klausė, ar vaikui nėra įgimtų širdies ligų. Tėvai teigė, kad vaikas sveikas. Buvo atliekami tyrimai, gavo padidintą kalio kiekį, nustačius, kad kraujas hemolizuotas, jis nevertinamas, darytas pakartotinai. Kitame tyrime, kalio kiekis buvo normalus. Asmeniškai neklausė pačios slaugytojos V. B., ką suleido. Gautus tyrimus aptarė. Ir mamos, ir personalo teigimu turėjo būti likę apie 5-7 ml. Leidžiant kalį, jis yra skausmingas. Kalis dažnai lašinamas, vienas niekada nėra leidžiamas, jis yra skiedžiamas, pakankamai jo mažas kiekis. Paskui pildė dokumentus, apie kitus dalykus negalvojo, kur yra švirkštai ir suleistas preparatas. Tik po to vyko pasitarimas, dalyvavo administratorius A. A., direktorius R. K., visi pavaduotojai- R. B. ir G. M., vadovas P. S., gydytojos J. R. ir J. C.. Slaugytojos V. B. nebuvo. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 160-162), liudytojas patvirtino parodymus ir prašė jais remtis. Nurodė, kad visą laiką kartojo kraujo tyrimą, gavo atsakymą, kad kalis normos ribose. Antrame kraujo tyrime nebuvo hemolizės, kalio kiekis buvo sumažėjęs.

16L. V. G. parodė, kad dirba Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikų vaikų intensyvios terapijos skyriaus gydytoju. 2012-04-06 dirbo vaikų intensyvios terapijos gydytojų konsultantu. Buvo telefoninis iškvietimas į Kauno klinikinę ligoninę gaivinti vaiko, kuriam sustojo širdis, kažkas atsitiko. Telefonu kalbėjo su vedėju D. V.. Pradinė informacija dėl galimai suleistų ar perdozuotų kalio preparatų. Jo nurodymas buvo tęsti gaivinimą, pradėti galimos hiperkalemijos gydymą, nes hiperkalemijos gydymas nieko negali pakenkti. Gydoma pagrinde trimis vaistais: gliukoze, insulinu ir kalciu. Šie trys vaistai buvo suleisti ir jam atvykus. Vyko priežasčių aiškinimas, buvo diskutuotos visos versijos, tame tarpe ir įgimta širdies liga, skysčiai. Jo brigada atvyko per 10-15 minučių. Per tą laiką viskas buvo padaryta pagal gaivinimo standartus. Ligonis buvo pajungtas, atliekamas krūtinės masažas, buvo gerai fiksuojama, tikriausiai buvo suleisti ir iki jam atvykstant jo nurodyti vaistai nuo hiperkalemijos. Tęsė gaivinimą, kuris vyko apie dvi valandas. Paimti kraujo tyrimą nebuvo galimybės, nes nebuvo kraujotakos, reikėjo masažuoti širdį. Atsiradus elektrinės širdies veiklos požymiams, gal 30 sekundžių, tada buvo bandoma imti kraujo tyrimą nustatyti priežastis, pulso nebuvo. Buvo nenormali širdies kardiograma, aktyvumą rodantys danteliai ir labai aukštas T dantelis – kalio preparato ar hiperkalemijos požymis. Tai neregistruota medicininiuose dokumentuose, nes buvo per trumpas epizodas, neturėjo įtakos gaivinimo procedūrai, kadangi širdies veiklos požymiai monitoriuje, buvo greičiau mechaninio jos užvedimo padarinys. Gautame rezultate kalio kiekis buvo per aukštas, laboratorija pranešė, kad kraujo tyrimas hemolizuotas. Tuo metu pagrindinė versija buvo staigus širdies sustojimas ir hiperkalemija. Gaivinimas buvo tęsiamas, pradėjo atsirasti biologiniai mirties požymiai, išsiplėtė vaiko vyzdžiai, pradėjo nereaguoti. Buvo paimtas kraujo tyrimas iš kaulų čiulpų, gautame rezultate kalio kiekis buvo normalus ir reikia galvoti, kad jų priemonių taikymas tai padarė. Pirmasis priešnuodis buvo suleistas daugiau kaip prieš valandą pagal jo nurodymą, gaivinimo proceso metu, kuris buvo atliekamas kokybiškai, nes oro įpūtimas, deguonies kiekis buvo normalus ir negali būti, kad įvyko hemolizė ir padidėjo kalio koncentracija du kartus. Jo paminėti skiriami vaistai sumažina kalio kiekį ir širdis sugeba savo siurbliais jį išvalyti. Kalio kiekio didėjimą negalėjo įtakoti deguonies trūkumas, o sumažėjimą turėjo įtakoti skirti vaistai, nes jie ne vieną kartą buvo leidžiami. Galėjo užbaigti gaivinimą, nes jis negali būti begalinis, to užteko. Su paciento D. D. medicininiais dokumentais susipažino vėliau po gaivinimo, nes juos reikėjo užpildyti. Po gaivinimo buvo dokumentai užpildyti. Medicininiuose dokumentuose buvo pažymėta, kad vaikas buvo gaivintas pagal gaivinimo standartą, reiškia atsistačius širdies veiklai, buvo paimtas kraujo tyrimas ir tikrintas pulsas. Jeigu atsistačiusi širdies veikla trunka apie 2 minutes, tada keičiami gaivinimo veiksmai. Po 2 minučių reikia vertinti situaciją, jeigu yra pulsas. Šiuo atveju pulso nepavyko rasti. Pagrindinės versijos – kalio preparato panaudojimas ir galimos kitos širdies priežastys, kurių jie nežinojo, būna įgimtų ligų, tai buvo staigi širdinė mirtis. Jis pasakyta versija tiki, bet nežino, ar ji teisinga. Pradinė informacija, kurią perdavė skyriaus vedėjas, buvo viena iš labiausiai tikėtinų.

17Liudytojas A. A. parodė, kad tą dieną budėjo Kauno klinikinės ligoninės vaikų intensyvios terapijos skyriuje. Pareigos – priėmimo skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojas. Tuo metu dirbo administratorium. Buvo gaivinamas kūdikis, jis prisijungė prie gaivinimo. Pradžioje buvo panaudotas „Ambu“ maišas, vėliau intubuotas, atliktas dirbtinis širdies masažas ir perkeltas į intensyvios terapijos skyrių, pajungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, atliktas išorinis širdies masažas, leistas į veną adrenalinas, buvo iškviesta LSMUL KK vaikų reanimatologų brigada. Toliau buvo tęsiamas gaivinimas, buvo atliktas kraujo tyrimas, po to dar kartą kartotas. Po poros valandų nepavykus atgaivinti, gaivinimas buvo nutrauktas. Kai buvo konstatuota kūdikio D. D. mirtis, skyriaus vedėjas D. V. daugiau kaip valandą kalbėjosi su kūdikio tėvais. Jis tuo metu prižiūrėjo kitus kūdikius, kuriems taip pat buvo reikalinga skubi medicininė pagalba. Atsilaisvinus vedėjui, aptarė situaciją ir informavo apie nelaimę direktorių R. K.. Buvo kalbamos visokios versijos, niekas neatmetė galimybės, kad gali būti sumaišyti medikamentai. Pirma paskambino ligoninės teisininkams. Po to pranešė policijai, nurodė, kad mirė kūdikis, gali būti sumaišyti medikamentai. Formuluotė dėl netyčinio nužudymo buvo gydytojo R. K., priežastis nebuvo įvardinta. Kalio frazės pranešime nebuvo, tik supainioti vaistai. Neneigia telefoninio pranešimo policijai. Mirtis įvyko leidžiant medikamentus. Medicininius dokumentus pildė jis su vedėju D. V.. Po to vyko pasitarimas, dalyvavo direktorius R. K., visi pavaduotojai, R. B. ir G. M., vadovas P. S., gydytojos J. R. ir J. C., K. V., teisininkė L. K.. Prieš 24 val. atvyko policijos pareigūnai. Kitą dieną išsikvietus V. B., ji kategoriškai pasakė, kad prisileidusi du švirkštus gliukozės leido vaikui ir vaikas beleidžiant sustingo. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 178-179), liudytojas nurodė, kad atvykus tyrėjui buvo paimta ligos istorija ir viskas rašoma iš jos ir medicininės dokumentacijos. Pagrindinės versijos buvo kažkoks širdies susirgimas, staigios kūdikio mirties sindromas ir neatmetė galimybės, kad galėjo būti sumaišyti medikamentai. Šiuo atveju nebuvo žinoma apie D. D. kitas ligas. Policijos pareigūnai nesiteiravo, kur yra švirkštai, kur flakonai. Jo buvo pagrindinis darbas išorinis širdies masažas, gaivinimo aparato kontrolė, nes spaudžiant krūtinės ląstą reikėjo stebėti monitoriaus parodymus. Stebint monitoriuje širdies veiklos nebuvo. Jis monitoriuje jokių pakitimų nematė, nes buvo epizodų kada buvo išėjęs prie kitų pacientų. Gaivinime dalyvauja komanda ir vadovas nurodo kiekvieną atliekamą darbą ir kam ką sakė, nežino. Gaivinimui vadovavo D. V., po to V. G.. Medicininė dokumentacija visada surašoma po atliekamų veiksmų, nes surašyti gaivinimo metu nėra galimybės. Jeigu širdies veikla atsistato, privaloma surašyti. Kalis išsiskiria, kai yra kraujo hemolizė ir irstant eritrocitams kalis išeina, kalis išsiskiria per inkstus. Gaivinimo metu netyrė inkstų veiklos, nes tai nėra svarbu gaivinimo metu. Neturėtų būti įrašoma pagrindinė mirties priežastis – hiperkalemija, nes tai simptomas. Vaikas buvo gaivinamas intensyvios terapijos skyriuje ir išlaikyti kokius įrankius, nebuvo tikslo. Vadovaujasi bendrais aktais. Nebuvo ką išsaugoti. Pagarsinus parodymus (2 t., b. l. 70), liudytojas nurodė, kad negali pasakyti jog tikrai buvo suleisti medikamentai. Pasakydamas policijai, kad galimas ir vaistų sumaišymo atvejis, pranešė apie galimai vieną iš tyrimo versijų, tačiau jis tuo tikrai nebuvo įsitikinęs, taip pasakydamas jis tik išsakė savo asmeninę nuomonę ir kaip vieną iš galimų versijų. Jis tyrėjui visą mechanizmą papasakojo, jeigu ką nors ne taip būtų surašęs, pataisytų, bet tyrėjas visą informaciją turėjo. Kalbėjo, kad gal medikamentus sumaišė. Prisijungus prie gaivinimo ir jam paklausus kas įvyko, gydytojas D. V. pasakė, kad leidžiant į veną vaistus įvyko klinikinė mirtis, o kiti ar girdėjo, nežino, bet mano, kad žinojo visa gaivinimo brigada.

18Liudytoja D. P. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje vaikų gastroenterologijos skyriaus slaugytoja. 2012-04-06 dirbo nuo 17 val. iki 8 val. ryto. Į darbą atėjo prieš 17 val. Procedūriniame kabinete buvo slaugytoja V. B., kuri su ja pasisveikino ir perdavė reikiamas žinias apie likusius skyriuje ligonius. V. B. pasakė, kad 5 palatos pacientui – 11 mėnesių laiko kūdikiui leidžiant vaistus pasidarė bloga ir jį išvežė į intensyvios terapijos skyrių. V. B. buvo šoke, liūdna, sakė, kad 5 palatoje yra prilašėjusio kraujo ant grindų, kurį reikėtų pavalyti. Perėmusi darbą, dirbo įprastine tvarka. Vakare apie 19.00 val. į palatą atėjo vaikelio tėtis, pasiėmė daiktus. Kai tėtis išėjo iš skyriaus, ji nuėjo į 5 palatą paimti lašinių lapą ir tuo pačiu pavalyti prilašėjusio kraujo. Nuo vystymo stalo paėmė lašinių lapą. Netoli lapo buvo tacelė, švirkštų nematė. Švirkštų yra neįmanoma nepastebėti, nes jie nėra smulkūs. Buvo paliktas stovas ir lašinės infuzinė sistema. Flakoną, kuriame buvo trečdalis nulašėjęs, išmetė į šiukšlinę, stovą išstūmė iš palatos. Pavalė palatos grindis ir palatą užrakino. Raktą pakabino procedūriniame kabinete. Pagal nustatytą tvarką palatoje tacelė ir švirkštai prieš pradedant procedūrą laikomi ant spintelės arba ant staliuko, atlikus procedūrą tacelė su švirkštais išnešami ir išmetami į medicininių atliekų dėžutę, adatos atskirai išmetamos. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 76), liudytoja juos patvirtino. Atėjusi į darbą patikrina vaistų žurnalą, tą kartą pamainos pabaigoje pasižiūrėjo. Nebuvo įrašo, kad tą dieną panaudota gliukozė pamainoje prieš ją. Perėmus pamainą iš V. B., sutapo pagal įrašus gliukozės flakonų skaičius buvęs stalčiuje.

19L. R. K. parodė, kad dirba VšĮ Kauno klinikinėje traumatologijos punkto vedėju, atliekančiu direktoriaus (vyr. gydytojo) funkcijas. 2012-04-06 apie 19-20 val. į mobilaus ryšio telefoną jam paskambino A. A., kuris yra administratorius vaiko ir motinos priežiūrai ir kitoms priežiūroms bei tuo pačiu intensyvios terapijos skyriaus gydytojas ir pasakė, kad mirė vaikas. Pateikė informaciją, kad sustojo širdis, kokios buvo taikytos priemonės. Buvo pasakyta apie galimai sumaišytus medikamentus, galimai suleistą kalį. Tuo metu ėjo laikinai direktoriaus pareigas ir nelabai gerai buvo susipažinęs su teisės aktais, liepė daktarui lukterėti ir pasidomėti, kaip toliau elgtis. Skambinosi P. S., kaip elgtis tokioje situacijoje, kuris pasakė privalu pranešti policijai. Skambinosi teisininkei N. M., kuri patarė sudaryti žmonių grupę, kurių pareiga būtų išsiaiškinti įvykio priežastis. Stengėsi maksimaliai atlikti savo pareigas. Paskambinęs gydytojui A. A. pasakė, kad apie šį įvykį privalo pranešti policijai, formuluotės neatsimena. Sukvietė neeilinį susirinkimą. Į susirinkimą be jo vyko G. M., P. S., L. K., K. V., A. A. ir D. V.. Susirinkimas vyko vaikų intensyvios terapijos skyriaus gydytojų kabinete. Vėliau į susirinkimą buvo pakviestos vaikų gastroenterologijos skyriaus gydytos J. R. ir vedėja J. C.. Susirinkimo tikslas buvo jo patirties stoka, nes nėra patyręs teisinėje srityje ir ką toliau daryti tokioje situacijoje. Gavo informaciją, kad jų ligoninėje tokių atvejų nebuvo. Buvo išsakytos įvairios versijos, viena iš jų – kalio suleidimas. Susirinkimo metu buvo įvardinta, kad leido medikamentus slaugytoja V. B.. Nutarė ją išsikviesti kitą dieną ir su ja pakalbės gydytojas A. A.. Nebuvo kalbos, kad reikia saugoti priemones, slaugytoją. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 15), liudytojas juos patvirtino. Nurodė, kad už slaugytojos V. B. darbą atsakinga skyriaus vedėja daktarė J. C.. Yra vyr. slaugytoja, kuri koordinuoja visų slaugytojų darbą. Priimant į darbą slaugytojas, privalu supažindinti su pareigybinėmis instrukcijomis, su kuriomis supažindinama personalo skyriuje. Skyriuje nesupažindinti darbuotojai su instrukcijomis negali dirbti. Buvo sudaryta komisija.

20L. P. S. parodė, kad dirba VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje vidaus audito vadovu. Taip pat dirba ir anesteziologu. 2012-04-06 nuo 19 val. dirbo Kauno klinikinėje ligoninėje, anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus anesteziologijos poskyryje. Tą dieną jam buvo budėjimas iki 2012-04-07 8 val. ryto. 2012-04-06 apie 20 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino tuometinis direktorius R. K. ir pasakė „Povilai, atrodo, kad suleistas kalis 11 metų vaikui“, prašė pasiteirauti, ką daryti. Jam pasikalbėjus su pažįstamu prokuroru, buvo pasakyta „reikia saugoti sesutę, neliesti medicininių priemonių ir pranešti policijai“. Apie tai pasakė R. K., kuris jo paprašė atvažiuoti į ligoninę. Gydytojų kabinete buvo A. A., D. V. ir K. V., netrukus prisijungė R. K., R. B., G. M., J. C., L. K.. Jis visiems garsiai pasakė, kad reikia saugoti sesutę, žiūrėti medicinines priemones, informuoti policiją. Gydytojas A. A. pasakė, kad policijai pranešta, V. B. namie. Gydytoja G. M. pasakė, kad medicinos priemonės yra sutvarkytos pagal higienos normas. Vyko labai emocinis pokalbis. Nebuvo nagrinėjami medicininiai duomenys. Apie 22 val. jis išvažiavo į kitą darbą. 2012-04-10 direktoriaus įsakymu buvo sudaryta audito komisija, kurios pirmininku buvo paskirtas jis. Su kitais medikais buvo nuėjęs į skyrių, kuriame gulėjo mirusysis. Panaudotų adatų, švirkštų, flakonų nematė, panaudoti metami į konteinerius. Buvo surinkti darbuotojų paaiškinimai. Tyrė medicininius duomenis. Kūdikio sveikatos būklės pablogėjimas įvyko injekcijos metu, gydytojos J. R. įrašas lašant lašinei infuzijai, slaugytojos V. B. paaiškinime – injekcijos metu. Gydęs medicinos personalas nesieja vaistų leidimo su kūdikio būklės pablogėjimu, pirmiausia klinikinis vaizdas. Jis nėra nustatęs nepageidaujamų įvykių. Pasikeitus ligoninės administracijai, jis su šiuo įvykiu daugiau nesusidūrė, tyrė kiti žmonės. Pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 19), liudytojas juos patvirtino ir prašė jais remtis.

21Liudytoja G. M. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus pavaduotoja slaugai. V. B. buvo ilgametė jai pavaldi vyresnioji slaugytoja. 2012-04-06 apie 19 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino ligoninės direktorius R. K. ir pasakė „sesutė suleido kalį ir mirė 11 metų vaikas“ bei liepė skubiai rinktis ligoninėje. Direktorius paprašė, kad pakviestų į susitikimą ir jo pavaduotoją medicinai R. B. ir suaugusių intensyvios terapijos skyriaus vedėją K. V.. Nuvažiavus gydytojų kabinete buvo gydytojas A. A., K. V., direktorius R. K., P. S., D. V., L. K.. Susirinkimo tikslas buvo susirinkti ir pasikalbėti apie tai kas atsitiko. Buvo pakviestos daktarės J. R. ir J. C.. Buvo sudaryta komisija šiam atvejui ištirti. Buvo daug versijų dėl diagnozės, ji nesigilino, bet galutinės diagnozės nebuvo. Negali pasakyti, ar buvo kas pasakę saugoti švirkštus. Buvo nuėję į skyrių ji, J. R., P. S., L. K.. Sakė policija yra informuota, laukė, pasižiūrėjo, ar nėra padėtų vaistų flakonų, pasižiūrėjo grafikus, ar visos slaugytojos dirba, kiek pacientų. Slaugytojos visos dirbo pagal grafiką. Šiukšlių dėžių netikrino, niekur nelindo, laukė policijos pareigūnų. Iš gydytojo A. A. sužinojo, kad leido medikamentus slaugytoja V. B.. Jai buvo labai keista, nes pavestą darbą atlikdavo nepriekaištingai, pedantiškai. Susirinkimo metu nebuvo kalbos, kur yra vaistai, ar talpa, iš kurios buvo traukti vaistai. Gliukozės ir kalio tara yra skirtinga, skirtingas žymėjimas: kalis – raudonai ir plastikinė pakuotė, gliukozė – jaudai ir stiklinė pakuotė. Visą laiką visi gamintojai pakuoja į skirtingas pakuotes. Apie kitas ligonines ji negali pasakyti. Jų ligoninei tiekia gamintojas, kuris yra laimėjęs konkursą, gauna skirtingose pakuotėse. Vienintelis kalis yra 100 mililitrų talpos, kitų tokios talpos nėra. 5-6 mililitrus kalio per kiek laiko galima suleisti, negali tiksliai pasakyti. Mano, kad per kelias sekundes neįmanoma suleisti. Leidžiant kalio preparatus yra labai skausminga. Neleidžiamas kalis į veną, tik infuzijos būdu praskiestas stipriai. Tuo metu slaugytoja turėjo du pacientus. Atlikus procedūrą, jeigu suleidi medikamentą, dedi į tacelę ir nuneši į procedūrinį, ten yra talpos su atliekom. Asmuo, atlikęs procedūrą, iš karto meta į tam tikras talpas, jokios atliekos negali būti dedamos ant staliuko, pirštinės nusimaunamos. Gliukozę atidarius galima naudoti 12 valandų. Su slaugytoja V. B. bendravo tiktai kitą dieną, kuri pasakė, kad beleidžiant gliukozę, vaikui įvyko klinikinė mirtis.

22L. R. B. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus pavaduotoja medicinai. 2012-04-06 apie 19 val. ji buvo iškviesta į klinikinės ligoninės vaikų skyrių susirinkimą. R. K. telefonu pranešė, kad mirė vaikas, lygtai supainioti vaistai. Nuvažiavus gydytojų kabinete buvo gydytojas A. A., K. V., direktorius R. K., P. S., J. C., J. R., D. V., L. K.. Jau buvo pranešta policijai. Buvo kalba apie padidintą kalio kiekį kraujyje, kad tas kraujas buvo hemolizuotas, kad reikia sudaryti komisiją ir nagrinėti atvejį. Gydytoja J. R. sakė, kad paskyrė gliukozę. Kalbos, kad buvo A. A. pranešimas apie netyčinį gyvybės atėmimą, tą vakarą nebuvo, buvo traktuojama, kaip nelaimingas atvejis, pranešimas policijai. Pasitarimo metu ji negirdėjo traktuotės, kad reikia saugoti sesutę, priemones, informuoti policiją. Kokia procedūra įvykus nelaimingam atsitikimui, jai nežinoma. Į procedūrinį ėjo pažiūrėti kalio, apie kurio versiją iškėlė D. V., A. A.. Ėjo P. S., G. M., teisininkė L. K.. Jie pasižiūrėjo, buvo du buteliukai spintoje, gliukozė buvo stalčiuje. Praimtų buteliukų nematė. Medicininių atliekų dėžių ji netikrino. Į penktą palatą nebuvo užėjus. Nebuvo jokių įrodomųjų faktų, ar teiginių, kurie patvirtintų, kad versija apie kalį buvo galima. Ji buvo paskirta komisijos pirmininkė. Gavo protokolo ruošinį su visais išsakytais darbuotojų pasisakymais, nurodyta tyrimo kryptis ir mirties priežastis. Informavo direktorių, kad ji nepasirašys tokio protokolo, reikia nagrinėti įvykį iš esmės. Nustebino, kad visas personalas, dalyvavę tame visi liudijo kaip iš rašto, išsivystė diskusija, daugelis teiginių tapo abejotini. Jai buvo daromas spaudimas, tačiau ji pripažįsta išvadą, bet mirties išvada tapo neaiški, lyginant klinikų specialistų išvadas ir skrodimo duomenis, buvo daug prieštaringų teiginių ir neaišku, kas sakė netiesą, ta tiesa pasiklydo tarp dviejų versijų, tiek viena savotiška, tiek ir antra, kuri buvo labai tendencingai pateikta. Niekas iš gydytojų neminėjo, nebuvo kalbama apie gaivinimo metu širdies atsistatymą, tik buvo kalba, kad vaiko nepavyko atgaivinti, buvo asistolija, vienas iš variantų širdies sustojimas. Mano, kad nei antras, nei trečias kraujas yra nevertinamas, abu gaivinant vaiką yra nevertintini. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 35-38), liudytoja parodymus patvirtino ir prašė jais remtis.

23Liudytojas K. V. parodė, kad įvykio vakarą buvo pakviestas daktaro R. K. į vaikų reanimaciją aptarti įvykusį atvejį su mirusiu vaiku. Susirinko administracijos vadovai, daktarai, kurie dalyvavo gaivinime, skyriaus vedėja J. C., daktarė R. B., kadrų viršininkė, audito vadovas P. S., daktarė J. R.. Buvo aiškinamasi situacija, kaip įvyko, kaip vertinti, kam pranešti. Buvo sprendžiama, kokia staiga turi atlikti pomirtinį vaiko tyrimą ir kam pranešti, nes buvo neeilinis įvykis. Buvo priimtas sprendimas, kad atlikti teismo medikams ir, kad nieko neliesti, nieko neišnešti. Palata buvo užrakinta. P. S., G. M., R. B. pakilo į viršų į vaikų skyrių, apžiūrėjo, kur buvo gaivinimas, kokie medikamentai, ar jie leisti. Buvo sudaryta komisija ištirti, ar buvo laikomasi visų pareigybių, grafikai patikrinti, deleguoti žmonės autopsijai. Jis, D. V. vyko į teismo autopsiją. Apžiūrėjo skrodimo metu vaiko kūnelį, tiriant širdelę žiūrėjo, ar nėra oro. Nustačius, kad oro nėra buvo nuspręsta, kad širdį atiduos tirti kardiologijos institutui. Mano, kad įvyko širdies ritmo sutrikimas. Kiek dirba, niekada neima tyrimo iš mirštančio žmogaus. Įstatymas reglamentuoja, kad gaivinti 20-30 minučių, ne ilgiau, šiuo atveju virš 2 valandų. Pasitarimo metu kalbėjo D. V. ir A. A., kad gaivinimo metu pulso nebuvo, bet monitoriuj kažkokias kreives matė, atsistačiusią širdies veiklą, kažkurį tai laiką. Jis teigęs jiems, jeigu matė kreivę, kodėl neužfiksavo, galėjo užfiksuoti jeigu turėjo laiko tam padaryti. Kuris iš gydytojų tai sakė jis neprisimena. Jeigu būtų širdies veikla atsistačiusi, jaustų pulsą, tada galėtų sakyti, kad atsistatė. Apie širdies atsistatymą nors ir trumpalaikį pažymima ligos istorijoje, jeigu 3-5 min., jeigu minutę, jeigu pulsą užčiuopia, tai vadinasi atsistatė mechaninė širdies veikla, pažymima ar užrašoma ant juostos, kad buvo koks trumpalaikis, bet ne elektriniai virpesiai. Kalis yra labai skausmingas preparatas, kalis ir magnis. Deginantis, net paralyžiuojantis. Jeigu kalis, turi būti požymis, išoriškai negali matyti. Turėjo saugoti visus skyriaus medikamentus, šiukšliadėžes, konteinerius. Yra tyrėjų darbas, jeigu iškviesta, niekas neliečiama. Iki atvykstant policijai, jis jokių priemonių nesiėmė, kad saugoti, tik buvo aptarta, kad nieko neliesti.

24Liudytoja L. D. parodė, kad įvykio dieną budėjo skyriaus laboratorijoje, ji yra laboratorijos vedėja ir gydytoja. Po 16 val. buvo pristatytas kraujo mėginys iš vaikų skyriaus, pristatė slaugytoja, ant siuntimo pasirašęs A. A., užregistravo. Matė, kad mėginys hemolizuotas, rezultatas - 7,4 milimoliai litre kalio. Ji skambino A. A., jam negalėjus prieiti, pasakė, kad kraujas lengvai hemolizuotas ir reikia pakartoti mėginį. Jeigu yra bent su lengva hemolize, net nebando tirti, tačiau jeigu kitam ėminiui paimti yra galimybė. Jeigu nėra galimybės vertinama, bandoma bent jau orientacinį rezultatą gauti, jis yra geriau, negu nežinoti nieko. Kitą mėginį gavo apie 17.17 val., jis nebuvo hemolizuotas. Nėra aparatūros, kad galima būtų įvertinti hemolizės laipsnį, yra vertinama vizualiai pagal kraujo spalvos intensyvumą (ružava, raudona ir bordo), jeigu lengvai rausvas, nevertina. Gydytojo kompetencija vertinti. Laboratorijos tikslas, pareiga atiduoti tikslų ir teisingą atsakymą. Jų laboratorijoje tuo metu nebuvo pagal amžiaus skirtumą įvesti dydžiai. Tris kartus ji darė D. D. kraujo tyrimus; pirmas iš poliklinikos apie 1 val., sekantis po 16 val. ir paskutinis po 17 val.. 1 valandą kalio kiekis buvo normalus – 4,3 milimoliai litre, 16 valandos – 7,4 milimoliai, tačiau kraujas buvo lengvai hemolizuotas, o 17 valandą – 3,4 milimoliai litre, taip pat norma. Lengva hemolizė gali įtakoti rezultatus nuo 5 iki 10 procentų, todėl pagal jos paskaičiavimus kraujyje buvo kalio tuo metu ne mažiau kaip 6 milimoliai litre.

25L. N. P. parodė, kad 2012-04-02 iki 2012-04-06 18 val. ji kartu su savo mažamečiu sūnumi Dovydu, gulėjo Kauno klinikinėje ligoninėje, vaikų gastroenterologijos skyriuje. Buvo paguldyti į 10 palatą, kuri yra šalia procedūrinio kabineto. 2012-04-06 apie 11 val. jų skyriuje paguldė mamą su kūdikiu. Apie 14.30 val. matė seselę nešančią kūdikį sukniubusį į procedūrinį kabinetą, suprato, kad kažkas negero įvyko. Per tą laiką matė kas 10 minučių, palaipsniui praeinančią pro jos palatą V. B., iš kažkurios palatos atvežė lašinę, po to naujagimių vežimėlį, ir dėžutę, žalsvą, į kurią dedamas švirkštas leisti vaistus. Po to liepė kažką išplauti, žodžių negirdėjo. Girdėjosi, kad vyko gaivinimas, bet niekas nekalbėjo kas atsitiko. Iš seselės elgesio po šių įvykių ji nesuprato, kad kas būtų rimto atsitikę, jos veide matėsi šypsena, buvo geros nuotaikos.

26L. Ž. K. parodė, kad dirba VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje I – jame vaikų ligų skyriuje gydytoja. Įvykio dieną dirbo iki 14 valandos, nelaimė įvyko vėliau, nelabai ką žino. Po to dirbo 8 dieną visą parą. Sužinojo iš slaugytojos Paškevičiūtės, kad kūdikis mirė, yra įtarimas dėl kalio, bet buvo pasakyti žodžiai, kad tai yra nesąmonė. Po šio įvykio jai buvo sunku dirbti ir, jeigu skirdavo gliukozę, pati patikrindavo palašinus ant rankos ir paragaujant ar saldus. Kalis labai neskanus, galima atskirti. Nes buteliukas gali neatitikti, o kaip tie preparatai pilstomi nežino, tai fabrikinis dalykas. Vaikų ligų skyriuje yra medikamentas kalis. Dėl griežtos apskaitos nežino, visi vaistai yra apskaitoje, kaliui nėra išskirtinės vietos, kad turi būti padėtas būtent toje vietoje, o ne kitoje. Jos kaip gydytojos požiūris dėl įvykio – mano jog mirtis ištiko nuo to, kas buvo suleista, bet, ar kaltinamoji žino, kas buvo suleista, ji negali pasakyti. Pagal klinikinius simptomus, pagal tiek kiek žino, gaunasi kalis, bet sužinojus ligoninės aptarimuose, kad vaikelis sirgo fibroelastoze, tokiu atveju šiek tiek keičia situaciją. Neteko susidurti, kaip taip sureaguotų į kokį vaistą. Su D. D. medicininiais dokumentais nėra susipažinusi. Jos manymas yra pagrįstas tiesiog informacija. Teigia, jeigu žinotų, kad viena iš versijų kalis, tai ji iš karto paimtų tą, kas buvo suleista ir neatiduotų niekam apart teisėsaugos. Jeigu jai seselė tvirtina, kad leido gliukozę, tai ji norėtų ją apginti.

27Liudytoja J. C. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje vaikų gastroenterologijos skyriuje vedėjos pareigose. 2012-04-06 D. D. atvyko į priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas gydytojo E. Š. ir 11.20 val. buvo paguldytas į skyrių. Gydytoja J. R. apžiūrėjo kūdikį, sudarė gydymo planą, suderino tyrimo ir gydymo planą su ja ir pradėjo gydymą, buvo pastatyta infuzija, kateteris. Po to perdavus pamainą išėjo. 21.10 val. buvo iškviesta daktaro A. A. į skyrių. Buvo supažindinta, kad mirė vaikelis, kad daktarė gavusi tyrimus pasakė suleisti gliukozės į veną ir leidžiant vaikeliui pasidarė bloga, išblyško, neteko sąmonės. Buvo pradėtas gaivinimas, buvo procedūriniame, paskui intensyvios terapijos skyriuje, kur buvo tęstas gaivinimas. Pasitarimo metu ji buvo apklausta ir išprašyta už durų, apie mirties priežastis prie jos nebuvo kalbėta. Po pasitarimo buvo pakviesta atgal į kabinetą ir buvo pasakyta, kad visą informaciją, kas besikreiptų, teikia R. K.. Ji buvo nušalinta nuo bet kokių sprendimų priėmimo. Į procedūrinį ėjo ji, P. S., G. M., teisininkė K., pasižiūrėti kokia tvarka. Ją pakvietė kaip skyriaus vedėją. Gliukozė ir kalis stovėjo visai skirtingose vietose. Teigia, kad tik nuo kalio jų skyriuje gali ištikti staigi mirtis. Dėl talpos, iš kurios buvo pritraukta, švirkštų, su kuriais buvo suleista, jos niekas neklausė. Liudytoja patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašė jais remtis.

28Liudytojas tyrėjas A. S. parodė, kad 2012-04-06 apie 19 val. budinčioje dalyje buvo gautas pranešimas apie supainiotus vaistus. Jam pranešė Santakos PK budintis 21.30 val., išvyko apie 23.30 val. kartu su vairuotoju Marcinkevičium. Gydymo įstaigoje bendraujant su gydytoju A. A., klausė, ar galėjo mirti dėl supainiotų vaistų. Jis sakė, kad pranešant įvyko nesusipratimas ir jis daugiau nieko paaiškinti negali. Gydytojas pakeitė nuomonę. Jis suprato, kad aplamai ne taip pranešė, nieko nebuvo, bet užfiksavus pranešimą, jį privaloma tirti. Tuomet paklausus, kaip gydytojo, nuo ko galėjo mirti. Jis nurodė, kaip kūdikio mirties sindromą. Domėjosi, kas buvo vaikui leidžiama ir iš sveikatos istorijos nurašė, kokie vaistai buvo leidžiami. Paklausus gydytojo, kur yra talpos, švirkštai, atsakė ne jis gydė ir daugiau nieko negali pakomentuoti. Apžiūrėjo kūdikį, dalyvavo gydytojas A. A., kuris nieko nekomentavo. Ant kūnelio jokių sužalojimų nebuvo, nebuvo išsekęs, normalus kūdikis. Po visų atliktų veiksmų, davė užduotį, kad ekspertas atsakytų į tam tikrus klausimus. Tą vakarą daugiau nieko neapklausė, nes nebuvo nei vaiką gydžiusių gydytojų nei slaugytojų. Įvykio vietos neapžiūrėjo, nes nebuvo kaip, gydytojas tuo metu klaidino, nes pranešė įvyko nesusipratimas, kad nebuvo vaistų suleista. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl mirties priežasties, o ne dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Gavus medikų išvadas, jis tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlieka. Jis veiksmus atlieka pagal pirminius pranešimus.

29L. M. T. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje vaikų gastroenterologijos skyriaus valytoja. Įvykio dieną ji darbe nebuvo, buvo atvykus kitą dieną. Iš kitų valytojų sužinojo apie vaiko mirtį. Palata, kurioje gulėjo vaikas buvo užrakinta ir liko nesutvarkyta. Sužinojusi, kad raktas yra, ji nuėjo į palatą ir pamatė, kad palata sutvarkyta, švari, šiukšlių nebuvo, tik lova nepaklota. Perklojo lovą ir dizenfekavo palatą. Palatoje panaudotų medikamentų, švirkštų, tacelių nematė, šiukšliadėžė buvo tuščia. Kiekvieną dieną valytojos išneša šiukšles. Valė ir procedūrinį kabinetą, šiukšliadėžėje buvo gal du flakonai, gulėjo tarp šiukšlių tušti.

30Liudytojas G. L. parodė, kad Kauno klinikose slaugytoja. Buvo iškviesta į antrą Kauno klinikinę ligoninę. Nuvažiavus, vyko gaivinimas, visi tvarkingai dirbo, ji nieko nedarė, gale pastovėjo. Ji važiavo tam, jeigu reikėtų vaiką pervežti. Ji po gaivinimo išvažiavo, gydytojas V. G. liko. Kas vadovavo gaivinimui negali pasakyti, visi bendrai dirbo. Nebuvo komentarų nuo ko vaikas buvo gaivinamas. Negali pasakyti, ar gydytojas V. G. gaivinimo metu sakė apie atsistačiusią širdies veiklą. Prieš vykdama į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę ji iš gydytojo V. G. žinojo, kad reikės gaivinti nuo hiperkalemijos.

31Liudytoja tyrėja I. K. parodė, kad dirba Kauno Santakos PK tyrėja kas ketvirtą parą. Atėjus į darbą, gavo budėtojo nurodymą vykti apklausti mirusio kūdikio tėvus. Nuvykus apklausė mamą, kuri konkrečiai nurodė, kad buvo leidžiami vaistai švirkštu ar į kateterį, ar į veną, dabar nepasakys. K. D. jau tuo metu nurodė mačiusi kaip buvo švirkštai išnešti iš palatos. Nuvykus į klinikinę ligoninę, apžiūrėjo ligos istoriją, kadangi nebuvo išimta, iš mamos sužinojus, kad yra sąsiuvinis, kuriame yra žymimi vaistai ir su didžiausiais prašymais, maldavimais ar slaugytojos, ar budinčios seselės išėmė sąsiuvinius. Paklausus, kur yra švirkštai, pasakė sunaikinti, kur ir kaip jie naikinami nesidomėjo dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Paklausus, kuri sesutė leido vaistus, liepė klausti pas administraciją, pavardės nenurodė. Išėmus ligos istoriją, sąsiuvinį, į kurį buvo žymimi vaistai, grįžo į komisariatą. Jai atlikinėjant tarnybinius veiksmus, duomenų apie tai, kad tikėtina vaiko mirties priežastis suleistas kalis, iš medikų personalo niekas nekalbėjo. Jai paklausus, kur palata, kur raktas, niekas jai neparodė ir šių patalpų neaprodė.

32L. V. N. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje maisto išdavėja. Įvykio dieną dirbo per du aukštus. Kaip viskas nutiko, ji nieko nematė, tuo metu buvo ketvirtame aukšte, susiplovė indus ir atvežė vakarienę, V. B. dalino. Kažkuriuo metu, matė iš procedūrinio išbėgančią L. G. užsiėmusią burną į tualetą. Paskui prie posto matė stovinčias slaugytoją, padėjėją ir nukentėjusiąją mamą. Jai paklausus slaugytojos, atsakė vaikeliui negerai, buvo atėję intensyvios terapijos gydytojai. Susitvarkiusi virtuvėlėje nuėjo vėl į ketvirtą aukštą. Apie vaiko mirties priežastį visi šnekėjo, kad su širdele negerai, apie kalį neprisimena, kad kalbėtų. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 80-83), liudytoja juos patvirtino ir prašė jais remtis.

33Specialistas Rimantas Kėvalas patvirtino duotą išvadą. Paaiškino, kad vaikų ir suaugusių normos yra skirtingos, gydytoja J. R. turėjo žinoti vaikų 11 mėnesių normą, 3,33 normalus kūdikio cukraus kiekis kraujyje, apatinė norma- 2,5. Po to mama vaiką pamaitina, dar vaikas gauna tam tikrą kiekį angliavandenių ir gliukozės. Paskui paskiriama atlikti nelogišką paskyrimą. Pirmiausia slaugytoja turėtų žinoti pagrindines normas, kelis kartus kartoja apie dvigubą kontrolę. Ji turėtų nevykdyti, jeigu nelogiškas paskyrimas, kam skirti gliukozę, jeigu normalus kiekis ir vaikas miega ramus. Toks kiekis turėtų būti skiriamas, kai krenta gliukozė mažiau vieneto, tai visai ne šitoje situacijoje. Sveikam kūdikiui leidžiama kažkas į veną ir tipiškas mirties mechanizmas, vaikas suklykia, pabąla, sustingsta ir tebeesant kvėpavimui konstatuojamas širdies sustojimas. Vaikams skirtingai nuo suaugusiųjų pirma sustoja kvėpavimas, tik paskui širdis. Gaivinimas buvo labai geras, efektyvus, gaivino profesionalai ir virš dviejų valandų nedavė jokio rezultato. Autopsijos duomenys rodė, kad nėra nė vienos priežasties galėjusios sąlygoti staigią mirtį. Yra spekuliuojama fibroelastoze, nėra šitos ligos pas šitą vaiką. Yra kairio prieširdžio pakitimai, bet jie visiškai neturėjo įtakos, jeigu kalbama apie fibroelastozę, tai reikia kalbėti apie skilvelių pakitimus, o to nebuvo. Arba nesupratimas šitos patologijos, arba tai yra melas. Fibroelastozės nebuvo, tai patvirtino ir kiti specialistai atlikę tyrimus. Tai įvyksta, arba dėl kanalopatijos, kas sąlygoja staigią mirtį, bet tai nebūdinga tokio amžiaus vaikams, tai būdinga paaugliams ir vyrams iki 35 metų, esant teigiamoms, neigiamoms emocijoms, kas užveda skilvelių virpėjimą. Šiuo atveju įvyko širdies sustojimas staiga, kūdikis miegojo, ramybės būsena, negalėjo vaikui būti jokio streso, kas galėjo sukelti skilvelių virpėjimą, todėl šita versija buvo atmesta. Staigios kūdikio mirties sindromas ištinka visai sveiką kūdikį ir pilnai ištyrus, neradus tam sąlygų ir autopsijoje nerandama jokių pakitimų, šiuo atveju vaikas viduriavo, jis turėjo virusinę infekciją. Staigi kūdikio mirtis negali įvykti ligoninėje, tik namuose, apie šią versiją net nereikia kalbėti. Kai širdies sustojimas įvyko leidžiant, o iš tokių vaistų skyriuje yra tik kalio chloridas, tai buvo netiesioginiai įrodymai ir 100 procentų negalima to teigti, tačiau kitos aplinkybės tai leidžia teigti. Nusprendė, kad tai vienintelė priežastis, sukėlusi staigų širdies sustojimą kūdikiui leidžiant kalio chloridą. Jam kaip medikui nesuprantama kam kalio chloridas yra laikomas nurodytame vaikų skyriuje. Kalis turėtų būti tik vaikų reanimacijos skyriuje. Neturėtų to būti miesto ligoninėje, tai sąlygoja tokios tragedijos atsiradimą, tai būtų klausimas tiems žmonėms, kurie vadovauja ligoninei. Buvo daug kabama apie kalio padidėjimą. Nėra Lietuvoje metodų, kaip reiktų vertinti kraujo tyrimą, pasižiūrima vizualiai ir nusprendžiama, pasakė, kad lengva hemolizė. Kiekvienas tyrimas turėtų būti vertinamas, 7,4 maksimumas, kalis galėjo padidėti 3-5 procentus, kalis tuo metu vaiko kraujyje buvo apie 6-6,5 to pilnai užteko, kad įvyktų širdies sustojimas dėl suleidimo kalio chlorido. Šitą tyrė 16 specialistų, 6 Kauno, 6 Vilniaus ir 4 akreditavimo tarnybos specialistai, tai 16 specialistų išvada, su kuria jis sutinka ir pasirašė. Kalio chloridas, jeigu lašinamas kaip priklauso, jis nėra skausmingas, praskiestas ir labai lėtai. Vaikams yra leidžiamas labai retai, daugiau duodama gerti. O, jeigu reikia greitos korekcijos, vaikas būna komoje, sunkioje būklėje, preparatas lašinamas, tada skausmingas. Šiuo atveju kalio chlorido niekas ir negalėjo skirti, nes nebuvo tokių duomenų. Jis rado tik 5 atvejus visame pasaulyje aprašytus, kada buvo sumaišytas tirpalas ruošiant jį farmacininkams. Leidžiant kalį- pradeda klykti, šaukti, įvyksta asistolija, konstatuojamas aukštas kalio kiekis, gaivinimas neduoda efekto. Kita mirties priežastis negalėjo būti. Vienas iš objektyviausių įrodymų- buvo mirties mechanizmas, kad įvyko per pirminį širdies sustojimą, antras - jokio efekto nuo profesionalus ilgo gaivinimo, ir trečias - sveikas vaikas ir du nepagrindiniai kriterijai – kalio kiekis kraujyje ir aukštas T dantelis, bet jų galėjo ir nebūti. Elektrinės širdies veiklos atsistatymas yra niekas, ir tai neturėtų būti pildoma medicininėje dokumentacijoje, netikėti daktaro V. G. parodymais nėra pagrindo, jam nėra jokio tikslo meluoti. Tai visai nepagrindinis dalykas, todėl daktaras V. G. medicininiuose dokumentuose net neužsiminė. Specialisto išvadoje niekada nėra skirstoma į pagrindinius ir šalutinius, surašoma viskas, kuo buvo remtasi. Tai buvo jautru, nes buvo neeilinė situacija ir padaryti dviprasmiškai, neteisingai, būtų per daug atsakinga. Buvo šimtą kartų svarstyta. Slaugytoja turėtų, - jeigu parašyta suleisti gliukozę 10 procentų 40 mililitrų, tada ji pasikviečia kitą slaugytoją, prisileidžia gliukozės, jos abidvi pasirašo, nueina ir abidvi atlieka paskyrimą. Slaugytojos yra tarpininkas tarp ligonio ir gydymo proceso, ir reikia galvoti, kaip sumažinti klaidos tikimybę. Jo asmeninė nuomonė, kad į vaikus reikia kreipti daugiausia dėmesio.

34Ekspertas Dainius Tumėnas patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kas su specialisto išvada sutinka pilna apimtimi, abejonių nekilo. Pateiktus klausimus visi kartu atsakinėjo, komisija kartu sprendė. Autopsijos atlikime dalyvavo trys gydytojai, nes įvykis neeilinis, buvo kiti kviesti specialistai. Atliekant tyrimą buvo pateikti medicininiai dokumentai. Išvada paremta tiek medicininiais dokumentais, tiek lavono tyrimu, tiek liudytojų apklausomis, tiek papildomais tyrimais. Remiasi visuma, jeigu neatitinka, aprašomojoje dalyje aprašo, kas neatitinka. Kadangi jie įvardino mirties priežastį - apsinuodijimas kalio chlorido tirpalu, todėl sudėliojo tuos punktus, kurie atitinka apnuodijimui kaliu. Nustatė galutinę D. D. diagnozė – pagrindinė: ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija. Komplikacijos: Asistolija. Gretutiniai susirgimai: Kairio prieširdžio fibroelastozė. Nepatikslintas gastroenterokolitas.

35Specialistė D. P. išvadas, duotas specialisto išvadoje patvirtino. Konkrečiai ji atsakinėjo į klausimus, kas liečia širdies tyrimą. Buvo rasta kairio prieširdžio fibroelastozė, bet tai visiškai nekeičia nustatytos mirties priežasties. Ji jokios įtakos mirčiai neturėjo. Jokių įgimtų pakitimų apart aukščiau nurodytos fibroelastozės, nebuvo rasta. Duomenų, kad vaikas mirė nuo staigios kūdikių mirties sindromo, nenustatė. Širdyje ji jokios infekcijos nematė. Papildomai paaiškinti nieko neturi.

36Specialistė R. Š. duotas išvadas patvirtino. Paaiškino, kad kairio prieširdžio fibroelastozė nesusijusi su staigia kūdikio mirtimi, nebuvo anatominių požymių apraiškos. Pagal medicininius dokumentus, kūdikis buvo sveikas iki šio įvykio ir kairio prieširdžio fibroelastozė negalėjo sąlygoti staigios kūdikio mirties. Įvardino mirties priežastį - apsinuodijimas kalio chlorido tirpalu, nes susiję su intervencija, vaistų leidimu, galima tik įtarti, kad buvo leidžiamas kalis. Kad D. D. mirties priežastis įvyko dėl intraveninio kalio, medicinoje reikia įrodymų, bet pagal parodymus, kad sustojo širdis, įvyko asistolija, tik trumpam buvo atsistačiusi elektrinė širdies veikla su nenormaliais danteliais, tai leidžia manyti, kad buvo hiperkalemija, bet įrodymų, kad buvo leistas kalis, tikriausiai nėra. Turėtų būti įrašas, kad buvo skirtas kalis. Matytas širdies veiklos atsistatymas, buvo labai trumpalaikis. Aukšti danteliai yra specifika. Čia specifiniai hiperkalemijai būdingi pokyčiai, elektrokardiografiniai. Hiperkalemija kalio koncetracijos kraujo serume padidėjimas, bet žiūrint kokiu greičiu suleidžiama, jeigu greitai, jis gali duoti poveikį širdžiai ir įvyksta asistolija. Intraveninė intoksikacija, nes kūdikis suklykė ir sustojo širdis, kitų priežasčių asistolijai nebuvo, o viena asistolijos priežasčių yra hiperkalemija, tas leido įtarti, kad gali būti intoksikacija kalio chloridu. Esminiai požymiai kraujo tyrimai ir pati asistolijos klinika, nes gaivinant širdis neužsivedė, tuo labiau ligoninėje, turint visas priemones ir praėjus nedaug laiko nuo asistolijos pradžios. Jeigu dėl širdies ligų atgaivina pacientą, nors ir trumam, o šiuo atveju buvo asistolija nepasiduodanti gaivinimui. Esant fibroelastozei, kraujo rodikliai nepakistų, kraujo tyrime pokyčiai neatsirastų. Širdį veikiantys glikozidai skiriamai širdies nepakankamumui mažinti. Jie naudojami retai. Tokie vaistai yra tik kardiologiniuose skyriuose, gastroenterologijos skyriuose neturėtų būti, jie prie širdies ligų. Jeigu būtų perdozavimas glikozidais, tai atvirkščiai - hipokalemija. Suleisti ar skirti kalio chlorido įrašo, nėra mačiusi, toks paskyrimas nerealus, tokio įrašo negalėtų būti. Tiriant šį atvejį, vaikui iki jo mirties širdies nepakankamumo požymių nebuvo, pagal medicininius dokumentus, vaikas buvo sveikas, vystėsi normaliai, be to jam darytas ultragarso tyrimas dėl ūžesio širdies, jokių pokyčių nerasta, viskas funkcionavo normaliai, tyrimas atliktas pilnai, buvo normalus.

37Specialistė Ž. D. savo duotas išvadas, pateikiant tyrimą, patvirtino. Nurodė, kad ji vaikų kardiologė mokslų daktarė ir Santariškių vaikų kardiologijos skyriaus vyr. koordinatorė. Dalyvavo dviejuose posėdžiuose, teismo medicinos institute, atsakinėjo į kardiologinius klausimus pagal savo specialybę. Buvo klausimas dėl galimos fibroelastozės įtakos širdies darbui. Kadangi židinys yra prieširdyje, negalėjo sutrikdyti. Būna skilveliuose ir dėl mechaninės veiklos širdis negali susitraukti. Buvo mažas židinys. Antras dalykas, ar galėjo būti įgimta kokia širdies patologija. Juos įrodyti gali tik molekulinis genetikos tyrimas. Įgimti laidumo sutrikimai gali būti, negalima nei patvirtinti, nei atmesti. Staigi mirtis esant laidumo sutrikimams gali nutikti miegant karščiuojant, gali sąlygoti infekcija, stresas. Širdis staigiai sustoja. Gali išprovokuoti bet kas, stresas, skystis, leidžiant vaistą. Kūdikių širdies mirčių didelė tikimybė iki metų. Pačios staigios kūdikio mirties daug priežasčių, daugumoje jos įvyksta miegant, priklauso nuo laidumo sutrikimo. Vieniems temperatūra, kitiems stresas, kitiems infekcija įtakoja. Iš pateiktos dokumentacijos to nėra, tik gali įtarti. Iki diagnozės nustatymo tokie vaikai būna visiškai sveiki, staigi mirtis – krenta arba neatsibunda po nakties. Staigios kūdikio širdies sindromas ir įgimtos širdies ligos – dvi skirtingos diagnozės. Esant įgimtam širdies laidumo sutrikimui kraujo tyrimas nepakinta, nekeistų kraujo tyrimų, mano jog elektrolitų kiekis kraujyje taip pat nepakistų, nes akimirksniu sustoja širdis, išsivysto asistolija.

38Specialistė V. Ž. duotas išvadas, atliekant tyrimą jai pavestais klausimais, patvirtino. Nurodė, kad pagal turimus duomenis galimos dvi mirties priežastys: viena – preparatas, kas buvo leista tuo metu, nes tiesioginis ryšys su įvykiu ir antra širdies laidžiosios sistemos būklė, o kas buvo tiesioginė priežastis iš medicininių dokumentų negalėtų pasakyti. Pagal esamas aplinkybes ir liudytojų parodymus, kad mirties priežastis - ūmi intraveninė intoksikacija kalio tirpalu, negali kategoriškai nei teigti, nei atmesti. Tai labiausiai tikėtina priežastis - dėl staigios asistolijos ir neefektyvių medicininių priemonių, kurios buvo pradėtos taikyti nedelsiant. Hiperkalemijai nustatyti yra procesas, jeigu kas buvo leista, tai yra įvykis ir tapatinti šių dalykų nereikėtų. Jeigu daryti prielaidą, kad buvo suleistas kalis, tai sukelta staigaus suleidimo yra širdies sustojimas ir hiperkalemija yra ne tas pats. Esant įgimtiems širdies laidumo sutrikimams, staigi mirtis galėtų būti, jeigu yra veiksnys (streso priežastis ir išraiška), kuris provokuoja, ramybės būsenoje neturėtų įvykti širdies asistolija. Galėtų būti labai įvairūs veiksniai, infekcija ar galėtų iššaukti, negali pasakyti bet, kad vienas iš veiksnių tas, kas buvo leidžiama, yra akivaizdu. Pastarojo atveju gaivinimo efektyvumas didesnis, didelė tikimybė išgyventi, greitai atstato, per skilvelių virpėjimą. Jeigu vaikas išsirietė į U raidę ir suklykė, mano kažkas stojant širdžiai ir galėtų būti streso išraiška. Gliukozė, kad sukeltų tokį stresą, tikimybė nėra didelė, nes ją leidžiant ar lašinant neskausminga, o kalis neskiestas - vienareikšmiškai sukeltų.

39Rašytinė medžiaga: 2012-05-03 įtariamoji V. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė visas aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos jos apklausų protokoluose, t.y. parodė aplinkybes, susijusias su jos atlikta Natrio chlorido lašinės sistemos paruošimu ir prijungimu pacientui D. D. bei dviejų švirkštų su gliukozės tirpalu paruošimu ir suleidimu pacientui D. D.. Taip pat parodė įvykio vietoje aplinkybes, susijusias su kūdikio gaivinimu (6 t., b. l. 154-159). 2012-04-06 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu Josvainių g. 2, Kaunas, Kauno klinikinės ligoninės patologijos skyriaus patalpose ant gulto guli mažamečio vaiko – berniuko – berniuko, apie 11 mėnesių amžiaus, lavonas - 77 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Apžiūrėjus kūną išorinių smurto žymių nėra, vaikas prižiūrėtas, lavonas guli ant nugaros, rankos nuleistos (1 t., b. l. 19-22). 2012-04-12 VšĮ KKL gastroenterologijos skyriaus 5-tos palatos apžiūros metu nustatyta, kad atvykus į Kauno klinikinės ligoninės gastroenterologijos skyrių, užlipus į 5 aukštą, koridoriaus gale dešinėje pusėje yra durys, ant kurių matomas užrašas „mokama palata“. Įėjus pro šias duris, patenkama į tambūrą, kuriame prie priešakinės sienos yra kriauklė, virš jos popierinio rankšluosčio laikiklis. Prie kairėje pusėje esančios sienos yra šaldytuvas, virš jo ant lentynėlės yra mikrobangų krosnelė, ant jos uždėtas elektrinis virdulys. Už šaldytuvo arčiau priešakinės tambūro sienos yra prieškambario spinta. Dešinėje pusėje yra sekančios durys, pro kurias patenkame į palatą. Prie priešakinės sienos stovi lova, už jos arčiau lango stovi spintelė, taburetė. Prie galinės pusės sienos stovi kūdikio lovytė. Palatoje prie kairėje pusėje esančios sienos yra langas, prie jo yra stalas su taburete, sienos kampe ant pakabinamos stovo yra televizorius. Už kūdikio lovytės yra durys, pro kurias patenkame į WC patalpą, kurioje yra dušas atitvertas užuolaida. WC patalpoje, kairėje nuo durų, prie sienos yra plastikinė dėžė su užrašu „nešvarūs vystyklai“ (1 t., b. l. 23-33). 2012-04-24 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų gastroenterologijos skyriaus, 5 aukšto procedūrinio kabineto apžiūros metu nustatyta, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Vaikų gastroenterologijos skyrius yra adresu Baltijos g. 120, Kaune, pastato 4-ajame ir 5-ajame aukštuose. Pastato 5-ajame aukšte, minėtame skyriuje, yra baltos spalvos medinės durys, ant kurių yra lentelė su užrašu „Procedūrų kabinetas“ ir lentelė su užrašu „510“. Pro šias duris patenkama į 3,6 m. pločio ir 4,1 m. ilgio kabinetą. Aprašyta medicininių preparatų , įrankių, atliekų laikymo vietos pridėtos prie protokolo fotolentelės (1 t., b. l. 34-75). 2012-04-24 buvo apžiūrėtos VšĮ KKL Infekcijų kontrolės skyriaus medicininių atliekų nukenksminimo patalpos. Prie kairėje pusėje esančios sienos stovi rašomasis stalas. Ant stalo yra padėtas „medicininių atliekų nukenksminimo registracijos žurnalas“. Iš šio žurnalo yra nufotografuojami 3-4 lapai, t.y., įrašai 2012-04-06 ir 07 dienos, bei 7 lapas, t.y., įrašas 2012-04-10 dienos. Toliau dešinėje pusėje matoma antra patalpa, kurioje durų nėra. Ši patalpa priklauso infekcijų kontrolės skyriaus medicininių atliekų nukenksminimo patalpoms. Šioje patalpoje, stovint nugara pasisukus į įėjimo į šią patalpą pusę, prie kairėje pusėje esančios sienos, priešakinės sienos ir dešinėje pusėje esančios sienos matome sustatytus mėlynos spalvos plastmasinius konteinerius, uždengiamus geltonos spalvos dangčiais. Viso yra 15 konteinerių. Konteineriai yra tušti. Ant kai kurių konteinerių matomi užrašai „Mažylio gn; R.Kryžiaus ir R.Kryžiaus I-as traumatologo sk“. Apžiūrėjus abejas šias patalpas, 2012-04-06 d. vaikų gastroenterologijos skyriuje panaudotų adatų, švirkštų, lašinės sistemų, vaistų talpų ar kitų medicininių atliekų nėra (1 t., b. l. 76-86).

402012-11-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. KM61/12 (02) nustatyta, kad galutinė D. D. diagnozė - pagrindinė: ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija. Komplikacijos: Asistolija. Gretutiniai susirgimai: Kairio prieširdžio fibroelastozė. Nepatikslintas gastroenterokolitas.

41Įvertinus medicininius dokumentus matyti, kad D. D. jokių širdies nepakankamumo požymių nebuvo. Net ir ūmaus infekcinio virškinimo trakto susirgimo metu, kai vaikas vėmė, karščiavo, viduriavo - jokie širdies nepakankamumo požymiai neišryškėjo. Vaikui buvo atlikta ir širdies echoskopija (2011-09-05), kuri neparodė jokios grubios organinės patologijos išskyrus tai, kad buvo rasta atvira ovalioji anga. Atkreiptinas dėmesys, kad pomirtinio širdies tyrimo metu ovalioji anga rasta užsivėrusi. Po mirties ištyrus širdį makroskopiškai ir mikroskopiškai diagnozuota kairio prieširdžio fibroelastozė, nenustatyta kitų širdies ertmių, ypač kairio skilvelio pažeidimų. Kairio prieširdžio fibroelastozės klinikinių apraiškų nebuvo, duomenų, kad prieširdžio fibroelastozė šiuo atveju galėjo sąlygoti letalinę išeitį, nėra. Injekcijos metu išsivysčiusi asistolija laikėsi visą gaivinimo laiką išskyrus trumpą epizodą, kai širdies veikla buvo atsistačiusi. Tuo laiku monitoriuje nebuvo fiksuota skilvelinių ritmo sutrikimų, skilvelių virpėjimo, kas leistų įtarti funkcinę širdies ritmo, laidumo patologiją, tokią kaip ilgo Q-T sindromas ar panašiai. Taip pat atlikus D. D. lavono autopsiją bei histologinius bei toksikologinius tyrimus jokių kitų patologinių pakitimų, galėjusių tapti asistolijos priežastimi nenustatyta. D. D. mirties priežastis yra ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu bei jos pasekmė hiperkalemija, komplikuota asistolija.

42Remiantis medicininiais dokumentais D. D. klinikinė mirtis įvyko 14 val. 50 min. 17 val. 10 min. D. D. konstatuota biologinė mirtis ir nutrauktas gaivinimas. Kadangi D. D. lavono lavoniniai reiškiniai fiksuoti autopsijos metu tik 5 dieną po mirties, o jo lavono laikymo sąlygos nežinomos, todėl lavoniniai reiškiniai mirties laiko nustatymui neinformatyvūs.

43D. D. nustatyta ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Kalio chloridas nėra methemoglobiną sudaranti medžiaga. Nėra jokių duomenų, leidžiančių įtarti intoksikaciją methemoglobiną sudarančiomis medžiagomis.

44Durtinės žaizdos dešinės plaštakos nugarinime paviršiuje, dešiniame kirkšnyje ir dešinėje blauzdoje padarytos injekcine adata. D. D. lavono vidaus organuose skrandyje, plonžarnėje, kepenyse, inkste) barbiraturatų, fenotiazinų, benzodiazepinų, amitriptilino, difenhidramino ir pirazolono grupės junginių nerasta. Kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kalio koncentracijos nustatymas kraujyje po mirties diagnostiškai visiškai neinformatyvus.

4516 val. 05 min. iš D. D. paimtame kraujo tyrime rasta padidėjusi kalio koncentracija, t.y. 7,4 mmol/1. Didelė kalio koncentracija kraujyje D. D. sukėlė asistolija. Remiantis medicininiais dokumentais 14 val. 50 min. suleidus kalio chlorido tirpalą į veną D. D. dėl asistolijos įvyko klinikinė mirtis. Po to buvo taikomos reanimacinės priemonės, kurios nutrauktos 17 val. 10 min. konstatavus biologinę mirtį. Nėra jokių nei klinikinių nei morfologinių duomenų, kad D. D. būtų sirgęs inkstų ar raumenų liga.

46Kalis yra intraląstelinis elektrolitas ir jo koncentracija ląstelės viduje žymiai didesnė negu ląstelę supančiotoje terpėje. Hemolizė yra eritrocitų irimas, kurio pasėkoje intraląstelinis kalis pereina į kraujo plazmą ir jo koncentracija plazmoje didėja. Šis didėjimas priklauso nuo hemolizės laipsnio, t.y., suirusių eritrocitų kiekio. Kiek hemolizė įtakojo kalio koncentraciją kraujo ėminyje 16 val. 05 min., nustatyti negalima.

47D. D. 2012-04-06 buvo atlikti trys kraujo tyrimai: 1)12 val. 20 min. Rezultatai: natris 132,000 mmol/1, CRB - 16,200 mg/l, kalcis - 2,300 mmol/1, chloras - 100,00 mmol/1, glikemija serume - 3,300 mmol/1, kalis - 4,300 mmol/1. 2) 16 val. 05 min. Rezultatai: chloras - 83,000 mmol/1, kalcis - 2,060 mmol/1, glikemija serume -8,400 mmol/1, kalis - 7,400 mmol/1 (mėginys hemoliziuotas). 3) 17 val. 00 min. Rezultatai: natris - 157,000 mmol/1, kreatininas - 8,000pmol/l, CRB - 4,200 mg/l, kalcis - 3,160 mmol/1, urea - 1,5000 mmol/1, chloras - 124,000 mmol/1, glikemija serume - 4,7 mmol/1, laktatas likvore, serume - 7,700 mmol/1, kalis - 3,4 mmol/1.

48Nėra tyrimo rezultatų, rodančių organinis pokyčius galėjusius sukelti mirtį. Intoksikacijos kalio chlorido tirpalu motyvai nurodyti ekspertizės akto dalyje „Duomenų vertinimas ir išvados motyvai“.

49Kalis yra šarminis metalas ir medicinoje yra vartojamas kalio chlorido tirpalas hipokalemijos (kalio koncentracijos kraujyje sumažėjimas) gydymui. Gydymui naudojami 7,45 proc. ir 10 proc. kalio chlorido tirpalai, kurie tiesiai į veną neleidžiami ir naudojami tik praskiesti lašelinių infuzijų būdu. Kalio chlorido tirpalo dozavimas priklauso nuo hipokalemijos laipsnio. Kūdikiui maksimali kalio dozė yra 0,2-0,3 mmol/kg/val. Kalio chlorido perdozavimo pasekmė yra hiperkalemija, kuri pasireiškia: parastezija, raumenų silpnumu, vėliau paralyžiumi. EKG - aukšti smailūs T danteliai, praplėstas QRS, pailgėjęs PQ intervalas, skilvelinės aritmijos, blokados, asistolija. Asistolijai išsivystyti gali pakakti net 6 mmol/1 kalio koncentracijos kraujyje (norma 3,5-5,3 mmol/1).

50Tokio amžiaus kūdikiui normali gliukozės koncentracija kraujyje yra 2,4-6,4 mmol/1. Gliukozės tirpalai naudojami hipoglikemijos (gliukozės koncentracijos sumažėjimas kraujyje) gydymui. Paprastai gliukozės tirpalas naudojamas lašinių infuzijų būdu. 10 proc. gliukozės tirpalas į veną srove leidžiamas tik esant gyvybinėms indikacijoms prie ryškios hipoglikemijos. Tokiu atveju 10 proc. gliukozės tirpalo dozė vaikams yra 2 ml/ kg. Gliukozės perdozavimo klinika ir juo labiau mirtini perdozavimo atvejai, nežinomi.

51D. D. venose pakitimų, išskyrus injekcijų žymes, nerasta.

52Pomirtinio širdies tyrimo metu morfologiškai diagnozuota kairio prieširdžio fibroelastozė. D. D. medicininiuose dokumentuose jokių duomenų apie šios būklės klinikines apraiškas nėra, t.y. kairio prieširdžio fibroelastozė kliniškai nepasireiškė. Asistolijos priežastimi buvo hiperkalemija dėl ūmios intraveninės intoksikacijos kalio chlorido tirpalu. Nėra duomenų, rodančių, kad kairiojo prieširdžio fibroelastozė galėjo turėti įtakos asistolijos išsivystymui. ( 1 t., b. l. 110-126).

532013-02-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos gautame specialisto išvados patikslinime Nr. SD-199/13(02) teigiama, kad medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, kad „14 val. 50 min. lašant lašinei infuzijai, sustojo širdis“. Specialisto išvados Nr. KM 61/12(02) 11 punkte nurodyta, kad „remiantis medicininiais dokumentais 14 val. 50 min. suleidus kalio chlorido tirpalą į veną D. D. dėl asistolijos įvyko klinikinė mirtis“. Čia turima omenyje tik valandos, t.y. 14 val. 50 min., kada įvyko D. D. klinikinė mirtis po medikamentų suleidimo. O kadangi komisijos nuomone D. D. mirė nuo ūmios intraveninės intoksikacijos kalio chlorido tirpalu, todėl 11 punkte kategoriškai nurodyta, kad 14 val. 50 min. jam buvo suleista kalio chlorido tirpalas. Pačiuose medicininiuose dokumentuose niekur nėra įrašų, kad D. D. buvo suleistas kalio chlorido tirpalas.(1 t., b. l. 138).

542012-02-22 iš LSMUL Kauno klinikų gautame atsakyme Nr. G-(1.22)-802 teigiama, kad gydytojas V. G. dirbo vaikų intensyvios terapijos skyriaus gydytoju konsultantu nuo 2012-04-06 8:00 val. iki 2012-04-07 8:00 val. Į Kauno klinikinė ligoninę vyko gaivinti 11 mėn. kūdikio. Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalo įrašo duomenimis iškvietimo laikas 15:20 val., išvykimo laikas 15:30 val., iškvietimo priežastis- širdies sutrikimas. G. V. G. užpildė Gydytojo konsultanto kvietimo kortelę, kurioje aprašyta suteikta pagalba (specialusis gaivinimas pagal SAM įsakymu patvirtintą gaivinimo standartą (asistolijos algoritmas, hiperkalemijos gydymas)) ir konsultanto nustatyta galutinė diagnozė- asistolija (1 t., b. l. 142-148).

552012-04-11 Kauno AVPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas pateikė CD plokštelę, CD plokštelėje, esančio garso įrašo apžiūros metu nustatyta, kad 2012-04-06 19.20 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp policijos budėtojo ir KKL gydytojo A. A. „Laba diena, jus trukdo iš Kauno klinikinės ligoninės vaikų intensyvios terapijos skyriaus gydytojas A.. Norėčiau pranešti apie netyčinį nužudymą. Vienu žodžiu čia vaikutis 11 mėnesių amžiaus buvo paguldytas į mūsų ligoninės skyrių ir ten leidžiant vaistus turbūt buvo sumaišyti vaistai, įvyko klinikinė mirtis, negalėjom atgaivinti, bet vaikas mirė. Klausot? M- taip, taip, taip klausausi ir rašau. Dabar Jūsų pavardė? V- M. A., A. A.. M- gerai, laukite atvažiuosim. V- hmm. (2 t., b. l. 62-66).

562012-04-27 Kauno AVPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas pateikė CD plokštelę, kurioje yra užfiksuotas Kauno AVPK operatyvaus valdymo pareigūno pokalbis su VšĮ KKL gydytoju A. A. ( analogiškas aukščiau aprašytam) bei kitų pareigūnų pokalbiai, kurie šiai bylai nėra reikšmingi (2 t., b. l. 68-72). 2012-12-23 D. D. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolu pateikė CD plokštelę, kurioje yra vaizdo įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 17:57 min., įraše kalba keturi asmenys: žurnalistė, ligoninės direktorius, direktoriaus pavaduotoja, audito vadovas (5 t., b. l. 127-134).

57Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialisto išvada Nr. 1 nustatyta, kad tyrimui pateiktame G. F. 10 % infuziniame tirpale rasta: Gliukozės 569,72 mmol/L, nerasta: Kalio, Natrio, Chloro. G. F. 10 % infuzinio tirpalo cheminė sudėtis atitinka cheminei sudėčiai, nurodytai etiketėje, užklijuotoje ant flakono. Tyrimui pateiktame Sodium chloride Fresenius 9 % infuziniame tirpale rasta: Natrio 153 mmol/L, Chloro 152 mmol/L, nerasta: Kalio, Gliukozės. Sodium chloride Fresenius 9 % infuzinio tirpalo cheminė sudėtis atitinka cheminei sudėčiai, nurodytai etiketėje, užklijuotoje ant flakono.

58Tyrimui pateiktame Potassium chloride Fresenius“ 10% infuziniame tirpale rasta: Kalio 1356,9 mmol/L, Chloro 1326 mmol/L, nerasta: Gliukozės, Natrio. Potassium chloride Fresenius“ 10% infuzinio tirpalo cheminė sudėtis atitinka cheminei sudėčiai, nurodytai etiketėje, užklijuotoje ant flakono (2 t., b. l. 107-108).

592012-04-07 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ KKL vaikų gastroenterologijos skyriaus buvo paimti vaistų apskaitos žurnalo Nr. 1 lapų kopijos ir žurnalo Nr. 2 lapų kopijos. Apžiūros metu nustatyta, kad 3 lapai žurnalo Nr. 1; 2 lapai žurnalo Nr. 2. Žurnale Nr. 1 yra surašyti visi vaistai, naudojami vaikų gastroenterologijos skyriuje. Viso išvardinti 22 vaistai, iš kurių 8 leidžiami, visi kiti vartojami per virškinamąjį traktą. Iš visų šių vaistų, nėra nei vieno vaisto, kurio sudėtyje būtų Kalio. Žurnale Nr. 2 yra surašyti 8 vaistai, kurie yra veniniai tirpalai, taip pat yra surašytos medicininės priemonės, t.y., lašinės sistemos, švirkštai ir kateteriai. Pagal šį registracijos žurnalą matoma, kad kalio chlorido 10 %- 100 ml. 2012-04-05 8 val. buvo 3 flakonai, 2012-04-05 15 val. to paties tirpalo 2 flakonai. Šis įrašas atliktas slaugytojos V. B.. 2012-04-06 8 val. to paties tirpalo yra 2 flakonai, 2012-04-06 15 val., taip pat 2 flakonai. Šis įrašas atliktas slaugytojos V. B.. 2 flakonai Kalio chlorido tirpalo gastroenterologijos skyriuje buvo iki 2012-06-14 8 val. Nuo 2012-06-20 16 val. Kalio chlorido tirpalo vaikų gastroenterologijos skyriuje nėra. Pagal šį vaistų apskaitos žurnalą, vaikų gastroenterologijos skyriuje gliukozės 10 %- 250 ml. talpos tirpalo 2012-04-05 8 val. yra 11 flakonų, 2012-04-05 15 val. yra 10 flakonų, įrašas atliktas slaugytojos V. B.. 2012-04-06 15 val. to paties tirpalo skyriuje yra taip pat 10 flakonų, įrašas atliktas slaugytojos V. B.. 2012-04-07 8 val. to paties tirpalo 10 flakonų ir tik 2012-04-08 8 val. šio tirpalo yra 9 flakonai. Pagal šį žurnalą 2012-04-06 nuo 8 iki 15 val. nei gliukozės tirpalas, nei kalio chloridas panaudotas nebuvo. (2 t., b. l. 117-118).

602012-04-13 VšĮ KKL raštu nustatyta, kad 2012-04-06 vaikų gastroenterologijos skyriuje gydyti 27 ligoniai, injekcinis kalio chlorido tirpalas neskirtas nei vienam ligoniui (2 t., b. l. 176).

612012-04-13 VšĮ KKL vaistinės vedėjos B. B. paaiškinime nurodyta, kad kalio preparatams netaikoma išskirtinė išdavimo tvarka iš vaistinės, tai eilinis infuzinis tirpalas. Šis preparatas išduodamas kaip ir kiti pagal pateiktą važtaraštį forma Nr. 434, kuriame ir įrašomas vaistas, o jį pasirašo skyriaus vyr. slaugytojas ir parašu tvirtina skyriaus vedėjas. (2 t., b. l. 177).

622008-07-16 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo T. J. patvirtintoje „Intraveninės infuzijos paruošimo instrukcijoje“ nurodyta tvarka, kaip vykdoma intraveninė infuzija. Ar nebuvo pažeista tvarka nenustatyta, kadangi kūdikiui D. D. panaudota intraveninė infuzija tyrimui pateikta nebuvo. Instrukcija skirta ir vaikų slaugytojui. Su šia instrukcija 2008-07-17 raštiškai supažindinta slaugytoja V. B. (2 t., 178-179).

632005-06-14 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo T. J. patvirtinta „Gydytojų paskyrimo formos (F.Nr. 003-4/a) pildymo tvarka“. Instrukcija skirta ir vaikų slaugytojui. Su šia pildymo tvarka 2005-06-17 raštiškai supažindinta vyr. slaugytoja V. B. (2 t., b. l. 189-191).

642008-06-13 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo T. J. patvirtinta „Intraveninės infuzijos nutraukimo instrukcija“. Instrukcija skirta ir vaikų slaugytojui. 2008-06-17 su šia instrukcija raštiškai supažindinta vyr. slaugytoja V. B. (2 t., b. l. 179-180).

652008-03-28 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo T. J. patvirtinta „Injekcijos į veną instrukcija“. Instrukcija skirta ir vaikų slaugytojui. 2008-03-31 su šia instrukcija raštiškai supažindinta vyr. slaugytoja V. B. (2 t., b. l. 181-182).

662008-01-15 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo T. J. patvirtinta „Periferinio veninio kateterio (PVK) įkišimo instrukcija“. Instrukcija skirta ir vaikų slaugytojui. 2008-01-17 su šia instrukcija raštiškai supažindinta vyr. slaugytoja V. B. (2 t., b. l. 183-186).

672012-03-26 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) R. K. įsakymu Nr. IV-195 patvirtinta „Periferinio veninio kateterio priežiūra“. Ši tvarka skirta gydytojui ir slaugytojui, vykdančiam kasdieninį jo priežiūrą. V. B. nėra supažindinta su šia instrukcija (2 t., b. l. 187-188).

682008-06-06 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr. gydytojo T. J. patvirtinta „Vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ar buteliukų instrukcija“. Instrukcija skirta ir vaikų slaugytojui. 2008-06-10 su šia instrukcija raštiškai supažindinta vyr. slaugytoja V. B. (2 t., b. l. 194-196).

692012-04-20 VšĮ Kauno klinikinė ligoninė pateikė komisijos, sudarytos ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. 1V-228 „Dėl atliktų procedūrų atitikimo teisės aktų reikalavimams“ protokolą Nr. 7(1.4.), kuriame išvadoje Nr. 5 teigiama, kad slaugytoja V. B. paskirtą suleisti 10 proc. 40,0 ml. gliukozės tirpalą pacientui suleido, nesant gydytojos J. R. padaryto įrašo lape, tuo ji nevykdė „Gydytojo paskyrimo formos“ 7 punkto. Taip pat vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytojo pareiginės instrukcijos 13,6 p. 13,41 p. (3 t., b. l. 110-114).

702013-02-19 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės rašte Nr. 3V-569(2.1.) nurodoma, kad 2012-04-06 kūdikiui D. D. buvo panaudotas priemones: sterilius vatos tamponėlius, holterį, kateterio adatą, slaugytojos V. B. teigimu, ji išmetė į vienkartinius med. atliekų surinkimo konteinerius infekuotoms atliekoms, kurie yra procedūrų kabinete. Lašinės stovą, intraveninio tirpalo flakoną, padėkliukus su švirkštais ji palikusi palatoje nesutvarkytus, nes dalyvavo vaiko gaivinime. Palatą užrakino tėvai ir personalas į palatą neįėjo. 2012-04-06 kūdikiui D. D. intraveninę infuziją nutraukė slaugytoja V. B.. Remiantis jos paaiškinimu, kas, kada ir kaip sutvarkė likusias infekuotas atliekas ir panaudotas vienkartines priemones ji nemačiusi, nes 18 val. išėjo iš darbo, paliko netvarkytą palatą, nes palata buvo užrakinta, į ją patekti nebuvo galima, o raktai buvo pas D. D. tėvus. Apie likusių infekuotų atliekų sutvarkymą paaiškino slaugytoja D. P.. Atliekų išnešimas iš palatų ir išmetimas į konteinerius vidaus dokumentuose nereglamentuotas. Apie 2012-04-06 kūdikiui D. D. į švirkštą pritrauktų vaistų panaudojimą bei jam atliktą procedūrą V. B. neatžymėjo, nes nebaigė atlikti (5 t., b. l. 49-50).

712003-07-21 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) įsakymu Nr. 371 patvirtinta Vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytojo pareiginė instrukcija. Su šia instrukcija slaugytoja V. B. raštiškai supažindinta 2009-05-01. Ši pareiginė instrukcija reglamentuoja slaugytojos funkcijas, pareigas, kompetenciją, teises ir atsakomybę. Vaikų slaugytojas pavaldus vyr. slaugytojui ir skyriaus vedėjui (5 t., b. l. 86-92).

722003-07-21 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) įsakymu Nr. 371 patvirtinta Vaikų gastroenterologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojo pareiginė instrukcija. Su šia instrukcija slaugytoja V. B. raštiškai supažindinta 2009-05-01. Ši pareiginė instrukcija reglamentuoja slaugytojos funkcijas, pareigas, kompetenciją, teises ir atsakomybę. Vaikų slaugytojas pavaldus vyr. slaugytojui ir skyriaus vedėjui (5 t., b. l. 93-97).

73Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriuo K. D., E. D., U. D. skundas dėl žalos atlyginimo netenkintas, neturint pakankamai įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp VšĮ Kauno klinikinės ligoninės personalo veiksmų ir D. D. mirties (8 t., b. l. 151-155).

74Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-71 (T3-84)2013 ataskaitos išvados, ir direktoriaus įsakymas, kad 2012-04-06 VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje D. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant įstaigos vidaus dokumento reikalavimą ir toje dalyje pacientui D. D. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (8 t., b. l. 156, 157-166).

75Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus deontologinio tyrimo specialisto išvada Nr. KM61/12 (02) nustatyta, kad tikimybė, kad galima būtų išvengti D. D. mirties jau jo gaivinimo pradžioje nustačius kalio kiekio padidėjimą kraujyje ir taikant atitinkamą gydymą, atmetama, kadangi gaivinimo pradžioje jau buvo užfiksuotas staigus širdies sustojimas, kuris galėjo būti greito koncentruoto kalio suleidimo į veną priežastimi. Kūdikiui D. D., vaistų leidimo į veną metu atsiradę simptomai tokie, kaip odos pabalimas, akių užvertimas, suklykimas, kūno sustingimas ir kvėpavimo išnykimas neleido įtarti hiperkalemijos, bet leido įtarti greitą koncentruoto kalio suleidimą į veną ir dėl to staigiai sustojusią širdies veiklą. Sustojus širdžiai gaivinimas turi būti pradėtas nedelsiant. Tarp kūdikiui D. D. tiesiogiai į veną suleistų vaistų ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi beleidžiant vaistus įvyko staigus būklės pablogėjimas ir širdies sustojimas (8 t., b. l. 176-197).

76Paciento pomirtinio tyrimo skyriaus 2012-04-06 aktas (017-1/A) užpildytas sk. vedėjo D. V. (9 t., b. l. 32-33).

77Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos medžiaga, protokolai (9 t., b. l. 35-218). Prieduose pateikta Vilniaus universiteto medicinos fakulteto 2013-06-17 dėl informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktuose atsakymuose nurodyta, kad į klausimus: Ar galėjo D. D. tikėtina mirties priežastimi tapti širdies asistolijos išsivystymas dėl įgimto širdies susirgimo prieširdžio endokardo fibroelastozės (ligos pavadinimas ( - )4), staiga sutrikus širdies ritmui dėl laidumo sutrikimo? Endokardo fibroelastozė (šiuo atveju lokalizuota kairiajame prieširdyje) gali sąlygoti širdies ritmo ir laidumo sutrikimus ir būti staigios kūdikių mirties priežastimi. Šiuo konkrečiu atveju, aiškiai nepakanka duomenų, kad kairio prieširdžio endokardo fibroelastozė galėjo būti asistolijos ir mirties priežastis: per 11 mėn. nebuvo fiksuota ligos istorijoje jokių širdies nepakankamumo ar ritmo-laidumo sutrikimų požymių; atlikta išsami širdies echoskopija nenurodo jokių širdies funkcinių-struktūrinių pokyčių. Net ir nesant klinikinių simptomų, kairio prieširdžio fibroelastozė trikdo prieširdžio sistolę ir tuo pačiu efektyvų kairio skilvelio prisipildymą. (Efektyvi prieširdžių sistolė užtikrina apie 25-30 procentų kairio skilvelio prisipildymo tūrio). Echoskopiškai tai atsispindi kairio skilvelio diastolinės funkcijos sutrikimu ir kairio prieširdžio išsiplėtimu, ko nebuvo stebėta (Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros profesorė V. G.); Kokie autopsijos ir kitų tyrimų rezultatai rodo pokyčius, galėjusius sukelti D. D. mirtį dėl ligos? Autopsijos metu požymių, būdingų kokiai nors ligai, galėjusiai įtakoti D. D. mirtį, nenustatyta (išskyrus kairiojo prieširdžio fibroelastozę, nustatytą patologų). Pastaroji diagnozė diskutuotina, nes nėra klinikinių duomenų, būdingų šiai patologijai (docentas dr. A. J.) (9 t., b. l. 47-52).

78Asmens parodymo atpažinti 2013-12-12 protokole nurodyta, kad K. D. atpažino VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vaikų gastroenterologijos skyriaus darbuotoją V. N., kuri jos kūdikio D. viso gaivinimo metu buvo netoli 5 aukšte esančio procedūrinio kabineto ir stovėjo šalia jos. Mano, kad ji turėjo matyti, kaip seselė V. B. gaivinimo metu ėjo koridoriumi ir nešėsi metalinę lėkštelę, kurioje buvo švirkštai (10 t., b. l. 17-18).

79Ikiteisminio tyrimo metu V. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnio, kaip idealioji nusikalstamų veiksmų sutaptis. Teismas įvertinęs surinktus ir teisme ištirtus įrodymus daro išvadą, jog V. B. veiksmų kvalifikacija teisinga. Jeigu dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma jo sveikata ir jeigu kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba, nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir 132 straipsnio atitinkamas dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 2-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

80Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.

81Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą, kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008, Teismų praktika, 29).

82Dėl objektyviųjų požymių: Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. B. nusikalstamos veikos padarymu metu dirbo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytoja(t.2.b.l. 163-174).. BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Šio straipsnio prasme darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje iš esmės reiškia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimą juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį. Tai, kad kaltinamoji yra prilyginama valstybės tarnautojui, ginčo nėra, nes dirbo viešojoje įstaigoje, teikė viešąsias paslaugas. P. V. viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Neginčijama ir tai, kad kaltinamoji V. B. dirbdama vaikų slaugytoja buvo atsakinga už Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-04 įsakyme Nr. 629, dėl Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reglamentuotų vaikų slaugytojo pareigų vykdymą. Buvo 2009-05-01 pasirašytinai supažindinta ir atsakinga už VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.gydytojo) 2003-07-21 įsakyme Nr. 371 „Vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytojo pareiginėje instrukcijoje“ ir VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.gydytojo) 2003-07-21 įsakyme Nr. 371 „Vaikų gastroenterologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareiginėje instrukcijoje“ reglamentuotų pareigų vykdymą. Taip pat laikotarpiu nuo 2008-03-31- 2008-06-10 buvo pasirašytinai supažindinta su VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.gydytojo) patvirtintomis „Injekcijos į veną“ ir „Vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ar buteliukų” instrukcijomis( t. 5 b.l. 86-97, t.2 b.l. 181-182, 194-196) bei privalėjo jomis vadovautis ir jas išmanyti savo tiesioginiame darbe.

83K. V. B. kaltinama, kad nevykdė šių oficialiai patvirtintų specialių elgesio saugumo taisyklių, t.y., Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-04 įsakyme Nr. 629, dėl Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.3 punkto reikalavimo - privalėti techniškai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedūras, vykdyti vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; 14.4 punkto reikalavimą -privalėti stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus simptomus, skubiai informuoti gydytoją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, esant pavojingai organizmo būklei teikti pirmąją medicininę pagalbą; 14.6 punkto reikalavimą - privalėti užtikrinti tinkamą paskirtų vaistų vartojimą, pagal kompetenciją informuoti artimuosius apie vaistų poveikį sveikatai, galimas pašalines reakcijas, vartojimo periodiškumą, Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Direktoriaus/ vyr. gydytojo T. J. 2008-06-06 patvirtintų „Vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ar buteliukų instrukcijos“ 5.3 punkto reikalavimą patikrinti, ar sutampa užrašas ant buteliuko su įrašais Gydytojo paskyrimų lape (F Nr. 003-4/a) ir 5.4 punkto reikalavimą garsiai tris kartus perskaityti vaistų pavadinimą, dozę, seriją, galiojimo laiką prieš imant iš vaistų dėžutės (užrašą ant dėžutės); prieš traukiant į švirkštą (užrašą ant dėžutės); kai pradeda vaistus į paskirtą vietą (užrašą ant dėžutės), Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Direktoriaus/ vyr. gydytojo T. J. 2008-03-28 d. patvirtintų „Injekcijos į veną instrukcijos“ 3.6 punkto reikalavimą patikrinti vaistų pavadinimą, dozę, seriją, tinkamumo laiką; 3.7 punkto reikalavimą prisitraukti vaistus pagal vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ir buteliukų instrukciją - neįsitikusi, jog į švirkštą pritraukė kūdikiui D. D., gim. 2011-04-21, gydančios gydytojos J. R. paskirtų medikamentų, pritraukė į du 20 ml. talpos vienkartinius švirkštus kalio chlorido tirpalo, įvedė šį tirpalą į kūdikio D. D. rankos venoje įstatytą kateterį bei suleido ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7 ml. kalio chlorido tirpalo, dėl ko kūdikis D. D. iš karto po kalio chlorido tirpalo suleidimo į veną įvykio vietoje mirė nuo ūmios intraveninės intoksikacijos kalio chlorido tirpalu ir hiperkalemijos, kas komplikavosi asistolija, po ko ji nepateikė kūdikį D. D. gydančiai gydytojai J. R. bei kūdikį D. D. gaivinusiems medikams informacijos apie kūdikiui suleistą kalio chlorido tirpalą ir jo kiekį, tuo apsunkindama kūdikį D. D. gaivinusiems medikams priežasties, sukėlusios paciento kvėpavimo ir širdies sustojimą, nustatymą bei apsunkindama savalaikį paciento gaivinimą dėl hiperkalemijos.

84K. V. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kalta neprisipažino, teigė, jog ji niekaip negalėjo supainioti vaistus. Teigė, jog su instrukcijomis nurodytomis kaltinime ji susipažino, jas išmanė. Pareigas atliko tinkamai, sąžiningai, stropiai, labai rūpestingai, atsakingai, kompetentingai, taip kaip buvo nurodžiusi gydytoja. Mano jog vaikas buvo ligotas, jam buvo konstatuotos įgimtos anomalijos, sirgo širdies fibroelastoze. Mano jog vaiko mirties priežastis galėjo būti susijusi su jo sunkia liga ir tik atsitiktinumas, kad tai įvyko leidžiant gliukozę.

85Nors kaltinamoji teigia jog ne jos veiksmai lėmė kūdikio D. D. g. 2011m., 2012-04-06 mirtį, tačiau ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma paneigia kaltinamosios teiginius.

86Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 12IP2181 nurodyta, kad 2012-04-06 11.45 val. VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Vaikų gastroenterologijos skyriuje 5 palatoje buvo paguldytas ligonis D. D. gimęs 2011-04-21, dėl ligos Gatroenterito ir kolito, nepatikslintos kilmės. Tos pačios dienos 17.10 val. konstatuota D. D. mirtis, nurodant klinikinę diagnozę- širdies sustojimas, nepatikslintas( t.4, b.l. 200). Nukentėjusioji K. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė tas pačias aplinkybes: susirgo jos 11-kos mėnesių sūnus D., nors ir buvo bebaigiąs išgyti, gydytoja patarė nuvažiuoti į antrą ligoninę, kad suleistų skysčius ir, kad ramiai šeima galėtų sutikti šventes. Nuvažiavo į Kauno klinikinę ligoninę, buvo pietų metas. Sūnų pamaitino krūtimi, buvo įstatytas kateteris, lašant lašelinei vaikas užmigo. Apie pusę trijų dienos atėjo seselė V. B., atsinešė lėkštutę su dviem dideliais švirkštais ir pasakė gydytojos paskyrimu suleisiu gliukozę. Jai pasiteiravus, ar leisit per kateterį, sakė taip. Pradėjo krapštyti kateterį, vaikas pradėjo muistytis, bet neatsibudo, seselė paprašė palaikyti kojas ir prie kojų padėjo lėkštutę, ji laikė, kad nenuspirtų. Pro kateterį dešinėje rankoje iš viršaus plaštakos pradėjo leisti su švirkštu atsineštus vaistus, vaikas susimuistė, apie 1-2 sekundes suverkė labai garsiai ir išsirietė, atlošė galvą, nutilo, išsirietė tilteliu, kaip U raidė, liko praverta burnytė, akys pabalo. Pradėjo jį raminti, pabučiavo į kaktą ir pamatė, kad pilkėja, mėlynuoja, akys atmerktos bet nesimatė vyzdžių, pasakė sesele, žiūrėkit kas darosi. Seselė buvo susikaupusi ir žiūrėjo į leidžiamus vaistus, ji tuomet griebė vaiką, liepė atidaryti langą. Ji atidarė langą, pradėjo rėkti kvieskit pagalbą. Seselė V. B. pagriebė jos sūnų už kojų, galvojo, gal kad užspringo, kratė, bet niekas nepasikeitė, atidarė palatos duris ir išėjusi į koridorių pradėjo rėkti pagalbos. Seselė V. B. pasikišusi D. po pažastim nubėgo į procedūrinį, o ji nubėgo iš paskos ir laukė prie procedūrinio. Palata liko neužrakinta, raktai buvo palatos duryse. D. buvo gaivinamas iš pradžių procedūriniame o vėliau perkeltas į intensyvios terapijos palatą. Ji laukė prie šios palatos, paskambino vyrui ir kol vyro dar nebuvo, atvažiavo dar vienas gydytojas, kuris įėjo į skyrių, viską numetė, rankinę ir įėjo į patalpą kur buvo gaivinamas jos sūnus. Gydytojas D. V. išeidavo, informuodavo jog laukia kraujo tyrimų, klausinėdavo apie sūnaus ir jų ligas, ji viską papasakojo. Gavus kraujo tyrimus, maždaug apie 4 valandą atėjo gydytojas D. V. ir pasakė, kad yra padidėjęs kalis kraujyje, pabrėžė, kad „vienu metu buvo lyg užsikabinusi, bet niekaip neužsiveda širdutė“. Apie 17 valandą išėjęs gydytojas leido jai atsisveikinti su sūnumi. Apie 19 valandą gydytojo D. V. paprašė dukrai raminančių vaistų, palydėjo, padėkojo už reanimaciją, ir pastarasis pasikvietė į kabinetą, kuris yra už stiklinių durų, ir pasakė, kad galimai sūnui buvo suleisti ne tie vaistai, galimai kalis, ir kad tai kvepia baudžiamąją byla. Nukentėjusios K. D. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teisminio bylos išnagrinėjimo iš esmės dėl esminių bylos aplinkybių nesikeitė, liko tokie patys( t.5, b.l. 102- 111), todėl netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Nukentėjusysis E. D. teisme patvirtino, kad sūnų paguldęs mokamoje palatoje su mama, pats išvažiavo į darbą. Po kurio laiko paskambinusi žmona pasakė, kad D. sustingo, suakmenėjo, tikslių žodžių nepamena. Atvažiavęs rado žmoną prie intensyvios terapijos durų, kuri iš susijaudinimo negalėjo nieko paaiškinti. Sėdint už durų girdėjosi aparatų pypsėjimai, jam įstrigo, kaip gydytojas D. V. išbėgo, klausinėjo ar nebuvo šeimoj kokių ligų ir vienu metu užsiminė, kad širdelė buvo užsivedusi, todėl jis nusiramino, galvojo tuoj išgirs D. verksmą. Bet laikas bėgo, ir išėjęs D. V. pakvietė į kabinetą ir pasakė, kad atgaivinti nepavyko. Tik atsisveikinus su sūnumi, gydytojas D. V. pasikvietęs į kabinetą sako: „žinokit čia įvyko toks dalykas, kad sumaišyti vaistai, vietoj gliukozės buvo suleista kalis“, jiems paklausus kaip tai, atsakė „čia rimtas dalykas, kvepia baudžiamąją byla“. Tačiau ryte paskambinęs telefonu, jį pasikvietė gydytojas A. A. pasakė, jog vaikas mirė nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Apklausta liudytoja L. G. teisme patvirtino, kad jai dirbant kartu su V. B. slaugytojomis 2012-04-06, apie 14.30 valandą ji išgirdo riksmus, kad reikia pagalbos, pamatė V. lekiančią koridoriumi su vaiku rankoje, kitoje kažką laikė, bet ką nekreipė dėmesio, ji pakvietė gydytoją J. R. ir procedūriniame paėmusi „ambu“ maišą, pagal gydytojos nurodymus darė įpūtimus. V. B. J. R. liepė iškviesti intensyvios terapijos brigadą, ką pastaroji ir padarė. Kas atsitiko vaikui tuo metu kalbos nebuvo. K. V. nešė kūdikį, jis buvo suglebęs, jokių garsų netarė, neverkė, atrodė nesąmoningas. Truko gal 4 min., nes buvo iškviesta gaivinimo brigada ir jie perėmė iš jų vaiko gaivinimą. Vienu metu pastebėjo, kaip V. buvo išėjusi iš procedūrinio ir po kurio laiko grįžo, kai dar vaikelis buvo gaivinamas procedūriniame kabinete. Praėjus 30 minučių po to kai buvo išvežtas D. į intensyvios terapijos skyrių, V. sakė, kad leidžiant Domui vaistus, jis užverkė, o po to lyg pradėjo mėlynuoti. Liudytoja J. R. patvirtino, kad ją pakvietė slaugytoja L. G., sakydama kad vaikui reikalinga skubi pagalba. Ji atbėgo į procedūrinį ir pamatė, kad D. D. nekvėpuoja ir nėra širdies veiklos, ji pradėjo gaivinimą, liepė kviesti intensyvios terapijos specialistus į pagalbą. Gaivinimas buvo pradėtas 14.45 val.. Atvykus specialistams ji palydėjo mamą į palatą, paklaususi ar nenori pasiimti savo daiktų, nes jos sūnus bus perkeltas į intensyvios terapijos skyrių. Nuo gaivinimo pradžios iki perkėlimo, jokie kraujo tyrimai nebuvo paimti ir atliekami. Vaikui buvo leidžiamas adrenalinas ir kalcis. Įtariant apsinuodijimą kaliu, leidžiamas kalcis. Liudytoja I. K. patvirtino, kad jai prisijungus prie D. D. gaivinimo veiksmų iš pradžių procedūriniame kabinete, vaikučiui kvėpavimo nebuvo, širdies veiklos nebuvo taip pat. Berods gydytoja J. R. pasakė, kad leidžiant vaikui gliukozę, jis suklykė, akys užvirto, o po to jis sustingo. Vėliau, nenutraukiant gaivinimo, buvo perkeltas į intensyvios terapijos gaivinimo salę. Gaivinimui iš pradžių vadovavo Vaškevičius, buvo prisijungęs A. A., o vėliau atvyko V. G., kuris perėmė gaivinimo darbus. Buvo leidžiamas adrenalinas, soda, atropinas, kalcio gliukonatas. Ji paėmė kraują tyrimui iš kirkšnies, tačiau laborantės teigimu kraujas dalinai hemolizuotas ir rodo kalį 7 milimolius litre. Atvykus V. G. vaikučio gaivinimo metu buvo atsiradusi viltis, nes kardiomonitoriuje buvo pastebėti keli taisyklingi dantelių kompleksai, bet jie buvo tik kelias sekundes, teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad dantelių kompleksai nebuvo taisyklingi ir jų išskaityti buvo neįmanoma, tai buvo elektromechaninė širdies veikla. L. S. P., patvirtino, kad gaivinimo metu D. D. buvo leidžiamas adrenalinas, natrio chloridas, kalcio chloridas ir soda. Gaivinimo metu atlikus kraujo tyrimą kuris parodė 7,4 milimolius litre, kilo mintis, kad buvo sumaišyta ir suleistas vietoj gliukozės kalis. Nes prieš kelias valandas darytas tyrimas rodė normalų kalio kiekį kraujyje, todėl tiek padidėti natūraliai jis negalėjo. Tokie samprotavimai gaivinimo metu buvo išsakyti garsiai, tik kas tai pasakė neužfiksavo. Kad vaistus D. D. leido V. B. ji sužinojo gaivinimo metu. Kol buvo masažuojama D. D. širdis, kardiomonitoriuje buvo pavienės derivacijos, tačiau tai nebuvo savarankiška širdies veikla. Liudytojas A. A. teisme patvirtino, kad jis įvykio dieną atliko D. D. gaivinimą, buvo gaivinimo salėje, dirbo su D. V. vadovaujama komanda, o paskui vadovavimą perėmė V. G.. Prisijungus prie gaivinimo komandos klausė kaip kas įvyko. Daktaras D. V. pasakė, kad leidžiant vaistus į veną įvyko klinikinė mirtis. Nepavykus atgaivinti kūdikio, D. V. ilgą laiką kalbėjosi su vaiko tėvais. O jis skambino policijai ir pranešė, kad įvyko nelaimė, mirė tokio amžiaus kūdikis, jo paklausė, kokia priežastis, ir jis pasakė, kad galbūt buvo sumaišyti medikamentai. Pasakė, kad galėjo būti netyčinis gyvybės atėmimas. D. V. apklaustas liudytoju parodė, kad kai jis perėmė iš gydytojos J. R. ir V. B. vaiko gaivinimą, tuo metu nebuvo nei kvėpavimo, nei širdies darbo. Iš karto paklausė, kas atsitiko ir kažkuri iš jų pasakė, gal užspringo, jis vaiką apvertė ir trinktelėjo tarp menčių kelis kartus, kūdikis neatsigavo, tuomet jis paguldė kūdikį, davė nurodymą leisti adrenaliną ir pasiteiravo kas atsitiko, kad vaikui pradėjo stoti širdis. Galimai V. B. pasakė, kad leidžiant vaikui gliukozę, jis suriko, o po to sustingo. Tuomet jam kilo dvi versijos, arba reakcija į leidžiamą vaistą, arba sumaišyti vaistai. Dėl gliukozės jam neteko praktikoje girdėti jog ištiktų anafilaksinis šokas, todėl šią versiją atmetė mintyse ir pagalvojo arba su gliukoze kažkas negerai, arba sumaišė vaistus. Kūdikis buvo pervežtas į intensyvios terapijos gaivinimo salę ir tęsiamas gaivinimas. Jis iškvietė specializuotą brigadą iš universitetinių klinikų, atvažiavo V. G. su slaugytoja ir tęsė gaivinimo darbus. Buvo atliktas kraujo tyrimas apie 16.30val. nors jis buvo hemolizuotas, bet kalio kiekis buvo didelis 7,4 milimolio litre ir jie abu kalbėjo, kad hemolizuotame kraujuje paprastai nebūna tiek daug kalio, hemolizuotas gali iškreipti vaizdą, bet ne tiek, todėl liko prie versijos, kad vaikui buvo suleistas kalis. Buvo leidžiamas priešnuodis- kalcis, kad surišti kalį. Jam žinoma jog suleidus vaikui 4 ml. kalio, būtų mirtina dozė ir mirtis ištinka iš karto po suleidimo į veną. Išgelbėti kūdikį yra praktiškai neįmanoma. Po to, kai kūdikio neatgaivino, jis kalbėjosi su tėveliais ir minėjo, kad viena iš versijų, jog jam buvo suleista ne gliukozė, o kalis. Liudytoja L. D. parodė, kad tris kartus ji darė D. D. kraujo tyrimus; pirmas iš poliklinikos apie 1 val., sekantis po 16 val. ir paskutinis po 17 val.. 1 valandą kalio kiekis buvo normalus – 4,3 milimoliai litre, 16 valandos – 7,4 milimoliai, tačiau kraujas buvo lengvai hemolizuotas, o 17 valandą – 3,4 milimoliai litre, taip pat norma. Lengva hemolizė gali įtakoti rezultatus nuo 5 iki 10 procentų, todėl pagal jos paskaičiavimus kraujyje buvo kalio ne mažiau kaip 6 milimoliai litre. L. V. G. parodė, kad jis kaip gydytojas, slaugytoja ir renimobilis su visa įranga įvykio dieną apie 15.30 val. atvažiavo į Kauno klinikinę ligoninę, pagal vedėjo D. V. telefoninį iškvietimą ir įsijungė į gaivinimo procesą. Telefonu jam buvo pateikta pradinė informacija, kad kviečiamas gaivinti vaiko dėl galimai suleistų ar perdozuotų kalio preparatų ir jis yra garantuotas jog kalbėjo su D. V.. Jo nurodymas buvo tęsti hiperkalemijos gydymą. Atvykus ir tęsiant gaivinimo darbus, buvo atsiradusi elektrinė širdies veikla, gal 30 sekundžių, labai trumpai ir tada buvo bandoma imti kraujo tyrimą, kad nustatyti priežastis. Elektrinės širdies požymiai buvo matomi kardiomonitoriuje, kardiograma buvo nenormali ir labai aukštas T dantelis, bet pulso nebuvo. Aukštas T dantelis yra hiperkalemijos požymis. Vidury gaivinimo buvo paimti tyrimai, buvo gautas rezultatas kalio kiekis buvo per aukštas, bet laboratorija sakė, kad kraujo tyrimas hemolizuotas, tačiau jis niekaip negalėjo dvigubai iškreipti vaizdą. Todėl buvo tęsiamas gaivinimas nuo hiperkalemijos. Apklausta liudytoja G. L. teisme patvirtino, kad ji jau važiuodama į Kauno klinikinę ligoninę su renimobiliu iš V. G. žinojo, jog vaikui yra hiperkalemija. Apklaustas teisme liudytoju K. V. patvirtino, kad 2012-04-06 pasitarimo pas direktorių R. K. metu kalbėjo D. V. ir A. A., ir kažkuris iš jų pasakė, kad gaivinimo metu pulso nebuvo, bet monitoriuj kažkokias kreives matė, atsistačiusią širdies veiklą, kažkurį tai laiką. 2012-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus pažymoje nurodyta , kad 2012-04-11 atlikus D. D. g.2011m. lavono teismo medicininį tyrimą, nustatyta, jog mirtis įvyko nuo nepatikslinto širdies veiklos sutrikimo( t.1.b.l. 88). Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas tyrimas D. D. mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimą atliko V. T. medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyrius bei pateikė Specialisto išvadą Nr. KM61/12(02, kurioje nurodė, kad galutinė D. D. diagnozė - ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija. Komplikacijos - asistolija, gretutiniai susirgimai - kairiojo prieširdžio fibroelastozė, nepatikslintas gastroenerokolitas. Išvados grindžiamos šiais motyvais: Įvertinus medicininius dokumentus matyti, kad D. D. jokių širdies nepakankamumo požymių nebuvo. Net ir ūmaus infekcinio virškinimo trakto susirgimo metu, kai vaikas vėmė, karščiavo, viduriavo - jokie širdies nepakankamumo požymiai neišryškėjo. Vaikui buvo atlikta ir širdies echoskopija (2011-09-05), kuri neparodė jokios grubios organinės patologijos išskyrus tai, kad buvo rasta atvira ovalioji anga. Atkreiptinas dėmesys, kad pomirtinio širdies tyrimo metu ovalioji anga rasta užsivėrusi. Po mirties ištyrus širdį makroskopiškai ir mikroskopiškai diagnozuota kairio prieširdžio fibroelastozė, nenustatyta kitų širdies ertmių, ypač kairio skilvelio pažeidimų. Kairio prieširdžio fibroelastozės klinikinių apraiškų nebuvo, duomenų, kad prieširdžio fibroelastozė šiuo atveju galėjo sąlygoti letalinę išeitį, nėra. Injekcijos metu išsivysčiusi asistolija laikėsi visą gaivinimo laiką išskyrus trumpą epizodą, kai širdies veikla buvo atsistačiusi. Tuo laiku monitoriuje nebuvo fiksuota skilvelinių ritmo sutrikimų, skilvelių virpėjimo, kas leistų įtarti funkcinę širdies ritmo, laidumo patologiją, tokią kaip ilgo Q-T sindromas ar panašiai. Taip pat atlikus D. D. lavono autopsiją bei histologinius bei toksikologinius tyrimus jokių kitų patologinių pakitimų, galėjusių tapti asistolijos priežastimi nenustatyta. Vaikams, ypač kūdikiams beveik visada širdis sustoja dėl kvėpavimo problemų. Pirmiausia sustoja kvėpavimas, toliau seka bradikardija ir galų gale asistolija dėl hipoksijos. Tai yra esminis skirtumas nuo suaugusių. Šiuo atveju pirma įvyko D. D. širdies sustojimas (asistolija). Kad pirmiau sustojo širdis matyti ir iš medicinos personalo ir motinos parodymų. Motina teigė, kad „medicinos seseriai leidžiant tirpalą pro kateterį vaikas pradėjo verkti ir staiga nutilo, pamačiusi, kad vaikas sustingo, pradėjo mėlynuoti, pilkėti". Pirminė vaiko reakcija buvo verkimas, kaip reakcija į skausmą sukeltą staigios ir didelės koncentracijos kalio chlorido tirpalo intraveninės injekcijos. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pradėjus taikyti reanimaciją, širdies veiklos nebuvo ir buvo stebimi tik pavieniai įkvėpimai. Elektrokardiografijos parodymai yra būdingi hiperkalemijai. Įvykus asistolijai ir taikant reanimacines priemones po 30-40 min. laikinai atsistatė elektrinė širdies veikla ir antroje standartinėje derivacijoje buvo registruoti aukšti, smailūs T danteliai, viršijantys R dantelio aukštį. Tai būdinga tik hiperkalemijai. Įvykus asistolijai dėl kitų priežasčių (ne dėl hiperkalemijos) ir taikant adekvačias reanimacines priemones gaivinimas paprastai būna efektyvus. Šiuo konkrečiu atveju reanimacija buvo savalaikė ir atlikta stacionare aukštos kvalifikacijos patyrusios reanimacinės brigados; tačiau širdies veiklos ir po labai ilgo gaivinimo atstatyti nepavyko. Reanimacinėmis priemonėmis nepasiduodanti asistolija yra labai būdinga jatrogeninei hiperkalemijai. Pasaulinė praktika rodo, kad reanimacinės priemonės, esant hiperkalemijai dėl įvairių priežasčių, paprastai būna neefektyvios. Įvykus asistolijai reanimacijos priemonės iš karto, dar neatvykus klinikų reanimacinei brigadai, buvo taikomos pagal gydymo nuo hiperkalemijos algoritmą: kalcio gliukonato ir natrio hidrokarbonato (sodos) tirpalai ir 10 proc. gliukozės tirpalas su insulinu. Atkreiptinas dėmesys, kad reanimacijos pradžioje nebuvo žinoma kalio koncentracija kraujyje (bent ligos istorijoje tokių duomenų nėra. Pirmas kraujo mėginys biocheminiam tyrimui paimtas 16 val. 05 min.), tačiau gydymas buvo taikomas nuo hiperkalemijos. 16 val. 05 min. paimtame kraujo ėminyje rasta didelė kalio koncentracija, t.y. 7,4 mmol/1. Toliau taikant gydymą pagal minėtą algoritmą nuo hiperkalemijos beveik po 1 val. (17 val. 00 min.) nustatyta normali kalio koncentracija kraujyje (3,4 mmol/1). Tai įrodo, kad gydymas nuo hiperkalemijos buvo efektyvus. Efektyvų gydymą taip pat įrodo ir trumpam atsistačiusi elektrinė širdies veikla, registruota monitoriuje. Tačiau dėl užsitęsusios asistolijos, hipoksijos ir jų metu išsivysčiusių organinių pakitimų D. D. atgaivinti nepavyko( t. 1, b.l 110-126). Teismo posėdyje apklausti specialistas Rimantas Kėvalas patvirtino išvadas duotas specialisto išvadoje ir akcentavo jog atliekant tyrimą jis buvo vienas iš šešių specialistų pateikusių šias išvadas. Duodant išvadas, vyko visų specialistų aptarimas ir atmetimo būdu buvo apsistota prie išvados, pirmiausia: vienas iš objektyviausių įrodymų buvo mirties mechanizmas, įvyko per pirminį širdies sustojimą, antras - jokio efekto nedavė ilgas profesionalus gaivinimas ir trečia – buvo iš esmės sveikas vaikas. Pirmiausia sustojo širdis, o ne kvėpavimas. Ligos istorijoje buvo parašyta, kad nešant, ar nunešus į procedūrinį buvo pavieniai įkvėpimai ir nebuvo širdies veiklos. Pirmi trys motyvai yra pagrindiniai ir kiti du nepagrindiniai kriterijai, tai yra kalio kiekis kraujyje ir aukštas T dantelis, bet jų galėjo ir nebūti, išvados nebūtų keitę. Apklaustas ekspertas Dainius Tumėnas patvirtino duotas išvadas ir nurodė, kad praėjus kuriam laikui suprato, jog reikėjo paimti vaiko venos pavyzdžius ženkliai esančius ženkliai aukščiau, įvertinus kad yra įvestas kateteris ir vaistas yra švirkščiamas. Tačiau vienareikšmiškai teigti jog būtų rasti venos pakitimai negalima, nes širdies asistolija įvyko per palyginti trumpą laiką ir spręsti ar po to galėjo prasidėti uždegiminiai procesai, nėra galimybės. Apklausta specialistė D. P. patvirtino duotas išvadas , papildomai paaiškino, kad atliekant širdies tyrimą D. D. buvo rasta kairiojo prieširdžio fibroelastozė. Tačiau įrodymų, kad tai įtakojo mirtį, nėra. Apklausta specialiste R. Š. posėdžio metu patvirtino duotas išvadas ir paaiškino kadangi buvo rasta kairio prieširdžio fibroelastozė, buvo klausimas, ar susiję su staigia kūdikio mirtimi, ji atsakė, kad nesusiję, nes izoliuota tik kairio prieširdžio fibroelastozė, nebuvo anatominių požymių apraiškos, ir iš medicininių dokumentų kūdikis buvo sveikas iki šio įvykio ir kairio prieširdžio fibroelastozė negalėjo sąlygoti staigios kūdikio mirties. Buvo parašyta, kad kūdikis suklykė ir sustojo širdis, kitų priežasčių asistolijai nebuvo, o viena asistolijos priežasčių yra hiperkalemija, tai leido įtarti, kad gali būti intoksikacija kalio chloridu. Esminiai požymiai kraujo tyrimai ir pati klinika asistolija, kurios niekaip nepavyko užvesti, tuo labiau ligoninėje, turint visas priemones ir praėjus nedaug laiko nuo asistolijos pradžios. Esant fibroelastozės priežasčiai, kraujo rodikliai nepakistų, kraujo tyrime pokyčiai neatsirastų. Teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. DM 49 (134)/13(01) nustatyta, kad kūdikiui D. D., vaistų leidimo į veną metu atsiradę simptomai tokie, kaip odos pabalimas, akių užvertimas, suklykimas, kūno sustingimas ir kvėpavimo išnykimas neleido įtarti hiperkalemijos, bet leido įtarti greitą koncentruoto kalio suleidimą į veną ir dėl to staigiai sustojusią širdies veiklą. Sustojus širdžiai gaivinimas turi būti pradėtas nedelsiant. Tikimybė , kad galima būtų išvengti D. D. mirties jau jo gaivinimo pradžioje nustačius kalio kiekio padidėjimą kraujuje ir taikant atitinkamą gydymą, atmetama, kadangi gaivinimo pradžioje jau buvo užfiksuotas staigus širdies sustojimas, kuris galėjo būti greito koncentruoto kalio suleidimo į veną priežastimi. Tarp kūdikiui D. D. tiesiogiai į veną suleistų vaistų ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi beleidžiant vaistus įvyko staigus būklės pablogėjimas ir širdies sustojimas ( t.8, b.l. 176-197). Teisme apklaustos specialistės Ž. D. ir V. Ž. patvirtino duotas išvadas. Iš byloje esančio policijos įvykių suvestinės kortelės matyti, kad 2012-04-06 19.21val. gautas telefoninis pranešimas, kad Kauno klinikinėje ligoninėje vaikų skyriuje sumaišius vaistus mirė 11-os mėnesių vaikas. P. A. (t.1 b.l.14). Iš policijos pateikto telefoninio pranešimo įrašo apžiūros protokolo ir CD plokštelės matyti, kad A. A. policijai pateikė sekančio turinio pranešimą: ... norėčiau pranešti apie galimai netyčinį nužudymą. Vienu žodžiu čia vaikutis 11 mėnesių amžiaus buvo paguldytas į mūsų ligoninės skyrių ir ten leidžiant vaistus turbūt buvo sumaišyti vaistai, įvyko klinikinė mirtis, negalėjom atgaivinti, bet vaikas mirė...“( t.2.b.l. 63-72).

87Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta taisyklių ir metodų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, neišeinantis už BPK normų sistemos nustatytų ribų, kurio esminis reikalavimas – išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

88Taigi, šių aukščiau išvardintų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. D. g. 2011m. mirtis įvyko nuo preparato tiesiogiai suleisto į veną. Kūdikiui D. D., vaistų leidimo į veną metu atsiradę simptomai tokie, kaip odos pabalimas, akių užvertimas, suklykimas, kūno sustingimas ir kvėpavimo išnykimas leido įtarti greitą koncentruoto kalio suleidimą į veną ir dėl to staigiai sustojusią širdies veiklą. Šios teismo išvados daromos įvertinus įrodymų visumą: nukentėjusios K. D. parodymus, dėl atsiradusių sūnui pokyčių vaistų leidimo į veną metu, gydytojų atlikusių gaivinimo procesą parodymais, atliktais kraujo tyrimais, laboratorijos vedėjos – gydytojos L. D. patvirtinimu, kad 16.05 val. darytas tyrimas iš lengvai hemolizuoto kraujo rodė 7,4 milimolius litre ir atmetus 5-10 proc. paklaidą kalio koncentracija turėjo būti virš šešių milimolių litre, ir tokia kalio koncentracija kūdikio kraujyje neabejotinai sukeltų staigią mirtį. Teismas neabejoja, kad tą informaciją apie sumaišytus vaistus – kalio suleidimą į D. D. veną, D. V. perdavė V. G. telefonu iki jam atvykstant, kuris rekomendavimo atlikti gaivinimą nuo hiperkalemijos, nes netikėti tiek V. G., tiek G. L. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nenustatyta, kad kuris nors iš medikų dalyvavusių tiesiogiai atliekant D. D. gaivinimo darbus būtų turėję bent kokį suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti kaltinamąją aplaidumu, tai yra vaistų sumaišymu. Specialistų išvadomis ir specialistų bei ekspertų apklausomis teisme, jų duotais paaiškinimais, kur vienareikšmiškai nurodoma, kad galutinė D. D. diagnozė - ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija. Komplikacijos - asistolija, gretutiniai susirgimai - kairiojo prieširdžio fibroelastozė, nepatikslintas gastroenerokolitas. Teisminio nagrinėjimo tiriant specialistų išvadas esančias byloje, tikrinant jose fiksuotą informaciją, apklausiant specialistus buvo visiškai atmesta pirminė Kauno klinikinės ligoninės medikų išvada, kad D. D. mirtis- staigios kūdikių mirties sindromas. Specialistas R.Kėvalas paaiškino, kad šiuo atveju tai yra visiškai nepagrįstas teiginys, nes vaikas mirė ne namuose, o ligoninėje, visiška asistolija ir nepasidavimas gaivinimui. Kairio prieširdžio fibroelastozės klinikinių apraiškų nebuvo, duomenų, kad prieširdžio fibroelastozė šiuo atveju galėjo sąlygoti letalinę išeitį, nėra ( specialisto išvada). Šias išvadas teisme patvirtino apklausti specialistai R.Kėvalas, R. Š., prof. D. P., Ž. D. nurodė, kadangi fibroelastozės židinys yra mažas kairiajame prieširdyje, tai negalėjo sutrikdyti širdies darbo ir įvykti staigi mirtis. Likusi versija kad galėjo būti įgimti širdies laidumo sutrikimai, atmesta specialisto R.Kėvalo paaiškinimais teisme, kad buvo tiriama ir ta kryptimi, dėl širdies laidumo sutrikimų, tačiau jokios patologijos rasta nebuvo. Paprastai mirtis tokiais atvejais įvyksta esant stiprioms emocijoms, stresui, tai patvirtino. Ž. D., kad turi būti karščiavimas, infekcija, stresas. Tačiau Ž. D. teigimu Esant širdies laidumo sutrikimui, apie kurį ji kalbėjo ir įvykus asistolijai kraujo biocheminis tyrimas nepakistų. Tie vaikai kurie yra stebimi paprastai jų elektrolitų kiekis būna normalus. Taigi, atmestina ir ši gynėjų kelta versija, kad kūdikio mirtis galėjo įvykti nuo įgimto širdies laidumo sutrikimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju įvykusios asistolijos atveju, buvo išryškėję požymiai, tai yra kūdikio reakcija: riksmas, sustingimas, pabalimas, pamėlynavimas, pavieniai įkvėpimai, širdies veiklos nebuvimas, vaistai buvo pradėti švirkšti į veną tuo metu kai D. D. buvo ramus ir nebuvo jokio streso, be to buvo pakitę biocheminiai tyrimai, aukštas kalis- 7,4 milimoliai litre lengvai hemolizuotame kraujo ėminyje. Vilniaus universiteto medicinos fakulteto 2013-06-17 dėl informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktuose atsakymuose nurodyta, kad į klausimus: Ar galėjo D. D. tikėtina mirties priežastimi tapti širdies asistolijos išsivystymas dėl įgimto širdies susirgimo prieširdžio endokardo fibroelastozės (ligos pavadinimas ( - )4), staiga sutrikus širdies ritmui dėl laidumo sutrikimo? Endokardo fibroelastozė (šiuo atveju lokalizuota kairiajame prieširdyje) gali sąlygoti širdies ritmo ir laidumo sutrikimus ir būti staigios kūdikių mirties priežastimi. Šiuo konkrečiu atveju, aiškiai nepakanka duomenų, kad kairio prieširdžio endokardo fibroelastozė galėjo būti asistolijos ir mirties priežastis: per 11 mėn. nebuvo fiksuota ligos istorijoje jokių širdies nepakankamumo ar ritmo-laidumo sutrikimų požymių; atlikta išsami širdies echoskopija nenurodo jokių širdies funkcinių-struktūrinių pokyčių. Net ir nesant klinikinių simptomų, kairio prieširdžio fibroelastozė trikdo prieširdžio sistolę ir tuo pačiu efektyvų kairio skilvelio prisipildymą. (Efektyvi prieširdžių sistolė užtikrina apie 25-30 procentų kairio skilvelio prisipildymo tūrio). Echoskopiškai tai atsispindi kairio skilvelio diastolinės funkcijos sutrikimu ir kairio prieširdžio išsiplėtimu, ko nebuvo stebėta (Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros profesorė V. G.); Kokie autopsijos ir kitų tyrimų rezultatai rodo pokyčius, galėjusius sukelti D. D. mirtį dėl ligos? Autopsijos metu požymių, būdingų kokiai nors ligai, galėjusiai įtakoti D. D. mirtį, nenustatyta (išskyrus kairiojo prieširdžio fibroelastozę, nustatytą patologų). Pastaroji diagnozė diskutuotina, nes nėra klinikinių duomenų, būdingų šiai patologijai (docentas dr. A. J.) (9 t., b. l. 47-52). Šie įrodymai visiškai paneigia tiek kaltinamosios , tiek jos darbovietės bei gynėjų keltas versijas, dėl D. D. mirties priežasties.

89Šioje byloje taip pat buvo bandoma teigti, kad per trumpą laiką kaltinamoji galėjo suleisti tik nedidelį kiekį vaistų, ne taip kaip teigiama kaltinime, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esamoje situacijoje nei V. B., nei nukentėjusioji K. D. nefiksavo laiko, teigė tik pagal kiekvienos supratimą, kiek tai tęsėsi, lygiai taip pat nematavo, kiek buvo sunaudota skysčio, bent jau nukentėjusioji K. D. neturėjo galimybės tai atlikti, nes ji po įvykio švirkštų nebematė. D. D. g.2011 m. mirtis 2012-04-06 įvyko nuo ūmios intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Sukeltos pasekmės numatytos BK 132str.- žmogaus mirtis, ir BK 229str. padaryta fiziniam asmeniui didelė neturtinė žala- artimo asmens – sūnaus netektis.

90Šioje byloje kaltinamoji ir jos gynėjai akcentavo, kad nesant švirkštų iš kurių buvo švirkščiamas medikamentas, negalima ir išvada, jog į D. D. kūną pateko ne gliukozė, o kalis.

91Šio neatsargaus gyvybės atėmimo aplinkybių atskleidimas ikiteisminiam tyrimui buvo gana sudėtingas uždavinys, nes tiesioginių nusikaltimo įrodymų – švirkštų su skysčiu iš kurių buvo leidžiami vaistai- nebuvo, jie tiesiog buvo sunaikinti. Todėl nusikaltimo aplinkybių atkūrimas ir įrodinėjimas vyko remiantis pėdsakais išlikusiais mirusiojo kūne bei asmenų stebėjusių būklę vaistų suleidimo metu- nukentėjusiosios K. D. parodymais ir medikų atlikusių gaivinimo darbus: J. R., A. A., D. V., S. P., L. G., V. G., G. L., I. K. parodymais ir kitų asmenų duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patikrinti ir įvertinti teisiamajame posėdyje.

92Nukentėjusioji K. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad vaikui miegant apie 14.30 val. į palatą, atėjo seselė V. B., kuri taselėje pupelės formos atsinešė du didelius švirkštus, kuriuose buvo pritraukta skaidraus skysčio. Ji med. sesers paklausė ar vaistus leis per kateterį. Med. sesuo atsakė, kad suleis gliukozės tirpalą per kateterį. Kol krapštė kateterį sūnus susimuistė, tačiau neprabudo. Pastaroji atjungė tuo momentu lašelinę ir į kateterį dešinėje rankoje iš viršaus plaštakos pradėjo leisti su švirkštu. Sūnus susimuistė, suverkė labai garsiai ir išsirietė, atlošė galvą. Sekundė, dvi, išsirietė tilteliu, kaip U raidė. Pradėjau jį raminti, pabučiavau į kaktą, pamačiau, kad pilkėja, mėlynuoja, akys užsivertė, sakiau sesele, žiūrėkit kas darosi. Kaltinamoji V. B. teisme teigė, kad gydytoja paskyrė suleisti 10 procentų gliukozės tirpalo 40 mililitrų, skyrė pagal svorį, pagal būklę. Ji kaip ir visuomet, kadangi tai yra didelis kiekis prisitraukė gliukozės tirpalą į du 20 mililitrų švirkštus. Šią procedūra atliko procedūriniame kabinete. Tris kartus perskaitė pavadinimą. Atėjusi į palatą paaiškino K. D., kad paskirta gliukozė ir suleis. P. D. mamytės, jeigu vaikelis bus neramus padėti palaikyti. Prisėdusi prie lovos krašto atsijungė lašinės sistemą, prisijungus švirkštą, jis pradėjo judintis, krutėti, ji su savo ranka truputėlį jo kojytes prilaikė. Atsisėdo veidu prieš paciento veidą ir čia pat stovėjo D. mamytė. Automatiškai leidi ir stebi. Beleidžiant vaistus, vaikelis sukrutėjo. Tvirtina šimtu procentų, vaikelis nesuklykė, neišsirietė, nepradėjo verkti. Suleidus 5-6 mililitrus, vaikelis pasimuistė ir tikėjosi prabudinėja, jis pradėjo kaip ir balti, ir pati mamytė pastebėjo, sako žiūrėkit jis keičiasi, nors ji tą pačią sekundę pastebėjusi nutraukė vaistų leidimą, nes norėjo, kad jis prabustų, turėjau prižadinti tokio amžiaus, laukė, kad pradėtų verkti, muistytis ir žinojo, kad mamytė padės palaikyti. Pavertė vaikutį ant šono ir sudavė per nugarytę, bet jis neprabudo, tada pasakė D. mamytei atidaryti langą ir paėmusi vaikutį pusiau gulsčiai, dar kartą takštelėjo švelniai ir net neužsukusi kateteriuko negaišdama nei sekundės dalies bėgte, šaukdama, garsiai kviesdama pagalbą, kad kviestų gydytoją, kad vaikeliui yra blogai. Procedūriniame jau buvo gydytoja.

93Teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kadangi jie nesutampa su byloje esančiais įrodymais dėl vaiko reakcijos į leidžiamus vaistus ir jos pačios veiksmų nurodytų nukentėjusios K. D. apklausose. Iš pastarosios duotų parodymų akivaizdu, jog ji stebėjo vaiko reakciją: vaikas susimuistė, apie 1-2 sekundes suverkė labai garsiai ir išsirietė, atlošė galvą, nutilo, išsirietė tilteliu, kaip U raidė, liko praverta burnytė, akys pabalo. Pradėjo jį raminti, pabučiavo į kaktą ir pamatė, kad pilkėja, mėlynuoja, akys atmerktos, bet nesimatė vyzdžių, pasakė sesele, žiūrėkit kas darosi. Seselė buvo susikaupusi ir žiūrėjo į leidžiamus vaistus, ji tuomet griebė vaiką, liepė atidaryti langą. Liudytoja I. K. patvirtino, kad jai atrodo jog gydytoja J. R. pasakė, kad leidžiant vaikui gliukozę, jis suklykė, akys užvirto, o po to jis sustingo. Liudytojas D. V. parodė, kad jam pasiteiravus kas atsitiko, kad vaikui pradėjo stoti širdis, galimai V. B. pasakė, kad leidžiant vaikui gliukozę, jis suriko, o po to sustingo. Audito vadovui P. S. duodamas paaiškinimus A. A. ( t.3.b.l. 142) 2012-04-27 nurodė, kad jis paskambino V. B. ir ją išsikvietęs 2012-04-07 d. 9 valandą iš pastarosios sužinojo, kad pradėjus leisti vaistus vaikas pravirko, pabalo, suglebo ir nustojo kvėpuoti. Pagriebusi vaiką ant rankų šaukdama pagalbos, nusinešė pacientą į procedūrinį kambarį. Šie gydytojų teiginiai visiškai patvirtina nukentėjusios K. D. parodymus dėl vaiko reakcijos į leidžiamus vaistus ir kaltinamosios veiksmų, leidžiant preparatus į veną. Akivaizdu, jog vaiko reakcija į leidžiamus vaistus pirmoji pastebėjo motina K. D., ir tik pastarajai pasakius „žiūrėkit kas darosi“, kaltinamoji V. B. atjungė kateterį, kratė vaiką ir nešė į procedūrinį. Tokie kaltinamosios veiksmai parodo, kad ji būdama vaikų slaugytoja, teikianti medicinines paslaugas elgėsi nerūpestingai ir nevykdė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-04 įsakyme Nr. 629, dėl Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.3 punkto reikalavimo - privalėti techniškai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedūras, vykdyti vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; 14.4 punkto reikalavimą -privalėti stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos būklę, atkreipti dėmesį į nebūdingus simptomus, skubiai informuoti gydytoją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, esant pavojingai organizmo būklei teikti pirmąją medicininę pagalbą. Šie jos veiksmai yra įrodyti nukentėjusios K. D. duotais nuosekliais parodymais, kurios parodymus visiškai atitiko gydytojos I. K., D. V. ir A. A. parodymai. Byloje nėra pareikšti kaltinamajai V. B. kaltinimai, jog ji nesiėmė priemonių gelbėti D. D. gyvybę, tačiau ji šių veiksmų ėmėsi tik po to, kai jai tai paliepė daryti paciento mama K. D.. Miegančio vaiko riksmas, verksmas turėjo būti rimtu pavojaus signalu vaiko slaugytojai ne tik atkreipti dėmesį į pacientą, bet ir esant reikalui sustabdyti vaistų švirkštimą į veną, imtis kitų būtinų esamoje situacijoje priemonių, kad išsaugoti paciento gyvybę. Apklausta gydytoja J. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino jog jai slaugytoja V. B. būtų bent išsakiusi abejones, jog galėjo būti sumaišyti vaistai, būtų atnešusi ir pateikusi medicinines priemones- švirkštus su juose esančiu turiniu, kuriuos ji naudojo leidžiant vaistus D. D. į veną, pateikusi gydytojai visą turimą informaciją apie pablogėjusią vaiko sveikatą, tačiau ji šių reikalavimų nevykdė.

94Kaltinamoji V. B. teigė, jog sumaišyti kalio chlorido tirpalą 10 procentų, kuris yra stiklinėje taroje ir yra ženkliai mažesnė talpa su gliukozės 10 proc. tirpalu esančiu plastikinėje taroje yra neįmanoma. Ji to nepadarė ir viską atliko nepriekaištingai. Tokius kaltinamosios teiginius teisme patvirtino apklausti liudytojais ligoninės personalas: G. M., R. B., K. V., P. S. ir kiti. Tačiau šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina visai kitas aplinkybes:

95Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės atliko audito 2012-04-20 protokole Nr.7(1.4) ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės sudarytos direktoriaus įsakymu Nr.IV-232 komisijos protokole, nurodyti šie pažeidimai: kad D. D. gydžiausi gydytoja J. R. nepakankamai išsamiai surašė paciento D. D. ligos istoriją. P. K. sistemos procedūros „Diagnostikos ir gydymo procesų valdymo vaikų ligų skyriuje“ patvirtintą direktoriaus ( vyr gydytojo) 2009-03-24 įsakymu Nr.V-118 punktą 2.2, taip pat nevykdė „Gydytojų paskyrimo formos ( F.Nr. 003-4/a) 3 punkto „gydantis ar budintis gydytojas įrašo skiriamo medikamento pavadinimą, išleidimo formą, dozę, vartojimo būdą, dažnį( nurodo laiką) ir pasirašo. Ir nors komisijos sprendimu V. B. nepažeidė VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės instrukcijų, tačiau ji paskirtą suleisti 10 proc. 40 ml gliukozės tirpalą suleido, nesant J. R. padaryto įrašo paskyrimo lape, tuo ji nevykdė „Gydytojo paskyrimo formos 7 punkto. Taip pat ji pažeidė pareiginės instrukcijos 13.6p., 13.41 p.( t. 3b.l. 109-114, t.7, b.l. 173-174). Šias išvadas patvirtino teisme apklausta liudytoja R. B.. Nesant gydytojų paskyrimo lape žymos apie skirtą gliukozės tirpalą, kaltinamosios V. B. teigimu, ji vadovavosi gydytojos J. R. ligonio intensyvaus stebėjimo lape padarytu įrašu, ligos istorijoje padarytu įrašu ir žodiniu gydytojos nurodymu. T. V. įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Direktoriaus/ vyr. gydytojo T. J. 2008-06-06 patvirtintų „Vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ar buteliukų instrukcijos“ 5.3 p. įtvirtintas slaugytojai reikalavimas patikrinti, ar sutampa užrašas ant buteliuko su įrašais Gydytojo paskyrimų lape (F Nr. 003-4/, kas akivaizdu jog slaugytoja V. B. negalėjo ir to nepadarė, nes Gydytojų paskyrimo lapas nebuvo užpildytas. Iš 2012-04-07 poėmio protokolu iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Vaikų gastroenterologijos skyriaus paimtų vaistų apskaitos žurnalo ir apžiūros protokolo (T.2, b.l. 111-118) matyti, kad 2012 04 05 kalio chlorido 10 proc. buvo 3 flakonai, o gliukozės 10 procentų 8 val. buvo 11-ka flakonų, slaugytojos V. įrašas. Slaugytojos V. B. įrašas tos pačios dienos 15 valandą rodo, jog gliukozės 10 proc. yra 10 flakonų, o kalio chlorido -10 proc. yra 2 –i talpos. 2012 04 06 išlieka 2 flakonai kalio chlorido – 10 proc. tirpalo ir gliukozės 10 proc- 10 flakonų. Toks pat kiekis žurnale fiksuotas 2012-04-07 ryte 8 valandą įrašas padarytas slaugytojos D. P.. Tai reiškia, kad gliukozės-10 proc. tirpalas ir kalio chlorido – 10 proc. tirpalas buvo naudotas paskutinį kartą slaugytojos V. B. 2012-04-05. Atžymų apie sumažėjusį šių preparatų kiekį 2012-04-06 nėra. Tai reiškia, kad 2012 04 06 gliukozė naudota nebuvo, o kalio chloridas buvo naudotas išvakarėse. K. V. B. apklausta specialiuoju liudytoju ir su tokia apklausa sutikusi( t.6, b.l. 131-134) 2012-04-13 nurodė, kad ji procedūriniame kabinete pasiėmė iš stalčiaus 250 ml talpos plastmasinį flakoną 10 proc. gliukozės tirpalo, iš stalčiaus pasiėmė du švirkštus po 20 ml. iš flakono prisitraukė gliukozės tirpalo ir nuėjo į 5-tą palatą atlikti procedūros. Kaltinamosios teigimu atidarytą pakuotę palikusi ant stalo nuėjo suleisti D. D. gliukozę( t.6. b.l. 143-144). Teisme kaltinamoji V. B. teigė, kad paėmė gliukozės flakoną iš jo pritraukė 40 ml. gliukozės, tai atliko spintoje, o po visko, ji sutvarkė, atidarytą gliukozės pakuotę išmetė. Tačiau kaltinamoji V. B. negalėjo paaiškinti, kodėl tinkamai nevykdė gliukozės apskaitos, jei iš tiesų buvo ją panaudojusi. Ji nurodė, kad paimto gliukozės tirpalo baigdama darbą į vaistų registracijos žurnalą neįrašė, nes darbo pabaigoje jau buvau suskaičiavusi visus vaistus ir nieko daugiau nenurašinėjo (T.6, b.l. 135). Kaltinamoji V. B. neneigė, kad ji išvakarėse vienai pacientei naudojo kalio chloridą ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai, kad buvo panaudota 2012-04-05 - 8 ml. kalio chlorido 10 proc. ( t.3, b.l. 71). Jos teigimu sunaikinti (išpilti likusį ) kalio chloridą galėjo tik po 12 valandų nuo talpos atidarymo. Kaltinamoji nurodė, kad 2012 04 05 kalį leido, jį leido apie 9-10 val., taigi, išpilti kalį buvo galima ne anksčiau nei 2012-04-06 10 valandą, tačiau pasak jos ji išmetusi jį nepraėjus 12 valandų, nes pagalvojusi, kad jo niekas daugiau nebenaudos. Jo išmesti jai niekas neliepė (T.7, b.l. 151). Tokie kaltinamosios teiginiai yra prieštaraujantys rašytiniams įrodymams. Akivaizdu, jog kiekviena slaugytoja privalėjo vesti vaistų apskaitą, įrašant panaudotų vaistų pavadinimus ir likutį, priduodant kitai slaugytojai ir tą darė tvarkingai. Liudytoja D. P. nurodė, kad lašinių lape matė įrašą, kad vaikui D. D. buvo skirta gliukozės, pažiūrėjo į vaistų registracijos žurnalą, ten nebuvo įrašo, kad V. B. būtų naudojusi gliukozę. Tiksliai suskaičiuodavo vaistus ir parašydavo į registracijos žurnalą. Kaltinamosios teigimu, gliukozė atidaryta galioja ar 6, ar 12 valandų. Jos teigimu ji atidarytą gliukozės flakoną išmetė baigiantis jos pamainai apie 17 valandą. Liudytojos G. M. teigimu gliukozę atidarius galima naudoti 12 valandų. Taigi jeigu tikėti V. B. paaiškinimais, ji 2012-04-06 14.30 val. nuo gliukozės flakono nutraukusi tik 40 ml. ( talpa 250 ml.) po nepilnų trijų valandų, flakoną išmetė. Kodėl ji taip darė teisme paaiškinti nesugebėjo, teigė maniusi jog jo niekam neprireiks. Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, teismas iš jų visumos daro išvadą, kad 2012-04-06 gliukozės tirpalo V. B. nenaudojo. Akivaizdu, kad kaltinamoji V. B. įvykio dieną dirbo aplaidžiai, nebuvo įsitikinusi kokius vaistus pritraukė į du švirkštus, nevykdė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2001-12-04 įsakyme Nr. 629, dėl Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 „Vaikų slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.6 punkto reikalavimo - privalėti užtikrinti tinkamą paskirtų vaistų vartojimą, pagal kompetenciją informuoti artimuosius apie vaistų poveikį sveikatai, galimas pašalines reakcijas, vartojimo periodiškumą, Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Direktoriaus/ vyr. gydytojo T. J. 2008-06-06 patvirtintų „Vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ar buteliukų instrukcijos“ 5.3 punkto reikalavimą patikrinti, ar sutampa užrašas ant buteliuko su įrašais Gydytojo paskyrimų lape (F Nr. 003-4/a)( atkreiptinas dėmesys jog įrašo gydytojų paskyrimo lape nebuvo) ir 5.4 punkto reikalavimą garsiai tris kartus perskaityti vaistų pavadinimą, dozę, seriją, galiojimo laiką prieš imant iš vaistų dėžutės (užrašą ant dėžutės); prieš traukiant į švirkštą (užrašą ant dėžutės); kai pradeda vaistus į paskirtą vietą (užrašą ant dėžutės),( teigė, kad vaistus paliko ant staliuko, ne jiems skirtoje vietoje) Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Direktoriaus/ vyr. gydytojo T. J. 2008-03-28 d. patvirtintų „Injekcijos į veną instrukcijos“ 3.6 punkto reikalavimą patikrinti vaistų pavadinimą, dozę, seriją, tinkamumo laiką; 3.7 punkto reikalavimą prisitraukti vaistus pagal vaistų traukimo į švirkštą iš ampulių ir buteliukų instrukciją - neįsitikusi, jog į švirkštą pritraukė kūdikiui D. D., gim. 2011-04-21, gydančios gydytojos J. R. paskirtų medikamentų, pritraukė į du po 20 ml. talpos vienkartinius švirkštus kalio chlorido tirpalo, įvedė šį tirpalą į kūdikio D. D. rankos venoje įstatytą kateterį bei suleido ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, dėl ko kūdikis D. D. iš karto po kalio chlorido tirpalo suleidimo į veną įvykio vietoje mirė nuo ūmios intraveninės intoksikacijos kalio chlorido tirpalu. Taigi objektyviai : nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą, kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008, Teismų praktika, 29). Pažeisdama specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė mažamečio D. D. gyvybę, tuo pažeisdama LR BK saugomą teisinį gėrį- žmogaus gyvybę. Šioje byloje aukščiau išvardintų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad tarp atsiradusių pasekmių – neatsargaus gyvybės atėmimo ir didelės moralinės žalos nukentėjusiems K.ir E. D.- sūnaus netekties yra priežastinis ryšys. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-71 (T3-84)2013 ataskaitos išvados, ir direktoriaus įsakymas, kad 2012-04-06 VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje D. D. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant įstaigos vidaus dokumento reikalavimą ir toje dalyje pacientui D. D. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (8 t., b. l. 156, 157-166).

96Dėl tiesioginio įrodymo – švirkštų ir juose buvusio skysčio dingimo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje.

97Lietuva būdama pilnateise Europos sąjungos valstybe privalo laikytis Europos Žmogaus T. T. praktikos ir išvystytų principų. Europos Žmogaus T. T. 2013-06-18 paskelbęs sprendimą byloje Banel prieš Lietuvą ( peticijos Nr. 14326/11), savo sprendime priminė, kad Konvencijos 2 straipsnis įpareigoja valstybes ne tik susilaikyti nuo veiksmų, galinčių sukelti tyčinį gyvybės atėmimą, bet ir imtis tam tikrų pozityvių veiksmų, siekiant apsaugoti į jų jurisdikciją patenkančių asmenų gyvybes (žr. L.C.B. v. the U. K., 1998-06-09, § 36, Reports of Judgments and Decisions 1198—III; Osman v. the U. K., 1998-10-28, § 115, Reports of Judgments and Decisions 1998-VIII; Paul and A. E. v. the U. K., no. 46477/99, § 71, ECHR 2002-11). Teismo nuomone, valstybei pozityvioji pareiga pagal Konvencijos 2 straipsnį kyla tose veiklos srityse, viešose ar privačiose, kuriose kyla grėsmė teisei į gyvybę (žr. Oneryildiz v. Turkey [GC], no. 48939/99, § 96, ECHR 2004-XII). Pažymėtina, kad pozityvioji pareiga neturėtų būti aiškinama kaip reikalavimas valstybei imtis neįmanomų veiksmų. Jų privaloma imtis siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus gyvybei, kai atitinkamos kompetetingos valdžios institucijos žinojo arba turėjo apie tokį pavojų žinoti (žr. Keenan v. the U. K., no. 27229/95), § 90, ECHR 2001-IH). Teismo nuomone, valstybės pareiga apsaugoti teisę į gyvybę apima ir pareigą nustatyti veiksmingą praktikoje teisinę sistemą, kuri užtikrintų galimybę nustatyti faktus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis ir suteikti tinkamą kompensaciją nukentėjusiam (žr. Dodov v. Bulgaria, no. 59548/00, § 83; Byrzykowski v. Poland, nr. 11562/05, §§ 104-118). VšĮ Kauno klinikinė ligoninė kaip viešųjų paslaugų teikėja sveikatos apsaugos srityje, gydanti žmones, privalėjo organizuoti šio nepageidaujamo įvykio ištyrimą jų kompetencijos ribose taip, kad išsklaidyti, bet kokias abejones dėl žios kūdikio mirties aplinkybių. Tai, kad švirkštai ir jame buvęs skystis buvo svarbus įrodymas ne tik siekiant nustatyti konkretaus asmens kaltę, bet ir išsklaidyti visuomenėje mestą nepasitikėjimo šešėlį įstaigai, kurios pagrindinis tikslas – Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimas ir kokybiškas sveikatos priežiūros teikimas, niekam nekilo abejonių. Tos pačios ligoninės darbuotojos gydytoja Ž. K. patvirtino, kad ji būtų siekusi bet kokiu būdu surasti, apsaugoti šias priemones ir nustatyti mirties priežastį. Teisme buvo apklaustas ligoninės vyr. gydytojas R. K., kuris nurodė, kad 2012-04-06 apie 21 valandą ligoninėje jo iniciatyva buvo sušauktas susirinkimas, jo pagrindas buvo išsiaiškinti, kas gi atsitiko, nes vaikai ligoninėse miršta ne kasdien. Pradinė informacija, kad vaikas mirė dėl galimai sumaišytų vaistų, t.y. suleisto kalio. A. A. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams pasakydamas, kad galimai buvo sumaišyti vaistai, dėl ko mirė 11 mėn. kūdikis. Susirinkimo metu A. A. papildydamas D. V. pasakojimą pasakė, kad V. B. pasakė kažkam, kad galimai sumaišė vaistus ir suleido ne tuos vaistus kurie buvo paskirti. K. V. B. apie tai pasakė, jis nežino (t.6,b.l. 15-17). P. S. teisme nurodė, kad jam paskambino tuometinis direktorius R. K. ir pasakė: „Povilai, atrodo, kad suleistas kalis 11 metų vaikui“, sakė reikia pasiklausti, ką daryti. Jis paskambino vienam pažįstamam prokurorui, paaiškino, kas atsitiko ir paklausė ką daryti, prokuroras pasakęs: „reikia saugoti sesutę, neliesti medicininių priemonių ir pranešti policijai“. Tai perdavė R. K., kuris jį pakvietė į susirinkimą, kurio metu iškilo klausimas apie kalį ir jis ėjo į skyrių du kartus pasižiūrėti kur jis laikomas. Skyriuje nėra kito tokio agresyvaus medikamento, kuris sukeltų mirtį. Buvo apžiūrėtas procedūrinis kabinetas, niekur jokio praimto flakono su, bet kokiu tirpalu nebuvo, švirkštų panaudotų taip pat (t.6, b.l. 19). G. M. nurodė, kad susirinkimo metu pokalbio esmė buvo tokia, kad mirė 11 mėn. kūdikis, kad įvyko klinikinė mirtis beleidžiant vaistus ir, kad galimai buvo suleistas kalis. Buvo nuėjusi į procedūrinį, tačiau nieko nebuvo tokio pastebėta, kas sukeltų įtarimus. Pradarytų flakonų nebuvo pradėta. Minties ieškoti švirkštus nebuvo ( t.6 b.l.33). L. R. B. parodė, kad telefonu paskambino direktorius R. K. ir pasakė, kad mirė vaikas, kad atvyktų, nes lygtai supainioti vaistai. Pasitarimo metu į procedūrinį ėjo pažiūrėti to kalio, kurio versiją iškėlė D. V., A. A.. Ėjo P. S., G. M., ir teisininkė K.. Pasižiūrėjo, buvo du buteliukai spintoje, pasižiūrėjo, ar galėjo būti paimtas 20-40 ml. neatrodė, pasižiūrėjo, kur yra gliukozė, ji buvo stalčiuje. Praimtų buteliukų nematė. Medicininių atliekų dėžių ji netikrino. Į penktą palatą nebuvo užėjus. K. V. apklaustas liudytoju teigė, kad atėjęs į skyrių rado A. A., kuris rašė ligos istoriją. Susirinkime buvo minėta, kad nieko neliesti skyriuje, antra, kaip ta palata, sakė, kad užrakinta ir nėra rakto, tačiau jam žinoma, kad kabo atsarginis raktas, kai reikia, gali įeiti. Kiek suprato palata ilgai buvo užrakinta, o kada ir kas sutvarkė ją, negali pasakyti. Taigi esant vienai iš pagrindinių versijų, kuria tuo metu tikėjo D. D. gaivinę gydytojai, ligoninės administracija nesiėmė priemonių įsitikinti, ar švirkštai su preparatu yra palatoje, ar jie išmesti. Jie nesikvietė slaugytojos V. B. į susirinkimą, neprašė paaiškinti aplinkybių, prie kurių vaikui sustojo širdis. Kadangi ligoninės atsakingų pareigūnų atžvilgiu yra išskirta byla į atskirą tyrimą, teismas detaliau nepasisako neišeidamas už kaltinimo ribų, nes išskyrus V. B. kaltinimai šioje byloje niekam nepareikšti (t.1.b.l. 13).

98Pati kaltinamoji V. B. nurodė, kad po vaiko išnešimo iš palatos ji į 5 palatą sugrįžusi nebuvo, nes palata buvo užrakinta, o ji rakto neturėjo, nes raktas buvo pas vaiko mamą. Minties ieškoti švirkštų ir tirti juose esančio skysčio nebuvo, kodėl nežino. Apklausta 2012 04 26 ji jau nurodė kitaip: negali pasakyti, ar po to kai D. pradėjo gaivinti intensyvios terapijos skyriaus specialistai, ar ji grįžo į 5 palatą paimti švirkštų ar ne. Šios aplinkybės ji neprisimena. Apskirtai mano, kad galėjo grįžti, nes yra įpratusi po kiekvienos procedūros sutvarkyti savo atliktą darbą. Tačiau neatmetė galimybės, kad švirkštus pagal įprastą tvarką išmetė ji (T.6, b.l. 150). Nukentėjusioji K. D. apklausta tuoj pat po įvykio, nurodė, kad jai besėdint koridoriuje, kuomet D. buvo gaivinamas, ta pati medicinos sesuo, kuri leido D. vaistus, iš jų palatos išnešė metalinį indą su švirkštais, iš kurių buvo leidžiami vaistai. Palata tuo metu buvo atrakinta, nes ji net nebuvo spėjusi apsiauti batus. Tik tuo metu, kai D. buvo perkeliamas į intensyvios terapijos palatą, ją iki palatos nr.5 palydėjo J. R., kad ji pasiimtų savo daiktus(t.5, b.l. 103). Tokius pat parodymus ji davė ir vėliau: tuo metu, kai jos vaikas buvo gaivinamas, iš procedūrinio kabineto išėjo ta pati slaugytoja, kuri prieš tai jos vaikui leido taip vadinamą gliukozę, nuėjo į jos palatą ir iš palatos išėjo su metaliniu indeliu, kuriame buvo tie abu švirkštai, kuriuos ji buvo atsinešusi kūdikiui suleisti (t.5, b.l. 105). Kuriuo tiksliai momentu, ar jau atėjus D. V. ar iki jo atėjimo, V. B. iš procedūrinio išėjo ir grįžo į 5 palatą. Tai prisimenu puikiai. Ji tiesiog greitu žingsniu nuėjo. Prisimena tiksliai, kad ji iš 5 palatos grįžo rankoje laikydama metalinį indelį, kuriame buvo švirkštai. Švirkštus indelyje matė gerai. Prisimena, kad V. B. palatoje užtruko iki 1 minutės (t.5, b.l. 109). Nukentėjusiosios parodymus pilnai patvirtinto tyrėja I. K. teisme, nurodžiusi, kad jau per pirmą apklausą vaiko mama nurodė, kad švirkštus išsinešė ta pati slaugytoja, kuri leido vaistus. L. N. P. teisme patvirtino jog ji matė kaltinamąją vežant vežimėlį skirtą vaikui pervežti, matė ją einančią su tasele link procedūrinio, paprastai tokioje atsinešdavo švirkštus pas jos vaiką. Vakare dalijant maistą iš sesutės veido ji nepastebėjo jokio nerimo, ji šypsojosi tarsi nieko nebūtų atsitikę. Liudytoja L. G. nurodė, kad kol intensyvios terapijos skyriaus specialistai gaivino D., V. B. vienu metu buvo išėjusi iš procedūrinio kabineto, tačiau kur ji buvo išėjusi, nežino. Tik prisimena, kad vienu metu pamatė į procedūrinį kabinetą įeinančią V.. (t.5, b.l. 153). Taip pat ji nurodė, kad klaususi V., kur yra švirkštai, ji sakė, kad neprisimena. Klausė, kur flakonas su vaistais, pati V. sakė, kad flakoną su gliukoze ji išmetė, kodėl ji išmetė nežinanti (t.5, b.l. 153-154). Teikdama paaiškinimą administracijai L. G. nurodė, kad kai atvyko reanimacijos brigada, V. B. vienu metu buvo išbėgusi iš procedūrinio. Ji greitai sugrįžo ir tvarkė anafilaksinio šoko dėžę (t.3, b.l. 159- 160). Liudytojas K. V. nurodė, kad kai aiškinosi, kur dingo švirkštai, niekas jokių logiškų ir konkrečių paaiškinimų nedavė, todėl šio klausimo išsiaiškinti nepavyko, nors tuomet norėjosi. Užkliuvo D. V. pasakymas, kad kai kėlė vaiką į intensyvios terapijos skyrių, V. B. liko skyriuje ir paskui juos nėjo. Mano, jeigu jai vaikas rūpėjo, galėjo eiti, o jeigu jos paslaugos būtų buvę nereikalingos, medikai jai būtų tai pasakę. Apklausta liudytoja Ž. K. teisme nurodė, kad esant tokiai situacijai, būtinai paimtų flakoną ir atiduotų jį teisėsaugai, nes norėtų apginti seselę. Pagal medicininių infekuotų atliekų tvarkymo instrukciją ( t.3.b.l. 6-8), kuria kaltinamajai V. B. buvo privalu vadovautis, ji privalėjo panaudotas vienkartines medicinines priemones mesti į tam skirtą talpą su pažymėta infekuotų atliekų ženklinimo etikete. Pagal 3.1.3 p. šios atliekos saugomos saugykloje arba skyriuose ne ilgiau kaip iki darbo dienos pabaigos ir išvežamos į centrinę saugojimo aikštelę arba infekcijų kontrolės skyrių. Teikdama paaiškinimą administracijai liudytoja D. P. nurodė, kad ji įvykio dieną apie 19 val. išvežė iš palatos lašinės infuziją, dėžutę ir švirkštą fiziologinio tirpalo prastūmimui ir išvalė kraują (t.3, b.l. 156, 166, 168). Apklausta liudytoja D. P. nurodė, kad palatoje švirkštų, nei panaudoto vatos gabaliuko nebuvo. Buvo tik lašinės sistema. Pamačiusi stebėjimų lape įrašą 40 ml gliukozės, suprato, kad panaudoti švirkštai turi būti atliekų dėžutėje. Kai lašinės sistemą metė į atliekų dėžutę, kokios buvo medicininės atliekos detaliai nežiūrėjo, bet jose švirkštų 2 po 20 ml nebuvo. Šie švirkštai dideli ir naudojami retai, tai jeigu jie ten būtų buvę, juos tikrai būtų pastebėjusi, be to pati med. atliekų dėžutė nėra tokia didelė, kad ten esančių daiktų nebūtų galima pastebėti. Nukentėjęs E. D. nurodė, kad kai jis po sūnaus mirties nuėjo į palatą pasiimti savo daiktus, jis nei lašelinės nei švirkštų nematė, lova nebuvo sujaukta, tik ant grindų matėsi kraujas. L. M. T. 2012m. balandžio 7 dieną palatoje nieko neberado, procedūriniame taip pat nei švirkštų, nei medicinių atliekų nebuvo. Tą patį patvirtinto ir L. G., nurodžiusi, kad tą pačią dieną palatą sutvarkė D. P.. Apklausta tyrėja I. K. nurodė, kad 2012-04-07 po nukentėjusios apklausos nuvyko į klinikinę ligoninę, apžiūrėjo ligos istoriją, kadangi nebuvo išimta, iš mamos žinojo, kad yra sąsiuvinis, kuriame yra žymimi vaistai ir su didžiausiais prašymais, maldavimais ar iš slaugytojos, ar iš budinčios seselės išėmė šiuos žurnalus. Paklausus, kur yra švirkštai, pasakė išmesti, paklausus, kuri sesutė leido vaistus, liepė klausti pas administraciją, pavardės nenurodė. Išėmus ligos istoriją, sąsiuvinį, į kurį buvo žymimi vaistai, grįžo į komisariatą. Jai buvo teigiama, kad palata, kurioje gulėjo D. D. yra užrakinta.

99Taigi šių aukščiau ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamoji V. B., po kalio injekcijos nepateikė kūdikį D. D. gydančiai gydytojai J. R. bei kūdikį D. D. gaivinusiems medikams informacijos apie kūdikiui suleistą kalio chlorido tirpalą ir jo kiekį, tuo apsunkindama kūdikį D. D. gaivinusiems medikams priežasties, sukėlusios paciento kvėpavimo ir širdies sustojimą. Neabejotina, kad patyrusi slaugytoja turėjo galimybę ir pati, be laboratorijos įsikišimo, iš paslėptų švirkštų turinio nustatyti ar juose buvęs skystis buvo saldaus skonio- tai yra gliukozė, ar skonis būdingas – kaliui, tokias išvadas teismas daro liudytojų Ž. K. duotais parodymais teisme. Šių aukščiau aprašytų įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamoji suprato jog jos veiksmai lėmė tokią D. D. būklę, mirtį ir siekdama išvengti tikros jo mirties priežasties nustatymo, profesionaliai slėpė informaciją apie sumaišytus vaistus, paslėpė švirkštus su juose buvusiu skysčiu. Tokie kaltinamosios V. B. veiksmai rodo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ir sukeltų padarinių buvimą. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį ir BK 132 str.3d. turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. Veikų kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje. BK 10 straipsnis išskiria dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo” paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008, Teismų praktika, 29). Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. B. būdama vaikų slaugytoja, žinojo, kad jos darbas yra susijęs su žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingomis medicininėmis priemonėmis, kurių sumaišymas, netinkamas suleidimo greitis, ar netinkama koncentracija gali tiesiogiai sukelti žalingas pasekmes- žmogaus mirtį ar sveikatos sutrikdymus, padaryti didelę turtinę žalą įstaigai ir fiziniams asmenims, tačiau nepakankamai vykdė savo tarnybines pareigas, jas ignoravo ir nors nenumatė konkrečių pavojingų padarinių, tačiau savo netinkamu pareigų vykdymu, leido jiems kilti. Jos kaltės suvokimą parodo ir veiksmai po įvykio, švirkštų su juose buvusiu skysčiu sunaikinimas.

100Teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas surinktus įrodymus mano, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu liko nenustatytos aplinkybės kiek buvo suleista kalio chlorido D. D. į veną. Kaltinamoji teigė, kad ji neva gliukozės suleido 5-6 ml. iš atsinešto pirmojo švirkšto, kai D. D. ėmė muistytis. Nukentėjusioji K. D. pamačiusi vaiko reakciją tikėtina taip pat nežiūrėjo į švirkštą kiek buvo suleista skysčio, tik mano jog tai buvo sekundžių Todėl nekeičiant esminių bylos aplinkybių ir nesunkinant kaltinamosios teisinės padėties šalintina iš kaltinimo nurodyta aplinkybė „ bet ne mažiau kaip 7 ml.“. Įvertinus surinktus medicininius dokumentus, specialistų pateiktas išvadas, teismo nuomone reikšminga aplinkybė yra ne kiek pateko kalio chlorido į nukentėjusiojo kūną, o tai, kad jo buvo suleista tiek, kad kraujyje sudarė tokią koncentraciją, jog įvyko staigus širdies sustojimas- asistolija, kas ir buvo mirties priežastimi.

101Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

102Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra CD plokštelė, kurioje yra nuotraukos prie 2012-04-24 VšĮ KKL Vaikų gastroenterologijos skyriaus 5 aukšto procedūrinio kabineto apžiūros protokolo (1 t., b. l. 75), vokas, kuriame yra CD plokštelė, kurioje yra nuotraukos prie 2012-04-24 VšĮ KKL infekcijų kontrolės skyriaus medicininių atliekų nukenksminimo patalpų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 86), vokas, kuriame yra CD plokštelė, prie 2012-05-23 rašto Nr. 20-8-G-5401 (2 t., b. l. 3), vokas, kuriame yra CD plokštelė, prie 2012-04-11 rašto Nr. 20-11-S-1521 (2 t., b. l. 63), vokas, kuriame yra CD plokštelė, prie 2012-04-27 rašto Nr. 20-11-S-1820 (2 t., b. l. 69),vokas, kuriame yra CD plokštelė, kurioje yra vaizdo įrašas, pateikta 2012-11-23 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo D. D. (5 t., b. l. 128), vokas, kuriame yra CD plokštelė, kurioje yra įtariamosios V. B. PPV vaizdo įrašas, prie 2012-05-03 PPV protokolo (6 t., b. l. 159), vokas, kuriame yra CD plokštelė, kurioje yra įtariamosios V. B. įtariamojo apklausos vaizdo įrašas, prie 2013-04-17 apklausos protokolo (7 t., b. l. 7), paliktini prie bylos; Kauno klinikinės ligoninės laboratorijos informacinės sistemos kompiuterio „D. P. T3400“ standaus disko atvaizdas ir kraujo biocheminio tyrimo analizatoriaus „Vitros 5600“ kompiuterinio standaus disko atvaizdas perkelti į Kauno apskrities VPK KTV laboratorijos kietąjį diską, saugomi Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; D. D. medicininė dokumentacija (originalas) pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos deontologinio tyrimo atlikimui, paliktina prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-9-00239-13.

103Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutartimi V. B. buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas - 15 dienų laikotarpiui (7 t., b. l. 39-40). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas 7 dienų laikotarpiui (7 t., b. l. 60-61). 2012-05-14 Kauno apygardos prokuratūros nutarimais V. B. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 79-80, 84-85), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina, dokumento paėmimas panaikintinas, V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. 10368034, išduota 2003-08-12 Kauno Santakos PK MP (24) (7 t., b. l. 81), grąžinant.

104K. V. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis, 60 straipsnis).

105V. B. neteista, administracine tvarka nebausta (7 t., b. l. 94), VšĮ Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje registruota (7 t., b. l. 11), VĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre registruota (7 t., b. l. 9), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (7 t., b. l. 16). Iš dalies darbinga ( t.7.b.l. 69). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodoma, kad V. B. reikalinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę (7 t., b. l. 19). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. ( - )2012 išvadoje nurodoma, kad V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos sutrikimas ar laikinas psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimai (F43.2). Užsitęsusi depresinė reakcija. Ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su V. B. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti teismo posėdyje. V. B. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas (7 t., b. l. 29-31). Nustatyta ir tai, kad V. B. yra silpnos sveikatos, serga onkologine liga, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2017 m. (10 t., b. l. 47-50), dirba, charakterizuojama teigiamai (7 t., b. l. 29-31, 10 t., b. l. 68-69, 70), du vaikai mokosi dieninėse studijose (10 t., b. l. 72-77).

106BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

107V. B. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, jos padarytos veikos vertinamos kaip neatsargūs nusikaltimai (BK 16 str. 1d.) padaryti iš sutapties. Atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jos veika sukėlė itin sunkias pasekmes- žmogaus netektis, žymi žala asmenims, todėl jai skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas ( BK 50 str.). Nesant kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių terminas parinktinas artimas vidurkiui. Paskirtosios bausmės subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 63 straipsnio taisyklėmis, taikant bausmių apėmimo būdą. Paskirtos subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 straipsniu, atidėtinas. Teismas mano jog Baudžiamojo Kodekso 75 straipsnyje nurodytos būtinos sąlygos, šiuo atveju yra nustatytos: V. B. nuteisiama už neatsargius nusikaltimus ne didesne kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme, be to teismo požiūriu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad ji turi sveikatos problemų, nėra linkusi nusikalsti asmenybė, padaryta veika yra nusikalstamas nerūpestingumas darbinėje veikloje, todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant V. B. paskirtosios bausmės vykdymą, skiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir baudžiamojo poveikio priemonę - BK 68(2) str. uždrausti dvejus metus dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose.

108Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

109V. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 229 straipsnį ir 132 straipsnio 3dalį ir nuteisti:

110-pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį - 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimo;

111-pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį – 4 ( ketveriems) metams laisvės atėmimo;

112Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalimi, 1punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę 4 ( ketveriems ) metams laisvės atėmimo;

113Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, V. B. bausmės vykdymą atidėti 2( dvejiems) metams, įpareigojant V. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. B. 2 (dvejus) metus dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose.

114Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-04-20 iki 2012-05-12 ( 22 dienos).

115Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

116Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kardomąją priemonę dokumento paėmimą- panaikinti V. B. asmens tapatybės kortelę Nr. 10368034, išduotą 2003-08-12 Kauno Santakos PK MP (24) grąžinti V. B..

117Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 8 vokus, su juose esančiomis CD plokštelėmis, palikti prie bylos; Kauno klinikinės ligoninės laboratorijos informacinės sistemos kompiuterio „D. P. T3400“ standaus disko atvaizdą ir kraujo biocheminio tyrimo analizatoriaus „Vitros 5600“ kompiuterinio standaus disko atvaizdą perkeltus į Kauno apskrities VPK KTV laboratorijos kietąjį diską, saugomus Kauno apskrities VPK, sunaikinti; D. D. medicininę dokumentaciją (originalas) pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos deontologinio tyrimo atlikimui, palikti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-9-00239-13.

118Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, 132... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. V. B. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama VšĮ Kauno... 6. ji 2012-04-06 apie 14.50 val., VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, esančios... 7. K. V. B. kalta neprisipažino ir pasinaudodama teise duoti paaiškinimus po... 8. Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta šiais surinktais ir... 9. nukentėjusioji K. D. parodė, kad 2012-04-06 10.40 val. gavusi siuntimą iš... 10. Nukentėjusysis E. D. parodė, kad 2012-04-06 apie 12 val. gavę Šilainių... 11. Liudytoja J. R. parodė, kad dirba VšĮ Kauko klinikinės ligoninės vaikų... 12. Liudytoja L. G. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, vaikų... 13. Liudytoja I. K. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje vaikų... 14. L. S. P. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, vaikų intensyvios... 15. Liudytojas D. V. parodė, kad tuo metu dirbo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės... 16. L. V. G. parodė, kad dirba Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje... 17. Liudytojas A. A. parodė, kad tą dieną budėjo Kauno klinikinės ligoninės... 18. Liudytoja D. P. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje vaikų... 19. L. R. K. parodė, kad dirba VšĮ Kauno klinikinėje traumatologijos punkto... 20. L. P. S. parodė, kad dirba VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje vidaus audito... 21. Liudytoja G. M. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus... 22. L. R. B. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus... 23. Liudytojas K. V. parodė, kad įvykio vakarą buvo pakviestas daktaro R. K. į... 24. Liudytoja L. D. parodė, kad įvykio dieną budėjo skyriaus laboratorijoje, ji... 25. L. N. P. parodė, kad 2012-04-02 iki 2012-04-06 18 val. ji kartu su savo... 26. L. Ž. K. parodė, kad dirba VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje I – jame... 27. Liudytoja J. C. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje vaikų... 28. Liudytojas tyrėjas A. S. parodė, kad 2012-04-06 apie 19 val. budinčioje... 29. L. M. T. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje vaikų gastroenterologijos... 30. Liudytojas G. L. parodė, kad Kauno klinikose slaugytoja. Buvo iškviesta į... 31. Liudytoja tyrėja I. K. parodė, kad dirba Kauno Santakos PK tyrėja kas... 32. L. V. N. parodė, kad dirba Kauno klinikinėje ligoninėje maisto išdavėja.... 33. Specialistas Rimantas Kėvalas patvirtino duotą išvadą. Paaiškino, kad... 34. Ekspertas Dainius Tumėnas patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kas su... 35. Specialistė D. P. išvadas, duotas specialisto išvadoje patvirtino.... 36. Specialistė R. Š. duotas išvadas patvirtino. Paaiškino, kad kairio... 37. Specialistė Ž. D. savo duotas išvadas, pateikiant tyrimą, patvirtino.... 38. Specialistė V. Ž. duotas išvadas, atliekant tyrimą jai pavestais... 39. Rašytinė medžiaga: 2012-05-03 įtariamoji V. B. parodymų patikrinimo... 40. 2012-11-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 41. Įvertinus medicininius dokumentus matyti, kad D. D. jokių širdies... 42. Remiantis medicininiais dokumentais D. D. klinikinė mirtis įvyko 14 val. 50... 43. D. D. nustatyta ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Kalio... 44. Durtinės žaizdos dešinės plaštakos nugarinime paviršiuje, dešiniame... 45. 16 val. 05 min. iš D. D. paimtame kraujo tyrime rasta padidėjusi kalio... 46. Kalis yra intraląstelinis elektrolitas ir jo koncentracija ląstelės viduje... 47. D. D. 2012-04-06 buvo atlikti trys kraujo tyrimai: 1)12 val. 20 min.... 48. Nėra tyrimo rezultatų, rodančių organinis pokyčius galėjusius sukelti... 49. Kalis yra šarminis metalas ir medicinoje yra vartojamas kalio chlorido... 50. Tokio amžiaus kūdikiui normali gliukozės koncentracija kraujyje yra 2,4-6,4... 51. D. D. venose pakitimų, išskyrus injekcijų žymes, nerasta.... 52. Pomirtinio širdies tyrimo metu morfologiškai diagnozuota kairio prieširdžio... 53. 2013-02-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 54. 2012-02-22 iš LSMUL Kauno klinikų gautame atsakyme Nr. G-(1.22)-802 teigiama,... 55. 2012-04-11 Kauno AVPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas pateikė CD... 56. 2012-04-27 Kauno AVPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas pateikė CD... 57. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialisto išvada Nr. 1 nustatyta,... 58. Tyrimui pateiktame Potassium chloride Fresenius“ 10% infuziniame tirpale... 59. 2012-04-07 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ KKL vaikų... 60. 2012-04-13 VšĮ KKL raštu nustatyta, kad 2012-04-06 vaikų... 61. 2012-04-13 VšĮ KKL vaistinės vedėjos B. B. paaiškinime nurodyta, kad kalio... 62. 2008-07-16 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr.... 63. 2005-06-14 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr.... 64. 2008-06-13 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr.... 65. 2008-03-28 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr.... 66. 2008-01-15 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr.... 67. 2012-03-26 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) R.... 68. 2008-06-06 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus vyr.... 69. 2012-04-20 VšĮ Kauno klinikinė ligoninė pateikė komisijos, sudarytos... 70. 2013-02-19 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės rašte Nr. 3V-569(2.1.) nurodoma,... 71. 2003-07-21 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.... 72. 2003-07-21 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.... 73. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 74. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie... 75. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 76. Paciento pomirtinio tyrimo skyriaus 2012-04-06 aktas (017-1/A) užpildytas sk.... 77. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 78. Asmens parodymo atpažinti 2013-12-12 protokole nurodyta, kad K. D. atpažino... 79. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos... 80. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris... 81. Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės... 82. Dėl objektyviųjų požymių: Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji V. B.... 83. K. V. B. kaltinama, kad nevykdė šių oficialiai patvirtintų specialių... 84. K. V. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kalta neprisipažino, teigė, jog ji... 85. Nors kaltinamoji teigia jog ne jos veiksmai lėmė kūdikio D. D. g. 2011m.,... 86. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 12IP2181 nurodyta, kad 2012-04-06 11.45... 87. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teisėjai įrodymus vertina pagal savo... 88. Taigi, šių aukščiau išvardintų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia... 89. Šioje byloje taip pat buvo bandoma teigti, kad per trumpą laiką kaltinamoji... 90. Šioje byloje kaltinamoji ir jos gynėjai akcentavo, kad nesant švirkštų iš... 91. Šio neatsargaus gyvybės atėmimo aplinkybių atskleidimas ikiteisminiam... 92. Nukentėjusioji K. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino,... 93. Teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kadangi... 94. Kaltinamoji V. B. teigė, jog sumaišyti kalio chlorido tirpalą 10 procentų,... 95. Viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės atliko audito 2012-04-20... 96. Dėl tiesioginio įrodymo – švirkštų ir juose buvusio skysčio dingimo... 97. Lietuva būdama pilnateise Europos sąjungos valstybe privalo laikytis Europos... 98. Pati kaltinamoji V. B. nurodė, kad po vaiko išnešimo iš palatos ji į 5... 99. Taigi šių aukščiau ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia... 100. Teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas surinktus įrodymus mano, kad tiek... 101. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių... 102. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai... 103. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutartimi V. B. buvo skirta kardomoji... 104. K. V. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta... 105. V. B. neteista, administracine tvarka nebausta (7 t., b. l. 94), VšĮ Kauno... 106. BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1... 107. V. B. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, jos padarytos veikos... 108. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 109. V. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 229... 110. -pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį - 1 (... 111. -pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį – 4 (... 112. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalimi,... 113. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 114. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo... 115. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo... 116. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui... 117. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 118. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...