Byla 3K-3-217-690/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B.)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. D., E. D., U. D. ir atsakovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. D., E. D. ir U. D. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per savo filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų kaltės, šiems netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, procesines palūkanas, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami: priteisti K. D. ir E. D. solidariai iš atsakovių 4476,37 Eur turtinės žalos atlyginimą ir kiekvienam po 434 430,03 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti U. D. 131 139,94 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (toliau – procesinės palūkanos).
  3. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovų K. D. ir E. D. sūnus bei U. D. brolis D. D., kuris gimė ( - ), 2012 m. balandžio 6 d. buvo paguldytas į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (toliau – Ligoninė) Vaikų gastroenterologijos skyrių dėl vėmimo ir viduriavimo. Ligoninės darbuotoja slaugytoja V. B. suleido netinkamą medikamentą – kalio chlorido tirpalą, tai nulėmė D. D. mirtį. V. B. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį ir 132 straipsnio 3 dalį.
  4. Ieškovų teigimu, Ligoninė yra atsakinga už savo darbuotojos neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Turtinę žalą sudaro laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos, išlaidos už logopedo paslaugas (mirus broliui, atsinaujino ieškovės U. D. mikčiojimo požymiai). Ieškovai patyrė didelę neturtinę žalą – Ligoninės darbuotojos veiksmais buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė, kurios atkurti neįmanoma. Pažeidus šią vertybę, taip pat buvo pažeista ieškovų teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. D. D. buvo tokio amžiaus, kai ryšys su jo tėvais, ypač su mama, buvo susiformavęs, tėvus ir vaiką siejo abipusis prieraišumas. Berniuko amžius jau leido jam išreikšti emocijas, jausti tėvams jo amžiui būdingas emocijas. D. D. mirtis sukėlė ieškovams didelį emocinį šoką ir skausmą. D. D. buvo sveikas kūdikis, faktiškai nesirgęs rimtesnėmis ligomis, vaiko mirtis buvo išimtinai Ligoninės darbuotojos nusikalstamai nerūpestingų veiksmų rezultatas. Vaikas buvo neatsargiai nužudytas motinos akivaizdoje. Ligoninė tą patį vakarą žinojo, kas įvyko iš tikrųjų, jos darbuotojai aktyviai veikė, kad būtų sunaikinti nusikaltimo įrodymai. Ligoninės darbuotojai V. B. laikantis pozicijos neigti bet kokius tos dienos įvykius, tėvai buvo priversti dalyvauti baudžiamajame procese ir vėl viską iš naujo patirti. Ieškovė U. D. buvo neabejotinai glaudžiai emociškai susijusi su D. D. Brolio mirtis traumavo seserį, tai neabejotinai prisidėjo prie jos asmenybės formavimosi, ji tapo uždaresnė, tylesnė.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovams K. D. ir E. D. iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 3708,87 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir po 1041,86 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, ieškovei U. D. – 2896 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, be to, priteisė ieškovams iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir procesines palūkanas; priteisė ieškovams K. D. ir E. D. iš Ligoninės po 46 958,14 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas; atmetė kitą ieškinio dalį.
  2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-436-530/2014 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, konstatavo, kad Ligoninės darbuotoja V. B., supainiojusi medikamentus, suleido D. D. kalio chlorido tirpalo, tai nulėmė kūdikio mirtį. Teismo nuosprendžiu pripažinta, kad V. B. dėl savo neatsargumo atėmė kūdikio D. D. gyvybę ir taip padarė ieškovams K. D. ir E. D. didelę neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovai, mirus D. D., patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo ir kitos su tuo susijusios išlaidos. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad egzistuoja visos įstatymo nustatytos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – Ligoninės darbuotojos V. B. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovų prašomas atlyginti išlaidas sudaro: 507,41 Eur (1752 Lt) išlaidos už laidojimo paslaugas; 202,73 Eur (700 Lt) išlaidos už kunigo paslaugas ir patalpų nuomą; 292,52 Eur (1010 Lt) išlaidos už gedulingus pietus; 111,21 Eur (384 Lt) išlaidos už leidimą laidoti ir leidimą statyti antkapį; 2896,20 Eur (10 000 Lt) išlaidos už paminklo su tvorele statybą. Teismo vertinimu, visos šios išlaidos yra būtinos pagal susiformavusius papročius ir nėra neprotingos ar perteklinės. Kita vertus, ieškovų prašomos atlyginti 144,81 Eur (500 Lt) išlaidos už maisto paruošimą metinėms paminėti nėra būtinos išlaidos, kurias atsakovė privalo kompensuoti. Be to, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl išlaidų už logopedo paslaugas atlyginimo. Teismo vertinimu, šios išlaidos nėra susijusios su D. D. mirtimi.
  4. Teismo vertinimu, 11 mėn. amžiaus sūnaus netektis sukėlė ieškovams K. D. ir E. D. didelius dvasinius išgyvenimus. Medžiaga, nulėmusi vaiko mirtį, buvo suleista motinos akivaizdoje, ji matė, kaip sūnų ištiko klinikinė mirtis. Nepavykus atgaivinti kūdikio, gydytojas iškart po įvykio pranešė, kad vaikas mirė dėl galimai supainiotų medikamentų. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis nė vienerių metų nesulaukusio vaiko mirtis yra neišmatuojamas sukrėtimas ir didžiulis skausmas jo tėvams, nes, netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaiko mirtis lėmė ieškovų K. D. ir E. D. lankymosi pas psichiatrus būtinybę: K. D. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (iš viso 71 d.), tačiau vėliau jos apsilankymai pas medikus nebuvo dažni, E. D. nustatytas CNS sutrikimas, nurodytas tikslingas ilgalaikis gydymas ir psichoterapija, tačiau nėra pateikti duomenys apie realų tokių rekomendacijų vykdymą. Teismo vertinimu, ieškovė U. D. dėl savo amžiaus galimai dar nesuvokė, kad mirtis negrįžtama, tačiau tėvų patirti dideli išgyvenimai negalėjo neatsiliepti ir jos vidinei būsenai, todėl ir ji patyrė dvasinę skriaudą. Teismas sprendė, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgijo visi trys ieškovai, kaip mirusio D. D. šeimos nariai, kuriuos siejo nuolatinis, artimas ir glaudus ryšys.
  5. Teismas nurodė, kad ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimų sumos yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos, pažymėjo, jog, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, nėra siekiama nubausti asmenį, atsakingą už neturtinės žalos padarymą, neturtinės žalos atlyginimas negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltinis. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į Ligoninės, kaip juridinio asmens, teisinę formą, vykdomos veiklos pobūdį, įvertino ieškovų K. D. ir E. D. (kiekvieno) patirtą neturtinę žalą 48 000 Eur, ieškovės U. D. – 2896 Eur.
  6. Teismas nustatė, kad Ligoninės civilinė atsakomybė D. D. mirties dieną buvo apdrausta pagal 2012 m. sausio 18 d. sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo paslaugų sutartį, jo mirtis pripažintina draudžiamuoju įvykiu. Draudimo sutartyje nustatyta vieno draudžiamojo įvykio draudimo suma – 8688,60 Eur (30 000 Lt; tokia suma nustatyta ir neturtinei žalai atlyginti), visų draudžiamųjų įvykių per vienerius metus draudimo suma – 86 886 Eur (300 000 Lt). Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kaip draudikė, yra pirmiau nurodyta (sutartyje nustatytos draudimo sumos) apimtimi atsakinga už ieškovams Ligoninės darbuotojos neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškovų K. D. ir E. D. patirtos neturtinės žalos atlyginimai, viršijantys draudimo sumą, priteisti iš pačios Ligoninės.
  7. Teismas atmetė Ligoninės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir Ligoninės apeliacinius skundus, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą, patikslino šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo, nurodydama priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 185 Eur žyminį mokestį, iš Ligoninės – 1999 Eur žyminį mokestį.
  9. Kolegija atmetė Ligoninės argumentą dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo ir šališkumo sprendime nurodžius, kad „nuo 2013 m. vykstančio šalių ginčo eiga, o taip pat ir baudžiamojoje byloje Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. priimtas nuosprendis negalėjo leisti Ligoninei protingai tikėtis, kad jai apskritai nereikės atlyginti ieškovams jokios žalos“. Šis motyvas nurodytas po to, kai sprendimu konstatuotos visos sąlygos, būtinos Ligoninės civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Ligoninė negalėjo tikėtis išvengti žalos atlyginimo ir atitinkamai per ilgą proceso laikotarpį galėjo pasirūpinti, kad teismo sprendimo vykdymas nesutrikdytų Ligoninės veiklos. Šis argumentas buvo vienas iš tų, kuriais atmestas Ligoninės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kolegijos vertinimu, Ligoninės akcentuojamo argumento pavartojimas pirmiau minėtame kontekste nekelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Kolegija apibendrindama konstatavo, kad neegzistuoja Ligoninės nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
  10. Kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnį darbdavys yra netiesiogiai atsakingas už žalą padariusio savo darbuotojo veiksmus, t. y. privalo atlyginti žalą, kurios pats nepadarė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta, einant darbo (tarnybines) pareigas. Kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-436-530/2014 nustatytos ne tik faktinės aplinkybės, patvirtinančios bendrųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą, bet ir aplinkybės, patvirtinančios, kad V. B. buvo Ligoninės darbuotoja ir padarė žalą, vykdydama savo darbo pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja sąlygos Ligoninės civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti.
  11. Kolegija, pasisakydama dėl Ligoninės argumento, kad ieškovė U. D. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes nepatenka į sąrašą asmenų, nurodytų CK 6.284 straipsnyje ir išskirtų teismų praktikoje, kuriems pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą asmens mirties atveju, konstatavo, kad ši ieškovė, kaip mirusiojo D. D. sesuo, iš tikrųjų nepatenka į pirmiau nurodytų asmenų sąrašą, kita vertus, kolegijos vertinimu, mažamečius brolį ir seserį bei jų tėvus, kaip šeimos narius, siejo nuolatinis, artimas ir glaudus ryšys, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga pripažinti, kad ieškovė U. D. apskritai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
  12. Kolegija, vertindama šalių argumentus dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimų dydžius, atsižvelgė iš esmės į visus minėtoje teisės normoje įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovai K. D. ir E. D. neteko 11 mėn. amžiaus sūnaus. Vaiko mirtis buvo visiškai netikėta, jis buvo atvežtas į Ligoninę, kad būtų atlikta paprasta skysčių balanso atkūrimo procedūra, tačiau jam per klaidą motinos akivaizdoje suleista medžiaga nulėmė jo mirtį. Kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad kūdikio mirtis tokiomis aplinkybėmis sukėlė jo tėvams didelį dvasinį sukrėtimą, emocines kančias ir išgyvenimus. Bylos duomenimis, ieškovams K. D. ir E. D. po jų vaiko mirties prireikė gydytojų psichiatrų pagalbos. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė U. D., kuriai tuo metu buvo 6 metai, netekusi brolio, taip pat patyrė tam tikrą dvasinę skriaudą. Kolegija šiame kontekste atmetė Ligoninės argumentus dėl formalaus bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo. Be to, aptariamame kontekste atmesti ir ieškovų argumentai dėl neadekvačių – D. D. gyvybę nuvertinančių – neturtinės žalos atlyginimų priteisimo. Kolegija pažymėjo, kad, pirma, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tai nereiškia, kad teismas nustato žmogaus gyvybės kainą. Antra, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl vien tai, kad priteistas mažesnis, nei buvo prašoma, neturtinės žalos atlyginimo dydis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis V. B. taip pat yra tam tikra satisfakcija ieškovams, kaip nukentėjusiems asmenims.
  13. Kolegija atmetė argumentus, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimų dydžius, neatsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, jog medicinos darbuotojos, kuri turi veikti kaip savo srities profesionalas ir vadovautis maksimalių pastangų principu, elgesys kaltės požiūriu teismo pagal viešosios teisės normas yra įvertintas kaip nusikaltimas, įvykdytas dėl neatsargumo. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į baudžiamojoje byloje Nr. 1-436-530/2014 nustatytas faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmę nuteisiant V. B. ir skiriant jai bausmę dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kad pastaroji suprato, jog jos veiksmai lėmė D. D. mirtį, ir, siekdama išvengti tikrosios jo mirties priežasties nustatymo, paslėpė įkalčius, viso proceso metu neigė savo kaltę.
  14. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimų dydžius, pagrįstai atsižvelgė ir į Ligoninės turtinę padėtį, jos teisinę formą, vykdomos veiklos pobūdį.
  15. Kolegija taip pat nurodė, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, būtina vadovautis teismų praktika, formuojama civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu analizavo kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kolegija šiame kontekste pažymėjo, kad Ligoninė nurodo daugiau civilinių bylų, kuriose būtent dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų mirusių pacientų tėvams priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai svyruoja nuo 5792,40 Eur iki 15 000 Eur, kita vertus, ką pagrįstai akcentuoja ieškovai, visose bylose medicininės paslaugos buvo teikiamos, esant rimtiems sveikatos sutrikimams, ligų ar nėštumo komplikacijoms, patologijoms, susižalojimams. Šios bylos atveju pacientas buvo visiškai sveikas, todėl mirties netikėtumo veiksnys turi didesnę reikšmę, vertinant ieškovams padarytą neturtinę žalą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtų tokio pobūdžio bylų didžiausia vienam asmeniui priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 28 962 Eur (100 000 Lt). Šioje byloje ieškovams K. D. ir E. D. priteistos gerokai didesnės sumos, t. y. kiekvienam po 48 000 Eur. Kolegijos vertinimu, net ir įvertinus infliacijos poveikį, tokie neturtinės žalos atlyginimai teismų praktikos kontekste laikytini išskirtinai dideliais, todėl nesutiktina su ieškovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi savo sprendime nurodytomis bylomis, neatsižvelgė į tų bylų faktinių aplinkybių skirtumus, nepagrįstai sutapatino skirtingas situacijas.

8III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

9

  1. Ieškovai kasaciniu skundu prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą: padidinti ieškovams K. D. ir E. D. (kiekvienam) iš Ligoninės priteistus neturtinės žalos atlyginimus nuo 46 958,14 Eur iki 433 388,17 Eur; priteisti ieškovei U. D. iš Ligoninės 128 243,94 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimų dydžius, netinkamai vertino (ieškovės U. D. požiūriu apskritai nevertino) esminę reikšmę turintį kriterijų – ieškovų ir mirusio sūnaus (brolio) santykį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
    2. Teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimų dydžių, tinkamai neįvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus – padarytos žalos pasekmių. Šiuo atveju nusikalstamais Ligoninės darbuotojos (slaugytojos) veiksmais buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus (kūdikio) gyvybė, kurios atkurti neįmanoma. Teismai, nustatydami, kad motinos ir tėvo išgyvenimai, patirti mirus kūdikiui, tesudaro 48 000 Eur, akivaizdžiai neatsižvelgė į didžiausio teisinio gėrio – gyvybės – fundamentalumą, svarbą, visiškai nepaisė jų pačių pripažinto fakto, kad tėvų išgyvenimai yra neišmatuojami, patys didžiausi. Be to, teismai ignoravo faktą, kad buvo pažeista ir kita Konstitucijos saugoma vertybė, t. y. asmens teisė į šeimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119-2009; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
    3. Teismai nepakankamai įvertino ir dar vieną neturtinės žalos atlyginimui nustatyti reikšmingą kriterijų – žalą padariusio asmens kaltę. Pagal kasacinio teismo praktiką neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta. Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teismai savo procesiniuose sprendimuose įvardijo bylos faktines aplinkybes, susijusias su žalą padariusio asmens kalte, tačiau neatskleidė, kokią įtaką žalą padariusio asmens kaltė turėjo nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
    4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose netinkamai įvertintas ir dar vienas kriterijus – Ligoninės, atsakančios už savo darbuotojos veiksmus, turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiančiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai, kad žalą padaręs juridinis asmuo yra įmonė, finansuojama iš valstybės biudžeto, netgi atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004; minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Bylos duomenys patvirtina, kad Ligoninės turtinė padėtis yra gera, todėl ji yra pajėgi prisiimti visą atsakomybę už jos darbuotojos nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nenukenčiant tiek kitų ligonių interesams, tiek bendrai sveikatingumo veiklai Kauno mieste.
    5. Teismai netinkamai įvertino kitą neturtinės žalos atlyginimui nustatyti reikšmingą kriterijų – asmenų elgesį po padaryto pažeidimo (nusikaltimo) arba jo neįvertino. Teismas neįvertino tų aplinkybių, kad slaugytojos ir Ligoninės veiksmai klaidino, sunkino ir ilgino kūdikio mirties aplinkybių tyrimą ir kartu didino ieškovų K. D. bei E. D. patiriamus išgyvenimus ir jų trukmę.
    6. Teismai neįvertino šios bylos situacijos išskirtinumo, rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota skirtingomis negu šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Šios bylos faktinės aplinkybės yra itin specifinės ir išskirtinės: D. D. buvo visiškai sveikas 11 mėnesių amžiaus kūdikis, jam teiktos medicininės paslaugos nėra susijusios su bent kiek didesne rizika sveikatai ar gyvybei; vaiko mirtį sukėlė medikamento, kuris nebuvo ir negalėjo būti paskirtas, suleidimas; gyvybė atimta motinos akivaizdoje. Šios bylos atveju yra aktuali tik civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005, kurioje nustatyta, kad du dvyniai naujagimiai tuoj po gimimo buvo paguldyti ant pernelyg karšto paviršiaus ir dėl to patyrė kūno nudegimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmiau minėtoje byloje priteisė vaikams po 57 924 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jų tėvams – po 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimą (vaikams priteistos sumos sudarė 400 minimaliųjų mėnesinių algų, tėvams – 100 minimaliųjų mėnesinių algų; ieškovams K. D. ir E. D. priteistos sumos sudaro 123 minimaliąsias mėnesines algas). Civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005 laikytina minimaliu neturtinės žalos atlyginimo priteisimo standartu, kai žala dėl neatsargaus nusikaltimo medicinos įstaigoje padaroma iš esmės sveikam asmeniui, kuriam tiesiogiai įprastinės sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos.
  2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsakovės vertinimu, ieškovų kasaciniame skunde pateikti argumentai buvo tinkamai išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
  3. Ligoninė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasaciniame skunde yra keliami ne teisės, o fakto klausimai. Ieškovai nurodo, kad teismai netinkamai vertino neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus arba jų neįvertino, tačiau ieškovai iš esmės ginčija teismų išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimų dydžio faktinių aplinkybių nustatymo aspektu, t. y. prašo iš naujo įvertinti bylos faktines aplinkybes taip, kaip jos išdėstytos kasaciniame skunde.
    2. Kiekvienos bylos atvejis yra išskirtinis, tačiau, kad ir kaip ten būtų, ieškovų kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelemia tokio šios bylos faktinės situacijos išskirtinumo ir specifiškumo, kokį įrodinėja ieškovai. Pirma, ieškovų teikiamas D. D. sveikatos būklės hospitalizuojant jį į gydymo įstaigą interpretavimas yra pagrįstas emociniais aspektais, bet ne objektyviu vertinimu. Antra, paprastai daugeliu tokių kaip šis atvejų gydymo įstaigos personalo neteisėti veiksmai buvo atlikti artimųjų žmonių akivaizdoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
    3. Panašaus pobūdžio bylose tėvams jų vaikų mirties dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atvejais priteistų neturtinės žalos atlyginimų sumos svyruoja nuo 5792,40 Eur iki 15 000 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004; minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
  4. Ligoninė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai pažeidė CK 6.264 straipsnio 1–2 dalis ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šias materialiosios teisės normas. Teismai visiškai nevertino ir nenagrinėjo nurodytų teisės normų taikymo sąlygų, t. y. nesiaiškino ir atitinkamai nenustatė Ligoninės neteisėtų veiksmų, ryšio tarp Ligoninės ir žalą padariusio asmens. Pažymėtina, kad ir baudžiamojoje byloje, kurioje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, rėmėsi teismai, nebuvo nustatyti Ligoninės neteisėti veiksmai.
    2. Teismai pažeidė CK 6.284 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šią materialiosios teisės normą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Įstatyme nėra įtvirtinta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Vadinasi, ieškovė U. D., kaip mirusiojo D. D. sesuo, pirmiau minėtos materialiosios teisės normos ir šią normą aiškinančios teismų praktikos kontekste neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
    3. Ieškovams priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai visiškai neatitinka teismų praktikos, suformuotos bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Nors teismai formaliai ir nurodė, kad vadovaujasi teismų praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose, jie realiai vadovavosi teismų praktika, suformuota bylose, kuriose neturtinė žala kildinama iš kelių eismo taisyklių pažeidimų, nulėmusių žmonių mirtis (BK 281 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010; 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011; 2012 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2012; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013); taip pat iš nusikaltimų pagal BK 135, 138, 187 ir 284 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016); darbų saugos reikalavimų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008). Teismai be pagrindo rėmėsi šia praktika, nustatydami ieškovams priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius. Panašaus pobūdžio bylose tėvams jų vaikų mirties dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atvejais priteistų neturtinės žalos atlyginimų sumos svyruoja nuo 5792,40 Eur iki 15 000 Eur (žr. šios nutarties 22.3 punktą).
    4. Teismai pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šią materialiosios teisės normą. Bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad reikalavimo priteisti procesines palūkanas pateikimo terminas nėra teisiškai reikšmingas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesinės palūkanos deliktinės civilinės atsakomybės atveju turi būti skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, nustatančio konkrečius nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, įsiteisėjimo dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Ieškovai tik 2016 metais pateikė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, byla didžiąją laiko dalį buvo sustabdyta, žalos atlyginimas yra kildamas iš deliktinių teisinių santykių, vadinasi, teismai, remiantis pirmiau išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais, netinkamai išsprendė ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
  5. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prisidėjo prie Ligoninės kasacinio skundo.
  6. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Ligoninės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja CK 6.264 straipsnio nuostatų taikymo sąlygos. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta V. B. kaltė dėl neatsargaus D. D. gyvybės atėmimo ir visos kitos civilinės atsakomybės taikymo pagal pirmiau nurodytas nuostatas sąlygos. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, todėl ieškovams nebereikėjo jų įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ligoninė yra atsakinga už savo darbuotojos veiksmais padarytą žalą, t. y. privalo atlyginti žalą, kurios pati nepadarė, todėl Ligoninės kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismai turėjo nustatyti jos neteisėtus veiksmus.
    2. Ligoninės argumentas, kad ieškovė U. D. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas. Ši ieškovė yra mirusiojo D. D. sesuo, šeimos narė, todėl turi neginčytiną teisę reikalauti iš Ligoninės neturtinės žalos atlyginimo. Be to, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas ne vien tik giminystės faktu, bet ir tuo aspektu, kad ieškovė U. D. buvo neabejotinai glaudžiai emociškai susijusi su D. D. CK 6.284 straipsnio 1 dalis, priešingai negu nurodo Ligoninė, neturi būti aiškinama taip, lyg nustatytų baigtinį asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju, sąrašą. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama brolių, seserų teisė į neturtinės žalos atlyginimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2008).
    3. Ligoninės argumentas, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimų dydžius, vadovavosi netinkama teismų praktika, yra pagrįstas tik tiek, kad nėra precedento, suformuoto panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, vadinasi, apskritai nėra galimybės remtis esama teismų praktika, įskaitant ir Ligoninės kasaciniame skunde nurodytą praktiką (žr. šios nutarties 22.3 ir 23.3 punktus).
    4. Bylą nagrinėję teismai, priešingai negu nurodo Ligoninė, tinkamai išsprendė ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ligoninė netinkamai interpretuoja kasacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014. Kasacinis teismas šioje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme. Vadinasi, paties prašymo priteisti procesines palūkanas pateikimo terminas nėra teisiškai reikšmingas palūkanų skaičiavimo pradžios momentui nustatyti. Be to, nepagrįstas ir Ligoninės argumentas dėl procesinių palūkanų skaičiavimo deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Kasacinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, suformavo ne naują procesinių palūkanų pradžios nustatymo taisyklę, o jos išimtį, nulemtą išskirtinių bylos faktinių aplinkybių.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės

  1. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas būtent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris ją savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ši (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).
  2. Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.
  3. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 28 punktas).
  4. Ligoninė savo kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė ne visas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.264 straipsnį sąlygas, akcentuoja tą aplinkybę, jog teismai nenustatė Ligoninės neteisėtų veiksmų.
  5. Kaip minėta, darbdavys CK 6.264 straipsnio prasme yra netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas, tai reiškia, kad paties darbdavio neteisėti veiksmai, kaip jie (neteisėti veiksmai) suprantami pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 1 dalį, nėra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.264 straipsnį sąlyga, kitaip tariant, nėra atskirai nustatomi sprendžiant, ar darbdavys yra atsakingas pagal šią materialiosios teisės normą. Vadinasi, Ligoninė CK 6.264 straipsnio taikymo prasme be pagrindo akcentuoja pirmiau nurodytą aplinkybę dėl savo neteisėtų veiksmų nebuvimo.
  6. Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad V. B. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-436-530/2014) patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį ir 132 straipsnio 3 dalį. Teismai, remdamiesi baudžiamojoje byloje nustatytomis nusikalstamų veiksmų pasekmėmis, kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 punktas), konstatavo, jog V. B., eidama Ligoninės Vaikų gastroenterologijos skyriaus vaikų slaugytojo pareigas ir vykdydama jai pavestas darbo funkcijas, supainiojo medikamentus ir vietoj gliukozės tirpalo suleido D. D. kalio chlorido tirpalo, tas nulėmė jo mirtį. Šie slaugytojos veiksmai baudžiamosios atsakomybės požiūriu kvalifikuoti kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Be to, teismai konstatavo, kad pirmiau nurodyti slaugytojos veiksmai sukėlė mirusio kūdikio tėvams didelę neturtinę žalą.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu teigia Ligoninė, bylą nagrinėję teismai pagrįstai priėjo prie išvados, jog egzistuoja visos – tiek bendrosios (būdingos civilinės atsakomybės taikymo bendrais pagrindais atvejams), tiek specialiosios (būdingos tik darbdavio atsakomybės kilimo aptariamu pagrindu atvejams) – sąlygos Ligoninės civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti.

13Dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui

  1. Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.
  3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą (2010 m. vasario 3 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai), ir nustatyti pakankamas teisės gauti padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo priemones (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).
  4. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, įstatymu ar įstatymais reguliuodamas santykius, susijusius su asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, turi tam tikrą diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Antai įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas gali būti diferencijuotas pagal tai, ar neteisėtais veiksmais padaryta žala yra atlyginama neteismine ar teismine tvarka, tačiau jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).
  5. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra, inter alia (be kita ko), atskleista, kad konstitucinis žalos atlyginimo principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai). Įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai; įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos prielaidos atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas).
  6. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas, konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas.
  8. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies.
  9. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
  10. Ligoninės kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškovės U. D., kuri yra mirusio D. D. sesuo, materialiojo teisinio suinteresuotumo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė U. D., kaip mirusiojo sesuo, nepatenka tarp asmenų, tiesiogiai įvardytų CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, kita vertus, sprendė, jog būtų neteisinga ir nesąžininga pripažinti, kad ši ieškovė apskritai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Ligoninė, nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, akcentuoja, kad teismas neteisėtai išplėtė subjektų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, ratą.
  11. Šioje nutartyje jau buvo atskleistas CK 6.284 straipsnio 1 dalies turinys (žr. 41 punktą). CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. CK 6.284 straipsnio 3 dalis nurodo, kad atlygintinos žalos dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas. Pagal CK 6.284 straipsnio 4 dalį šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.
  12. Sisteminė visų CK 6.284 straipsnio nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiame CK šeštosios knygos straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausia ir daugiausia (praktiškai išvien) yra orientuotas į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą (mirus asmeniui, teikusiam ar turėjusiam teikti išlaikymą) atlyginimą, kitaip tariant, pirmiausia ir daugiausia reglamentuoja asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės žalos atlyginimą. CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostata „Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą“ viso teisinio reguliavimo, įtvirtinto aptariamame CK šeštosios knygos straipsnyje, kontekste aiškintina taip, kad asmenys, kuriems pagal šį straipsnį pripažįstama teisė į turtinės žalos netekus išlaikymo ar teisės į išlaikymą atlyginimą, kartu turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Kitaip tariant, CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo, kurio turinys atskleistas šios nutarties 33–37 punktuose, ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo.
  13. Pažymėtina, kad panašus į pirmiau išdėstytus išaiškinimus požiūris atsispindi ir teisės doktrinoje, kurioje išreikštos abejonės dėl CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų sąrašo baigtinumo teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui kontekste, nes išlaikytinio ir maitintojo teisinės kategorijos pagal prigimtį skirtos turtinės žalos atlyginimo subjektams apibrėžti ir neatspindi neturtinės žalos atlyginimo tikslų gyvybės atėmimo atveju, todėl toks subjektų ratas nepakankamas (Palevičienė (Cirtautienė), Solveiga. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 141).
  14. Be to, panašūs (savo esme) išaiškinimai yra suformuluoti ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmenims civilinės teisės atsiranda įstatymų nustatytais pagrindais (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka yra ginamos teisme (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė teisė yra pažeista padarant neturtinę žalą, tai teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Asmens civilinės teisės ar jų įgyvendinimas gali būti ribojami įstatymu ar įstatymų pagrindu teismo, jeigu toks ribojimas būtinas svarbioms vertybėms ginti (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Įstatymas, ribojantis civilines teises, turi būti aiškus. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra įvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).
  15. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, priešingai negu savo kasaciniame skunde nurodo Ligoninė, CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas.
  16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (žr. pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
  17. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai.
  18. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovę U. D. ir mirusįjį, kaip seserį ir brolį, siejo artimas ir glaudus ryšys. Pažymėtina, kad santykių tarp mirusiojo ir pretenduojančio į neturtinės žalos atlyginimą identifikavimas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas netiria faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi teismų išvadomis dėl tarp ieškovės U. D. ir mirusiojo egzistavusio emocinio ryšio ir šio ryšio intensyvumo, konstatuoja, kad teismai pagrįstai pripažino, kad ši ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirus jos broliui. Kita vertus, pirminis šios teisės pripažinimo pagrindas, kitaip negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, yra ne bendrieji teisingumo ir sąžiningumo principai, o konstitucinis žalos atlyginimo principas ir CK 6.250 straipsnio, įgyvendinančio šį konstitucinį principą, 2 dalies nuostata, kuri nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo.

14Dėl neturtinės žalos individualizavimo, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų

  1. Abiejuose kasaciniuose skunduose keliami klausimai dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos individualizavimo tinkamumo, t. y. jiems priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžių pagrįstumo. Neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas, o fakto klausimai, kaip minėta, nėra tiriami kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingų kriterijų taikymas yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė šiuos kriterijus.
  2. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrąsias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp šių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, šių kriterijų sąrašas yra pavyzdinis (nebaigtinis) (žr. šios nutarties 38–39 punktus). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
  3. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
  4. Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
  5. Pirmiau išdėstyti išaiškinimai patvirtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją.
  6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
  7. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Ligoninės slaugytoja savo veiksmais, t. y. supainiojusi medikamentus ir vietoj gliukozės tirpalo suleidusi D. D. kalio chlorido tirpalo, atėmė jam gyvybę.
  8. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
  9. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių šalių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).
  10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatuoja, kad faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas.
  11. Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad D. D. buvo sulaukęs 11 mėnesių, t. y. buvo besiformuojanti asmenybė, jau gebanti reikšti ir jausti kitų jam reiškiamas atitinkamas emocijas. Kūdikio sveikatos būklė buvo gera, neegzistavo rizikos veiksnių. Kūdikiui turėjo būti suteiktos nesudėtingos sveikatos priežiūros paslaugos (t. y. atlikta skysčių balanso atkūrimo procedūra), savaime nekeliančios rizikos sveikatai ar gyvybei. Kūdikiui per klaidą buvo suleistas kalio chlorido tirpalas (toks medikamentas ad hoc (šiuo atveju, šį kartą) nebuvo ir negalėjo būti paskirtas), ši injekcija nulėmė kūdikio mirtį, ji, tą patvirtina jau įvardytos aplinkybės, buvo visiškai netikėta. Injekcija, nulėmusi kūdikio mirtį, suleista motinos – ieškovės K. D. – akivaizdoje, ji tiesiogiai matė sūnų ištikusią klinikinę mirtį. Kūdikio gaivinimas vyko tėvams laukiant už durų, nepavykus atgaivinti kūdikio, Ligoninės gydytojas pranešė tėvams, kad kūdikis mirė dėl galimai sumaišytų medikamentų.
  12. Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus išaiškinimus, konstatuoja, kad teismai pagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškovai K. D. ir E. D. dėl savo kūdikio mirties nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis patyrė ypač didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus.
  13. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta dėl artimo ir glaudaus ryšio tarp ieškovės U. D., kuri, kaip nustatė teismai, buvo sulaukusi 6 metų amžiaus, ir jos mirusio brolio egzistavimo (žr. 50 punktą). Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgdama ir į šios ieškovės tėvų neigiamų dvasinių išgyvenimų intensyvumo laipsnį, kuris buvo toks, kad negalėjo nepaveikti jos emocinės būsenos, konstatuoja, kad teismai pagrįstai priėjo prie išvados, jog ieškovė U. D. dėl savo brolio mirties patyrė dvasinę skriaudą.
  14. Mirusio kūdikio tėvų patirta neturtinė žala teismų procesiniais sprendimais įvertinta (kiekvieno po) 48 000 Eur, sesers patirta neturtinė žala – 2896 Eur.
  15. Ligoninė savo kasaciniame skunde teigia, kad ieškovams priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiai visiškai neatitinka teismų praktikos, suformuotos bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Teigia, kad panašaus pobūdžio bylose tėvams vaikų mirties dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atvejais priteistų neturtinės žalos atlyginimų sumos svyruoja nuo 5792,40 Eur iki 15 000 Eur.
  16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
  17. Ligoninė savo kasacinio skundo argumentui dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos pagrįsti nurodo kelių bylų atvejus, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015. Ligoninė pagrįstai teigia, kad nurodytų bylų atvejais buvo priteisti mažesni neturtinės žalos atlyginimai, negu šios bylos procese ieškovams – kūdikio tėvams – priteisė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, nagrinėjamos bylos atvejį nuo pirmiau minėtų bylų atvejų skiria kelios ypač reikšmingos faktinės aplinkybės: kaip nustatyta, D. D. sveikatos būklė buvo gera, neegzistavo rizikos veiksnių, jam turėjo būti suteiktos nesudėtingos sveikatos priežiūros paslaugos, savaime nekeliančios rizikos sveikatai ar gyvybei. Lyginamų bylų atvejais egzistavo vieni ar kiti rizikos veiksniai, šių veiksnių neidentifikavimas ar netinkamas identifikavimas nulėmė asmenų mirtis. Faktinių situacijų skirtumas yra esminis, vadinasi, nėra pagrindo besąlygiškai remtis neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, nustatytais pirmiau nurodytose bylose.
  18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesuabsoliutino tos kasacinio teismo praktikos, kuri yra išskirta Ligoninės kasaciniame skunde.
  19. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad žalą padariusio asmens kaltė yra neturtinės žalos dydžiui įvertinti teisiškai reikšmingas kriterijus. Šio kriterijaus svarba yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
  20. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad neturtinė žala nebuvo padaryta tyčia, vadinasi, a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) egzistuoja pagrindas spręsti dėl mažesnių neturtinės žalos atlyginimų dydžių, negu turėtų būti priteisti, jeigu neturtinė žala būtų buvusi padaryta tyčiniais veiksmais. Kita vertus, Ligoninės slaugytojos veiksmai, kuriais ji atėmė kūdikiui gyvybę, kvalifikuotini kaip didelio neatsargumo veiksmai – jos veiksmai neatitiko ne tik elementarių (įprastų), bet net ir pačių minimaliausių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kurie yra keliami tokios srities profesionalui. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, spręsdami klausimą dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai įvertino žalą padariusio asmens kaltę.
  21. Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad Ligoninės kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo neturtinės žalos individualizavimo yra nepagrįsti.
  22. Ieškovai savo kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, tinkamai neįvertino šios bylos faktinės situacijos išskirtinumo. Be to, ieškovų teigimu, teismai neįvertino vieno ieškovų patirtai neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingo kriterijaus, t. y. slaugytojos ir pačios Ligoninės elgesio po padaryto pažeidimo (nusikaltimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovų kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti iš dalies.
  23. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis apkaltinamuoju nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-436-530/2014) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, inter alia, konstatavo, kad Ligoninės slaugytoja, suleidusi kūdikiui kalio chlorido tirpalą, nepateikė kūdikį gydžiusiai gydytojai ir gaivinusiems medikams informacijos apie suleistą kalio chlorido tirpalą ir jo kiekį, taip apsunkino priežasties, sukėlusios paciento kvėpavimo ir širdies sustojimą, nustatymą ir gaivinimą laiku dėl hiperkalemijos. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad slaugytoja, atėmusi kūdikiui gyvybę, ėmėsi veiksmų, siekdama nuslėpti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šie slaugytojos veiksmai, kas yra expressis verbis užfiksuota ir jai inkriminuotame kaltinime, apsunkino ir kartu pailgino kūdikio mirties aplinkybių tyrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ilga kūdikio mirties aplinkybių tyrimo trukmė, kuri yra slaugytojos veiksmų pasekmė, reikšmingai pailgino ieškovų dvasines kančias ir emocinius išgyvenimus, patirtus dėl kūdikio mirties.
  24. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai, be kita ko, nustatė, kad Ligoninės gydytojas po kūdikio mirties pranešė jo tėvams, jog kūdikis mirė dėl galimai sumaišytų medikamentų. Vadinasi, Ligoninė daugiau mažiau nujautė, kad kūdikio mirtis yra netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė. Negana to, Ligoninė įvardijo kūdikio tėvams galimą jo mirties priežastį. Kita vertus, Ligoninė vėliau pakeitė savo poziciją ir ėmė neigti savo darbuotojos kaltę dėl kūdikio mirties. Pažymėtina, kad tokia yra Ligoninės gynybos pozicija, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tas neapibrėžtumas, kurį sukūrė Ligoninė, pirmiausia iš esmės pripažindama savo darbuotojos kaltę ir tą atskleisdama mirusio kūdikio tėvams, vėliau pasirinkdama priešingą poziciją ir jos laikydamasi, visų kitų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste taip pat sukėlė ieškovams stiprius dvasinius išgyvenimus.
  25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, tinkamai neįvertino šios nutarties 73–74 punktuose įvardytų faktinių aplinkybių, kurios ad hoc CK 6.250 straipsnio 2 dalies prasme pripažintinos kitomis neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.
  26. Šioje nutartyje jau buvo akcentuota būtinybė maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį, be to, pažymėta, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (žr. 55 ir 58 punktus). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad tėvų – ieškovų K. D. ir E. D. – patirta neturtinė žala yra vienoda. Patys ieškovai pripažįsta, jog kūdikio motinos prisirišimo laipsnis buvo intensyvesnis, be to, kaip nustatyta, būtent motinos akivaizdoje buvo suleista injekcija, nuo kurios mirė kūdikis, ji tiesiogiai matė sūnų ištikusią klinikinę mirtį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad kūdikio motina patyrė didesnę neturtinę žalą negu kūdikio tėvas.
  27. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatuoja, kad teismai netinkamai įvertino ieškovų patirtą neturtinę žalą. Vadovaujantis visais šioje nutartyje įvardytais neturtinei žalai individualizuoti teisiškai reikšmingais kriterijais, ieškovės K. D. – kūdikio motinos – patirta neturtinė žala įvertintina 80 000 Eur, ieškovo E. D. – kūdikio tėvo – 60 000 Eur, ieškovės U. D. – kūdikio sesers – 10 000 Eur (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
  28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ligoninės civilinė atsakomybė D. D. mirties dieną buvo apdrausta pagal 2012 m. sausio 18 d. sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo paslaugų sutartį, jo mirtis pripažintina draudžiamuoju įvykiu. Draudimo sutartyje nustatyta vieno draudžiamojo įvykio draudimo suma – 8688,60 Eur (30 000 Lt). Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, priteisė ieškovams K. D. ir E. D. po 1041,86 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, ieškovei U. D. – 2896 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Ligoninė privalo atlyginti tą ieškovų patirtos neturtinės žalos dalį, kurios nepadengia pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams priteistos draudimo išmokos (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
  29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytais argumentais, pakeičia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl neturtinės žalos atlyginimų priteisimo iš Ligoninės: priteisia ieškovei K. D. iš Ligoninės 78 958,14 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovui E. D. – 58 958,14 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovei U. D. – 7104 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Dėl procesinių palūkanų

  1. Ligoninė savo kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant šią materialiosios teisės normą. Pasak Ligoninės, bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad reikalavimo priteisti procesines palūkanas pateikimo terminas nėra teisiškai reikšmingas, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
  2. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).
  3. Pirmiau išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad materialiojo subjektinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas pareiškimas yra pirminė ir būtinoji procesinių palūkanų priteisimo sąlyga. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, kaip ir bet kuris kitas materialusis subjektinis reikalavimas, turi būti pareikštas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, tačiau paties reikalavimo pareiškimo momentas, kitaip negu teigia Ligoninė, nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant aptariamo reikalavimo pagrįstumo klausimą. Ieškovai pagrįstai atsikerta, kad Ligoninė savo kasaciniame skunde netinkamai interpretuoja kasacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014. Pažymėtina, kad šioje kasacinio teismo nutartyje nėra išaiškinta, jog materialiojo subjektinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškimo momentas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumo klausimą.
  4. Ligoninė savo kasaciniame skunde taip pat teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką procesinės palūkanos deliktinės civilinės atsakomybės atveju turi būti skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, nustatančio konkrečius nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, įsiteisėjimo dienos. Ligoninė šiam savo argumentui pagrįsti nurodo kasacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015.
  5. Kaip minėta, procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti procesines palūkanas, nenustato pirmiau nurodytos taisyklės išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas, priklausomai nuo materialiojo subjektinio reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo. Pažymėtina, kad Ligoninės nurodoma nutartis nėra kasacinio teismo (nuosekliai formuojamos) praktikos atspindys – tai yra pavienis teisės aiškinimo ir taikymo atvejis, nulemtas bylos faktinės situacijos išskirtinumo.
  6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai negu savo kasaciniame skunde teigia Ligoninė, bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesines palūkanas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pakeitus teismų procesinius sprendimus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškovai visų instancijų teisminiuose procesuose yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis). Už ieškinį pagal pareikštus reikalavimus mokėtinas (ieškinio pareiškimo momentu) 8688,60 Eur (30 000 Lt) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 15 procentų. Todėl teisėjų kolegija priteisia valstybei iš Ligoninės 1118,29 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus (CPK 96 straipsnio 1 dalis; kita žyminio mokesčio dalis, kuri sudaro 185 Eur, yra priteista iš draudiko). Be to, valstybei priteistinas iš Ligoninės 18,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
  3. Už apeliacinį skundą pagal pareikštus reikalavimus mokėtinas (apeliacinio skundo pateikimo momentu) 9665,82 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis). Patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 6 procentus, todėl valstybei priteisiamas iš Ligoninės 579,94 Eur žyminis mokestis.
  4. Ieškovai kasaciniame teisme patyrė 1800 Eur išlaidas už advokato pagalbą, t. y. 1200 Eur išlaidas už kasacinio skundo parengimą ir 600 Eur išlaidas už atsiliepimo į Ligoninės kasacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintą kasacinio skundo reikalavimų dalį, kuri sudaro 6 procentus, konstatuoja, kad ieškovams priklauso 72 Eur išlaidų už kasacinio skundo parengimą atlyginimas. Ligoninės kasacinis skundas yra atmestas, vadinasi, ieškovai turi teisę gauti visų išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, priteisia ieškovams iš Ligoninės 672 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2–3 dalys).
  5. Už ieškovų kasacinį skundą pagal pareikštus reikalavimus mokėtinas (kasacinio skundo pateikimo momentu) 7355,76 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintą ieškovų kasacinio skundo reikalavimų dalį, priteisia valstybei iš Ligoninės 441,35 Eur žyminį mokestį. Kasaciniame teisme susidarė 9,95 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos a priori paskirstytinos pusiau abiem bylos pusėms, tačiau ieškovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, todėl valstybei priteisiamas tik iš Ligoninės 4,97 Eur šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškinio reikalavimai viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos:

19priteisti K. D. (a. k. ( - )), E. D. (a. k. ( - )) ir U. D. (a. k. ( - )) iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės (j. a. k. 302583800) atitinkamai 78 958,14 Eur (septyniasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių Eur 14 ct), 58 958,14 Eur (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių Eur 14 ct) ir 7104 (septynių tūkstančių vieno šimto keturių) Eur neturtinės žalos atlyginimus;

20priteisti valstybei iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės 1698,23 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių Eur 23 ct) žyminį mokestį ir 18,70 Eur (aštuoniolikos Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

21Palikti nepakeistą kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį.

22Priteisti K. D., E. D. ir U. D. iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės 672 (šešių šimtų septyniasdešimt dviejų) Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimą.

23Priteisti valstybei iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės 441,35 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno Eur 35 ct) žyminį mokestį ir 4,97 Eur (keturių Eur 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

24Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d.... 8. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 9.
      1. Ieškovai kasaciniu skundu prašo pakeisti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 13. Dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą mirus... 14. Dėl neturtinės žalos individualizavimo, neturtinės žalos dydžiui... 15. Dėl procesinių palūkanų
        1. Ligoninė savo... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų
          1. Pakeitus teismų... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 19. priteisti K. D. (a. k. ( - )), E. D. (a. k. ( - )) ir U. D. (a. k. ( - )) iš... 20. priteisti valstybei iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės... 21. Palikti nepakeistą kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 22. Priteisti K. D., E. D. ir U. D. iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės... 23. Priteisti valstybei iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės... 24. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...