Byla 2A-357-186/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovui E. D. ir ieškovų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

4atsakovės atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų K. D. ir E. D. bei atsakovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. D., E. D. ir U. D. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Kauno klinikinei ligoninei, akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. B..

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė priteisti ieškovų K. D. ir E. D. naudai iš atsakovių VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ir ADB „Baltikums“ solidariai 4 476,37 Eur turtinės žalos atlyginimą; priteisi solidariai iš atsakovių VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ir ADB „Baltikums“ neturtinės žalos atlyginimą ieškovams: K. D. ir E. D. – po 434 430,03 Eur, U. D. – 131 139,94 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai nurodė, kad K. D. ir E. D. sūnus bei U. D. brolis D. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (toliau – Ligoninė) dėl įstaigos gydymo personalo aplaidumo. Tą dieną D. D. buvo stacionarizuotas į Ligoninės vaikų gastroenterologijos skyrių dėl vėmimo ir viduriavimo. Ligoninės darbuotoja slaugytoja V. B. suleido į veną netinkamą medikamentą, todėl D. D. širdis sustojo ir jis mirė. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 229 straipsnį ir 132 straipsnio 3 dalį. Dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų ieškovams padaryta žala. Turtinę žalą sudaro: laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos, logopedės paslaugos (mirus broliui, U. D. atsinaujino mikčiojimo požymiai). Taip pat ieškovams buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė, kurios atkūrimas neįmanomas; taip pat buvo pažeista ieškovų teisė į šeimą (Konstitucijos 38 str.); dėl D. D. mirties ieškovus ištiko didelis emocinis šokas ir skausmas, nes kūdikis buvo sveikas, faktiškai nesirgęs jokiomis rimtesnėmis ligomis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės ADB „Baltikums“ priteisė ieškovams K. D. ir E. D. bendrai 3 708,87 Eur turtinei žalai atlyginti ir po 1 041,86 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, ieškovei U. D. 2 896 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas; iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės priteisė ieškovams K. D. ir E. D. po 46 958,14 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės ADB „Baltikums“ 261 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės – 2 097 Eur žyminio mokesčio. Teismas atmetė Ligoninės prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą.
  2. Teismas, remdamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-436-530/2014, nustatė prejudicinius faktus, kad atsakovės darbuotoja V. B. supainiojo medikamentus ir D. D. suleido kalio chlorido tirpalo, dėl to kūdikis mirė. V. B. dėl neatsargumo atėmė kūdikio D. D. gyvybę, taip padarydama didelę neturtinę žalą K. D. ir E. D.. Be to, dėl D. D. mirties ieškovai patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo bei kitos su tuo susijusios išlaidos. Teismas konstatavo, kad V. B. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir kilusios žalos bei V. B. kaltė laikytini visiškai įrodytais, taigi, yra visos įstatymo nustatytos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
  3. Dėl turtinės žalos, teismas nustatė, kad ieškovų išlaidos už laidojimo paslaugas sudarė 507,41 Eur (1752 Lt); kunigo patarnavimą, patalpų nuomą Kauno Gerojo Ganytojo parapijoje – 202,73 Eur (700 Lt); gedulingus pietus – 292,52 Eur (1010 Lt); mokesčiai už leidimą laidoti bei antkapių statinių statybos leidimą – 111,21 Eur (384 Lt); paminklo su tvorele statybos išlaidos – 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Teismo vertinimu, visos šios išlaidos būtinos pagal susiformavusius papročius ir nėra neprotingos ar perteklinės, tačiau 144,81 Eur (500 Lt) išlaidos už maisto paruošimą gedulingam metinių paminėjimui nėra būtinos laidojimo išlaidos, kurias ieškovams privalėtų kompensuoti atsakovė. Teismas nepripažino, kad 321,48 Eur (1 110 Lt) išlaidos logopedės paslaugoms apmokėti yra susijusiomis su D. D. mirtimi, todėl šių išlaidų ieškovams taip pat nepriteisė. Teismas nustatė, kad dėl U. D., gim. 2006 m. kovo 19 d., mikčiojimo jos tėvai kreipėsi į VšĮ Logopedinės pagalbos centrą, kai šiai buvo 4,6 m. Ir nors ieškovų pateiktais duomenimis, pasinaudojus logopedine pagalba, U. D. mikčiojimas buvo išnykęs, tačiau po broliuko mirties 2012 m. balandžio mėnesį vėl atsirado mikčiojimo požymių. Atsižvelgdamas į tai, kad mikčiojimas vertinamas kaip įgimtas vaiko polinkis kalbėjimo nesklandumams, tėvai vaizdžiai mergaitei paaiškino broliuko mirtį, kad broliukas tapo angeliuku ir saugo šeimą bei pan., tokio amžiaus vaikai dar nesuvokia, kad mirtis negrįžtama (pagal Ann Chalmers, Child Bereavement Charity (www.achildbereavemint.org.uk) gydytojos psichoterapeutės Dalios Mickevičiūtės straipsnis), teismas kaip labiausiai tikėtiną vertino situaciją, kad išlaidos logopedės paslaugoms apmokėti nėra nulemtos objektyvių aplinkybių dėl D. D. mirties, kurias turėtų atlyginti atsakovė. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 4 straipsniu, ieškovams priklausė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (2012 m. tai sudarė 1 040 Lt, arba 301,20 Eur) laidojimo pašalpa. Nors byloje nėra duomenų apie šios pašalpos išmokėjimą, teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovai šios išmokos negavo, tai negali turėti įtakos atsakovės atsakomybės riboms, nes atitinkamo dydžio žalą ieškovai patyrė ne dėl atsakovės, bet dėl savo pačių kaltės.
  4. Dėl neturtinės žalos, teismas nustatė, kad ieškovai K. D. ir E. D. patyrė jiems artimo ir brangaus asmens – 11 mėn. sūnaus netektį, o tai sąlygojo didelius jų dvasinius išgyvenimus. Vaikui mirtina medžiaga buvo suleista mamos akivaizdoje medicinos įstaigoje ir ji pati matė sūnų ištikusią klinikinę mirtį. Nepavykus atgaivinti kūdikio, iškart po įvykio gydytojas tėvams pranešė, kad vaikas mirė dėl galimai sumaišytų medikamentų. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis nė metukų nesulaukusio vaiko mirtis yra neišmatuojamas sukrėtimas ir didžiulis skausmas jo tėvams, nes netekus vaiko yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Tai lėmė būtinybę ieškovams lankytis pas psichiatrus: K. D. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (iš viso 71 d.), tačiau vėliau jos apsilankymai pas medikus nėra dažni, E. D. nustatytas CNS sutrikimas, nurodomas tikslingas ilgalaikis gydymas ir psichoterapija, tačiau apie realų tokių rekomendacijų vykdymą byloje duomenų nėra. Visiškai priimtinas ieškovo E. D. paaiškinimas, kad iki šiol jie jaučia netektį, nerimą, buvo sutrikęs miegas ir pan., o šeima truputį atsigavo gimus dukrytei. Dėl savo amžiaus U. D. galimai dar nesuvokė, kad mirtis negrįžtama, tačiau tėvų patirti didžiuliai išgyvenimai negalėjo neatsiliepti ir jos vidinei būsenai, dėl to ir ji patyrė dvasinę skriaudą. Todėl teismas sprendė, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgijo visi trys ieškovai, kaip mirusio D. D. šeimos nariai, kuriuos siejo nuolatinis, artimas ir glaudus ryšys.
  5. Teismo vertinimu, ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos yra aiškiai per didelės ir nepagrįstos. Išmatuoti artimo žmogaus netektį pinigais yra sunku arba ir neįmanoma, tačiau neturtinės žalos priteisimas nėra siekis nubausti asmenį, atsakingą už neturtinės žalos padarymą, priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltinis, o konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo ir pan. kainos. Tiesiog nėra mokslinio metodo, formulės, kaip nustatyti ir įvertinti neturtinę žalą. Įstatymuose numatoma piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus ir kt. Teismas pripažino, kad apkaltinamasis nuosprendis V. B. taip pat yra satisfakcija ieškovams. Teismas atsižvelgė į tai, kad panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nevienodas, o kasacinis teismas yra konstatavęs, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Teismas išanalizavo teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikia stacionarines ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ligoninės finansavimui skiriamos lėšos turi būti naudojamos jos tikslams įgyvendinti, t. y. tenkinti visų Ligoninėje besigydančių poreikius. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad po 48 000 Eur ieškovams K. D. ir E. D. bei 2 896 Eur ieškovei U. D. yra pakankama piniginė kompensacija jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
  6. Teismas nustatė, kad įvykio metu atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės ADB „Baltikums“. Pagal 2012 m. sausio 18 d. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriško draudimo liudijime (polise) nurodytą draudimo objektą, Draudimo sutarties Nr. 44, 2.1.2 punktą, D. D. mirtis pripažintina draudiminiu įvykiu. Draudiko atlyginama suma vienam įvykiui – 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tarp jų ir 30 000 Lt neturtinei žalai, o draudimo suma visiems draudimo įvykiams per 1 metus yra 300 000 Lt (Draudimo sutarties 2.1.2 p.). Teismas konstatavo, kad dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų (nusikalstamų) draudėjo darbuotojos veiksmų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra atsakingas, neviršijant draudimo sutartyje numatytos sumos, draudikas – ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d., 6.291 str. 1 d., 6.254 str. 1 d.). Kadangi draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, teismas iš draudimo bendrovės priteisė visą nustatytą ieškovų patirtą turtinę žalą bei dalį neturtinė žalos, o likusią nustatytą ieškovų K. D. ir E. D. patirtą neturtinę žalą, kuri viršija draudimo sumą, priteisė iš Ligoninės (CK 6.254 str. 2 d.).
  7. Dėl Ligoninės prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą, teismas nurodė, kad Ligoninės finansinė padėtis negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovų turtinį interesą. Atsakovė neįrodė Ligoninės finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvų. Nuo 2013 metų vykstantis šalių ginčas negalėjo leisti Ligoninei protingai tikėtis, kad jai apskritai nereikės atlyginti ieškovams jokios žalos, todėl atsakovė, būdama sąžininga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, be kita ko ne pirmus metus veiklą vystantis juridinis asmuo, per pakankamai ilgą terminą galėjo ir privalėjo imtis priemonių sukaupti ateityje mokėtinas sumas ar kitaip pasirūpinti, kad jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymas iš esmės nesužlugdytų jos veiklos. Ligoninė pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškovais, jas skolindamasi ir kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais. Todėl teismas atmetė šį atsakovės prašymą.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12

  1. Ieškovai K. D. ir E. D. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo jokiais objektyvaus pobūdžio kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį pagal ankstesnėse bylose priteistus dydžius, neatsižvelgė į infliaciją. Atsižvelgiant į atskirais atvejais įstatymų nustatytą atlygintiną neturtinės žalos dydį, neteisinga, kad už pareigūno mirtį gali būti sumokama beveik 300 000 Eur artimiesiems, o vaiko gyvybė vertinga dešimt ar daugiau kartų mažiau.
    2. Situaciją, kai sveikam vaikui suleista mirtina cheminė medžiaga, teismas nepagrįstai sugretino su civiline byla Nr. 3K-3-59/2010, kur gydytojų neteisėti veiksmai buvo grindžiami tuo, kad nebuvo tinkamai įvertinti paciento tyrimų rezultatai, neparinktas tinkamas operacijos atlikimo būdas, operacija atlikta praktikoje jau nenaudojamu (tačiau neuždraustu) tirpalu, padidinančiu komplikacijos grėsmę. Toje byloje ieškovei buvo priteista 100 000 Lt, o tai 2010 m. Lietuvoje sudarė 125 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Analogu laikyta ir civilinė byla Nr. 3K-3-556/2008, kurioje žala atsidaro dėl darbdavio kaltės, neužtikrinant darbuotojui saugių darbo sąlygų, tačiau toje byloje nustatyta, kad ir pats darbuotojas pažeidė nustatytas darbo sąlygas bei elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai. Žuvusiojo tėvams buvo priteista po 70 000 Lt, o tai atitiko 100 tuo metu buvusių MMA. Šioje byloje ieškovams priteista 123 MMA, nors minėtos bylos iš esmės skiriasi nuo šio ginčo. Nagrinėjamam atvejui aktuali tik civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005, kurioje nukentėjusiems vaikams priteista po 400 MMA, o jų tėvams – po 100 MMA. Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamoje byloje laikė, kad tėvų išgyvenimai, jų vaikams patyrus nemirtinus nudegimus medicinos įstaigoje, yra faktiškai tokie patys, kaip ir tėvų išgyvenimai, kurių vaikas medicinos įstaigoje yra nužudomas. Tokiais išskirtiniais atvejais teisminė praktika eina didesnio žalos atlyginimo linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016 nukentėjusiajam priteista 248 118 Eur neturtinės žalos atlyginimo).
    3. Teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, pažeistos vertybės reikšmingumą. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra labai dideli, esminiai, niekada nepamirštami ir visiškai akivaizdūs. Be to, ieškovams buvo pažeista ir kita vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Ieškovams vaiko praradimas buvo absoliučiai netikėtas, staigus, pribloškiantis įvykis. Teismo priteista suma yra neadekvati, galbūt net ir įžeidžianti, nes tuo pačiu yra įvertinta ir ieškovų sūnaus gyvybė.
    4. Teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę. Sprendime nepasisakyta dėl ieškovų argumentų, kad atsakovės veiksmai šioje situacijoje ne mažino, o didino jiems padarytos žalos mastą ir pasekmes, didino ieškovų išgyvenimus ir jų trukmę bei pasireiškė dideliu piktybiškumu, nes atsakovės darbuotoja V. B. slėpė įkalčius; jau įvykio dieną atsakovės atstovams buvo žinoma tikroji vaiko mirties priežastis, bet ieškovams buvo atsakyta, kad D. D. mirties priežastis paaiškės po teismo medicinos ekspertizės; kraujo mėginiai buvo sunaikinti labai operatyviai, nors šiuo atveju logiška būtų buvę juos išsaugoti; Ligoninė nepripažino ekspertų išvados ir nusprendė tyrimą dėl mirties priežasties atlikti pati, siekdama paneigti ekspertų išvadą; atsakovės atstovai atkakliai įrodinėjo, kad vaiko mirties priežastis galėjo būti liga; nagrinėjant ginčą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, atsakovė nepripažino savo kaltės; V. B. baudžiamojoje byloje Ligoninė teikė savo pačios sudarytas medicinines ataskaitas, iškreipiančias įvykio aplinkybes, trukdančias nustatyti tiesą, skirdama dideles finansines lėšas advokatams, kurie gynė būtent tokią atsakovės poziciją. Nei atsakovės atstovai, nei V. B. niekada neatsiprašė ieškovų dėl vaiko gyvybės atėmimo, nepasakė, kad gailisi dėl šio įvykio, tokiu būdu sušvelnindami jiems padarytą žalą.
    5. Teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, kuri pagal bylos duomenis yra pakankamai gera, kad būtų galima atlyginti visą ieškovams padarytą žalą, nepakenkiant kitų ligonių interesams. Siekis atlyginti žalą dėl vaiko mirties jo artimiesiems atsakovei turėtų būti reikšmingesnis, nei premijų išmokėjimas darbuotojams, išlaidos advokatams ir automobiliams.
    6. Teismas neatsižvelgė į kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Protingas, adekvatus padarytai neturtinei žalai atlyginimas atlieka tam tikrą prevencinę, kitų pacientų teisių apsaugos funkciją. Tokiu precedentu teismas iš esmės įtvirtina, kad pacientų teisės yra mažiau ginamos nei įstaigos, padariusios žalą, turtiniai interesai. Šiuo atveju pacientas buvo atvežtas į Ligoninę per lašinę atstatyti skysčius po persirgtos virusinės infekcijos. Tokia procedūra nebuvo susijusi su jokia rizika jo sveikatai. Žala padaryta vien tik tai Ligoninės darbuotojos nusikalstamai nerūpestingais veiksmais. Vaikas neatsargiai nužudytas motinos akivaizdoje įstaigoje, kurios paskirtis – pagelbėti žmogui.
    7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad D. D. sesuo U. D. patyrė net 16 kartų mažesnius išgyvenimus, nei tėvai. U. D. priteistas žalos dydis nelaikytinas adekvačiu, tinkamu, net ir minimaliu žalos atlyginimu tokio praradimo atveju, negali kompensuoti sugadintos, iš dalies prarastos ir traumuotos vaikystės, kurią U. D. galėjo praleisti kartu su savo broliu.
    8. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti dalį ieškovų patirtos turtinės žalos. Lietuvoje yra įprasta ir tradiciška pagal egzistuojančius papročius mirties metinių paminėjimas. Su tuo susijusios išlaidos nėra didelės, jas ieškovai patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. U. D. mikčiojimas atsinaujino tik išgyvenus brolio mirtį, ieškovų išlaidos už logopedės paslaugas taip pat yra patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl turi būti priteistos.
  2. Atsiliepime VšĮ Kauno klinikinė ligoninė prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Atsikerta šiais argumentais:
    1. Ieškovai nepagrįstai neturtinės žalos dydį vertina remdamiesi MMA. Teismų praktikoje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo MMA ar panašaus pobūdžio kriterijus nėra taikomas. Ieškovų nurodyti teisės aktai nustato socialines garantijas, draudimo išmokas, kildinamas iš atitinkamų užimamų pareigų, o šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimas kyla iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
    2. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 ieškovų akcentuota 100 000 Lt suma priteista nepilnametei dukrai dėl motinos mirties, o tėvams toje pačioje byloje dėl dukters netekties buvo priteista po 10 000 Lt. Civilinės bylos Nr. 3K-3-556/2008 precedentas netaikytinas dėl skirtingų faktinių aplinkybių ir teisinių santykių, t. y. dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl subjektyvių ieškovų teiginių. Dėl tų pačių priežasčių nesivadovautina ir civiline byla Nr. 3K-7-255/2005, juolab, kad ieškovams priteista kelis kartus daugiau neturtinės žalos, nei minėtoje byloje priteista tėvams už naujagimių sužalojimą.
    3. Ieškovų argumentai prieštaringi – viena vertus, teigiama, kad jokie pinigai negali atstoti to, ko negalima sugrąžinti, kita vertus, nurodoma, kad 47 000 Eur yra itin ribinis žalos dydis. Akivaizdu, kad mirties atveju situacijos sugrąžinti į pradinę padėtį neįmanoma, todėl neturtinės žalos kompensacija yra išskirtinai dėl bent kažkokios satisfakcijos suteikimo asmenims, patyrusiems netektį.
    4. Ieškovai painioja slaugytojos V. B. – žalą padariusio asmens – kaltę su Ligoninės, t. y. darbdavio – kalte. Šiuo atveju žalą padariusio subjekto kaltė yra neatsargumas, o tai vertintina kaip priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimo kriterijus. Ieškovų nepasitenkinimas procesu nėra susijęs su kaltės laipsniu, todėl šis argumentas neturi teisinės reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovai neatsiliepė į Ligoninės kvietimą susitikti dar prieš ieškovų kreipimąsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, atsakovės inicijuotas meditacijos procesas, siekiant taikaus ginčo išsprendimo, taip pat nepavyko dėl ieškovų kategoriškos pozicijos. Atsakovė neneigė savo kaltės, o siekė išsiaiškinti šio atvejo aplinkybes.
    5. Ieškovai, įrodinėdami atsakovės turtinę padėtį, remiasi detalėmis apie pavienius pirkinius, ignoruodami teisės aktus ir teismų praktiką, kurioje yra nurodoma, kas tai yra turtinė padėtis ir į ką atsižvelgiant ji turi būti vertinama. Ieškovų interesai negali būti iškelti prieš visų kitų Ligoninės pacientų, darbuotojų interesus.
    6. Ieškovų argumentai, kad priteistas žalos atlyginimo dydis neįpareigoja įstaigų imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią panašioms nelaimėms, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Ligoninė patyrė tiek neigiamo žiniasklaidos dėmesio, valdžios dėmesio, nesibaigiančių neplaninių patikrinimų, ir šios pasekmės atliko prevencinę funkciją. Kadangi žala kildinama iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai, kad įvykis atsitiko gydymo įstaigoje, nagrinėjamo atvejo nedaro išskirtiniu.
  3. Apeliaciniame skunde VšĮ Kauno klinikinė ligoninė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo CK 6.264 straipsnyje nustatytų darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, t. y. neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad Ligoninė neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei maksimaliai užtikrino kontrolę savo darbuotojos atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje, kurioje nustatytais faktais kaip prejudiciniais rėmėsi teismas, nebuvo nustatyta jokių neteisėtų Ligoninės veiksmų.
    2. Teismas nevertino atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės U. D. teise reikšti ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ši ieškovė nagrinėjamu atveju nepriskirtina CK 6.284 straipsnyje bei teismų praktikoje nurodytiems asmenims, turintiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
    3. Ieškovams priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos bylose, kai tokia žala kyla iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Teismas vadovavosi bylomis, kuriose žala kildinama iš Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tyčinių nusikaltimų (nužudymų ir kt.), darbų saugos reikalavimų pažeidimų. Civilinės bylos Nr. 3K-7-255/2005 faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl teismas negalėjo šia byla vadovautis. Civilinėse bylose dėl tėvams priteistinos neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, jų mirties atveju, dydžiai svyruoja nuo 5 792,40 Eur iki 15 000 Eur.
    4. Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Teismas formaliai konstatavo buvusį artimą ir glaudų ieškovų ryšį su mirusiuoju asmeniu, tačiau tokių aplinkybių netyrė ir šios išvados nepagrindė. Teismas neatsižvelgė į neatsargią V. B. kaltės formą, kuriai esant maksimali neturtinės žalos riba baudžiamosiose bylose neviršija 14 481 Eur. Teismas nevertino atsakovės turtinės padėties – išdėstė šią padėtį apibūdinančius įrodymus, tačiau nepadarė jokių išvadų dėl nustatytų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į turtinės žalos dydį bei nenustatė jokių kitų reikšmingų aplinkybių.
    5. Šiuo atveju žalos atlyginimas yra kildinamas ne iš sutartinių, bet iš deliktinių teisinių santykių, prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo pateiktas tik tai 2016 m., todėl atsižvelgiant į teismų praktiką (atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015) bei CK 1.5 straipsnį, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos.
    6. Teismas nepagrįstai atmetė Ligoninės prašymą sumažinti priteistiną žyminį mokestį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 5 dalį. Atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas nustatė 173,81 Eur daugiau žyminio mokesčio, nei priklausytų mokėti pagal priteistą sumą.
    7. Spręsdamas Ligoninės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas nevertino atsakovės argumentų dėl turtinės padėties, o ieškovų turtinės padėties apskritai nenustatinėjo. Priteistos sumos išmokėjimas iš karto sutrikdytų Ligoninės veiklą, nukentėtų pacientų interesai. Iš viešai prieinamos E. D. turto ir pajamų deklaracijos matyti, kad ieškovų turtinė padėtis yra gera.
    8. Teismas buvo šališkas, nes sprendime išsakė savo nedviprasmišką nuostatą, kad jau nuo 2013 m., t. y. kai dar tik buvo pateiktas ieškinys šioje byloje, ir vėliau (2014 m.), kai buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje prieš V. B., nors dar nebuvo įsiteisėjęs, buvo aišku ir akivaizdu, kad Ligoninė privalės atlyginti žalą ieškovams. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir pasekmių priežastis, Ligoninėje buvo sudaryta kvalifikuotų specialistų komisija, kuri padarė išvadą, kad duomenų, patvirtinančių ūminę intraveninę intoksikaciją kalio chlorido tirpalu, komplikuotą asistoliją, nenustatyta.
  4. Atsiliepime ieškovai K. D. ir E. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsikerta šiais argumentais:
    1. Pagal CK 6.264 straipsnį, darbdaviui atsakomybė taikoma už jo darbuotojo, o ne paties darbdavio neteisėtus veiksmus. Baudžiamojoje byloje jau konstatuoti neteisėti V. B. veiksmai, todėl šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebereikia įrodinėti.
    2. Ieškovė U. D. kaip šeimos narė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą už emocinį šoką ir dvasinius išgyvenimus, patirtus netekus brolio. Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad bet kuris asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.
    3. Atsakovės nurodytose bylose pacientams buvo teikiamos medicininės paslaugos esant rimtiems sveikatos sutrikimams, ligų ar nėštumo komplikacijoms, patologijoms, susižalojimams, o nagrinėjamoje byloje pacientas buvo visiškai sveikas. Artimiausia nagrinėjamai bylai yra civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005, kuri laikytina minimaliu standartu priteisiant neturtinės žalos atlyginimą tuomet, kai tokia žala padaroma dėl neatsargaus nusikaltimo medicinos įstaigoje iš esmės sveikam asmeniui.
    4. Normaliam, įprastai mąstančiam asmeniui tėvų ir vaiko ryšys yra natūralus ir neįrodinėtinas. Iš teismo sprendime nurodytų motyvų matyti, kad teismas atsižvelgė į įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytą V. B. kaltės formą, taip pat į Ligoninės finansinę padėtį.
    5. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas neturi teisės savo nuožiūra pakeisti procesinių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 str. 1 d., CK 6.37 str. 1 d.). Pats prašymo priteisti šias palūkanas pateikimo momentas nėra reikšmingas.
    6. Dalis bylinėjimosi išlaidų susijusios su atsakovės pozicija (dėl kategoriško kaltės neigimo, nenoro atsiprašyti ar eiti į kompromisus), kuri sąlygojo proceso šioje byloje inicijavimą.
    7. Atsakovės finansinė padėtis leidžia ieškovams priteistą sumą sumokėti visą iš karto. Pagal CPK 284 straipsnį, teismas turi teisę, bet ne pareigą išdėstyti sprendimo vykdymą.
    8. Atsakovė nagrinėjant bylą nereiškė nušalinimo teismui, o tokį argumentą pateikė tik teismui priėmus, atsakovės manymu, jai nepalankų teismo sprendimą. Atsakovė turėjo suprasti, kad jai kils civilinė atsakomybė už darbuotojos padarytą žalą, todėl nėra jokių prielaidų konstatuoti teismo šališkumą sprendime nurodžius tokį argumentą.
  5. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

16Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendime, pasisakant dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimą, be kita ko nurodyta, kad „nuo 2013 m. vykstančio šalių ginčo eiga, o taip pat ir baudžiamojoje byloje Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. priimtas nuosprendis, negalėjo leisti Ligoninei protingai tikėtis, kad jai apskritai nereikės atlyginti ieškovams jokios žalos“. Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad ši išankstinė nedviprasmiška nuostata rodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.
  2. Atsakovė iš esmės nurodo CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Nuo šio atsakovės apeliacinio skundo argumento pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, būtų pagrindas patikrinti apskųsto teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, būtų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimą, dėl to teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
  3. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių.
  4. Nagrinėjamoje byloje viso proceso pirmojoje instancijoje metu atsakovė nepareiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai Kauno apygardos teismo teisėjai, tačiau remdamasi teismo sprendimo motyvuose nurodytu argumentu, mano, teisėja turėjo išankstinę nuostatą dėl bylos baigties ir buvo šališka. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovės teiginiu. Minėtas teismo motyvas buvo nurodytas prieš tai teismui konstatavus, kad yra visos būtinos Ligoninės civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė negalėjo tikėtis išvengti žalos atlyginimo ir per ilgą proceso laikotarpį galėjo pasirūpinti, kad teismo sprendimo vykdymas nesutrikdytų Ligoninės veiklos. Toks argumentas buvo vienas iš motyvų, kodėl teismas atmetė atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimą. Šiame kontekste minėtos nuostatos pavartojimas nekelia abejonių dėl teisėjos nešališkumo ir nereiškia, kad ji turėjo išankstinį nusistatymą atsakovės atžvilgiu. Taigi, šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
  5. Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

17Dėl darbdavio civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl savo darbuotojo kaltės

  1. CK 6.264 straipsnyje reglamentuotas vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
  2. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodytas kitas nutartis).
  3. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-436-530/2014 yra nustatyta, kad Ligoninės slaugytoja V. B. supainiojo medikamentus ir D. D. vietoj gliukozės suleido kalio chlorido tirpalo, dėl šios priežasties kūdikis mirė. Minėtoje byloje yra konstatuota V. B. kaltė dėl neatsargaus D. D. gyvybės atėmimo, sukėlusio žalą jo šeimos nariams. Šios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ieškovams jų nebereikia įrodinėti (CPK 182 str. 3 p.). Minėtos aplinkybės patvirtina V. B. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos bei jos kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Minėtoje baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta (ir atsakovė to neneigia), kad V. B. buvo Ligoninės darbuotoja ir žalą padarė eidama darbo, t. y. Vaikų gastroenterologijos skyriaus slaugytojos pareigas. Remdamasis šiais nustatytais prejudiciniais faktais, teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti Ligoninei, kaip darbdaviui, netiesioginę civilinę atsakomybę.
  4. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad Ligoninei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes baudžiamojoje byloje pačios Ligoninės neteisėti veiksmai nenustatyti, o nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ligoninė maksimaliai užtikrino savo darbuotojos kontrolę, todėl atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pagal CK 6.264 straipsnį darbdavys yra netiesiogiai atsakingas už žalą padariusio savo darbuotojo veiksmus, t. y. privalo atlyginti žalą, kurios pats nepadarė (CK 6.246 str. 2 d.). Nustačius darbuotojo atliktus neteisėtus veiksmus bei visas kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, darbdaviui civilinė atsakomybė taikytina, jeigu yra nustatytos ir abi šios nutarties 23 punkte nurodytos papildomos sąlygos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra nustatyti slaugytojos V. B. neteisėti veiksmai, už kuriuos civilinė atsakomybė kyla jos darbdaviui – Ligoninei. Ta aplinkybė, kad Ligoninė buvo maksimaliai užtikrinusi savo darbuotojos kontrolę, nepaneigia šios įstaigos civilinės atsakomybės ieškovų atžvilgiu, juolab kad pacientui D. D. sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių jis buvo stacionarizuotas į Ligoninę (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos netinkamai, aplaidžiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.264 straipsnio prasme kontrolė apima darbuotojų parinkimą, jog būtų parinkti dirbti pareigingi ir atsakingi asmenys, veiklos organizavimą, kad būtų palaikoma gera darbų vykdymo kvalifikacija, tvarka ir drausmė, nesudaranti pagrindo žalos darymui, ir kontrolės sistema, apimanti aiškius reikalavimus darbų kokybei, atlikimui ir darbuotojų elgesiui, nuolatinę veiklos patikrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 33 p.).
  5. Kitų teismo nustatytų sąlygų, būtinų taikyti Ligoninei civilinę atsakomybę, atsakovė apeliaciniame skunde neginčija.

18Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti tam tikras išlaidas, patirtas po sūnaus mirties

  1. Ieškovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų reikalavimas priteisti iš atsakovių 144,81 Eur (500 Lt) išlaidas už maisto paruošimą gedulingam metinių paminėjimui, 321,48 Eur (1 110 Lt) išlaidas už U. D. po brolio mirties suteiktas logopedės paslaugas.
  2. Pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Sutiktina su ieškovų teiginiu, kad Lietuvoje yra įprasta tradicija paminėti mirties metines, tačiau su tokio minėjimo organizavimu susijusios išlaidos nepriskirtinos prie laidojimo išlaidų, kurias atlygina atsakingas už žalą asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).
  3. Kaip minėta, priežastinis ryšys yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Tai reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis arba netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau bet kuriuo atveju žalingi padariniai neturi būti pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų.
  4. Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis pateiktais įrodymais, nustatė, kad mikčiojimas U. D. buvo nustatytas dar iki brolio mirties. Nors pasinaudojus logopedės pagalba, šis įgimtas vaiko polinkis kalbėjimo nesklandumams buvo išnykęs, po brolio mirties mergaitei vėl atsirado mikčiojimo požymių. Tėvai mergaitei vaizdžiai paaiškino brolio mirtį, kad jis tapo angeliuku ir saugo šeimą bei pan. Gydytojų psichoterapeutų viešai publikuotuose straipsniuose nurodoma, kad tokio amžiaus vaikai dar nesuvokia, kad mirtis negrįžtama. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai nurodo, kad dėl mikčiojimo mergaitei nuolatos teikiama logopedo pagalba, taigi, ši problema nėra išnykusi. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pritarti teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog U. D. mikčiojimo atsinaujinimas nėra nulemtas jos brolio mirties (CPK 185 str.).
  5. Apeliaciniame skunde ieškovai nepateikia svarių argumentų, kurie pagrįstų pakankamo tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą tarp jų prašomų priteisti minėtų išlaidų ir slaugytojos neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsako Ligoninė. Ieškovams neįrodžius šios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, konstatuotina, kad jų reikalavimo dalis dėl minėtų išlaidų priteisimo atmesta pagrįstai.

19Dėl asmenų, kurie turi teisę reikalauti atlyginti dėl gyvybės atėmimo atsiradusią neturtinę žalą

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė U. D., kuri yra mirusiojo D. D. sesuo, nepriskirtina CK 6.284 straipsnyje bei teismų praktikoje nurodytiems asmenims, turintiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
  2. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, t. y. kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Be to, nurodyta, kad šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007).
  3. Konstitucinis žalos atlyginimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, reiškia imperatyvų reikalavimą nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties. Atsižvelgiant į šią Europos Sąjungos teisės nuostatą, formuojama kasacinio teismo praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai bei tėvai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovė U. D. yra mirusiojo D. D. sesuo, taigi, nepatenka nei į CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, nei į minėtoje rekomendacinio pobūdžio rezoliucijoje nurodytų asmenų kategoriją. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad mažamečius brolį ir seserį bei jų tėvus, kaip šeimos narius, siejo nuolatinis, artimas ir glaudus ryšys, būtų neteisinga ir nesąžininga pripažinti, kad ieškovė U. D. apskritai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

20Dėl neturtinės žalos dydžio

  1. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą praktiką).
  2. Nagrinėjamu atveju abi šalys apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas pažeidė / netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas ieškovams priteistą neturtinės žalos dydį nustatė įvertinęs iš esmės visus minėtoje normoje nurodytus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovai K. D. ir E. D. neteko 11 mėn. amžiaus sūnaus. Vaiko mirtis buvo visiškai netikėta, nes į Ligoninę jis buvo atvežtas po ligos atlikti paprastą skysčių atstatymo procedūrą, tačiau per klaidą jam mamos akivaizdoje buvo suleista mirtina medžiaga. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis kūdikio mirtis jo tėvams sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, emocines kančias ir išgyvenimus. Pagal bylos duomenis, po šio įvykio ieškovams K. D. ir E. D. prireikė gydytojų psichiatrų pagalbos. Ieškovė U. D., kuriai tuo metu buvo suėję 6 metai, dėl brolio netekties taip pat patyrė tam tikrą dvasinę skriaudą. Ieškovai patvirtino, kad jų visų ryšys su D. D. buvo labai artimas ir glaudus, o byloje nustatytos aplinkybės dėl to nekelia jokių abejonių. Atsakovė jokių priešingų įrodymų, kurie paneigtų minėtą teismo išvadą, nepateikė (CPK 178 str.), todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas šias bylai reikšmingas aplinkybes konstatavo formaliai, jų neištyręs. Ieškovai akcentuoja, kad žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kad buvo pažeista ir kita reikšminga vertybė – asmens teisė į šeimą, todėl, jų manymu, teismas priteisė neadekvatų, net įžeidžiantį, nuvertinantį ieškovų sūnaus gyvybę neturtinės žalos atlyginimą. Šie argumentai taip pat nepagrįsti, nes visų pirma, pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tai jokiu būdu nereiškia, kad teismas nustato žmogaus gyvybės kainą. Antra, kaip minėta, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl vien tai, kad priteistas mažesnis nei buvo prašoma neturtinės žalos dydis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes. Trečia, vertinant šį kriterijų, teismo sprendime pagrįstai pripažinta, kad priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis V. B. taip pat yra tam tikra satisfakcija ieškovams kaip nukentėjusiems asmenims.
  3. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą. Kaip minėta, Ligoninei kyla netiesioginė civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl savo darbuotojos kaltės. Sprendime teismas konstatavo, kad medicinos darbuotojos, kuri turi veikti kaip savo srities profesionalas ir vadovautis maksimalių pastangų principu, elgesys kaltės požiūriu teismo pagal viešosios teisės normas yra įvertintas kaip nusikaltimas, įvykdytas dėl neatsargumo. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Be to, teismas atsižvelgė į baudžiamojoje byloje Nr. 1-436-530/2014 nustatytas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės nuteisiant ir skiriant bausmę dėl padaryto nusikaltimo kaltai pripažintai V. B., t. y. kad pastaroji suprato, kad jos veiksmai lėmė D. D. mirtį, ir siekdama išvengti tikrosios jo mirties priežasties nustatymo, paslėpė įkalčius, viso proceso metu neigė savo kaltę. Ligoninė inicijuodama vidinį tyrimą siekė išsiaiškinti paciento D. D. mirties priežastį, tačiau ši aplinkybė, kaip ir atsakovės pozicija šioje byloje (nesutikimas su ieškovų reikalavimais), nėra susiję su ieškovams neturtinę žalą padariusio asmens kalte.
  4. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, įvertino ir byloje pateiktus įrodymus apie Ligoninės finansinę būklę. Šiuo aspektu spręsdamas dėl ieškovams priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas, viena vertus, atsižvelgė į tai, kad nors pagal aktualiausius finansinės atskaitomybės duomenis Ligoninė turi didelių ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, šiai įstaigai nuolat trūksta apyvartinių lėšų, tai nenusako tikrosios turtinės padėties, nes metų pabaigoje valstybinė ligonių kasa Ligoninės finansavimui įprastai skiria tam tikras papildomas sumas. Kita vertus, teismas teisingai pažymėjo, kad Ligoninė yra ne pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, todėl jos finansavimui skiriamos lėšos turi būti naudojamos įstaigos tikslams įgyvendinti, t. y. tenkinti visų Ligoninėje besigydančių pacientų poreikius. Ieškovų akcentuojamų Ligoninės darbuotojams išmokėtų premijų, turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti ir automobiliams įsigyti pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  5. Atsakovės teigimu, teismas neatsižvelgė į ieškovams padarytos turtinės žalos dydį, tačiau šis kriterijus, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį dėl šeimos nario gyvybės atėmimo. Juolab kad ieškovų patirtos išlaidos yra santykinai nedidelės lyginant su jų prašoma priteisti neturtine žala.
  6. Dėl ieškovų argumento, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatlieka prevencinės, kitų pacientų teisių apsaugos funkcijos, pažymėtina, kad teismas sprendime teisingai nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus.
  7. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, taip pat būtina vadovautis civilinėse ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu analizavo kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, t. y. baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteista neturtinė žala; civilinėse bylose, kuriose neturtinė žala priteista iš sveikatos priežiūros įstaigų dėl netinkamo gydymo mirusios pacientės dukrai / dėl slaugytojos aplaidumo sužalotiems kūdikiams ir jų tėvams; civilinę bylą, kurioje neturtinė žala priteista tėvams už sūnaus netektį įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo daugiau civilinių bylų, kuriose būtent dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų mirusių pacientų tėvams priteistos neturtinės žalos dydžiai svyruoja 5 792,40 Eur iki 15 000 Eur, ieškovai atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad visose tose bylose pacientams buvo teikiamos medicininės paslaugos esant rimtiems sveikatos sutrikimams, ligų ar nėštumo komplikacijoms, patologijoms, susižalojimams, o nagrinėjamoje byloje pacientas buvo visiškai sveikas. Taigi, paciento mirties netikėtumo faktorius šiuo atveju turi didesnę reikšmę vertinant ieškovams padarytą neturtinę žalą. Be to, skiriasi ir kitos faktinės aplinkybės šioje bei minėtose bylose. Pažymėtina, kad iš skundžiamame teismo sprendime paminėtų tokio pobūdžio bylų didžiausia vienam asmeniui priteista suma neturtinei žalai atlyginti – 100 000 Lt (28 962 Eur). Nagrinėjamoje byloje tėvams priteistos gerokai didesnės sumos, t. y. kiekvienam po 48 000 Eur, taigi, beveik dvigubai daugiau. Net ir įvertinus infliacijos poveikį, toks neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste laikytinas išskirtinai dideliu, todėl nesutiktina su ieškovų argumentais, kad teismas netinkamai vadovavosi sprendime nurodytomis bylomis, neatsižvelgė į tų bylų faktinių aplinkybių skirtumus, nepagrįstai sutapatino skirtingas situacijas.
  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, iš esmės atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas tinkamai individualizavo ieškovų santykius su mirusiuoju ir dėl jų nutrūkimo kiekvienam ieškovui atsiradusius padarinius ir pagal tai diferencijavo tėvams ir seseriai priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika, įvertindamas šį konkretų atvejį kaip išimtinį pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą. Todėl kolegija sprendžia, kad teismas nustatė teisingą ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, o šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti šią skundžiamo sprendimo dalį ir nustatyti didesnį ar mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.

21Dėl procesinių palūkanų

  1. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Tokią poziciją atsakovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose, kuriose procesinės palūkanos už priteistą žalą priteistos skaičiuojant jas nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal vyraujančią teismų praktiką, procesinės palūkanos priteisiamos skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kaip nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Todėl šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami.

22Dėl žyminio mokesčio

  1. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).
  2. Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė Ligoninės prašymą sumažinti priteistiną žyminį mokestį, nes atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad tinkamas šalies procesinis elgesys yra tik viena iš CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimties taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, nes atsakovė neatlygino jiems padarytos žalos. Teismas ieškinį iš dalies patenkino, o kadangi ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tokiu atveju žyminio mokesčio dalis, mokėtina už patenkintų reikalavimų dalį, išieškotina iš atsakovų į valstybės biudžetą. Įvertinus šias priežastis, dėl kurių susidarė minėtos bylinėjimosi išlaidos, pritartina teismo išvadai, kad šiuo pagrindu atsakovei žyminis mokestis negali būti mažinamas.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad teismas nustatė 173,81 Eur daugiau žyminio mokesčio, nei priklausytų mokėti pagal priteistą sumą. Matyti, kad teismas kiekvienai atsakovei skaičiavo žyminį mokestį atskirai už priteistas sumas, nors už vieną ieškinį turėtų būti mokamas vienas žyminis mokestis, kuris, atsižvelgiant į bendrą patenkintų reikalavimų sumą (102 604,87 Eur), sudarytų 2 184 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninės atžvilgiu patenkintų reikalavimų dalis sudaro 91,53 proc. visų patenkintų reikalavimų, o ADB „Baltikums“ atžvilgiu – 8,47 proc., iš atsakovių atitinkamai priteistina 1 999 Eur ir 185 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

23Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

  1. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
  2. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, atmesdamas jos prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą per metus, netinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalį, nes nevertino atsakovės argumentų dėl turtinės padėties, o ieškovų turtinės padėties apskritai nenustatinėjo. Atsižvelgdama, kad teisminis procesas tęsiasi jau daugiau nei 4 metus, teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad byloje pateiktose Ligoninės finansinėse ataskaitose nurodyti neigiami veiklos rezultatai tam tikru laikotarpiu šiuo atveju neturėtų būti vertinami kaip nusveriantys ieškovų interesą į kuo operatyvesnį padarytos bei teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimą, kad ir kokia bebūtų pastarųjų turtinė padėtis. Pažymėtina ir tai, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jau praėjo daugiau nei metai, taigi, atsakovė preliminariai galėjo numatyti tikėtinas išlaidas ir pasirūpinti papildomu finansavimu, kad tai nesutrikdytų Ligoninės veiklos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti minėto atsakovės prašymo.
  3. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, šis sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant tik sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

26Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo, nurodant priteisti valstybei iš atsakovės ADB „Baltikums“, veikiančios per Lietuvos filialą (j. a. k. 300661613), 185 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės (j. a. k. 302583800) 1 999 Eur žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovui E. D. ir ieškovų atstovei advokatei Rasai... 4. atsakovės atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų K. D. ir E.... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė priteisti ieškovų... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10.
    1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d.... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 12.
      1. Ieškovai K. D. ir E. D. prašo pakeisti Kauno... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15.
        1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą,... 16. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
            17. Dėl darbdavio civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl savo... 18. Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti tam tikras išlaidas, patirtas po sūnaus... 19. Dėl asmenų, kurie turi teisę reikalauti atlyginti dėl gyvybės atėmimo... 20. Dėl neturtinės žalos dydžio
            1. CK 6.250... 21. Dėl procesinių palūkanų
              1. Atsakovė nesutinka... 22. Dėl žyminio mokesčio
                1. Pagal CPK 96 straipsnio 1... 23. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
                  1. Pagal CPK 284... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti iš esmės... 26. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo,...