Byla 1A-202-530/2019

Dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. (K. R., toliau – K. R.), kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, išteisintajam K. R. (K. R.), išteisintojo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. (K. R., toliau – K. R.), kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Iki bausmės vykdymo pradžios palikta galioti K. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51.

6K. R. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent tuo, kad laikotarpyje nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2017 metų rugpjūčio 19 d., artimoje aplinkoje naudodamas psichinę prievartą bei grasindamas padaryti pavojingą sveikatai veiką, sistemingai baugino nukentėjusiąją K. R. (toliau – K. R.), o būtent: laikotarpyje nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2016 metų lapkričio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio ( - ), virtuvėje grasino sutuoktinei K. R. susidorojimu, sakydamas grasinančius žodžius „aš tau nupjausiu galvą ir man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“,

7tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio ( - ), koridoriuje, K. R. paprašytas išeiti iš buto, rodydamas pirštu į virtuvės langą, naudodamas psichinę prievartą, baugino buvusią sutuoktinę K. R. išsakydamas grasinančius žodžius „mes visi iš čia išeisime tik pro langą“,

8tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 metų rugpjūčio 19 d., prie namo, esančio ( - ), trečiosios laiptinės, naudodamas psichinę prievartą baugino buvusią sutuoktinę K. R. išsakydamas grasinančius žodžius „aš tau ramiai gyventi neduosiu“, taip artimoje aplinkoje sistemingai naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją K. R., kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai K. R. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

92.

10Kauno apylinkės teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu konstatavo, kad K. R. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį jį išteisino (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

113.

12Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Oksana Gabrilaitienė (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – K. R. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K. R. tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, nuo 21 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo.

133.1.

14Prokurorės teigimu, nukentėjusioji K. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, nurodydama, kad buvęs sutuoktinis K. R. ją sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą, išsakydamas žodžius „aš tau nupjausiu galvą man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“, „mes visi iš čia išeisime tik pro langą“ ir pan. Toks išteisintojo elgesys jai sukėlė diskomfortą, nerimą ir baimę ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažametės dukters saugumo. Darant šią išvadą pažymima, kad K. R. diagnozuotas ūmimis poliforminis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais, jis yra gydytas Marių psichiatrinėje ligoninėje, todėl nukentėjusioji pagrįstai manė, kad K. R. grasinimai gali būti įvykdyti. Po jos atžvilgiu išsakytų grasinimų nukentėjusioji, pasak prokurorės, bijojo pasilikti viena su juo bute, todėl K. R. susitikimai su jų mažamete dukra pradėjo vykti lauke. Prokurorė pažymi, kad, nukentėjusiosios teigimu, K. R. Marių ligoninėje buvo paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau jis savavališkai jį nutraukė.

153.2.

16Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad nors liudytojai H. ir L. R. nebuvo tiesioginiai K. R. atžvilgiu išsakytų grasinimų liudytojai, tačiau teisiamojo posėdžio jie patvirtino, kad K. R. po K. R. išsakytų grasinimų jautė baimę, jai buvo sukeltas nesaugumo jausmas. Pasak H. R., po K. R. grasinimų, dukters prašymu jis pradėjo iš šalies stebėti dukters ir išteisintojo susitikimus, bijojo dėl dukters ir anūkės saugumo, bijojo, kad K. R. gali joms ką nors blogo padaryti. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad po K. R. grasinimų, L. R. pradėjo nakvoti K. R. bute, nes bijojo dėl dukters ir anūkės saugumo.

173.3.

18Pasak prokurorės, K. R., L. R. ir H. R. parodymais neginčytinai įrodyta, kad K. R., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę K. R., tai buvo nuolatinis nukentėjusiosios bauginimo procesas ir baimės sukėlimas jai. K. R., prokurorės įsitikinimu, pagal grasinimo išraišką ir aplinkybes turėjo pagrindą bijoti, jog grasinimai jos atžvilgiu bus įgyvendinti.

194.

20Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis K. R. ir jo gynėja advokatė V. Smolenskienė, nesutikdami su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

215.

22Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. Gabrilaitienės apeliacinis skundas atmetamas.

236.

24Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių, tame tarpe ir prokuroro, pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

257.

26Nors prokurorė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdama, kad K. R. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei atlikęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisino, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sprendžiant išteisintojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiosios, tiek ir išteisintojo parodymus, ir jų visumoje pagrįstai sprendė, jog K. R. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu teisinio pagrindo nėra.

278.

28Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą.

298.1.

30Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai – gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

318.2.

32Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas ir bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018).

339.

34Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nors apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. R. patvirtino, jog jos atžvilgiu K. R. išsakytus žodžius – „aš tau nupjausiu galvą ir man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“, „mes visi iš čia išeisime tik pro langą“, „aš tau ramiai gyventi neduosiu“, ji vertino kaip realų grasinimą, turintį bauginamąjį pobūdį, jog tokiais savo veiksmais K. R. ją siekė įbauginti, ji realiai bijojo išteisintojo, dėl tokio jo elgesio bijojo likti viena su juo namuose ir pan., tačiau vertinant K. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, atsižvelgiant į tai, kad K. R. savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta, teigia niekada neturėjęs motyvo bauginti nukentėjusiąją, pasitikėti vien tik K. R. parodymais ir vien tik jų pagrindu pripažinti K. R. kaltu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, teisinio pagrindo nėra.

3510.

36Motyvuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, paminėtina, kad, bylos duomenimis, K. R. ir K. R. pakankamai ilgą laiką gyveno santuokoje, tačiau jų santykiai po skyrybų, be kita ko, įvykusių ( - ), tapo įtempti, barniai ir nesutarimai, susiję su K. R. ir K. R. mažametės dukters priežiūra, jos lankymu ir auklėjimu, tarp jų tęsiasi iki šiol. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste itin svarbu ir tai, kad į teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėtų K. R. veiksmų, bylos duomenimis, K. R. kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 25 d. (kai tuo tarpu pirmasis K. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodas, sprendžiant iš K. R. pareikštų kaltinimų, buvo įvykdytas dar 2016 metų rugpjūčio mėnesį) po to, kai K. R., K. R. teigimu, pareiškimu kreipėsi į Vaikų teisės apsaugos tarnybą, teigdamas, jog K. R. riboja jo, kaip tėvo, teisę matytis su vaiku. Atsižvelgiant į tokius iš esmės priešiškus K. R. ir K. R. tarpusavio santykius, jų kontekste sprendžiant K. R. ir K. R. parodymų patikimumo klausimą, svarbu paminėti, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokioje situacijoje, kai nesutaria santuokoje gyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją bei turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę artimais giminystės ryšiais susiję asmenys (sutuoktiniai, sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir pan.) ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylu skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-71/2012).

3711.

38Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje vertinant prokurorės apeliacinio skundo argumentus, jų pagrįstumą ir objektyvumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors K. R. tvirtina, jog K. R. jai 2016 metų rugpjūčio mėnesį išsakyti žodžiai „aš tau nupjausiu galvą ir man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“, paveikė ją emociškai, įbaugino, tačiau, nepaisydama šios aplinkybės, su K. R. ji išsiskyrė tik ( - ), iki tol su K. R. ne tik gyvenusi, bet ir auginusi judviejų mažametę dukrą, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiems jos atžvilgiu išsakytiems teiginiams aktualiu metu K. R. ypatingo dėmesio neskyrė, jokio grasinamojo pobūdžio juose neįžvelgė, į teisėsaugos institucijas dėl galimo jų bauginamojo pobūdžio nesikreipė, apie juos pranešdama tik po skyrybų su K. R., vykstant intensyviems jos ir išteisintojo ginčams dėl dukros priežiūros ir lankymo. Šių aplinkybių egzistavimas leidžia pagrįstai abejoti ne tik K. R. teiginiais dėl jos atžvilgiu K. R. atliktų veiksmų, bet ir jos versija, jog išteisintojo veiksmai jai kėlė nerimą, baimę ir pan., ką būtina nustatyti sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį klausimą. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad grasinimai BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimui turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Tuo tarpu tiek aukščiau aptartos, tiek ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam K. R. tyčios kryptingumui ir nesuteikia pagrindo K. R. galimai išsakytas frazes, laikyti realiais grasinimais BK 145 straipsnio 2 dalies prasme.

3912.

40Analogiškai vertintini ir kiti du K. R. inkriminuojami epizodai, be kita ko, K. R. teigimu, atlikti lygiai po vienerių metų nuo pirmojo (2016 m. rugpjūtis). Pasak K. R., teigiant, jog „mes visi iš čia išeisime tik pro langą“, K. R. agresyvumas pasireiškė kalbėjimo tonu ir rankos mostu į lango pusę, tačiau po šio įvykio K. R., net ir teigdama, jog šie K. R. žodžiai ją įbaugino, į teisėsaugos institucijas vėlgi nesikreipė, jokių veiksmų jo atžvilgiu nesiėmė, nors ir žinojo, jog su šiuo asmeniu ji turės susitikti dėl teismo nustatytos jo bendravimo su vaiku tvarkos. Trečiuoju atveju K. R. agresyvumas, sakant, jog šis neleis K. R. ramiai gyventi, pasak K. R., pasireiškė jo sudrebėjimu ir susiraukimu (kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neatitinka tipiškos agresijos požymių), iš ko ji suprato, jog išteisintasis jai gali padaryti kokią nors žalą. Tai, įvertinus pačios K. R. teiginius, jog K. R. niekada nėra naudojęs smurto jos atžvilgiu, vėlgi kelia pagrįstų abejonių K. R. keliama įvykių versija. Juo labiau, jog sprendžiant iš byloje esančių išteisintojo medicininių dokumentų, jo neadekvatus elgesys (kiek jis susijęs su jam nustatytais susirgimais) nepasižymėjo agresyvumu, priešingai – stacionarizavus jį į Ūmių psichozių skyrių jo elgesys labiau pasireiškė išgąsčiu, sustingimu (1 t., b. l. 67-68, 92-96), ką teisiamojo posėdžio metu pabrėžė ir pats K. R..

4113.

42Nors K. R. parodymus apie jos baimę ir išgąstį, kurį galimai sukėlė K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojais apklausti K. R. tėvai H. R. bei L. R., tačiau, nei vienas šių asmenų tiesiogiai K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimo nematė, o įvertinus dar ir tai, kad jie yra K. R. tėvai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimą, H. R. ir L. R. nurodant tik tam tikras bendro pobūdžio aplinkybes, kurioms esant jų dukra bijojo K. R., pagrįstai teigti, jog L. R. ir H. R. parodymai yra susiję konkrečiai su nagrinėjamu atveju K. R. inkriminuojamų veiksmų atlikimu (2016 metų rugpjūtį ir 2017 metų rugpjūtį), priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai teigia prokurorė, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

4314.

44Ir vis tik, net ir tikint K. R. pateikta įvykių versija, teigti, jog K. R. inkriminuojami veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra. Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, K. R. inkriminuojama nusikalstama veika apima tris epizodus, galimai įvykdytus laikotarpiu nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad du iš jų pagal K. R. pareikštus kaltinimus buvo įvykdyti 2017 metų rugpjūčio mėnesį ir vienas – 2016 metų rugpjūčio mėnesį, manyti, jog K. R. inkriminuojamiems veiksmams yra būdingas sistemingumas, būtinas asmens baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Minėta, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis „sistemingumas“ objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nagrinėjamu atveju K. R. yra inkriminuojami trys bauginančio pobūdžio veiksmai, tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, jie buvo atlikti per pakankamai ilgą laikotarpį – 1 (vienerius) metus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog bendro sumanymo įbauginti K. R. (tikint jos pateikta įvykių versija) K. R. neturėjo (tam reikalingi intensyvesni veiksmai) ir leidžia pagrįstai spręsti apie sistemingumo nebuvimą išteisintojo veiksmuose. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-689/2018). Tuo tarpu nenustačius bent vieno kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymio jo veiksmuose, spręsti jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, galimybės nėra, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius K. R. veiksmų sistemingumo, būtino BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos inkriminavimui, kitų komentuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė esminės reikšmės neturi.

4515.

46Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį prokurorės apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

4716.

48Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu K. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, tačiau nuosprendžio rezoliucine dalimi jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, šis nuosprendžio netikslumas ištaisytinas, panaikinant K. R. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą atmesti.

51Patikslinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, panaikinant K. R. (K. R.) taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

52Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.