Byla 2K-121-677/2015

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, išteisintajam A. J. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. S. ir G. S. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

2Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 10 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų J. S. ir G. S. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos apeliaciniai skundai atmesti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. J. K. išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jis nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2012 m. liepos 29 d. nuolat, naudodamas psichinę prievartą, gąsdino, grasino susidorojimu nukentėjusiesiems, kolektyvinio sodo, esančio ( - ), savininkams J. S. ir G. S. , t. y. sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, juos terorizavo ir padarė nukentėjusiesiems J. S. bei G. S. neturtinę žalą:

52010 m. spalio 15 d., apie 17.00 val., nukentėjusiajam G. S. kasant griovį prie bendrijos pirmininko E. K. sklypo, esančio ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), A. J. K. , važiuodamas dviračiu, šaipėsi iš G. S. , vadindamas jį necenzūriniais žodžiais, sakė, kad G. S. greitai atsidurs duobėje, kaip ir G. S. tėvas, užspringęs pinigais, tyčiojosi, vadindamas invalidų šeima, paėmęs kirvį į ranką, vaikščiojo keliu, grasindamas užmušti;

62011 m. balandžio 27 d. 14.00 val., nukentėjusiajai J. S. dirbant savo namų kieme, esančiame ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), A. J. K. savavališkai vaikščiojo per J. S. kiemą, kaltindamas ją valstybinės žemės užgrobimu;

72011 m. birželio 7 d., tarp 17.00–20.00 val. (tikslesnis laikas nenustatytas), A. J. K. , atėjęs į nukentėjusiosios J. S. kiemą, esantį ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu apibraižė kieme stovėjusio J. S. automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. ( - ) ketverias dureles ir galinį bei priekinį kairės pusės automobilio sparnus – taip nukentėjusiajai J. S. padarė turtinę žalą;

82011 m. liepos 11 d., apie 19.30 val., nukentėjusiajam G. S. išvažiavus iš savo namų, esančių ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), A. J. K., važiuodamas dviračiu iš paskos nukentėjusiajam, jį persekiojo iki autobusų stotelės, esančios ( - ), šalia sodų bendrijos „( - )“, ( - );

92011 m. rugsėjo 9 d., apie 13.30 val., ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), A. J. K. , pjaudamas medį, užvertė jį ant nukentėjusiajai J. S. priklausančio sklypo, esančio ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), tvoros ir taip deformavo segmentą bei padarė nukentėjusiajai J. S. 80 Lt (23,17 Eur) turtinę žalą;

102012 m. liepos 29 d., apie 11.00 val., A. J. K. , priėjęs prie sklypo, esančio ( - ), sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), tvoros, grasino nukentėjusiajam G. S., kad po penkerių metų nė vieno nebebus, susidoros su G. S. bei kitais jo šeimos nariais, nušaus, bus taip, kaip G. S. tėvui.

11Kasaciniu skundu nukentėjusieji J. S. ir G. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 145 straipsnio 2 dalį, ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, netinkamai įvertinę įrodymus.

13Kasatoriai, išdėstę nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius, kasacinės instancijos teismo praktiką dėl šios nusikalstamos veikos požymių vertinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010,

142K-341/2010, 2K-627/2012), teigia, kad teismai neteisingai ir nevisapusiškai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties A. J. K. veiksmuose nebuvimo. Anot kasatorių, nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nesutarimai tarp jų ir išteisintojo tęsiasi daug metų, tačiau, kasatorių tvirtinimu, jokių nesutarimų tarp jų ir išteisintojo nėra, priešingai, tai juos nuolat terorizuoja išteisintasis, rengia išpuolius ir smurtauja prieš juos, tą patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys. Be to, kasatoriai nurodo, kad teismo išvada, jog A. J. K. nepasitenkinimas nukentėjusiaisiais kildavo dėl buitinių situacijų, ne tik kad nepateisina jo elgesio ir nešalina jo atsakomybės, bet ir, priešingai, patvirtina, kad tai jis (išteisintasis) buvo nepatenkintas jais (nukentėjusiaisiais), to neslepia ir nepasitenkinimą išreiškia nuolatiniu jų terorizavimu. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. J. K. praeityje jau buvo įvykdęs savo grasinimus – peršovė jų artimą šeimos narį, o tai, jų manymu, tik patvirtina A. J. K. grasinimų tikrumą ir realumą.

15Kasatoriai taip pat teigia, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, neįvertino įrodymų visumos ir dėl to, jų teigimu, teismo išvados dėl A. J. K.tiesioginės tyčios jiems grasinti, siekti sukelti baimę, nerimą nebuvimo neatitinka jų pačių ir liudytojų aiškių, nuoseklių ir išsamių parodymų bei policijos pareigūnų pateiktų duomenų. Teismas nenurodė, kodėl šiais parodymais nesivadovauja, kodėl jų nepakanka A. J. K. kaltei įrodyti. Kasatorių manymu, teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi išteisintojo parodymais, kuriais jis neigia savo kaltę, siekdamas išvengti atsakomybės.

16Be to, kasatoriai nurodo, kad jie nuo išteisintojo veiksmų ginasi teisinėmis priemonėmis, kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas, dėl ko buvo pradėti kiti procesai. Kasatorių teigimu, tai, kad už kai kuriuos A. J. K. veiksmus buvo paskirtos nuobaudos, kai kurie tyrimai baigti nenustačius pažeidimo, kai kurie – sustabdyti, tai, kad jie šių sprendimų neapskundė įstatymuose nustatyta tvarka, negali turėti įtakos šios bylos baigčiai. Kasatoriai nurodo, kad jiems kartais net nebuvo žinoma apie tų procesų baigtį, be to, jie negali prisiimti teisėsaugos institucijų kompetencijos ir įrodinėti A. J. K. kaltės, o tai, kad jie neapskundė kai kurių sprendimų, nereiškia, kad su jais jie sutinka, nes tai yra jų teisė, o ne pareiga, kuri negali būti vėliau kaip nors panaudota prieš juos. Kasatoriai mano, kad tai, jog A. J. K. neteisėti veiksmai neįrodyti kituose procesuose arba nebuvo laikomasi sustabdyto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos, nepašalina teismo pareigos objektyviai ištirti, išnagrinėti ir įvertinti įrodymus pagal naujai A. J. K. pateiktus kaltinimus būtent šiame teismo procese. Be to, kasatorių tvirtinimu, asmens nubaudimas administracine tvarka nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už tą patį įvykį.

17Nukentėjusiųjų J. S. ir G. S. kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką

19Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad J. S. ir G. S. pareiškimai dėl A. J. K. veiksmų 2010 m. spalio 15 d., 2011 m. balandžio 27 d., birželio 7 d., liepos 11 d., rugsėjo 9 d. buvo išnagrinėti, priimant procesinius sprendimus, kurių nei J. S., nei G. S. įstatymuose nustatyta tvarka neapskundė. Taigi, teismai padarė išvadą, kad pareikšti kaltinimus iš naujo dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių jau buvo priimti procesiniai sprendimai, nebuvo jokio teisinio pagrindo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

20Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia baudžiamojo proceso įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

21Iš baudžiamosios bylos matyti, kad dėl A. J. K. 2010 m. spalio 15 d., 2011 m. balandžio 27 d., birželio 7 d., liepos 11 d., rugsėjo 9 d. veiksmų, kurie inkriminuoti A. J. K. ir šioje baudžiamojoje byloje, buvo priimti sprendimai – nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje nurodyto pažeidimo įvykio ir sudėties (dėl 2010 m. spalio 15 d. įvykio); pripažinti A. J. K. padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskirti administracinę nuobaudą (dėl 2011 m. balandžio 27 d. įvykio); sustabdyti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens (dėl 2011 m. birželio 7 d. įvykio); tyrimas baigtas, nenustačius teisės pažeidimo (dėl 2011 m. liepos 11 d. įvykio); tyrimas nutrauktas J. S. prašymu (dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. įvykio). Taigi, šioje baudžiamojoje byloje A. J. K. inkriminuoti 2010 m. spalio 15 d., 2011 m. balandžio 27 d., birželio 7 d., liepos 11 d., rugsėjo 9 d. analogiški veiksmai jau buvo kartą teisiškai įvertinti, priimant atitinkamus sprendimus. Teismai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant minėtus sprendimus dėl A. J. K. veiksmų. Dėl to negali būti pradedamas naujas procesas antrą kartą dėl to paties asmens ir dėl tų pačių veiksmų, nesant naujų ar naujai paaiškėjusių faktų, nes asmuo būtų antrą kartą traukiamas atsakomybėn, o tą griežtai draudžia baudžiamojo proceso įstatymo normos (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teisėju kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog kasatoriai minėtų sprendimų neskundė įstatymuose nustatyta tvarka, negali būti laikoma pagrindu pradėti naują procesą dėl tų pačių to paties asmens veiksmų, siekiant patikrinti kompetentingų institucijų sprendimais nustatytus faktus.

22Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnių instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų taikymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl A. J. K. 2010 m. spalio 15 d., 2011 m. balandžio 27 d., birželio 7 d., liepos 11 d., rugsėjo 9 d. veiksmų.

23Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

24Kasatoriai teigia, kad teismai nevisapusiškai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties A. J. K.veiksmuose nebuvimo. Jų nuomone, teismo išvados dėl A. J. K.tiesioginės tyčios jiems grasinti, siekti sukelti baimę, nerimą nebuvimo neatitinka byloje esančių įrodymų.

25Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, teiginiai apie teismų padarytus baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus iš esmės grindžiami nesutikimu su teismų išvadomis, padarytomis įvertinus įrodymus, t. y. ar byloje surinkti duomenys patvirtina A. J. K. tyčią terorizuoti ir bauginti nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu: ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas nenagrinėja fakto klausimų, t. y. iš naujo netiria ir nevertina įrodymų, nenustato faktinių bylos aplinkybių. Be to, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Nesutinkant su įrodymų vertinimu ir teismų išvadomis, kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, patvirtinantys, kad bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, įrodymai, kuriais pagrįstas nuosprendis, buvo gauti neteisėtais būdais ar, tiriant ir vertinant įrodymus, buvo pažeistos kitos BPK nuostatos. Šiuo atveju kasatoriai tokių argumentų nepateikė, kasaciniame skunde atkartojo faktines aplinkybes, susijusias su konfliktinėmis situacijomis tarp jų ir A. J. K. , nurodė, kad juos patvirtina jų pačių, liudytojų parodymai ir policijos pareigūnų pateikti duomenys, ir konstatavo, kad, jų manymu, tai patvirtina tiek A. J. K. grasinimų sistemingumą, tiek jų realumą. Kolegija pažymi, kad kitokia proceso dalyvių nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus, ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime nerodo, kad teismai padarė procesinių pažeidimų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė BPK normų pažeidimų. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad teismai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino įrodymus, apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą pagal apeliacinius skundus, kurių esminiai argumentai taip pat buvo susiję su įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl A. J. K. veiksmų sistemingumo ir išsakytų grasinimų realumo.

26Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, konstatavo A. J. K. kaltę dėl 2012 m. liepos 29 d. įvykio, t. y. kad A. J. K. grasino G. S., jog po penkerių metų nė vieno nebebus, susidoros su G. S. bei kitais jo šeimos nariais, nušaus, bus taip, kaip G. S. tėvui, tačiau A. J. K. išteisinimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį motyvavo tuo, kad neįrodyta A. J. K. kaltė pagal kitus kaltinimo epizodus (dėl 2010 m. spalio 15 d., 2011 m. balandžio 27 d., birželio 7 d., liepos 11 d., rugsėjo 9 d. veiksmų) ir dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. J. K. terorizavo ar sistemingai baugino kasatorius.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat nustatė, kad tarp kasatorių ir A. J. K. nesutarimai prasidėjo nuo to laiko, kai kasatoriai pradėjo statytis namą, ir tie nesutarimai tęsiasi daug metų; barniai be priežasties nekildavo, A. J. K. nepasitenkinimas kasatoriais kildavo dėl, jo nuomone, netinkamo nukentėjusiųjų elgesio, susijusio su namo statybomis, kitais sklype atliekamais darbais. Tokią išvadą teismas padarė kruopščiai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs, kad: A. J. K. piktinasi kasatoriais, kurie, jo įsitikinimu, namą pasistatė pažeisdami nustatytą tvarką; G. S. nepaneigė, kad jis į A. J. K. bet kokius pasakymus reaguoja jautriau vien dėl to, kad jis buvo šovęs į jo tėvą; A. J. K. nešiojasi už diržo užsikišęs kirvuką, peilį, tačiau kad šiais įrankiais nėra grasinęs, A. J. K. šie įrankiai reikalingi darbui; A. J. K. rėkimas sudaro grasinantį įspūdį, tačiau šią aplinkybę kiekvienas asmuo vertina subjektyviai; G. S. niokoja gamtą, o A. J. K. ją saugo, todėl yra pagrindo manyti, kad ginčai kyla ir dėl G. S. elgesio. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nepaneigtos aplinkybės, jog apsibardavo abu – tiek G. S. , tiek ir A. J. K. .

28Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, ( - )i ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

29Nors teismai pagrįstai nustatė A. J. K. kaltę dėl vieno iš šešių kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį inkriminuotų epizodų – 2012 m. liepos 29 d. įvykio, tačiau tą dieną atlikti A. J. K. veiksmai neatitinka bauginimo (terorizavimo) sistemingumo požymio, kurį būtina nustatyti norint asmenį pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Dėl to, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, abiejų instancijų teismai pagrįstai išteisino A. J. K. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

30Kaip matyti iš teismų šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, kasatoriai ir A. J. K. – kaimynai, jų santykiai – įtempti, buitinio pobūdžio barniai ir nesutarimai tarp jų tęsiasi daug metų, tačiau ne be priežasties. Esant tokioms aplinkybėms teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą arba terorizavimą, bauginimą, siekiant sukelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Pažymėtina ir tai, kad grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, teismų pabrėžtos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus būtent tokiam A. J. K. tyčios kryptingumui ir nesuteikia pagrindo 2012 m. liepos 29 d. konflikto metu A. J. K. išsakytas frazes, nors ir itin emocionalias, laikyti realiais grasinimais tiek BK 145 straipsnio 1 dalies, tiek 2 dalies prasme.

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Taip pat teismų išvada, kad A. J. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių, atitinka baudžiamąjį įstatymą.

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nukentėjusiųjų J. S. ir G. S. kasacinį skundą atmesti.