Byla 2A-299/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, Sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant atsakovo atstovui ir trečiajam asmeniui A. G. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naradava“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-481-212/2010 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naradava“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. G. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl darbdavio civilinės atsakomybės vienos iš sąlygų – priežastinio ryšio - už nelaimingo atsitikimo darbe metu darbuotojui kilusią neturtinę žalą, padarytą asmens gyvybės atėmimu, dėl mišrios kaltės proporcijų ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

5Ieškovės R. M. buvęs sutuoktinis V. M. nuo 1996 m. dirbo UAB „Naradava“ vairuotoju – traktorininku. V. M. 2007 m. sausio 17 d. 4 valandą ryte vežė į Vilnių krovinį. Maždaug 102 autostrados kilometre atsipalaidavo automobilio MAN 14 192 kairės pusės užpakalinių sudvejintų ratų varžtai ir vienas ratas nuriedėjo nuo autostrados šlaito. Sustabdęs automobilį, V. M. ėjo rato ieškoti, lipo per automagistralės atitvarą, tamsiu paros metu nepastebėjo autostradoje esančio tunelio, iš 5,3 m. aukščio krito ant betoninių grindų ir žuvo.

6VSDFV Pasvalio skyrius 2010 m. vasario 3 d. išmokėjo žuvusiojo V. M. šeimos nariams (sutuoktinei ir dviem vaikams) po 40 400 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (b. l. 137-139). VSDFV Pasvalio skyrius žuvusiojo V. M. vaikams moka po 290,16 Lt/mėn. periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus bei po 322,12 Lt/mėn. našlaičių pensiją (b. l. 134-135).

7Atsakovas UAB „Naradava“ 2006 m. rugsėjo 26 d. sutartimi, sudaryta su AB „Lietuvos draudimas“, buvo apdraudęs visus įmonės darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų. 2007 m. sausio 17 d. įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo UAB „Naradava“ 50 000 Lt draudimo išmoką.

8Ieškovė R. M. 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu (b. l. 4-5), prašydama priteisti [žuvusiojo nepilnamečiams vaikams M. M. ir A. M. ] iš atsakovo 23 650 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtins žalos atlyginimo.

9Atsakovas UAB „Naradava“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak atsakovo, nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog nebuvo patikrinta automobilio techninė būklė. Tačiau tarp automobilio techninės būklės (nepakankamai pritvirtinto rato) ir darbuotojo žūties tiesioginio priežastinio ryšio nėra. V. M. , kaip vairuotojas, turėjo stebėti, ar automobilio techninė būklė tinkama, bet to nepadarė. Darbdavys negalėjo numatyti, kad darbuotojas savavališkai lips per autostrados atitvarą ir, nebūdamas atsargus, nukris. Be to, jeigu autostrada buvo nepakankamai apšviesta, nebuvo pakankamai informacinių ženklų apie tunelį, tunelis neaptvertas ir V. M. į tunelį nukrito, už tai atsakinga autostradą prižiūrinti organizacija.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu (b. l. 186-188) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė žuvusiojo vaikams M. M. bei A. M. iš atsakovo po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, R. M. – 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe darbdavio kaltė preziumuojama. Iš nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. vasario 14 d. akto teismas sprendė, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004 m. kovo 4 d., 2.4 punkto ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, patvirtinto 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. IX-16, 19 straipsnio 2 punkto 2 dalies pažeidimas. Nelaimingo atsitikimo darbe akto atsakovas neginčijo, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėtas neveikimas priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl atsakovas yra atsakingas už V. M. vaikams padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs įvykio aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ir paties žuvusiojo V. M. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Įvykus avarijai, jis galėjo kviesti avarinę tarnybą, laukti pagalbos, o eidamas ieškoti nuriedėjusio rato tamsoje nežinomoje vietoje V. M. buvo neapdairus ir neatsargus. Teismas pripažino, kad dėl žūties 70 % kaltas darbuotojas, 30 % - darbdavys, todėl iš atsakovo žuvusiojo vaikams priteisė po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas sudaro 30 % nuo prašomos priteisti sumos (100 000 Lt).

12Ieškinį patenkinęs iš dalies (50 %), teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas: 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei; 900 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.).

13III. Apeliacinio skundo argumentai

14Atsakovas UAB „Naradava“ apeliaciniu skundu (b. l. 190-192) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; jei skundžiama sprendimo dalis nebus panaikinta ar pakeista, prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, t. y. atsakovui priteisti iš ieškovės 80 % išlaidų, ieškovei iš atsakovo – 20 %, taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstyti pašto išlaidas. Apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad:

151. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl V. M. žūties bendrovė kalta 30 %, V. M. - 70 %. V. M. žūtis tiesiogiai nesusijusi su vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų pažeidimu. Vyriausiojo mechaniko netinkamai prieš V. M. išvykstant į kelionę atlikta transporto priemonės, kurią mirusysis vairavo, apžiūra neturėjo tiesioginės įtakos žalingoms pasekmėms (mirčiai) dėl dviejų priežasčių. Pirma, V. M. buvo atsakingas už jam patikėto automobilio techninę būklę. Automobilis priskirtas jam vienam, kiti asmenys automobilio nevairavo ir nenaudojo. Antra, remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Tai reiškia, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. V. M. buvo supažindintas su saugos darbe reikalavimais. Jeigu ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, reikia vertinti, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Darbdavys nenumatė ir negalėjo numatyti, kad darbuotojas bus neapdairus ir nerūpestingas, tamsiu paros metu lips per magistralinio kelio turėklus ir nukris. V. M. neturėjo nei teisės, nei pareigos lipti per magistralinio kelio atitvarą. Žuvusysis nesilaikė elementarių saugos reikalavimų, kurių neįmanoma aprašyti saugos darbe instrukcijose. Nelaimingų atsitikimų darbe akte nustatyta, kad automobilio ratas nukrito, bet tarp darbuotojo žūties ir nukritusio automobilio rato nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tas ryšys yra toks tolimas, kad nesudaro pagrindo teigti, jog darbuotojo mirtis susijusi su nukritusiu ratu.

162. Atsižvelgiant į teismo sprendimu nuspręstos priteisti neturtinės žalos dydį (po 15 000 Lt) ir nustatytą kaltės dydį (30 %), turi būti mažintina 70 % kaltės dydžiu, todėl iš apelianto galėjo būti priteista kiekvienam vaikai po 4 500 Lt (15 000 Lt x 30 %) neturtinės žalos atlyginimo.

173. Jeigu skundžiama sprendimo dalis liks nepanaikinta ar nepakeista, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

18Ieškovė R. M. ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. G. atsiliepimų į apeliacinį skundą neteikė.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą ši proceso teisės norma apeliacinės instancijos teismą įpareigoja tikrinti ex officio.

22Vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). CPK 266 straipsnis draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Ši draudžiančioji norma sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, pažymėta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Sąvoka ,,teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.

23Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 str. 2 d.). Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 str.). Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d.). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi norminių, lokalių teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos yra kaltas darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jeigu už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. Be to, samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Žalos padaręs (galėjęs padaryti) darbuotojas į bylą įtraukiamas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Jei žalos atlyginimas iš darbdavio bus priteistas, jis taps trečiojo asmens kreditoriumi ir ateityje gali reikšti tiesiogiai žalą padarusiam asmeniui regresinį reikalavimą (CK 6.111 str.).

24Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas R. M. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, kaip neįrodytą, o neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą patenkino iš dalies. Nustatydamas nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. vasario 14 d. aktu (b. l. 35-36). Akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pažeidus vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2004 m. kovo 4 d., 2.4 punktą. Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 2.4 punktas reikalauja, kad vyriausiasis mechanikas tikrintų transporto priemonių techninę būklę (b. l. 14-16). Atsakovo teigimu, prižiūrėti, ar automobilis yra techniškai tvarkingas, įskaitant tai, ar gerai pritvirtinti ratai, turėjo vairuotojas (Vairuotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų atsakovo 2004 m. kovo 1 d., 2.3 p., Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų Nr. 05, patvirtintų atsakovo 2003 m. liepos 14 d., 3.2.4.3 p.) (b. l. 73-81). Pirmosios instancijos teismas nustatė mišrią darbdavio (už žalą atsakingo asmens) ir žuvusio darbuotojo kaltę, pripažinęs, kad įmonės vyriausiojo mechaniko (asmens, už kurį atsako darbdavys) pažeidžiantys teisę (nustatytą pareigą) veiksmai buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis. Teisėjų kolegija tam nepritaria, sutinka su atsakovo argumentu, kad V. M. žūtis negali būti tiesiogiai susijusi su vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų pažeidimu, nes nėra duomenų, jog atsilaisvinus ir nukritus ratui vairuotojas būtų nesuvaldęs automobilio ir dėl to žuvęs.

25CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teorijoje vadinama lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama, kad atsirastų nuostolių. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

26Teismai turi nustatyti, įvertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių sąsajumą. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu atveju nustatydamas priežastinį ryšį teismas neturi neprotingai išplėsti atsakomybės ribų. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos“, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

27Aptariamu atveju netiesioginis faktinis priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad automobilio techninė būklė nebuvo reikiamai patikrinta (kitas klausimas, kas, kokiu būdu, kaip dažnai turėjo tai atlikti), todėl kelyje atsipalaidavo kairės pusės sudvejintų galinių ratų varžtai, vairuotojas turėjo neplanuotai sustoti (o sustojęs ėjo ieškoti nuriedėjusio rato ir per neapdairumą tamsoje nukrito). Netiesioginio teisinio priežastinio ryšio ribos nustatomos vertinant abiejų atsakovo darbuotojų – V. M. (vairuotojo) ir vyriausiojo mechaniko – pareigų tikrinti automobilio techninę būklę santykį. Vairuotoju apibūdinamas asmuo, užsiimantis keleivių, krovinių pervežimu; pagrindinė vairuotojo pareiga – vairuoti automobilį, vežti keleivius, krovinius (t. y. valdyti didesnio pavojaus šaltinį). Mechanikas - mašinų prižiūrėtojas, meistras, remontuotojas; pagrindinė mechaniko pareiga – rūpintis mašinų saugiu eksploatavimu. Vairuotojo pareiginių nuostatų 1.3 punkte nustatyta, kad vairuotojas pavaldus vyriausiajam mechanikui. Vyriausiojo mechaniko pareiginių nuostatų 4.1.3 punkte nurodyta, kad vyriausiasis mechanikas atsako už nelaimingus atsitikimus, avarijas, kurie įvyko dėl jo ar jam pavaldžių darbuotojų kaltės. Vadinasi, pagal šį teisinį reguliavimą V. M. , kaip vairuotojui, teko bendro pobūdžio pareiga tikrinti automobilio techninę būklę: tikrinti paviršutiniškai (išoriškai), tikrinti nuolat (pvz., apie važiuojant pastebėtus automobilio veikimo nesklandumus pranešti vyriausiajam mechanikui), t. t. Dirbtuvių vedėjas (vyriausiasis mechanikas) 2007 m. sausio 24 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2007 m. sausio 16 d. apie 19 val. (nelaimingo atsitikimo išvakarėse) V. M. užpildė automašiną MAN 14-192 dyzeliu, tepalais, patikrino vizualiai ir paruošė kitam važiavimui (b. l. 46). Įmonės vyriausiajam mechanikui tenka specialaus pobūdžio pareiga tikrinti automobilio techninę būklę: tikrinti reguliariai (nustatytais intervalais), detaliai, nuodugniai, naudojant tam skirtą įrangą ir priemones.

28Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nors išsamiai ir/ar laiku nepatikrinta automobilio techninė būklė avarijos nesukėlė, tai turėjo netiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui, nes kitų tarpinių, teisiškai reikšmingų veiksnių tarp automobilio techninės būklės nepatikrinimo, privertusio vairuotoją sustoti, ir vairuotojo nukritimo, kurie būtų nutraukę šią priežasčių-pasekmių grandinę, nenustatyta. Taigi atsakovo civilinė atsakomybė, taikant netiesioginį priežastinį ryšį, nėra pernelyg išplėsta.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006 išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismas negali suinteresuotų asmenų įtraukti į bylą, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso pradžios. CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso (ang. due process of law) pirmosios instancijos teisme nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad civilinis procesas būtų pakartotas dalyvaujant įtrauktam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003).

30Nagrinėjamu atveju atsakovo darbuotojas vyriausiasis mechanikas, kuriam atsakovas, jeigu iš jo bus priteistas žalos atlyginimas, galės reikšti regresinį reikalavimą, nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kitų skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.

31CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad panaikinus sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį ar kasacinį skundą. Ši norma įtvirtina taisyklę, kad sprendimą panaikinus dėl teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimo žyminis mokestis už skundą grąžinamas jį padavusiam asmeniui, taip ginant jo teisinį interesą, nes asmuo neturi mokėti už teismo padarytus pažeidimus ir padengti išlaidų. Nagrinėjamoje byloje už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 900 Lt žyminį mokestį (b. l. 193), kuris jam grąžinamas.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

33Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naradava“ 900 Lt (devynis šimtus litų) dydžio žyminį mokestį, 2010 m. birželio 11 d. sumokėtą už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl darbdavio civilinės atsakomybės vienos iš sąlygų... 5. Ieškovės R. M. buvęs sutuoktinis V. M. nuo 1996 m. dirbo UAB „Naradava“... 6. VSDFV Pasvalio skyrius 2010 m. vasario 3 d. išmokėjo žuvusiojo V. M. šeimos... 7. Atsakovas UAB „Naradava“ 2006 m. rugsėjo 26 d. sutartimi, sudaryta su AB... 8. Ieškovė R. M. 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą... 9. Atsakovas UAB „Naradava“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu (b. l. 186-188)... 12. Ieškinį patenkinęs iš dalies (50 %), teismas iš atsakovo priteisė... 13. III. Apeliacinio skundo argumentai... 14. Atsakovas UAB „Naradava“ apeliaciniu skundu (b. l. 190-192) prašo... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl V. M. žūties... 16. 2. Atsižvelgiant į teismo sprendimu nuspręstos priteisti neturtinės žalos... 17. 3. Jeigu skundžiama sprendimo dalis liks nepanaikinta ar nepakeista, turi... 18. Ieškovė R. M. ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 22. Vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas atvejis,... 23. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos... 24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas R. M. ieškinio... 25. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 26. Teismai turi nustatyti, įvertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo... 27. Aptariamu atveju netiesioginis faktinis priežastinis ryšys pasireiškė tuo,... 28. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nors išsamiai ir/ar laiku... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje... 30. Nagrinėjamu atveju atsakovo darbuotojas vyriausiasis mechanikas, kuriam... 31. CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad panaikinus sprendimą dėl... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl... 34. Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naradava“ 900 Lt...