Byla 2A-193-330/2017
Dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1781-577/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje bankroto administratorės atstovaujama ieškovė BUAB „Yglė“ prašė iš atsakovės UAB „Versina“ priteisti 24 708,41 Eur skolos, 58 884,64 Eur delspinigių, 8,30 procento dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2013 m. liepos 26 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. sudarė statybos rangos sutartis, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyse aptartus darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė prievolę atsiskaityti už atliktus darbus įvykdė netinkamai – su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, likdama skolinga ieškiniu prašomą priteisti skolą.
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė visų numatytų darbų neatliko, o atlikti darbai turėjo trūkumų, kurių atsakovės raginama ieškovė nepašalino. Ši aplinkybė lėmė, kad atsakovė buvo priversta sudaryti naują sutartį su kitu rangovu bei sumokėti rangovui iš ieškovei mokėtinų sumų ir prievolių įvykdymo užtikrinimo tikslais sulaikytų lėšų. Pagal kitą sutartį ieškovė taip pat netinkamai atliko statybos darbus. Ieškovė ne tik nepašalino darbų trūkumų, bet ir pradelsė darbų atlikimo terminus. Atsakovė pareiškė pretenziją dėl dviejų esminių sutarties sąlygų pažeidimo ir pareikalavo sumokėti 77 840 Lt (22 544,02 Eur) dydžio netesybas už termino pažeidimą. Kadangi ieškovė į pretenziją nesureagavo, atsakovė informavo ieškovę apie atliktą įskaitymą. Tokiu būdu atsakovė realizavo sutartyje numatytą teisę į netesybas, kompensacines sumas ir kitus mokėjimus įskaityti į ieškovei mokėtinas sumas. Pasibaigus atsakovės mokėjimo prievolei, ieškovė neturi teisės reikalauti sutartinių netesybų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir šalių argumentus, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių rangos sutartys buvo nutrauktos, jog ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartis ir pažeidė darbų atlikimo terminus.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išties atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iš dalies – nesumokėjo 24 708,41 Eur. Tačiau atsakovė šią prievolę įvykdė atlikusi įskaitymą – ieškovei mokėtinas sumas įskaičiusi į netesybas ir nuostolius (ieškovės neatliktų darbų kainos ir sutarties, sudarytos su UAB „Šilumos kryptis“, ieškovo atliktų darbų trūkumams pašalinti bei likusiems darbams užbaigti kainos skirtumą). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovei pranešus apie prievolės vykdymą įskaitymo būdu, ieškovė nenurodė prieštaravimų dėl tokio prievolės įvykdymo.
  4. Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus, jog atsakovė praleido 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl baudų priteisimo pareikšti ir todėl neteko teisės reikalauti baudų apmokėjimo už neva esančius darbų defektus, pripažino teisiškai nereikšmingais.
  5. Teismas ieškovės argumentus, kuriais ji grindė poziciją dėl atsakovės atlikto įskaitymo neteisėtumo, pripažino deklaratyviais, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės netinkamo prievolių vykdymo, atsakovės patirtų nuostolių dydžio. Teismas konstatavo, kad šalys sulygo dėl netesybų ir jų mokėjimo prievolės atsiradimo momento. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie skaičiuojamas dėl terminų pažeidimo netesybas ir jų įskaitymą. Teismas pažymėjo, jog byloje susiklosčiusi reikalavimų įskaitymo situacija, kai netesybos įskaitomos į priešpriešinę piniginę prievolę, teismų praktikoje yra pateisinama.
  6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstu pripažino ieškovės argumentą, jog įskaitymo neteisėtumą esą lemia ieškovės buvimas nemokia įskaitymo atlikimo metu. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu įskaitymas atliktas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, negali būti laikoma, jog įskaitymas prieštarauja bankroto procedūras reglamentuojančio įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju įskaitymai atlikti iki teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė BUAB „Yglė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovė atliko neteisėtus įskaitymus darbų defektų šalinimui ieškovei priklausančių lėšų sąskaita. Antstolė V.M. 2014 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą dėl UAB „Yglė“ turtinių teisių arešto, kurio atsakovė nepaisė. Galiojant turtinių teisių areštui, įskaitymas nebuvo galimas. Įskaitymo atlikimo metu ieškovė buvo nemoki. Be to, įskaitymas pažeidė atsiskaitymų eiliškumą reguliuojantį teisės aktą.
    2. Įstatymas draudžia įskaityti ginčijamą reikalavimą. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė nepripažino atsakovės reikalavimų. Atsakovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti. Be to, teismas turėtų kontroliuoti netesybų dydį.
  2. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą.
  3. Atsakovė UAB „Versina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nagrinėjant bylą, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015.
    2. Ieškovės prašymas priimti naują įrodymą nepagrįstas. Ieškovė šio įrodymo gavimu ir pateikimu galėjo pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme. Teikdama naują įrodymą ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir naują ginčo argumentą. Iškėlus bankroto bylą, vykdomosios bylos persiunčiamos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl profesionaliam bankroto administratoriui tokie duomenys turėjo būti žinomi.
    3. Antstolės patvarkymas dėl arešto nereiškia, kad asmuo atleidžiamas nuo priešpriešinių pareigų vykdymo. Atsakovė išsaugojo teisę reikalauti sutarties vykdymo. Atsakovė pasinaudojo sutarties sąlyga sumažinti ieškovei mokėtiną sumą. Būtų neteisinga įpareigoti atsakovę atsiskaityti už nesavalaikiai ir su trūkumais atliktus darbus.
    4. Ieškovė įskaitymo neginčijo, nepateikė ir Pauliana ieškinio. Tik teismo nutartimi konstatuotas asmens nemokumas sudaro kliūtis įskaitymui atlikti. Atsakovė įskaitymus atliko iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo. Ieškovės pastabos dėl mokėjimo eiliškumą reguliuojančių įstatymo nuostatų pažeidimo neaktualios, kadangi jos reguliuoja atsiskaitymą su kreditoriais, kai aptariamu atveju įskaitymas nepriklausė nuo ieškovės valios.
    5. Ieškovės argumentai dėl ieškinio senaties termino nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atliktas įskaitymas, todėl ieškinio senaties taikymą reguliuojančios normos nėra aktualios. Įskaitytos netesybos yra pagrįstos, nėra pagrindo jų mažinimui.
    6. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų negali būti tenkinamas, kadangi šis reikalavimas išvestinis. Netenkinus reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo priteisti ir netesybų. Ieškovės reikalaujamos netesybos nesąžiningos ir nepagrįstos.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

6Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

  1. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos subrangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iki 2013 m. spalio 28 d. objekte, esančiame ( - ), atlikti inžinerinių dalių įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo per 50 dienų atsiskaityti su ieškove. 2013 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė subrangos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iki 2014 m. birželio 10 d. objekte, esančiame ( - ), atlikti šilumos mazgo rekonstrukcijos darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė pagal subrangos sutartis su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, nesumokėdama 24 708,41 Eur.
  2. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė 2014 m. gegužės 6 d. kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad ieškovė pagal 2013 m. liepos 26 d. sutartį atliko tik 41 procentą visų darbų apimties, nustatydama terminą pašalinti sutarties vykdymo trūkumus – pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę, pašalinti atsilikimą nuo statybos darbų atlikimo tarpinių terminų bei pateikti patikimą pavirtinimą, kad ieškovė įvykdys sutartį. Atsakovė, pasitelkusi kitą rangovą, pašalino ieškovės darbų trūkumus, o šalių 2013 m. liepos 26 d. sudarytą rangos sutartį vienašališkai nutraukė dėl esminio pažeidimo. Nustatyta, kad ieškovė laiku neatliko ir šalių 2013 m. gruodžio 5 d. sudarytoje sutartyje numatytų darbų, be to, atlikti darbai turėjo defektų, dėl kurių pašalinimo buvo kreiptasi į ieškovę. Ieškovei nesureagavus į atsakovės pretenzijas, ta sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl esminio pažeidimo. Ieškovė neginčijo aplinkybių, jog sutartys buvo vykdomos netinkamai, pažeidžiant terminus, dėl ko atsakovės iniciatyva buvo vienašališkai nutrauktos.
  3. Atsakovė neneigė, kad už ieškovės atliktus darbus nesumokėjo ieškiniu prašomos priteisti sumos (24 708,41 Eur), tačiau tvirtino, kad jos prievolė pasibaigė pagal sutarčių nuostatas atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Dėl ieškovės 2013 m. liepos 26 d. sutarties netinkamo vykdymo atsakovė patirtas darbų defektų šalinimo išlaidas (13 207,61 Eur) įskaitė į pagal šią sutartį ieškovei mokėtiną sumą (tokiu būdu mokėjimo ieškovei dydį sumažindama atitinkama defektų šalinimo išlaidų suma). Pagal 2013 m. gruodžio 5 d. sutarties sąlygas atsakovė ieškovei mokėtinas sumas įskaitė į apskaičiuotas sutartines netesybas (22 544,02 Eur).
  4. Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad atsakovės atlikti įskaitymai neteisėti, kadangi buvo atlikti įmonei esant nemokiai bei pažeidžiant mokėjimų eiliškumą reguliuojančių teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės atliktų įskaitymų teisėtumo faktą, ieškovės ieškinį dėl nesumokėtų lėšų už darbus ir netesybų priteisimo atmetė.

7Dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų argumentų vertinimo

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taipogi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
  2. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
  3. Susipažinus su ieškovės BUAB „Yglė“ apeliaciniu skundu nustatyta, kad jame pateikiama nauja argumentų grupė atsakovės atliktų reikalavimų įskaitymų neteisėtumui pagrįsti, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme. Be pirmosios instancijos teisme nagrinėtų ir vertintų ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų argumentų, ieškovės apeliaciniame skunde naujai (papildomai) išdėstyta, kad antstolė V.M. 2014 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą dėl UAB „Yglė“ turtinių teisių arešto, kurio atsakovė nevykdė (nepaisė). Apeliantės teigimu, galiojant antstolės patvarkymui dėl turtinių teisių suvaržymo, ginčijami reikalavimų įskaitymai nebuvo galimi.
  4. Nutarties 20 punkte nurodyti ieškovės (apeliantės) argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti, vadinasi, šis teismas, vertindamas ginčo įskaitymo sandorius, dėl tokio turinio argumentų ir jais grindžiamų aplinkybių negalėjo pasisakyti, todėl ieškovė neturi teisės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ginčyti atliktus įskaitymus nauju pagrindu (naujais argumentais).
  5. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – antstolės V. M. 2014 m. balandžio 9 d. patvarkymo dėl turtinių teisių arešto kopiją. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi pateiktu įrodymu grindžiami apeliantės argumentai dėl įskaitymo neteisėtumo, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta naujais (pareikštais pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą) ir atsisako juos vertinti, todėl atsisakytina priimti ir su šiais argumentais tiesiogiai siejamą naują įrodymą – antstolės patvarkymą, iš esmės nevertinant CPK 314 straipsnyje nurodytų procesinių sąlygų egzistavimo.

8Dėl įskaitymo sandorių teisėtumo vertinimo

  1. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo teisinio instituto normas, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio turinio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).
  2. Pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromi vienasmeniu aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikšti ir abiejų šalių pasirašytame dokumente (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004).
  3. Kaip minėta, ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neginčijo aplinkybių, jog šalių sudarytas sutartis vykdė netinkamai, pažeidė darbų atlikimo terminus, įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė tik iš dalies, dėl ko atsakovės iniciatyva sutartys buvo vienašališkai nutrauktos. Šių aplinkybių ieškovė neginčija ir apeliaciniame skunde. Tiek nurodytų aplinkybių pripažinimo faktas, tiek ieškovės pasirinkti įskaitymo sandorių ginčijimo pagrindai (įskaitymas ieškovės nemokumo situacijoje, mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimas), kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė iš esmės sutinka, kad ginčui aktualiu metu reikalavimų įskaitymo atlikimo galimybė egzistavo, kadangi šalys viena kitai turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Apibendrinant apeliantės argumentus, darytina išvada, jog, jos nuomone, įskaitymo, kuris iš esmės buvo galimas, neteisėtumą lėmė ginčui aktualiu metu buvusi ieškovės mokumo būklė, todėl įskaitymo teisėtumas apeliacinės kontrolės metu vertintinas apeliantės nurodytų pagrindų aspektais.
  4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės reiškiama pozicija, jog atsakovės atliktų įskaitymų neteisėtumą lemia aplinkybė, jog ji (apeliantė) įskaitymų atlikimo metu buvo nemoki. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas įmonės finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, šios įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai nuo bankroto bylos iškėlimo momento negali būti įskaitomi, nes tarpusavio reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės, ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminę reikšmę įskaitymo galiojimui turi jo atlikimo momentas, t. y. jeigu įskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo, toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015).
  5. Teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei UAB „Yglė“ iškėlimo įsiteisėjo 2014 m. spalio 10 d., t. y. jau po įskaitymų atlikimo momento (2014 m. birželio 20 d. įskaitymas pagal 2013 m. liepos 26 d. sutartį ir 2014 m. spalio 9 d. įskaitymas pagal 2013 m. gruodžio 5 d. sutartį). Esant tokiai aplinkybei teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog įskaitymo sandoriai sudaryti pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą.
  6. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog atsakovės atlikti įskaitymai pažeidė įstatyme įvirtintą atsiskaitymų eiliškumą. Pagal CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Kolegija pažymi, kad aptariama įstatymo norma reguliuoja pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti neturinčio skolininko atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką (eiliškumą). Analizuojamu atveju buvo sudaryti reikalavimų įskaitymo sandoriai, kurie nepatenka į atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais kategoriją. Taigi nurodyta norma įskaitymo atlikimo sąlygų nereguliuoja. Taipogi kolegija akcentuoja, kad atsakovė įskaitymą atliko ne tik pagal šioje nutartyje analizuojamą Civiliniame kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, bet ir pagal šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovė į ieškovei mokėtinas už darbus sumas įskaitė ieškovės mokėtinas atsakovei netesybas ir nuostolius, susidariusius netinkamai vykdant prievoles pagal sutartis. Tokiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atliktas įskaitymas diskriminavo kitus ieškovės kreditorius, nes būtent kreditorių apsauga nuo skolininko diskriminavimo veiksmų ir yra CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintų normų funkcija.
  7. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentacija, jog nagrinėjamu atveju buvo atliktas ginčijamo reikalavimo įskaitymas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Nustatyta, kad įskaitymo sandoriai atlikti iki civilinės bylos iškėlimo. Aplinkybė, jog po įskaitymų atlikimo iškėlus civilinę bylą, apeliantė joje ėmė ginčyti ir atsakovės įskaitytą reikalavimą, nereiškia CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Deklaratyviu pareiškimu grindžiama aplinkybė, jog ieškovė iki įskaitymo atlikimo esą nepripažino atsakovės reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai nereikšminga. Nesutikimas su reikalavimu sudaro prielaidas jį (reikalavimą) ginčyti teisme, tačiau savaime nėra kliūtis kitai šaliai įskaityti tokį reikalavimą.
  8. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).
  9. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, patvirtinančius šalių veiksmus sudarant rangos sutartis, jas vykdant ir nutraukiant, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų faktinių aplinkybių įvertinimą. Šio įvertinimo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ginčui aktualiu metu šalys viena kitos atžvilgiu turėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, o atsakovės iniciatyva atliktas įskaitymas atitiko įstatymų leidžiamą įskaitymo galimybę ir atlikimo sąlygas, nurodytas nutarties 23 punkte. Teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, atskirai ir detaliai nekartodama visų faktinių aplinkybių, kurios, kaip nurodyta, išsamiai ir tinkamai įvertintos apskųstame sprendime. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados, jog įskaitymo atlikimo metu ne tik atsakovė buvo ieškovės kreditorė, bet ir ieškovė buvo atsakovės kreditorė.
  10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovė praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti, jog apskaičiuotos netesybos aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog ieškinio senaties termino klausimas šiuo atveju nėra aktualus. Apeliantė, nurodžiusi, kad atsakovės reikalavimo dalį sudarančioms netesyboms teismas turėjo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, šio argumento faktinio pagrindo bei paties reikalavimo taikyti ieškinio senatį aiškiai nesuformulavo. Bylą nagrinėjant apeliaciniame procese, iš tiesų nėra aišku, kokią įtaką atsakovės įskaitytų reikalavimų pagrįstumui turi teisės normos, reguliuojančios ieškinio senatį ir jos taikymą, kadangi atsakovė nėra pareiškusi teisme reikalavimo (ieškinio) ieškovei dėl netesybų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprašė teismo priteisti jos paskaičiuotas netesybas (kurias buvo įskaičiusi į ieškovės priešpriešinius reikalavimus), dėl ko šešių mėnesių ieškinio senaties terminas šalių ginčo santykiams netaikytinas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nepagrįstai visas netesybas įskaitė atsiradus šalių priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams.
  11. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės prievolės ieškovei pagal sudarytas rangos sutartis baigėsi atlikus reikalavimų įskaitymą, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas pagrįstai. Nustačius, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei už atliktus darbus, nepagrįstu pripažintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius bei palūkanas. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai ir atsakovės atsikirtimai apeliantei delspinigių pagrįstumo, dydžio ir jų mažinimo klausimais nebeaktualūs ir nevertintini. Atmetus reikalavimą priteisti skolą, atmestini ir tiesiogiai su juo susiję reikalavimai priteisti nuo skolos sumos skaičiuotus delspinigius bei procesines palūkanas.
  12. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  13. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas kvalifikuojant ginčo santykius bei padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio atmetimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Teisėjų kolegija atsakovės UAB „Versina“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžia, kadangi nebuvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 98 straipsnis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsniu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai