Byla 2A-298/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovams R. L. , advokatui Sauliui Urbonavičiui, atsakovo atstovui R. R. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-3204-104/2010 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ūrus“ ir Ko dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl šalių paslaugų teikimo sutartyje nustatytų netesybų dydžio ir jo mažinimo.

5VšĮ „Grunto valymo technologijos“ 2009 m. birželio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą sumarinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš skolininko UAB „Ūrus“ ir Ko 102 533,42 Lt skolos, 36 190,62 Lt palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 12 d. išdavė įsakymą, kuriuo patenkino kreditoriaus pareiškimą. Skolininkui UAB „Ūrus“ ir Ko pareiškus prieštaravimus dėl pareiškimo, VšĮ „Grunto valymo technologijos“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ūrus“ ir Ko 85 648,30 Lt skolos, 36 190,62 Lt palūkanų pagal paslaugų teikimo sutartį, taip pat šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 72-73).

6Ieškovas nurodė, kad atsakovas ne visiškai atsiskaitė su juo už pagal 2007 m. rugsėjo 13 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 07-22 suteiktas paslaugas, t. y. pagal pateiktas sąskaitas–faktūras iki ieškinio padavimo dienos – 2009 m. rugpjūčio 17 d. nesumokėjo 85 648,30 Lt. Pagal šios sutarties 4.3 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos, kurias už paskutinius šešis mėnesius iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos sudaro 36 190,62 Lt.

7Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė reikalaujamos skolos sumą sumažinti iki 65 648,30 Lt, palūkanų priteisimo reikalavimą atmesti. Nurodė, kad šalys žodžiu buvo sutarusios dėl galimybės atsakovui atsiskaityti su ieškovu dalimis; iki atsiliepimo pateikimo atsakovas sumokėjo ieškovui dalį skolos – 20 000 Lt, todėl skola sudaro 65 648,30 Lt. Atsakovas neigia savo pareigą mokėti ieškovui palūkanas, motyvuodamas tuo, kad ieškovo piniginis reikalavimas yra kilęs ne iš paslaugų teikimo sutarties, o iš 2007 m. balandžio 10 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 12, kurioje nei palūkanos, nei delspinigiai nenumatyti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu (b. l. 121-122) ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 20 648,30 Lt skolos, 18 095,31 Lt delspinigių, šešių procentų metines palūkanas už priteistą 38 746,61 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 162 Lt žyminio mokesčio ir 250 Lt atstovavimo išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo 25,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

10Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo paslaugų teisiniai santykiai pagal paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui ekologines paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išsiuntimo. Atsakovas su ieškovu atsiskaitinėjo pažeisdamas šią sutarties sąlygą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 102 533,42 Lt skolos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu didesnę skolos dalį atsakovas padengė, tačiau liko skolingas 20 648,30 Lt. Teismas nustatė, kad paslaugų teikimo sutartimi šalys susitarė dėl 0,2 procentų delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kuriai sumokėti praleistas terminas. Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės teismas sprendė, kad 2009 m. birželio 8 dieną (kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl įsakymo išdavimo) delspinigiai sudarė 36 190,62 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad prievolė iš dalies įvykdyta, ir vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, teismas sumažino delspinigių sumą per pusę, t. y. iki 18 095,31 Lt. Teismas atmetė atsakovo prašymą delspinigių sumą sumažinti iki 0,02 procentų, motyvuodamas tuo, kad delspinigiai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės atsakomybės forma, ir įvertinęs tai, jog bylos šalys yra verslininkai; atsakovas neginčijo šalių sulygtos 0,2 procentų delspinigių dydžio sutarties sąlygos. Priteisdamas procesines šešių procentų metines palūkanas teismas rėmėsi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Ūrus“ ir Ko apeliaciniu skundu (b. l. 125-128) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria priteista 18 095,31 Lt delspinigių, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti 2 381,37 Lt delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas nevisapusišku ir neišsamiu bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų ištyrimu, netinkamu materialinių teisės normų taikymu, o būtent:

131. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų Jungtinės veiklos sutarties ir jos pagrindu išrašytos 2008 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Serija KL Nr. 2008086 ir neįvertino, kad ši sutartis jokių delspinigių už pavėluotus mokėjimus nenumatė. Todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovo piniginiai reikalavimai kildinami iš Paslaugų teikimo sutarties.

142. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytos įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklės, neatsižvelgė į tai, kad atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovas nebuvo nurodęs mokėjimo paskirties. Todėl teismas neteisingai skaičiavo delspinigius nuo visos ieškovo nurodytos 102 533,42 Lt skolos sumos, į kurią, be kita ko, buvo įskaičiuota ir skola pagal netesybų nenumačiusią jungtinės veiklos sutartį. Delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo 49 447,77 Lt skolos.

153. Teismo priteista delspinigių suma prieštarauja protingumo ir teisingumo principams; teismo sumažintas iki 0,1 procento delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, nes sąlygoja nepagrįstą ieškovo praturtėjimą atsakovo sąskaita, toks praturtėjimas ekonominio sunkmečio sąlygomis negali būti pripažintas protingomis netesybomis. Atsakovo manymu, teismas turėjo atsižvelgti į teismų praktiką, pagal kurią protingumo principus atitinkančiais laikomi 0,02 procentų delspinigiai. Teismas neįvertino, kad priteista delspinigių suma beveik atitinka likusią nesumokėtą skolos sumą. Nagrinėjamu atveju protinga būtų priteisti 0,02 procentų dydžio delspinigius, kas sudarytų 2 381,37 Lt, nes didesnių nuostolių ieškovas nepatyrė.

16Ieškovas VšĮ „Grunto valymo technologijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 132-134) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal jungtinės veiklos sutartį atsakovui buvo išrašyta 183 525,53 Lt sumos PVM sąskaita faktūra KL Nr. 2008086, kurią atsakovas iš dalies apmokėjo 2009 m. vasario 18 d. (155 530,11 Lt) ir 2009 m. kovo 9 d. (20 000 Lt), mokėjimų paskirtimi nurodydamas šią sąskaitą faktūrą. Kreipiantis į teismą, nesumokėta suma pagal jungtinės veiklos sutartį sudarė 7 995,42 Lt. Skolos ir delspinigių priteisimą ieškovas grindė paslaugų teikimo sutartimi, todėl teismas pagrįstai neanalizavo ir nevertino jungtinės veiklos sutarties. Nuo pagal jungtinės veiklos sutartį likusios 7 995,42 Lt skolos delspinigiai nebuvo skaičiuojami. Ieškovo kreipimosi į teismą dieną atsakovas buvo neapmokėjęs vienuolikos PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. pagal paslaugų teikimo sutartį, skola sudarė 98 662,55 Lt, nuo kurios ir buvo paskaičiuoti sutartyje numatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai už laiko tarpą nuo 2008 m. gruodžio 11 d. iki 2009 m. birželio 8 d. Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes: atsakovas piktybiškai nemokėjo ieškovui nuo 2008 m. gegužės 30 d., ieškovas siūlė atsakovui lanksčius mokėjimo grafikus, atsakovas nevykdė prievolių pagal jam priimtinus mokėjimo grafikus, pirmus mokėjimus pagal paslaugų teikimo sutartį atsakovas pradėjo tik ieškovui inicijavus teisminį procesą. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas, kaip verslo subjektas, pasirašydamas sutartį, turi galimybę tinkamai įvertinti savo veiksmus ir prisiimamą riziką, bei faktą, kad naudodamasis ieškovo teikiamomis paslaugomis, neplanuodamas atsiskaityti laiku, atsakovas tyčia didino skolą ieškovui, prisidengdamas sunkmečiu.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Apeliaciniame skunde keliami iš esmės du pagrindiniai klausimai – dėl įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, reglamentuojančios teisės normos taikymo, sprendžiant šalių ginčą dėl prievolės pagal paslaugų teikimo sutartį netinkamo vykdymo padarinių, taip pat netesybas reglamentuojančių teisės normų taikymo, sprendžiant dėl ginčo šalių sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) sumažinimo.

21Dėl įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklių

22Įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklės reglamentuotos CK 6.55 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs (CK 6.55 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje šalis siejo kelios sutartinės prievolės. Pirmosios instancijos teismo analizuota paslaugų teikimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui ekologines paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo (b. l. 15-17). Taip pat šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, pagrįsti 2007 m. balandžio 10 d. jungtinės veiklos sutartimi Nr. 12, kurios pagrindu 2008 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija KL Nr. 2008086 sumokėti 183 525,53 Lt (b. l. 18-19, 26). Už pagal paslaugų teikimo sutartį atliktas paslaugas 2008 metais ieškovas išrašė atsakovui dvylika PVM sąskaitų faktūrų (b. l. 20-25, 27-32). Tuo, kad atsakovas neapmokėjo visų trylikos sąskaitų faktūrų, ieškovas grindė reikalavimą priteisti 102 533,42 Lt skolą, kurio atsakovas neginčijo, bylos nagrinėjimo metu didžiąją dalį skolos padengė. 2009 m. birželio 8 dienos duomenimis, atsakovas buvo skolingas ieškovui pagal paslaugų teikimo sutartį 94 538 Lt, pagal jungtinės veiklos sutartį - 7 995,42 Lt, iš viso - 102 533,42 Lt (b. l. 41, 135-136; atskirojo skundo medžiagos b. l. 32, 33). Mokėdamas 155 530,11 Lt ir 20 000 Lt skolas 2009 m. vasario 18 d. ir 2009 m. kovo 9 d., atsakovas mokėjimo dokumentuose nurodė sąskaitą faktūrą Nr. 2008086 (b. l. 135-136, atskirojo skundo medžiagos b. l. 33), kuri buvo išrašyta pagal jungtinės veiklos sutartį. Tokiu būdu atsakovas pareiškė, kad grąžina skolą pagal jungtinės veiklos sutartį, todėl taikyti CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę ir laikyti, kad buvo grąžintos seniausios skolos pagal paslaugų teikimo sutartį išrašytas sąskaitas-faktūras, nėra pagrindo. Prievolių pagal jungtinės veiklos sutartį įvykdymas nebuvo užtikrintas netesybomis (delspinigiais); delspinigių paskaičiavimo lentelės (b. l. 41) duomenys liudija, kad netesybos skaičiuotos nuo skolos pagal paslaugų teikimo sutartį sumos. Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apelianto argumentus dėl CK 6.55 straipsnio 2 dalies taikymo ir skolos sumos, už kurią skaičiuotini delspinigiai, mažinimo.

23Dėl sutartinių netesybų mažinimo

24Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašytą priteisti netesybų sumą tik iki 18 095,31 Lt, t. y. iki 0,1 procento dydžio, pažeidė netesybas ir jų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo teismų praktiką. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta, remdamasi šiais motyvais.

25Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.3K-3-401/2008, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apelianto deklaratyvus teiginys, kad ieškovas nepatyrė priteistų netesybų dydžio nuostolių yra teisiškai nereikšmingas, nes ieškovas neturi pareigos įrodinėti sutartimi sulygtų minimalių nuostolių, kompensuojamų sutartinėmis netesybomis, dydžio.

26Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti pagal paslaugų teikimo sutartį, prašė teismo priteisti iš jo skolą ir sutartyje sulygtas 0,2 procentų dydžio, t. y. 36 190,62 Lt., netesybas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal paslaugų teikimo sutartį. Tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo reikalaujamų netesybų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad sutartyje sulygtos netesybos yra neprotingai didelės ir teismo turi būti sumažintos iki teismų praktikoje nustatyto protingo 0,02 procentų dydžio. Pirmosios instancijos teismas prašomų netesybų dydį sumažino dėl to, kad skolininkas iš dalies įvykdė prievolę, tačiau nenustatė aplinkybių, sąlygojančių sutartimi sulygtų netesybų neprotingo (akivaizdžiai per didelio) dydžio konstatavimą ir lemiančių jų mažinimą šiuo pagrindu.

27Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Miaras” v. A. D. IĮ “Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais teismui suteikta teisė mažinti netesybas, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta.

28Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant iki kokio dydžio, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Konkrečioje faktinėje situacijoje vienu atveju tam tikras netesybų dydis gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per didelis. Dėl to teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Miaras” v. A. D. IĮ “Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Nurodytas kasacinio teismo aiškinimas paneigia apelianto poziciją, kad teismų praktikoje yra nustatytas protingas 0,02 procentų netesybų dydis, iki kurio turi būti sumažintos netesybos nagrinėjamoje byloje.

29Nagrinėjamu atveju ieškovas yra viešųjų interesų tenkinimui įsteigta viešoji įstaiga, nesiekianti naudos, atsakovas – privatus juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti privačius interesus. Bylos šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje (jungtinės veiklos pagrindu abu dalyvauja pavojingų atliekų tvarkymo konkursuose, turi tarpusavio sutartinius įsipareigojimus paslaugų teikimo srityje), todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Apeliacinio skundo argumentas, kad sutartines netesybas nustačiusį sandorį atsakovas sudarė be teisės specialisto patarimo, negali būti pagrindas sulygtas netesybas pripažinti pernelyg didelėmis. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, paremtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) vykdant piniginę prievolę ir jų padarinių ieškovui vertinimo. Atsakovas nevykdė prievolės mokėti ieškovui už suteiktas paslaugas pagal sutarties sąlygas gana ilgą laiką, buvo įsiskolinęs šimtatūkstantinę sumą, nevykdė susitarimų dėl skolos likvidavimo, mokėjimų ėmėsi ir iš dalies juos įvykdė tik ieškovui inicijavus teisminį procesą; netesybos skaičiuotos už 94 538 Lt skolos sumą (b. l. 33-40, 41). Apeliantas nepagrindė įrodymais apeliacinės instancijos teisme atstovo nurodytų aplinkybių, sąlygojusių netinkamą prievolės įvykdymą. Piniginės prievolės įvykdymas bylos teisminio nagrinėjimo metu lėmė prašomų priteisti netesybų sumažinimą pusiau, todėl nėra pagrindo spręsti, kad priteistos netesybos sąlygoja nepagrįstą ieškovo praturtėjimą.

30Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas sumažintas sutartinių netesybų dydis nagrinėjamu atveju nėra neprotingas ir mažinti jį iki apelianto nurodyto dydžio nėra pagrindo. Todėl skundžiamas sprendimas laikytinas teisingu, teisėtu bei pagrįstu ir keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais kolegija nemato pagrindo.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Šalys nėra pateikusios duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 2,90 Lt (b. l. 140). Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos bus ženkliai didesnės už išieškomą sumą, remiantis proceso ekonomiškumo principu, šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos (CPK 7 str.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl šalių paslaugų teikimo sutartyje nustatytų... 5. VšĮ „Grunto valymo technologijos“ 2009 m. birželio 10 d. kreipėsi į... 6. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ne visiškai atsiskaitė su juo už pagal 2007... 7. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė reikalaujamos skolos sumą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu (b. l. 121-122)... 10. Teismas nustatė, kad bylos šalis siejo paslaugų teisiniai santykiai pagal... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Ūrus“ ir Ko apeliaciniu skundu (b. l. 125-128) prašo... 13. 1. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų Jungtinės veiklos... 14. 2. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatytos įmokų... 15. 3. Teismo priteista delspinigių suma prieštarauja protingumo ir teisingumo... 16. Ieškovas VšĮ „Grunto valymo technologijos“ atsiliepimu į apeliacinį... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 20. Apeliaciniame skunde keliami iš esmės du pagrindiniai klausimai – dėl... 21. Dėl įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklių... 22. Įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklės reglamentuotos CK 6.55... 23. Dėl sutartinių netesybų mažinimo... 24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašytą... 25. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė... 27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam... 28. Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra viešųjų interesų tenkinimui įsteigta... 30. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Šalys nėra pateikusios duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti...