Byla e2A-583-324/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), V. L.,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-550-955/2018 pagal ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos iširimo priežasčių; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti mergautinę pavardę D., atsakovui palikti pavardę Č.; nepilnamečio sūnaus J. Č., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę; nustatyti nepilnamečio sūnaus J. Č. bendravimo su atsakovu tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nutarė nekelti klausimo dėl to, kas kaltas dėl santuokos iširimo, nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai pat prašo teismo sprendime nenurodyti ir nedetalizuoti santuokos iširimo priežasčių. Po santuokos nutraukimo prašo jai sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę D., atsakovui palikti jo pavardę Č. Su sūnumi jos santykiai yra artimesni, nei vaiko su atsakovu. Ieškovė su sūnumi gyvena 2 kambarių bute, esančiame ( - ), kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Byloje nėra objektyvių įrodymų ir aplinkybių, kuriomis remiantis nuolatinė nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su atsakovu. Priešingai, yra įrodymų, patvirtinančių, kad sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu dėl jo ūmaus būdo, netinkamo kaip tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimo neatitiktų vaiko interesų ir net juos pažeistų. Ieškovės preliminariais skaičiavimais, būtinas sūnaus išlaikymo dydis per mėnesį sudaro 577,50 Eur. Sūnui mokama 112 Eur dydžio neįgalumo pašalpa, kuri yra skiriama jo būtiniausių poreikių tenkinimui, įskaitant ir susijusių su sveikata. Ieškovė dirba dviejose darbovietėse, jos gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro nuo 1050 Eur iki 1350 Eur. Nors atsakovas, dirbdamas dviejose darbovietėse, darbo užmokesčio gauna apie 200 Eur, tai neeliminuoja jo pareigos lygia dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas reguliariai vyksta į užsienio keliones, moka bankui paskolą, kas sudaro pagrindą išvadai apie jo pakankamai gerą turtinę padėtį ir galimybę teikti sūnui išlaikymą po 250 Eur per mėnesį. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo pastoviai kyla ginčas dėl bendravimo, bendravimo tvarka nustatytina teismo. Ieškovės pateikta bendravimo tvarka sudarys galimybę tiek jai, tiek atsakovui bendrauti su sūnumi ir nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

103.

11Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos iširimo priežasčių, paliekant ieškovei Č. pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus J. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės po 170 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, taip pat 7 560 Eur socialinių išmokų, šių piniginių lėšų tvarkytoju uzfrukto teise paskiriant atsakovą, nustatyti sūnaus nuolatinę bendravimo su abiem tėvais tvarką, kuri buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties 1 punkte, t.y. neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo 2016 m. sausio 4 d., vaikas gyvena su ieškove, o porinėmis savaitėmis, pradedant 2016 m. sausio 11 d., gyvena su atsakovu. Pirmadieniais ryte ne vėliau kaip iki 7.50 val. tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyveno praeitą savaitę, pristato vaiką į vaiko lankomą mokyklinio ugdymo įstaigą, jei tai yra darbo diena, arba 9.00 val. kitam iš tėvų, jei tai yra nedarbo diena arba vaiko (mokinių) atostogos, pažintinės dienos mokykloje ar kitos vaikui laisvos nuo mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo dienos, tačiau darbo diena tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas; šalims nesusitarus kitaip, tenka pareiga užtikrinti visų vaiko lankomų papildomo ugdymo priemonių lankymą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

124.

13Nurodė, kad šalys 2009 m. vasario 14 d. sudarė santuoką, po santuokos sudarymo atsikraustė kartu gyventi į atsakovo kotedžo tipo butą. ( - ) gimė sūnus J. Č.. Gimus vaikui, šalys labiau dvasiškai suartėjo, iš esmės gyveno darnų šeimyninį gyvenimą, tačiau vėliau kildavo barniai, dažniausiai dėl ieškovės nesiskaitymo su atsakovu, ieškovės polinkio vartoti alkoholinius gėrimus. Atsakovui nuo 2015 m. gegužės 9 d. - 16 d. išvykus su sūnumi atostogauti į Turkiją, ieškovė persivežė dalį šalių santuokoje įgytų ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų į savo butą ( - ), atsakovui grįžus pareiškė, kad nutraukia su juo santuokinius ryšius ir išsikrausto gyventi atskirai. 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi teismas patvirtino laikiną vaiko gyvenamąją vietą pakaitomis su abiem tėvais. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu, tokį norą vaikas yra išsakęs atsakovui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei 2015 m. rugpjūčio 20 d. jos apsilankymo pas atsakovą metu, be to, vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikiai būtų patenkinti priteisus iš ieškovės po 170 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas sudaro pusę minimalios mėnesinės algos. Tokio dydžio išlaikymas būtų proporcingas šalių gaunamų pajamų dydžiui.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką, įregistruotą 2009 m. vasario 14 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 113, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino iki santuokos turėtą pavardę D., atsakovui paliko prigimtinę pavardę Č. Nepilnamečio J. Č. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę. Nustatė nepilnamečio sūnaus bendravimo su atsakovu tvarką:

181.

19Kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės penktadienį J. Č. paimamas tėvo V. Č. iš vaiko ugdymo įstaigos po ugdymo arba gyvenamosios vietos ir pristatomas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

202.

21Tą savaitę, kai J. Č. nebendrauja su tėvu savaitgalį, V. Č. turi teisę bendrauti su J. Č. trečiadienį jį paimdamas iš ugdymo įstaigos po ugdymo ar gyvenamosios vietos ir pristatyti ketvirtadienį į J. Č. gyvenamąją vietą 19.00 val. Tą savaitę, kurią V. Č. bendrauja su sūnumi savaitgalį, trečiadieniais V. Č. bendrauja su J. Č. pasiimant jį iš ugdymo įstaigos po ugdymo ar gyvenamosios vietos ir pristatant jį į gyvenamąją vietą 19.00 val.

223.

23Tam iš tėvų, su kuriuo atitinkamomis dienomis yra J. Č., tenka pareiga užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklinio ugdymo įstaigą ir visas papildomo ugdymo priemones.

244.

25J. Č. gimimo dieną (birželio 1 d.), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, poriniais metais sūnus J. Č. praleidžia su motina A. Č., neporiniais – su tėvu V. Č.. Po bendravimo J. Č. tėvas pristato į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val.

265.

27P. M. dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir A. Č. gimimo dieną ( - ) J. Č. praleidžia su motina A. Č.; per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir V. Č. gimimo dieną ( - ) J. Č. praleidžia su tėvu V. Č.. V. Č. vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., grąžina į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.

286.

29Porinių metų mokinių rudens atostogas J. Č. praleidžia su motina A. Č., neporinių metų mokinių rudens atostogas – su tėvu V. Č.. V. Č. vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10.00 val., grąžina į vaiko gyvenamąją paskutinės atostogų dienos 19.00 val.

307.

31Poriniais metais mokinių žiemos atostogas ir gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos) J. Č. praleidžia su tėvu V. Č.. Neporiniais metais mokinių žiemos atostogas ir gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 dienas (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos) J. Č. praleidžia su motina A. Č.. V. Č. vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną, šventinę dieną 10.00 val., grąžina į vaiko gyvenamąją paskutinės atostogų dienos, šventinės dienos 19.00 val.

328.

33Neporiniais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena) J. Č. praleidžia su tėvu V. Č.; poriniais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena) J. Č. praleidžia su motina A. Č.. V. Č. vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 10.00 val., grąžina į vaiko gyvenamąją paskutinės šventinės dienos 19.00 val.

349.

35Neporiniais metais mokinių pavasario atostogas, taip pat Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienas (sekmadienis ir pirmadienis) J. Č. praleidžia su tėvu V. Č., poriniais metais mokinių pavasario atostogas, taip pat Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis) J. Č. praleidžia su motina A. Č.. V. Č. vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną, šventinę dieną 10.00 val., grąžina į vaiko gyvenamąją paskutinės atostogų dienos, šventinės dienos 19.00 val.

3610.

37Šalys vaiko bendravimo tvarką vasaros metu nustato bendru abiejų šalių susitarimu, pranešant vienas kitam ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Jeigu šalys nesusitaria, V. Č. su sūnumi J. Č. vasaros atostogų metu bendrauja tokia tvarka: neporinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės ir pirmas dvi rugpjūčio mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo šios bendravimo kituose punktuose nustatytos tvarkos, J. Č. praleidžia su tėvu V. Č.. Motina A. Č. pirmąją atostogų dieną 10.00 val. pristato sūnų J. Č. į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą, paskutinę atostogų dieną V. Č. pristato J. Č. į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; porinių metų paskutines dvi liepos mėnesio savaites iš eilės ir paskutines dvi rugpjūčio mėnesio savaites iš eilės nepriklausomai nuo šios bendravimo kituose punktuose nustatytos tvarkos, J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Motina A. Č. pirmąją atostogų dieną 10.00 val. pristato sūnų J. Č. į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą, paskutinę atostogų dieną V. Č. pristato J. Č. į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.

3811.

39Jei tomis dienomis, kuriomis nustatyta šalių bendravimo su sūnumi J. Č. tvarka, V. Č. dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su sūnumi J. Č. (šalies ir / ar sūnaus liga ir pan.), nurodytos dienos yra kompensuojamos nustatant bei sutariant kitą tėvo V. Č. bendravimo su sūnumi J. Č. datą.

4012.

41J. Č. susirgus ar esant kitiems su sveikata susijusiems atvejams, kiekvienas iš tėvų nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 val., informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą ar kitus su sveikata susijusius atvejus bei sudaro galimybes aplankyti vaiką gydymo įstaigoje. Sūnaus J. Č. ligos ar negalavimo atveju nesikeičia vaiko bendravimo tvarka, nustatyta šioje tvarkoje.

4213.

43Nei vienas iš tėvų be kito tėvo rašytinio sutikimo neturi teisės išsivežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos.

4414.

45Jei vienas iš tėvų išvyksta, suserga ar dėl kokios kitos priežasties pats betarpiškai negali pasirūpinti sūnumi J. Č., tuomet nedelsiant, bet ne vėliau kaip 12 valandų nuo aplinkybių (iš dalies ar visai ribojančių galimybę pasirūpinti sūnumi J. Č.) atsiradimo, turi informuoti kitą iš tėvų apie faktinę sūnaus J. Č. buvimo vietą bei, esant galimybei, pristatyti sūnų kitam iš tėvų arba užtikrinti (kitam iš tėvų) sūnaus J. Č. pasiėmimą iš jo faktinės buvimo vietos. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vienas iš tėvų negalėjo pats pasirūpinti sūnumi J. Č. šioje tvarkoje nustatytu savo bendravimo laiku, sūnus grąžinamas tam iš tėvų, laikantis šios nustatytos bendravimo tvarkos.

4615.

47V. Č. turi teisę be apribojimų bendrauti su J. Č. telekomunikacijos priemonėmis, kiek tai nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisės į mokslą, laisvalaikį ir laisvą valią.

48Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis teismas atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 911 Eur žyminio mokesčio, 40 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Priteisė iš ieškovės atsakovui 80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 105 Eur žyminio mokesčio, 31 Eur išlaidų, atsakovo sumokėtų už ekspertizę. Priteisė iš atsakovo 54 Eur valstybei žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį.

496.

50Kadangi šalys teisminio proceso metu pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismo prašė nenurodyti konkrečių priežasčių, teismas konstatavo, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dėl pavardžių nėra. Atsižvelgęs į teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktą išvadą, į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VVTAĮT) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus, sprendė, jog šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka J. interesus. Atsižvelgęs į šalių pateiktas metines pajamų deklaracijas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenis, pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis atrodo geresnė dėl gaunamų pajamų ir turimo nekilnojamojo turto, tačiau, detaliai išanalizavęs šalių turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovas galimai nepilnai atskleidė duomenis apie savo turtinę padėtį. Įvertinęs šalių finansinę bei šeiminę padėtį, tai, kad nė viena šalis daugiau išlaikytinių neturi, atsakovas turi turtinių įsipareigojimų bankui, padarė išvadą, jog šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo vaikui teiktino išlaikymo lygių dalių principo. Sprendė, kad 220 Eur suma iš esmės užtikrins būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vaiko nuomonę, ekspertizės išvadose įvertintas tėvo ir vaiko bendravimo aplinkybes, sprendė, jog nei ieškovės, nei atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Teismas sutiko su VVTAĮT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nuomone, kad J. Č. yra visiškai pakankama bendrauti su tėvu kas antrą savaitgalį, o tą savaitę, į kurią nepatenka savaitgalis – savaitės dienomis su viena nakvyne.

517.

52Prašydamas priteisti iš ieškovės 7 560 Eur socialinių išmokų, kurios buvo išmokėtos kaip pašalpa J. Č. pagal jam nustatytą neįgalumo lygį, atsakovas nepagrindė, kaip skaičiavo prašomą priteisti sumą, nenurodė, kokiu pagrindu bei kokiais įrodymais grindžia savo reikalavimą. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog valstybės skirta parama buvo panaudota ne sūnaus interesų užtikrinimui. Byloje nustatyta, kad ieškovė rūpinosi sūnumi, teikė jam išlaikymą, vaikas lanko baseiną, todėl laikė, jog šios išmokos buvo panaudotos vaiko išlaikymui, jo sveikatos priežiūrai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikui skirtas išmokas ieškovė būtų panaudojusi savo poreikių tenkinimui, todėl šis atsakovo reikalavimas atmestas.

538.

54Nors Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-550-955/2018 buvo išskirta į dvi atskiras civilines bylas (į bylą, kurioje nagrinėjami su santuokos nutraukimu ir nepilnamečiu vaiku keliami klausimai, ir į bylą, kurioje nagrinėjami šalių turto ir kreditorinių įsipareigojimų klausimai), posėdžio metu ieškovės atstovas, pasisakydamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, nurodė, kad visos nuo pradinio ieškinio padavimo dienos šalių patirtos išlaidos turi būti sprendžiamos šioje byloje. Atsakovas ar jo atstovas tokiam ieškovės atstovo prašymui ir pasisakymui neprieštaravo, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad išskirtoje byloje proceso šalys išlieka tos pačios, sprendė, kad dėl visų šalių patirtų išlaidų nuo pradinio ieškinio padavimo dienos iki baigiamųjų kalbų šioje byloje pabaigos nuspręstina nagrinėjamoje byloje.

559.

56Kadangi šeimos bylose yra sudėtinga apskaičiuoti tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, įvertinus, kad pirmas (santuokos nutraukimas dėl abiejų kaltės, pavardės pakeitimas) ir antras (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) reikalavimai patenkinti visiškai, o trečias ir ketvirtas (išlaikymo priteisimas, bendravimo tvarkos nustatymas) iš dalies ir atitinkamai atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas, dėl bendravimo su vaiku nustatymo patenkintas iš dalies, kiti atsakovo reikalavimai atmesti (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo priteisimas, kompensacijos priteisimas) atmesti, todėl, skaičiuodamas matematine proporcija, teismas laikė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 80 proc., atsakovo patenkintų reikalavimų dalis – 20 proc.

5710.

58Ieškovė už teisines paslaugas pagal 2015 m. birželio 11 d. atstovavimo sutartį, kuri nutraukta 2016 m. spalio 6 d., advokatei D. Ž. iš viso sumokėjo 1 550 Eur, už teisines paslaugas pagal 2016 m. spalio 6 d. sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. 211/2016 advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai iš viso sumokėjo 5 063,85 Eur sumą. Teismas, įvertinęs advokatų teiktas paslaugas, posėdžių trukmę, posėdžiuose nagrinėjamus klausimus ir jų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatavo, kad teismo išnagrinėta byla nelaikytina ypač sudėtinga, reikalaujančia tam tikrų specialiųjų žinių, todėl ieškovės turėtos išlaidos sumažintos iki 5 000 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistos teisinės pagalbos išlaidos, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai sudarančios 4 000 Eur. Atsakovas už teisines paslaugas pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. teisinių paslaugų sutartį advokatui V. G. sumokėjo 400 Eur, todėl iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė teisinės pagalbos išlaidas 80 Eur. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteista viso sumokėto žyminio mokesčio dalis 911 Eur. Atsižvelgiant į šalių patenkintų reikalavimų santykį, iš atsakovo ieškovei priteista 40 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies (20 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteista visų sumokėtų žyminių mokesčių dalis 105 Eur. Iš ieškovės priteista dalis sumokėtos sumos už ekspertizę 31 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, iš šalių valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista – iš ieškovės priteista 14 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalis, iš atsakovo – 54 Eur. Kadangi atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo netenkintas, teismas žyminio mokesčio priteisimo klausimo nesprendė.

59III.

60Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6111.

62Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6311.1.

642018 m. spalio 16 d. nutartimi išskirdamas bylą į dvi bylas (dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo Nr. e2-550-955/2018, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas, ir dėl santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir prievolių kreditoriams bei kompensacijos priteisimo Nr. e2-28890955/2018, kuri nagrinėjama atskirai), teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šiuo klausimu. 2008 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008 išaiškintas įstatymo imperatyvas, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus, nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių (žr., pvz., 2015 m. birželio 5 d. nutartį Nr. 3K-3-357-248/2015, 2010 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šioje civilinėje byloje klausimai, susiję su vaiku, sureguliuoti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nuo pat bylos iškėlimo, todėl jos išskyrimas nebuvo būtinas.

6511.2.

66Atsakovo atstovas 2016 m. vasario 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė teismo posėdyje apklausti liudytojus. Teismas nurodė, kad liudytojus apklaus (garso įrašas 00:31:44 - 00:33:56, 00:50:16 - 00:50:33), tai užfiksuota informacinėje pažymoje (7 t., b. l. 81). Teismas rašytinio proceso tvarka 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, nepranešęs šalims ir neatsiklausęs jų nuomonės, priėmė minėtą nutartį, kuria civilinę bylą išskyrė į dvi atskiras civilines bylas, nurodydamas, kad 2018 m. spalio 18 d. posėdžio metu bus nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir šiame posėdyje bus klausomos baigiamosios kalbos. Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi iš anksto nusprendė 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu užbaigti šios bylos nagrinėjimą, ignoruodamas prieš tai priimtas protokolines nutartis dėl liudytojų apklausos. Nors 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu teismas formaliai atsiklausė šalių ir jų atstovų, ar jie turi prašymų papildyti bylos medžiagą, tačiau visus atsakovo atstovo prašymus, tame tarpe ir dėl liudytojų apklausos, atmetė pažymėdamas, kad 2018 m. spalio 16 d. nutartyje numatyta 2018 m. spalio 18 d. posėdžio metu klausyti baigiamųjų kalbų, dėl liudytojų nurodydamas, kad byloje ir be liudytojų parodymų yra pakankamai įrodymų joje nagrinėjamoms aplinkybėms nustatyti, be to, atsakovas liudytojų neatsivedė (15 t., b. l. 156). Atsakovas ir jo atstovas 2018 m. spalio 16 d. nutartį gavo 2018 m. spalio 17 d. po pietų per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl procesinio dokumento gavimo diena laikytina teismo posėdžio diena 2018 m. spalio 18 d. Liudytojų apklausa tame posėdyje nebuvo planuota, todėl atsakovas neturėjo galimybės per pusdienį sukviesti iš anksto apie tai neinformuotų liudytojų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus pagal CPK 181 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

6711.3.

68Šioje byloje teismas turėjo būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis ir 376 straipsnio 1 dalis). 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu teismo iniciatyva buvo nuspręsta apklausti gydytoją J. G. ir krepšinio trenerį D. S. (12 t., b. l. 48-49), 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu teismo iniciatyva buvo nuspręsta apklausti Šeimos santykių instituto darbuotoją E. K. (14 t., b.l. 7). Šių liudytojų parodymai reikšmingi sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl tai, kad liudytojai liko neapklausti, rodo, jog buvo neatskleista bylos esmė. Dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Dėl skubotos 2018 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo atsakovui buvo užkirsta galimybė įrodinėti ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais įrodymais.

6911.4.

70Teismas 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalims ir toliau konfliktuojant ir nebandant užtikrinti vaiko saugumo, imsis priemonių perduoti bylos medžiagą kompetentingoms institucijoms dėl tėvų gebėjimų pasirūpinti vaiku įvertinimo (garso įrašas 00:07:48 - 00:08:30, 12 t., b.l. 47-48). Nors teismas matė grėsmę vaiko interesams iš abiejų šalių, jokių veiksmų tam objektyviai įvertinti nesiėmė, priimdamas sprendimą nevertino šalių gebėjimų pasirūpinti vaiku.

7111.5.

72Teismas sprendime analizavo atsakovo asmenybę, nors apie tai byloje nebuvo pateikta pakankamai duomenų, padarė nemotyvuotą išvadą, kad atsakovas nėra tinkamai pasiruošęs, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko bendravimo tvarka su atsakovu, nuo 2015 m. nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, yra per daug intensyvi, tačiau tokios išvados nemotyvavo. Teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovės elgesio, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė viso proceso metu konfliktavo su atsakovu, nevertino jos gebėjimo pasirūpinti vaiku, ieškovės konfliktinio elgesio su vaiku.

7311.6.

74Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenurodė, kodėl tam tikrų įrodymų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nors šalių vaikas buvo apklaustas 2018 m. gegužės 21 d. posėdyje, tačiau vaiko nuomone nesirėmė, neanalizavo ir nenustatinėjo vaiko brandos ir jo galimybių išreikšti savo nuomonę, motyvuodamas teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto išvadomis, kad vaikas dar negali suformuluoti savarankiškos nuomonės. Tai prieštarauja teismo atliktam procesiniam veiksmui, vaiką apklausiant 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje. Teismas nepasisakė dėl išsakytų vaiko norų, kurie užfiksuoti ekspertizės akte: toks variantas, kad gyventų pas tėtį, o lankytųsi pas mamą, yra geriausias, taip pat užfiksuota, kad vaikas išreiškė tiek norą gyventi tėvo namuose, tiek ir abiejuose. Vaikas nė karto nenurodė, kad norėtų gyventi su ieškove.

7511.7.

76Teismas, vertindamas ekspertizės aktą nurodė, kad ekspertai neigiamai įvertino atsakovo elgesį su sūnumi, kai jis demonstruoja savo neigiamas nuostatas ieškovės atžvilgiu (žodžiais ar elgesiu, tiesiogiai ar netiesiogiai), tai yra neigiamai veikia šalių vaiko nuomonę, formuoja atitinkamas nuostatas motinos atžvilgiu, tačiau tyrimo metu toks atsakovo elgesys nenustatytas, byloje taip pat nėra tai patvirtinančių įrodymų. Neišsiaiškinus tokių išvadų šaltinių ir jų patikimumo, tokia nuostata, iš esmės pagrįsta ieškovės pasakojimais, teismas neturėjo pagrindo remtis. Teismas nepasisakė dėl tokių išvadų nesuderinamumo su ekspertizės akte išdėstyta pozicija, kad vaikas vienodai gerai jaučiasi abiejų tėvų draugijoje, kad nėra esminių skirtumų vaiko jausenoje, elgsenoje, jam būnant su motina ir tėvu. Teismas nepasisakė dėl ekspertų išvados dėl vaiko jungtinės globos, kuri byloje taikoma nuo 2015 m., privalumų.

7711.8.

78Teismas sprendime vadovavosi išklausytais vaiko ir tėvo telefoninių pokalbių garso įrašais, tačiau pateikti garso įrašai yra epizodiniai ir negali įrodyti vaiko ir atsakovo tarpusavio santykių, jų ryšio, nėra žinomas įrašų kontekstas, juos įrašiusios ieškovės įtaka vaikui.

7911.9.

80Teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad atsakovas netinkamai reaguoja į sūnaus poreikius, neatsižvelgia į vaiko nuomonę, vaikui daro psichologinį spaudimą, žemina jo savivertę, sūnui girdint mažina motinos autoritetą, formuoja neigiamas nuostatas jos atžvilgiu, kadangi išvadą teikiančios institucijos teiginiai nepagrįsti duomenimis ar faktais, nemotyvuoti. Šie teiginiai laikytini tik nuomone, jais negali būti remiamasi priimant sprendimą.

8111.10.

82Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė, siekdama kuo labiau įsigilinti į sūnaus auginimo subtilybes ir problemas, lankė tėvystės įgūdžių formavimo kursus. Tokie mokymai ir seminarai yra išimtinai susiję su jos darbine veikla, nes ji dirba socialine pedagoge. Tai įrodo lankytų mokymų temos „smurtas artimoje aplinkoje: atpažinimas ir pagalbos vaikams galimybės mokykloje“, „kaip sėkmingiau ugdyti mokinius, turinčius emocinių ir elgesio sutrikimus“ ir kt., ši aplinkybė patvirtinama ieškovės darbovietės ( - ) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje (4 t., b. l. 75).

8311.11.

84Teismas nepagrįstai atsakovo elgesį šalių vaiko atžvilgiu vertino kaip neadekvatų, kai atsakovas primygtinai liepia sūnui lankyti krepšinį, tai prilygindamas gyvybės–mirties klausimui, nesusitvardo vaiko nepaklusnumo atvejais. Šie duomenys išimti iš konteksto, visapusiškai neatskleidžia atsakovo bendravimo su vaiku, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nėra tinkamai pasiruošęs sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos su juo nustatymui. Nurodytos aplinkybės negali įrodyti ir patvirtinti, kad atsakovo elgesys su vaiku yra neadekvatus. Kita vertus, teismo išvados apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku nesuderinamos su sprendime nustatytomis atsakovo ir vaiko bendravimo apimtimis.

8511.12.

86Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigą auginti ir rūpintis sūnumi. Į bylą kartu su 2016 m. kovo 26 d. prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo (6 t., b. l. 138) pateikti garso įrašai, patvirtinantys, kad ieškovė su vaiku elgiasi netinkamai ir psichologiškai jį traumuoja, vaikas prie motinos nėra stipriai prisirišęs, jaučia jai pyktį, baimę, tarp jų santykių tvyro konfliktinė atmosfera, ieškovė turi priklausomybę alkoholiui (13 t., b. l. 185-186). Tai, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos, pareigas, atsakovas ketino įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau teismas jam tokias galimybes apribojo.

8711.13.

88Teismas klaidingai nurodė, jog vaikas lanko K. S. progimnaziją. 2018 m. spalio 4 d. pažyma patvirtina, kad vaikas lanko Kauno ( - ) progimnaziją. Ši aplinkybė yra labai svarbi sprendžiant dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Šv. Kazimiero progimnazija yra šalia atsakovo namų, todėl į pamokas, gyvendamas pas atsakovą, vaikas galėtų nueiti ir grįžti namo pėsčiomis, nereikėtų laukti, kol jo atvyks pasiimti ieškovė. Laikydamas, kad vaikas lanko K. S. progimnaziją, teismas netinkamai išsprendė ne tik vaiko gyvenamosios vietos, bet ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku klausimus.

8911.14.

90Teismas nevertino atsakovo pateiktos psichologės–psichoterapeutės J. S. 2018 m. birželio 21 d. rašto (14 t., b. l. 68), kuriame ji užfiksavo vaiko nurodymą, kad tėtis jam yra svarbiausias asmuo, išreiškė norą kuo daugiau su juo bendrauti. Konsultacijų metu nebuvo matoma jokių duomenų, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku, jį terorizuotų, baugintų ar naudotų psichologinį smurtą. Psichologė- psichoterapeutė viso teismo proceso metu vaikui teikė psichologines konsultacijas, todėl atsakovas ketino ją atsivesti į teismą paliudyti nurodytas aplinkybes.

9111.15.

92Teismas neanalizavo šalių galimybių ir pastangų užtikrinti vaiko teises ir interesus, išsamiai neištyrė kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygų ir aplinkos, kurioje gyventų vaikas (atsakovas šias aplinkybes ketino įrodinėti liudytojų parodymais). Atsakovas priešieškinyje buvo išsamiai nurodęs vaiko gyvenimo sąlygas, jeigu vaikas gyventų su atsakovu (4 t., b. l. 15-16), tačiau jos nebuvo tirtos ir vertintos. Teismas nevertino ieškovės gyvenamosios vietos sąlygų: ji gyvena bute ( - ), laikinai, pagal panaudos sutartį, dėl ko ieškovės gyvenamoji vieta laikytina nestabilia. Nebuvo vertintos gyvenimo sąlygos vaikui, nors byloje buvo prašoma atkreipti dėmesį, kad bute yra miegamasis ir bendra svetainės–virtuvės erdvė, vaikas neturi savo erdvės, būdamas pas motiną miega svetainėje ant sofos, svetainėje daro ir pamokas, arba su ieškove miega vienoje dvigulėje lovoje miegamajame.

9311.16.

94Teismo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, kai šalių turtinė padėtis nėra galutinai nustatyta – klausimai dėl santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir prievolių kreditoriams bei kompensacijos priteisimo vis dar yra sprendžiami išskirtoje civilinėje byloje Nr. e2-28890-955/2018, kurioje galutinis sprendimas dar nepriimtas. Išnagrinėjus pastarąją bylą ir priteisus ieškovei iš atsakovo kompensaciją už jos įrodinėjamus nekilnojamojo turto pagerinimus arba priteisus iš ieškovės kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančio turto dalį, tai sąlygotų šalių turtinės padėties pasikeitimą.

9511.17.

96Atsakovo bendravimo su vaiku principas, kai vaikas su atsakovu praleidžia pusę laiko, taikomas nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki šiol, buvo pritaikytas šalių tarpusavio susitarimu. Viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad dėl tokio atsakovo ir vaiko bendravimo būtų pakenkta vaiko interesams, priešingai – šalys ir vaikas prie tokios bendravimo tvarkos priprato, tai užtikrino artimus vaiko santykius su abiem tėvais. Taikyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, kad turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jei byla nebūtų perduota nagrinėti iš naujo ir netenkintas apelianto reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatytina tokia bendravimo su vaiku tvarka, kokia nurodyta 2017 m. vasario 24 d. ir kovo 6 d. teismo nutartyse (porinėmis savaitėmis vaikas bendrauja su tėvu, neporinėmis – su motina).

9711.18.

98Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, taikė matematinę proporciją, tačiau nepaaiškino, kaip ją pritaikė, sprendė, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 80 proc., atitinkamai atsakovo patenkintų reikalavimų dalis 20 proc. Tokia proporcija nėra teisinga ir pagrįsta CPK 93 straipsnio aspektu, kadangi dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės (pirmojo reikalavimo) šalys susitarė, antras (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) reikalavimas patenkintas visiškai, o trečias ir ketvirtas reikalavimai (išlaikymo priteisimas, bendravimo tvarkos nustatymas) patenkinti iš dalies; dėl atsakovo pirmojo reikalavimo (santuokos nutraukimas) šalys susitarė, dėl bendravimo su vaiku nustatymo tenkintas iš dalies, kiti reikalavimai (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo priteisimas, kompensacijos vaikui priteisimas) atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimų buvo tenkina 60 proc., o atsakovo 40 proc., neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kuriuos tuo atveju, jei byla nebūtų grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, turėtų būti perskirstytos priklausomai nuo bylos rezultato apeliacinės instancijos teisme.

9911.19.

100Teismas neteisingai paskirstė žyminį mokestį iš atsakovo priteisdamas 911 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės 105 Eur, nes šis žyminis mokestis apima ir tą žyminio mokesčio dalį, kuri buvo sumokėta už reikalavimus, nagrinėjamus išskirtoje civilinėje byloje Nr. e2-28890-955/2018 dėl santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir prievolių kreditoriams bei kompensacijos priteisimo. Teismas nevertino atsakovo sumokėto žyminio mokesčio paduodant priešieškinį.

10111.20.

102Teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 6613,85 Eur iki 5000 Eur, t.y. 25 procentais, tačiau jas vertinant turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad ieškovė pateikė prašymą atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – ir tas, kurios susiję su išskirtoje civilinėje byloje Nr. e2-28890-955/2018 pareikštais reikalavimais dėl santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir prievolių kreditoriams bei kompensacijos priteisimo. 1550 Eur ieškovės turėtos išlaidos už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, papildomo ieškinio parengimą ir atstovavimą byloje (11 t., b. l. 65-66) tarp šioje byloje priteistinų ieškovės išlaidų turėjo būti mažinamos pusiau iki 775 Eur, nes dalis šios advokato teisinės pagalbos susiję su kitoje išskirtoje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais. 765 Eur suma (15 t., b. l. 137) už 2018 m. kovo 26 d. patikslinto ieškinio (13 t., b. l. 1-26) parengimą tarp priteistinų ieškovės išlaidų turėjo būti mažinama pusiau, iki 382,50 Eur, nes patikslintas ieškinys buvo rengiamas ir išskirtos civilinės bylos klausimais, ir dar kartą pusiau, iki 191,25 Eur, nes tokio procesinio dokumento pateikimo būtinybės nebuvo, visi ieškovės reikalavimai buvo nurodyti ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, už kurių surašymą advokato teisinės paslaugos jau buvo suteiktos (11 t., b.l. 65-66) ir kurie šiuo patikslintu ieškiniu buvo tik apibendrinti.

10311.21.

104Ieškovės turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos (15 t., b. l. 136-138) į priteistinas bylinėjimosi išlaidas neturėjo būti įtrauktos arba sumos turėjo būti mažinamos: 1) dėl to, kad ieškovė nusprendė keisti advokatą ir naujai jos pasirinktas advokatas turėjo susipažinti su civilinės bylos medžiaga, neįskaičiuotina už šias paslaugas sumokėti 250,00 Eur; 2) 278,85 Eur suma už susipažinimą su teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, aptarimą su ieškove akivaizdžiai per didelė ir turėjo būti mažinama iki 100 Eur; 3) neįtrauktina 220 Eur už 2017 m. sausio 16 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą ir 200 Eur už 2017 m. vasario 10 d. atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, nes 2017 m. vasario 24 d. nutartimi (12 t., b. l. 1-7) abiejų šalių prašymai (atsakovo prašymas suformuluotas atsiliepime) tenkinti iš dalies, tik nežymiai pakoreguojant atsakovo bendravimo su sūnumi sąlygas, iš esmės netenkinant ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; 6) neįtrauktina 280 Eur už 2017 m. kovo 2 d. atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino 2017 m. kovo 6 d. nutartimi (12 t., b.l. 16-17), nes atskirojo skundo padavimą sąlygojo išimtinai teismo klaida, kuri yra labiau techninė, padaryta perkopijuojant ankstesnės nutarties tekstą į 2017 m. vasario 24 d. nutartį (12 t., b. l. 1-7), jokie atsakovo procesiniai veiksmai nesąlygojo atskirojo skundo, atsakovas atskirajam skundui neprieštaravo, pats atskirasis skundas yra nesudėtingas, dėl techninio pobūdžio klaidos ištaisymo; 7) 160 Eur suma už pasirengimą ir dalyvavimą 2017 m. kovo 9 d. teismo posėdyje turėjo būti mažinama iki 75 Eur, nes teismo posėdis truko 44 min.; 8) neįtrauktina 300 Eur už dalyvavimą su kliente pas atsakovo advokatą derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taikos sutarties projekto rengimą, nes šios teisinės paslaugos nesusijusios su ieškovo advokato dalyvavimu procese, jos sąlygotos ieškovės papildomų pageidavimų; 9) 160 Eur suma už pasirengimą ir dalyvavimą 2018 m. kovo 7 d. teismo posėdyje turėjo būti mažinama iki 75 Eur, nes teismo posėdis truko 37 min.; 10) neįtrauktina 180 Eur suma už 2018 m. kovo 21 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, nes 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi (13 t., b. l. 107-115) šis ieškovės prašymas buvo atmestas; 11) neįtrauktina 200 Eur už 2018 m. gegužės 3 d. atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl atostogų ir 120 Eur už 2018 m. gegužės 10 d. paaiškinimų į atsakovo paaiškinimą dėl atostogų, nes ieškovė vėliau leido atsakovui išsivežti sūnų atostogoms (13 t., b. l. 195-196), pripažindama šiuose procesiniuose dokumentuose savo nurodytų argumentų nepagrįstumą; 12) neįtrauktina 160 Eur suma už pasirengimą ir dalyvavimą 2018 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, nes tą dieną teismo posėdis nevyko; 13) 160 Eur suma už pasirengimą ir dalyvavimą 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdyje tarp priteistinų ieškovės išlaidų turėjo būti mažinama iki 75 Eur, nes teismo posėdis šios išskirtos bylos klausimais truko 32 min. Į ieškovės advokato teisinės pagalbos išlaidas šioje išskirtoje civilinėje dalyje įtrauktina ne didesnė kaip 2761,25 Eur suma, kuri, sumažinus 25 procentais, sudaro 2070,93 Eur sumą, paskirstytiną priklausomai nuo bylos baigties.

10511.22.

106Kadangi 2018 m. spalio 16 d. nutartį dėl bylos išskyrimo ir baigiamųjų kalbų paskelbimo 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas gavo 2018 m. spalio 17 d. po pietų, į bylą nebuvo pateikti įrodymai dėl atsakovo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nespėta pateikti 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje, nes dalies jų sumokėjimas pagal atsakovo ir jo atstovo susitarimą buvo atidėtas iki bylos nagrinėjimo pabaigos, per trumpą laiką nebuvo galimybių pateikti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo su prašymu dėl jų atlyginimo, reikėjo peržiūrėti visas bylos nagrinėjimo metu atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas apskaičiuoti pagal išskirtus bylų reikalavimus. Apie šias priežastis atsakovo atstovas nurodė 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio metu, tačiau sprendime nepagrįstai pažymėta, kad paskutinio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė leisti pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus jau teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį rašyti sprendimą ir teismas šį prašymą tenkino, tačiau atsakovo atstovas iki sprendimo priėmimo ir paskelbimo šia savo teise nepasinaudojo.

10711.23.

108CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas suformulavo atsiliepime į ieškinį (3 t., b. l. 98), priešieškinyje (4 t., b. l. 22), tačiau dėl jau minėtų priežasčių nepateikė jas patvirtinančių įrodymų iki baigiamųjų kalbų. Atsakovas teikia įrodymus apie jo turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas su jų paskaičiavimu toje dalyje, kuri tenka tik šiai išskirtai civilinei bylai, prašo juos priimti į bylą ir tuo atveju, jei byla nebus grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paskirstyti šias bylinėjimosi išlaidas priklausomai nuo galutinio bylos rezultato. Atsakovo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos šioje išskirtos civilinėje bylos dalyje pirmosios instancijos teisme sudaro 4400 Eur.

10912.

110Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11112.1.

112Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, tinkamai taikė CPK 136 straipsnio nuostatas, nutartyje dėl bylų išskyrimo pagrįstai konstatavo, jog susiklostė išimtinis atvejis, kuomet šeimos byla turi būti išskirta į atskiras bylas, nes būtina iš esmės neatidėliotinai išspręsti reikalavimus, susijusius su šalių nepilnamečiu vaiku, o kitus klausimus, tame tarpe šalių turto padalinimo, galima išspręsti bylą išskyrus į atskirą. Atsakovas yra nenuoseklus ir prieštarauja pats sau – teismo posėdyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė išskirdamas bylas, apeliaciniame skunde teigia, kad toks reikalavimų išskyrimas yra neteisėtas. Laikinosiomis apsaugos priemonėms santykiai su vaiku nebuvo visiškai sureguliuoti – laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka per intensyvi, tai sąlygojo jos pakeitimo būtinybę.

11312.2.

114Teismas 2018 m. kovo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu įpareigojo šalis pateikti įrodymus, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, buvo nustatęs tvarką, pagal kurią klausimas, susijęs su vaiku, buvo pilnai išnagrinėtas, išvadą byloje pateikė vaiko teisių apsaugos institucija. Vien tai, kad nebuvo apklausti atsakovo liudytojai, nesudaro pagrindo išvadai, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti būtų nesuderinamas su CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, dėl ilgo proceso labiausiai nukentėtų šalių nepilnametis sūnus. 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdžiuose nebuvo keliamas klausimas dėl liudytojų apklausos, buvo derinama baigiamųjų kalbų data. Tokiu būdu atsakovas savo veiksmais pripažino, kad nėra poreikio apklausti liudytojus dėl klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymu. Tai paneigia jo teiginius dėl neva užkirsto kelio įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nutyli, kad jo teismo nurodomi liudytojai turėjo būti apklausti dėl kilnojamųjų daiktų egzistavimo ir su tuo susijusių klausimų (2018 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas: 1:06:25 - 1:06:52; 48:15 - 48:38), kad nebuvo diskutuojama dėl liudytojų apklausos, susijusios su vaiko klausimais (su išlaikymu, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymu).

11512.3.

116Treneris D. S. VšĮ „Sabonio krepšinio centras" nedirba daugiau kaip dvejus metus ir netreniruoja sūnaus, šiuo metu vaikas treniruojasi Kauno krepšinio mokykloje Žalgiris, todėl neaišku, ką treneris byloje galėtų patvirtinti arba paneigti. G. G. galėtų patvirtinti atitinkamas aplinkybes, susijusias su vaiko neįgalumu bei sportavimo intensyvumu, t. y. papildomu ugdymu, bet ne aplinkybes, susijusias su vaiko išlaikymu, vaiko gyvenamąja vieta ar bendravimo tvarka. Be to, byloje yra įrodymai, patvirtinantys vaiko neįgalumą bei duomenys apie jo galimybę sportuoti atitinkamu intensyvumu, todėl šie liudytojai negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių.

11712.4.

118Teismas 2018 m. gegužės 23 d. posėdyje protokoline nutartimi nusprendė nekviesti į teismą liudytojos E. K., nes jos išvada byloje pateikta kaip rašytinis įrodymas, papildomai kitų aplinkybių patvirtinti negalėtų. Atsakovas ir jo atstovas dėl šios nutarties neprieštaravo, papildomų prašymų nereiškė. Atsakovas nenurodo, kokias neatskleistas aplinkybes galėtų papildomai nurodyti liudytojai ir kokią svarbą tai galėtų turėti bylai.

11912.5.

120Ieškovei 2018 m. spalio 16 d. priimta nutartis nesutrukdė nei pasirengti baigiamosioms kalboms, nei aptarti jos bei įrodymų su savo atstovu bei pateikti į bylą bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad buvo apribotos atsakovo teisės, numatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje.

12112.6.

122Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių gebėjimus pasirūpinti vaiku. Byloje yra pateikta vaiko teisių apsaugos specialistų išvada, kurioje konstatuotos atitinkamos aplinkybės dėl šalių gebėjimo pasirūpinti vaiku, kiti įrodymai.

12312.7.

124Atsakovas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas daug dėmesio jo asmenybės individualizavimui, buvo aktyvus ir tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, siekiant nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Byloje yra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių netinkamą atsakovo elgesį sūnaus atžvilgiu (vaiko žeminimas, tėvo šaukimas ant sūnaus, keiksmažodžių vaiko akivaizdoje naudojimas ir t.t.). Ar jų pakanka, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaujantis įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Teismo išvados dėl dar 2015 metais per intensyvios nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku padarytos atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos specialistų išvadą bei įvertinus įrodymų visetą. Atsakovo argumentai dėl neva neįvertinto ieškovės gebėjimo bendrauti su vaiku yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais. Kai kada netinkamas bei epizodinis sūnaus kalbėjimo tonas su ieškove buvo jo bendravimo su tėvu metu, kuomet vaikui iš tėvo pusės buvo daroma atitinka įtaka. Tokia įtaka nurodyta ir psichologinės ekspertizės akte.

12512.8.

126Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nesirėmė teisme atlikta vaiko apklausa, neanalizavo ir nenustatinėjo vaiko brandos ir jo galimybių išreikšti savo nuomonę. Teismas rėmėsi vaiko apklausos teisme gautais rezultatais, juos sistemiškai vertino kartu su ekspertizės akto išvadomis. Tai, kad vaiko apklausos metu buvo nustatytos nepalankios atsakovui išvados, nesudaro pagrindo teigti apie CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Jei atsakovui kilo abejonių ar klausimų dėl ekspertizės tyrimo apimties, masto ar nustatytų tam tikrų aplinkybių, jis galėjo pasinaudoti teise kviesti ekspertizę atlikusį asmenį į teismą ir pateikti jam papildomus klausimus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Iš įrodymų viseto pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

12712.9.

128Vaiko nuomonė nereiškia, kad jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Ne kartą byloje derantis dėl taikos sutarties sąlygų, atsakovas neprieštaravo dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, tuo pripažindamas, kad toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovas nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes joje nurodyti vertinimai ir faktai negali turėti prejudicinės galios priimant galutinį teismo sprendimą.

12912.10.

130Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovės į bylą pateiktus pažymėjimus apie jos lankytus mokymus ir seminarus, kurie padeda ieškovei labiau nei atsakovui įsigilinti į sūnaus auginimo subtilybes ir problemas, kad ji lankė tėvystės įgūdžių formavimo kursus. Tik dalis teiktų pažymėjimų yra susiję su ieškovės darbine veikla, dėl kitų pažymėjimų atsakovas apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli. Bet kokiu atveju įgyti įgūdžiai padeda, o ne trukdo ieškovei įsigilinti į sūnaus auginimo subtilybes ir problemas, juolab kad ji turi pedagoginį išsilavinimą.

13112.11.

132Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su nepilnamečiu sūnumi, nepagrįstas ir neįrodytas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškovės priklausomybės alkoholiui.

13312.12.

134Atsakovo argumentas dėl progimnazijos nepaneigia teismo padarytų išvadų. Mokyklos lokalizacija yra tik vienas iš daugumos kriterijų, bet ne lemiamas, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

13512.13.

136Psichoterapeutės J. S. 2018 m. birželio 21 d. raštas negali turėti didesnės įrodomosios galios, nei byloje pateiktas ekspertizės aktas bei vaiko teisių apsaugos specialistų išvada. Nors atsakovas nurodo, kad ketino šią psichoterapeutę kviesti į teismo posėdį paliudyti atitinkamas aplinkybes, toks prašymas viso proceso metu nebuvo pareikštas.

13712.14.

138Vaiko teisių apsaugos institucijos kelis kartus teismo buvo įpareigotos pateikti išvadas dėl šalių gyvenamosios vietos sąlygų. Jose nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko auginimui, nei vienai iš šalių nebuvo suteikta pirmenybė gyvenamosios vietos ir jos sąlygų atžvilgiu. Panaudos sutarties pagrindu valdoma patalpa nereiškia, kad joje nėra užtikrinamos visapusiškos sąlygos saugiam ir sveikam vaiko augimui. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad jai priklauso butas, sodyba, žemės sklypai. Atsakovas apeliaciniame skunde nutyli, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas–butas yra įkeistas.

13912.15.

140Pirmosios instancijos teismas vertino šalių turtinę padėtį, kilnojamojo, nekilnojamojo turto priklausomybę, galėjimą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, savo iniciatyva išsireikalavo duomenis iš valstybinio socialinio draudimo fondo, todėl, nustatęs sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, pagrįstai priteisė vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Vien tai, kad išskirtoje civilinėje byloje dar yra sprendžiami turtiniai klausimai, nesuponuoja išvados, kad šalių turtinė padėtis nebuvo nustatyta.

14112.16.

142Priešingai, nei nurodo atsakovas, nustatydamas jo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi teismas rėmėsi vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada bei byloje esančiu įrodymu visetu, todėl motyvuotai nustatė mažiau intensyvią bendravimo tvarką, nei ji buvo nustatyta 2015 metais taikytomis laikinosiomis apsaugoms priemonėmis. Po 2015 metų į bylą pateikta įrodymų, pagrindžiančių netinkamą atsakovo elgesį su nepilnamečiu vaiku, todėl vienintelė galimybė riboti neigiamos įtakos darymą vaikui yra mažiau intensyvesnės atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymas. Ši teismo išvada yra motyvuota.

14312.17.

1442018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta dėl to, kad atsakovas beveik vieną mėnesį apskritai neleido ieškovei matytis su vaiku. Po 2015 metų paaiškėjo daug naujų aplinkybių, atsirado naujų įrodymų, kurie patvirtina netinkamą atsakovo elgesį su nepilnamečiu vaiku, todėl vien 2015 m. sudarytas susitarimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, įvertinus jo sudarymo aplinkybes bei kitus įrodymus, negali būti pagrindu nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kokia buvo nustatyta 2015 metais. Iki sprendimo paskelbimo gauta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada yra vienas iš esminių įrodymų, kuriame konstatuotas netinkamas atsakovo elgesys ir pateikta mažiau intensyvi atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Nors vaiko teisė turėti abu tėvus nėra kvestionuojama, psichologiniu ir stabilumo aspektu, bendravimo tvarka vadovaujantis atsakovo argumentais reikštų, jog vaikas gyventų „ant lagaminų".

14512.18.

146Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas – dėl vieno sutuoktinio kaltės. Kadangi šalys susitarė nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, reiškia, atsakovas pripažino ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 42 str. 1 d.). Dėl to ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 proc., o atsakovo 50 proc. Ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove patenkintas 100 proc., reikalavimas nustatyti išlaikymo dydį patenkintas 88 procentais. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas iš dalies, galėtų būti laikoma, kad patenkintas šio reikalavimo dalis yra 50 proc. Priešieškinyje atsakovas nepareiškė materialinio reikalavimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo, o klausimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir kompensacijos vaikui priteisimo buvo atmesti. Tokiu būdu neaišku, kokiu būdu atsakovas yra apskaičiavęs apeliaciniame skunde nurodomas proporcijas, pagal kurias ieškovės patenkintų reikalavimų dalis yra tik 60 proc., atsakovo 40 proc.

14712.19.

148Jei žyminis mokestis šiose dalyse yra netinkamai apskaičiuotas, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perskirstyti šias išlaidas, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

14912.20.

150Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pateikė atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurios susijusios su išskirtoje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir prievolių kreditoriams bei kompensacijos priteisimo. Pateiktos bylinėjimosi išlaidos susijusios su bylos dalimi, susijusia su vaiko klausimais, todėl atmestini nepagrįsti atsakovo argumentai, kad 1 550 Eur ieškovės išlaidos už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, papildomo ieškinio parengimą ir atstovavimą šioje byloje turėjo būti mažinamos pusiau iki 775 Eur. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki protingumą, teisingumą ir sąžiningumą atitinkančios sumos, todėl nėra pagrindo jas mažinti papildomai.

15112.21.

152765 Eur suma už patikslinto ieškinio parengimą sudaro pusę visos sumos, mokėtinos už patikslintą ieškinį ir už kitą dalį bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai bus pateikti išskirtoje byloje, todėl papildomai mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Patikslinto ieškinio pateikimo ir modifikavimo būtinybė iškilo atsižvelgiant į bylos eigą.

15312.22.

154Nesutinka, kad ieškovės atstovui neturėjo būti priteista už advokato V. A. susipažinimą su civilinės bylos medžiaga. Ieškovės interesus atstovavusiai atstovei D. Ž. nėra sumokėta už susipažinimą su ginčui aktualia medžiaga, su atsakovo į bylą pateiktais procesiniais dokumentais ir jų įrodymais, todėl šios išlaidos nesidubliuoja. Po ieškovės atstovės pakeitimo į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai, kurie sąlygojo būtinybę susipažinti su jais, todėl už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, įskaitant pirmosios instancijos teismo sumažintą bylinėjimosi išlaidų sumą, pagrįstai priteista iš atsakovo. Tas pats pasakytina apie susipažinimą su teismo psichologijos, teismo psichiatrijos aktu (ieškovės už šią paslaugą sumokėta suma 278,85 Eur), kurio apimtis pakankami didelė ir reikalaujanti nemažų laiko sąnaudų. Nors atsakovas teigia, kad nurodoma suma turėjo būti mažinama iki 100 Eur, nepagrindžia jo nurodomo paslaugos dydžio.

15512.23.

156Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su parengimu 2017 m. sausio 16 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir už 2017 m. vasario 10 d. atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes prašymas buvo tenkintas iš dalies. Kadangi teismas iš dalies sumažino bylinėjimo išlaidas, priteista suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 280 Eur išlaidų, bendroje sumoje jas sumažinant, nes 2017 m. kovo 2 d. atskirasis skundas buvo patenkintas. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo už pasirengimą ir dalyvavimą 2017 m. kovo 9 d., 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžiuose, nes po vieną valandą buvo skirta pasirengimui bei atstovavimui teisme. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, jame numatytas užmokestis advokatui už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą. Vadinasi, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme yra dvi skirtingos advokato teikiamos teisinės paslaugos, už kurias ieškovė yra sumokėjusi ir sumokėta suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nors atsakovas nurodo, kad posėdžiai atitinkamai truko 44 min., 37 min. bei 32 min., tačiau pagal Rekomendacijų 9 punktą nurodyti laikai, viršijantys 30 min., laikytini kaip viena valanda teisinių paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai ieškovės paskaičiuotas ir nurodytas užmokestis advokatui bei teismo sprendimas jį priteisti yra pagrįsti ir teisingi. Teismas nepriteisė iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pasirengimu ir dalyvavimu 2018 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nevertintinas.

15712.24.

158Nesutinka, kad ieškovės naudai neturėjo būti priteista 300 Eur už ieškovės atstovo dalyvavimą pas atsakovo atstovą derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taikos sutarties projekto parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, be kitų teiktinų ir apmokamų advokatui teisinių paslaugų yra numatytas užmokestis už advokato dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo. Derybos ir taikos sutarties sudarymo siekis buvo abipusiai. Nesutinka, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai išlaidas, susijusias su 2018 m. gegužės 3 d. atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl atostogų ir už 2018 m. gegužės 10 d. paaiškinimų į atsakovo paaiškinimą dėl atostogų parengimą. Šios išlaidos buvo būtinos reaguojant į atsakovo pareikštą prašymą. Ieškovė leido sūnų išsivežti atostogoms kitomis sąlygomis, nei reikalavo atsakovas, todėl argumentas, kad ieškovės leidimas išvežti sūnų atostogoms yra jos procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų nepagrįstumo pripažinimas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir joms prieštarauja.

15912.25.

160CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas neįvykdė CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas. CPK 314 straipsnis numato pateikimą tik tų įrodymų, kurie susiję su materialinius reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimu.

16112.26.

162Dalis į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidų galimai nėra susiję su nagrinėjama civiline byla. Su apeliaciniu skundu pateiktas 2016 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 857909, kuriame kaip pinigus gavęs asmuo nurodyta advokato padėjėja I. Š., tačiau byloje nėra duomenų, kad advokato padėjėja būtų įgaliota atstovauti atsakovo interesus. Pateiktas 2016 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 729194, iš kurio matyti, kad pinigus advokatui V. G. sumokėjęs asmuo yra G. U., tačiau nėra nurodyta, kaip šis asmuo yra susijęs su nagrinėjama byla ar jos šalimis, todėl šie dokumentai ir dėl šios priežasties negali būti vertinami kaip atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

163Teismas

konstatuoja:

164IV.

165Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16613.

167Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, ar nustatė tinkamą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir vaikui mokėtino išlaikymo dydį, ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

168Dėl naujų įrodymų priėmimo

16914.

170Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašo juos priimti. 2019 m. kovo 13 d. gautas atsakovo prašymas priimti 2019 m. sausio 11 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą, 2019 m. sausio 13 d. telefoninio pokalbio garso įrašus, elektroninį laišką, 2019 m. sausio 15 d. elektroninį laišką su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, 2019 m. vasario 22 d. socialinės pagalbos planą, 2019 m. kovo 5 d. pranešimą apie įtarimą, 2016 m. sausio 5 d. kvitą Nr. 729193 vietoje 2016 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 729194. 2019 m. balandžio 4 d. gautas atsakovo raštas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00003-19, pradėtą pagal ieškovės pareiškimą dėl to, kad atsakovas, pasinaudojęs sūnumi, iš ieškovės namų pagrobė 975 eurus, galimai smurtavo prieš vaiką. Ieškovė prieštarauja šių įrodymų priėmimui. Teigia, kad duomenys apie bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu laiku, o neįsiteisėjusį prokuroro nutarimą ji rengiasi apskųsti. Atsakovas teigia, jog nurodyti įrodymai patvirtina grėsmės vaikui iš jo pusės nebuvimą.

17115.

172Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui priimtini oficialūs rašytiniai įrodymai (anketa, socialinės pagalbos planas, nutarimas), patvirtinantys, jog nėra nustatyta atsakovo keliama grėsmė vaikui pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 38 straipsnį, atsisakant priimti po teismo sprendimo priėmimo padarytus garso įrašus ir parašytus elektroninius laiškus (CPK 180 str.).

17316.

174Sprendžiant dėl duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas priėmimo svarbi procesinė aplinkybė, kad, nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė paskutiniojo posėdžio metu patenkinęs atsakovo atstovo prašymą leisti minėtus duomenis pateikti iki sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, tokios nutarties byloje nėra – atsakovo atstovas nurodė, jog dėl bylų išskyrimo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, apie kurią sužinojo spalio 17 d., iki baigiamųjų kalbų paskelbimo sekančią dieną šių duomenų parengti nesuspėjo, išlaidas reikėjo peržiūrėti ir apskaičiuoti pagal išskirtose bylose pareikštus reikalavimus, pagal susitarimą su atsakovu dalies jų sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos nagrinėjimo pabaigos, 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje paaiškino, kad siūlys atsakovui tuos duomenis pateikti iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis leisti atsakovui duomenis apie bylinėjimosi išlaidas pateikti nurodytu būdu neužfiksuota nei informacinėje pažymoje t. 15 b. l. 156-157, nei teismo posėdžio garso įraše, todėl, faktines procesines aplinkybes įvertinus vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad analogišką prašymą spėjusi parengti ieškovė išlaidas nurodė nesiremdama konkrečiais mokėjimais ir nepažymėdama jų buvimo vietos byloje, atsakovo pateikti įrodymai apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas priimtini apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

175Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17617.

177CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012 G.B. v. E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 B.M. v. M.M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo).

17818.

179Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 Ž.S. v. V.S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

18019.

181Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodytus reikalavimus įvykdė ir šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina.

18220.

183Atmestini apelianto argumentai apie neteisėtą santuokos nutraukimo ir su vaiku susijusių klausimų išsprendimą, bylos dalį dėl turto ir prievolių padalijimo išskyrus į atskirą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Pirmosios instancijos teismas, išskirdamas bylas, konstatavo, kad šeimos byla yra nagrinėjama ilgiau kaip tris metus, klausimais dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo šalys ir išvadą byloje teikianti institucija yra išsamiai pasisakiusios teismo posėdžiuose, tačiau dėl šalių nuolat reiškiamų reikalavimų, susijusių su turtiniais santykiais, byla nėra išsprendžiama iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių reikalavimų sąlygota bylos nagrinėjimo trukmė neigiamai veikė jų pačių santykius bei bendravimą su vaiku, kuris kelis kartus buvo reguliuojamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, spręsti ginčai dėl teismo nutarčių vykdymo, be kita ko, administracine tvarka ir kt., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė dėl būtinumo iš esmės neatidėliotinai išspręsti reikalavimus, susijusius su šalių nepilnamečiu vaiku, o kitus klausimus išnagrinėti bylą išskyrus į atskirą. Teisė išskirti ar sujungti bylas yra teismo diskrecijos teisė, šalių nuomonė tam neprivaloma. Pažymėtina, jog bylos proceso metu atsakovo atstovas tokį procesinį sprendimą pripažino tinkamu (2018 m. spalio 10 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad: „...byla iš tiesų yra sudėtinga, teismas yra saistomas vaiko interesų ir manau, kad teismas teisingai pasielgė, kad bylą išskyrė“ (teismo posėdžio garso įrašo laikas: 31:04 - 31:48)). Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei ir būtų galima daryti prielaidą, kad visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai galėjo būti išspręsti vienoje byloje, apeliantas nepagrindė, kodėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymas yra neatsiejamas nuo turtinių klausimų išsprendimo.

18421.

185Iki bylos išskyrimo priimtomis protokolinėmis nutartimis teismas buvo nutaręs apklausti gydytoją G., kuri, atsakovo teigimu, patvirtintų apie vaiko galėjimą sportuoti; šeimos santykių institute dirbančią E. K. ir VšĮ „Sabonio krepšinio centras" trenerį D. S., kurių parodymai, anot atsakovo, būtų aktualūs sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių liudytojų neapklausimas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Sutiktina, jog pagal darbo pobūdį gydytoja G. galėtų patvirtinti aplinkybes, susijusias su vaiko sveikata bei sportavimo intensyvumu, t. y. papildomu ugdymu, tačiau byloje yra tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai (duomenys apie vaiko neįgalumą bei apie jo galimybę sportuoti atitinkamu intensyvumu), todėl nei krepšinio trenerio, nei gydytojos apklausa nėra būtina, juolab šios aplinkybės niekaip nėra susiję su sprendimu dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos. Be to, ieškovė nurodė, o atsakovas to nepaneigė, jog D. S. daugiau kaip dvejus metus nedirba VšĮ „Sabonio krepšinio centras" ir netreniruoja šalių sūnaus, šiuo metu sūnus treniruojasi Kauno krepšinio mokykloje „Žalgiris“.

18622.

187Bylos proceso metu šalių sūnus buvo vedamas pas psichologus VšĮ Šeimos santykių institute, VšĮ Meda Project, tačiau apie tai byloje pateikti rašytiniai duomenys, kurie, be kita ko, aptarti vaikui atliktos teismo psichologinės ekspertizės akte. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje konstatavo, jog susisiekė su psichologe, pas kurią penkis kartus lankėsi J. Č., kuri nurodė, kad iš esmės atsakyti į klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas, ji negali, į posėdį prašo jos nekviesti, žodžiu paaiškino dėl vaiko elgesio tomis pačiomis išvadomis, kurios nurodytos ekspertizės akte (teismo posėdžio garso įrašas 04:28 - 5:12). Tuo remdamasis teismas priėmė protokolinę nutartį psichologės E. K. neapklausti, nes tam nėra būtinybės (posėdžio garso įrašas 51:34 - 51:47). Civilinio proceso normos nenumato draudimo modifikuoti teismo priimtas nutartis, susijusias su įrodymų teikimu ir tyrimu, todėl atmestini apelianto argumentai apie nurodytomis aplinkybėmis grindžiamus procesinės teisės normų pažeidimus ir aktyvaus teismo vaidmens nebuvimą.

18823.

189Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių gebėjimų pasirūpinti vaiku. Apeliaciniame skunde jis pats pripažįsta, jog teismas analizavo jo asmenybę. Nesutikimas su analizės išvada nereiškia, kad vertinimas nebuvo atliktas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie jo nepasirengimą nuolatiniam gyvenimui su vaiku yra nemotyvuota. Apeliacine tvarka vertinamame sprendime, remiantis Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VVTAĮT) Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, nurodė, kad tėvas netinkamai reaguoja į sūnaus poreikius, neatsižvelgia į vaiko nuomonę, vaikui daro psichologinį spaudimą, žemina jo savivertę, sūnui girdint mažina motinos autoritetą, formuoja neigiamas nuostatas jos atžvilgiu; išklausęs ieškovės pateiktus 2018 m. kovo 6 d. ir kovo 20 d. vaiko ir atsakovo telefoninių pokalbių garso įrašus nustatė, kad tėvas neadekvačiai reaguoja į vaiko nenorą žaisti krepšinį (pavadino boba vaikui atsisakius vykti į treniruotę), į vaiką kreipiasi jį žemindamas, neįsiklauso į vaiko nuomonę (keikiasi, liepia išsioperuoti smegenis, filtruoti, ką kalba, vadina snargliumi); remdamasis teismo psichologinės ekspertizės išvada nurodė, jog atsakovas žodžiais ir elgesiu, tiesiogiai ir netiesiogiai demonstruoja neigiamas nuostatas ieškovės atžvilgiu, tokiu būdu neigiamai formuodamas vaiko nuostatas apie motiną (2016 m. kovo 14 d. prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, jog 2016 m. vasario 23 d. grąžinus vaiką atsakovui, jis neleido išvažiuoti užstatydamas savo automobilį, vartojo necenzūrinį žodį, teko iškviesti policiją, vaikas būna įsitempęs ir irzlus kaskart, kai motina jį nuveža tėvui, nes dažnai mato netinkamą tėvo elgesį ir nepagarbą motinai; 2016 m. kovo 26 d. atsakovo atsiliepimo turinys rodo, jog policija buvo kviečiama, jo teigimu – nepagrįstai, tačiau visa tai matė vaikas; tos pačios datos atsakovo prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones jis remiasi vaiko ir motinos pokalbių garso įrašais, kuriuose vaikas nurodo motinai: „nemoki tu verkt“, „neskauda tau jokios širdies“, vadina motiną „kukubam“ (psichologinio tyrimo metu vaikas paaiškino, jog šis žodis yra tėčio, iš šeimos, reiškia visišką durnelį), siūlo motinai išsiplauti ausis ir burną, dažnai kaltina motiną melavimu, vadina motiną vagimi šiai neduodant jo mėgstamų džinsų ir t.t., t.y. kalba ne savo žodžiais). Nurodyti duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentą apie pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų šaltinių nebuvimą. Tai, kad vaikas gerai jaučiasi abiejų tėvų draugijoje ar kad paminėti atsakovo įvardijimai buvo epizodiniai, tokio atsakovo elgesio nepateisina (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai apibūdino kaip faktą, įrodantį, jog atsakovas nėra pasiruošęs nuolatiniam gyvenimui su vaiku. Sprendime atliktam vertinimui prejudiciškai nėra privalomi faktai ir motyvai, nurodyti apeliacinės instancijos teismo nutartyse sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuomet byla nėra nagrinėjama iš esmės.

19024.

191Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl minėtų duomenų pakankamumo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimui (apeliantas nenurodė šiuos faktus paneigiančių duomenų ar kitų įrodymų, kurie, jo teigimu, būtų pakankami atsakovo asmenybės įvertinimui sprendžiant ginčo reikalavimą). Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ir ieškovės elgesį – rėmėsi teismo psichologinės ekspertizės akto, VVTAĮT išvadomis, iš kurių matyti, jog vaikas su abiem tėvais jaučiasi saugiai, ramiai, yra emociškai prie jų prisirišęs, ryšys tarp jų tvirtas, grįstas pasitikėjimu, tačiau tėvų tarpusavio santykis yra aukšto konfliktiškumo, tarpusavio konfliktų spręsti jie nesugeba, juose kaip liudytojas ar tarpininkas dalyvauja sūnus, kas neabejotinai žaloja vaiko psichiką. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad motina formuotų neigiamą vaiko požiūrį į tėvą. Nėra tokių jos asmenybės bruožų, dėl kurių vaiko gyvenimas su motina būtų negalimas (atsakovo nurodytas piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais neįrodytas), be to, ieškovė lankė tėvystės įgūdžių formavimo kursus (teisėjų kolegijos vertinimu, tokių mokymų sąsajos su ieškovės profesija jų naudingumo nepašalina). Apelianto nurodomų garso įrašų traktavimą (konfliktinius vaiko ir motinos santykius) paneigia psichologinės ekspertizės išvada, kad psichologiniu požiūriu vaiko nuotaikų pokyčiai iš vieno iš tėvų namų perėjus į kito iš tėvų namus labiau atskleidžia jo pergyvenimus dėl tėvų skyrybų, tėvų tarpusavio konfliktinius santykius, o taip pat jų daromą poveikį (kai formuojamos neigiamos nuostatos kito iš tėvų atžvilgiu), nei atskleidžia savo santykį su tėvu ar motina. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog VVTAĮT išvados nelaikytinos įrodymais – šios išvados yra grindžiamos jose nurodytais ir į bylą pateiktais įrodymais (CPK 177 straipsnis). Apeliantas teigia apie pirmosios instancijos teismo apribotą teisę teiginius dėl netinkamo ieškovės elgesio grįsti liudytojų parodymais, tačiau apeliacinio proceso metu nepateikė prašymo apklausti liudytojus, kurie, jo teigimu, patvirtintų, jog ieškovė motinos pareigas vykdė netinkamai.

19225.

193Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas grėsmę vaiko interesams iš abiejų šalių, nesiėmė jokių veiksmų tam objektyviai įvertinti. Byloje nebuvo duomenų apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 skyriaus 4 skirsnyje numatyta tvarka vaikui nustatytą grėsmės lygį, kuriam esant vaiko teisių apsaugos institucija organizuoja vaiko paėmimą iš šeimos. Apelianto nurodyta grėsmė nekonkretizuota, susijusi tik su įvairiais šalių tarpusavio susipykimais. Pažymėtina, kad dėl to vaiko interesų apsaugai byloje ne vieną kartą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, spartesniam tėvų tarpusavio santykių bei santykių su vaiku sureguliavimui nagrinėjama byla atsieta nuo turtinių klausimų išsprendimo, paskirta teismo psichologinė ekspertizė, kurios akte konstatuota, kad, keičiantis tėvų elgsenai, gerės ir vaiko savijauta: šiuo metu tėvų tarpusavio santykiai jam kelia padidintą emocinę įtampą. Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad tarpusavio santykių sureguliavimas, įgyvendinant teisę ir pareigą auklėti vaiką, perspektyvoje išimtinai priklauso tik nuo jų pačių geranoriškų pastangų, nes, įgyvendindami CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmenines teises ir pareigas, jie turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis. 2019 m. vasario 22 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro parengtas pagalbos šalių šeimai planas patvirtina, jog šalys siekia savo socialinių santykių stiprinimo, įsipareigojo bendradarbiauti su socialinėmis darbuotojomis, pranešti apie kylančius sunkumus, situaciją šeimoje, lankyti psichoterapeuto konsultacijas plane nurodytoje įstaigoje visai šeimai, esant poreikiui psichoterapeutą susirasti patiems. Apelianto argumentą, jog apie grėsmę vaikui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neinformavo atitinkamų institucijų, paneigia jo paties po teismo sprendimo priėmimo pateikta 2019 m. sausio 11 d. VVTAĮT parengta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, patvirtinanti tokios grėsmės nebuvimą.

19426.

195Teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendime neteisingai nurodyta vaiko lankoma mokykla nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Mokyklos lokalizacija yra vienas iš daugumos kriterijų, bet ne lemiamas, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Neatmestina galimybė, kad, priklausomai nuo vaiko mokymosi rezultatų, gabumų bei siekiamų tikslų, vaiko mokykla gali keistis pereinant į gimnaziją, todėl mokymosi įstaigos lokalizacijos kriterijus ir aplinkybė, kad ji netoli atsakovo namų, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Tai, kad apeliacine tvarka tikrinamame sprendime nėra įvertintas vaiką konsultavusios psichologės J. S. 2018 m. birželio 21 d. raštas, kuriame vaikas tėvą įvardija kaip svarbiausią jam asmenį, taip pat nesuponuoja priešingos išvados dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios, nei byloje atliktos ekspertizės aktas bei vaiko teisių apsaugos specialistų išvada. Nors atsakovas nurodo, kad ketino minimą psichoterapeutę kviesti į teismo posėdį paliudyti atitinkamas aplinkybes, toks jo prašymas byloje nėra užfiksuotas. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje vaiko teisių apsaugos institucijos kelis kartus teismo buvo įpareigotos pateikti išvadas dėl šalių gyvenamosios vietos sąlygų. Jose nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko auginimui. Teismo sprendimu nei vienai iš šalių nebuvo suteikta pirmenybė dėl gyvenamosios vietos ir jos sąlygų. Panaudos sutarties pagrindu valdoma patalpa nereiškia, kad joje nėra užtikrinamos visapusiškos sąlygos saugiam ir sveikam vaiko augimui, apelianto argumentai apie pamokų ruošimą svetainėje ir vaiko miego vietas nėra reikšmingi. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad jai priklauso butas, sodyba, žemės sklypai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ji pagrįstai teigia, kad, esant pagrindui ar būtinybei, bute ar sodyboje ieškovė su sūnumi taip pat galėtų gyventi ar juos parduoti, siekiant įsigyti didesnį būstą, kad apeliantas nutyli, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas–butas, nurodomas kaip jo gyvenamoji vieta, kurioje gyventų vaikas, yra įkeistas, kas taip pat neįrodo visiškai stabilios būsto situacijos (netinkamai vykdant pagal kredito sutartį prisiimtas prievoles, toks būstas gali būti parduotas varžytynėse ar perduodamas kreditoriui).

19627.

197Tuo remiantis atmestini apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios instancijos teismo neįvertintus įrodymus, kurie, atsakovo teigimu, patvirtina, jog vaiko interesus labiau atitiktų gyvenamoji vieta su atsakovu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo aspektu apeliacinio proceso metu jo pateiktas įrodymas – neįsiteisėjęs 2019 m. kovo 29 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 03-2-00003-19 – priešieškinio pagrindo taip pat nepatvirtina. Juo konstatuota, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad būtų padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes duomenų, kad J. Č. (šalių sūnui) buvo grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo sužalotas ar trumpam susargdintas, nėra duomenų dėl vagystės. Nustatyta, kad mažamečio liudytojo parodymai apie tėvo smurtą jo atžvilgiu, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prieštarauja jo parodymams pirminėje apklausoje, pareiškimo tikslinimo metu. Ikiteisminio tyrimo duomenys perduoti administracinio nusižengimo teisenos pradėjimui, tačiau civilinėje byloje šiuo metu nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė padarė administracinį nusižengimą, piktnaudžiavo tėvų valdžia siekiant asmeninio intereso.

19828.

199Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo posėdyje pasakytą vaiko norą gyventi su tėvu, nenustatinėjo vaiko brandos. Pastarąjį faktorių įvertino vaikų ir paauglių teismo ekspertė psichologė, psichologinės ekspertizės išvadoje pažymėdama, jog šalių sūnus, atsižvelgiant į jo amžių, jam būdingus psichologinius ypatumus, jo emocinę būseną dėl tėvų skyrybų, dar negali suformuoti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nutarties 22 punkte nurodytų aplinkybių (atsakovo įtakos formuojant neigiamą vaiko požiūrį į motiną) vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu jo interesams prieštarautų.

200Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

20129.

202Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko interesų neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo nurodoma bendravimo tvarka, nes ieškovė neproporcingai plačiai prašo ją sureglamentuoti, o atsakovas pageidauja sūnaus gyvenimo su kiekvienu iš tėvų po savaitę.

20330.

204Atmestini apelianto argumentai, kad, jo pageidaujamą tvarką įtvirtinus laikinosiomis apsaugos priemonėmis, vaikas prie tokios tvarkos priprato, dėl to ją įtvirtinus kaip nuolatinę vaiko interesams nebus pakenkta, taip pat kad teismo išvada dėl mažiau intensyvesnės bendravimo tvarkos yra nemotyvuota. Ekspertizės išvados motyvuojamoje dalyje nurodytas esminis jungtinės globos privalumas (daugiau galimybių palaikyti emociškai artimą santykį su abiem tėvais), kita vertus, pažymėta, jog bendravimo tvarkos nustatymas nėra teismo eksperto psichologo kompetencija. Psichologinio tyrimo metu vaikas paaiškino, kad tokia bendravimo tvarka negera, nes jam nepatinka, reikia važiuoti iš paties ryto pas mamą, tai pas tėtį. Vaikas nurodė, kad jam atsibodo, tai vyksta jau metus laiko. Vadovaujantis šiais teiginiais ir vaiko teisių apsaugos institucijos išvadomis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, vertinant protingumo požiūriu, dešimtmečiam vaikui bendraujant su tėvais reikalingas didesnis apibrėžtumas ir aiškus suvokimas, kur yra jo namai, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nekeistina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė minimalios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ateityje, esant pagrindui, priklausomai nuo abiejų šalių santykio su vaiku, vaiko noro, poreikių bei kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, atsakovas gali inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimą.

205Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

20631.

207Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20832.

209Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija vaiko poreikių apimties ir jų turinio, teismo nustatytos šalių turtinės padėties, tik mano, kad teismui priėmus galutinį sprendimą dėl santuokinio turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir prievolių kreditoriams bei kompensacijos priteisimo, tai sąlygotų šalių turtinės padėties pasikeitimą.

21033.

211Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad šiuo metu buvusių sutuoktinių santuokoje įgytas turtas dar nėra padalintas, negali kaip nors įtakoti išlaikymo nepilnamečiam vaikui pareigos vykdymo ir išlaikymo dydžio, nes vaiko poreikių tenkinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, kuri negali būti nevykdoma dėl užsitęsusio šalių ginčo (pradinis ieškovės ieškinys teismui pateiktas dar 2015 m. rugpjūčio 3 d.). To apeliantas apeliaciniu skundu neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viso proceso metu atsakovas nuosekliai teigė, jog jo turtinė padėtis yra gera, jis finansiškai yra pajėgus išlaikyti savo sūnų, kad yra gavęs nemažas pajamas iš praeityje vykdytos veiklos uždarojoje akcinėje bendrovėje, kuri šiuo metu yra bankrutavusi. Be to, viso proceso metu atsakovas teikė į bylą įrodymus ir prašymus leisti jam su sūnumi vykti į keliones užsienyje, teikė rezervuotų viešbučių fotonuotraukas. Apie tėvo keliones į Maljorką, Kroatiją, Dominiką vaiko apklausoje patvirtino ir šalių sūnus. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantas yra pajėgus teikti 220 Eur dydžio išlaikymą savo sūnui. Argumentai, jog santuokoje įgyto turto padalijimas paveiks šalių turtinę padėtį, išlaikymo prievolės vykdymo požiūriu vertintini kaip formalūs (apeliantas neteigia, jog nėra ar nebus pajėgus mokėti priteistą išlaikymo sumą).

21234.

213Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina, kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui tik 20 Eur didesnis, nei sprendimo priėmimo metu buvusi pusė minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks išlaikymas, atsižvelgiant į apelianto neginčijamus nepilnamečio sūnaus poreikius ir specialiuosius poreikius, tegali patenkinti tik minimalias vaiko reikmes, todėl priteistą išlaikymą laikyti neatitinkančiu atsakovo turtinės padėties nėra pagrindo. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog vaiko gyvenimas pas kiekvieną iš tėvų, jo trukmė bei apimtis pasikeis tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, dėl to išlaikymą po 220 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis priteisė ieškovei iš atsakovo ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatė, kad minimali mėnesio alga sudaro 555 Eur (neatskaičius mokesčių), taigi apelianto teisės nėra pažeistos ir pastaruoju aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad šalys turi turto, kurį dalijasi, į ieškovės gaunamas pajamas, į atsakovo elgseną neteikiant duomenų apie gaunamas pajamas bei iš esmės teigiant apie gerą finansinę būklę, todėl iš apelianto pagrįstai priteisė 220 Eur dydžio išlaikymą.

214Dėl bylinėjimosi išlaidų

21535.

216Iš dalies sutiktina su apeliantu dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovės reikalavimų patenkinimą 80, o atsakovo – 20 procentų. Šalys tarpusavio sutarimu nusprendė dėl abipusės kaltės dėl santuokos iširimo, abi prašė santuoką nutraukti, todėl neteisinga būtų vertinti, kad atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies. Buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atitinkamai atmetant analogišką atsakovo reikalavimą. Teismas nepatvirtino nei vienos šalies pageidautos bendravimo tvarkos, priteisė iš atsakovo 88 procentus ieškovės pageidautos išlaikymo sumos, netenkino atsakovo reikalavimo dėl 7560 Eur vaikui skirtų socialinių išmokų priteisimo. Kadangi bendravimo tvarka nustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl jos kaip dėl ieškinio/priešieškinio reikalavimų realizavimo, kitokio, nei pageidavo šalys, bendravimo būdo parinkimas nelaikytinas ieškinio/priešieškinio netenkinimu. Darytina išvada, jog patenkinti visi keturi ieškovės reikalavimai (nutraukta santuoka, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, priteistas išlaikymas, nustatyta bendravimo tvarka). Patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, nustatyta bendravimo tvarka, atmesti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, socialinių išmokų priteisimo. Tai reiškia, jog ieškovės ieškinys apeliacine tvarka įvertintoje byloje patenkintas 100 procentų, atsakovo priešieškinis – 50 procentų.

21736.

218Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodytą bylinėjimosi išlaidų detalizaciją ir su skundu pateiktus įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėta 150 eurų 2015-09-01 už atskirojo skundo parengimą, t. 2 b. l. 101-102 (skundas patenkintas 2015-09-07 nutartimi, t. 2 b. l. 131-133); 150 eurų 2015-09-06 už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, t. 2 b. l. 107-111 (šalys susitarė, t. 3 b. l.115-118); 50 eurų 2015-09-16 už atstovavimą teisme (4 min.); 700 eurų (šiai bylai tenkanti dalis 350 eurų) 2015-09-21 už atsiliepimo į ieškinį parengimą, t. 2 b. l. 93-99; 50 eurų 2015-10-26 už atstovavimą teisme (21 min.); 500 eurų (šiai bylai tenkanti dalis 250 eurų) 2015-11-13 už priešieškinio parengimą, t. 4 b. l. 13-22; 50 eurų 2015-11-16 už atstovavimą teisme (7 min.); 150 eurų 2016-03-26 už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, t. 7 b. l. 165-168 (atmesti abiejų šalių prašymai, t. 8 b. l. 112-115); 100 eurų 2016-03-26Už atsiliepimo į prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatymo parengimą, t. 7 b. l. 138-144 (atmesti abiejų šalių prašymai, t. 8 b. l. 112-115); 30 eurų 2016-05-12 už prašymo dėl teismo psichologinės ekspertizės skyrimo parengimą t. 9 b. l. 75-76); 50 eurų 2016-05-17 už atstovavimą teisme (13 min.); 20 eurų 2016-05-17 už atsiliepimo dėl teismo psichologinei ekspertizei teiktinų klausimų parengimą t. 9 b. l. 3-4; 150 eurų 2016-06-10 už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalinio pakeitimo parengimą, t. 10 b. l. 39-42 (prašymas atmestas, t. 10 b. l. 131-138); 100 eurų 2016-06-22 už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, t. 10 b. l. 107-109 (prašymas tenkintas iš dalies t. 10 b. l. 131-138, t. 12 b. l. 103-109); 300 eurų 2016-07-21 už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (atskirasis skundas tenkintas iš dalies t. 12 b. l. 103-109); 50 eurų 2016-07-27 už prašymo išvežti vaiką į kelionę parengimą, t. 10 b. l. 169-170 (prašymas patenkintas, t. 10 b. l. 181-184); 100 eurų 2016-08-24 už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimo parengimą, t. 11 b. l. 26-28 (išspręsta teismo parinktu būdu t. 11 b. l. 35-37); 100 eurų 2016-10-05 už atsikirtimo-prašymo apeliacinės instancijos teismui parengimą t. 11 b. l. 68-69; 100 eurų 2017-01-30 už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo su jame nurodytu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą t. 11 b. l. 177-179 (prašymai tenkinti iš dalies, t. 12 b. l. 1-7, 16-17); 100 eurų 2017-03-09 už atstovavimą teisme (44 min.); 50 eurų 2017-04-27 už atstovavimą teisme (12 min.); 50 eurų 2017-06-22 už atstovavimą teisme (4 min.); 50 eurų 2017-10-10 už atstovavimą teisme (4 min.); 75 eurai 2018-03-07 už atstovavimą teisme (37 min.); 150 eurų 2018-04-06 už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, t. 13 b. l. 79-81 (prašymas atmestas, t. 13 b. l. 107-115, t. 11 b. l. 103-109); 500 eurų (250 eurų šiai bylai tenkanti dalis) 2018-04-19 už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, t. 13 b. l. 90-96; 50 eurų 2018-04-30 už prašymo išvežti vaiką į kelionę parengimą, t. 13 b. l. 121-122 (šalys susitarė, t. 13 b. l. 195-196, t. 14 b. l. 11-12, 64-65); 300 eurų 2018-05-15 už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. 13 b. l. 184-187 (atskirasis skundas atmestas, t. 11 b. l. 103-109); 275 eurai 2018-05-16 už atstovavimą teisme (2 val. 40 min.); 250 eurų 2018-05-21 už atstovavimą teisme (2 val. 24 min.); 225 eurų 2018-05-23 už atstovavimą teisme (2 val. 13 min.); 125 eurai (50 eurų šiai bylai tenkanti dalis) 2018-06-13už atstovavimą teisme (1 val. 10 min.); 100 eurų 2018-09-18 už atstovavimą teisme (50 min.); 125 eurai 2018-10-18 už atstovavimą teisme (1 val. 5 min.); visa paslaugų detalizacijoje nurodoma suma sudaro 5325 eurų, šiai bylai tenkanti išlaidų dalis – 4400 eurų. Prie skundo pridėti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog už šias paslaugas atsakovas pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 2016-01-05 100 eurų (2019-03-13 atsakovo pateiktu kvitu Nr. 729193 pakeistas per klaidą pateiktas kito asmens kvitas Nr. 729194), 2015-11-05 500 eurų, 2015-11-19 200 eurų, 2016-02-23 100 eurų, 2016-10-07 400 eurų, 2018-11-20 5500 eurų (bendra sumokėta suma yra 6800 eurų). Pažymėtina, jog ieškovės atsiliepime nurodytas 2016 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 857909, kuriame kaip pinigus gavęs asmuo pažymėta advokato padėjėja I. Š., į nurodytą bylinėjimosi išlaidų sudėtį neįtraukiama.

21937.

220Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymu, kuriam neprieštaravo atsakovas, dėl visų nuo pradinio ieškinio pareiškimo iki baigiamųjų kalbų šioje bylos dalyje patirtų bylinėjimosi išlaidų nuspręstina šioje byloje. Tuo remiantis pripažintini nepagrįstais ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad jos pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra iš bylos dalies, susijusios su vaiko klausimais, dėl ko turėtų būti atmesti atsakovo argumentai, kad 1 550 Eur ieškovės išlaidos už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, papildomo ieškinio parengimą ir atstovavimą šioje byloje turėjo būti mažinamos pusiau iki 775 Eur. Ieškovės atsiliepimo nepagrįstumą patvirtina šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo nuo visų byloje turėtų išlaidų bei advokatės D. Ž. pažyma apie išlaidų detalizaciją, iš kurios bei iš parengtų procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, papildomo ieškinio, išlaidų už atstovavimą) matyti, jog 1550 Eur suma yra sumokėta už visų byloje tuo metu nagrinėtų šalių reikalavimų ar atsikirtimų parengimą bei atstovavimą visa bylos apimtimi (t. 11, b. l. 65-66). Analogiškai vertintini ir ieškovės atsiliepimo argumentai dėl 765 eurų sumos už 2018 m. kovo 26 d. patikslinto ieškinio parengimą. Visgi pažymėtina, kad toks įvertinimas nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą dėl pastarųjų sumų sumažinimo, nes, kaip minėta, šalys susitarė visas iki baigiamųjų kalbų patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti šioje byloje, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs advokatų teiktas paslaugas, posėdžių trukmę, posėdžiuose nagrinėjamus klausimus ir jų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatavo, kad byla, lyginant ją su kitomis, nelaikoma ypač sudėtinga, reikalaujančia tam tikrų specialiųjų žinių, todėl ieškovės turėtas advokatų pagalbos išlaidas sumažino nuo 6613,85 eurų iki 5000 eurų. Tuo remiantis nepasisakytina dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su likusios 1613,85 eurų ieškovės advokatų pagalbos išlaidų sumos ginčijimu. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, apskaičiuojant atsakovo patirtas išlaidas imtina visa bylinėjimosi išlaidų suma 5325 eurų plius į šią sumą neįtraukta, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta 400 eurų suma už atskirojo skundo surašymą ir atsikirtimo-prašymo parengimą. Bendra 5725 eurų suma, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, analogiškai sumažintina iki 5000 eurų. Ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 5000 eurų advokato pagalbos išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 2500 eurų advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pritaikius tarpusavio reikalavimų užskaitymo institutą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2500 eurų advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Dėl likusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacine tvarka nesiskundžiama, tačiau, pakeitus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, ieškovei iš atsakovo priteistina visa 50 eurų suma už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, iš ieškovės atsakovui – pusė sumos, atsakovo sumokėtos už teismo psichologinę ekspertizę (156/2). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 28 Eur šios kilmės bylinėjimosi išlaidų (78-50), šia suma sumažinant iš jo ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (2500-28). Nėra pagrindo į paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas įtraukti pirmosios instancijos teismo nurodytas išlaidas už patenkintus atskiruosius skundus abiems šalims viena iš kitos po 21 eurus, taip pat paskirstyti 62 eurų išlaidas atsakovui už 2015 m. rugsėjo 7 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes, dėl šio prašymo šalims pavykus rasti abiems priimtiną sprendimą, buvo nuspręsta atsakovo prašymo nenagrinėti ir, 2015 m. rugsėjo 23 d. gavus bendrą šalių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis buvo išspręstas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

22138.

222Iš dalies sutiktina su apeliantu apie neteisingai paskirstytą žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį ir priešieškinį.

22339.

224Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta taisykle, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinkamai reglamentuotas CPK 96 straipsnyje.

22540.

226Už ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 31 Eur, abi šalys šią mokesčio dalį yra sumokėję. Kadangi jų reikalavimai dėl santuokos nutraukimo patenkinti, ši suma vienam iš kitos nepriteistina. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybei ši žyminio mokesčio dalis priteista (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 7 d.). Netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 7560 eurų socialinių išmokų priteisimo žyminiu mokesčiu atskirai nėra apmokėtas, tačiau sprendime pažymėta, kad jis pareikštas modifikavus priešieškinio reikalavimus, o už turtinius priešieškinio reikalavimus atsakovas yra sumokėjęs 440 eurų žyminį mokestį. Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su valstybei už ieškinį ir priešieškinį sumokėtu žyminiu mokesčiu, nepagrįstai paskirstė neišsprendęs į kitą bylą išskirtų turtinių šalių reikalavimų (t.y. priteisė iš jo ieškovei 80 procentų ieškovės sumokėto 1118,00 eurų žyminio mokesčio dalį, iš ieškovės jam atitinkamai priteisdamas 20 procentų jo sumokėto 440,00 eurų žyminio mokesčio, nors tokio sprendimo priėmimo metu dar nebuvo žinoma, kaip bus padalinta bendroji jungtinė šalių nuosavybė ir išspręsti kiti turtiniai jų reikalavimai). Tai prieštarauja CPK 93 ir 96 straipsniuose įtvirtintam šių išlaidų proporcingumo patenkintiems turtiniams reikalavimams principui, todėl nurodyta sprendimo dalis panaikintina. Nors dėl kitų iki baigiamųjų kalbų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo jos susitarė nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, jog už turtinius reikalavimus šalių sumokėto žyminio mokesčio paskirstymo klausimas gali būti išspręstas tik priėmus teismo sprendimą išskirtoje bylos dalyje dėl turto ir prievolių padalijimo.

22741.

228Vadovaujantis nurodytais motyvais, dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priimtas iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas nekeistinas, dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų koreguojant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22942.

2302018 m. kovo 13 d. apeliantas pateikė kvitą apie 2019 m. vasario 8 d. patirtas 2100 eurų advokato pagalbos išlaidas apeliacinio proceso metu, iš kurios 1200 eurų sumokėta už apeliacinio skundo parengimą, bei prašymą šią sumą priteisti. 2019 m. kovo 14 d. ieškovė pateikė duomenis apie 1210 eurų advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir prašymą šią sumą priteisti. Abiejų šalių nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio už atliktus procesinius veiksmus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta tik apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, o atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių analize, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, tapataus dydžio šalių patirtos išlaidos apeliacinio proceso metu tarp jų nepaskirstytinos (CPK 98 straipsnis).

231Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

232Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

233Pakeisti jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, sprendimo rezoliucinės dalies 25 ir 26 pastraipas išdėstant taip:

234„Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas ( - ) 2472 (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du) eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. Č., asmens kodas ( - )

235Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei palikti nepakeistą.

236Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių... 8. 2.... 9. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nutarė nekelti klausimo dėl to,... 10. 3.... 11. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų... 12. 4.... 13. Nurodė, kad šalys 2009 m. vasario 14 d. sudarė santuoką, po santuokos... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir... 18. 1.... 19. Kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės penktadienį J. Č. paimamas tėvo V.... 20. 2.... 21. Tą savaitę, kai J. Č. nebendrauja su tėvu savaitgalį, V. Č. turi teisę... 22. 3.... 23. Tam iš tėvų, su kuriuo atitinkamomis dienomis yra J. Č., tenka pareiga... 24. 4.... 25. J. Č. gimimo dieną (birželio 1 d.), nepriklausomai nuo kituose punktuose... 26. 5.... 27. P. M. dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir A. Č. gimimo dieną ( - ) J.... 28. 6.... 29. Porinių metų mokinių rudens atostogas J. Č. praleidžia su motina A. Č.,... 30. 7.... 31. Poriniais metais mokinių žiemos atostogas ir gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios),... 32. 8.... 33. Neporiniais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d.... 34. 9.... 35. Neporiniais metais mokinių pavasario atostogas, taip pat Šv. Velykas (Šv.... 36. 10.... 37. Šalys vaiko bendravimo tvarką vasaros metu nustato bendru abiejų šalių... 38. 11.... 39. Jei tomis dienomis, kuriomis nustatyta šalių bendravimo su sūnumi J. Č.... 40. 12.... 41. J. Č. susirgus ar esant kitiems su sveikata susijusiems atvejams, kiekvienas... 42. 13.... 43. Nei vienas iš tėvų be kito tėvo rašytinio sutikimo neturi teisės... 44. 14.... 45. Jei vienas iš tėvų išvyksta, suserga ar dėl kokios kitos priežasties pats... 46. 15.... 47. V. Č. turi teisę be apribojimų bendrauti su J. Č. telekomunikacijos... 48. Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis teismas... 49. 6.... 50. Kadangi šalys teisminio proceso metu pripažino, jog santuoka iširo dėl... 51. 7.... 52. Prašydamas priteisti iš ieškovės 7 560 Eur socialinių išmokų, kurios... 53. 8.... 54. Nors Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinė byla Nr.... 55. 9.... 56. Kadangi šeimos bylose yra sudėtinga apskaičiuoti tenkintų ir atmestų... 57. 10.... 58. Ieškovė už teisines paslaugas pagal 2015 m. birželio 11 d. atstovavimo... 59. III.... 60. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 61. 11.... 62. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 63. 11.1.... 64. 2018 m. spalio 16 d. nutartimi išskirdamas bylą į dvi bylas (dėl santuokos... 65. 11.2.... 66. Atsakovo atstovas 2016 m. vasario 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu... 67. 11.3.... 68. Šioje byloje teismas turėjo būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis ir 376... 69. 11.4.... 70. Teismas 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalims ir... 71. 11.5.... 72. Teismas sprendime analizavo atsakovo asmenybę, nors apie tai byloje nebuvo... 73. 11.6.... 74. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teismas netinkamai vertino... 75. 11.7.... 76. Teismas, vertindamas ekspertizės aktą nurodė, kad ekspertai neigiamai... 77. 11.8.... 78. Teismas sprendime vadovavosi išklausytais vaiko ir tėvo telefoninių... 79. 11.9.... 80. Teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir... 81. 11.10.... 82. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė, siekdama kuo labiau įsigilinti į... 83. 11.11.... 84. Teismas nepagrįstai atsakovo elgesį šalių vaiko atžvilgiu vertino kaip... 85. 11.12.... 86. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovė... 87. 11.13.... 88. Teismas klaidingai nurodė, jog vaikas lanko K. S. progimnaziją. 2018 m.... 89. 11.14.... 90. Teismas nevertino atsakovo pateiktos psichologės–psichoterapeutės J. S.... 91. 11.15.... 92. Teismas neanalizavo šalių galimybių ir pastangų užtikrinti vaiko teises ir... 93. 11.16.... 94. Teismo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl išlaikymo šalių... 95. 11.17.... 96. Atsakovo bendravimo su vaiku principas, kai vaikas su atsakovu praleidžia... 97. 11.18.... 98. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, taikė matematinę... 99. 11.19.... 100. Teismas neteisingai paskirstė žyminį mokestį iš atsakovo priteisdamas 911... 101. 11.20.... 102. Teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 6613,85 Eur... 103. 11.21.... 104. Ieškovės turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos (15 t., b. l.... 105. 11.22.... 106. Kadangi 2018 m. spalio 16 d. nutartį dėl bylos išskyrimo ir baigiamųjų... 107. 11.23.... 108. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl advokato teisinės... 109. 12.... 110. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti... 111. 12.1.... 112. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos... 113. 12.2.... 114. Teismas 2018 m. kovo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu įpareigojo šalis... 115. 12.3.... 116. Treneris D. S. VšĮ „Sabonio krepšinio centras" nedirba daugiau kaip dvejus... 117. 12.4.... 118. Teismas 2018 m. gegužės 23 d. posėdyje protokoline nutartimi nusprendė... 119. 12.5.... 120. Ieškovei 2018 m. spalio 16 d. priimta nutartis nesutrukdė nei pasirengti... 121. 12.6.... 122. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių gebėjimus pasirūpinti vaiku.... 123. 12.7.... 124. Atsakovas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas daug... 125. 12.8.... 126. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nesirėmė teisme atlikta vaiko... 127. 12.9.... 128. Vaiko nuomonė nereiškia, kad jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su... 129. 12.10.... 130. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovės į bylą... 131. 12.11.... 132. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su... 133. 12.12.... 134. Atsakovo argumentas dėl progimnazijos nepaneigia teismo padarytų išvadų.... 135. 12.13.... 136. Psichoterapeutės J. S. 2018 m. birželio 21 d. raštas negali turėti... 137. 12.14.... 138. Vaiko teisių apsaugos institucijos kelis kartus teismo buvo įpareigotos... 139. 12.15.... 140. Pirmosios instancijos teismas vertino šalių turtinę padėtį, kilnojamojo,... 141. 12.16.... 142. Priešingai, nei nurodo atsakovas, nustatydamas jo bendravimo tvarką su... 143. 12.17.... 144. 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog laikina bendravimo... 145. 12.18.... 146. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 147. 12.19.... 148. Jei žyminis mokestis šiose dalyse yra netinkamai apskaičiuotas, apeliacinės... 149. 12.20.... 150. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pateikė atlyginti visas... 151. 12.21.... 152. 765 Eur suma už patikslinto ieškinio parengimą sudaro pusę visos sumos,... 153. 12.22.... 154. Nesutinka, kad ieškovės atstovui neturėjo būti priteista už advokato V. A.... 155. 12.23.... 156. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės... 157. 12.24.... 158. Nesutinka, kad ieškovės naudai neturėjo būti priteista 300 Eur už... 159. 12.25.... 160. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 161. 12.26.... 162. Dalis į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidų galimai nėra susiję su... 163. Teismas... 164. IV.... 165. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 166. 13.... 167. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas... 168. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 169. 14.... 170. Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė duomenis apie pirmosios instancijos... 171. 15.... 172. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas... 173. 16.... 174. Sprendžiant dėl duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas... 175. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 176. 17.... 177. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir... 178. 18.... 179. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko... 180. 19.... 181. Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 182. 20.... 183. Atmestini apelianto argumentai apie neteisėtą santuokos nutraukimo ir su... 184. 21.... 185. Iki bylos išskyrimo priimtomis protokolinėmis nutartimis teismas buvo... 186. 22.... 187. Bylos proceso metu šalių sūnus buvo vedamas pas psichologus VšĮ Šeimos... 188. 23.... 189. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių... 190. 24.... 191. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 192. 25.... 193. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas... 194. 26.... 195. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendime neteisingai nurodyta vaiko lankoma... 196. 27.... 197. Tuo remiantis atmestini apeliacinio skundo argumentai apie pirmosios... 198. 28.... 199. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia... 200. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo... 201. 29.... 202. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko... 203. 30.... 204. Atmestini apelianto argumentai, kad, jo pageidaujamą tvarką įtvirtinus... 205. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio... 206. 31.... 207. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, turi... 208. 32.... 209. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija vaiko poreikių apimties... 210. 33.... 211. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad šiuo metu buvusių... 212. 34.... 213. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties... 214. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 215. 35.... 216. Iš dalies sutiktina su apeliantu dėl nepagrįstos pirmosios instancijos... 217. 36.... 218. Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodytą bylinėjimosi... 219. 37.... 220. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymu, kuriam... 221. 38.... 222. Iš dalies sutiktina su apeliantu apie neteisingai paskirstytą žyminį... 223. 39.... 224. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta taisykle, šaliai,... 225. 40.... 226. Už ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios... 227. 41.... 228. Vadovaujantis nurodytais motyvais, dėl ieškinio ir priešieškinio... 229. 42.... 230. 2018 m. kovo 13 d. apeliantas pateikė kvitą apie 2019 m. vasario 8 d.... 231. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 232. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti iš esmės... 233. Pakeisti jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių,... 234. „Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas ( - ) 2472 (du tūkstančius... 235. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei palikti... 236. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....