Byla e2-267-180/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties netenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-5506-590/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“, uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atliekų tvarkymo tarnyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
    1. Pripažinti neteisėtu 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. A39-1021/17(3.10.15-UK), kuriuo nustatytos tiekėjų pasiūlymų eilės;
    2. Pripažinti neteisėtu 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. A39-1069/17(3.10.15-UK8), kuriuo atmesta ieškovės 2017 m. rugsėjo 15 d. pretenzija;
    3. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
  1. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas ieškinio pagrįstumo, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso apsauga. Nurodė, kad jau yra įvertinti dalyvių pasiūlymai, išrinktas pirkimo laimėtojas, todėl net ir netenkinus ieškovo ieškinio ir atsakovei atnaujinus pirkimo procedūras atsakovei tereikėtų sudaryti pirkimo sutartį ir ji galėtų iš karto būti pradėta vykdyti. Ieškovė teigė, kad atsakovės organizuojamas konkursas nėra finansuojamas Europos Sąjungos ar kitų fondų lėšomis, nėra duomenų apie perkamo objekto skubu įsigijimą, bei dėl žalos atsiradimo sustabdžius konkurso procedūras.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, susiję su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra abstraktūs, nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis. Ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei tikėtina palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pareikštas ieškinys pats savaime neturi sąlygoti viešo pirkimo procedūrų sustabdymo, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovas visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.
  3. Teismas konstatavo, kad pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus atsakovei, Vilniaus miestui ir jo gyventojams, siekiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyvendinti atliekų tvarkymo sistemos reformą, kurios esmė – pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, pereinant prie rinkliavos pagrindu veikiančio mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
  4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, būtų sustabdyta visa atliekų tvarkymo sistemos reforma. Laikinosios apsaugos priemonės, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, nes atsakovė ne tik patirtų didesnę, negu ieškovė, finansinę žalą, bet būtų padaryta ir didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Ieškovė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 185285) ir uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nesustabdžius pirkimo procedūrų ir joms toliau vykstant ir sudarius sutartį su pirkimo laimėtoju, gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Šiuo atveju jau įvertinti tiekėjų pasiūlymai, sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė bei išrinkti pirkimo laimėtojai. Teismui netenkinus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei būtų atimta galimybė greitai ir efektyviai apginti savo teises ir interesus bei tokiu būdu užtikrinti viešąjį interesą, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta su teisėtu pirkimo laimėtoju.
    2. Nėra reikšminga aplinkybė, kad pirkimo laimėtojams yra suteikiamas 4-ių mėnesių pasiruošimo terminas, nes konkretus tiekėjas gali pasiruošti pirkimo sutarties vykdymui ir per žymiai trumpesnį laikotarpį bei faktiškai pradėti vykdyti pirkimo sutartį. Taip pat nepagrįstai pirkimo laimėtoju išrinktam tiekėjui ruošiantis sutarties vykdymui ir vėliau pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia, neabejotina, kad tiekėjas patirs itin didelių nuostolių, kuriuos turės atlyginti perkančioji organizacija. Įvertinus potencialius atsakovo finansinius nuostolius, yra tikimybė, kad bylą nagrinėjantis teismas nepripažins pirkimo sutarties negaliojančia, tačiau apsiribos baudos perkančiajai organizacijai taikymu, dėl ko ieškovas neturės galimybės realiai vykdyti pirkimo sutartį.
    3. Pirkimo objektas yra susijęs su esamos padėties pagerinimu, o ne kritinės situacijos taisymu. Šiuo atveju atliekų tvarkymo paslaugas teikia tam tikri rinkos dalyviai, su kuriais atsakovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis, todėl tiek atsakovės, tiek ir visuomenės interesas atliekų tvarkymu yra užtikrintas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebūtų pažeistas ar neužtikrintas, kadangi esama padėtis nepasikeistų, paslaugos ir toliau būtų teikiamos.
    4. Apie poreikį vykdyti atliekų tvarkymo sistemos reformą atsakovė žinojo nuo 2013 metų, tačiau 3 metus nebuvo atliekami jokie veiksmai ir pirkimas dėl atliekų tvarkytojų išrinkimo paskelbtas tik 2016 m. Ieškovės teigimu, pirkimo sutarties nesudarius dar kelis mėnesius, nebus jokios reikšmingos neigiamos įtakos reformos įvykdymui.
    5. Atsakovės organizuojamas konkursas nėra finansuojamas Europos Sąjungos ar kitų fondų lėšomis, nėra duomenų apie perkamo objekto skubu įsigijimą, bei dėl žalos atsiradimo sustabdžius konkurso procedūras.
    6. Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galimai kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau užtikrins, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
  3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2017 m. spalio 31 d. perkančioji organizacija su konkursą laimėjusiais dalyviais UAB „Ecoservice“, UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Ekonovus“ sudarė viešo pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir teismų praktiką, išnyko teisinis pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes konkursas jau yra pasibaigęs ir tai sudaro pagrindą palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
    2. Šiuo metu mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) paslaugos yra teikiamos pagal 2006 metais sudarytas sutartis su tiekėjais. Galiojanti MKA tvarkymo sistema prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir neužtikrina vilniečių interesų gauti kokybiškas, užtikrinančias aplinkosaugos reikalavimus MKA tvarkymo paslaugas už mažesnę kainą.
    3. Šio konkurso sustabdymo ir jo reikšmė visuomenei ne kartą buvo nagrinėjamas tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme. Teismai kelis kartus konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir šio konkurso sustabdymas pažeis viešąjį interesą. Teismai pripažino, kad dėl Vilniaus mieste susiklosčiusios situacijos prioritetas turi būti suteikiamas ne tiekėjų teisei į sąžiningą varžymąsi, o visuomenės suinteresuotumui kuo greičiau įgyti perkamą objektą.
    4. Egzistuoja didelis poreikis užbaigti pirkimą, nes jis per ilgai užsitęsė, ir šiuo metu Vilniaus mieste galiojanti MKA tvarkymo sistema prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
    5. Ieškovės iškeltos bylos tikslas – nuginčyti konkurentų, kurie pasiūlė mažesnes kainas, pasiūlymus ir įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti viešojo pirkimo sutartį būtent su ieškove, kurios pasiūlytos kainos yra artimos maksimaliam pirkimo biudžetui. Tokiu būdu ieškovė siekia neracionalaus savivaldybės lėšų panaudojimo, o nori, kad už MKA tvarkymo paslaugas būtų mokama kiek įmanoma daugiau.
    6. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes remiamasi vieninteliu įrodymu – eksperto D. K. išvada, kurioje yra apskaičiuota „bendra“ MKA tvarkymo paslaugų kaina. Tačiau ekspertas D. K. neturi teisės vertinti MKA tvarkymo paslaugų kaštų, nes jam yra suteikta teisė atlikti tik statybos techninės veiklos ir žemėtvarkos darbų ekspertizes. Šios aplinkybės verčia abejoti ieškovės pozicija, nes eksperto išvada nėra objektyvi, o kitų įrodymų ieškovė nepateikė.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinyje pateikiami motyvai ir ginčo santykiams taikytinas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškinys yra paremtas išimtinai tik ieškovės prielaidomis, samprotavimais ir netinkamu teisės normų aiškinimu bei noru laimėti pirkimą.
    2. Jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, o laikinosios apsaugos priemonės byloje nebūtų pritaikytos, ieškovė galėtų efektyviai ginti savo pažeistas teises reikalaudama jam padarytos žalos atlyginimo ar kitomis priemonėmis.
    3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų viešajam interesui ir pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo bei teisėtumo principus.
    4. Ieškovė skunde privalėjo aiškiai atskleisti ir įrodyti, kad būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju labiau atitiks viešąjį interesą, ekonomiškumo, proporcingumo principus. Atskirojo skundo argumentai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta didesnė žala, nei jas pritaikius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje reikšmingai pažeistų viešąjį interesą ir dėl to yra negalimas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ne tik atsakovės, bet ir visos visuomenės viešąjį interesą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 4237 straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
  4. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius pirkimo procedūrų, joms toliau vykstant, sudarius sutartį su pirkimo laimėtoju, gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą.
  5. Jeigu pirmosios instancijos teismas priims ieškovei palankų sprendimą, kartu pasisakys ir dėl visų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, taip pat ir dėl sudarytų sutarčių galiojimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad tikėtina palankus ieškovei teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo įvykdymas apsunkintas. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo, nenurodant konkrečių priežasčių, kurios galėtų lemti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįgyvendinimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  6. Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – kuo skubesnis konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.
  7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirkimo objektas yra Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo paslaugų pirkimas, kuris yra strategiškai svarbus atsakovei, visam Vilniaus miestui ir jo gyventojams, siekiant, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma, kurios esmė yra pertvarkyti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir pereiti prie rinkliavos pagrindu veikiančio mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
  8. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, būtų sustabdyta visa atliekų tvarkymo sistemos reforma. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, nes atsakovė patirtų didesnę finansinę žalą ir būtų padaryta didelė žala Vilniaus miesto gyventojų interesams, tuo pažeistas viešasis interesas, o kartu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
  9. Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nagrinėjamo klausimo išsprendimui nėra teisiškai reikšmingi.
  10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

10Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai