Byla e2S-1348-459/2019
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei G. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Atsakovės G. V. atstovė 2019 m. vasario 27 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtą 1 000 Eur baudą ir nurodė, kad paskirta bauda atsakovei, kuri šiuo metu augina pusantrų metų vaiką ir yra nemokamose vaiko priežiūros atostogose, taip pat rūpinasi kitais dviem mažamečiais vaikais ir dėl to negali dirbti, yra visiškai neproporcinga, neatitinka ne tik jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, bet ir apskritai jokių žmogiškųjų kriterijų. Teigia, kad, pagal teismų praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtinais atvejais. Atstovės nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog pareikštas prašymas yra akivaizdžiai nesąžiningas, paduotas siekiant kitų tikslų, nei apginti atsakovės teises, manant, kad jos yra pažeistos, todėl atsakovės elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jai turėtų būti skiriama bauda. Pirmosios instancijos teismas atsakovei skyrė baudą ne tik dėl jos tariamo vengimo vykdyti teismo sprendimą, bet ir todėl, kad jos prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovės atstovė su šiuo argumentu nesutinka, nes piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Atsakovė pateikė visus turimus ir teismo prašomus įrodymus, o byloje negalėjo dalyvauti dėl ligos, ištikusios ją kelionės į Norvegiją metu, tačiau pasirūpino tinkamu atstovavimu, taip pat informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti ir pateikė gydytojo pažymą su vertimu. Dėl atsakovės neatvykimo posėdis nebuvo atidėtas, ji to neprašė, todėl atsakovės veiksmų dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje taip pat negalima laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl nagrinėjamu klausimu atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo šiuo konkrečiu atveju kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Prašymo padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galbūt pažeistų teisių gynimo forma ir dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Tauragės apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Teismo motyvai:

92.1.

10Nurodė, jog atsakovei Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (500 Eur) paskiriant E. B.. Bauda paskirta nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovė pareiškė visiškai nepagrįstą prašymą. Iš jos pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad jie pateikti siekiant klaidinti ieškovą ir teismą. Atsakovės atstovė nepateikė duomenų, nuginčijančių minėtus argumentus. Bauda atsakovei paskirta atsižvelgus bendrai į jos elgesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ji, siekdama nuslėpti tikrąją savo turtinę padėtį, sąmoningai manipuliuoja pateikiama informacija apie savo gyvenamąją vietą ir turimą turtą bei pajamas. Atsakovė aiškiai vengia atlikti savo pareigas vykdymo procese – nepriima korespondencijos, nebendrauja su antstoliu, į kvietimus atvykti į antstolių kontorą nereaguoja. Per visą laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tai yra per metus laiko, ieškovas gavo tik 125 Eur. Toks jos elgesys rodo, kad atsakovė siekia pranašumo prieš ieškovą. Atsakovės atstovė savo prašyme nepateikė bent kiek argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes. Todėl prašymas panaikinti paskirtą baudą netenkintas (CPK 107 str.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

123.

13Atsakovė G. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį, kuria buvo skirta 1000 Eur bauda, panaikinti. Skundo motyvai:

143.1.

15Nurodo, kad teisę prašyti skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo turi tik antstolis, o ne teismas, kuris šiuo atveju paskyrė baudą už sprendimo nevykdymą tik todėl, kad atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti sprendimą, kad jį galėtų įvykdyti. Teismas, skirdamas baudą už vengimą vykdyti teismo sprendimą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą savo paties iniciatyva pradėjo spręsti teismo sprendimo tariamo vengimo vykdyti klausimus, nors dėl to nėra gautas antstolio teikimas.

163.2.

17Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos Norvegijoje. Atsakovė visada turėjo einamąsias sąskaitas Lietuvoje, į kurias gaudavo dukrai išlaikyti skirtas įmokas. Taip pat atsakovė ir jos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie jokioje kitoje valstybėje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenimas Norvegijoje buvo epizodiškas, ji ir jos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neįgiję kitos valstybės pilietybės, o faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nuolat grįžta į Lietuvą, kurią viešai deklaruoja kaip savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą, šioje valstybėje turi gyvenamąją vietą, turi sąskaitas banke, darytina išvada, kad atsakovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

183.3.

19Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais ir ieškovo pasvarstymais apie atsakovės labai gerą turtinę padėtį, nes šie pasvarstymai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 str.). Atsakovė pateikė teismui visus turimus įrodymus, kad šiuo metu yra nemokamose vaiko priežiūros atostogose antrus metus, jokių socialinių išmokų negauna, nes pagal Norvegijos įstatymus išmokos yra mokamos tik pirmaisiais metais. Taip pat byloje buvo pateikti įrodymai, kad jokio atlyginimo iš Norvegijos atsakovė taip pat negauna, nors formaliai atsakovė kol kas yra Norvegijos įmonės darbuotoja, tačiau nuolat gyvena Lietuvoje, o jos turtinė padėtis yra sunki dėl negaunamų pajamų. Todėl nesutinka su teismo motyvais, kad jos piktnaudžiavimas procesu pasireiškė tariamai pateikiant ne visus duomenis apie savo turimą turtą ir pajamas.

204.

21Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

22Teismas

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

24Atskirasis skundas netenkintinas.

255.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

276.

28CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

297.

30Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

318.

32Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

339.

34Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos tokios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

3510.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. spalio 2 d. sprendimu patenkintas ieškovo E. B. ieškinys – iki 8 500 Eur sumažinta automobilio pardavimo kaina ir tuo pagrindu ieškovui iš atsakovės G. V. priteistas 2 400 Eur sumokėtos kainos skirtumas, taip pat 602 Eur nuostoliai, susiję su automobilio defektų ir vertės nustatymu, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Eur žyminis mokestis ir 1 505 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-377-513/2018, atsakovės G. V. apeliacinis skundas atmestas, pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir iš atsakovės priteista ieškovui E. B. 350 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieškovui iš atsakovės priteista nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų suma iš viso sudaro 4 925 Eur. Atsakovė pateikė teismui prašymą išdėstyti priteistų 4 925 Eur nuostolių atlyginimo sumokėjimą penkerių metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 83 Eur. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė sunkia savo finansine padėtimi. Atsakovė nurodė, kad yra nemokamose vaiko priežiūros atostogose, neturi jokių pajamų ir jokio turto, atsakovę ir jos vaikus išlaiko jos šeima. Atsakovės teigimu, jos esama turtinė padėtis turėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovo nuomone, atsakovė piktnaudžiauja padėtimi ir siekia atsiskaitymą atidėti neprotingam terminui. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir tenkino ieškovo prašymą paskirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos (500 Eur) paskiriant ieškovui E. B.. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi netenkintas apeliantės prašymas panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtą 1 000 Eur baudą, kadangi apeliantės atstovė savo prašyme nepateikė jokių argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes.

3711.

38Apeliantė nurodo, kad teisę prašyti skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo turi tik antstolis, o ne teismas, kuris šiuo atveju paskyrė baudą už sprendimo nevykdymą tik todėl, kad atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti sprendimą, kad jį galėtų įvykdyti. Teismas, skirdamas baudą už vengimą vykdyti teismo sprendimą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes byloje dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimą vykdymą savo paties iniciatyva pradėjo spręsti teismo sprendimo tariamo vengimo vykdyti klausimus, nors dėl to nėra gautas antstolio teikimas.

3912.

40Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantais argumentais, kadangi akivaizdu, jog apeliantė painioja, kada asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną pagal CPK 585 straipsnį ir kada teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, o iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne savo iniciatyva, o esant ieškovo prašymui, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, vadovavosi CPK 95 straipsniu ir paskyrė apeliantei 1 000 Eur baudą, 50 procentų skyrė ieškovui. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, atmestini kaip nepagrįsti.

4113.

42Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės dabartinės turtinės padėties ir rėmėsi prielaidomis apie atsakovės nuolatinę gyvenamąją vietą. Apeliantė nurodo, kad pateikė visus duomenis apie turimas sąskaitas bankuose ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro pagal dabartinę gyvenamąją vietą, kartu nurodydama, jog jokio turto ir lėšų Norvegijoje neturi, o atsakovę šiuo metu išlaiko tėvai.

4314.

44Nustatyta, kad byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. pažymos apie valstybinį socialinį draudimą duomenys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė šiuo metu augina mažą vaiką. Apeliantė pabrėžia, kad į Norvegiją išvyko laikinai dirbti ir gimus vaikui grįžo į Lietuvą.

4515.

46Iš byloje esančios atsakovės darbo sutarties ir 2019 m. sausio 18 d. atsakovės darbdavio rašto duomenų matyti, kad atsakovė Norvegijoje esančioje įmonėje dirba nuo 2014 m. kovo 10 d., šiuo metu ji tebėra įmonės darbuotoja, tačiau yra motinystės atostogose iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Bylos duomenimis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1000-385/2017 atsakovė teigė, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymu atsakovė siekė nutraukti civilinę bylą kaip neteismingą Lietuvos teismams, nurodydama, kad tiek bylos iškėlimo metu, tiek iki šiol jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. Pažymėjo, kad dirba ir gyvena Norvegijoje adresu ( - ). Ten yra jos asmeninių, socialinių, ekonominių ir kt. interesų centras. Taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė Norvegijoje dirbo pakankamai ilgą laiką. Nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad atsakovei Norvegijoje darbo užmokestis buvo mokamas ne į banko sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nurodo, jog pagal Norvegijos įstatymus išmokos yra mokamos pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Esant duomenims apie apeliantės ilgalaikį įsidarbinimą užsienio valstybėje ir nesant duomenų, kad atsakovei darbo užmokestis ar išmokos užsienyje buvo mokamos ne į banko sąskaitą ar į Lietuvoje esančią atsakovės banko sąskaitą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovė užsienio valstybėje turi banko sąskaitą. Atsakovė nepateikė tokių duomenų, kad ji Norvegijoje neturi banko sąskaitos (ją yra uždariusi).

4716.

48Be to, iš atsakovės atstovės 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės vyresnioji dukra tęsia mokslo metus Norvegijoje, atsakovė vyksta į Norvegiją. Tai, kad atsakovė lankosi Norvegijoje, patvirtina ir atsakovei 2019 m. vasario 19 d. išduota pažyma iš gydymo įstaigos. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė vis dar turi ryšių ir interesų Norvegijoje, nors ir pakeitė savo poziciją atskirajame skunde teigdama, kad nuolatinė jos gyvenamoji vieta nebe Norvegijoje, o Lietuvoje. Atsakovė nemotyvavo, iš kokių lėšų vyksta į užsienį. Įvertinęs nurodytų duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo abejonės dėl atsakovės sąžiningumo į bylą teikiant duomenis apie jos turtinę padėtį, atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, yra iš esmės pagrįstos.

4917.

50Apeliantė akcentuoja, kad neturi turto, negauna pajamų ar išmokų, o ją išlaiko tėvai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteista bendra suma, kurios mokėjimą atsakovė prašo išdėstyti, iš esmės susidarė teismui sumažinus atsakovės ieškovui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduoto automobilio kainą sumažinus iki 8 500 Eur, t. y. sumažinus kainą 2 400 Eur suma. Bylos duomenimis, automobilis buvo parduotas už 10 900 Eur. Taigi atsakovė už parduotą automobilį buvo gavusi lėšų. Atsakovės į bylą pateiktas jos banko sąskaitos išrašas yra sudarytas už itin trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 3 d., ir neatspindi piniginių lėšų judėjimo. Be to, jis nepagrindžia atsakovės lėšų, turėtų 2018 m. gruodžio 27 d. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pateikimo metu.

5118.

52Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir esant pagrįstų abejonių dėl atsakovės nesąžiningumo pateikiant neišsamius duomenis apie savo turtinę padėtį ir sąmoningą veikimą siekiant suklaidinti teismą bei vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir skyrė baudą. Tokiais savo veiksmais apeliantė vilkina teismo sprendimo įvykdymą, apsunkina teismo darbą, eikvoja teismo, byloje dalyvaujančių asmenų laiko bei materialinius resursus.

5319.

54Apeliantė, nesutikdama su skirta bauda, nurodo, jog ji tik nori apginti savo teises ir teisėtus interesus ir iš tiesų siekia įvykdyti teismo sprendimą.

5520.

56Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau taip pat pažymėtina, kad vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

5721.

58Remiantis civilinės bylos duomenimis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė, reikšdama įvairius prašymus su neišsamiais duomenimis ir su vis besikeičiančiomis aplinkybėmis visos civilinės bylos nagrinėjimo metu, siekia ne apginti savo teises, o suklaidinti teismą ir vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Toks elgesys negali būti toleruojamas. Apeliantė įstatymo suteikta procesine teise reikšti prašymus naudojasi ne pagal paskirtį, jos veiksmai pagrįstai įvertinti kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė apeliantės prašymą panaikinti jai paskirtą baudą.

59Dėl procesinės bylos baigties

6022.

61Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

63Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Atsakovės G. V. atstovė 2019 m. vasario 27 d. pateikė teismui prašymą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės... 9. 2.1.... 10. Nurodė, jog atsakovei Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. 3.... 13. Atsakovė G. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Tauragės... 14. 3.1.... 15. Nurodo, kad teisę prašyti skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo turi tik... 16. 3.2.... 17. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovės... 18. 3.3.... 19. Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais ir ieškovo pasvarstymais apie... 20. 4.... 21. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.... 22. Teismas... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 24. Atskirasis skundas netenkintinas.... 25. 5.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 27. 6.... 28. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 29. 7.... 30. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas... 31. 8.... 32. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95... 33. 9.... 34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis... 35. 10.... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo... 37. 11.... 38. Apeliantė nurodo, kad teisę prašyti skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo... 39. 12.... 40. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantais... 41. 13.... 42. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės... 43. 14.... 44. Nustatyta, kad byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 45. 15.... 46. Iš byloje esančios atsakovės darbo sutarties ir 2019 m. sausio 18 d.... 47. 16.... 48. Be to, iš atsakovės atstovės 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje duotų... 49. 17.... 50. Apeliantė akcentuoja, kad neturi turto, negauna pajamų ar išmokų, o ją... 51. 18.... 52. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir esant pagrįstų abejonių... 53. 19.... 54. Apeliantė, nesutikdama su skirta bauda, nurodo, jog ji tik nori apginti savo... 55. 20.... 56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo... 57. 21.... 58. Remiantis civilinės bylos duomenimis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad... 59. Dėl procesinės bylos baigties... 60. 22.... 61. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios... 62. Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1... 63. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti...