Byla e2A-377-513/2018
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei G. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas E. B. ieškiniu prašė sumažinti pirkto automobilio kainą iki 8500 Eur ir priteisti iš atsakovės G. V. 2400 Eur sumokėtos kainos skirtumą, 602 Eur nuostolius, susijusius su automobilio defektų nustatymu ir vertinimu, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    1. Ieškovas nurodė, jog internetinių skelbimų portale surado jį dominantį automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, pagamintą 2012 metais, 2016-11-09 automobilį apžiūrėjo profesionalūs automobilių pardavėjai UAB „Inchcape Motors“ automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje ( - ), Klaipėdoje. Apžiūros metu akivaizdžių trūkumų nebuvo nustatyta, išskyrus priekinių lempų mirksėjimą ir kondicionieriaus vamzdelio įtrūkimą. Galiojanti 2015-10-20 atlikta techninė apžiūra, vizualiai nepastebimi trūkumai, pardavimo skelbime nurodyta informacija apie trūkumų nebuvimą ir nepriekaištingą techninę būklę, tai, kad automobilis parduodamas (eksponuojamas) oficialaus automobilių pardavėjo aikštelėje, jam leido pagrįstai tikėtis, jog automobilis yra tinkamos kokybės, be paslėptų defektų ir yra tinkamas įprastam naudojimui, todėl su atsakovės G. V. įgaliota atstove A. U. 2016-11-09 sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilio įsigijimo kaina 10 900 Eur.
    2. Ieškovas nurodė, jog UAB „Transporto elektronika“ atliekant automobilio signalizacijos įrengimo darbus, buvo pastebėti defektai, kurių, nenuėmus automobilio detalių, nebuvo galima pastebėti. Surašytas 2016-11-14 defektų aktas, kuriame užfiksuoti defektai: sulaužytos variklio skyriaus jungtys, nukarpyti bei netvarkingai sujungti laidai, netvarkingos automobilio salone esančių valdymo blokų jungtys ir laidai, sulaužyta ir nesifiksuojanti pavarų dėžės jungtis, žibintų laidyno prijungimas neatitinka originalaus žibintų prijungimo. Specialistai pateikė išvadą, jog defektai gali sukelti gaisrą ar kitas sunkias pasekmes automobiliui. Nurodė, jog pardavėjas pretenzijų nepripažino, nurodė, kad tikrinti būklę pirkėjas galėjo prieš pirkdamas automobilį.
    3. UAB „Autojuta“, oficiali Volkswagen AG atstovė Lietuvoje, 2016-11-24 papildomai apžiūrėjusi automobilį, išdavė pažymą, kurioje buvo patvirtinti esami esminiai automobilio trūkumai: priekinis buferis ir priekiniai žibintai neatitinka gamyklinės komplektacijos ir veikia netinkamai; pažeisti kabeliai: kėbulas – variklis, saugiklių blokas – generatorius; sulūžęs variklio ventiliatorių rėmas; kiauras kondicionieriaus sistemos vamzdelis; sulaužyta elektrinė jungtis į pavarų dėžės valdymo bloką ir ant jo; nėra jungties starterio; sulūžęs akumuliatoriaus laikiklis ir jo dangtis; oro filtro korpusas yra ne nuo to automobilio; netvarkingos radijo antenos ir maitinimo jungtys. Pažymoje taip pat nurodyta, jog remontuojant automobilį gali pasireikšti ir kitų trūkumų. Kauno Volkswagen centro specialistai nurodė automobilio defektų šalinimo preliminarią sąmatą – 4176,05 Eur.
    4. Kauno techninės apžiūros centre 2016-12-07 atlikus papildomą techninių reikalavimų vertinimą, nustatyta, kad netinkamas priekinių žibintų (artimosios ir tolimosios šviesos) sureguliavimas. Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų. Žibinte panaudotas nenumatytas šviesos šaltinis. Rankiniu būdu valdomo lygio reguliavimo įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastoje vietoje. Transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Vietoje numatytų šiam modeliui skirtų žibintų yra įmontuoti nepritaikyti šiam modeliui kitos rūšies žibintai (halogenai), nėra būtino žibintų apiplovimo mechanizmo, neįmanomas žibintų aukščio reguliavimas.
    5. Ieškovas nurodė, jog 2016-12-01 išsiuntė pretenziją G. V. ir jos įgaliotai atstovei A. U., prašė grąžinti pinigus ir atsiimti automobilį arba pateikti pasiūlymus dėl kitų kompensavimo būdų. Per pretenzijoje nurodytą atsakymo laiką – septynias dienas (iki 2016-12-08), atsakymo negavo, o 2017-01-06 gautame atsakyme atsakovė nurodė, jog apie defektus nežinojo, ir sutiko priimti automobilį, tačiau reikalavo sumokėti nuomą už naudojimąsi automobiliu bei nurodė pinigus grąžinsianti tik pardavusi automobilį. Ieškovas nurodė, jog kreipėsi į nepriklausomą teismo ekspertą A. P., kuris, įvertinęs defektus, nustatė automobilio rinkos vertę – 8 500 Eur su PVM.
    6. Teigė, jog atsakovei atsisakius priimti automobilį ir grąžinti pinigus, neturėdamas galimybės įsigyti kito automobilio, iki bus išspręstas ginčas, buvo priverstas naudotis nupirktu automobiliu, jį tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti. Automobilio padangos buvo susidėvėjusios, todėl įsigijo naujas, tačiau buvo nustatyta, kad ratų suvedimas neįmanomas, serviso specialistai nurodė, kad priekinis dešinysis ratas neatitinka normos reikalavimų, automobilis galbūt buvo daužtas ir tinkamai nesuremontuotas. Argumentavo, jog toks naujai paaiškėjęs defektas vertinamas kaip paslėptas, kuris patvirtina netinkamą esamą automobilio būklę, kuri neatitiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Šio defekto šalinimas yra susijęs su automobilio kėbulo geometrijos atkūrimu.
  2. Atsakovė G. V. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Argumentavo, jog ieškovas nupirko ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, kurio pirmoji registracija – 2012-11-09, todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, nes naudojant automobilį, mechanizmai natūraliai dėvisi.
    2. Teigė, jog ieškovo nurodyti tariamai paslėpti trūkumai yra iš esmės susiję su pardavėjo nurodytais trūkumais arba su automobilio vidinių mazgų – greičių dėžės, ventiliatoriaus ir pan. – trūkumais, kurių ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Jai taip pat nėra žinomi jokie kelių eismo įvykiai, į kuriuos automobilis buvo patekęs. Pažymėjo, jog pats ieškovas patvirtino, kad apžiūrėjęs automobilį nusprendė, kad jis techniškai tvarkingas, dėl to atsisakė detalesnio automobilio patikrinimo autoservise, nors jam buvo siūlyta tai padaryti. Ieškovas naudotą automobilį pirko pats neturėdamas specialiųjų žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę. Kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas jis privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš fizinio asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.
    3. Atsakovė nurodė, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tokie, kad jis būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Ieškovas nupirktu automobiliu iš pardavimo vietos Klaipėdoje sėkmingai grįžo į Kauną. Ji pati automobilį įsigijo 2015 m. spalio pabaigoje Rietavo turguje, pardavėjas patikino, kad automobilis apynaujis ir jo būklė kaip naujo. Maža rida automobilio serviso istorijoje (knygoje) leido manyti, kad automobilio būklė tikrai gera. Tą patvirtino po įsigijimo oficialaus Volkswagen centro Klaipėdoje atstovės UAB „Baltic Auto“ atliktas techninis aptarnavimas. Automobiliu ji naudojosi nepertraukiamai, neturėjo jokių reikšmingų autoįvykių ar gedimų, tačiau 2016 m. pabaigoje emigravo į Norvegiją, todėl pardavė savo automobilį ieškovui. Pažymėjo, jog ieškovui buvo žinomi visi automobilio trūkumai, dėl jų ir kaina buvo sumažinta nuo 11 500 Eur.
    4. Atsakovės manymu, ji neturėjo pareigos ir galimybės suteikti garantiją parduodamam automobiliui, o ypač vidaus techniniams mazgams, kurių būklės nežinojo ir negalėjo žinoti neišardžiusi automobilio. Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos dėl kokybės nei naujoms prekėms ir pats prekės pobūdis – naudotas automobilis lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus ir jam buvo sudaryta galimybė patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę). Teigė, kad ieškovo nurodyti trūkumai galėjo būti atsiradę dar iki jai įsigyjant automobilį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas.
    1. Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė keliamų reikalavimų pagrįstumą, pateikė dokumentus, patvirtinančius automobilio defektus, kuriais abejoti nėra pagrindo ir kurių atsakovė neginčijo, o reikalavimai dėl perduodamo daikto kokybės ir pardavėjo pareiga perduoti tinkamos kokybės daiktus nustatyta CK 6.317 straipsnio 2 dalyje, 6.327, 6.333 straipsniuose. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų atleistina nuo atsakomybės (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
    2. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas buvo neatidus ir nerūpestingas, priešingai, nurodė, kad ieškovas turėjo pakankamą pagrindą pasitikėti pardavėja ir jos atstovais atsižvelgdamas į skelbime išdėstytus duomenis, kad automobilis yra be defektų, geros būklės ir labai tvarkingas ir jį galima tikrinti bet kuriame servise. Teismas padarė išvadą, kad pardavėja klaidino pirkėją, nes teigdama, jog nežinojo apie automobilio gedimus, skelbime neturėjo nurodyti, jog jis yra be defektų.
    3. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas negalėjo tikėtis tokios pačios perkamo padėvėto daikto kokybės kaip naujo daikto, nes perkamas automobilis buvo eksploatuotas tik trejus metus, automobilis apynaujis ir normaliai eksploatuojant jame negali būti netinkami žibintai, sulaužytos jungtys, netvarkingi kabeliai, pažeista kėbulo geometrija. Teismas taip pat įvertino paties ieškovo elgesį, jog 2016-11-09 sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, 2016-11-14 sužinojęs apie automobilio defektus, iš karto apie tai informavo pardavėją ir jos atstovus, operatyviai paruošė rašytinę pretenziją pardavėjai, siūlė savo variantą problemai išspręsti, buvo pasiruošęs priimti pardavėjos pasiūlymus, tačiau ši atsakė gana griežtu tonu, su kuriuo ieškovas turėjo pakankamą pagrindą nesutikti, nes jos nurodymas, kad pinigus grąžins tada, kai parduos automobilį, visiškai nekonkretus ir negalėjo tenkinti ieškovo.
    4. Teismas nurodė, jog pirkėjas įgyvendino CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę pasirinkti, kokį reikalavimą pareikšti pardavėjui, todėl vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir eksperto ataskaita sumažino pirkto automobilio kainą bei pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 9 punktą priteisė ieškovo turėtas išlaidas automobilio trūkumams nustatyti.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) G. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. sprendimą, išspręsti ginčą iš esmės ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Argumentuoja, jog byla nebuvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovė nuolat gyvena Norvegijos Karalystėje, pagal Lugano konvencijos, prie kurios prisijungusi Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė, 2 straipsnį byla turėjo būti nagrinėjama Norvegijos Karalystėje, neatsižvelgiant į deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovės teigimu, teismas visų pirma turėjo nustatyti jos nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas ir byla nutraukta kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Advokatui nekėlus jurisdikcijos klausimo teigia, jog dėl netinkamo atstovavo ji negali nukentėti ir jai negali kilti neigiamos pasekmės.
    2. Atsakovė argumentuoja, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Nr. e3K-3-505-686/2016) ir rėmėsi išimtinai tik ieškovo paaiškinimais. Teigia, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Argumentuoja, jog civilinėje byloje nebuvo jokių įrodymų, kad ieškovui perduotas netinkamos kokybės automobilis, o ji pateikė visus įrodymus, jog perkamas daiktas atitiko jam keliamus bendruosius reikalavimus ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, jokių automobilio trūkumų nenuslėpė, o nurodyti trūkumus, apie kuriuos nežino ir negali žinoti, reikštų reikalavimą įvykdyti neįmanomą sąlygą.
    3. Nurodo, kad ieškovas nupirko ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, todėl negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip pirkdamas naują automobilį, nes mechanizmai natūraliai dėvisi. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti apšvietimo ir signalizavimo įtaisų gedimai bei kondicionieriaus vamzdelio įtrūkimas. Visi ieškovo nurodyti tariamai paslėpti trūkumai yra iš esmės susiję su šiais nurodytais trūkumais arba su automobilio vidinių mazgų (ratų geometrijos, greičių dėžės, ventiliatoriaus ir pan.) trūkumais, kurių ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Pažymi, jog pateikė ieškovui visus jai žinomus duomenis, automobiliui buvo atlikta ir pirkimo metu galiojanti techninė patikra, pateiktos iš oficialaus serviso automobilio aptarnavimo pažymos, kuriose nurodyta, jog automobilis yra tvarkingas, taip pat nurodė, kad jai nėra žinomi kelių eismo įvykiai, į kuriuos automobilis buvo patekęs, arba automobilio remontas. Pats ieškovas patvirtino, kad apžiūrėjęs automobilį nusprendė, jog jis techniškai tvarkingas, dėl to pats atsisakė detalesnės patikros autoservise, nes neturėjo pretenzijų dėl automobilio kokybės, nors jam buvo pasiūlyta tai padaryti. Atsakovės teigimu, ieškovas naudotą automobilį pirko pats neturėdamas specialiųjų žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę; kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, jis privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę). Ieškovas nupirktu automobiliu iš pardavimo vietos Klaipėdoje nuvažiavo į Kauną, todėl automobilis atitiko kokybės ir būklės reikalavimus. Ji pati automobilį nusipirko 2015 metų spalio pabaigoje Rietavo turguje, tačiau jo specialiai netikrino, nes pardavėjas patikino, kad automobilis apynaujis ir jo būklė kaip naujo. Šiuos pardavėjo teiginius patvirtino ir techninio aptarnavimo apžiūra UAB „Baltic Auto“. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, o ne automobilį netinkamai eksploatuojant po automobilio perdavimo.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
    1. Ieškovas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai kelia teismo jurisdikcijos klausimą, nes pati procesiniuose dokumentuose, atsiliepime į ieškinį nurodė savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kurią deklaravo 2015-07-01. Mano, kad atsakovė siekia vilkinti bylą ir tikisi, jog Norvegijos Karalystės teisme dėl ieškovo teisinių žinių stokos ieškinys jai iš viso nebūtų pareikštas. Pažymi, jog pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ir automobilis perduotas Lietuvoje, CPK 30 straipsnio 9 dalis numato, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.
    2. Nurodė, jog atsakovė iš esmės neginčija automobilio trūkumų (ieškinio kainos), tačiau, jos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pardavėjo ir pirkėjo elgesį, o būtent tai, kad pirkėjas buvo nerūpestingas, nes prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį netikrino automobilio servise, nors tokia galimybė buvo siūloma, byloje nėra duomenų, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz., negalėjo būti eksploatuojamas ir kita) kad ji pati apie gedimus nežinojo.
    3. Ieškovas nurodo, jog atsakovė pati pripažįsta, kad pirkdama automobilį Rietavo turguje, netikrino jo kokybės, o pasitikėjo pardavėju, tačiau argumentuoja, jog ieškovas, padaręs tą patį, neteko teisės reikšti pretenzijas dėl daikto kokybės. Be to, ieškovo teigimu, automobilio defektai pagal jų pobūdį yra paslėpti, todėl labiau tikėtina, kad net ir patikrinus jį autoservise, nebūtų nustatyti. Ieškovas sutinka, jog pirko naudotą automobilį ir nesitikėjo, kad jis bus be priekaištų, tačiau perkamo automobilio būklė, aprašymas skelbime „be defektų“, „geros būklės, labai tvarkingas. Galima tikrinti bet kuriame servise“ neleido įtarti paslėptų defektų, todėl ir nesitikėjo jų rasti. Pažymi, jog automobilis buvo parduodamas profesionalių transporto priemonių pardavėjų UAB „Inchcape Motors“ automobilių pardavimo aikštelėje, kurioje yra ir autoservisas, automobilį pirkėjams pristatė UAB „Inchcape Motors“ vadybininkas V. B., automobilio valstybiniai numeriai buvo rėmelyje su UAB „Inchcape Motors“ logotipu, todėl pardavėjo reputacija jam taip pat neleido suabejoti automobilio gera būkle. Nurodo, jog atliko ir vizualinę apžiūrą, bandomąjį važiavimą neasfaltuotu keliu, kuris taip pat neatskleidė papildomų automobilio kokybės trūkumų. Mano, jog elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai pirkdamas automobilį, taip, kaip elgtųsi kiekvienas apdairus ir rūpestingas pirkėjas. Defektai buvo aptikti tik įrengiant signalizaciją, kai buvo ardomos salono ir variklio skyriaus dalys, kurios įprastai tikrinant automobilį ardomos nebūna.
    4. Ieškovo teigimu, jis įrodė, kad automobilio trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, apie juos sužinojęs nedelsdamas susisiekė su pardavėjos atstovais V. B. ir A. U., kurie bendrauti atsisakė nurodydami skambinti savininkui A. Ū., kuris jokių pretenzijų nepripažino. Taip pat pažymi, jog nustatyti defektai laikytini esminiais, atsirodo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ne po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad automobilis buvo daužtas ir už jo remontą atsakovė 2016-08-22 gavo draudimo išmoką.
    5. Argumentuoja, jog pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto garantiją įtvirtinta CK 6.327 straipsnyje, pagal šio straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau, t. y. pardavėjas atsako už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus, o pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Ieškovo teigimu, nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    91 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovo E. B. ieškinys, sumažinta jo iš atsakovės pirkto automobilio kaina iki 8500 Eur, iš atsakovės priteistas 2400 Eur sumokėtos kainos skirtumas, 602 Eur nuostolių, susijusių su automobilio defektų nustatymu ir vertinimu, atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl jurisdikcijos
  1. Atsakovei argumentuojant, jog byla nebuvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovė nuolat gyvena Norvegijos Karalystėje, todėl pagal Lugano konvencijos, prie kurios prisijungusi Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė, 2 straipsnį byla turėjo būti nagrinėjama Norvegijos Karalystėje, neatsižvelgiant į jos deklaruotą gyvenamąją vietą, atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais.
  2. 2007 m. spalio 30 d. Lugane Europos Bendrija, Danijos Karalystė, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė ir Šveicarijos Konfederacija sudarė Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, ji Europos Bendrijai įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. 2007 m. Lugano konvencija galioja Lietuvai kaip Europos Sąjungos valstybei narei, todėl teismas, nustatydamas nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje atsakovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, jurisdikciją privalo vadovautis 2007 m. Lugano konvencijos nuostatomis (CPK 780 straipsnis).
  3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2012, 2016-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016), Lugano konvencijos tikslas – išspręsti tarptautinės teismų jurisdikcijos klausimus, palengvinti teismo sprendimų pripažinimą ir sukurti operatyvią procedūrą, užtikrinančią teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teismo susitarimų vykdymą Susitariančiosiose šalyse. Lugano konvencija iš esmės išplečiamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamentas „Briuselis I“) nustatytų principų taikymas tarp Konvencijos Susitariančiųjų šalių. Be to, aiškinant ir taikant Lugano konvencijos nuostatas taip pat turi būti remiamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, priimtais bylose, kuriose buvo aiškinamas ir taikomas reglamentas „Briuselis I“ ar 1968 m. Briuselio konvencija.
  4. Pagal 2007 m. Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 punktą Susitariančiojoje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą turintiems asmenims, kad ir kokia būtų jų pilietybė, byla keliama tos valstybės teismuose. Lugano konvencijos 24 straipsnyje nustatyta „nebylaus susitarimo“ dėl jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią, be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šios konvencijos nuostatų, jurisdikciją turi šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta į teismą dėl jurisdikcijos užginčijimo arba jeigu pagal 22 straipsnį kitas teismas turi išimtinę jurisdikciją. Analogiška jurisdikcijos taisyklė įtvirtinta reglamento „Briuselis I“ 24 straipsnyje, pagal kurį jurisdikcija suteikiama, išskyrus šios nuostatos išimtis, valstybės narės teismui, į kurį atvyksta atsakovas.
  5. Remiantis Teisingumo Teismo formuojama praktika, Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė, grindžiama atsakovo atvykimu į teismą, taikoma visose bylose, kuriose teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcija neatsiranda kitų šio reglamento nuostatų pagrindu. Ši nuostata taikoma ir tada, kai ieškinys teisme pareiškiamas nesilaikant šio reglamento nuostatų, ir reiškia, kad atsakovo atvykimas į teismą gali būti laikomas nebyliu sutikimu su teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcija, vadinasi, ir susitarimu dėl jo jurisdikcijos (Teisingumo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo byloje ČPP Vienna Insurance Group, C-111/09, 21 punktas; 2014 m. vasario 27 d. sprendimo byloje Cartier parfums-lunettes ir Axa Corporate Solutions assurances, C-1/13, 34 punktas; 2016 m. kovo 17 d. sprendimo byloje Taser International, C-175/15, 21 punktas). Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnio antrame sakinyje įtvirtintos šios bendrosios taisyklės išimtys, t. y. nėra nebylaus susitarimo dėl teismo, į kurį kreiptasi, jurisdikcijos, jeigu atsakovas pareiškia jurisdikcijos neturėjimu grindžiamą prieštaravimą ir taip išreiškia savo valią nepripažinti to teismo jurisdikcijos arba jei tai yra bylos, dėl kurių 22 straipsnyje numatytos išimtinės jurisdikcijos taisyklės.
  6. Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog iš Briuselio konvencijos 18 straipsnio, t. y. nuostatos, kuri iš esmės identiška Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsniui, tikslo išplaukia, kad, jeigu tai nebuvo padaryta prieš pateikiant atsikirtimus dėl bylos esmės, jurisdikcija bet kuriuo atveju negali būti ginčijama (nustatoma) po to, kai pateikiamos pastabos, kurios pagal nacionalinę proceso teisę laikytinos pirmaisiais teismui, į kurį kreiptasi, skirtais gynybos argumentais (Teisingumo Teismo 1981 m. birželio 24 d. sprendimo byloje Elefanten Schuh, 150/80, 16 punktas; 2013 m. birželio 13 d. sprendimo byloje Goldbet Sportwetten, C144/12, 37 punktas). Ieškovas ir teismas, į kurį kreiptasi, iš pirmųjų atsakovo pateiktų gynybos argumentų turi aiškiai suprasti, kad jais siekiama užginčyti jurisdikciją (žr. minėto sprendimo Elefanten Schuh 14 ir 15 punktus).
  7. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė pateikė pareiškimą dėl jurisdikcijos ginčijimo tik baigus pasirengimo nagrinėti bylą stadiją. Tuo tarpu nei atsiliepime, nei kituose procesiniuose dokumentuose tokio klausimo nekėlė, o priešingai, net savo gyvenamąją vietą nurodė Lietuvoje. Atsakovei atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas ir jos teiginiai dėl netinkamo atstovavimo nepagrįsti įrodymais. Atsakovė atsiliepimu ginčijo ieškovo reikalavimą, tačiau nereiškė prieštaravimo dėl teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcijos.
  8. Iš bylos duomenų ir pačios atsakovės pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų matyti, jog atsakovė nėra susijusi išimtinai tik su viena gyvenamąja vieta, jos ryšiai susiję ir palaikomi tiek su Lietuvos Respublika, tiek su Norvegijos Karalyste. Lietuvos Respublikoje atsakovė deklaravo gyvenamąją vietą 2015-07-01, kurią ir nurodė atsiliepime į ieškinį, o duomenų, kad būtų deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, byloje nėra. Be to, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 9 dalimi, ieškovo pasirinkimu ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.
  9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją pagal Lugano konvencijos 24 straipsnį, nes pateikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė neginčijo teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcijos ir atvyko į teismą, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį (t. y. kai atitinkami procesiniai veiksmai byloje atliekami paties atsakovo arba jo įgalioto teisinio atstovo).
Dėl ginčo esmės
  1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjos atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įgyvendinimo.
  2. Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog ieškovas su atsakovės įgaliota atstove 2016-11-09 sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. ieškovas už 10 900 Eur nusipirko iš atsakovės automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, pagamintą 2012 metais. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas automobilio trūkumas – kondicionieriaus vamzdelio įtrūkimas ir apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų gedimai. Pirkimo metu automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti iki 2017-10-20, atlikta 2015-10-20.
  3. UAB „Transporto elektronika“ atliekant automobilio signalizacijos įrengimo darbus pastebėti defektai ir surašytas 2016-11-14 defektų aktas, kuriame užfiksuoti automobilio defektai: automobilio salone po priekine panele esančių valdymo blokų laidai ir jungtys netvarkingi, variklio skyriuje taip pat yra sulaužytų jungčių, nukarpytų bei netvarkingai sujungtų laidų, žibintų laidyno prijungimas neatitinka originalaus žibintų prijungimo, pavarų dėžės jungtis sulaužyta ir nesifiksuojanti. Specialistai pateikė išvadą, jog defektai gali sukelti gaisrą ar kitas sunkias pasekmes, rekomenduota montuoti signalizaciją tik sutaisius automobilį.
  4. Oficialios Volkswagen AG atstovės Lietuvoje UAB „Autojuta“ 2016-11-24 pažymoje nurodyta: priekinis buferis ir priekiniai žibintai neatitinka gamyklinės komplektacijos ir veikia netinkamai; pažeisti kabeliai: kėbulas – variklis, saugiklių blokas – generatorius; sulūžęs variklio ventiliatorių rėmas; kiauras kondicionieriaus sistemos vamzdelis; sulaužyta elektrinė jungtis į pavarų dėžės valdymo bloką ir ant jo; nėra jungties starterio; sulūžęs akumuliatoriaus laikiklis ir jo dangtis; oro filtro korpusas yra ne nuo to automobilio; netvarkingos radijo antenos ir maitinimo jungtys. Pažymoje taip pat nurodyta, jog remontuojant automobilį gali pasireikšti ir kiti trūkumai. Kauno Volkswagen centro pateikta automobilio defektų šalinimo preliminari sąmata – 4176,05 Eur.
  5. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2016-12-07 atlikus papildomą techninių reikalavimų vertinimą, nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, t. y. netinkamas priekinių žibintų (artimosios ir tolimosios šviesos) sureguliavimas; skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; žibinte panaudotas nenumatytas šviesos šaltinis; rankiniu būdu valdomo lygio reguliavimo įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastoje padėtyje.
  6. IĮ „A. P. firma“, turinti turtą vertinančios įmonės kvalifikacijos atestatą, 2016-12-29 atliko automobilio vertinimą. Vertinimo ataskaitoje Nr. 16-1239 nurodyta transporto priemonės rinkos vertė 8 500 Eur su PVM. Transporto priemonės apžiūrėjimo akte Nr. 16-1239 nurodyta, jog automobilis vertinamas vizualios apžiūros bei pateiktų dokumentų dėl automobilio techninės būklės (UAB „Transporto elektronika“ 2016-11-14 defektų aktu, UAB „Autojuta“ 2016-11-24 pažyma, UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2016-12-07 techninių reikalavimų vertinimu) pagrindu. Automobilio būklė vertinimo metu: netvarkingas, važiuojantis, tačiau neatitinka gamintojo nustatytų techninių reikalavimų; nepataisyti ir netinkamai pataisyti apgadinimai ir defektai. Apgadinimų pobūdis: priekinė dalis ir kairysis šonas bei specialios sistemos. Nurodyta, jog automobilio priekinis stiklas neoriginalus, atlikti specialios paskirties pakeitimai, iš dalies perdažytas, galimi paslėpti kėbulo, kėbulo karkaso ir jo sudedamųjų dalių, priekinės pakabos ir jos sudedamųjų dalių apgadinimai, defektai, specialių sistemų pažeidimai, kuriems nustatyti reikalinga papildoma apžiūra ir sistemų testavimas bei diagnostika. Techniškai tvarkingo ginčo automobilio vidutinė rinkos vertė būtų 12 570 Eur. Iš vertinimo ataskaitoje pateiktų skaičiavimų matyti, jog pritaikius minimalų priimtiną koregavimo koeficientą 0,7 ir formulę, koreguota rinkos vertė sudaro 8 500 Eur. Būtent tokią pirkimo–pardavimo sutarties kainą ieškovas ir prašė nustatyti.
  7. V. Petrausko individualios įmonės 2017-02-02 keturių ratų reguliavimo ataskaitoje direktoriaus ranka padarytas įrašas, jog nustatytas automobilio išvirtimas, priekio dešinės pusės neįmanoma sureguliuoti; vizualiai nematyti, tačiau automobilis galbūt daužtas ir tinkamai nesuremontuotas. Įmonės direktoriaus prierašas padarytas ir pakartotinėje 2017-02-06 keturių ratų reguliavimo ataskaitoje, kurioje nurodyta, jog nustatytas automobilio išvirtimas, antrą kartą darant ratų suvedimą priekinis dešinysis ratas neatitinka normos reikalavimų, automobilis galbūt daužtas.
  8. Apeliantė argumentuoja tuo, jog automobiliu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, tai yra automobilis užsivedė ir važiavo, automobilio techninė apžiūra galiojo, ieškovas automobilį apžiūrėjo, išbandė, todėl pripažino, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Aplinkybė, kad ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, atsisakė patikrinti automobilį autoservise, liudija jo paties elgesį kaip neatitinkantį protingo, apdairaus ir rūpestingo pirkėjo elgesio, be to, apeliantės teigimu, apie automobilio defektus ji nežinojo, todėl negalėjo apie juos informuoti pirkėjo.
  9. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
  10. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).
  11. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
  12. CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
  13. Vadovaujantis Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.
  14. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
  15. Apeliantei argumentuojant, kad ginčo automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus reikalavimus ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, nes užsivedė ir važiavo, nusipirkęs automobilį ieškovas juo tą pačią dieną iš Klaipėdos nuvažiavo į Kauną, pažymėtina, jog naujausioje teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu, t. y. 2015-10-20. Tą patį patvirtina ir atsakovės pateikti UAB „Baltic Auto“ 2015-11-04 ir 2016-07-15 atliktos automobilio techninio aptarnavimo apžiūros dokumentai. Dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos (nagrinėjamu atveju iki 2017-10-20) jos techninė būklė gali pasikeisti (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Todėl tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
  16. Minėta, ieškovas automobilio defektams pagrįsti pateikė šios nutarties 20–24 punktuose išvardytus ir aptartus įrodymus, kuriuose nurodytus automobilio defektus teisėjų kolegija vertina kaip esminius, turinčius įtakos automobilio techninei būklei. Apeliantei teigiant, jog ieškovas pirko padėvėtą automobilį, todėl negalėjo tikėtis tokios kokybės, kaip pirkdamas naują automobilį, pažymėtina, jog negamyklinė komplektacija, neoriginalus priekinis stiklas ir kitos detalės, netvarkinga elektros instaliacija, nukarpyti, netvarkingai sujungti laidai, sulaužytos detalės, pažeista kėbulo geometrija nėra normali automobilio būklė, nulemta natūralaus susidėvėjimo ir nuolatinio naudojimo, kurios objektyviai galėjo tikėtis ieškovas. Pažymėtina ir aplinkybė, jog atsakovės skelbime nurodyta automobilio puiki būklė, aprašymas skelbime „be defektų“, „geros būklės, labai tvarkingas“ neatitinka realios automobilio būklės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog, jeigu pardavėja, kaip teigia, nežinojo apie aptartus automobilio defektus, ji neturėjo klaidinti pirkėjo teigdama, jog automobilis „be defektų“ ir „puikios būklės“. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog automobilis 2016-08-16 buvo patekęs į eismo įvykį ir, nors apgadinimai esminės įtakos automobilio būklei neturėjo, atsakovė, neatskleidusi šios aplinkybės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, elgėsi nesąžiningai. Juo labiau jog pareigą pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti įvykusius eismo įvykius apeliantė turėjo ir pagal Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymo Nr. 2B-231 reikalavimus. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė atsakovės įgaliotas asmuo. Tuo tarpu ieškovo 2017-03-13 turėtas eismo įvykis, priešingai, nei teigia apeliantė, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Jis įvyko praėjus keturiems mėnesiams po aptariamų automobilio trūkumų nustatymo.
  17. Vadovaujantis formuojama praktika, atsakovė, kaip pardavėja, turi byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įrodyti atsakovės atsakomybę šalinančius pagrindus. Ieškovo, kaip pirkėjo, nerūpestingumas nepasirūpinus specialia automobilio patikra savaime neeliminuoja pardavėjos atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
  18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog automobilio trūkumai sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui metu egzistavo, apie juos ieškovui tapo žinoma praėjus mažiau nei savaitei po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iš esmės automobilio trūkumų egzistavimo neginčija ir atsakovė. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar automobilio trūkumai galėjo būti objektyviai nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir ar jų nenustatymą lėmė paties ieškovo, kaip teigia apeliantė, elgesys.
  19. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Minėta, jog įrodyta, kad automobilio trūkumai egzistavo jo perdavimo pirkėjui metu ir buvo esminiai, lemiantys jo techninę būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytus automobilio trūkumus ir jų pobūdį, konstatuotina, jog neatlikus specialios automobilio patikros ir diagnostikos, neišardžius, o atliekant įprastą apžiūrą aptariami trūkumai nebūtų išaiškėję. Tokią išvadą patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės, jog automobilio trūkumai pradėjo aiškėti tik jį ardant signalizacijos įrengimui. Tai reiškia, jog automobilio trūkumai pagal savo pobūdį buvo paslėpti, vizualiai nematomi ir nepastebimi. Pažymėtina, jog ir IĮ „A. Pavasario firma“ atlikto automobilio vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog konkretiems pažeidimams nustatyti reikalinga papildoma apžiūra, sistemų testavimas ir diagnostika. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių aplinkybių nei ieškovo, nei jo draugo, su kuriuo apžiūrėjo automobilį prieš pirkimą, elgesys negali būti vertinamas kaip nepakankamai rūpestingas. Aplinkybė, kad ieškovas netikrino automobilio autoservise, tik patvirtina aplinkybę ir ieškovo teiginius, jog vizualiai apžiūrėjus automobilį ir jį išbandžius, abejonių dėl būklės nekilo. Nagrinėjamu atveju automobilio defektai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi.
  20. Įvertinus nustatytų automobilio trūkumų pobūdį ir mastą akivaizdu, kad automobilio kaina buvo netinkamai nustatyta. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisė reikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Minėta, jog ieškovas, remdamasis automobilio vertinimo išvada, nagrinėjamu atveju ir prašė sumažinti pirkto automobilio kainą iki 8500 Eur, priteisti jam iš atsakovės nurodytos ir sumokėtos kainos skirtumą – 2400 Eur, 602 Eur nuostolių, susijusių su automobilio defektų nustatymu ir vertinimu, atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimas yra proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti. Pažymėtina, jog išaiškėjus automobilio trūkumams, ieškovas iš karto bandė susisiekti su atsakove, siūlė ginčo sprendimo būdus ir prašė atsakovės pateikti jai priimtinus variantus, tačiau šalims susitarti nepavyko.
  21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniu skundu nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.
  22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  23. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
  2. Ieškovas prašo iš atsakovės (apeliantės) priteisti 350 Eur, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovui priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti ieškovui E. B. 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš atsakovės G. V.

Proceso dalyviai
Ryšiai