Byla 2-1425-793/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovo IF P&C Insurance AS filialo atstovui advokato padėjėjui A. U., atsakovės V. D. IĮ savininkui V. D. (V. D.) ir atsakovės atstovui advokatui A. S., tretiesiems asmenims J. R., R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo IF P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovei V. D. IĮ, tretieji asmenys J. R., G. Ž.-K., UAB „YIT Kausta būstas“, L. B., I. D., R. V., R. P., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas IF P&C Insurance AS filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. D. IĮ 41711,99 Lt patirto nuostolio, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas IF P&C Insurance AS filialas ir tretysis asmuo J. R. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas J. R. priklausantis butas, esantis ( - ). Butas buvo apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų ir nuo kitų žalų, taip pat buvo apdrausta bendroji civiline atsakomybė už naudojimąsi butu. Bute J. R. 2008 metų rudenį atliko remonto darbus. Santechnikos darbus pagal žodinį susitarimą tarp J. R. ir V. D. atliko V. D. IĮ. Atliekant santechnikos darbus vonios kambaryje užaklinant vamzdį V. D. individualios įmonės darbuotojai perveržė aklę, dėl šios priežasties pastaroji trūko ir iš vamzdžio grindyse, po plytelėmis nuolat bėgo vanduo. Dėl šios priežasties buvo padaryta turtinė žala tretiesiems asmenims: J. R. – 30511,60 Lt žala; G. Ž. – 5123,75 Lt žala; L. B. 5177,00 žala. Atsižvelgiant į tai, kad J. R. buvo apsidraudusi civilinę atsakomybę už naudojimąsi butu, draudimo išmokos prieš tai nurodytiems asmenims buvo išmokėtos. Be to, už J. R. priklausančio buto apžiūrą bei ataskaitos pateikimą nustatant žalos dydį bei priežastis Lars Krogius Ltd buvo sumokėta 988,64 Lt. Dėl šio įvykio V. D., V. D. IĮ savininkui, buvo išsiųstas prašymas atlyginti žalą. Tačiau atsakovas į šį prašymą nereagavo ir žalos neatlygino iki šios dienos. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (T I, b. l. 3-10).

32011-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą priteisti iš atsakovės V. D. IĮ 41711,99 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4125,70 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui IF P&C Insurance AS filialui (T I, b. l. 151-153).

4Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-07-27 gauti atsakovės V. D. IĮ prieštaravimai, kuriais atsakovė nesutiko tiek su ieškiniu, tiek su preliminariu sprendimu. Atsakovė nurodė, kad aklė perveržta nebuvo. Paaiškino, kad užsukta aklė po to, kai ją užsuko V. D. įmonės darbuotojai, vandens nepraleido. Visa sistema buvo išbandyta hidrauliniu slėgiu, ir jokie lašėjimai ar vandens tekėjimai užfiksuoti nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ne pati užbetonavo grindyse esančius vamzdžius po to, kai aklė buvo užsukta, o grindis betonavo atsakovei nežinomi asmenys/bendrovės, ir, atliekant grindų betonavimo darbus, jų atlikimo metu nurodoma aklė galėjo trūkti dėl įvairių priežasčių, ji galėjo būti kad ir netyčia pramušta atliekant betonavimo darbus, galėjo būti kitos aklės trūkimo priežastys. Nurodė, kad 2009-01-12 surašytas Pastatų sugadinimo - sunaikinimo aktas buvo surašytas vyriausiojo žalų eksperto R. B. bei pasirašytas jo ir J. R., todėl laikytinas tik minimų asmenų nuomone, o ne fakto konstatavimu, nes aklė tirta nebuvo, o ne specialistai nustatyti jos trūkimo priežasčių negalėjo. Pažymi, kad 2009-01-12 trūkusi aklė buvo pakeista ir pakartotinai buvo atliktas visos sitemos hidraulinis bandymas, bei surašytas 2009-01-12 Aktas apie atliktą bandymą. Prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti (T I, b. l. 166-168).

5Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-09-06 gautas ieškovo atsiliepimas į atsakovės prieštaravimus. Ieškovė nurodo, kad tai, jog perveržtos aklės trūko ne iš karto po jų sumontavimo, o vėliau yra įprasta, atliekant santechnikos darbus, be to, aklė galėjo trūkti ir iš karto, tačiau izoliacinė medžiaga dar kurį laiką galėjo sulaikyti vandens pratekėjimą. Pažymi, kad Šilumą vartojančių įrenginių bandymo hidrauliniu slėgiu aktai kelia abejonių, nes nei ieškovas, nei tretysis asmuo J. R. su šiais aktais nebuvo supažindinti ir jiems šių aktų egzemplioriai nebuvo pateikti. Teigia, kad po 2009-01-12 apžiūros vonios kambaryje trūkusią aklę savanoriškai pakeitė būtent atsakovė. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė, todėl ieškovė mano, kad atsakovė prisiėmė savo atsakomybę dėl nekokybiškai atliktų darbų. Pažymi, kad atsakovė trečiųjų asmenų kaltės nenurodė ir neįrodė. Ieškovas įsitikinęs, kad įrodytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės 2011-06-17 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (T II, b. l. 3-5).

6Ieškovo IF P&C Insurance AS filialo atstovas advokato padėjėjas A. U. ieškinį palaiko.

7Atsakovės V. D. IĮ savininkas V. D. su ieškiniu nesutinka.

8Atsakovės atstovas advokatas A. S. su ieškiniu nesutinka.

9Tretysis asmuo J. R. su ieškiniu sutinka.

10Tretysis asmuo R. V. su ieškiniu nesutinka.

11Ieškovo IF P&C Insurance AS filialo atstovas advokato padėjėjas A. U. teismo posėdyje patvirtino ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus dėl 2011-06-17 preliminaraus sprendimo nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad lokalinė sąmata Nr. S001 buvo sudaryta iki pirmojo užliejimo, lokalinė sąmata Nr. S002 buvo sudaryta po pirmojo užliejimo, kuomet trūko aklė vonioje po betonuotomis grindimis, lokalinė sąmata Nr. S003 – po antrojo užliejimo, kuomet trūko aklė sienoje. Pažymi, kad žalą pagal visas prieš tai nurodytas lokalines sąmatas ieškovas trečiajam asmeniui J. R. apmokėjo pilnai per du kartus, pirmą dalį sumokant po pirmojo užliejimo, o antrą dalį po antrojo užliejimo. Nurodė, kad trečiojo asmens J. R. paaiškinimais, santechnikos darbų, išskyrus atsakovės darbuotojus, daugiau niekas neatlikinėjo. Pabrėžė, kad atsakovė atlikti ekspertizę aklės trūkimo priežasčiai nustatyti atsisakė. Nurodė, kad ieškovas atlygino žalą ir kitiems ją patyrusiems asmenims. Ieškovas išmokėjęs visiems žalą patyrusiems asmenims nustatytas draudimo išmokas, kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, tačiau atsakovė į prašymus nereagavo. Remiantis liudytojų parodymais pažymėjo, kad aklės vonioje po grindimis ir sienoje, trūko dėl to, kad atsakovės darbuotojai jas perveržė. Prašo ieškinį tenkinti bei priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokatės I. K. įrodymų rinkimu, ieškinio parengimo, advokato padėjėjo pagalba ir kt.

12Atsakovės V. D. IĮ savininkas V. D. teismo posėdyje sutiko su atsakovės atstovo advokato A. S. išdėstyta pozicija ir prašė ieškinį atmesti.

13Atsakovės atstovas advokatas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nagrinėjama situacija turėtų būti suskirstyta į du etapus: pirmas – aklės trūkimas vonioje po grindimis; antras – aklės trūkimas sienoje. Pažymėjo, kad niekas neginčija, jog darbus atliko atsakovė ir, kad aklės yra trūkusios, tačiau ar dėl to yra atsakovės kaltė – neįrodyta. Nurodė, kad atsakovės darbuotojai nuėmė kriauklę, vonią, klozetą, užaklino vamzdžius. Pabrėžė, kad tiksli aklės trūkimo priežastis nenustatyta, yra tik daugumos nuomonė, kad ji trūko dėl perveržimo. Pažymėjo, kad jei aklė būtų trūkusi nuo perveržimo, tai būtų pastebėję grindis betonuoti atėję darbuotojai. Aklė trūko po tam tikro laikotarpio ir kitų darbų atlikimo. Teigė, kad tas faktas, jog atsakovės savininkas pasirašė 2009-01-12 surašytą Pastatų sugadinimo - sunaikinimo aktą, atsakovės kaltės neįrodo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės darbuotojai nuėmę kriauklę sienoje uždėjo laikinas plastmasines akles, tačiau fiksuojant avarijos padarinius buvo nustatyta, kad trūko metalinės aklės, sienoje rastas betonas. Atsakovės atstovas abejoja ieškinio pagrįstumu, mano, jog nėra aišku kokius darbus atliko atsakovės darbuotojai ir kokius padarinius užfiksavo ieškovas. Pažymėjo, kad atsakovės darbuotojai betonavimo darbų neatliko, sienos negriovė. Teigė, kad santechnika pravedama paprastai tik po sienų išlyginimo, sutvarkymo. Nurodė, kad aklės sienoje po atsakovės darbuotojų darbų atlikimo buvo pakeistos, aklė po grindimis trūko dėl išorinio poveikio. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmesti.

14Tretysis asmuo J. R. teismo posėdyje sutiko su ieškovo ieškiniu ir nurodė, kad aklės trūko dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Kokios aklės buvo uždėtos ant sienoje esančių vamzdžių, paaiškinti negali. Nesutinka su atsakovės atstovo advokato išdėstyta nuomone, kad aklės trūko dėl betonavimo darbų. Mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintas.

15Tretysis asmuo R. V. teismo posėdyje sutiko su atsakovės atstovo advokato A. S. išdėstyta pozicija ir papildomai nurodė, kad pirmą kartą atvykęs pas J. R. su kitais darbuotojais nuėmė unitazą, kriauklę ir iš sienos išeinančius vamzdžius užaklino plastmasinėmis aklėmis. Pažymėjo, kad atvykęs sekantį kartą pas J. R. jau matė įrengtą gyvatuką, kurio atsakovės darbuotojai neįrenginėjo. Teigė, kad atsakovės darbuotojai vamzdžius buvo palikę atvirus. Prašė ieškinį atmesti.

16Preliminarus sprendimas pakeistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

18Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-04-01 ieškovas UAB If draudimas (šiuo metu IF P&C Insurance AS) ir AB Sampo bankas sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. PSNT 2008-001/SB, pagal kurią buvo apdraustas paskolos gavėjo AB Sampo bankui įkeistas turtas ir tuo pagrindu 2008-11-13 išduotas Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Serija PSNTA Nr. 00004422 (T I, b. l. 29-41). Iš 2009-01-12 Pastatų sugadinimo – sunaikinimo akto nustatyta, kad J. R. bute, esančiame ( - ), vonios kambaryje po grindimis trūko karšto vandens aklė (T I, b.l. 43). Iš nepriklausomo siurverjerio Lars Krogius Baltic Ltd (Lietuva) atliktų apgadintų patalpų (buto), esančių ( - ), apmatavimų ir sudarytos atstatymo darbų lokalinės sąmatos matyti, kad minėto buto apgadinimų priežastis yra drėgmė, kuri atsirado nesandariam vandentiekio vamzdžiui vonios patalpoje, ir ventiliacijos nepakankamumas. Atstatymo darbų išlaidos sudaro 18154,22 Lt (T I, b. l. 45-62). Ieškovas 2009-03-03 pranešimu Nr. C/PS/1832 kreipėsi į atsakovės V. D. IĮ savininką V. D., pranešdama apie J. R. bute, esančiame ( - ), apgadintą turtą, bei kviesdama bendrabiauti ir dalyvauti įvykio reguliavime ir nuostolių dydžio nustatyme (T I, b. l. 63). Dėl iškilusių naujų žalos aplinkybių ir pasekmių, J. R. kreipėsi į UAB „Nerstata“, kuri jos užsakymu sudarė Lokalinę sąmatą Nr. S002, Nr. S003, 22925,96 Lt ir 6585,64 Lt sumai ir už suteiktas paslaugas pateikė J. R. PVM sąskaitas faktūras Serija Ner. Nr. 00084 ir Serija Ner. Nr. 00085. Apie prieš tai minėtas aplinkybes, su prašymu atlyginti papildomas išlaidas, J. R. pranešė ieškovui (T I, b. l. 64-72). 2009-08-26 PVM sąskaita faktūra Serija REV Nr. 200900089 patvirtina, kad J. R. iš UAB „Reval baldai“ užsisakė baldų detales, atramas stalviršių bei paslaugas, susijusias su baldų išardymu ir surinkimu (T I, b. l. 73). Iš ieškovo 2011-05-30 pažymos Nr. C/PS/1832 ir pridėtų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas dėl 2009-01-08 įvykusio užliejimo bute, esančiame ( - ), išmokėjo 31411,24 Lt draudimo išmoką (T I, b. l. 74-80). 2009-09-14 su prašymu atlyginti žalą Nr. RG-C/PS/1832 ieškovas kreipėsi į atsakovės savininką, prašydamas jį atlyginti 30411,24 Lt patirtą žalą (T I, b. l. 81). AB „Lietuvos draudimas“ 2009-07-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu atlyginti 5123,75 Lt žalą, susijusią su išmokos G. Ž., gyvenančiai ( - ), išmokėjimu dėl 2009-01-08 įvykusios avarijos (T I, b. l. 82-83). Iš 2009-01-08 UAB „YIT Kausta būstas“ sudaryto Vidaus sistemos sandarumo hidraulinio (arba suspaustu oru) bandymo akto Nr. 1 matyti, kad bute, esančiame ( - ), įrengta sanitarinė vidaus sistema hidraulinio bandymo neišlaikė (T I, b. l. 84). Iš Swedbank, AB banko 2009-04-17 rašto dėl draudimo išmokos išmokėjimo Nr. KL-SR-1825 matyti, kad Swedbank, AB bankas, kuriam tretysis asmuo G. Ž. įkeitė nuosavybės teise priklauantį butą, esantį Minijos g. 11-57, Klaipėda, sutinka, jog AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraustas minėtas butas, išmokėtų G. Ž. priskaičiuotą draudimo išmoką (T I, b. l. 90). Iš UAB „Nerstata“, su kuria G. Ž. 2009-03-03 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 03/03/09-01, 2009-04-02 pažymos apie G. Ž. bute, esančiame ( - ), atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas Nr. 70 ir Atliktų darbų akto A001 matyti, kad atliktų darbų vertė sudarė 5443,64 Lt (T I, b. l. 92-96, 110-115). G. Ž. 2009-01-12 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su pranešimu apie jos buto, esančio ( - ), užliejimą. Remiantis prieš tai nurodytu pranešimu AB „Lietuvos draudimas“ atliko turto žalos vertinimą ir 2009-01-12 sudarė Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, iš kurio matyti, kad iš J. R. buto įvyko jos (G. Ž.) buto užliejimas, turto apgadinimas, sunaikinimas (T I, b. l. 100-104). Ieškovas su 2009-11-20 Prašymu atlyginti žalą Nr. RG-C/PS/1991 kreipėsi į atsakovės savininką V. D., prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su draudimo išmokos G. Ž. išmokėjimu (T I, b. l. 121). AB „Lietuvos draudimas“ 2009-07-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu atlyginti 5177,00 Lt žalą, susijusią su išmokos L. B. išmokėjimu dėl 2009-01-08 įvykusios avarijos (T I, b. l. 122). Iš Swedbank, AB banko 2009-03-12 rašto dėl draudimo išmokos išmokėjimo Nr. KL-SR-1213 matyti, kad Swedbank, AB bankas, kuriam tretysis asmuo L. B. įkeitė nuosavybės teise priklauantį butą, esantį ( - ), sutinka, jog AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraustas minėtas butas, išmokėtų L. B. priskaičiuotą draudimo išmoką (T I, b. l. 123). AB „Lietuvos draudimas“ atliko L. B. turto žalos vertinimą ir 2009-01-12 sudarė Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, iš kurio matyti, kad iš J. R. buto įvyko jos (L. B.) buto užliejimas, turto apgadinimas, sunaikinimas. Ieškovas, išmokėjęs L. B. jos patirtą žalą, ieškovas 2009-11-25 Prašymu atlyginti žalą Nr. RG-C/PS/1989 kreipėsi į atsakovės savininką V. D., prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su 5177,00 Lt draudimo išmokos L. B. išmokėjimu (T I, b. l. 137). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad J. R. buvo padaryta turtinė žala, užliejus jos butą, esantį ( - ). Matyti užlieto buto plotai, trūkusios sienoje aklės ir t.t. (T II, b.l. 65-75, 90-91, 114-115). Iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009-03-26 rašto dėl draudimo išmokos matyti, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kuriam tretysis asmuo J. R. įkeitė nuosavybės teise priklauantį butą, esantį ( - ), sutinka, jog ieškovas IF P&C Insurance AS, kuris apdraudė minėtą butą, išmokėtų J. R. priskaičiuotą draudimo išmoką (T II, b. l. 141). Iš UAB „Nerstata“, su kuria J. R. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 08/08/11, Lokalinės sąmatos Nr. S001 matyti, kad buto, esančio ( - ), apdailos darbų kaina sudarė 21164,38 Lt (T II, b. l. 146-149). Iš atsakovės V. D. IĮ važtaraščio apie atliktus darbus ir panaudotas medžiagas bute, esančiame ( - ), matyti, kad atsakovės darbuotojai atlikdami darbus minėtame bute, naudojo tiek metalines, tiek plastmasines akles (T II, b. l. 150).

19Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai nėra specialus civilinės atsakomybės atvejis, todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovės V. D. IĮ prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

20Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

21CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

22Ieškovas reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – atsakovės darbuotojų netinkamai ir nekokybiškai atliktų santechnikos darbų, perveržus aklę pastaroji trūko ir įvyko vandentiekio avarija, nutekėjo vanduo ir apgadino trijų asmenų turtą.

23Bylos medžiaga nustatyta ir atsakovės darbuotojai R. V. bei R. P. teismo posėdyje patvirtino, kad J. R. bute, esančiame ( - ), vonios kambaryje po grindimis užaklino karšto vandens vamzdį, užsukdami metalinę aklę. Apžiūrėjus byloje esantį daiktinį įrodymą – aklę, matyti, jog įtrūkimas yra skersai per visą aklės aukštį esantį sriegį. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. J. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, jog tokio pobūdžio įtrūkimas labiausiai tikėtinas per stipriai užveržus aklę.

24Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovės darbuotojai, atlikdami santechnikos darbus ir užsukdami aklę, veikė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir tai laikytina neteisėtais atsakovės veiksmais. Pažymėtina, jog atsakovės kaltė pasireiškia tuo, jog nekokybiškai atliko santechnikos darbus. Laikytinas pagrįstu ieškovo argumentas, jog V. D. IĮ savo lėšomis ir jėgomis pakeitė trūkusią aklę vonios kambario grindyse ir iš esmės pripažino savo kaltę dėl nekokybiškai atlikto vamzdžio užaklinimo.

25Dėl žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

26Ginčas byloje dėl žalos dydžio nekilo. Atsakovė nepateikė savo žalos dydžio paskaičiavimo, todėl laikytina, jog sutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Konstatuotina, jog ieškovas įrodė, kad dėl įvykio, kurio metu buvo užpiltas J. R. butas, esantis ( - ), apgadinus turtą buvo padaryta 24825,60 Lt žala, įskaitant 899,64 Lt už buto apžiūrą bei atsakaitos pateikimą. Nustačius, kad turtas buvo apgadintas įvykus vandentiekio avarijai ir vandeniui užpylus trečiųjų asmenų butus, konstatuotina, jog dėl neteisėtų ir kaltų atsakovės veiksmų, nekokybiškai atlikus santechnikos darbus, ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

27LR CK 6.24 str. 1 d. nustatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, jog žalą šiuo konkrečiu atveju dėl J. R. turto apgadinimo turi atlyginti atsakovė.

28Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė ir nustatyti atsakovės V. D. IĮ neteisėti veiksmai ir kaltė bei nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

29Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės žalą dėl trečiųjų asmenų G. Ž.-K. bei L. B. turto apgadinimo, dėl J. R. bute įvykusios vandentiekio avarijos grindžia subrogacijos taisyklėmis.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad subrogacija, numatyta CK 6.1015 straipsnyje, ir yra CK 101 straipsnio 4 dalyje numatyta įstatyminė cesija, t. y. CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose. Subrogacijos sampratą, taip pat ir CK 6.1015 straipsnį reikia aiškinti ir taikyti atsižvelgiant į subrogacijos tikslus. Subrogacijos tikslas yra įtvirtinti įstatymo nustatytos bendrosios taisyklės išimtį, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą. Išimtys nustatomos tam, kad kreditorius išlaikytų visas buvusio kreditoriaus teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymiškai numatant subrogacijos atvejus jau pati jos formuluotė nukreipia į kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra galimi du variantai:

311) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė (pvz., CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Čia subrogacija negalima pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį. Tokiais atvejais draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad įvykus draudiminiam įvykiui neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba, pavyzdžiui, draudikas, apdraudęs darbdavio civilinę atsakomybę, neįgytų teisės reikalauti išmokėtų sumų iš darbdavio darbuotojų, t. y. draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokiu atveju draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį. Taigi CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju taikytinos, tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui);

322) kitokia situacija yra tuo atveju, jei civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens. Tada draudikas, atlyginęs žalą už savo draudėją, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei šis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (savo interesą) – solidariai į tą asmenį ir jo draudiką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005).

33Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje sprendžiamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos taisyklės. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007), pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

34Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog apdraudus trečiojo asmens J. R. civilinę atsakomybę susiklostė prieš tai nurodyta antroji situacija ir taikant šį teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad dėl žalos, padarytos G. Ž.-K. bei L. B. turtui, atsakinga yra atsakovė V. D. individuali įmonė.

35Atsakovė neginčijo tretiesiems asmenims G. Ž.-K. ir L. B. turtui padarytos žalos dydžio bei ieškovės išmokėtų AB „Lietuvos draudimas“ 5123,75 Lt draudimo išmokos dydžio už G. Ž.-K. turto, buto adresu ( - ), apgadinimą bei 5177,00 Lt draudimo išmokos dydžio už L. B. turto, buto adresu Minijos g. 11-69, Klaipėda, apgadinimą. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovas įrodė, kad dėl AB „Lietuvos draudimas“ atlygintų draudimo išmokų patyrė 10300,75 Lt žalą.

36Atsižvelgiant į teismo padarytą išvadą, kad ieškovas įrodė ir nustatyti atsakovės V. D. IĮ neteisėti veiksmai ir kaltė bei nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, esant prieš tai nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, jog taikant subrogacijos taisykles ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės dėl AB „Lietuvos draudimas“ atlygintų draudimo išmokų patirtos 10300,75 Lt žalos pagrįstas ir tenkintinas.

37Ištyrus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, konstatuotina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas įrodė visas būtinas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 35126,35 Lt (24825,60 + 10300,75 = 35126,35 Lt) įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.

38Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pasisakyta ne vienoje nutartyje, kur nurodoma, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

39Pažymėtina, jog ieškovo atstovo argumentai dėl antrojo įvykio faktinių aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog abu įvykiai įvyko vonios kambaryje, po grindimis, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog antrasis vandens nutekėjimo faktas buvo nustatytas dėl sienoje esančių vamzdžių netinkamo užaklinimo. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas, jog ieškovės bute jokie kiti darbuotojai išskyrus atsakovės darbuotojus J. R. bute santechnikos darbų neatliko, nes sienoje esančių vamzdžių akles po antrą kartą nustatyto aklių trūkimo pakeitė ne atsakovės darbuotojai. Pažymėtina tai, jog ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad po antrojo įvykio aklę pakeitė UAB „Nerstata“, kuri trečiojo asmens J. R. bute, esančiame Minijos g. 11-75, Klaipėdoje, atliko patalpų apdailos darbus. Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja tik minėtais trečiojo asmens J. R. paaiškinimais, kad niekas išskyrus atsakovę santechnikos darbų neatliko, tačiau pati J. R. teismo posėdyje nurodė, jog nematė, kokius konkrečiai darbus atliko atsakovės darbuotojai, ir nematė, jog akles ant sienoje esančių vandentiekio vamzdžių užsuko atsakovės darbuotojai. Iš byloje esančio atsakovės V. D. IĮ važtaraščio apie atliktus darbus ir panaudotas medžiagas bute, esančiame ( - ), matyti, kad atsakovės darbuotojai, atlikdami darbus minėtame bute, panaudojo 2 vnt. plastmasinių aklių, todėl laikytini patikimais trečiojo asmens R. V. paaiškinimai, jog po kriauklės nuėmimo į likusius ir iš sienos į išorę išeinančius, o ne sienoje likusius vandentiekių vamzdžių galus įsuko plastmasines akles.

40Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

41Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina jog egzistuoja buvus faktą, kad vandentiekio vamzdžius vonios kambario sienoje užaklino ne V. D. IĮ darbuotojai, o kitas asmuo. Pažymėtina ir tai, jog apžiūrint apgadintą butą ir nustatant žalą po antrą kartą nustatyto įvykio - vandens nutekėjimo 2009 m. rugpjūčio mėnesį, atsakovės atstovai nebuvo kviečiami. Be to, po antro įvykio apžiūros trūkusios aklės nebuvo paimtos ir paliktos saugoti pas ieškovą su visais kitais žalos administravimo dokumentais ir įrodymais, kaip po 2009-01-12 vykusios apžiūros.

42Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovės V. D. IĮ darbuotojai užaklino J. R. bute, esančiame ( - ), vonios kambario sienoje buvusius vandentiekio vamzdžius, todėl konstatuotina, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas neįrodė būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų ieškinys dalyje dėl 6585,64 Lt žalos atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų.

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, kad patenkinta 84,00 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta 16,00 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės V. D. IĮ ieškovui priteistina 84,00 procentai jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš ieškovo atsakovei priteistina 16,00 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

45Nustatyta, kad ieškinys apmokėtas 625,70 Lt žyminiu mokesčiu (T I, b. l. 11-12). Be to, nustatyta, kad ieškovas patyrė 5900,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (T I, b. l. 145-146, T II, b. l. 51-52, 110-113, 143-144). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovui priteistina 5481,59 Lt bylinėjimosi išlaidų.

46Nustatyta, kad atsakovė patyrė 3000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (T II, b. l. 145). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, iš ieškovo atsakovei priteistina 480,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

47Taikant tarpusavio įskaitymo būdą iš atsakovės ieškovui priteistina 5001,59 Lt bylinėjimosi išlaidų.

48Daiktinis įrodymas – trūkusi metalinė aklė paliktina saugoti prie bylos.

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286 str.,

Nutarė

50pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 preliminarų sprendimą.

51Ieškinį tenkinti iš dalies.

52Priteisti iš atsakovės V. D. IĮ, kodas 141237071, 35126,35 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt šešis Lt 35 ct) žalos atlyginimą ir 5001,59 Lt (penkis tūkstančius vieną Lt 59 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui IF P&C Insurance AS filialui, kodas 302279548.

53Daiktinį įrodymą – trūkusią metalinę aklę palikti saugoti prie bylos.

54Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant... 2. ieškovas IF P&C Insurance AS filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 3. 2011-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė preliminarų... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-07-27 gauti atsakovės V. D. IĮ... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-09-06 gautas ieškovo atsiliepimas į... 6. Ieškovo IF P&C Insurance AS filialo atstovas advokato padėjėjas A. U.... 7. Atsakovės V. D. IĮ savininkas V. D. su ieškiniu nesutinka.... 8. Atsakovės atstovas advokatas A. S. su ieškiniu nesutinka.... 9. Tretysis asmuo J. R. su ieškiniu sutinka.... 10. Tretysis asmuo R. V. su ieškiniu nesutinka.... 11. Ieškovo IF P&C Insurance AS filialo atstovas advokato padėjėjas A. U.... 12. Atsakovės V. D. IĮ savininkas V. D. teismo posėdyje sutiko su atsakovės... 13. Atsakovės atstovas advokatas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad... 14. Tretysis asmuo J. R. teismo posėdyje sutiko su ieškovo ieškiniu ir nurodė,... 15. Tretysis asmuo R. V. teismo posėdyje sutiko su atsakovės atstovo advokato A.... 16. Preliminarus sprendimas pakeistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-04-01 ieškovas... 19. Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, atlyginimo, teismas pirmiausia... 20. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.... 21. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių... 22. Ieškovas reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų... 23. Bylos medžiaga nustatyta ir atsakovės darbuotojai R. V. bei R. P. teismo... 24. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovės darbuotojai,... 25. Dėl žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.... 26. Ginčas byloje dėl žalos dydžio nekilo. Atsakovė nepateikė savo žalos... 27. LR CK 6.24 str. 1 d. nustatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo... 28. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytoms faktinėms... 29. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovės žalą dėl trečiųjų asmenų... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką yra... 31. 1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra... 32. 2) kitokia situacija yra tuo atveju, jei civilinės atsakomybės draudikas ir... 33. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į joje sprendžiamo ginčo pobūdį,... 34. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog apdraudus trečiojo asmens J. R.... 35. Atsakovė neginčijo tretiesiems asmenims G. Ž.-K. ir L. B. turtui padarytos... 36. Atsižvelgiant į teismo padarytą išvadą, kad ieškovas įrodė ir nustatyti... 37. Ištyrus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius... 38. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pasisakyta ne vienoje... 39. Pažymėtina, jog ieškovo atstovo argumentai dėl antrojo įvykio faktinių... 40. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja... 41. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų... 42. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. Nustatyta, kad ieškinys apmokėtas 625,70 Lt žyminiu mokesčiu (T I, b. l.... 46. Nustatyta, kad atsakovė patyrė 3000,00 Lt išlaidų advokato teisinei... 47. Taikant tarpusavio įskaitymo būdą iš atsakovės ieškovui priteistina... 48. Daiktinis įrodymas – trūkusi metalinė aklė paliktina saugoti prie bylos.... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286... 50. pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-17 preliminarų... 51. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 52. Priteisti iš atsakovės V. D. IĮ, kodas 141237071, 35126,35 Lt (trisdešimt... 53. Daiktinį įrodymą – trūkusią metalinę aklę palikti saugoti prie bylos.... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...