Byla 2A-1515-538/2012

Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. R., G. Ž.-K., UAB „YIT Kausta būstas“, L. B., I. D., R. V., R. P., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1425-793/2012 pagal ieškovo IF P&C Insurance AS filialo ieškinį atsakovei V. D. individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. R., G. Ž.-K., UAB „YIT Kausta būstas“, L. B., I. D., R. V., R. P., bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės V. D. IĮ 41 711,99 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu J. R. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas pastarajai priklausantis butas, esantis Minijos g. 11-75, Klaipėdoje. Butas buvo apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų ir nuo kitų žalų, taip pat buvo apdrausta trečiojo asmens bendroji civilinė atsakomybė už naudojimąsi butu. Bute J. R. 2008 metų rudenį atliko remonto darbus. Santechnikos darbus pagal žodinį susitarimą tarp savininkės ir V. D. atliko V. D. IĮ. Atliekant santechnikos darbus vonios kambaryje užaklinant vamzdį, V. D. individualios įmonės darbuotojams perveržus aklę, ši trūko ir iš vamzdžio grindyse po plytelėmis nuolat bėgo vanduo. Dėl šios priežasties buvo padaryta turtinė žala tretiesiems asmenims: 24 825,60 Lt – J. R., 5 123,75 Lt – G. Ž., 5 177 Lt – L. B.. G. Ž.-K. ir L. B. žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“, kuriam ieškovas šias sumas atlygino, kaip J. R. civilinės atsakomybės draudikas. Be to, už J. R. priklausančio buto apžiūrą bei ataskaitos pateikimą nustatant žalos dydį bei priežastis Lars Krogius Ltd buvo sumokėta 899,64 Lt. Po 2009-01-12 apžiūros vonios kambaryje trūkusią aklę pakeitė pati atsakovė. 2009-08-07 buvo nustatyta, kad dar kartą trūko atsakovės pakeista aklė. Papildomai buvo nustatyta žala, kurios pašalinimas kainavo 6 585,64 Lt. Po antrojo įvykio aklę pakeitė UAB „Nerstata“. Atsakovė į ieškovo pretenzijas atlyginti žalą nereagavo.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjama situacija turėtų būti suskirstyta į du etapus: pirmas – aklės trūkimas vonioje po grindimis; antras – aklės trūkimas sienoje. Aklė po grindimis perveržta nebuvo, nes po to, kai ją užsuko V. D. įmonės darbuotojai, ji vandens nepraleido. Visa sistema buvo išbandyta hidrauliniu slėgiu, ir jokie lašėjimai ar vandens tekėjimai užfiksuoti nebuvo. Aklė galėjo trūkti dėl išorinio poveikio grindų betonavimo darbų, kuriuos atliko ne atsakovė, metu ar dėl kitų ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių. 2009-01-12 surašytas Pastatų sugadinimo–sunaikinimo aktas buvo surašytas vyriausiojo žalų eksperto R. B. bei pasirašytas V. D. ir J. R., todėl laikytinas tik minimų asmenų nuomone, o ne fakto konstatavimu, nes aklė tirta nebuvo, o ne specialistai nustatyti jos trūkimo priežasčių negalėjo. Pažymi, kad 2009-01-12 trūkusi aklė buvo pakeista ir pakartotinai buvo atliktas visos sistemos hidraulinis bandymas, bei surašytas 2009-01-12 aktas apie atliktą bandymą. Atsakovės darbuotojai akles sienoje įsuko plastmasines, tačiau jos buvo pakeistos ne atsakovės darbuotojų.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteisė 35 126,35 Lt žalos atlyginimo ir 5 001,59 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis liudytojo A. J. paaiškinimais, jog tokio pobūdžio aklės įtrūkimas labiausiai tikėtinas ją per stipriai užveržus, konstatavo, jog atsakovės darbuotojai, atlikdami santechnikos darbus ir užsukdami aklę, veikė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir tai laikytina neteisėtais atsakovės veiksmais. Teismas padarė išvadą, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl tretiesiems asmenims G. Ž.-K., L. B. ir J. R., užliejant jų butus, padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieškovė tretiesiems asmenims šią žalą atlygino, ji turi į atsakovę reikalavimo teisę pagal subrogacijos taisykles. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė atsakinga ir dėl antrojo įvykio, nes antrą kartą aklė trūko ne grindyse, o sienoje, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina buvus faktą, kad vandentiekio vamzdžius vonios kambario sienoje užaklino ne V. D. IĮ darbuotojai, o kitas asmuo. Nenustačius būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimą dėl 6 585,64 Lt žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad neginčija žalos fakto ir dydžio, tačiau nepripažįsta buvus atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai įrodymus vertino ieškovo naudai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad būtent dėl atsakovės veiksmų – per stipriai užveržus aklę – pastaroji trūko. Bylos nagrinėjimo metu kaip tik buvo nustatyta (J. R., R. V., R. P. parodymai), kad pabaigus santechnikos darbus, jokių aklės įtrūkimų nebuvo, iš užaklinto karšto vandens vamzdžio nebuvo jokių vandens tekėjimo/prasisunkimo požymių. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad po vamzdžio užaklinimo bute buvo atliekami kiti darbai – užaklintas vamzdis buvo užbetonuotas, vonios grindys buvo užklijuotos plytelėmis, ir šiuos darbus atliko ne atsakovė, o J. R. neįvardyti asmenys. Taigi teismas neturėjo pagrindo neginčijamai nustatyti aklės trūkimo priežastį konstatuodamas, kad ši trūko būtent nuo perveržimo. Liudytojo A. J. paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi jis nėra metalo atsparumo ar kitokių fizinių metalo parametrų specialistas, o jo teismui išsakyta nuomonė kaip tik patvirtina tai, kad aklė galėjo trūkti dėl kitų metalui daromo fizinio poveikio priežasčių, pavyzdžiui, betonuojant grindis, pastebėjus vandens prasisunkimą – griaunant grindis ir išdaužant betoną toje vietoje, kur vamzdis ir aklė buvo užbetonuoti, ir pan. Tikslus aklės trūkimo momentas ir priežastys byloje nebuvo nustatyti, kaip nebuvo nustatyti ir asmenys, kurie atliko kitus aklės trūkimui galinčius turėti įtakos darbus po to, kai vamzdžio užaklinimo darbus atliko atsakovė. Taip pat neginčijamu atsakovės kaltės įrodymu negalima laikyti aplinkybės, kad atsakovė savo jėgomis ir lėšomis pakeitė trūkusią aklę. Atsakovė buvo kviečiamas J. R. pastebėjus vandens nuotėkį. Atsakovė yra santechnikos darbų specialistė ir ji visada turi avariniam vandens nuotėkiui sustabdyti būtinas priemones, todėl atsakovės darbuotojai ir atvyko į J. R. butą. Kad šiame bute reikės keisti aklę, jie nežinojo ir specialiai tam nesiruošė. Todėl aklės pakeitimo aplinkybės, kuri laikytina atsitiktine, teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip atsakovės pasiruošimą tvarkyti savo darbo broką ir laikyti neginčijamu atsakovės kaltės pripažinimu. Kadangi nėra atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos, ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Laikytina, kad ieškovas savo nuožiūra ir rizika sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokas, visiškai nesiaiškindamas to, ar asmuo, iš kurio jis šioje byloje reikalauja žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu, apskritai yra kaltas dėl žalos atsiradimo.

7Ieškovas atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nurodant, kad priteisiama iš atsakovės UAB „Santdema“ bei subsidiariai iš V. D. ir I. D., atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, kadangi dar 2011-12-06, t. y. tą pačią diena, kai buvo pirmasis parengiamasis teismo posėdis, atsakovės savininkas V. D. VĮ Registrų centui pateikė sprendimą dėl individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę. 2012-03-07 buvo įregistruota UAB „Santdema“, kuri buvo pertvarkyta iš V. D. IĮ. Apeliantė šias aplinkybes nutylėjo net apeliaciniame skunde (arba neinformavo savo advokato, pateikusio skundą). Dėl to ieškovas negalėjo pareikšti reikalavimo subsidiariai atsakingam individualios įmonės savininkui V. D. CK 2.104 str. 2 dalies pagrindu. Atitinkamai atsakove šioje byloje turėjo būti ir V. D. sutuoktinė I. D., kadangi individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, todėl priklausė jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nurodant naują įmonės pavadinimą bei subsidiarią individualios įmonės savininkų atsakomybę. Dėl apeliacinio skundo argumentų ieškovas nurodo, kad 2009-01-12 pastatų sugadinimo–sunaikinimo akte, kurį pasirašė ir atsakovės savininkas, nurodyta įvykio priežastis: vonios kambaryje po grindimis esančio karšto vandens aklės trūkimas. Aklė trūkusi per visą aukštį, įtrūkimas prasideda nuo apatinės dalies, t. y. nuo kur prasideda sriegis. Akivaizdu, jog toks aklės trūkimas atsirado dėl to, jog ši buvo perveržta. Atsakovas nepagrįstai remiasi R. V. ir R. P. parodymais, kad pabaigus santechnikos darbus jokių aklės įtrūkimų nebuvo, kadangi šie yra atsakovės darbuotojai, suinteresuoti bylos baigtimi. J. R. nurodė, kad iš viso nematė užaklinto vamzdžio ir negalėjo nurodyti, ar buvo vandens nutekėjimas / persisunkimas iš užaklinto vamzdžio, ar ne. Nepagrįstos ir apeliantės prielaidos, kad aklė galėjo trūkti dėl kitų asmenų vėliau atliktų remonto darbų. Ant pateikto daiktinio įrodymo – trūkusios aklės – nėra jokių išorinio pažeidimo požymių. Priešingai, kaip nurodė byloje liudijęs A. J., turintis didelę patirtį statybų ir santechnikos srityje, tokio pobūdžio įtrūkimas labiausiai tikėtinas perveržus aklę. Be to, pasirengimo bylos nagrinėjimui metu buvo keliamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti aklės trūkimo priežastį, tačiau atsakovės atstovams susipažinus su byloje pateiktu daiktiniu įrodymu, atsakovė nepageidavo skirti ekspertizę. Atsakovė yra juridinis asmuo, kurio tikslas yra siekti pelno, todėl už papildomai atliktus darbus (aklės pakeitimą) ir medžiagas (naują aklę) turėjo teisę prašyti atlyginti buto savininkę J. R., tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad tokiu būdu atsakovė pripažino atkliktų darbų broką, tuo pačiu ir neteisėtus veiksmus bei kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygas.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad 2008-04-01 ieškovas UAB If draudimas (šiuo metu IF P&C Insurance AS) ir AB Sampo bankas sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. PSNT 2008-001/SB, pagal kurią buvo apdraustas paskolos gavėjo AB Sampo bankui įkeistas turtas ir tuo pagrindu 2008-11-13 išduotas Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Serija PSNTA Nr. 00004422 (t. 1, b. l. 29–41). Iš 2009-01-12 pastatų sugadinimo–sunaikinimo akto nustatyta, kad J. R. bute, esančiame Minijos g. 11–75, Klaipėdoje, vonios kambaryje po grindimis trūko karšto vandens aklė (t. 1, b. l. 43). Iš nepriklausomo siurvejerio Lars Krogius Baltic Ltd (Lietuva) atliktų apgadintų patalpų (buto), esančių Minijos g. 11–-75, Klaipėdoje, apmatavimų ir sudarytos atstatymo darbų lokalinės sąmatos matyti, kad minėto buto apgadinimų priežastis yra drėgmė, kuri atsirado nesandariam vandentiekio vamzdžiui vonios patalpoje, ir ventiliacijos nepakankamumas. Atstatymo darbų išlaidos sudaro 18 154,22 Lt (t. 1, b. l. 45–62). Ieškovas 2009-03-03 pranešimu Nr. C/PS/1832 kreipėsi į atsakovės V. D. IĮ savininką V. D., pranešdamas apie J. R. bute, esančiame Minijos g. 11–75, Klaipėdoje, apgadintą turtą, bei kviesdamas bendradarbiauti ir dalyvauti įvykio reguliavime ir nuostolių dydžio nustatyme (t. 1, b. l. 63). Dėl iškilusių naujų žalos aplinkybių ir pasekmių, J. R. kreipėsi į UAB „Nerstata“, kuri jos užsakymu sudarė Lokalinę sąmatą Nr. S002, Nr. S003, 22 925,96 Lt ir 6 585,64 Lt sumai ir už suteiktas paslaugas pateikė J. R. PVM sąskaitas faktūras Serija Nr. 00084 ir Serija Nr. Nr. 00085. Apie prieš tai minėtas aplinkybes, su prašymu atlyginti papildomas išlaidas, J. R. pranešė ieškovui (t. 1, b. l. 64–72). Iš ieškovo 2011-05-30 pažymos Nr. C/PS/1832 ir pridėtų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas dėl 2009-01-08 įvykusio užliejimo bute, esančiame Minijos g. 11-75, Klaipėdoje, išmokėjo 31 411,24 Lt draudimo išmoką (t. 1, b. l. 74-80). 2009-09-14 su prašymu atlyginti žalą Nr. RG-C/PS/1832 ieškovas kreipėsi į atsakovės savininką, prašydamas jį atlyginti 30 411,24 Lt patirtą žalą (t. 1, b. l. 81). AB „Lietuvos draudimas“ 2009-07-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu atlyginti 5 123,75 Lt žalą, susijusią su išmokos G. Ž., gyvenančiai Minijos g. 11-57, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 82-83). Iš UAB „YIT Kausta būstas“ 2009-01-08 sudaryto Vidaus sistemos sandarumo hidraulinio (arba suspaustu oru) bandymo akto Nr. 1 matyti, kad bute, esančiame Minijos g. 11-75, Klaipėdoje, įrengta sanitarinė vidaus sistema hidraulinio bandymo neišlaikė (t. 1, b. l. 84). G. Ž. 2009-01-12 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su pranešimu apie jos buto, esančio Minijos g. 11–57, Klaipėdoje, užliejimą. Remiantis prieš tai nurodytu pranešimu AB „Lietuvos draudimas“ atliko turto žalos vertinimą ir 2009-01-12 sudarė Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, iš kurio matyti, kad iš J. R. buto įvyko jos (G. Ž.) buto užliejimas, turto apgadinimas, sunaikinimas (t. 1, b. l. 100–104). Ieškovas su 2009-11-20 prašymu atlyginti žalą Nr. RG-C/PS/1991 kreipėsi į atsakovės savininką V. D., prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su draudimo išmokos G. Ž. išmokėjimu (t. 1, b. l. 121). AB „Lietuvos draudimas“ 2009-07-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu atlyginti 5 177,00 Lt žalą, susijusią su išmokos L. B. išmokėjimu dėl 2009-01-08 įvykusios avarijos (t. 1, b. l. 122). AB „Lietuvos draudimas“ atliko L. B. turto žalos vertinimą ir 2009-01-12 sudarė Turto sunaikinimo sugadinimo aktą, iš kurio matyti, kad iš J. R. buto įvyko jos (L. B.) buto užliejimas, turto apgadinimas, sunaikinimas. Ieškovas, išmokėjęs L. B. jos patirtą žalą, 2009-11-25 prašymu atlyginti žalą Nr. RG-C/PS/1989 kreipėsi į atsakovės savininką V. D., prašydamas atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su 5 177,00 Lt draudimo išmokos L. B. išmokėjimu (t. 1, b. l. 137). Iš UAB „Nerstata“, su kuria J. R. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 08/08/11, lokalinės sąmatos Nr. S001, matyti, kad buto, esančio Minijos g. 11–75, Klaipėdoje, apdailos darbų kaina sudarė 21 164,38 Lt (t. 2, b. l. 146–149). Iš atsakovės V. D. IĮ važtaraščio apie atliktus darbus ir panaudotas medžiagas bute, esančiame Minijos g. 11–75, Klaipėdoje, matyti, kad atsakovės darbuotojai atlikdami darbus minėtame bute, naudojo tiek metalines, tiek plastmasines akles (t. 2, b. l. 150).

10Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo neva netinkamu aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų vertinimu. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo neginčijamai nustatyti aklės trūkimo priežastį konstatuodamas, kad ši trūko būtent nuo perveržimo, kad teismas negalėjo neginčijamu atsakovės kaltės įrodymu laikyti aplinkybės, kad atsakovė savo jėgomis ir lėšomis pakeitė trūkusią aklę.

11Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

12Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės padarė remdamasis liudytojo A. J. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, jog įtrūkimas labiausiai tikėtinas per stipriai užveržus aklę (t. 1, b. l. 154), aplinkybe, kad atsakovė savo lėšomis ir jėgomis pakeitė trūkusią aklę. Teisėjų kolegija sutinka, kad aklės pakeitimo faktas atskirai paėmus nelaikytinas neginčijamu savo kaltės pripažinimo įrodymu, tačiau, kaip pagrįstai atsiliepime pažymėjo ieškovas, atsakovė tai padarė neatlygintinai, kas suteikia pagrindą šią aplinkybę vertinti kaip atsakovės veikimą šalinant savo darbų trūkumus (CK 6.699 str.). Be to, vien minėta aplinkybė nelėmė pirmosios instancijos teismo sprendimo, ji buvo pirmosios instancijos teismo įvertinta visų kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų kontekste ir padėjo teismui suformuoti savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad gavusi J. R. pranešimą ji nežinojo, kad reikės keisti aklę ir tam specialiai nesiruošė yra teisiškai nereikšminga, nes aklė buvo pakeista ir atsakovė atlyginimo už darbą bei medžiagas iš J. R. nepareikalavo. Apeliantės argumentas, kad jos darbuotojų teigimu pabaigus santechnikos darbus, jokių aklės įtrūkimų nebuvo, iš užaklinto karšto vandens vamzdžio nebuvo jokių vandens tekėjimo/prasisunkimo požymių, vertintinas kritiškai, kadangi būtent šie darbuotojai atliko remonto darbus J. R. bute ir yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos palankia atsakovei baigtimi. Apeliantės argumentai, kad po vamzdžio užaklinimo bute buvo atliekami kiti darbai – užaklintas vamzdis buvo užbetonuotas, vonios grindys buvo užklijuotos plytelėmis, todėl aklė galėjo įtrūkti šių darbų atlikimo metu, arba jau ardant grindis po avarijos, yra grįsti prielaidomis. Atsakovės atsikirtimai turi būti grįsti fakto žinojimu ir tą faktą patvirtinančiais leistinais įrodymais, o ne hipotetine fakto egzistavimo galimybe, grįsta kitų spėjamų faktų palankia sudėtimi. Atsakovės hipotetinės prielaidos nenurungia ieškovo pateiktų įrodymų (CPK 178 str.). Byloje apklaustas A. J. taip pat nurodė, kad aklė negali trūkti nuo betonavimo darbų, negalima sudaužyti aklės vykdant šiuos darbus (t. 2, b. l. 154). Apeliantės versija, kad aklė galėjo įtrūkti jau ardant grindis, nepaaiškina, kas tada buvo trijų butų užliejimo priežastimi. Be to, atsakovė negali remtis abejonėmis dėl aklės įtrūkimo priežasties, kadangi atsakovės atstovas 2011-12-06 teismo posėdyje nurodė, kad „Jei specialistas, pamatęs aklę, nustatys, jog ji perveržta, tai nebeginčysime ieškinio dalyje dėl žalos padarymo, liks ginčas dėl žalos dydžio. <…> Aklė kaip įrodymas turi būti pridėta prie bylos, kad galėtume susipažinti“ (t. 2, b. l. 54), o 2012-01-25 teismo posėdyje nurodė, kad „V. D. IĮ savininkas apžiūrėjo aklę ir atsisakome, prašymo dėl ekspertizės skyrimo“ (t. 2, b. l. 95. 96). Taigi atsakovė pati atsisakė galimybės išsklaidyti savo abejones, užėmė pasyvią neigimo poziciją, liudytojo A. J. paaiškinimų dėl aklės įtrūkimo labiausiai tikėtinos priežasties nepaneigė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės darbuotojai užsukdami aklę veikė nepakankamai apdairiai bei rūpestingai dėl ko aklė įtrūko ir tai laikytina neteisėtais atsakovės veiksmais, kurie priežastiniu ryšiu susiję su kilusia žala (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 3 d.).

13Ieškovo reikalavimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo nurodant, kad priteisiama iš atsakovės UAB „Santdema“ bei subsidiariai iš V. D. ir I. D. 35 126,35 Lt žalos atlyginimo ir 5 001,59 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, nenagrinėtini, kadangi ieškovas pateikė ne apeliacinį skundą, o atsiliepimą, kuriame turi būti išdėstoma nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 str. 1 d., 320 str.). Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 318 str. 1 d.). Tuo atveju, jei atsakovė V. D. individuali įmonė buvo pertvarkyta pakeičiant juridinio asmens teisinę formą, skolininko pakeitimo klausimas gali būti išspręstas vykdymo proceso metu CPK 596 str. 1 dalyje nustatyta tvarka (CK 2.104 str. 1, 2 d.).

14Ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkintinas, kadangi juridinio asmens teisinės formos pakeitimas neturėjo įtakos bylos greitam ir teisingam išnagrinėjimui, t. y. neturėjo įtakos nei bylos dalykui, nei pagrindui, nei bylai teisingai išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, nei ieškovo teisėms ir atsakovės prievolėms pagal priimtą sprendimą, kaip ir neturėtų tuo atveju, jei teisinė forma būtų pakeista vykdymo procese (CPK 596 str. 2 d.).

15Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).

16Iš atsakovės priteistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nutartimi už apeliacinį skundą atidėtas 1 054 Lt žyminis mokestis valstybei (t. 3, b. l. 18, CPK 84 str.) ir 1 200 Lt teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų ieškovui (t. 3, b. l. 37–42, CPK 98 str.).

17Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą:

19Iš atsakovės V. D. individualios įmonės priteisti 1 054 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 1 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų IF P&C Insurance AS filialui.