Byla 2-740/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Viršuliškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-2825-431/2008 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ,,Viršuliškių būstas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3kreditorius UAB ,,Ecoservice“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 307 728,72 Lt skolos, 11 889,25 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 799,04 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko UAB „Viršuliškių būstas“. Kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą pareikšto reikalavimo sumai. Prašyme nurodė, kad skolininkas jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditoriumi, įsiskolinimas yra didelis, todėl kyla grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 30 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo skolininkui UAB „Viršuliškių būstas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudė juo disponuoti, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, bei pinigines lėšas, esančias UAB „Viršuliškių būstas“ vardu atidarytose sąskaitose, uždrausdamas disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau palikdamas teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Teismas turtą ir lėšas areštavo už 321 417,01 Lt sumą. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 30 d. išdavė teismo įsakymą ir kartu su pranešimu bei nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsiuntė skolininkui UAB „Viršuliškių būstas“

5Atskiruoju skundu UAB „Viršuliškių būstas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, kuria teismas areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias UAB „Viršuliškių būstas“ vardu atidarytose sąskaitose. Apeliantas nurodo, kad UAB „Viršuliškių būstas“ ekonominė-finansinė būklė yra gera, todėl bendrovė yra pajėgi įvykdyti galimai palankų kreditoriui teismo sprendimą. Areštavus skolininkui priklausančias pinigines lėšas, įmonė patiria neigiamas, akivaizdžiai neproporcingas pasekmes: negali atsiskaityti su darbuotojais, rangovais, mokėti mokesčius, be to, dėl bendrovės veiklos specifikos (skolininkas yra daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorius) yra pažeidžiamas viešasis interesas. CPK normos numato teismo sprendimo atidėjimo ir išdėstymo galimybę, todėl teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovui priklausančias pinigines lėšas, sukelia atsakovui neproporcingai neigiamas pasekmes, susijusias su 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 603 ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ numatytų funkcijų vykdymu.

6Atsiliepimu į skolininko atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Ecoservice“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skolininko teismui pateikti duomenys apie įmonės finansinę padėtį 2008 m. sausio 1 dienai neatspindi faktinės skolininko finansinės padėties. Skolininko debitorinius įsiskolinimus sudaro administruojamų namų gyventojų įsiskolinimai, skolininko nekilnojamas turtas yra įkeistas užtikrinant skolininko įsipareigojimus, kurių bendra vertė 22 650 400 Lt, skolininkas delsia antstoliui pateikti informaciją apie turimą turtą. Šios ir kitos aplinkybės paneigia skolininko teiginius apie gerą finansinę padėtį. Skolininkas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių lėšų ir kokiems tikslams jam reikia. Atskirojo skundo argumentai dėl teismo sprendimo atidėjimo ar išdėstymo nesusiję su skundo dalyku.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja CPK XXIII skyriaus normos. Šio skyriaus 436 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad, išdavęs kreditoriui teismo įsakymą, teismas kartu išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas CPK 144 – 152 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau atsižvelgiant į kai kuriuos įstatymo nustatytus teismo įsakymo išdavimo procedūros ypatumus. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis bendrąja nuostata – CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, nustatančia, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo (šiuo atveju – teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Grėsmę tinkamam teismo įsakymo įvykdymui įrodo tokios aplinkybės, kaip reikalaujamos priteisti pinigų sumos dydis, skolininko turtinė padėtis ir elgesys. Nors laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principais, jų taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, kurios teisės yra suvaržomos. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti skolininko teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. Minėtas ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

10Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo skolininkui UAB „Viršuliškių būstas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, bei pinigines lėšas, esančias UAB „Viršuliškių būstas“ vardu atidarytose sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis ir paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Skolininkas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria areštuotos piniginės lėšos, iš esmės teigdamas, jog dėl piniginių lėšų arešto negali atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis.

11Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skolininkas 2008 m. rugpjūčio 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti skolininkui areštuotomis bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis atlikti privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kitoms valstybės bei vietos savivaldos institucijoms, bei atlikti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio UAB „Viršuliškių būstas“ darbuotojams mokėjimu. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „Viršuliškių būstas“ prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir leido skolininkui UAB „Viršuliškių būstas“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį bei mokėti mokesčius valstybei, vietos savivaldos institucijoms ir privalomas socialinio draudimo įmokas.

12Bylos šalys yra pateikusios antstolio Vytenio Stungurio patvarkymą, kuriuo antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, atsisakė tenkinti skolininko prašymą areštuoti nurodytą skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškinio užtikrinimui. Antstolis nustatė, jog nurodytas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas kartu su kitu skolininko turtu yra įkeistas užtikrinant 22 650 400 Lt hipotekos prievolės įvykdymą, todėl konstatavo, kad išieškojimo iš šio turto galimybė yra apribota (b.l. 70, 85). Šie bylos duomenys leidžia teigti, jog įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartį, areštuojant skolininko nurodytą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra apsunkinta, todėl vykdant skundžiamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartį areštas turi būti nukreipiamas į nutartyje nurodytas skolininkui priklausančias pinigines lėšas.

13Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįsti. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-537/2008). Nagrinėjamoje byloje teisminio ginčo dalykas yra tinkamas dviejų privačių ūkio subjektų piniginių prievolių vykdymas ir joje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti viešojo intereso šioje byloje buvimą. Todėl teigti, kad areštavus skolininko, vykdančio gyvenamųjų namų bendro naudojimo administratoriaus funkcijas, pinigines lėšas, bus pažeistas viešasis interesas nėra jokio pagrindo.

14Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai remiasi procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą. Šios normos susijusios su teismo teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu. Kadangi apelianto skundžiama teismo nutartis yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, minėta teismo teisė modifikuoti teismo sprendimo vykdymą, nėra susijusi su skundžiamos nutarties pagrįstumo ar teisėtumo klausimu.

15Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pakeitus skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutarties dalį ir leidus skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį bei mokėti mokesčius valstybei, vietos savivaldos institucijoms ir privalomas socialinio draudimo įmokas, apelianto teisėtas interesas, susijęs su piniginių lėšų naudojimu, buvo patenkintas, todėl galima teigti, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

16Atsakovui taip pat išaiškintina, jog pirmosios instancijos teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, tai pat taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 1 ir 2 d.). Taip pat proceso įstatymas nedraudžia atsakovui dar kartą kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu leisti areštuotomis bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis atlikti konkrečius mokėjimus.

17Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutarties dalį apelianto atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai