Byla 1-147-317/2012
Dėl ko J. J. 2011-07-11 VšĮ „Kauno klinikos“ mirė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų J. Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, gynėjui Gvidui Byčiui, nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms J. A., V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

2K. N. (a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2d. 8p.

Nustatė

4Kaltinamasis K. N. tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: 2011 m. liepos 9 d. apie 1 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, autobusų stotelėje ( - ), tyčia koja spyrė mažiausiai vieną kartą sėdinčiam ant suoliuko J. J. į galvos kairę pusę, pargriaudamas jį ant žemės ir padarydamas jam nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio-skruosto srityje, dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą krūtinėje, kraujosruvą dešinio žando minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą kairiame smilkininiame raumenyje, kaukolės skliauto kairės pusės linijinį lūžį, kraujosruvą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, kas sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, suspaudimą, strigimą, kraujosruvas kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo-kraujotakos nepakankamumą, dėl ko J. J. 2011-07-11 VšĮ „Kauno klinikos“ mirė.

5Kaltinamasis kaltu neprisipažino. K. N. patvirtino, jog 2011 m. liepos 8 dieną su sugyventine R. K. atvyko į ( - ) kaimą pas jos motiną švęsti jos dukters gimimo dienos ir tuo tikslu atsivežė vieną plastikinį butelį alaus. Su R. mamos sugyventiniu J. S. jis išgėrė atsivežtą butelį alaus ir išėjo į kiemą parūkyti. Stovėdamas kieme išgirdo žmonių balsus, sklindančius nuo autobusų stotelės, esančios už 100 metrų. Nuėjęs pažiūrėti kas ten šneka, rado stotelėje sėdinčius jam pažįstamus J. J., R. K. ir V. B.. Šie išgėrinėjo, todėl ir jam pasiūlė išgerti alaus. Sėdėdami ant suolelio ir gerdami alų jie visi keturi šnekėjosi apie praėjusias šventes. Atėjusi jo sugyventinė R. K. užsipuolė R. K., kad ši kišasi į jo ir sugyventinės asmeninius santykius. Jos truputį apsistumdė ir supykusi R. nuėjo namo. Neužilgo atėjo J. J. sūnus T. J. ir paklausė tėvo, ar šis neis namo. J. J. atsakė, kad dar pabus ir T. kažkur tai nuėjo. Kiek pabuvusi jau girta V. B. pasakė, kad nenori likti, kadangi su R. pešasi su R. K., ir išėjo į namus. Ją link namų kiek palydėjo J. J., tačiau neužilgo jis sugrįžo. Su R. ir J. J. jie toliau trise sėdėjo ir išgėrinėjo. Praėjus gal 20 minučių vėl atėjo jo sugyventinė R. K., kuri vėl pradėjo pyktis ir net peštis su R. K.. Jis tuo metu vis dar sėdėjo su J. J. ant suolelio. Kiek pasiginčijusi su R., R. jam pasakė, kad jis į namus gali jau nebegrįžti ir išėjo. R. K. paskambino mobilaus ryšio telefonu V. B. ir pakvietė ją sugrįžti prie stotelės. Kol ji šnekėjosi, jis atsistojo nuo suolelio. J. J. jam atsistojo už nugaros. Pasiėmęs jau baigiamą gerti alaus butelį J. J. jį pabaigė ir jam pasakė „o tau gaidy nebeliko“. Įsižeidęs dėl tokių J. pavartotų žodžių, jis abiem rankomis pastūmė J. J. į krūtinę ir šis krito aukštielninkas. Jis krito nugara ant stotelės betonines plokštės. Parkritęs, jis dar bandė keltis, tačiau nebepajėgė, nes buvo girtas. Tuo metu R. telefonu kalbėjosi su V. B.. Ji matė įvykį ir pasakė V. B., kad jis spyręs J. J. ir šis nukritęs. Jurgis bandė dar keletą kartų pasikelti, tačiau nebepajėgė. K. N. liepęs R. K. paskambinti J. sūnui T. J., kad šis ateitų parsivesti tėvo. R. K. jam pasakė, kad Jurgis ir pats pareis į namus. Tuomet K. N. su R. K. nuėjo į netolies stovintį daugiabutį, nes norėjo dar išgerti. Eidami matė ateinantį T. J., kuris nuėjo prie stotelės ir bandė pakelti J. J.. Jis matė, kaip T. pasikėlė tėvą ir jie abu nuėjo link savo namo.

6Įvykio metu keturiese jie išgėrė 4 plastikinius 2 litrų talpos butelius alaus 8 laipsnių stiprumo. Jis buvo apsvaigęs, tačiau girtas nesijautė, aplinkoje orientavosi gerai. Nusikaltimą padarė ne dėl girtumo, o dėl to, kad J. J. jį įžeidė. Jis jam nespyrė ir nesudavė, o tik pastūmė vieną kartą abiem rankomis, po ko J. J. nugriuvo. Jo nuomone susižaloti galvą J. J. galėjo tik krisdamas visu savo svoriu aukštielninkas ant betono plokštės, nes krito atbulas, kiek daugiau ant dešinio šono.

7Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis davė ir tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2011-07-12 (2 t. b. l. 10-16).

8Parodymų patikrinimo vietoje metu K. N. davė kitokius parodymus -paaiškino, kad ne stūmė J. J., o sudavė jam ranka į veidą ir šis po jo smūgio griuvo atbulas ant betoninio stotelės pagrindo ( 2 t. b. l. 18-19).

9Akistatoje su liudytoja R. K. kaltinamasis taip pat patvirtino, jog stovinčiam J. J. sudavė ranka į galvos sritį ir po šio smūgio šis nukrito ant betono (1 t. 112-113).

10Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai:

11Nukentėjusioji J. A. patvirtino, kad J. J. yra jos brolis, su kuriuo ji pastoviai palaikė ryšį, aplankydavo. 2011-07-10 vakare ji gavo SMS žinutę iš J. buvusios sutuoktinės V. J., kurioje ši nurodė, jog J. J. gydomas ( - ) ligoninės reanimacijos skyriuje ir netrukus bus vežamas į Kauno klinikas. Ji vėlai vakare paskambino į Kauno klinikas ir jai pasakė, kad brolis nebeatgauna sąmonės. Kitą dieną gydytojai jai pasakė, kad jo smegenys žuvusios ir nėra vilties, kad jos atsigaus. Tą pačią dieną brolis mirė. J. J. palaidojo ji savo lėšomis, todėl prašo priteisti 6000 litų turtinei žalai atlyginti. Dalį laidotuvėms išleistų pinigų-1080 litų ji atgavo kaip laidojimo pašalpą, todėl šiai sumai ieškinį mažina. Be to, prašo priteisti 100000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė didelį skausmą ir dvasinius pergyvenimus dėl brolio netekties, kadangi su juo buvo labai artima, dažnai susitikdavo, susiskambindavo telefonu.

12Nukentėjusioji V. J. parodė, kad J. J. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo ji išsituokė 2010-06-18 ir nuo to laiko nebegyveno kartu ir bendro ūkio nevedė. Jis gyveno savo motinos bute, kuris yra tame pačiame name, todėl pastoviai pas ją užeidavo, aplankydavo vaikus. J. J. nebuvo konfliktiškas, girtas tik garsiai šūkaudavo. Apie J. J. mirtį ji sužinojo 2011-07-11. 2011-07-08 apie 23.00 val. ji kartu su sūnumi T. J. grįžo iš darbo ir J. J. rado savo namuose. Šis buvo truputį išgėręs, tačiau girtas nebuvo. Jurgis parūkė ir kažkur tai. Jos sūnus T. J. taip pat buvo išėjęs. Ji girdėjo, kad sūnus grįžo nakties metu, jam kažkas tai paskambino ir jis išėjo. Neužilgo sūnus vėl sugrįžo ir atsigulė miegoti. Sekančios dienos ryte J. J. neužėjo, nors paprastai rytais ateidavo atsigerti kavos. Sūnus T. susirūpino, kad tėvo nematyti, kiek palaukė, ir ėmė ieškoti J.. Jis papasakojo, jog naktį tėvą parvedė namo nuo autobusų stotelės. Sūnus nuėjo prie tėvo buto, beldė, tačiau durys buvo uždarytos iš vidaus ir J. J. jam durų neatidarė. Tada T. išspyrė duris ir rado tėvą gulintį lovoje. Atėjusi į J. J. butą, ji pamatė, kad J. J. guli lovoje ir kriokia. Ant jo veido-lūpos kairėje pusėje matėsi sudžiūvęs kraujas, buvo sumuštas smilkinys. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri J. J. išvežė į ligoninę. Nuvykus aplankyti J., ji sužinojo, jog J. J. yra komoje. Sūnus jai papasakojo, kad Jurgį prie autobusų stotelės sumušė K. N.. Ji buvo nuėjusi į autobusų stotelę ir rado šalia jos žolėje J. J. akinius. Kadangi su J. J. turėjo 5 vaikus, iš kurių 3 dar mažamečiai, o J. J. prisidėjo prie vaikų išlaikymo, prašo priteisti jai 50000 litų neturtinės žalos mažamečių vaikų išlaikymui.

13Parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. parodė vietą ties autobusų stotele, kur ji surado J. J. akinius(1 t. b. l. 96-98).

14Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad 2011 m. liepos 8 d. vakare susitiko V. B.. Nors abi jau buvo gerokai apsvaigusios nuo alaus, tačiau dar ėjo jo nusipirkti. Eidamos pro kaimo autobusų stotelę, matė joje sėdinčius ir alų begeriančius J. J. bei T. J.. Nusipirkusios du 2 litrų talpos alaus butelius, jos taip pat atėjo prie stotelės. T. J. ten jau nebuvo, todėl jos alų gėrė tik su J. J.. Netrukus į autobusų stotelę atėjo ir K. N.. Ji prisijungė prie jų ir gėrė kartu. Begeriant atėjo K. N. sugyventinė R. K., kuri apšaukė ją ir V. B., kad šios neva vilioja jos sugyventinį Kęstutį. Kiek patriukšmavusi, ji išėjo. Apie 1.00 val. nakties J. J. palydėjo link namų V. B. ir neužilgo grįžo atgal prie stotelės. Netrukus jai paskambino draugas. Ji paėjo keletą metrų toliau nuo stotelės, pakalbėti telefonu. Tuo metu kilo konfliktas tarp K. N. ir J. J.. Dėl ko jiedu pradėjo ginčytis, ji nežino. Nematė, kad jie tarpusavy muštųsi, nes stovėjo kiek toliau užsisukusi, į juos nugara. Vienu metu atsisuko ir pamatė, kaip K. N. dešine koja spyrė J. J. į kairį šoną. Jurgis nugriuvo atbulas ant betoninės plokštės ir liko toje vietoje gulėti, nebesikėlė. Pamaniusi, jog jis guli dėl girtumo, J. nebekėlė. Kiek pabuvusi, ji su K. N. nuėjo prie to paties namo, kuriame gyvena ir J. J. bei jo sūnus. Kadangi J. J. liko gulėti stotelėje ir nebesikėlė, ji paskambino jo sūnui T. J. ir pasakė, kad jo tėvas guli stotelėje, kad šis parsivestų tėvą į namus. Matė, kaip T. J. nuėjo prie stotelės, kaip parsitempė tėvą į namus. Ji su K. N. nuėjo pas Z. G., nes dar norėjo išgerti. Zina K. neįsileido ir šis išėjo į namus, o ji su Z. G. dar gėrė degtinę, o po to užmigo.

15Iš esmės tokius pat parodymus R. K. davė ir tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Juos ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su K. N., nurodydama, jog matė kaip K. N. koja spyrė J. J. į kairį šoną, o po šio smūgio nukritęs, J. J. daugiau nebesikėlė (1 t. b.l. 99-101, 106-113).

16Apklaustas liudytoju T. J. patvirtino, kad J. J. yra jo tėvas, kad su jo motina šis išsiskyrė, tačiau gyvena jie viename name tik skirtinguose butuose. Tėvas dažnai užeidavo pas juos su motina išgerti kavos, pakalbėti. 2011-07-08 vakare vėlai grįžęs su mama iš darbo, jis rado tėvą geriantį kavą namuose. Kadangi buvo parsinešęs 2 litrų talpos butelį alaus, pasiūlė tėvui jį kartu išgerti. Kartu su juo nuėjo prie netoli namo esančios autobusų stotelės ir sėdėdami ant suolelio dviese gėrė alų. Bebaigiant tą butelį, atėjo jau išgėrusios R. K. ir V. B.. Jos pabaigė alų ir pasiūlė dar išgerti. R. K. pasisiūlė nueiti nupirkti alaus, tačiau jis gerti daugiau nenorėjo, todėl išėjo pas savo draugę V. V.. Tėvą jis paliko su R. ir Virginija. Kiek pabuvęs pas V. V., jis ėjo į namus. Pakeliui sutiko R. K.. Kartu su ja atėjo iki autobusų stotelės, kur dar rado sėdinčius ir alų begeriančius tėvą, K. N. ir R. K.. K. N. jį užsipuolė, kad jis vaikštantis su jo sugyventine R., pora kartų jį stumtelėjo. Nenorėdamas konfliktuoti, jis pasitraukė ir pasuko link namų. Eidamas matė, kaip K. N. priėjo prie ant suolelio sėdinčio jo tėvo ir bandė jam įspirti. Ar K. įspyrė tėvui, jis nematė, nes tuo metu kažkas juos užstojo, ar tai tamsoje jis to momento nepamatė. Jam sugrįžus į namus, gal už 30 minučių paskambino R. K. ir liepė jam eiti į stotelę pasiimti tėvo, nes jis guli stotelėje ir nesikelia. Jam nuėjus prie stotelės, rado ant betono gulintį savo tėvą J. J.. Šis gulėjo ant nugaros, veidu į viršų. Tėvas nebejudėjo, buvo lyg be sąmonės. Manydamas, kad tėvas miega, jis porą kartų švelniai sudavė delnu tėvui per veidą, kad šis prabustų. Tėvui atsigavus, jis jį pakėlė. Kadangi tėvas sunkiai bepaėjo, jis apsikabinęs jį per liemenį, parvedė J. J. į namus. Nuvedė tėvą į jo butą. Tėvas virtuvėje nusišlapino. Kadangi jis sunkiai paėjo, T. J. jį atvedė į kambarį ir paguldė į lovą. Tėvas gulėdamas parūkė. Liepęs J. J. užsirakinti duris, jis nuėjo į motinos butą. Kitą dieną pasigedo tėvo, nes šis pas juos neatėjo, nors paprastai visada užeidavo. Nuėjęs prie jo kambario, rado užrakintas tėvo kambario duris iš vidaus. Kadangi beldžiant niekas neatidarė, jis išlaužė kambario duris rado tėvą lovoje, sunkiai kvėpuojantį, tiesiog kriokiantį be sąmonės. Iškviesti medikai tėvą išvežė į ligoninę, kur tėvas mirė neatsigavęs.

17Savo parodymus T. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b. l. 132-136) bei akistatoje su K. N. (1 t. b. l 137-138 ).

18Liudytoja V. B. patvirtino, kad 2011 m. liepos 8 d. vakare apie 24 val., jau būdama gerokai išgėrusi, susitiko su taip pat neblaivia R. K.. Eidamos keliu, ( - ) autobusų stotelėje jos pamatė besėdintį ir alų begeriantį J. J.. Pakviestos prie jo prisijungė, išgėrė jo pasiūlyto alaus. Netrukus atėjo K. N.. Jiems besėdint stotelėje, atėjo K. N. sugyventinė R. K., kuri barėsi ir kvietė K. N. eiti į namus, tačiau šis jos neklausė. Tuomet R. išėjo į namus. Kiek pabuvusi, ji taip pat išėjo į namus, nes buvo jau girta. Po kelių dienų iš R. K. sužinojo, jog į K. N. tą naktį sumušė J. J. ir šis nuo sužalojimų ligoninėje mirė.

19Liudytoja V. V. parodė, kad draugauja su T. J., kuris 2011 m. liepos 8 d. vakare buvo atėjęs pas ją į namus vėlai vakare. Išlydėjusi Tomą, ji girdėjo prie ( - ) autobusų stotelės triukšmą-iš stotelės sklido vyriški ir moteriški balsai. Kas ten triukšmavo, ji nežino, tačiau kitą dieną iš Tomo sužinojo, jog stotelėje buvo sumuštas jo tėvas J. J..

20Apklausta liudytoja Z. G. patvirtino, jog 2011 m. liepos 8 d. naktį jai grįžus į namus iš Kazlų Rūdoje vykusių krikštynų, į jos buto duris pasibeldė jau girti R. K. ir K. N.. Jie abu norėjo užeiti į svečius. Kadangi K. N. išgėręs būna konfliktiškas, ji jo neįsileido, o Rūtą ji įsileido. Su R. K. ji dar išgėrė degtinės ir abi nuėjo miegoti. Kitą dieną iš kažkur tai sužinojo, kad iš vakaro buvo sumuštas J. J..

21Liudytoja R. K., atsisakiusi duoti parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. N. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji turi vieną sūnų. Jiedu dar augina keturis jos vaikus. 2011-07-08 kartu su K. bei vaikais ji atvyko į ( - ) kaimą pas savo motiną, kur šventė dukters gimimo dieną ir vartojo alų. Jau po 24 valandos, išgėręs maždaug vieną plastikinį butelį alaus, K. N. išėjo į lauką parūkyti ir kažkur tai dingo. Nesulaukusi sugyventinio, ji išėjo į kiemą, bet K. nerado. Išgirdo, kad netolies esančioje autobusų stotelėje kažkas tai kalbasi. Buvo girdimas ir K. balsas. Nuėjusi prie stotelės, rado begeriančius alų sugyventinį, R. K., V. B. ir J. J.. Ji iškeikė R. K., kad ši girdo jos vyrą ir liepė K. N. eiti į namus. Kadangi K. atsisakė eiti į namus kartu su ja, tai ji viena vėl grįžo pas motiną. Eidama sutiko einantį iš merginos T. J.. Jam pasiguodė, jog vėl sugyventinis geria su R. K.. Bekalbėdami jie nuėjo iki jos motinos namų, sėdėjo lauke ir klausėsi, kas vyksta autobusų stotelėje. Išgirdusi K. N. melagingai pasakojant, kad šis jos dukros gimtadieniui išleido 60 litų, supyko ir su T. J. vėl atėjo į stotelę. Ji pasakė K., kad šis išleidęs ne 60 litų, o tik tris litus. Pamatęs, kad ji atėjo kartu su T. J., K. užsipuolė Tomą, kad šis bando ją suvilioti. T. J. išėjus, K. N. nuėjo prie sėdinčio J. J. ir su juo ėmė kalbėtis. Ji matė, kaip K. ranka sudavė ar tai koja spyrė J. J. ir šis po smūgio nukrito ant betoninių plokščių. Po to ji nuėjo namo, o stotelėje prie gulinčio J. liko R. K. ir K. N.. (1 t. b. l. 114-116)

22Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu R. K. jau teigė, jog pati nemačiusi to momento, kaip K. N. sudavė J. J., tik matė, kad K. N. stovėjo priešais J. J., išgirdo, kaip J. J. nukrito ant žemės(1 t. b. l. Nr. 119-120) Savo parodymus ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu t.y. parodė vietas, kur sėdėjo J. J., kur ji buvo konflikto metu ir kur ji matė jau gulintį J. J. (1 t. b. l. 122-125) Savo parodymus ji patvirtino ir akistatos su K. N. metu (1 t. b. l. 126-127).

23Iš 2011-07-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog autobusų stotelė, kurioje buvo sužalotas J. J., iš tiesų yra išgrįsta betoninėmis plokštėmis. Įvykio vietoje, ant betoninės plokštės, į pietus nuo suoliuko 2,37 m atstumu bei į rytus 1,20 m atstumu, rasta rausva į kraujo dėmę panaši dėmė(1 t., b. l. 4-8).

24Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistas išvadoje Nr. M 691/11(02) ir papildomoje išvadoje Nr. pM 24-M 691/11(02) patvirtino (1 t. b. l. 28-40 ), kad J. J. mirties priežastimi buvo galvos trauma, pasireiškusi kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, kaukolės skliauto kairės pusės linijiniu lūžiu, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukeltas galvos smegenų pabrinkimas, suspaudimas, strigavimas, kraujosruvos kamiene, centrinės kilmės kvėpavimo -kraujotakos nepakankamumas. J. J. lavone rasti sužalojimai - kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, kaukolės skliauto kairės pusės linijinis lūžis, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje - padaryti kietu buku daiktu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju pasibaigė mirtimi. Be to, jo kūne rasti nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio-skruosto srityje, dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva krūtinėje, kraujosruva dešinio žando minkštuosiuose audiniuose, padaryti kietu buku daiktu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

25Specialistas išvadoje konstatavo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek ir griūvant bei atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą, o galvos trauma, pasireiškusi kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, kaukolės skliauto kairės pusės linijiniu lūžiu, kraujosruva virs kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, šiuo atveju sukėlusi mirtį, padaryta kietu buku plokščią neribotą paviršių turinčiu daiktu.

26Apklaustas teisme specialistas patvirtino savo išvadą bei nurodė, jog mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti tiek spiriant J. J. į galvą, tiek ir jam krentant ant betoninio pagrindo.

27Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje aptariami įrodymai patvirtina, kad smurtą prieš J. J. panaudojo ir mirtį sukėlusius kūno sužalojimus jam padarė būtent K. N., o ne pats nukentėjusysis ar koks kitas asmuo. Nors kaltinamasis ir teigia, kad tik pastūmė V. J., o šis pats nukrito ir daugiau nebesikėlė, jo parodymus paneigia ir kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina parodymai kitų šiame nuosprendyje aptartų asmenų - R. K., T. J., R. K.. Būtent šie liudytojai patvirtino, kad K. N. ne pastūmė nukentėjusį, o sudavė smūgį J. J., po suduoto smūgio šis krito ant betoninio pagrindo ir nebesikėlė. Abejoti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos tyrimo metu patvirtino ir pats kaltinamasis K. N., nurodęs, jog ne pastūmė, o sudavė smūgį J. J. (t. 2 b. l. 10-11), po kurio šis nukrito ir nesikėlė. Tokius savo teiginius jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatoje su R. K.(t.1 b. l. 112-113, t.2 b. l. 18-19). Nors aptartų liudytojų bei kaltinamojo teiginiai skiriasi dėl smūgių sudavimo būdo (liudytojai teigia jog buvo suduota koja, o kaltinamasis tyrimo metu nurodė jog ranka), tačiau tai paaiškinama tuo, jog visi jie įvykio metu buvo girti, nakties metu tamsoje liudytojai galėjo matyti ir, neabejotinai, matė ne visus K. N. J. J. suduotus smūgius, kadangi, pagal specialisto išvadą, jam įvykio metu buvo padarytas ne vienas trauminis poveikis (nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio skruosto srityje, dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva krūtinėje, kraujosruva dešinio žando minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva kairiame smilkininiame raumenyje, kaukolės skliauto kairės pusės linijinis lūžis, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje). Abejonių dėl to, kad J. J. atžvilgiu smurtą naudojo ir mirtį sukėlusius sužalojimus padarė būtent K. N., teismui nekyla, nes tam prieštaraujančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Net jei ir tikėti K. N. parodymais teisme, kad jis J. J. tik pastūmė į krūtinę, o šis po tokio pastūmimo girtas nukrito ir nebesikėlė, veikos kvalifikacija nesikeičia, nes akivaizdu, jog kaltinamojo panaudotas smurtas ir buvo J. J. mirties priežastimi.

28Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad tarp K. N. veiksmo-smūgio labai girtam J. J. į galvą, nuo kurio šis krito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į betoną bei patyrė galvos traumą – bei J. J. mirties, yra priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu K. N. nebūtų smūgiavęs nukentėjusiajam į galvą, šis nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos, nuo kurios vėliau mirtų. Nukentėjusiojo griuvimas, atsitrenkimas galva į kietą dangą ir galvos traumos gavimas, yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių. Tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Taigi šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą. Tokiu būdu LR Aukščiausiojo Teismo yra formuojama ir teismų praktika analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-629/2007, 2K-109/2009, 2K-342/2009, 2K-446/2010).

29AT Senato nutarime dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tokiais atvejais kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal realiai atsiradusias pasekmes. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą ir t. t. K. N., suduodamas smūgius akivaizdžiai girtam J. J., suvokė, jog kelia realų pavojų J. J. sveikatai ir gyvybei, numatė, kad tiek šiuo savo veiksmu, tiek ir J. J. nukritus ant betoninės stotelės aikštelės, jis gali mirtinai sužaloti žmogų. Jis matė, kad J. J. po jo suduoto smūgio liko gulėti ant betoninės aikštelės, vėliau matė, kaip jį sunkiai parvedė, tiesiog partempė namo nužudytojo sūnus T., tačiau abejingai reagavo į galimas sunkias pasekmes. Nors jis ir nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

30Kaltinamojo veika tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2d. 8p. kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. K. N. kaltintas tuo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų t.y. demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį- sugyventinės R. K. galimą neištikimybę. Ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė šalintina iš kaltinimo, nes jos nepatvirtina teisme ištirti įrodymai.

31Nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų) gali būti kvalifikuojamas tik tuomet, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis egzistuojančiai visuomenėje tvarkai, kuomet jis siekia priešpastatyti save kitiems asmenims, pademonstruoti paniekinantį požiūrį į juos, arba, visai be dingsties ar panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

32LR AT Senatas 2004-06-18 nutarime Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ yra konstatavęs, jog nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

33LR BK 129 str. 2d. 8p. numatyta kvalifikuojanti aplinkybė nėra pagrįsta teisme ištirtais įrodymais, nes nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nepatvirtino, kad K. N. atliko kokius tai veiksmus, kuriais demonstravo žmogaus ar visuomenės negerbimą, paniekino elementarias moralės ar elgesio normas, o smūgius J. J. sudavė panaudodamas tokiems savo veiksmams kaip pretekstą visiškai menkavertę dingstį - sugyventinės R. K. galimą neištikimybę. Tokia aplinkybė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, nes K. N. neturėjo preteksto ir pagrindo pykti ant J. J. būtent dėl šios priežasties. Nėra jokio pagrindo teigti, kad K. N. įtarė ar galėjo įtarti savo sugyventinę buvus neištikima su J. J., kad jis pyko ant J. J. būtent dėl šios priežasties, nes tokios aplinkybės nebuvo nustatytos tyrimo metu. Tačiau nėra paneigti kaltinamojo teiginiai tyrime ir teisme, kad smurtą prieš J. J. jis panaudojo dėl to, jog šis jį išvadino įžeidžiančiai t.y. gaidžiu. Tokios kaltinamojo pykčio ar keršto priežasties nagrinėjamu atveju negalima vertinti kaip menkavertės, nes šiuo metu išvadinimas tokiu vardu tiek tarp nuteistų asmenų, tiek ir visuomenėje yra vertinamas itin nepalankiai ir įžeidžiančiai, todėl gali sukelti tokiu vardu pavadintam asmeniui itin neigiamas emocijas ir pyktį. Kadangi nėra paneigta tokia K. N. smurto prieš J. J. panaudojimo priežastis, o jokia kita priežastis nebuvo nustatyta, kolegija daro išvadą, jog K. N. smurtą prieš nukentėjusį panaudojo ir jį mirtinai sužalojo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl keršto už įžeidimą. Todėl vadovaujantis LR BPK 256 str. 4d. nuostatomis, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į lengvesnę-numatytą LR BK 129 str. 1d., kadangi esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesikeičia.

34Skirdama K. N. bausmę kolegija vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos veikos didelį pavojingumo laipsnį, motyvą (kerštas už įžeidimą), kaltininko asmenybę (nebuvo nusikaltęs ir neteistas, su sugyventine augina 5 mažamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai (t.2 b.l.90). Tačiau atsižvelgiama į tai, kad jis baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. už transporto priemonės vairavimą visiškai neturint teisės ją vairuoti(2 t. b. l. 89).

35Pagrįsti kaltinimo argumentai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Tačiau atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes bei jos motyvą, akivaizdu, jog nėra pakankamai duomenų, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo būtent apsvaigimas nuo alkoholio, o ne kitos priežastys. Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindinė priežastis smurtui prieš J. J., taigi ir sunkių pasekmių kilimui, buvo ne apsvaigimas nuo alkoholio, o paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys-kaltininko įžeidimas. Todėl kolegija nepripažįsta K. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe LR BK 60 str. 1d. 9p. numatytą aplinkybę-kad veikai įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio- jo įžeidžiančių žodžių, kolegija pripažįsta LR BK 59 str. 1d. 6p. numatyta kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

36Kadangi byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, K. N. skirtina kiek mažesnė bausmė nei įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

37J. A. priteistinas 4920 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, kadangi jis pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais.

38Akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėję asmenys patyrė dvasinį sukrėtimą ir didelius išgyvenimus, neabejotinai turėjusius didžiulį poveikį jų būsenai, todėl jiems priteistini civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems, siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų. Abiems nukentėjusioms sukeltas kančias ir dvasinius išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik diferencijuotai, nes, kolegijos nuomone, patirtos žalos dydis nėra adekvatus. J. A. priteistini jos prašomi 100 000 litų, nes ji kaip nužudyto asmens sesuo, palaikiusi su juo dvasinius ryšius, praradusi brolį patyrė didesnį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nei santuoką su J. J. nutraukusi ir bendro ūkio su juo nevedanti V. J.. Tačiau šiai nukentėjusiajai ieškinys dėl neturtinės žalos taip pat priteistinas, nors ir ženkliai mažesnis, nes jos dvasiniai išgyvenimai taip pat yra realūs, kadangi jos nepilnamečiai vaikai neteko tėvo t.y. asmens, rėmusio vaikus tiek moraliai, tiek materialiai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į galiojančią teismų praktiką, kolegija konstatuoja, kad J. J. priteistini 30000 Lt. ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

39Tenkintinas ir iš K. N. priteistinas 9019,59 Lt civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl J. J. gydymo išlaidų (1 t. b. l. 75).

40Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297 str.,301-307 str.

Nutarė

41K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str.1d.( ją perkvalifikavus iš LR BK 129 str. 2d. 8p. numatytos nusikalstamos veikos) bei skirti jam 10(dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

42Bausmės pradžią K. N. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2011-07-11 iki nuosprendžio paskelbimo.

43Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti K. N. nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

44Priteisti iš K. N. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 9019,59 Lt ( devynių tūkstančių devyniolikos litų 59 centų) civilinį ieškinį turtinei žalai dėl J. J. gydymo atlyginti.

45Priteisti iš K. N. nukentėjusiajai J. A. 4920 Lt.(keturių tūkstančių devynių šimtų dvidešimties litų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt (šimto tūkstančių litų) ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

46Priteisti iš K. N. V. J. 30 000 litų (trisdešimties tūkstančių litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

47Nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti K. N. mobilaus ryšio telefoną Nokia 1616 IMEI ( - ) su SIM kortele Nr. ( - ) bei jo šlepetes R. K. (1 t. b. l. 17-22, 41-46).

48Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. K. N. (a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2d. 8p.... 4. Kaltinamasis K. N. tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: 2011 m. liepos 9... 5. Kaltinamasis kaltu neprisipažino. K. N. patvirtino, jog 2011 m. liepos 8... 6. Įvykio metu keturiese jie išgėrė 4 plastikinius 2 litrų talpos butelius... 7. Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis davė ir tyrimo metu apklaustas... 8. Parodymų patikrinimo vietoje metu K. N. davė kitokius parodymus -paaiškino,... 9. Akistatoje su liudytoja R. K. kaltinamasis taip pat patvirtino, jog stovinčiam... 10. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina kiti... 11. Nukentėjusioji J. A. patvirtino, kad J. J. yra jos brolis, su kuriuo ji... 12. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad J. J. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo... 13. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. J. parodė vietą ties autobusų stotele,... 14. Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad 2011 m. liepos 8 d. vakare susitiko V.... 15. Iš esmės tokius pat parodymus R. K. davė ir tyrimo metu bei ikiteisminio... 16. Apklaustas liudytoju T. J. patvirtino, kad J. J. yra jo tėvas, kad su jo... 17. Savo parodymus T. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. b.... 18. Liudytoja V. B. patvirtino, kad 2011 m. liepos 8 d. vakare apie 24 val., jau... 19. Liudytoja V. V. parodė, kad draugauja su T. J., kuris 2011 m. liepos 8 d.... 20. Apklausta liudytoja Z. G. patvirtino, jog 2011 m. liepos 8 d. naktį jai... 21. Liudytoja R. K., atsisakiusi duoti parodymus teisme, ikiteisminio tyrimo metu... 22. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu R. K. jau teigė, jog pati... 23. Iš 2011-07-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog autobusų... 24. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 25. Specialistas išvadoje konstatavo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti... 26. Apklaustas teisme specialistas patvirtino savo išvadą bei nurodė, jog mirtį... 27. Teisme ištirti ir šiame nuosprendyje aptariami įrodymai patvirtina, kad... 28. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma rodo, kad tarp K. N.... 29. AT Senato nutarime dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose... 30. Kaltinamojo veika tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2d. 8p. kaip... 31. Nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų... 32. LR AT Senatas 2004-06-18 nutarime Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų... 33. LR BK 129 str. 2d. 8p. numatyta kvalifikuojanti aplinkybė nėra pagrįsta... 34. Skirdama K. N. bausmę kolegija vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmių... 35. Pagrįsti kaltinimo argumentai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus.... 36. Kadangi byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta... 37. J. A. priteistinas 4920 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti,... 38. Akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėję asmenys patyrė dvasinį... 39. Tenkintinas ir iš K. N. priteistinas 9019,59 Lt civilinis ieškinys... 40. Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297 str.,301-307 str.... 41. K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129... 42. Bausmės pradžią K. N. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos,... 43. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti K. N. nepakeistą kardomąją... 44. Priteisti iš K. N. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos... 45. Priteisti iš K. N. nukentėjusiajai J. A. 4920 Lt.(keturių tūkstančių... 46. Priteisti iš K. N. V. J. 30 000 litų (trisdešimties tūkstančių litų)... 47. Nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti K. N. mobilaus ryšio telefoną Nokia... 48. Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...