Byla 2-3199-637/2017
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė,

2sekretoriaujant Linai Vaitkutei, Linai Pazdrazdienei,

3vertėjaujant Almai Žižienei,

4dalyvaujant ieškovui J. J., ieškovo atstovui advokatui Manvydui Šivickui,

5atsakovo UAB „Irm connection“ vadovui J. O. M. P., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei UAB „IRM Connection“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

7Teismas

Nustatė

8

  1. ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „IRM Connection“ prašydamas pripažinti, jog darbo sutartis tarp ieškovo J. J. ir UAB „IRM Connection“ buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 17 d., o darbo teisiniai santykiai tęsėsi nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.; priteisti ieškovui iš atsakovo 2340,28 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d., priteisti dienpinigius už komandiruotę į Švedijos Karalystę už kiekvieną faktiškai dirbtą kalendorinę dieną po 53,00 Eur, už 76 dienas, iš viso 4028,00 Eur bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas; panaikinti darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2017 m. sausio 16 d. sprendimą; pripažinti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo 2016 m. rugsėjo 17 d., nutraukta pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį neteisėtai; nustatyti, jog darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta Darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2016 m. gruodžio 7 d.; priteisti piniginę kompensaciją už įspėjimo laiką 4800,00 Eur, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją 1200,000 Eur, vidutinį darbo užmokestį 54,54 Eur už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškovu dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo 3000,00 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.
  2. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su UAB „IRM Connection“ direktoriumi J. O. M. P. derybas dėl įsidarbinimo vedė apie du mėnesius. Teigia, kad susitikimai vyko prekybos centre, Panevėžyje. Nurodė, kad su UAB „IRM Connection“ direktoriumi bendravo per vertėją. Paaiškino, kad UAB „IRM Connection“ įsidarbino kartu su E. D.. Teigia, kad su darbdaviu kalbėta dėl statybų darbo Panevėžyje, tačiau vėliau sutarė, jog dirbs statybose, Švedijoje, Upsaloje, kaip pagalbinis darbininkas ir mėnesinė alga „į rankas“ 1200 Eur. Nurodė, kad bilietus kelionei į Švediją pirko iš asmeninių lėšų. Paaiškino, kad prieš išvažiuojant darbo sutartis Lietuvoje sudaryta nebuvo. Nurodė, jog nežinojo, kad jam priklauso dienpinigiai, per susitikimus su darbdaviu apie juos nebuvo kalbėta. Teigia, kad į Švediją atvyko 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. rugsėjo 23 d. pradėjo dirbti. Nurodė, kad darbdavys apgyvendino savo patalpose Švedijoje. Teigia, kad pirmas tris savaites tvarkė aplinką, vėliau pradėjo dirbti miške, dar vėliau važinėti po Švediją, atlikinėjant įvairius darbus. Paaiškino, kad dirbo iki 2016 m. gruodžio 5 d. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. išvykstant, Švedijoje prie kelto, darbdavys pateikė pasirašyti darbo sutartį. Teigia, kad atsisakė pasirašyti darbo sutartį, nes joje nebuvo antspaudo, buvo prirašyta visokių įstatymų, kurių jis nežinojo, todėl pasakė darbdaviui, kad sutartį pasirašys grįžęs į Lietuvą. Todėl nuvyko į Mažeikius, pas buhalterę, sutarties nepasirašė, nes pamatė, kad buvo nurodytas ne tas darbo užmokestis, bet sutarties egzempliorių pasiėmė. Paaiškino, kad bilietus į keltą, kelionei namo, nupirko darbdavys. Duodamas paaiškinimus į teismo klausimą patikslino, kad prašo nustatyti, kad darbo teisiniai santykiai susiklostė nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., o ne nuo 2016 m. rugsėjo 23 d., nes tą dieną jie išvyko.Taip pat nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
  3. Atsakovo UAB „IRM Connection“ advokatas Saulius Gintaras Vaičiūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. Paaiškino, kad derybose dėl darbo šalys sutarė, kad J. O. M. P. tarpininkaus ieškant darbo Švedijoje ieškovui bei kitiems dviem asmenims, tarp kurių buvo vienas, kuris mokėjo užsienio kalbą. Teigia, kad atsakovas pripažįsta, kad ieškovas buvo įdarbintas UAB „IRM Connection“, tačiau susitarus dėl darbo Švedijoje. Nesutinka, kad darbo santykiai susiklostė nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Pažymėjo, kad buvo sutarta, jog asmenys galės įsidarbinti Švedijoje, jeigu tarp atvykusių į Švediją asmenų bus asmuo mokantis užsienio kalbą. Nurodė, kad į Švediją atvyko ieškovas su dar vienu vyru ir jie abu nemokėjo anglų kalbos, dėl ko J. O. M. P. negalėjo rasti darbo, todėl norėdamas, kad ieškovas užsidirbtų pragyvenimui, grįžimui namo, pasiūlė darbą jo namuose bei miške. Nurodė, kad ieškovas pats atvyko į Švediją, ten dirbo, todėl dienpinigiai jam nepriklauso.
  4. Teismui pripažinus atsakovo UAB „IRM Connection“ vadovo J. O. M. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, į teismo posėdį atvykęs J. O. M. P. papildomai paaiškino, kad yra Švedijos - Lietuvos asociacijos narys. Nurodė, kad vienai iš asociacijos narių paklausus ar jis galėtų padėti ieškovui įsidarbinti Švedijoje, sutiko padėti su sąlyga, kad asmenys mokės švedų arba anglų kalbą. Nurodė, kad įsidarbinti norėjo trys asmenys, tarp kurių buvo ieškovas bei asmuo mokantis anglų kalbą. Paaiškino, kad ieškovas norėjo dirbti statybose. Teigia, kad dėl darbo sąlygų su ieškovu bendravo per vertėją Idilę. Nurodė, kad vėliau paaiškėjo, kad į Švediją negali vykti asmuo mokantis anglų kalbą. Paaiškino, kad jis norėjo padėti, todėl pasiūlė ieškovui ir dar kitam asmeniui atvykti į Švediją, nurodant, kad padės surasti darbą, gauti laikiną asmens numerį. Teigia, kad nemokant švedų ir anglų kalbos Švedijoje darbą statybose rasti sunku, todėl darbo nepavyko rasti. Nurodė, kad ieškovas ir kitas asmuo į Švediją atvyko 2016 m. rugsėjo 23 d., ir buvo apgyvendinti atsakovui priklausančiose patalpose. Teigia, kad ieškovas buvo raginamas pradėti mokytis švedų kalbos, tačiau ieškovas kalbos nesimokė, angliškai taip pat nemokėjo, tad bendravimas tarp ieškovo ir atsakovo Švedijoje vyko per vertėją telefonu. Nurodė, kad ieškovas padėjo jam atlikti kraustymo darbus prie jo namų. Paaiškino, kad ieškovas buvo įtrauktas į UAB „IRM Connection“ darbuotojus, kadangi buvo siekta išvengti nelegalaus darbo pasekmių Švedijoje. Teigia, kad atsakovas nepažadėjo ieškovui rasti darbo, tačiau pasiūlė jiems atvykti. Pažymėjo, kad su ieškovu nebuvo derybų dėl atlyginimo, tačiau mano, kad darbo sutartyje turėjo būti sutarta dėl minimalus darbo užmokesčio, mokamo Lietuvoje. Teigia, kad daug kartų ieškovui bei kitam kartu dirbusiam asmeniui buvo teikiama pasirašyti darbo sutartis, tačiau jie nenorėjo pasirašyti. Teigia, kad po 2016 m. lapkričio 18 d., siekiant, kad galiotų ieškovo draudimas Švedijoje, ieškovas po keletą valandų per dieną dirbo, nes jis padėjo ieškovui įsidarbinti miško darbuose, tačiau ieškovas išpjovė ne tuos medžius. Paaiškino, kad bilietus atgal į Lietuvą nupirko kita įmonė, t. y. „Elim group“, tačiau jo inicaityva. Teigia, kad bilietai buvo nupirkti dar 2016 m. lapkričio mėnesį.
  5. Iš šalių paaiškinimų, ištirtų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovo J. J. išvykimo laikotarpis (su laiku kelionėje) į Švediją (Uppsalą) – nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.

9Teismas

konstatuoja:

10Dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo

  1. Ieškovas prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, darbo kodeksas ir kiti įstatymai tam tikroms teisėms apginti gali nustatyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus, pvz. vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo (šalių ginčo dėl darbo santykių metu galiojusio Darbo kodekso (toliau- DK) 300 straipsnis) (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepraleido DK 296 straipsnyje nustatyto termino, pagal DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktą tiesiogiai teisme nagrinėjami darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo. DK 299 straipsnyje pateiktas ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose, sąrašas nėra baigtinis, šio straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teisme ginčai sprendžiami ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad byloje sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016). Tarp šalių darbiniai santykiai yra pasibaigę, ieškovas ginčija ne patį atleidimą, o atleidimo pagrindą, todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas yra treji metai. Pažymėtina, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl klausimas dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo tuo pagrindu ir dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nesvarstytinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

11Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

  1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. sausio 16 d. sprendimu DGKS-232 atsisakė nagrinėti J. J. prašymą atsakovui UAB „IRM Connection“ vadovaujantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, t.y. J. J. keliant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neturint kompetencijos nagrinėti nelegalaus darbo bylas (Administracinių nusižengimų kodekso, galiojusio iki 2017-07-01 redakcijos 614 straipsnio 1 d. 1 p.) (b.l. 9). Nei ieškovui nenurodžius, nei teismui nenustačius jokio teisinio pagrindo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, vadovaujantis teismų praktika (2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016) šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

12Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

  1. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų t.y. nuo 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir tokį atsisakymą patvirtino raštu (b.l. 89). CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų. Tai viena iš procesinių ieškovo teisių, kurios sukelia teisines pasekmes, nurodytas CPK 294 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui byloje atstovavo advokatas ir jam žinomos dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės, į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovo dalies ieškinio atsisakymo, darytina išvada, kad ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

13Dėl darbo teisinių santykių

  1. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, įtvirtintų DK 95 straipsnyje (DK 99 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų (DK 95 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų, tačiau darbo užmokestis pagal įstatymą (DK 95 straipsnio 1 dalis) nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga, todėl darbo sutartis gali būti pripažinta sudaryta ir tais atvejais, kai šalys nesusitarė dėl mokėtino darbo užmokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant darbo bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties sąlygos, nustatančios darbo užmokestį, kai dėl šios darbo sutarties sąlygos nesusitarta raštu, kiekvienai šaliai turi būti suteikta galimybė įrodyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio šalys susitarė žodžiu. Jeigu darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų nenustatytas, šią darbo sutarties spragą turi užpildyti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbą principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiškoje) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje mokamo (mokėto) už tokį patį ar lygiavertį darbą, dydį. Ši taisyklė taikytina ir nelegalaus darbo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015) .
  2. Ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovo J. J. išvykimo laikotarpis (su laiku kelionėje) į Švediją (Uppsalą) – nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. – nėra. Atsakovas neginčija darbinių santykių su ieškovu, tačiau nesutinka su ieškovo nurodytu darbo laikotarpiu, taip pat šalys nesutaria dėl šalių sutartos darbo vietos.
  3. Į bylą pateiktos dvi skirtingos darbo sutarties versijos. Pagal ieškovo kartu su ieškiniu pateiktą darbo sutarties kopijos tekstą darbo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 18 d., darbuotojas pradeda dirbti 2016-10-18, darbdavys įsipareigoja mokėti darbo užmokestį 500 Eur (b.l.18-21). Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė analogišką darbo sutarties tekstą (b.l. 53-54), kurį gavo iš UAB „IRM Connection“ įgalioto asmens V. K., kuri parodymų davimo metu tai patvirtino. Pagal atsakovo pateiktą darbo sutarties tekstą (pasirašytą darbdavio) – darbo sutartis sudaryta 2016 m. spalio 17 d., kurioje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2016 m. spalio 18 d., darbuotojas pradeda dirbti 2016 m. spalio 18 d., darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui LR vyriausybės patvirtintą minimalų atlyginimą (b.l. 110-111) ir joje yra įrašas, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2016-11-18 pagal LR DK 127 str. 1 d. (pačiam prašant). Iš UAB „IRM Connection“ direktoriaus įsakymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad įsakymas priimtas 2016 m. spalio 17 d., atsižvelgiant į J. J. 2016 m. spalio 17 d. prašymą, priimant nuo 2016 m. spalio 18 d. ir mokant 500,00 Eur atlyginimą, nustatant 5 darbo dienų savaitę, po 8 val. per dieną. Nei viena sutartis nėra pasirašyta ieškovo. Atsakovas pateikė UAB „IRM Connection“ direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymą atleisti J. J. 2016 m. lapkričio 18 d. pagal LR DK 127 straipsnį 1 d. (pačiam prašant). Atsakovas nepateikė ieškovo prašymų dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo, patvirtindamas, kad tokių dokumentų neturi. Taip pat nepateikė įrodymų kad su įsakymais dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo supažindino ieškovą.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193, 6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014).
  5. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį įstatyminį reglamentavimą (bei galiojusį darbinių santykių ginčo metu) darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą, tačiau darbo sutarties negaliojimo, kaip rašytinės formos nesilaikymo teisinių padarinių, įstatyme neįtvirtinta (DK 99 straipsnio 2 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad visos būtinosios darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos rašytinėje darbo sutartyje ir ši pareiga pirmiausia nustatyta darbdaviui.
  6. Pagal byloje ištirtus darbo sutarčių tekstus, darbdavio įsakymus, pildytus žiniaraščius, duomenų perdavimus SODRA, atsižvelgiant į abiejų šalių duotus teismui paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad J. J. sudarė darbo sutartį dėl darbo pagalbiniu darbininku su UAB „IRM Connection“, kurios buveinė yra Lietuvoje. Abi šalys pripažino ir tai patvirtino liudytojais apklausti E. D. bei I. B., kad ieškovas norėjo dirbti Švedijoje ir atsakovas sutiko tam tarpininkauti. Todėl darytina išvada, kad ieškovas siekė įgyvendinti savo teisę į darbą E. S. valstybėje narėje – Švedijoje - per tarpininkavimą dėl įdarbinimo (DK 86, 87, 88 straipsnis). Darytina išvada, kad UAB „IRM Connection“ tuo tikslu sudarydama sutartį su J. J. teikė tarpininkavimo įdarbinant paslaugas. Tai ar UAB „IRM Connection“ nepažeidė įstatymo reikalavimus dėl duomenų teikimo (DK 88 staripsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymo 11 straipsnis (toliau – ir „Įstatymas“)) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, ginčo teisiniam santykiui taikytinas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti įstatymai įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones teisiniams santykiams taikomi tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas, o teisiniams santykiams tarp darbo naudotojo ir įdarbinimo įmonės bei tarp darbo naudotojo ir laikinojo darbuotojo taikomas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas) tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas (Įstatymo 1 starpsnio 2 dalis). Ginčai, kilę tarp laikinojo darbuotojo ir įdarbinimo įmonės, kaip ir tarp darbo naudotojo ir laikino darbuotojo, nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 10 straipsnis). Laikinojo darbo sutartis gali būti neterminuota arba terminuota, laikinojo darbo sutarčiai sudaryti, vykdyti ir jai pasibaigti taikomos Darbo kodekso ir šio įstatymo nuostatos (Įstatymo 3 straipsnis).
  7. Tiek Ieškovas J. J., tiek liudytoju apklaustas E. D. patvirtino, kad su J. O. M. P. buvo tartasi dėl darbo Švedijoje laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 20 d. Tokiems teiginiams atsakovas neprieštaravo. Darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl terminuotos darbo sutarties (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kadangi nei viena iš šalių neginčijo darbo santykių pradžios, tai patvirtino ir liudytojai E. D. bei I. B., ieškovas pradėjo dirbti Švedijoje 2016 m. rugsėjo 23 d., todėl ši data laikytina laikino įdarbinimo darbo pradžia, konstatuojant, kad pats susitarimas dėl laikino įdarbinimo sutarties sudarymo įvyko 2016 m. spalio 17 d. Terminuota darbo sutaris gali būti nutraukta anksčiau laiko paties darbuotojo prašymu, įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų, esant svarbioms priežastims prieš tris darbo dienas (DK 127 straipsnio 1-2 dalys), šalys gali nutraukti sutartį bendru šalių sutarimu (DK 125 straipsnis), darbdavys gali nutraukti terminuota darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis DK 129 ir 130 staripsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
  8. Liudytojas E. D. parodė, kad jau 2016 m. lapkričio pabaigoje buvo aišku, kad jie nebedirbs ir jie patys su J. J. paprašė nupirkti bilietus atgal į Lietuvą. Kaip paaiškino J. J., tai patvirtino atsakovas, bilietai iš pradžių buvo nupirkti 2016 m. gruodžio 15-16 dienai, tačiau po to buvo pakeisti į gruodžio 7 d. Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojo E. D. parodymus, darytina išvada, kad šalys bendru sutarimu buvo sutarusios sutrumpinti darbo sutarties terminą iki 2016 m. gruodžio 15 d. Iš ieškovo, atsakovo paaiškinimų, liudytojo E. D. parodymų teismas daro išvadą, kad išvykimo datą pakeitė atsakovas, nes pasikeitė tam tikros aplinkybės, t.y. sugedo ieškovo J. J. automobilis, J. J. su kitu darbininku- E. D., nesuprasdami kalbos, išpjovė ne tuos medžius, dėl ko atsakovas turėjo prisiimti atsakomybę. Ieškovas ir E. D. nurodė teismui, kad dirbo iki 2016 m. gruodžio 6 d. Darytina išvada, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 6 d., darbdavio iniciatyva, vadovaujantis DK 129 straipsnio 5 dalimi, t.y. atsiradus ypatingam atvejui ir nesant galimybei darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Teismo įpareigojimu atsakovas buvo įpareigotas pateikti visus įrodymus, susijusius su ieškovo priėmimu, atleidimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru.
  9. Ieškovo argumentas, kad jis buvo komandiruotas darbui į Švediją, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas pripažino, kad tokia mintis jam kilo tik tuomet, kai apsilankė Darbo ginčų komisijoje ir jam patarė kreiptis ir dėl dienpinigių priteisimo. Ieškovas paaiškinimų metu nurodė jog suprato, kad darbo santykių įforminimas įvyks Švedijoje. Nesant pagrindų ieškovo atlikto darbo kvalifikuoti kaip tarnybinės komandiruotės, darbuotojo atžvilgiu negalioja imperatyvusis ES teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos standartas, įtvirtintas 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB). Direktyvą 96/71/EB Lietuvoje ginčo santykių galiojimo laikotarpiu įgyvendino 2005 m. gegužės 12 d. Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas Nr. X-199. 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatos reglamentuoja komandiruojamo darbuotojo statusą ir komandiruojamam darbuotojui taikomas garantijas. Direktyvos 96/71/EB taikymo sritis apibrėžta šio teisės akto 1 straipsnyje. Aptariamos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ši direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusioms įmonėms, kurios pagal tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistemą komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją pagal šio straipsnio 3 dalį. Analizuojamos direktyvos 1 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad ši direktyva taikoma tada, kai šio straipsnio 1 dalyje paminėtos įmonės imasi vienos iš šių tarpvalstybinių priemonių kaip laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra samdo darbuotoją įmonei, kuri yra įsisteigusi ar veikia valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės metu laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra ir darbuotojas saistomi darbo santykiais. Taigi, ši direktyva taikoma laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojams, išsiųstiems ribotą laiką dirbti kitose ES valstybėse narėse. Direktyvos 96/71/EB 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šioje direktyvoje „komandiruotasis darbuotojas“ - tai darbuotojas, kuris ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje.
  10. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad J. J., įsidarbindamas UAB “IRM Connection” susitarė dėl darbo Lietuvoje, prieš išvykdamas darbui į Švediją Lietuvoje pas atsakovą nedirbo, pats ieškovas J. J. pripažino, o tai patvirtino liudytojai E. D. ir I. B., SODRA duomenys (b.l. 11-12), kad ieškovas turėjo darbą Lietuvoje, tačiau jo tikslas buvo gauti darbą Švedijoje. Todėl atisžvelgiant į teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą 2017 m. birželio 30 d. nuatrtyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-248/2017, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovo vykimo dirbti į Švediją komandiravimu, todėl ieškovui netaikytinas komandiruojamo darbuotojo statusas pagal galiojusį Garnatijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą. Tuo pagrindu atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl dienpinigių priteisimo.
  11. Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
  12. Pažymėtina, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 traipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011).

14Dėl darbo užmokesčio priteisimo

  1. Laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų garantijas nustato 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (toliau – direktyva 2008/104/EB). Ši direktyva taikoma darbuotojams, pasirašiusiems darbo sutartį ar turintiems darbo santykių su laikinojo įdarbinimo įmone, kurie paskirti laikinai dirbti įmonėse laikinojo darbo naudotojose joms prižiūrint ir vadovaujant (Direktyvos 2008/104/EB 1 straipsnio 1 dalis). Šiame teisės akte nenustatyta jo taikymo ribojimų tarptautinėms situacijoms.
  2. Direktyva 2008/104/EB nustato, kad jos tikslas – užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugą ir pagerinti darbo per laikinojo įdarbinimo įmones kokybę užtikrinant, kad laikiniesiems darbuotojams būtų taikomas 5 straipsnyje nustatytas vienodo požiūrio principas ir kad laikinojo įdarbinimo įmonės būtų pripažintos darbdaviais, tuo pat metu atsižvelgiant į poreikį nustatyti tinkamą darbo per laikinojo įdarbinimo įmones naudojimo sistemą, siekiant veiksmingai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir lanksčių darbo formų plėtojimo (Direktyvos 2008/104/EB 2 straipsnis).
  3. Direktyvos 2008/104/EB nuostatos įgyvendintos ginčo santykių metu galiojusiame Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turi būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai laikiniesiems darbuotojams, pasirašiusiems neterminuotą laikinojo darbo sutartį, tarp siuntimų yra mokamas toks pats darbo užmokestis kaip ir siuntimų metu.
  4. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikiniesiems darbuotojams nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbą, neapmokami, jeigu laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu yra bent toks, koks būtų taikomas, jeigu darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje, ir tokie laikotarpiai sudaro iki 5 darbo dienų iš eilės. Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Įdarbinimo įmonės draudžia laikinuosius darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 9 straipsnis).
  5. Nagrinėjamu aspektu aktualus DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo mokėjimo už darbą principas, kurio turinys detalizuotas, inter alia, DK 186 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyti pagrindiniai darbo užmokesčio dydžio kriterijai: darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje.
  6. Pagal atsakovo pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b.l.114-115), ieškovas spalio mėnesį dirbo 10 dienų, po 8 valandas per dieną, viso 79 valandas (per mėnesį valandų skaičius 167). Ieškovas lapkričio mėnesį dirbo 13 dienų, po 8 valandas per dieną, viso 104 valandas (per mėnesį valandų skaičius 168).
  7. Vadovaujantis VSDFV valdybos duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „IRM Connection“ buvo draustas valstybiniu socialinio draudimu (b. l. 11, 12). Pagal teismo pavedimu iš VSD Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gautą informaciją (b.l. 136) laikotarpiu 2016-10-18 -2016-10-31 draudžiamosios pajamos buvo 270,61 Eur ir 108,19 Eur VSD įmokos, laikotarpiu 2016-11-01-2016-11-18, draudžiamosios pajamos buvo 412,54 Eur, ir 164,93 Eur VSD įmokos. Atsižvelgiant į žiniaraščiuose nurodytą darbo dienų skaičių darytina išvada, kad už spalio mėnesį ieškovo alga, neatskaičius mokesčių, jeigu būtų dirbęs visą mėnesį,- būtų 795,78 Eur, o už lapkričio mėnesį – 1 021,67 Eur.
  8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis iure novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiga teismui ex officio (pagal pareigas) taikyti, aiškinti bei nustatyti užsienio teisės turinį kyla tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015). 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, nutarė užklausti kompetentingą Švedijos darbo inspekcijos tarnybą apie Švedijos teisės aktais nustatytą minimalaus darbo (minimalus valandinis, savaitės ir mėnesio atlyginimas) užmokesčio normą, darbininko, dirbančio statybos, miško darbų srityje, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.
  9. Pagal Švedijos karalystės teisingumo ministerijos pateiktą informaciją (b.l. 138-143) nustatyta, kad Švedijoje nėra teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio, nes Švedijoje darbo užmokesčio nustatytmas yra laisvas ir už jį yra atsakingos pačios darbo sutarties šalys. Taip pat nėra pavyzdinės darbo sutarties. Ieškovas neįrodė, kad su atsakovu buvo sutarta dėl 1200 Eur uždarbio “į rankas”. Į teismo klausimus kodėl nepasirašė atsakovo teiktos darbo sutarties ieškovas nurodė, kad nepasirašė, nes nebuvo įmonės antspaudo, jis nesuprato nurodytų įstatymų. Liudytojas E. D. nurodė, kad nepasirašė todėl, kad ant sutarties buvo nurodyta ne ta data, nei vienas iš jų nenurodė, kad nepasirašė sutarties, nes buvo nurodytas ne tas atlyginimas. Liudytoja apklausta vertėja I. B. nurodė, kad jai vertėjaujant nevyko susitarimas/derybos dėl darbo užmokesčio. Iš ieškovo paaiškinimų ir E. D. parodymų matyti ir tai patvirtina ir atsakovo paaiškinimai, kad darbo užmokestis nebuvo aptartas, nes jis priklausė nuo ieškovą įdarbinančios įmonės – laikinojo darbo naudotojo, nors įstatymas ir numato, kad laikino darbo sutartyje darbo užmokesčio dydis turėjo būti aptartas (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
  10. Pagal teismo pavedimą gautą informaciją iš VSD Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (b.l. 136) nenustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „IRM Connection“ apdraustiesiems būtų priskaičiavusi didesnes draudžiamąsias pajamas.
  11. Tiek ieškovas nurodė, tiek atsakovas patvirtino, paliudyjo E. D., kad pirmas tris savaites J. J. ir E. D. padėjo tvarkytis, t.y. nebuvo įdarbinti pas darbo naudotojus laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. o laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18 J. J. ir E. D. dirbo miško darbus skirtingose vietose Švedijoje, jam buvo išduotas laikino asmens kodas (b.l. 65-66) ir už šį laikotarpį ieškovas gavo darbo užmokestį, ieškovas neįrodė, kad jis buvo sutartas didesnio dydžio ar kitokio dydžio kaip pas darbo naudotoją (naudotojus). Nes, kaip nurodyta aukščiau, Švedijoje nėra aptartas minimalus darbo užmokesčio dydis, viskas priklauso nuo individualaus susitarimo. Ieškovas ir kartu dirbęs E. D. nemokėjo nei švedų nei anglų kalbos, todėl buvo sudėtinga derinti atliekamus darbus, ieškovui nepaneigus atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nedirbo visą darbo dieną. Pažymėtina, kad ieškovas paaiškinimų metu nurodė, kad ir prieš tai dirbtoje įmonėje UAB „Gedsta“, kurioje dirbo statybininku gaudavo 700-800 Eur per mėnesį, nors pagal SODRA duomenis (b.l.11- 12) ieškovui buvo mokamas minimalus Vyriausybės patvirtintas atlyginimas- 380 Eur ir, kaip patvirtino ieškovas, toks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje. Taip pat iš liudytojo E. D. parodymų, kurių nepaneigė ieškovas, nustatyta, kad jau 2016 m. lapkričio mėnesį buvo aišku, kad jie nebedirbs ir patys su ieškovu paprašė nupirkti bilietus atgal į Lietuvą. Darytina išvada, kad atsakovo SODRA nurodytas laikotarpis dėl darbo santykių pabaigos, t.y. 2016 m. lapkričio 18 d. laikytina darbo pas darbo naudotojus pabaiga.
  12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad už darbo laikotarpį, kuris buvo dirbamas pas darbo naudotojus, t.y. nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18 ieškovas gavo sutartą darbo atlyginimą.
  13. Tačiau kadangi pagal teismui pateiktą J. J. banko sąskaitos išrašą UAB „IRM Connection“ 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. pervedė ieškovui iš viso 660,62 Eur (su išskaitytais mokesčiais bankui) ( b. l. 64), tačiau pagal atsakovo SODRA pateiktus duomenis turėjo būti pervesta 683,15 Eur (b.l.11- 12), todėl nepervestas pinigų skirtumas (22,53 Eur) priteistinas ieškovui.
  14. Spręstinas klausimas ar ieškovui turi būti mokamas darbo užmokestis nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., jeigu taip – tai kokio dydžio.
  15. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota laikino įdarbinimo sutartis ir dėl to netaikoma Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata dėl laikinųjų darbuotojų, pasirašiusių neterminuotą darbo sutartį, teismui nustačius, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. gruodžio 6 d., darbdavio iniciatyva, vadovaujantis DK 129 straipsnio 5 dalimi, t.y. atsiradus ypatingam atvejui ir nesant galimybei darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, kad tokiu atveju DK 129 ir 130 straipsnių nuostatos tiesiogiai nėra taikomos, bet jų laikomasi, atsižvelgiant į Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, atsižvelgiant į DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisingo mokėjimo už darbą principą, taikant galiojusio Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo reglamentavimą, už laikotarpius nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovui priteistina Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis ginčo santykių laikotarpiu buvo 380 Eur, įpareigojant atsakovą apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius. Nurodytu teisiniu pagrindu atmestinas ieškovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už įspėjimo laiką priteisimo ir išeitinės kompensacijos priteisimo.

15Dėl uždelsimo atsiskaityti

  1. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Darbo kodeksu ar kitais įstatymais, ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Šios Darbo kodekso nuostatos yra skirtos skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Šios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
  3. Nustačius, kad atsakovas su ieškovu jo atleidimo dieną neatsiskaitė, nesumokęjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nenustačius priežasčių, sudarančių pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su ieškovu laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008), šis ieškovo reikalavimas tenkintinas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, t.y. nuo gruodžio 6 d. Apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto aprašo Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio tvarkos 6 puntu, 7.2 punktu, 7.4 punktu, įvertinus atsakovo pateikus žiniaraščius, SODRA duomenis, darytina išvada, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis – 29,70 Eur (270.61+412.54=683.15:23=29.70).

16Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. 2017 m. vasario 3 d. nutartimi su 2017 m. vasario 6 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo ieškovo J. J. reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui priklausantis turtas. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo nesikreipus ir nepateikus antstoliui nutarties vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti be atskiro teismo procesinio sprendimo. Ieškovas nurodė, kad nesikreipė į antstolį, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nesvarstytinas.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos– 250 Eur už ieškinio surašymą ir 300 Eur už atstovavimą teisme (b.l. 7, 120-121), atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos– už advokato atstovavimą 500 Eur (b.l. 100-101).
  2. Sprendimu tenkintina 30 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 165 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo – 350 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  3. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio1 dalis). Atsižvelgiant į ieškovo nurodytą ieškinio sumą – 15368,28 Eur, galiojusią ieškinio padavimo metu CPK 80 straipsnio redakciją (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 150,60 Eur (12.30+138.30) bylinėjimosi išlaidų.
  1. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes įsiteisėjusi teismo sprendimo kopija išsiųstina Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui (Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymo 11 straipsnis).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

19Teismas

Nutarė

20priimti ieškovo J. J. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. nuo 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

21Ieškinį tenkinti iš dalies.

22Pripažinti, kad 2016 m. spalio 17 d. tarp ieškovo J. J. ir atsakovo UAB „IRM Connection“ buvo sudaryta terminuota laikino įdarbinimo sutartis, nustatant, kad laikino įdarbinimo pradžia yra 2016 m. rugsėjo 23 d., o pabaiga – 2016 m. gruodžio 20 d.

23Pripažinti, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis nutraukta 2016 m. gruodžio 6 d., darbdavio, t.y. atsakovo UAB „IRM Connection“ iniciatyva, vadovaujantis DK 129 straipsnio 5 dalimi, t.y. atsiradus ypatingam atvejui ir nesant galimybei darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

24Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ už laikotarpius nuo nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę alga, įpareigojant atsakovą apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius.

25Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ nepervestą pinigų skirtumą, t.y. 22,53 Eur.

26Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 6 d. Vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis – 29,70 Eur.

27Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

28Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ 165 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš ieškovo J. J. atsakovui UAB „IRM Connection“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš atsakovo UAB „IRM Connection“ 150,60 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

32Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė,... 2. sekretoriaujant Linai Vaitkutei, Linai Pazdrazdienei,... 3. vertėjaujant Almai Žižienei,... 4. dalyvaujant ieškovui J. J., ieškovo atstovui advokatui Manvydui Šivickui,... 5. atsakovo UAB „Irm connection“ vadovui J. O. M. P., atsakovo atstovui... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J.... 7. Teismas... 8.
  1. ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 9. Teismas... 10. Dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo
      11. Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo
        12. Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo
          13. Dėl darbo teisinių santykių
          1. Darbo sutartis –... 14. Dėl darbo užmokesčio priteisimo
            1. Laikinojo... 15. Dėl uždelsimo atsiskaityti
              1. DK 141 straipsnio 1... 16. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
                1. 2017 m.... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
                  1. Pagal... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4... 19. Teismas... 20. priimti ieškovo J. J. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. nuo... 21. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Pripažinti, kad 2016 m. spalio 17 d. tarp ieškovo J. J. ir atsakovo UAB... 23. Pripažinti, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis nutraukta 2016... 24. Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ už... 25. Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ nepervestą... 26. Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ kompensaciją... 27. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.... 28. Priteisti ieškovui J. J. iš atsakovo UAB „IRM Connection“ 165 Eur... 29. Priteisti iš ieškovo J. J. atsakovui UAB „IRM Connection“ 350 Eur... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „IRM Connection“ 150,60 Eur bylinėjimosi... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti... 32. Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos...