Byla 2A-1169-123/2014

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso išnagrinėjusi pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono 1-ajam notaro biurui, M. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja L. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. S. mirties jai reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad ji buvo išlaikoma, nes gaudavo tik 239,22 lito nedarbingumo išmoką, jos nedarbingumo lygis – 40 procentų, pajamų nepakanka pragyvenimui. Dirbti negali bet kokio darbo, susijusio su fizinėmis pastangomis. Ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Sutuoktinis turėtą nekilnojamąjį turtą – butą testamentu paliko dukrai M. Š. Savo reikalavimą grindžia CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-04-09 sprendimu L. S. pareiškimą atmetė. Priteisė iš L. S. 1500 litų M. Š. advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad bylos medžiaga nepatvirtinama, jog palikėjo mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesaistoma tik asmens nedarbingumo, t. y. aplinkybė, kad asmuo yra nedarbingas dėl sveikatos būklės, savaime nereiškia, jog jam reikalingas išlaikymas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja turi turto ir turi kur gyventi, darbinga 40 procentų, turi teisę dirbti ne visą darbo dieną arba savaitę, gauna socialines išmokas, globoja sesers dukrą. Palikėjas pareiškėjos sutuoktinis V. S. sunkiai sirgo, buvo invalidas, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra, padėjo dukra. Paveldimą turtą sudaro butas, adresu ( - ), kuris yra įgytas ne santuokoje su pergyvenusia sutuoktine – L. S. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad vertindamas, ar tai yra pakankamos pajamos ir ar pareiškėjai reikalingas išlaikymas, teismas sprendė, kad pirmiau nustatytos aplinkybės apie pareiškėjos turtą ir pajamas, sveikatą, galėjimą iš dalies dirbti, trijų suaugusių vaikų turėjimą, išlaikytinių neturėjimą, globojamą dukterėčią, administracinių nuobaudų turėjimą, atsižvelgiant į santuokos trukmę, jog turtas įgytas ne santuokoje su pergyvenusia sutuoktine L. S., į tarpusavio santykius, kad tėvą prižiūrėjo, jį slaugė, laidojo, sumokėjo skolas, mokesčius, prižiūri kapą dukra, paneigia pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį, gaunamos pajamos yra pakankamos pragyventi, gyvybiniams poreikiams patenkinti, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai L. S. palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas.

4Apeliaciniu skundu pareiškėja L. S. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose. Pareiškėjos darbingumo lygis yra 40 proc. ir nustatyta, jog ji negali dirbti fizinio darbo, susijusio su bet kokiomis fizinėmis pastangomis. Taip pat pareiškėjos gaunamos išmokos sudarė tik 239,22 Lt ir jų nepakako net būtiniausiems vaistams įsigyti. Mano, kad šie kriterijai ir turėjo lemti, ar pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo M. Š. prašo atmesti L. S. apeliacinį skundą ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus įrodymus bei pagrįstai nustatė, kad tokios esminės aplinkybės kaip vertingo nekilnojamojo turto turėjimas, turėjimas galimybės prašyti pagalbos iš savo trijų suaugusių vaikų, galėjimas ribotai dirbti neleidžia daryti išvados, kad apeliantė L. S. palikėjo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodama į palikimo dalį.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog L. S. nustatytas darbingumo lygis yra 40 procentų (b. l. 4), netektas darbingumas – 60 procentų (b. l. 5), priskaičiuotos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus – 239,22 Lt (b. l. 7–9), nustatyta L. S. globa seseriai V. G. ir globėja ir turto administratore paskirta L. S. (b. l. 14–15), globotinei V. G. mokama išlaidų tikslinė kompensacija – po 360,00 Lt (b. l. 47), bausta administracinėmis baudomis (b. l. 48–53), jog L. S. reikalingi vaistai, kurios perka pati (b. l. 27–28), turi butą su ūkiniais pastatais, adresu ( - ) (b. l. 42–46). Iš UAB „Šilutės komunalininkas“ pažymos matyti, kad laidojimo išlaidas mokėjo dukra M. Š. (b. l. 29–32), V. S. buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 54–55), nuo 2002-05-22 – antros grupės invalidas (b. l. 56–59), gaudavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priskaičiuotas išmokas – 613,52 Lt (b. l. 60–61), kad M. Š. sumokėjo 3000 litų skolą UAB „General Finansing“ (b. l. 62–72). Pareiškėja L. S. teigia, kad jos sutuoktinio V. S. mirties dieną – ( - ) jai reikalingas išlaikymas, sutuoktinis ją išlaikydavo ir, vadovaujantis CK 5.20 str., ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis nepagrįstas, ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

9Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskirtai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais.

10CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

11Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

12Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliantės argumentą, kad apeliantės pašalpos neužtekdavo net ir jos vaistams ir palikėjas ją išlaikė. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo reglamentavimą socialinės paslaugos teikiamos ne tik tam tikrų socialinių sunkumų turinčiam asmeniui, bet ir asmeniui, dėl amžiaus ar neįgalumo negalinčiam savarankiškai rūpintis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad apeliantei buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir nurodyta, kokių fizinių darbų negalinti dirbti, tačiau tai nereiškia, jog apeliantė negali visai dirbti jokių darbų. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog neįgalus asmuo išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė byloje surinktus duomenis, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjai reikėjo išlaikymo jos sutuoktinio mirties dieną. Bylos duomenys liudija, kad sutuoktinio mirties dieną pareiškėja buvo netekusi 60 procentų darbingumo, tačiau nurodytu laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamos 239,22 Lt VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokos. Taip pat byloje nustatyta, kad apeliantė globoja V. G. bei gauna 360 Lt per mėnesį išmokas, taip pat turi tris suaugusius vaikus. Palikėjas pareiškėjos sutuoktinis V. S. sunkiai sirgo, buvo netekęs 50 procentų darbingumo, jam buvo reikalinga kito asmens priežiūra, padėjo jo dukra. Paveldimą turtą sudaro butas, adresu ( - ), kuris yra įgytas ne santuokoje su pareiškėja.

13Kaip minėta, pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinio teisė į išlaikymą saistoma jo turtinės padėties, bet ne nedarbingumo, amžiaus, sveikatos būklės, nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo ar kitų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, ar pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį asmuo turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei kitų pajamų: gauna pašalpą, pensiją, kitą paramą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisė į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise turi butą, pastatą – tvartą, esantį ( - ) (b. l. 43). Pažymėtina, kad nuosavybės turėjimas yra vienas iš argumentų, pagrindžiančių, jog asmuo nėra reikalingas išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Į bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, kad apeliantė išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, t. y. neįgyvendino galimybės pagerinti turtinę padėtį, ir šis neveikimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. S. mirties pareiškėjai reikalingas išlaikymas (CPK 178 str., 185 str.). Byloje esantys duomenys apie pareiškėjos administracinės teisės pažeidimus bei skirtas baudas (b. l. 49–53) taip pat neįrodo jos sunkios finansinės situacijos, kadangi pati sukūrė tokią materialinę padėtį, kuri šiuo požiūriu negali būti pateisinama ir pagerinama pripažinus išlaikymo būtinumą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantė per laikotarpį nuo sutuoktinio mirties yra skolinga kitiems asmenims (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, kad apeliantės finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jos gyvenimo reikmių visumą (CPK 178 str., 185 str.).

14Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumo apeliantei klausimą, atsižvelgė į jos nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas palikėjo mirties dieną, todėl teisingai sprendė, jog pirmiau nurodytų aplinkybių visuma suponavo pagrįstą išvadą, kad apeliantė turėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, nepretenduodama į palikimo dalį, ir kad išlaikymas jai nebuvo reikalingas.

15Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Netenkinus apeliacinio skundo iš pareiškėjos L. S. suinteresuotam asmeniui M. Š. priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 str., 98 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Iš pareiškėjos L. S. suinteresuotam asmeniui M. Š. priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.