Byla 2-629-661/2016
Dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir teismas, išnagrinėjęs bylą

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

2sekretoriaujant M. D.,

3dalyvaujant ieškovei J. J. ir jos atstovei adv. E. G., atsakovo BAB banko SNORAS atstovui A. M.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams BAB bankui SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo ir teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2011-04-23 obligacijų sutartį sudarytą tarp ieškovės J. J. ir atsakovo BAB banko „Snoras“; prilyginti ieškovės J. J. už AB banko SNORAS obligacijas sumokėtas lėšas indėliui; įpareigoti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti 2011-04-23 obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytą sumą už įgyjamas obligacijas, sudarančią 20000,00 LT; priteisti iš BAB banko SNORAS bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodo, kad 2011-04-23 ji su atsakovu bankrutuojančiu AB banku ,,Snoras" sudarė tris sutartis: obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110423K990001 su fiksuota metinių palūkanų norma 4 proc. 20000,00 litų sumai; neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9932134; mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. BS061228K991231539.

7Sudarant obligacijų sutartį, tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. K9932134. Sudarant ginčijamą sutartį, ieškovei buvo paaiškinta, jog visos sutartys yra lygiavertės terminuoto indėlio sutartims ir yra draustos, todėl neįtardama, jog jai buvo suteikta klaidinga informacija ir pasitikėdama atsakovo (kaip profesionalios įstaigos) patarimais, ieškovė nesuvokė, jog buvo suklaidinta. Po keletą mėnesių, po pareiškimo pateikimo 2012-02-10, ieškovė gavo pranešimą su kreditoriaus reikalavimo atskaita, kurioje nurodyta, jog teismo patvirtinta ieškovės reikalavimo suma sudaro 20 493,15 Lt.

8Ieškovė nurodo, jog ji buvo suklaidinta dėl nurodytos obligacijų sutarties sudarymo aplinkybių. Sutartį pasirašė tinkamai neinformuota apie tai, jog ankščiau minėta sutartis nėra draudiminė (nors Obligacijų pasirašymo sutartyje Nr. F020110423K990001 4 punkte yra banko prisiimti įsipareigojimai yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“). Jei atsakovas būtų tinkamai informavęs ieškovę apie esminius sutarties skirtumus nuo terminuoto indėlio sutarties, ieškovė jokiais būdais nebūtų sudarius i ginčijamos sutarties. Todėl, konstatuotina, jog ieškovė ginčijamą sutartį pasirašė suklysdama dėl jų esmės ir todėl tokiu atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -LR CK) 1.90 str. nuostatos.

9Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad byloje esantys ir Atsakovės papildomai pateikiami dokumentai akivaizdžiai liudija, jog Ieškovė siekė investuoti lėšas į finansines priemones (obligacijas), tikėdamasi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir suprato, jog sudaro būtent finansinių priemonių įsigijimo sutartį, o ne terminuotojo indėlio sutartį. Sudarydamas Ginčijamą sandorį, Ieškovė veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. Atsakovas be to, nurodė, kad Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punkte, šalia investuotojo parašo yra nurodyta, jog: (i) pasirašydamas šią sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; (ii) prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; (iii) investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Ieškovė raštu patvirtino, kad gavo Taisyklių 30-45 punktuose nurodytą informaciją, tame tarpe „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą" bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką" (žr. priedo prie Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai" 2 punktą). Ši informacija Ginčijamo sandorio sudarymo bei galiojimo metu buvo viešai prieinama ir Atsakovo interneto tinklalapyje adresu www.snoras.com.

10Taikant vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, pripažintina, jog cituota Aptarnavimo sutarties sąlyga negalėjo būti pakankama susiformuoti Ieškovo nuomonei dėl obligacijų draustumo. Ši sutarties sąlyga galėjo tik paskatinti pasidomėti, kokią indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. IĮIDĮ 3 str. 4 d. aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, jog draudimo objektas negali būti paties draudėjo (t.y. Atsakovo) išleisti skolos vertybiniai popieriai. Aptarnavimo sutarties nuostata negali būti laikoma klaidinančia todėl, kad konkrečiu atveju Ieškovas neturi teisės gauti draudimo išmokos. Nei Aptarnavimo sutartyse, nei Ginčijamame sandoryje nėra teigiama, jog Atsakovo (draudėjo pagal IĮDĮ) obligacijos yra draudžiamos indėliu draudimu. Todėl konstatuotina, kad Atsakovas nepateikė Ieškovei jokios klaidinančios informacijos. Ieškovė iš esmės teigia, jog susipažino su vienintele banko pateiktų dokumentų nuostata - Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkto 6 pastraipa. Akivaizdu, kad toks teiginys neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkto 6 pastraipa niekaip neišsiskirdavo iš sutarties teksto, todėl labiau tikėtina, todėl laikytina įrodyta, jog Ieškovė paprasčiausiai neskaitė banko pateiktų dokumentų. Pagal CK 1.90 str. 5 d., būtent Ieškovė turi prisiimti tokio savo neapdairaus ir lengvabūdiško elgesio riziką, o jos suklydimas (net pripažinus, kad jis egzistavo) negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės ir nėra pagrindas pripažinti Ginčijamą sandorį negaliojančiu.

11Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime (b.l. 133) į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad obligacijų atžvilgiu negali būti taikomas ne tik indėlių draudimas, bet ir įsipareigojimų investuotojams draudimas, nes šio draudimo taikymui nėra sąlygų. Šiuo atveju ieškovai, įgydami obligacijų, savo valia perdavė bankui nuosavybėn jiems priklausiusias pinigines lėšas mainais už įgyjamas banko obligacijas. Todėl atsakovas yra jam perduotų pinigų savininkas, o ne jų saugotojas, todėl ši situacija nepatenka į Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį. Atsakovas nėra atsakingas už obligacijų negrąžinimą ieškovams, nes bankas to negali padaryti dėl obligacijų emitento (banko) nemokumo. Sudarydami sutartis ieškovai nebuvo suklaidinti, kadangi ginčo sutartyse nebuvo nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo. Ieškovų niekas nevertė skubėti pasirašyti sutartis.

12Teismo posėdyje ieškovė patvirtino savo poziciją išdėstytą ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose. Liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis V. J. patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes dėl sutarties (sutarčių) sudarymo aplinkybių. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė visus atsakovo ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.

13Ieškinys netenkinamas.

14Byloje nustatyta, kad Ieškovė 2011-04-23 su atsakovu BAB banku ,,Snoras" sudarė tris sutartis: obligacijų pasirašymo sutartį Nr. F020110423K990001 su fiksuota metinių palūkanų norma 4 proc. 20000,00 litų; neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9932134; mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. BS061228K991231539.

15Pagal CK 1.103 straipsnį obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Aiškindamas vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime (byla Nr. C-671/13) nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas bei nurodė, kad Investuotojų direktyva apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokio neteisėto pasisavinimo rizikos, taip pat gali apsaugoti nuo atvejų, kai investuotojo turtas (tiek lėšos, tiek finansinės priemonės) prarandamos dėl netyčinių klaidų, nerūpestingumo ar investicinės įmonės kontrolės sistemos klaidų. Nėra pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Taigi įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina.

16Ieškovė ginčija obligacijų pasirašymo sutartį iš esmės motyvuodama tuo, kad ji sudaryta ieškovei suklydus, t. y. ji buvo įsitikinusi, jog obligacijos yra apdraustos, taip pat, jog sutartis sudaryta dėl banko ir (ar) jo darbuotojų suklaidinimo (apgaulės), t. y. jog sprendimas sudaryti ginčijamą sutartį buvo priimtas pasitikint banku, banko darbuotojais ir jų suteikta informacija dėl minėtų obligacijų draudžiamumo.

17Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

18Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad FPRĮ 22 straipsnio prasme reikiama suteikti informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliesiems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2013). Tačiau ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją gali būti pagrindu sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Taikant CK 1.90 straipsnį būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

19Ieškovė savo reikalavimus iš esmes grindžia tuo, kad ginčo sutarties sudarymo metu banko darbuotoja neva jai nurodė, kad banko obligacijos yra visiškai nerizikingos ir kad jos yra apdraustas indėlių draudimu.

20Pagal Obligacijų sutartį (1.13 p.) ieškovė turėjo galimybę gauti obligacijų priemoką ar sąlyginę atkarpą, kurios sąlygos buvo nurodytos obligacijų emisijos galutinėse sąlygose. Pagal minėtas galutines sąlygas (14.1 - 14.7 p.) įvykus nurodytam įvykiui bankas buvo įsipareigojęs mokėti papildomas 3, 5 arba 15 proc. palūkanas. Tai reiškia, kad per 2 metus ieškovė turėjo galimybę gauti nuo 5 iki 20 proc. palūkanas už pagal Obligacijų sutartį įsigytas obligacijas. Akivaizdu, kad šios obligacijų sąlygos maksimaliai atitiko ieškovės deklaruotus lūkesčius - gauti kuo didesnę finansinę naudą. Vertinant šias aplinkybes, labiau tikėtina išvada, kad ieškovės siekis (tikroji valia) sudarant ginčo sutartį buvo nukreiptas į maksimalios finansinės naudos gavimą. Pažymėtina, kad Ieškovė: (i) sudarydama Aptarnavimo sutarti, raštu patvirtino, jog gavo „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą" bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką" (žr. priedo prie Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai" 2 punktą); (ii) sudarydamas ginčijamą obligacijų pasirašymo sutartį, raštu patvirtino, jog susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klientų pasirašymas finansiniuose dokumentuose nėra vien tik formalus veiksmas. Laisva valia pasirašydamas atitinkamuose dokumentuose, klientas prisiima vykdyti jame nustatytus įsipareigojimus, taip įgyja teisę reikalauti, kad atitinkamuose dokumentuose numatytas pareigas vykdytų ir kita pusė. Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas investuotojams piktnaudžiauti teisėmis, vengiant savo įsipareigojimų vykdymo. Todėl konstatuotina, kad Ieškovė buvo tinkamai informuota ne tik apie obligacijų kaip finansinių priemonių esmę, bet ir apie egzistuojančią riziką, kad Atsakovas neišpirks obligacijų dėl nemokumo (bankroto), o taip pat apie tai, jog banko obligacijos nėra indėlių draudimo objektas.

21Ieškovė, suvokdama, kad siūlomas investavimo produktas jai nėra iki galo suprantamas ir aiškus, nepaisant banko darbuotojos realiai jai suteiktos informacijos, nepareikalavusi iš ją aptarnavusios banko darbuotojos daugiau paaiškinimų ir informacijos būtent ieškovei aktualiais klausimais, nepasikonsultavusi su kitais specialistais, nebūdama bent minimaliai atsargi, atidi ir rūpestinga, vedama vien tik siekio gauti didesnę finansinę naudą, sudarė ginčo sutartį. Šiuo atveju konstatuotinas Obligacijų sutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CK 1.90 str., nebuvimas.

22CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

23Nagrinėjamu atveju ieškovė akcentavo ir klaidinančia įvardijo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintą sąlygą „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas““.

24Aptarnavimo sutarties „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ dalis ir Obligacijų sutartis sudaro du puslapiai aiškaus teksto, kuriame koncentruojamas pagrindinis kliento dėmesys, nes šioje Aptarnavimo sutarties dalyje ir ginčo sutartyje klientas turi aiškiai išreikšti savo valią konkrečiais klausimais pasirašydamas dokumentus. Obligacijų sutartis nėra sudėtingesnė už terminuotojo indėlio sutartį, kuri be abejonės yra aiški visiems klientams, įskaitant ieškovę, kaip patyrusią indėlininkę. Šiuo bylos aspektu, o taip pat paneigiant ieškovės argumentus dėl jos neva pagrįsto tikėjimo, Šia prasme pažymėtina, kad kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog, viena vertus, konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties pripažinti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Kita vertus, kasacinio teismo vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas““ nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę (obligacijas) buvo suteikta ginčijamoje sutartyje ir jos prieduose, tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad draudžiamumo aspektas ieškovei iš tiesų atskleistas nepakankamai aiškiai, tačiau, kaip minėta, pagal kasacinio teismo formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią ieškovės apsisprendimui įtaką turėjo informacija apie obligacijų pasirašymo sutarčiai taikomą draudiminę apsaugą, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovės apsisprendimą sudaryti sutartį ar jos nesudaryti.

25Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovės apsisprendimą sudaryti ginčijamą sandorį ar jo nesudaryti, nes ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, neįsitikino, ar pinigai bus apdrausti, šios aplinkybės nepasitikrino ir vėliau, t. y. grįžusi namo, o minėtą sandorį užginčijo tik gerokai po bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šių sąlygų-aplinkybių detaliai neaptarus, ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauta. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki finansų tarpininko (atsakovo) veiklos apribojimo ir vėliau jo nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas, jog ieškovė visapusiškai įvertintų sudarytos sutarties sąlygas, sutarties ir jai taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Nurodytą teismo išvadą, kad obligacijų draudžiamumo aspektas nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovės apsisprendimą sudaryti ginčijamą sutartį ar jos nesudaryti, taip pat patvirtina keletas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių: nėra duomenų, kad esant deklaruotoms dviprasmiškoms nuostatoms sudaromoje sutartyje (rizika dėl banko nemokumo ir kartu nuostata dėl investicijos draustumo), ieškovė imtųsi aktyvių ir efektyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti; prieš sudarydama ginčo sutartį ieškovė atsisakė pateikti bankui informaciją apie save, be kita ko, apie savo investavimo patirtį, tuo tarpu Kliento aptarnavimo sutartyje paryškintu šriftu įrašytas įspėjimas apie tai, kokios pasekmės kils, jeigu klientas pateiks apie save nepakankamai informacijos, t. y. bankas neturės pareigos įvertinti finansinių priemonių tinkamumo klientui, todėl bankas, neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovę, negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių; ieškovė iš esmės neginčijo, kad ginčijamos sutarties pasirašymo metu kas nors ją skubino ir ieškovei pageidavus, jai būtų suteikta galimybė detaliau susipažinti su pasirašomais dokumentais, pasikonsultuoti su specialistais; ieškovė pakankamai ilgą laiką buvo atsakovo kliente, laikė banke terminuotus indėlius; ieškovė negalėjo neatkreipti dėmesio į tai, kad ginčijamoje sutartyje ji įvardinama investuotoju, o ne indėlininku; ieškovės amžius (gyvenimiška patirtis), sveikatos būklė, išsilavinimas, veiklos pobūdis ir kitos savybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad taikant vidutinio vartotojo suvokimo standartą, ji galėjo suklysti dėl obligacijų draudžiamumo aspekto, o jeigu tai ir įvyko, tą lėmė ne atsakovo (banko) neteisėti veiksmai (apgaulė) ar ieškovės esminis suklydimas, bet pačios ieškovės nepakankamas atidumas ir rūpestingumas.

26Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo darbuotojai) tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovės apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 straipsnis). Teismo įsitikinimu, argumentai, jog sudarytos sutarties ir jos priedų nuostatos buvo neaiškios, o banko darbuotojai esą sąmoningai galėjo nutylėti arba suklaidinti dėl ginčo objekto nedraudžiamumo fakto, tokių argumentų nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patys savaime neleidžia svarstyti ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto banko apgaulės įtakoje, galimybės.

27Teismas sprendžia, net jeigu banko darbuotoja žodžiu ieškovei ir buvo nurodžiusi apie pinigų apdraudimą, tai ieškovė, atsižvelgiant į jos patirtį bei kitas asmenines savybes, negalėjo nesuprasti, kad esminės ir tikrosios sandorio sąlygos nurodomos rašytinėje sutartyje, o ne banko darbuotojos žodžiuose. Atsižvelgiant į tai, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo, t. y. šiuo atveju net jeigu ir būtų nustatytas-įrodytas banko darbuotojos(-ų) žodinis paaiškinimas ieškovei apie pinigų apdraudimą, tai ieškovės pasitikėjimas banko darbuotojos(-ų) žodžiais (jų nepatikrinant pasirašomų dokumentų kontekste) vertintinas būtent kaip didelis neatsargumas. Įvertinęs rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog, sudarydama ginčo sutartį, suklydo dėl sandorio esmės (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl, remiantis sprendime nurodytų motyvų visuma, ieškovės reikalavimai dėl ginčijamos obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ir (ar) suklaidinimo bei restitucijos taikymo atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti, o ieškinys atmestinas.

28Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

Nutarė

29Ieškinį atmesti.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,... 2. sekretoriaujant M. D.,... 3. dalyvaujant ieškovei J. J. ir jos atstovei adv. E. G., atsakovo BAB banko... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J.... 5. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2011-04-23 obligacijų sutartį... 6. Ieškovė nurodo, kad 2011-04-23 ji su atsakovu bankrutuojančiu AB banku... 7. Sudarant obligacijų sutartį, tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta... 8. Ieškovė nurodo, jog ji buvo suklaidinta dėl nurodytos obligacijų sutarties... 9. Atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS su ieškiniu nesutinka, prašo jo... 10. Taikant vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą,... 11. Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime (b.l. 133)... 12. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino savo poziciją išdėstytą ieškinyje ir... 13. Ieškinys netenkinamas.... 14. Byloje nustatyta, kad Ieškovė 2011-04-23 su atsakovu BAB banku ,,Snoras"... 15. Pagal CK 1.103 straipsnį obligacija – tai vertybinis popierius,... 16. Ieškovė ginčija obligacijų pasirašymo sutartį iš esmės motyvuodama tuo,... 17. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 18. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ)... 19. Ieškovė savo reikalavimus iš esmes grindžia tuo, kad ginčo sutarties... 20. Pagal Obligacijų sutartį (1.13 p.) ieškovė turėjo galimybę gauti... 21. Ieškovė, suvokdama, kad siūlomas investavimo produktas jai nėra iki galo... 22. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų,... 23. Nagrinėjamu atveju ieškovė akcentavo ir klaidinančia įvardijo... 24. Aptarnavimo sutarties „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ dalis ir... 25. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei obligacijų draudžiamumo... 26. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas (bankas ir (ar) jo... 27. Teismas sprendžia, net jeigu banko darbuotoja žodžiu ieškovei ir buvo... 28. Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,... 29. Ieškinį atmesti.... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...