Byla e2A-335-370/2016
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Regsana“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-846-112/2015, pagal ieškovės AB DNB banko ieškinį atsakovams R. B. ir V. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Regsana“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB DNB bankas (buvęs AB DnB Nord bankas) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir V. B. (toliau kartu – atsakovai), 1 452 117,30 Lt (420 862,26 EUR) skolos, 6,41 proc. dydžio metines palūkanas pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir kredito gavėja UAB „Regsana“ 2007-09-26 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-601 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis), jos pagrindu kredito gavėjai suteiktas 2 000 000 Lt (dviejų milijonų litų) kreditas. Praleidus Kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą, UAB „Regsana“ įsipareigojo mokėti ieškovei papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas palūkanas, įsipareigojimo mokestį - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

5Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovė ir atsakovai 2007-09-26 sudarė Laidavimo sutartį Nr. K-2300-2007-601/104 (toliau – Laidavimo sutartis), joje laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėja UAB „Regsana“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles ieškovei. Pagal laidavimo sutartį, atsakovų laidavimas galioja iki visiško UAB „Regsana“ prievolių įvykdymo. Įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas taip pat užtikrintas UAB „Regsana“ nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu.

6Ieškovė nurodė, kad UAB „Regsana“ Kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai (kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais bankui negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių). 2013-10-14 raštu Nr. 30.56-37/3844 ieškovė kredito gavėją ir laiduotojus įspėjo apie neįvykdytus skolinius įsipareigojimus ir geranoriškai paragino per rašte papildomai nustatytą terminą padengti skolą. Po įspėjimų prievolės ieškovei toliau nebuvo tinkamai vykdomos, todėl 2014-01-02 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ Nr. 30.56-37/10 ieškovė kredito gavėją ir laiduotojus įspėjo apie tai, kad iki 2014-02-07 nepadengus įsiskolinimo, bus pradėtas vykdyti priverstinis skolos išieškojimas. Kadangi nurodytas įsiskolinimas per ieškovės nustatytą terminą padengtas nebuvo, Kreditavimo sutartis buvo nutraukta.

7Skola bankui 2014-10-21 dieną buvo 1 506 060,78 Lt (436 185,35 Eur). Bylos nagrinėjimo metu skola bankui sumažėjo iki 1 452 117,30 Lt (420 862,26 Eur).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies - iš atsakovų ieškovei solidariai priteisė 439 674,63 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (439 674,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 089,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 998,7 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovės valstybei priteisė trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 163,88 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimu laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

10Teismas nustatė, kad pagrindiniam skolininkui UAB „Regsana“ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas AB DNB banko įkeitimu užtikrintas 440 300,07 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „Regsana“ bankroto byloje.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, laidavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat šalių sudarytų sutarčių nuostatomis, nurodė, kad atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, nedisponuoja teise reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiųjų asmenų turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Solidariosios laiduotojo prievolės atveju, jeigu kreditorius (įkaito turėtojas) pirmiausia nusprendžia pasinaudoti laiduotojo suteiktu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (laidavimu), bet ne įkeitimu, tai nereiškia, kad laiduotojo prievolė pasibaigė CK 6.86 straipsnio pagrindu. Kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nei kreditavimo, nei laidavimo sutartyse ar papildomuose susitarimuose šalys nesusitarė dėl kitokios prievolių užtikrinimo būdų (įkeitimo ir laidavimo) taikymo eilės.

12Teismas, spręsdamas klausimą dėl iš atsakovų priteistinos sumos dydžio, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria patvirtintas ieškovės 440 300,07 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „Regsana“ bankroto byloje. Teismo vertinimu, banko reikalavimas priteisti ne tik skolą, bet ir 6,41 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo, būtų didesnis nei patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje. Be to, pagal ĮBĮ 16 str., visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, o laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi nei skolininkas skolingas. Nurodė, kad minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra sukonkretintos ir apskaičiuotos palūkanos (23 064,65 Eur). Teismas taip pat nustatė, kad iš pateikto finansinio reikalavimo sudėtinių dalių matyti, jog dalį banko finansinio reikalavimo sudarė išlaidos notarui, susijusios su vykdomojo rašto ir vykdomojo įrašo išdavimu, kurie išduoti skolai iš UAB „Regsana“ išieškoti, todėl jos iš atsakovų nepriteistinos.

13Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas iš laiduotojų atsakovei priteisė 416 609,98 Eur skolos (411 131,62 Eur negrąžinto kredito, 4 804,67 Eur palūkanų, 673,69 Eur delspinigių) ir 6,41 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (23 064,65 Eur), iš viso – 439 674,63 Eur.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atsakovai R. B. ir V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Apeliantai, sudarydami 2007-09-26 laidavimo sutartį Nr. K-2300-2007-601/104, siekė įsipareigoti atsakyti ieškovei savo turtu tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakaktų pagrindinio skolininko įkeisto turto. Tokie buvo tikrieji laidavimo sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str.). Pirmosios instancijos teismas sandorio šalių tikrųjų ketinimų neanalizavo, rėmėsi tik sutarties tekstu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.193 str. 4 d., pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pagal contra preferentem taisyklę, neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai, tokios sąlygos aiškinamos būtent taip, kaip jas galėjo suprasti adresatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2011).
  2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos išieškojimas pirmiausia vykdomas iš įkeisto turto ir tik realizavus įkeistą turtą bei nepakankant už jį gautos sumos, kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreiptas į kitą turtą (šiuo atveju – apeliantų turtą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008).

16Trečiasis asmuo BUAB „Regsana“, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad savo poziciją trečiasis asmuo išdėstė 2015 m. liepos 22 d. atsiliepime, o daugiau ir / ar papildomų duomenų ir / ar dokumentų pateikti negali.

17AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo atmesti R. B. ir

18V. B. apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė skolos pagal kreditavimo sutartį išieškojimą pirmiausia turėjo nukreipti į bankui hipoteka įkeistą UAB „Regsana“ turtą ir tik realizavus įkeistą turtą nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojus. Tokius argumentus paneigia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). Vadovaujantis laidavimo sutarties sąlygomis (2.3 p., 2.3.1.4 p.), banko teisė nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojus nėra saistoma banko pareigos pirmiausia pasinaudoti kitomis prievolių užtikrinimo priemonėmis; bankas turi teisę pasirinkti, kokia prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone pasinaudoti ir kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones.
  2. CK 6.80 str. 2 d. nuostata netaikoma tais atvejais, kai pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju UAB „Regsana“ ir laiduotojų atsakomybė yra solidarioji, apeliantai neturi teisės reikalauti iš banko išieškojimą nukreipti į konkretų pagrindinio skolininko turtą.
  3. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
  4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, pateiktais išaiškinimais, nes minėtų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Nė vienoje iš apeliantų nurodomų nutarčių nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laidavimo ir įkeitimo santykio bei kreditoriaus galimybės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo solidariesiems skolininkams (laiduotojams), nepasinaudojus daiktiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu (hipoteka).
  5. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 str. 2 d. Pirma, aplinkybės dėl sutarties sąlygų nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jos neturėtų būti nagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Antra, apeliaciniame skunde apskritai nenurodoma, kokios laidavimo sutarties sąlygos yra neaiškios ir turėtų būti aiškinamos taikant CK 6.193 str. įtvirtintas taisykles. Be to, apeliantų pateikiamas laidavimo sutarties interpretavimas, palankus tik jiems ir neatitinka bendrosios sutarties šalių valios, egzistavusios laidavimo sutarties sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje laidavimo sutartyje nėra nuostatos, kurioje būtų susitarta dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymo eiliškumo. Priešingai, laidavimo sutarties 1.1 p. ir 2.1.1 p. įtvirtinta, kad laiduotojai įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui. Trečia, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti contra preferentem taisyklę. Pagal formuojamą teismų praktiką, ji gali būti taikoma tik tada, kai sutarties sąlyga yra neaiški ar dviprasmiška, sąlyga buvo pasiūlyta ar parengta vienos iš sutarties šalių, šalys nėra verslininkai arba viena iš sutarties šalių yra vartotojas. Ieškovės nuomone, laidavimo sutarties nuostatos yra aiškios, be to, apeliantai yra UAB „Regsana“ vadovai, kurie laidavimo sutartį pasirašė kaip verslininkai, o ne kaip vartotojai.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo AB DNB banko ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovų R. B. ir V. B., tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

22Dėl faktinių bylos aplinkybių

23Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB DNB bankas ir UAB „Regsana“ 2007-09-26 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-601 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, jos pagrindu UAB „Regsana“ suteiktas 2 000 000 Lt kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas –

242017-06-30. Kreditavimo sutarties 11 p. įvardytos kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės – nekilnojamojo turto hipoteka, kilnojamojo turto įkeitimas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, R. B., V. B. ir UAB „AGNIS“ laidavimas.

25AB DNB bankas ir R. B. bei V. B. 2007-09-26 Laidavimo sutartimi Nr. K-2300-2007-601/104 (toliau – laidavimo sutartis) prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkas (UAB „Regsana“) neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį. Pagal laidavimo sutarties 1.1 p. skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Sutarties 2.1.1 p. įtvirtinta, jog laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba netinkamai įvykdys skolininko prievoles ir bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Pagal laidavimo sutartį, bankas, negavus tinkamo skolininko prievolių įvykdymo pagal kreditavimo sutartį, turi teisę savo pasirinkimu atlikti vieną ar kelis iš šių veiksmų: pirma, pareikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas ir skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį; antra, be atskiro įspėjimo debeto pavedimais ar kitu bankui priimtinu būdu nurašyti skolininko prievolių sumą nuo visų laiduotojo sąskaitų ir indėlių banke ir kitose kredito įstaigose tiek litais, tiek užsienio valiuta pagal banko nustatytą kursą; trečia, įskaityti skolininko ir / ar laiduotojo prievoles bankui už banko prievoles laiduotojui; ketvirta, nukreipti skolininko prievolių sumos išieškojimą į laiduotojo turtą. Laidavimo sutarties 4.1 p. laiduotojas patvirtino, jog susipažino su kreditavimo sutartimi.

26UAB „Regsana“ netinkamai vykdant Kreditavimo sutarties sąlygas, ji 2014-02-08 nutraukta. Ginčo dėl Kreditavimo sutarties sudarymo ir / ar nutraukimo teisėtumo nėra.

27AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš laiduotojų R. B. ir V. B. priteisti 1 506 060,78 Lt skolos, 6,41 proc. dydžio metines palūkanas pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. (pagal 2013-05-21 K-2300-2007-601/5 1.2 p.), bendrosios dalies 15-16 p., skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį. Pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, teisme gautu 2015-05-04, ieškovė savo reikalavimą sumažino ir atitinkamai iš atsakovų prašė solidariai priteisti 1 452 17,3 Lt (420 862,26 Eur) skolą, kartu su palūkanomis.

28Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Regsana“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas AB DNB banko 440 300,07 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „Regsana“ bankroto byloje. BUAB „Regsana“ bankroto administratorė atsiliepime į AB DNB banko ieškinį, nurodė, kad ieškovės AB DNB banko pateiktą 440 300,07 Eur finansinį reikalavimą sudaro: 1) 411 131,62 Eur negrąžinto kredito (skola); 2) 4 804,67 Eur palūkanų, 3) 673,69 Eur delspinigių; 4) 3,5 Eur prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidų; 5) 593,94 Eur vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidų; 6) 6,41 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (23 064,65 Eur).

29Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu AB DNB banko ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovų ieškovei priteisiant 439 674,63 Eur (411 131,62 Eur negrąžinto kredito, 4 804,67 Eur palūkanų, 673,69 Eur delspinigių ir 6,41 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t. y . 23 064,65 Eur), taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 4 089,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 998,7 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

30Apeliaciniame skunde atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja dėl netinkamai atlikto materialinių teisės normų, susijusių su prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (konkrečiai laidavimu ir hipoteka) bei sutarčių aiškinimu, taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei žemiau nurodytu atliktu jų teisiniu įvertinimu, teisėjų kolegijos motyvais bei išvadomis.

31Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, tarpusavio santykio

32Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantai įsipareigojo kreditoriui už UAB „Regsana“ prievoles atsakyti tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakaktų įkeisto turto. Apeliantai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, skolos išieškojimas pirmiausia turi būti vykdomas iš įkeisto turto ir tik realizavus jį bei nepakankant už jį gautos sumos, kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreiptas į kitą turtą (šiuo atveju – į apeliantų turtą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Šiuo pagrindu kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas dėl netinkamai taikytų teisės normų bei nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su tokiu apeliantų pateikiamu hipotekos ir laidavimo teisinio santykio bei laiduotojų atsakomybės, skolininkui netinkamai vykdžius (neįvykdžius) prievolių pagal Kreditavimo sutartį, vertinimu.

33Pagal kasacinio teismo vieningai formuojamą teismų praktiką, nors pagal CK normas laidavimas ir hipoteka, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, reglamentuojami netapačiai, tačiau jie nesupriešinami, neįtvirtinama jų tarpusavio konkurencija. Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Savo ruožtu laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad laidavimo sutartyje tiesiogiai įtvirtinta solidarioji laiduotojų ir skolininko prievolė (Laidavimo sutarties 1.1 p.), o duomenų, kad laidavimo sutartis būtų negaliojanti nėra, taip pat nesant duomenų, kad laidavimo ir / ar kreditavimo sutartyje būtų sulygtas kitoks (tam tikras) prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų eiliškumas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai taikė ir aiškino laidavimą ir hipoteką reglamentuojančias teisės normas, taip pat vadovavosi aktualia teismų praktika, o apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog skolos išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į įkeistą turtą ir tik realizavus įkeistą turtą bei nepakankant už jį gautos sumos, kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreiptas į kitą turtą, atmestini kaip nepagrįsti.

34Dėl laidavimo sutarties nuostatų aiškinimo

35Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo tikrųjų sandorio šalių ketinimų, rėmėsi tik sutarties tekstu, nesivadovavo CK 6.193 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialiųjų teisės normų, nustatančių sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

36Sutarčių aiškinimo institutas, įtvirtintas CK 6.193 str. ir išplėtotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2012), tampa aktualus tuo atveju, kai sutartis ar tam tikros sąlygos yra neaiškios; būtent tuomet yra poreikis analizuoti sutarties turinį pagal CK 6.193 str. įtvirtintas taisykles (principus). Kasacinio teismo, be kita ko, pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 str.) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymo teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Nepaisant to, kad sutarčių aiškinimas grindžiamas konsensualizmo principu, todėl esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybė teikiama šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį turėjo omenyje, tačiau nesutampant šalių ketinimams, didesnė reikšmė teikiama lingvistinei teksto analizei, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

37Nors, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantai nenurodo konkrečių Kreditavimo ir / ar Laidavimo sutarčių nuostatų, kurios, jų manymu, turi būti analizuojamos pasitelkiant sutarčių aiškinimo institutą, tačiau, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį ir motyvus, darytina išvada, kad apeliantai skirtingai interpretuoja ir aiškina tas Laidavimo sutarties nuostatas, kurios apibrėžia jų, kaip laiduotojų atsakomybę pagal UAB „Regsana“ prievoles bankui. Apeliantų argumentai, neva tikrieji laidavimo sutarties šalių ketinimai ir sisteminis kreditavimo bei laidavimo sutarčių aiškinimas suponuoja, jog apeliantai įsipareigojo atsakyti kreditoriui už UAB „Regsana“ prievoles tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakaktų įkeisto turto, vertintini kaip nepagrįsti, nes toks aiškinimas atitiktų ne solidaraus, bet subsidiaraus laidavimo sampratą. Minėta, kad CK 6.81 str., nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis). Taigi, laidavimo sutarčiai apskritai yra būdingas solidarumas, o subsidiarus laidavimas yra išimtis ir jis turi būti numatytas pačioje laidavimo sutartyje (CK 6.81 str.). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji (Sutarties 1.1 p.). Banko teisę išieškojimą pagal kreditavimo sutartį nukreipti pirmiausia į laiduotojus, patvirtina ir kitos laidavimo sutarties nuostatos (2.3.1.1, 2.3.1.4, 2.2.1), o duomenų, paneigiančių solidariąją UAB „Regsana“ ir laiduotojų pareigą, t. y. sutartines nuostatas, nustatančias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių eiliškumą, nenustatė (nenurodė) ne tik teismas, bet ir patys apeliantai. Apeliantės

38R. B. ir UAB „Regsana“ tarpusavio santykis (ji yra įmonės direktorė) tik dar kartą patvirtina, kad solidarusis laidavimas atitinka tikrąją šalių valią. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laiduotojai keičiant kreditavimo sutarties sąlygas, raštu ne kartą patvirtino, kad su atitinkamomis pakeistomis sąlygomis susipažino ir jų laidavimas pagal sudarytą laidavimo sutartį galioja ir sutartinei prievolei pagal nauju susitarimu pakeistas sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išgrynino svarbias šiam ginčui išnagrinėti kreditavimo ir laidavimo sutarčių nuostatas, jas tinkamai taikė ir aiškino susiklosčiusių bylos faktinių aplinkybių visumoje, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais bei apeliantų pateikiama laidavimo sutarties interpretacija nėra teisinio pagrindo. Laidavimo sutartyje esant aiškiai įtvirtintai solidariajai laiduotojų ir skolininko (UAB „Regsana“) prievolei, taip pat apeliantams aiškiai neįvardijus nuostatų, kurios, jų manymu yra abejotinos, nagrinėjamu atveju netaikytina contra preferentem taisyklė.

39Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos dydžio

40Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis bei faktinis pagrindai (CPK 320 str. 1 d.). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006). Nagrinėjamu atveju apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutiko su teismo atliktu laidavimo ir hipotekos santykiu ir laiduotojų solidariosios prievolės ypatumais, atsakomybe, taip pat nurodė, kad teismas nesirėmė sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tokiu būdu pažeisdamas materialiosios teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, tačiau nekvestionavo teismo priteistos skolos su palūkanomis ir delspinigiais dydžio, t. y. apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, susijusių su priteistos sumos dydžiu, netinkamu jos apskaičiavimu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, plačiau nepasisakydamas dėl iš atsakovų ieškovei priteistinos skolos dydžio, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino ne tik Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtinto 440 300,07 Eur dydžio banko finansinio reikalavimo sudedamąsias dalis, tačiau taip pat ir UAB „Regsana“ bankroto bylos iškėlimo faktą, jo įtaką prievolių dydžiui, taip pat principinę nuostatą, jog laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos skolos dydis laikytinas pagrįstu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu dalis įsiskolinimo bus padengta realizavus įkeistą turtą, vykdymo procese galės būti koreguojamos ir apeliantų atsakomybės bankui ribos.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-02-15 gautas ieškovės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo, jame prašoma iš atsakovų R. B. ir V. B. AB DNB bankui priteisti 484 Eur sumą už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą teisme (jei būtų paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas). Kartu su prašymu pridėti bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą pagrindžiantys įrodymai.

43Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius, jų 8.11 punktą, daro išvadą, jog ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 484 Eur išlaidų (po 242 Eur iš kiekvieno atsakovo), susijusių su advokato teisine pagalba.

44Dėl žyminio mokesčio

45Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi atidėjo apeliantams R. B. ir V. B. iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo 5 554,89 Eur dydžio žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties priėmimo). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas šia nutartimi atmestinas, jie įpareigotini sumokėti valstybei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi atidėtą 5 554,89 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

46Apibendrinusi pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Iš atsakovų R. B. (a. k. ( - ) ir V. B. (a. k. ( - ) AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) lygiomis dalimis priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

50Iš atsakovų R. B. (a. k. ( - ) ir V. B. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis priteisti į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) 5 554,89 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB DNB bankas (buvęs AB DnB Nord bankas) (toliau – ieškovė)... 5. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovė ir... 6. Ieškovė nurodė, kad UAB „Regsana“ Kreditavimo sutartimi su vėlesniais... 7. Skola bankui 2014-10-21 dieną buvo 1 506 060,78 Lt (436 185,35 Eur). Bylos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškovės... 10. Teismas nustatė, kad pagrindiniam skolininkui UAB „Regsana“ Vilniaus... 11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika,... 12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl iš atsakovų priteistinos sumos dydžio,... 13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas iš laiduotojų atsakovei... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Atsakovai R. B. ir V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos... 16. Trečiasis asmuo BUAB „Regsana“, atstovaujama bankroto administratorės,... 17. AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo atmesti R. B. ir... 18. V. B. apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 22. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad AB DNB bankas ir UAB „Regsana“... 24. 2017-06-30. Kreditavimo sutarties 11 p. įvardytos kredito gavėjo... 25. AB DNB bankas ir R. B. bei V. B. 2007-09-26 Laidavimo sutartimi Nr.... 26. UAB „Regsana“ netinkamai vykdant Kreditavimo sutarties sąlygas, ji... 27. AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš laiduotojų R.... 28. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Regsana“... 29. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu AB DNB banko... 30. Apeliaciniame skunde atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimą... 31. Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių,... 32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantai įsipareigojo kreditoriui už UAB... 33. Pagal kasacinio teismo vieningai formuojamą teismų praktiką, nors pagal CK... 34. Dėl laidavimo sutarties nuostatų aiškinimo... 35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 36. Sutarčių aiškinimo institutas, įtvirtintas CK 6.193 str. ir išplėtotas... 37. Nors, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantai... 38. R. B. ir UAB „Regsana“ tarpusavio santykis (ji yra įmonės direktorė) tik... 39. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos dydžio... 40. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 42. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-02-15 gautas ieškovės prašymas dėl... 43. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas... 44. Dėl žyminio mokesčio... 45. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 29... 46. Apibendrinusi pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti... 49. Iš atsakovų R. B. (a. k. ( - ) ir V. B. (a. k. ( - ) AB DNB bankui (j. a. k.... 50. Iš atsakovų R. B. (a. k. ( - ) ir V. B. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis...