Byla 3K-7-19/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (teisėjų kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus, Egidijaus Laužiko, Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pranešėjas), Teodoros Staugaitienės ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios AB ,,Lietuvos kuras” kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios AB ,,Lietuvos kuras” ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, tretiesiems asmenims Ūkio ministerijai, Finansų ministerijai dėl žalos atlyginimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti AB „Lietuvos kuras” 2004 m. vasario 26 d. paduotu patikslintu ieškinio pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 28 040 948 Lt žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1992-1995 metų laikotarpiu, vykdydamas Vyriausybės ir įmonės steigėjos Energetikos ministerijos pavedimus, savo saugyklose saugojo valstybės kuro rezervui priskirtą kurą. 1991 m. liepos 12 d. Vyriausybės nutarime Nr. 275 buvo numatyta, kad valstybės kuro rezervo saugojimo lėšos bus padengiamos iš valstybės biudžeto per valstybinio rezervo tvarkytojus, kuriuo buvo numatyta Energetikos ministerija. Finansų ministerijai šiuo nutarimu buvo pavesta numatyti lėšas kuro rezervo saugojimo išlaidoms padengti. 1992 m. rugsėjo 10 d. Energetikos ministerijos įsakymu Nr. 79 buvo nustatyta kaina juridiniams ir fiziniams asmenims už naudojimąsi saugyklomis ir sandėliais – iki 0,62 Lt už toną per parą. Remdamasis šiuo įsakymu valstybinė įmonė “Lietuvos kuras” (1995 m. liepos mėnesį reorganizuota į AB “Lietuvos kuras”) nustatė naftos produktų saugojimo įkainius 1992-1995 metams. Pagal patvirtintus kuro saugojimo įkainius ieškovas negavo pakankamai lėšų valstybinio kuro rezervo saugojimo sąnaudoms kompensuoti, dėl to patyrė 28 040 948 Lt dydžio žalą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovo bankrutuojančios AB „Lietuvos kuras” naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės priteista 28 040 948 Lt žalos atlyginimo ir 32 284,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.

7Teismas nustatė, kad, vykdydama 1991 m. liepos 12 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 275, Energetikos ministerija 1991 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 46 1.1. papunkčiu įpareigojo VĮ “Lietuvos kuras” organizuoti valstybinio kuro rezervo kaupimo, atnaujinimo ir saugojimo darbus bei paskyrė VĮ “Lietuvos kuras” valstybinio kuro rezervo atsakinguoju saugotoju (įsakymo 3 punktas) (T. 4, b. l. 69-70). Ieškovas 1992-1995 metų laikotarpiu saugojo valstybinio kuro rezerve esančius degalus ir kitą kurą, tuo tarpu atsakovo įgaliotoms institucijoms atsirado pareiga atlyginti ieškovo patirtas kuro saugojimo išlaidas 1991 m. liepos 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 275 ir 1994 m. gruodžio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1316-14 pagrindu. Kuro rezervo atsakinguoju tvarkytoju buvo paskirta Energetikos ministerija, kuriai teko pareiga atsiskaityti su ieškovu, Finansų ministerijai teko pareiga numatyti lėšas, būtinas valstybinio kuro rezervo saugojimui. Lėšos, reikalingos padengti valstybinio kuro rezervo saugojimo 1992-1995 metais sąnaudas, Lietuvos valstybės biudžete nebuvo numatytos dėl atsakovo įgaliotų institucijų neveikimo. Iš byloje esančio ekonominės ekspertizės akto matyti, kad ieškovas 1992-1995 metų laikotarpiu saugojo 220 527,058 tonų įvairių naftos produktų (T. 3, b. l. 31). Už nurodytą laikotarpį ieškovo patvirtinti sandėliavimo įkainiai neviršijo 1992 m. rugsėjo 23 d. Energetikos ministerijos įsakymo Nr. 88 2 punkte nustatyto kainų apskaičiavimo už naudojimąsi naftos produktų saugyklomis, dėl to ieškovo prašoma priteisti suma už suteiktas saugojimo paslaugas yra pagrįsta. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes 1992-1995 metais galiojusios materialinės teisės normos nesuteikė teisės ieškovui reikalauti prašomo dydžio palūkanų už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. Dėl ieškinio senaties teismas sprendė, kad šio termino ieškovas nepraleido, nes atsakovas 1992-1995 metų laikotarpiu iš dalies finansavo valstybinio kuro rezervo saugojimo sąnaudas, sumokėdamas 4 107 000 Lt sumą, vėliau atsakovo įgaliotų institucijų atstovai ėmėsi veiksmų, kuriais buvo siekiama gauti papildomą finansavimą sumažinti įsiskolinimą ieškovui. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą galutinai sužinojo tik 2001 m. rugpjūčio 28 d., kai jam buvo įteiktas Finansų ministerijos raštas su kategoriška nuostata nebeatlyginti ieškovui valstybinio kuro rezervo saugojimui panaudotų lėšų, ši data yra laikytina ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia.

8Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, apeliacinį skundą tenkino, o ieškovo bankrutuojančios AB „Lietuvos kuras” apeliacinį skundą tenkino iš dalies, ir nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės bankrutuojančiai AB „Lietuvos kuras” priteista 28 040 948 Lt skola ir 32 284,80 Lt advokato atstovavimo išlaidos; ši ieškinio dalis atmesta, likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Be to, šia nutartimi nuspręsta grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos bankrutuojančiai AB „Lietuvos kuras” 4000 Lt, nepanaudotų ekspertizės apmokėjimui.

9Teisėjų kolegija nurodė, kad iš Energetikos ministerijos 1992-1993 m. raštų Vyriausybei ir Finansų ministerijai matyti, kad Valstybinio naftos produktų rezervo išlaikymui valstybės biudžete nebuvo skiriama pakankamai lėšų (T. 3, b. l. 88-96). VĮ „Lietuvos kuras” valstybinio naftos produktų rezervo saugojimo išlaidų 1992-1995 metais neskaičiavo ir įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo, todėl dokumentų, kiek VĮ „Lietuvos kuras” 1992-1995 metais faktiškai kainavo valstybinio rezervo saugojimas, nėra. Iš atskirų dokumentų - įmonės direktoriaus 1995 m. birželio 30 d. rašto Energetikos ministerijai - matyti, kad įmonė 1995 m. planavo patirti 6 005 714 Lt sandėliavimo išlaidų (T. 3, b. l. 102); iš Energetikos ministerijos 1996 m. gruodžio 6 d. rašto Finansų ministerijai matyti, kad VĮ „Lietuvos kuras” rezervo saugojimo išlaidos 1994 m. sudarė 4,01 mln. litų, o 1995 m. - 4,84 mln. litų (T. 3, b. l. 107). Valstybės kontrolė, VĮ „Lietuvos kuras” prašant, 1997 m. kovo 7 d. valstybės naftos produktų rezervo saugojimo išlaidas perskaičiavo pagal Energetikos ministerijos 1992 metais nustatytas saugojimo kainas ir nustatė, kad ieškovas už saugojimą negavo iš valstybės biudžeto 25 915,3 tūkst. litų. Aplinkybė, kad ieškovas visiškai nevedė valstybės naftos produktų rezervo saugojimo išlaidų finansinės apskaitos, rodo, jog jis 1992-1995 metais nesiruošė iš valstybės reikalauti valstybės naftos produktų rezervo saugojimo išlaidų atlyginimo, o kaip valstybės įmonė tenkinosi pinigų sumomis, kurias iš valstybės biudžeto gaudavo, t. y. civilinės teisės normų numatyta tvarka neketino ginti savo teisių. Dėl ieškinio senaties apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti, jog skolininkas neketina toliau vykdyti įsipareigojimų, t. y. skolos nepripažįsta. Valstybė 1992-1995 metais dalį saugojimo išlaidų sumokėjo, tuo skolą ieškovui pripažino, tačiau, vertindama nesumokėtos skolos trukmę ir minėtą ieškovo poziciją skolos atžvilgiu, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina ne vėliau kaip nuo 1996 m. sausio 1 d., tai yra nuo dienos, kada ieškovui turėjo būti žinoma visa 1992-1995 metų valstybės rezervo saugojimo išlaidų suma. Dėl to ieškinys pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Vykstant AB „Lietuvos kuras” privatizavimui valstybei priklausančio akcijų paketo pirkimo-pardavimo derybų metu valstybė nesutiko pripažinti visos pirkėjo pageidaujamos ieškovui skolos, tame tarpe 25 915 000 Lt už naftos produktų rezervo saugojimą, todėl pirkėjas prašė parduoti AB „Lietuvos kuras” akcijas už 1 litą ir pardavėjas (valstybė) sutiko (T. 4, b. l. 227). 1999 m. spalio 29 d. Lietuvos valstybė ir firma „Kopcke International Holdings B.V.” sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas iš valstybės už 1 litą nupirko AB „Lietuvos kuras” akcijų paketą (T. 4, b. l. 283).

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu bankrutuojanti AB „Lietuvos kuras” prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis priteisti ieškovo naudai 28 040 948 Lt skolą ir 32 284,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų, ir šioje dalyje palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą; taip pat priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą skolą, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

121. Valstybės kuro rezervo apskaitą (įskaitant ir saugojimo išlaidas) turėjo vykdyti Energetikos ministerija kartu su Finansų ministerija, o ieškovas atliko tik valstybės rezervo atsakingojo saugotojo funkcijas, kuriam turėjo būti apmokėta už faktinį saugojimą. Valstybė apmokėjo dalį valstybės rezervo saugojimo išlaidų, dėl to ieškovas turėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, kad bus padengtas visas įsiskolinimas. Kadangi valstybė sumokėjo skolos dalį, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas iki pat 2001 m. rugpjūčio 28 d., kai Finansų ministerija išreiškė kategorišką nuostatą neatlyginti ieškovo turėtų rezervo saugojimo išlaidų, pripažino savo pareigą sumokėti likusią sumą už valstybinio rezervo saugojimą. Dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia reikalavimui dėl skolos išieškojimo turėjo būti skaičiuojama nuo 2001 m. rugpjūčio 28 d., kurią ieškovas galutinai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškovas su pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi 2001 m. spalio 4 d., taigi ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ieškinio senaties termino eigą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Taikyti ieškinio senatį nebuvo pagrindo. Neteisingai išaiškinęs ir pritaikęs 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 89 straipsnio teisės normas, Lietuvos apeliacinis teismas neleistinai suvaržė ieškovo teisę į tinkamą teismo procesą. Šis pažeidimas padarytas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

132. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad skolos nepripažinimą rodo AB “Lietuvos kuras” akcijų pardavimas už 1 Lt. Ši aplinkybė negali būti laikoma įrodymu, kad valstybė po akcijų pardavimo nepripažino įsiskolinimo ieškovui, nes tiek vykstant privatizavimo deryboms, tiek sudarant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (T. 4, b. l. 283-293) nebuvo sprendžiamas valstybės įsiskolinimo už valstybės rezervo saugojimą ieškovui klausimas. Ši aplinkybė buvo nurodyta tik atsakovo apeliaciniame skunde ir nebuvo keliama nagrinėjant ieškinį pirmojoje teismo instancijoje, t. y. tiek atsakovas savo apeliaciniame skunde, tiek Apeliacinis teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, ir taip pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį. Be to, tai, kad valstybė sudarė akcijų pardavimo sandorį su trečiuoju asmeniu, niekaip negali pakeisti ar panaikinti valstybės prievolės, nustatytos teisės aktais - atlyginti už valstybės rezervo saugojimą.

143. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netinkamo ieškinio senatį reglamentuojančių materialinių teisės normų taikymo, peržengė CPK 320 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, nes atsakovas apeliaciniame skunde apskritai nesirėmė ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis.

154. Teismai nepagrįstai atmetė vieną iš ieškinio reikalavimų - priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovo naudai 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas jau galiojant 2000 m. CK. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, jeigu prievoliniai teisiniai santykiai atsirado iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus.

16Atsiliepimu į bankrutuojančios AB ,,Lietuvos kuras” kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pritariama apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 1996 m. sausio 1 d. Dėl nepateisinamai neaktyvių ieškovo veiksmų - ieškovo kaip ūkio subjekto nepaaiškinamo aplaidumo (neskaičiavo patirtų rezervo saugojimo išlaidų ir dėl to tapo sudėtingu skolos įrodinėjimas), nerūpestingumo (veikė neaktyviai ir ieškinį pareiškė ženkliai praleidęs ieškinio senaties terminą) ieškinio senaties terminas suėjo anksčiau, nei paduotas ieškinys teismui. Valstybė ieškovui apmokėdavo einamųjų metų valstybės kuro rezervo saugojimo išlaidas, tačiau ne dalį ieškovo prašomo priteisti įsiskolinimo, taigi tokiais veiksmais valstybė nepripažino skolos. Ieškovas klysta, teigdamas, kad nebuvo atsakingas už valstybinio kuro rezervo saugojimo išlaidų pateikimą Energetikos ir Finansų ministerijoms. Įmonei nepateikus saugojimo išlaidas patvirtinančių apskaitos dokumentų valstybė negali atlyginti šių išlaidų (galiojusio 1964 m. CK 176 straipsnio 2 dalis). Ieškovo teigimu, valstybei dengiant dalį valstybės rezervo saugojimo išlaidų, ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad bus padengtas visas įsiskolinimas. Tačiau, jeigu valstybės biudžete nėra numatyti asignavimai šiam tikslui, lėšos negali būti skiriamos, ir, paskelbus „Valstybės žiniose” atitinkamų metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymą, ieškovui turėjo būti žinoma, kad iš valstybės biudžeto nebus atlygintos valstybės kuro rezervo saugojimo išlaidos.

17Tretysis asmuo Finansų ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, šio termino eiga nebuvo nutraukta, nes valstybės institucijos, kurių kompetencijai priklausė tokios skolos pripažinimas, niekada skolos nepripažino ir dėl skolos pripažinimo nepriėmė sprendimų. VĮ ,,Lietuvos kuras” netvarkė valstybės kuro rezervo saugojimo išlaidų apskaitos.

18Tretysis asmuo Ūkio ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Šiame atsiliepime nurodoma, kad nebuvo priimta jokių teisės aktų dėl skolos už valstybės rezervo saugojimą ieškovui pripažinimo. Valstybės naftos produktų rezervas buvo saugomas pažeidžiant teisės aktus, nes ieškovas šiais produktais prekiavo komercinėmis kainomis. Valstybė iš dalies finansavo ieškovo atliekamą valstybės naftos produktų saugojimą, tačiau pats ieškovas tinkamai nesikreipė dėl visų išlaidų atlyginimo.

19Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Teismų nustatytos byloje aplinkybės

21VĮ ,,Lietuvos kuras” buvo įpareigotas organizuoti valstybinio kuro rezervo kaupimo, atnaujinimo ir saugojimo darbus bei paskirtas valstybinio kuro rezervo atsakinguoju saugotoju (T. 1, b. l. 10-15, T. 4, b. l. 69,70). Iš bylos ekonominės ekspertizės akto matyti, kad VĮ ,,Lietuvos kuras” 1992-1995 m. laikotarpiu iš viso saugojo 220 527, 058 tonų įvairių naftos produktų (T. 3, b. l. 31). Energetikos ministerijos 1995 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 66 nuspręsta reorganizuoti VĮ ,,Lietuvos kuras” į akcinę bendrovę. Byloje kilo ginčas dėl skolos, susidedančios iš 1992-1995 m. laikotarpiu valstybės naftos produktų (kuro) rezervo saugojimo išlaidų, priteisimo.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl procesinės teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teisme

24Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį, iš esmės remdamasis tuo, kad ieškinio reikalavimas pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, tačiau darydamas tokią išvadą nesvarstė klausimo, dėl kokių priežasčių tas terminas praleistas ir ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo (Nr. 39) 21 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo ieškinio senaties termino pasibaigimo, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme. Ieškinio senatimi nesirėmė ir ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo atvejų atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nenurodė apeliaciniame skunde, taigi apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva spręsdamas dėl ieškinio senaties ir jos pasekmių taikymo, peržengė apeliacinio skundo ribas. Taisyklė, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai, kartu su skundžiamos sprendimo dalies nurodymu, yra patvirtinta teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. gegužės 7 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000 G. G. v. R. P. ir kt.) nurodė, jog „nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.” Nagrinėjamoje byloje, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas aiškiai suformulavo argumentus, dėl kurių prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas priimtą nutartį iš esmės grindė ieškinio senaties termino praleidimu, to neprašius apeliantui, tai toks apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų peržengimas pripažįstamas proceso teisės pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

25Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarties išvadas grindė remdamasis ir tuo, kad ieškovas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kiek VĮ ,,Lietuvos kuras” faktiškai kainavo valstybinio rezervo saugojimas 1992-1995 metais, tačiau teismas neišdėstė išsamių argumentų dėl ekonominės ekspertizės aktų išvadų vertinimo. Būtent ekspertizės aktais (T. 3, b. l. 29-70) apskaičiuoti naftos produktų rezervo sandėliavimo kiekiai ir kaštai 1992-1995 metais. Tuo tarpu teismo nesutikimas su ekspertų išvadomis ekspertizės akte turi būti motyvuojamas teismo procesiniame sprendime (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

26Dėl ginčo esmės

27Valstybės naftos produktų rezervo sudarymas ir rezervo atsargų nuolatinis palaikymas tapo aktualus Lietuvos valstybei 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, šio rezervo svarba išlieka per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Kadangi naftos žaliavos absoliuti dauguma importuojama, naftos produktų atsargos įstatymu nustatytu laikotarpiu į ateitį yra būtinos, siekiant pagerinti vartotojų aprūpinimo energijos produktais patikimumą importuojamos naftos tiekimo laikino sutrikimo galimais atvejais. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimui įgyvendinti yra reikalingos lėšos tokių atsargų pirkimui, laikymui, atnaujinimui.

28Sprendžiant dėl valstybės naftos produktų rezerve 1992-1995 m. laikotarpiu saugoto kuro sandėliavimo išlaidų kompensavimo reikia atsižvelgti į tuo metu galiojusius teisės aktus, reglamentavusius valstybės naftos produktų (kuro) rezervo sudarymą, laikymą ir sandėliavimo išlaidų atlyginimą. Energetikos ministerija 1991 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 46 ,,Dėl naftos produktų ir akmens anglies valstybinio rezervo” 1.1 papunkčiu pavedė VĮ ,,Lietuvos kuras” organizuoti valstybinio naftos produktų rezervo kaupimą, atnaujinimą bei saugojimą. Vyriausybės 1994 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1316-14 patvirtintų Valstybės rezervo materialinių išteklių nuostatų 5 punkte nurodyta, kad valstybės rezervo sudarymas, saugojimas, keitimas, perkėlimas ir kitos operacijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.

29Analizuojant nurodytus teisės aktus ir jais reglamentuojamus valstybės rezervo fondo finansavimo išteklius ir būdus įvertintina principinė nuostata, kad VĮ ,,Lietuvos kuras”, kaip valstybės naftos produktų rezervo tvarkytojui, buvo numatyta kompensuoti turėtas rezervo sandėliavimo išlaidas. Valstybės naftos produktų rezervui finansuoti valstybės biudžeto lėšos turėjo būti svarbus finansavimo šaltinis, tačiau ne vienintelis. Tai patvirtina 1990 m. rugsėjo 25 d. Valstybinių įmonių įstatymo (Nr. I-604) 5 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostata, pagal kurią valstybinė įmonė galėjo nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė. Taip pat remiantis Vyriausybės 1993 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 246 ,,Dėl naftos produktų kainų palaisvinimo” 2 ir 3 punktais nuo 1993 m. balandžio 15 d. visi naftos produktai Lietuvos Respublikoje realizuojami rinkos kainomis, o Energetikos ministerija, suderinusi su Kainų ir konkurencijos tarnyba prie Ekonomikos ministerijos, nustato VĮ ,,Lietuvos kuras” parduodamų naftos produktų antkainį. Šiuo aspektu paminėtina galiojusiu Energetikos ministerijos 1993 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos VĮ ,,Lietuvos kuras” antkainio paskaičiavimo ir tvirtinimo tvarkos 3 punkto nuostata, kuria į įmonės prekių antkainį įkalkuliuojamas papildomai 12 proc. priedas, už kurį surinktos lėšos skiriamos valstybės kuro rezervui kaupti ir saugoti. Nurodytų teisės aktų pagrindu konstatuotina, kad įpareigotas kaupti valstybės naftos produktų rezervą ir jį sandėliuoti VĮ ,,Lietuvos kuras” galėjo turėtas išlaidas, susijusias su šiai įmonei pavesto rezervo kaupimu ir tvarkymu, įtraukti į įmonės parduodamų prekių sąnaudas, t. y. šias išlaidas įskaičiuoti į mažmeninėje rinkoje parduodamų prekių (naftos produktų) kainas ir šiuo būdu nurodytas išlaidas padengti veiklos pajamomis. Ar toks antkainis faktiškai buvo taikomas ir pagal įmonės apskaitos dokumentus apėmė taip pat ir valstybės naftos produktų rezervo sandėliavimo išlaidas, bylą nagrinėję teismai netyrė. Šios aplinkybės turėjo būti nustatomos, nes jos turi įtakos spręstinam šioje byloje klausimui – ar buvo faktiškai kompensuotos ir kokia apimtimi VĮ ,,Lietuvos kuras” turėtos valstybės naftos produktų rezervo išlaidos (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).

30Byloje teismai nustatė, kad Ūkio ministerija 1997 m. balandžio - gegužės mėnesiais siūlė Finansų ministerijai pripažinti 44, 731 mln. litų, iš kurių 25,915 mln. litų valstybės rezervo saugojimo išlaidos, valstybės skola AB „Lietuvos kuras” (T. 3, b. l. 109, 110), tačiau byloje nėra duomenų, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė šį siūlymą priėmė ir minėto dydžio skolą pripažino. Vyriausybės 1999 m. gegužės 19 d. posėdžio protokolu Nr. 20 pritarta AB ,,Lietuvos kuras” privatizavimo programai (T. 4, b. l. 229). Vykdant AB ,,Lietuvos kuras” 67,76 proc. akcijų privatizavimą viešo konkurso komisijos 1999 m. liepos 27 d. protokolu Nr. 2 konstatuota, kad potencialus pirkėjas Kopcke International Holdings B. V. už akcijų paketą pasiūlė 11 000 001 Lt, ši kaina atitinka komisijos nustatytą minimalią kainą, tačiau potencialaus pirkėjo išdėstytos papildomos sąlygos dėl valstybės skolos AB ,,Lietuvos kuras” pripažinimo yra nepriimtinos. Šios komisijos 1999 m. rugpjūčio 9 d. protokolu Nr. 3 konstatuota, kad potencialus pirkėjas pateikė pagerintą pasiūlymą, kuriuo atsisakyta papildomų sąlygų, pirkti akcijų paketą už 1 Lt. Pateikęs pagerintą pasiūlymą konsorciumas Kopcke International Holdings B. V./D. C. Berkel B. V. pripažintas viešo konkurso laimėtoju (T. 4, b. l. 226, 227). 1999 m. spalio 29 d. pasirašyta AB ,,Lietuvos kuras” 67,76 proc. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuose rašytiniuose įrodymuose nėra atskleistas privatizavimo metu būsimo pirkėjo pateikto pagerinto pasiūlymo turinys, taigi nėra aišku, ar iš esmės toks pagerintas pasiūlymas reiškė tai, kad valstybės nustatyta minimalia privatizuojamų akcijų kaina yra įskaitomas atsisakymas pripažinti valstybės skolą už AB ,,Lietuvos kuras” nuostolius dėl valstybės naftos produktų rezervo sandėliavimo. Dėl AB ,,Lietuvos kuras” akcijų privatizavimo derybų dokumentų, taip pat būsimo pirkėjo pateiktų raštiškų siūlymų dėl akcijų pirkimo bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo šalims pasiūlyti pateikti šiuos papildomus įrodymus, kurie padėtų nustatyti byloje įrodinėtinas aplinkybes (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

31Taigi apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškinio reikalavimo atlyginti valstybės naftos produktų rezervo sandėliavimo išlaidas nepagrįstumo, turėjo konstatuoti aplinkybes, iš kurių būtų sprendžiama, ar buvo visiškai padengtos ieškovo turėtos valstybės rezervo sandėliavimo išlaidos ir kokiais konkrečiais būdais, bei kurių finansavimo šaltinių sąskaita tai buvo padaryta. Jeigu atsakovo Lietuvos valstybės prievolė atsiskaityti su ieškovu už suteiktas valstybės naftos produktų rezervo sandėliavimo paslaugas pasibaigė, toks faktas turi būti nustatomas tik konstatavus, kad prievolė pasibaigė vienu iš įstatyme nustatytų prievolių pasibaigimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškinio, tačiau nekonstatavo fakto, kad atsakovo prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Dėl to kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes nutarties rezoliucinės dalies išvados nėra nuosekliai pagrindžiamos byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat teisės normomis, kurias teismas turėjo taikyti ir aiškinti darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

33Dėl šios nutarties pateikta atskiroji nuomonė yra pridedama prie bylos (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 268 straipsnio 6 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutuojanti AB „Lietuvos kuras” 2004 m. vasario 26 d. paduotu... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Teismas nustatė, kad, vykdydama 1991 m. liepos 12 d. Vyriausybės nutarimą... 8. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių... 9. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš Energetikos ministerijos 1992-1993 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu bankrutuojanti AB „Lietuvos kuras” prašo panaikinti... 12. 1. Valstybės kuro rezervo apskaitą (įskaitant ir saugojimo išlaidas)... 13. 2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 15. 4. Teismai nepagrįstai atmetė vieną iš ieškinio reikalavimų - priteisti... 16. Atsiliepimu į bankrutuojančios AB ,,Lietuvos kuras” kasacinį skundą... 17. Tretysis asmuo Finansų ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 18. Tretysis asmuo Ūkio ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo... 19. Išplėstinė teisėjų kolegija... 20. IV. Teismų nustatytos byloje aplinkybės... 21. VĮ ,,Lietuvos kuras” buvo įpareigotas organizuoti valstybinio kuro rezervo... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teisme... 24. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį, iš esmės remdamasis tuo,... 25. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarties išvadas grindė remdamasis... 26. Dėl ginčo esmės ... 27. Valstybės naftos produktų rezervo sudarymas ir rezervo atsargų nuolatinis... 28. Sprendžiant dėl valstybės naftos produktų rezerve 1992-1995 m. laikotarpiu... 29. Analizuojant nurodytus teisės aktus ir jais reglamentuojamus valstybės... 30. Byloje teismai nustatė, kad Ūkio ministerija 1997 m. balandžio - gegužės... 31. Taigi apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškinio... 32. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintina,... 33. Dėl šios nutarties pateikta atskiroji nuomonė yra pridedama prie bylos (CPK... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...