Byla 2A-128-178/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alinsta“ ir atsakovės V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alinsta“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo, atsakovės V. D. priešieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ ir S. P. dėl žalos atlyginimo, permokos grąžinimo, atliktų darbų kainos sumažinimo bei S. P. priešieškinį atsakovei V. D. dėl atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys L. M. ir uždaroji akcinės bendrovė „Togata“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo/permokėjimo už atliktus statybos darbus.
  2. Ieškovė UAB „Alinsta“ pareiškė ieškinį atsakovei V. D., prašydama priteisti iš atsakovės 69 831,19 Eur (241 113,13 Lt) skolos už atliktus statybos darbus; 5 proc. procesines palūkanas; įpareigoti atsakovę atsiimti atsakovės prašymu specialiai pagamintas ir ieškovės nupirktas stogo čerpes iš UAB „Lemora“ pagal 2013 m. gegužės 2 d. specialaus užsakymo sutartį Nr. 130502; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę atsiimti nupirktas stogo čerpes ir reikalaujamą priteisti sumą sumažino suma, už kurią buvo nupirktos stogo čerpės, t. y. 14 084,19 Eur (48 629,90 Lt), t. y. prašė priteisti iš atsakovės 55 747 Eur skolą.
  3. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė, atstovaujama L. M., 2012 m. rugsėjo 10 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos (tvoros pamatai ir mūras, namo pamatai, baseino betonavimas, sienų mūras, perdengimo įrengimas) ( - ) (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys susitarė dėl bendros darbų vertės – 813 078,38 Lt. Vėliau šalys žodžiu susitarė dėl papildomų darbų atlikimo: sienų šiltinimas ir fasado apdaila, stogo metalinių konstrukcijų montavimas ir stogo įrengimas, langų tvirtinimo įrengimas, namo I aukšto grindų įrengimas. Papildomų darbų buvo atlikta ir medžiagų nupirkta už 457 215,75 Lt sumą. Visa ieškovės atsakovei atliktų darbų ir nupirktų medžiagų vertė sudarė 1 270 294,13 Lt. 2013 m. birželio 3 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovė pareikalavo visus darbus objekte nutraukti ir juos perduoti iki 2013 m. birželio 12 d. 2013 m. birželio 6 d. perdavimo – priėmimo aktu atsakovei buvo perduota likusi darbų atlikimą pagrindžianti dokumentacija. 2013 m. birželio 12 d. sutartu laiku atvykus į objektą dėl atliktų darbų fiksavimo ir jų perdavimo – priėmimo, ieškovės atstovai į objektą neįleisti, dėl ko nebuvo įmanoma suderinti atliktų darbų kiekio ir patikrinti kokybės, atsakovės atstovė atliktus darbus atsisakė priimti. Atsakovė ir jos atstovė su ieškove nebebendravo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė, už atliktus darbus ir medžiagas liko neatsiskaityta.
  4. Atsakovė V. D. pateikė priešieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Alinsta“ ir S. P. 29 459,52 Lt už neatliktus (neišbaigtus) ir netinkamai atliktus darbus; 129 116,34 Lt permoką, susidariusią pagal Sutartį, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodė, kad pagal Sutartį numatyta bendra darbų vertė 813 078,38 Lt. Atsakovei perduotų lėšų suma 1 084 000 Lt. 2013 m. birželio 17 d. rašte dėl atliktų darbų ( - ), aktų perdavimo, nurodoma, kad viso atlikta darbų I etape už 1 001 018,48 Lt. Į šią sumą įskaičiuotos nupirktos medžiagos papildomai už 191 455,88 Lt, tačiau ieškovė tai atliko nepasitarusi su atsakove, todėl realiai atliktų I etapo darbų vertė buvo 809 562,60 Lt. Šią sumą nurodo ir ekspertas, t. y. 809 562,12 Lt, su kuria atsakovė sutinka. Ekspertas nustatė I etapo darbų trūkumus bendrai 29 459,52 Lt sumai, todėl faktiškai atliktų darbų ir medžiagų kaina I etapo sudaro 780 102,60 Lt. Atsakovės teigimu, I etapo kokybiškai atliktų darbų, kuriuos ji galėtų priimti, reali vertė yra 780 102,60 Lt. 2013 m. birželio 17 d. rašte ieškovė nurodė, kad papildomai paskaičiuotų darbų už II etapą vertė 103 774,23 Lt. Atsakovė II etapo darbų nebuvo užsakiusi, tačiau ekspertas nurodė, kad dėl faktiškai atliktų II etapo darbų yra susidaręs kainų skirtumas 86 529 Lt sumai, stogo remonto darbų kaina yra 27 484,69 Lt, todėl bendra II etapo neatliktų (neišbaigtų) ir netinkamai (nekokybiškai) atliktų darbų kaina ir susidaręs kainų skirtumas yra 114 013,69 Lt. Atsakovė nurodo, kad buvo priversta pakartotinai įsigyti čerpes stogui bei kitas medžiagas, reikalingas I etapo darbams užbaigti, tam išleista 46 134,34 Lt, taip pat būtinos išlaidos I etapo darbo trūkumams pašalinti – 29 459,52 Lt. Taigi, patyrė 158 575,86 Lt nuostolį, permokėdama už paslaugas ir/ar apmokėdama už neatliktus (neišbaigtus) ir netinkamai (nekokybiškai) atliktus darbus, už papildomai įsigytas medžiagas (1 084 000 Lt – 809 562,12 Lt – 191 455,88 Lt + 46 134,34 Lt + 29 459,52 Lt). S. P. vykdė statybos priežiūros darbus, todėl laikytina, kad jo ir ieškovės prievolė prieš atsakovę yra solidari.
  6. S. P. pateikė priešieškinį atsakovei V. D., prašydamas priteisti iš atsakovės 12 448,88 Lt (3 605,44 Eur) nesumokėtą atlygį pagal 2012 m. rugsėjo 6 d. statinio statybos techninės priežiūros vykdymo sutartį; 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  7. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. sudarytos Statinio statybos techninės priežiūros vykdymo sutarties pagrindu S. P. vykdė statybos techninę priežiūrą ginčo objekte. Minėtoje sutartyje numatyta, kad darbų vykdymo kaina nustatoma atskiru šalių susitarimu. Nuo 2013 m. birželio 13 d. atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį statinio techninio prižiūrėtojo neinformavus. Kadangi sutartis nutraukta ieškovei neužbaigus visų statybos rangos darbų, o atsakovė vengia bendrauti su S. P., susitarimas dėl statinio techninio prižiūrėtojo atlikto darbo kainos nustatymo nebuvo pasirašytas. UAB „Sistela“ parengti bendrieji ekonominiai normatyvai statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui rodo, kad projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų kaina turi būti 7 proc., skaičiuojant nuo sklypo paruošimo, statinių ir jų dalių statybos bei įrengimo kainos, kai statinio skaičiuojamoji kaina yra daugiau kaip 0,5 iki 5 mln. Lt. Šiame „Sistela“ dokumente nurodyta, kad projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų išlaidas paskirstant pagal paskirtį, 14 proc. turi būti skiriama statybos techninei priežiūrai. S. P. teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atliktų darbų ir nupirktų statybos produktų kaina ginčo objekte yra 1 270 294,13 Lt, todėl 7 proc. projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų kaina sudaro 88 920,59 Lt, o 14 proc. nuo šios sumos techninei priežiūrai – 12 448,88 Lt, kurią apeliantė turi atlyginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį ir priešiekinius tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 50 646 Eur ir 1 170 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 25 060,53 Eur; priteisė S. P. iš atsakovės 3 586,84 Eur; bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę atsiimti nupirktas čerpes ir priteisti 14 084 Eur nutraukė; grąžino ieškovei sumokėtą 2 927 Eur žyminį mokestį; grąžino S. P. sumokėtą 81 Eur žyminį mokestį; priteisė UAB „Togata“ iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad byloje atliktos dvi ekspertizės: trečiojo asmens L. M. užsakymu A. S. atliko statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertės nustatymą ir teismo ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas A. S.. Ekspertizių išvados skiriasi, apklausiant ekspertus teisme jų nuomonės taip pat nesutapo, tačiau nei viena šalis nesutiko skirti papildomos ekspertizės.
  3. Dėl I etapo darbų. Pagal Sutartį ir jos priedus – lokalines sąmatas, visus darbus buvo sutarta atlikti už 813 078,38 Lt. Ieškovė nurodo, kad iš I etapo darbų (apmokėtų) ji neatliko tvoros stogelių dažymo ir pertvarų mūro, kurių vertė 6 553,28 Lt, todėl realiai ji atliko I etapo darbus už 806 525,10 Lt. Tiek ieškovė, tiek atsakovė iš esmės sutinka su atliktais I etapo darbais ir jų kaina, tačiau, atsakovės nuomone, I etape realiai atliktų darbų ir medžiagų kaina yra 780 102,60 Lt, nes nustatytas jų brokas 29 459,52 Lt (prieduobių betonavimo darbų kaina mažintina 9 600 Lt, plėvelinės hidroizoliacijos įrengimo darbų kaina mažintina 11 974,39 Lt, pamatų apšiltinimo darbų kaina mažintina 528,32 Lt, tvoros įrengimo darbų kaina mažintina 1 782,41 Lt, neišmūrytų pertvarų ir neįrengtų sąramų kaina mažintina 5 574,40 Lt). Teismas sprendė, kad darbai, kuriuos atliko UAB „Sanita“, kuri atliko baseino remonto darbus, buvo ne ieškovės ir jos subrangovų atliktų darbų remontas, o neatliktų iki sutarties nutraukimo ir būtinų atlikti pagal projektą, darbų tęsinys. Ekspertizių metu realiai nebuvo atlikti jokie tyrimai, nenustatyta užfiksuotos drėgmės atsiradimo priežastis, išvados padarytos remiantis pasvarstymais ir prielaidomis, nenurodyta, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti netinkamai, todėl atsakovė neįrodė reikalavimo sumažinti atliktų darbų kainą už prieduobių ir baseino plėvelinės hidroizoliacijos įrengimo ir betonavimo darbus 21 574,39 Lt. Teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti pamatų apšiltinimo darbų kainą 528,32 Lt suma, nes neįrodyta, jog pamatų apšiltinimo darbai atlikti nepilnai, be to, nepateikta įrodymų, kad būtų atliekami pamatų apšiltinimo darbai po Sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovei priteisti 7 356,81 Lt už neišmūrytas pertvaras, neįrengtas sąramas bei tvoros stogelių nenudažymą, nes šių darbų ieškovė neatliko ir jie atliktų darbų aktuose nenurodyti, o iš sumos, apmokėtos už I etapo darbus, šių darbų kaina buvo atimta. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai atliko I etapo darbus, kurių vertė 806 525,10 Lt, o mažinti ją atsakovės motyvais nėra pagrindo.
  4. Dėl II etapo darbų. Teismas nustatė, kad papildomų darbų buvo atlikta ir medžiagų nupirkta už 457 215,75 Lt. Atsakovės teigimu, susitarimo dėl šių darbų atlikimo tarp šalių nebuvo, II etapo darbų kaina mažintina 86 529 Lt suma, o stogo remonto darbų kaina sudarė 27 484,69 Lt. Nors atsakovė neigia žodinę sutartį su ieškove dėl II etapo darbų atlikimo ir nesutinka už juos apmokėti, tačiau ji pripažįsta, kad ieškovės nurodyti II etapo darbai realiai buvo atlikti. Atliktus darbus patvirtino ir statybos techninę priežiūrą atlikęs S. P., ir liudytojais apklausti P. K., S. A., A. A., L. A.. Todėl teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl II etapo darbų atlikimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo sutarta II etapo statybos darbus atlikti tokia kaina, kokia nurodyta jos darbų atlikimo aktuose. Nesant įrodymų apie sutartas kainas, teismo vertinimu, kainos turėtų būti skaičiuojamos pagal 2013 m. kovo mėnesio statybos resursų skaičiuojamąsias rinkos kainas, vadovaujantis atliktais matavimais objekte, pateiktais projektais ir UAB „Sistela“ paruoštomis sąmatų sudarymo rekomendacijomis. Teismas sutiko su atsakove ir ieškovės nurodytų II etapo darbų kainą sumažino 86 529 Lt: stogo įrengimo darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina mažintina 56 853,16 Lt; grindų įrengimo kaina mažintina 6 004,33 Lt; dūmtraukių ir ventiliacijos darbų kaina mažintina 1 626,81 Lt; sienų šiltinimo, klinkerio plytų mūro darbų, kitų apdailos darbų kaina mažintina 20 318,14 Lt; langų tvirtinimo įrengimo darbų kaina mažintina 1 726,56 Lt. Dėl stogo remonto darbų teismas sprendė, kad difuzinės plėvelės kaip medžiagos praradimas savo fizinių savybių nagrinėjamu atveju nėra statybos defektas, todėl priteisti iš ieškovės 27 484,69 Lt už stogo remonto darbus nėra pagrindo. Abi ekspertizės patvirtina, kad difuzinė plėvelė, kuri sumontuota 2013 m. balandžio 11-15 d., yra su geromis techninėmis charakteristikomis ir tinka kloti ant stogo, tačiau ji neatspari UV spinduliams. Informacijoje apie šią plėvelę nurodoma, kad jos atsparumas UV spinduliams yra 4 mėnesiai. Iš statybos žurnalo matyti, kad 2013 m. birželio 10 d. objekte jau dirbo kitas statybos vadovas – E. B., techninę priežiūrą vykdė R. T., todėl jie, matydami statybos žurnale difuzinės plėvelės sumontavimo laiką ir būdami savo srities specialistais, turėjo pareigą apie tai informuoti atsakovę.
  5. Dėl permokos priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo perduota 979 000 Lt grynaisiais pinigais ir 2012 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu ieškovei pervesta 50 000 Lt. Darbų įvykdymo ir sumokėtų lėšų suderinimo akte S. A. ranka parašyta ir patvirtinta parašu, kad iki 2013 m. gegužės 6 d. iš L. M. gauta 1 084 000 Lt. Ginčo dėl darytų įrašų autentiškumo byloje nėra. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu būdu buvo perduota dar 55 000 Lt. Liudytoju apklaustas S. A. nurodė, iš L. M. gautus pinigus jis įnešdavo į kasą, galutinę gautų pinigų sumą jam nurodė L. M., o jis pasitikėdamas pasirašė, bet pinigų buvo gavęs 55 000 Lt mažiau nei ji nurodė. Tačiau ieškovė, būdama juridinis asmuo ir sutikdama, kad pinigai objekto statybai būtų jai perduodami pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, turi prisiimti atsakomybę ir atsiradusius padarinius, todėl teismas sprendė, kad ieškovė ginčo objekto statybai iš atsakovės gavo 1 084 000 Lt.
  6. I etapo darbų atlikta už 806 525,10 Lt, papildomų darbų (II etapo) atlikta ir medžiagų nupirkta už 457 215,75 Lt sumą. Taigi, bendra ieškovės atliktų darbų ir nupirktų medžiagų vertė 1 263 740,85 Lt. Skirtumas tarp atliktų darbų ir nupirktų medžiagų kainos ir atsakovės duotų lėšų yra 179 740,85 Lt. Iš šios sumos atėmus čerpių kainą 48 629,90 Lt, atsakovė liko skolinga ieškovei už atliktus darbus 174 870,95 Lt (50 646,13 Eur), kuriuos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir užskaitymai tarp šalių negalimi, 86 529 Lt sumą, kuria teismas sumažino II etapo darbų kainą, priteisė atsakovei iš ieškovės.
  7. Dėl apmokėjimo už statybos techninę priežiūrą. Nutraukus 2012 m. rugsėjo 6 d. statinio statybos techninės priežiūros sutartį, už darbą statinio techniniam prižiūrėtojui S. P. apmokėta nebuvo. Teismas nustatė, kad S. P. atliko ginčo objekto techninę priežiūrą, tai patvirtina įrašai statybos darbų žurnale, parašai ant atliktų darbų aktų, liudytojų parodymai. Byloje nepateikta įrodymų, kad savo pareigas S. P. atliko blogai. Teismas 86 529 Lt sumažino II etapo darbų kainą ne dėl nekokybiškai atliktų darbų, o dėl darbų kainų įvertinimo, todėl teigti, kad statybos techninė priežiūra būtų atlikta blogai, nėra pagrindo. UAB „Sistela“ parengtuose bendruosiuose ekonominiuose normatyvuose statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui nurodyta, kad kai statinio statybos kaina yra nuo 0,5 iki 5 mln. Lt, tai užmokestis už statybos priežiūrą skaičiuojamas 14 proc. nuo projektavimo ir kitų inžinierinių paslaugų kainos, o ši kaina apskaičiuojama imant 7 proc. nuo objekte atliktų visų darbų kainos. Nagrinėjamu atveju bendra ginčo objekte atliktų darbų vertė yra 1 263 740,85 Lt. Projektavimo ir kitų inžinierinių paslaugų kaina (7 proc.) būtų 88 461,86 Lt, o 14 proc. nuo šios kainos sudaro 12 384,66 Lt arba 3 586,84 Eur, šią sumą teismas ir priteisė S. P. iš atsakovės (CK 6.198 str. 1 d.).
  8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė prašymą dėl 1 300 Eur, o trečiasis asmuo UAB „Togata“ dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Kartu su prašymais pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Ieškovės reikalavimai patenkinti 90 proc., todėl ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 1 170 Eur turėtų išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Togata“ priteisė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

7

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo dalį dėl 50 646,13 Eur ieškovei iš atsakovės priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovei iš atsakovės priteisti 53 849,03 Eur; panaikinti sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio iš dalies tenkinimo ir priešieškinį atmesti; priteisti ieškovės patirtas išlaidas už ekspertizę 5 213,16 Eur, už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje 59,75 Eur bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas padarė materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus, lėmusius netinkamą esminių aplinkybių nustatymą, netinkamą tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
    2. Teismas neteisingai suskaičiavo sumą, kurią atsakovė liko skolinga ieškovei už atliktus darbus (50 646,13 Eur). Ieškovė nurodo, kad atėmus iš ieškiniu reikalautos priteisti 241 113,13 Lt (69 831,18 Eur) sumos 48 629,90 Lt (14 084,19 Eur) čerpių kainą ir neatliktų darbų 6 553,28 Lt (1 897,96 Eur) sumą, gaunama, kad atsakovė apeliantei yra nesumokėjusi 185 929,95 Lt, kas sudaro 53 849,03 Eur. Ši suma ir turėjo būti priteista iš atsakovės.
    3. Teismas nepagrįstai sumažino II etapo darbų kainą 25 060,35 Eur suma. Atsakovė, atsisakydama pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktus ir neginčydama ieškovės vienašališkai pasirašytų priėmimo – perdavimo aktų, prisiėmė teisines pasekmes. Todėl juose nurodytos kainos, darbų kiekiai ir jų kokybė negalėjo būti ginčyti, o turėjo būti atsakovės įvykdyti. Atsakovė atsisakė su ieškove bendrauti, išsigalvojo, kad ieškovė darbus atliko savavališkai, ir laikė, kad iš viso neturi pareigos su ieškove atsiskaityti. Atsakovė elgėsi nesąžiningai bei siekė nepagrįstai praturtėti. Atsakovė šiurkščiai pažeidė bendradarbiavimo pareigą, todėl visos aplinkybės aiškinamos ne atsakovės naudai (CK 6.691 str. 1 d.).
    4. Teismas nepagrįstai laikė, kad nepateikti įrodymai dėl sutartos II etapo darbų atlikimo kainos, todėl nepagrįstai kainą skaičiavo vadovaujantis UAB „Sistela“ paruoštomis sąmatų sudarymo rekomendacijomis. Atsakovė buvo informuojama apie darbų ir naudojamų medžiagų kainas ir kitas su statybomis susijusias aplinkybes. Atsakovė iki ginčo teisme neginčijo ieškovės nurodytų kainų, nes turėjo tikslą visai nieko nemokėti.
    5. Atliktų darbų skaičiavimus L. M. užsakymu atliko A. S., kuris nėra sąmatininkas ir neturi teisės sudarinėti statybos darbų sąmatų. Teismas šią A. S. ekspertizę privalėjo įvertinti kritiškai, nes A. S. nėra atestuotas teismo ekspertas, jo atlikta šališka ekspertizė prieštaravo ir iš esmės skyrėsi nuo teismo paskirtos ekspertizės išvadų, atliktos teismo eksperto A. S.. A. S. atlikta ekspertizė teismo nepagrįstai vertinta kaip specialus įrodymas. Teismas privalėjo vadovautis teismo eksperto A. S. išvadomis, o ne sutikti su A. S. išvadomis.
    6. Šalys pateikė visus su Sutartimi bei vėliau žodine sutartimi dėl II etapo darbų atlikimo susijusius dokumentus. Iš atliktų darbų aktų, lokalinių sąmatų matyti, kad tiek I etapo, tiek II etapo darbų kainos buvo kiek didesnės nei rinkos kainos. Šalių sutartų kainų dydį lėmė tai, kad užsakymas ir namo statybos projektas buvo labai sudėtingas savo technine prasme, užsakovės prašymai, naudotos medžiagos specifinės ir jų panaudojimas reikalavo atitinkamų specifinių techninių sprendimų, nulėmusių didesnę nei rinkos darbų kainą. Atsakovė pripažino šias aplinkybes, su jomis sutiko, I etapo darbus priėmė ir už juos sumokėjo, iki ginčo teisme jų neginčijo.
    7. Atsakovei sutikus ir sumokėjus ieškovei už darbus didesnę rinkos kainą už I etapo darbus, teismas nepagrįstai sumažino II etapo atliktų darbų kainas. Todėl priešieškinis tenkintas nepagrįstai. Juo labiau, kad ekspertas A. S. ekspertizės akte ir teismo posėdyje nurodė, kad visi ieškovės paskaičiavimai yra atlikti remiantis „Sistelos“ sistemos tuo metu buvusiomis vidutinėmis rinkos kainomis.
    8. Teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo, susijusio su dėl teismo ekspertizės patirtomis išlaidomis: 18 000 Lt (5 213,16 Eur) už ekspertizės atlikimą ir 59,75 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Teismui ieškinį tenkinus 90 proc., šios ieškovės išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovės.
  2. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos, dėl ko priimtas neteisėtas sprendimas. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, neatskleidė bylos esmės.
    2. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kaip ir kokiu būdu techninę priežiūrą vykdęs asmuo kontroliavo darbus, jei nepateikta reikiamų sertifikatų; kodėl nei viename priėmimo perdavimo akte nėra techninę priežiūrą vykdžiusio asmens parašų; kaip šalys susitarė dėl kainos, jei darbai atlikti balandžio mėnesį, o pasiūlymas dėl kainų atsiųstas gegužės 30 d.; kuo remiantis padaryta išvada, kad eksperto A. S. išvada turi didesnę įrodomąją galią, jei minėtas asmuo konstatavo faktus, remiantis eksperto A. S. išvadomis ir nuotraukomis; kodėl už pamatų izoliavimą ir vandens praleidimą neturėtų būti priteista, jei ir ekspertas A. S. išvadoje nurodė dėl blogo projektinio sprendimo.
    3. Su ieškiniu buvo pateikta dalis I etapo darbų dokumentų, t. y. Sutartis, pasiūlymas 813 078,38 Lt sumai, lokalinė sąmata 318 920,91 Lt, lokalinė sąmata 158 007,85 Lt sumai, grafikas. Tačiau nepateikta lokalinė sąmata 336 149,62 Lt darbų sumai.
    4. Nesilaikant statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 reikalavimų, atliktų darbų aktus pasirašė ieškovės l.e.p. direktorius S. A.. Atliktų darbų aktuose nesant statybos vadovo, techninę priežiūrą vykdžiusio asmens parašų, ieškovė negalėjo perkelti pareigos pasirašyti aktą atsakovei.
    5. Sutartis dėl II etapo darbų privalėjo būti sudaryta rašytine forma, o tokios nesant, ieškovė prarado galimybę sandorio sudarymo ar įvykdymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais bei reikalauti sumokėti vienašališkai nustatytą darbų kainą. Nustačius, kad įrodinėjama sutartis nesudaryta, atsakovei neatsirado pareigos sumokėti už tariamai atliktus darbus, nes šalys negalėjo susitarti (ir nesitarė) dėl sutarties vykdymo, darbų kainos ir t.t. Sandoris, neturintis dalyko, neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra savaime negaliojantis (niekinis) kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Juolab, kad Sutartyje šalys buvo sutarusios papildomų darbų įforminimo būdą – priedais, pasirašius abiems šalims.
    6. Atsakovė laikytina silpnesniąja šalimi, jos teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad ji turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimanti ieškovė. Be to, atsakovė yra silpnesnė už ieškovę ir ekonomiškai.
    7. Priešieškiniu buvo prašoma priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla ex officio. Teismas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir proporcingai atsakovės patenkintų reikalavimų daliai nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų.
  3. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
    1. Teismas tinkamai nustatė, kad sudarius Sutartį ir atliekant I etapo darbus, šalys žodžiu susitarė dėl papildomų darbų atlikimo (II etapas). Atsakovė pripažįsta, kad ieškovės nurodyti II etapo darbai realiai buvo atlikti, tai patvirtinta liudytojų parodymai ir statybos darbų žurnalas.
    2. Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 str., 6.644 str.), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių. Todėl atmestini apeliantės teiginiai, kad ji neprivalo apmokėti už II etapo darbus.
    3. Atsakovė nepagrįstai atsisako apmokėti už atliktus statybos darbus, teismo sprendimas dalyje dėl darbų kainos priteisimo teisėtas ir pagrįstas, tačiau nepagrįstas dėl kainų sumažinimo pagal eksperto A. S. atliktos ekspertizės išvadas ir paskaičiavimus.
    4. Nutraukus Sutartį, atsakovė nusamdė tęsti statybos darbus ieškovės darbuotojus, kurie nutraukė darbo santykius su ieškove ir toliau dirbo ginčo objekte. Jeigu atsakovė nebūtų patenkinta atliktų darbų kokybe, ji nebūtų samdžiusi pas ieškovę dirbusių asmenų. Be to, nors atsakovė ir nepasirašė II etapo atliktų darbų aktų, tačiau jokių pretenzijų ir pastabų dėl atliktų darbų kokybės nenurodė.
    5. Ieškovei negali kilti pareigos apmokėti už L. M. užsakytą ir A. S. atliktą ekspertizę, nes tokia ekspertizė užsakyta ir atlikta vienašališkai, ieškovės neinformavus.
    6. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimo dalis dėl šių išlaidų nepriteisimo atsakovės naudai yra pagrįstas.
  4. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
    1. Ieškovei keliami didesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl jai privalu įrodyti, jog ieškovė darbus įvykdė tinkamai ir koks atlyginimas už juos buvo sutartas. Atsakovė negalėjo paaiškinti ir pateikti įrodymų, kada ir kokiomis sąlygomis buvo sutarta dėl darbų apimties ir jų kainos. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė darbų įkainius atsiuntė į R. M. elektroninį paštą 2013 m. gegužės 30 d., nors daugiausia bendraudavo su L. M., kai darbai atlikti pagal statybos darbų žurnale esančius įrašus 2013 m. balandžio 10 d. – 2013 m. balandžio 19 d. L. M. atsiųstas elektroninis laiškas dėl atliktų darbų gegužės mėnesį. Nepateikta pranešimų dėl būsimų darbų įkainių, siųstų atsakovei ankstesne data nei 2013 m. balandžio 10 d.
    2. Ieškovė neatitiko sąžiningo verslininko sampratos ir vykdė nesąžiningą verslą, savavališkai atlikdama darbus, kurių atsakovė neprašė ir vienašališkai nustatydama darbų kainą bei reikalaudama už juos sumokėti.
    3. Atsakovė už I etapo darbus pinigines lėšas sumokėjo avansu dar neatlikus sutartų darbų.
    4. A. S. ekspertizė yra tinkama įrodinėjimo priemonė, kuri leidžiama įstatymu – eksperto išvada. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pageidavusi taip pat gauti eksperto išvadą ir/ar kreipusis su prašymu į atsakovę. Atsakovė nėra priėmusi I etapo darbų, jau nekalbant apie II etapo darbus, kurių nebuvo užsakiusi.
    5. A. S. pateikta išvada yra paremta A. S. užfiksuotomis pastabomis ir išvadomis, tačiau išvadoje nurodyti priešingi vertinimo rezultatai.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Togata“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 4 899,50 Eur priteisimo už baseino defektų šalinimo darbus palikti nepakeistą; iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sprendimo dalis, kuria atmestas prašymas priteisti 4 899,50 Eur už baseino remonto darbus, yra teisėta ir pagrįsta.
    2. Teismas pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo atliko darbus tinkamai. Teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai nusprendė atmesti atsakovės prašymą mažinti atliktų darbų kainą už prieduobių ir baseino plėvelinės hidroizoliacijos įrengimo ir betonavimo darbus 21 574,39 Lt.
    3. Atsakovė neįrodė, kad baseino įrengimo darbai ir juo labiau trečiojo asmens atlikti monolito įrengimo darbai būtų atlikti nekokybiškai. Teismas teisingai nurodė, kad ekspertizių išvados yra paremtos pasvarstymais ir prielaidomis.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

9

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2012 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartimi sutarė dėl gyvenamojo namo statybos (tvoros pamatai ir mūras, namo pamatai, baseino betonavimas, sienų mūras, perdengimo įrengimas) ( - ) (Sutartis), bendra darbų vertė – 813 078,38 Lt. Ieškovės teigimu, vėliau šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo: sienų šiltinimas ir fasado apdaila, stogo metalinių konstrukcijų montavimas ir stogo įrengimas, langų tvirtinimo įrengimas, namo I aukšto grindų įrengimas, kurių buvo atlikta ir medžiagų nupirkta už 457 215,75 Lt sumą. Ieškovė nurodo, kad iš viso jos atsakovei atliktų darbų ir nupirktų medžiagų vertė sudarė 1 270 294,13 Lt, už atliktus darbus ir medžiagas liko neatsiskaityta 241 113,13 Lt, vėliau ši suma sumažinta iki 192 483,22 Lt (55 747 Eur), kurią ieškovė prašė priteisti iš atsakovės. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens S. P. 29 459,52 Lt už neatliktus (neišbaigtus) ir netinkamai atliktus darbus bei 129 116,34 Lt permoką, iš viso 158 575,86 Lt (45 926,74 Eur). S. P. pareikštu priešieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 3 605,44 Eur nesumokėtą atlygį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinius tenkino iš dalies: (1) priteisė ieškovei iš atsakovės 50 646 Eur, (2) priteisė atsakovei iš ieškovės 25 060,53 Eur bei (3) priteisė S. P. iš atsakovės 3 586,84 Eur. Ieškovė ir atsakovė, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimo atitinkamomis dalimis, padavė apeliacinius skundus.
  3. Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (jų nenurodė ir apeliantės), apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).
  4. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
  5. Byloje kilo ginčas iš statybos rangos teisinių santykių. Statybos rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.681 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, yra reglamentuotini statybos rangos sutartyje.
  6. Nagrinėjamu atveju šalys dėl statybos darbų – tvoros pamatai ir mūras, namo pamatai, baseino betonavimas, sienų mūras, perdengimo įrengimas - buvo sudariusios rašytinį susitarimą (Sutartį), kuria ieškovė įsipareigojo šiuos konkrečius statybos darbus atlikti ir juos perduoti atsakovei (Sutarties 1.1 punktas). Dėl papildomų darbų (sienų šiltinimas ir fasado apdaila, stogo metalinių konstrukcijų montavimas ir stogo įrengimas, langų tvirtinimo įrengimas, namo I aukšto grindų įrengimas) šalys rašytinio susitarimo nebuvo sudariusios, tačiau dėl jų atlikimo, ieškovės teigimu, su atsakove buvo susitarta, t. y. sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Atsakovei neigiant šias aplinkybes bei pareiškus reikalavimą dėl atliktų darbų kainos sumažinimo bei permokos priteisimo, o ieškovei teigiant priešingai, kad atsakovė liko jai skolinga, spręstina, kad iš esmės ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus, t. y. ar egzistuoja atsakovės prievolė atsiskaityti su apeliante už pastarosios atliktus statybos darbus (taip pat ir papildomus darbus), priešingu atveju, ar nėra susidariusios atsakovės permokos.
  7. Faktinės iš statybos rangos teisinių santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.).

10Dėl ieškovės apeliacinio skundo

  1. Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimais: (1) teismas neteisingai suskaičiavo sumą, kurią atsakovė liko skolinga ieškovei už atliktus darbus (nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškinys tenkintas iš dalies); (2) teismas nepagrįstai sumažino II etapo darbų kainą 25 060,35 Eur suma (nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis) bei (3) teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.
  2. I etapo darbai – tai iš esmės Sutartimi šalių sulygti darbai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutartyje numatyti darbai atlikti tinkamai, mažinti jų kainą nėra pagrindo, todėl atliktų darbų vertė sudaro 806 525,10 Lt. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė iš esmės sutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, o tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog Sutarties pagrindu atliktų darbų kaina sudaro 806 525,10 Lt (813 078,38 Lt – 6 553,28 Lt neatlikti tvoros stogelių dažymo ir pertvarų mūro darbai).
  3. II etapo darbai – tai šalių žodiniu sutarimu ieškovės atlikti papildomi darbai. Ieškovė nurodo, kad papildomų darbų buvo atlikta ir medžiagų nupirkta už 457 215,75 Lt sumą. Nors atsakovė ir neigia tarp šalių buvus susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad dėl papildomų darbų atlikimo tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 str., 6.644 str., 6.681 str.), o jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių. Taigi, sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitų leistinų įrodymų pagalba (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
  4. Tai, kad šalys buvo sutarusios tęsti statybos rangos santykius ir atlikti papildomus Sutartyje nenumatytus darbus (II etapas) patvirtina bylos duomenys, be kita ko, statybos darbų žurnalas, byloje esantys atliktų darbų aktai, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai bei pačių šalių veiksmai (CPK 185 str.). Visų pirma, nei atsakovė, nei jos atstovė L. M. neneigia paties fakto, kad ieškovės nurodyti II etapo darbai yra realiai atlikti, t. y. byloje iš esmės nekvestionuojamas šių darbų atlikimas. Taip pat atsakovė neginčija ir tos aplinkybės, kad šie darbai atlikti ieškovės, o ne kitų asmenų. Be to, po Sutarties nutraukimo ginčo žemės sklype statybos darbai buvo toliau tęsiami kitų rangovų. Antra, iš byloje esančių įrodymų, susirašinėjimų bei šalių paaiškinimų, spręstina, kad atsakovė per savo atstovus aktyviai domėjosi ieškovės vykdomais statybos darbais, jų eiga. Byloje nėra duomenų, kad dėl jų kokybės bei masto atsakovė (jos atstovai) būtų turėję ieškovei kokių nors pretenzijų, be to, ieškovės atliekamų darbų iki Sutarties nutraukimo atsakovė nestabdė. Trečia, dėl statybos rangos teisinių santykių ypatumų, galimų nesusipratimų, neįtikėtina, kad ieškovė be susitarimo su atsakove bei nesant jos sutikimo būtų vien savo iniciatyva vykdžiusi Sutartimi nesulygtus darbus bei savo sąskaita pirkusi medžiagas. Taip pat neįtikėtina, kad atsakovė, nesant susitarimo, apskritai ieškovei būtų leidusi vykdyti statybos darbus, dėl kurių nebūtų buvę šalių susitarta. Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė papildomus darbus (II etapas) atliko savavališkai bei sutinka tiek su ieškove, tiek su pirmosios instancijos teismu, kad dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, t. y. žodinė statybos rangos sutartis.
  5. Minėta, kad papildomų darbų, ieškovės teigimu, buvo atlikta ir medžiagų nupirkta už 457‘215,75 Lt sumą. Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ieškovės atliktų papildomų darbų (II etapas) kaina mažintina 86 529 Lt suma. Atsakovė vadovaujasi rašytiniu įrodymu – A. S. atliktos ekspertizės išvadomis. Pirmosios instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais sutiko ir šioje dalyje atsakovės priešieškinį tenkino. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka ieškovė, su ja neturi pagrindo sutikti ir apeliacinės instancijos teismas.
  6. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės priešieškinį tenkindamas iš dalies ir sumažindamas II etapo darbų kainą 86 529 Lt (25 060,53 Eur) suma, kuri skundžiamu sprendimu priteista iš ieškovės atsakovei, vadovavosi UAB „Statybų horizontas“ (A. S.) atliktos ekspertizės išvadomis, kuri padaryta remiantis UAB „Sistela“ paruoštomis sąmatų sudarymo rekomendacijomis. Taigi, pirmiau nustačius, kad ieškovė yra atlikusi papildomus darbus, dėl kurių nei atlikimo fakto, nei kokybės atsakovė pastabų (pretenzijų) nereiškė, spręstina dėl atsakovės prievolės dydžio atsiskaityti su ieškove už pastarosios atliktus žodine statybos rangos sutartimi sulygtus papildomus darbus, t. y. ar atsakovė pagrįstai prašo priteisti už papildomų darbų atlikimą ir medžiagų nupirkimą 457 215,75 Lt sumą.
  7. Tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės nurodoma atliktų papildomų darbų bei medžiagų kaina yra per didelė. Teismas, kaip minėta, šią išvadą grindė UAB „Statybų horizontas“ atliktos ekspertizės išvadomis. Tačiau byloje yra dviejų ekspertų išvados – UAB „Statybų horizontas“ ekspertizės vadovo eksperto A. S., kuri atlikta atsakovės užsakymu ir pastarosios pateikta į bylą, ir teismo paskirto eksperto A. S. atlikta teismo ekspertizė. Taigi, šios dvi ekspertizės koreliuoja tarpusavyje.
  8. Ekspertizės išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Todėl nagrinėjamu atveju eksperto išvada CPK prasme laikytina tik teismo eksperto A. S. teismo ekspertizės aktas, tačiau nors UAB „Statybų horizontas“ (ekspertas A. S.) ekspertinis nagrinėjimas nelaikytinas eksperto išvada, kita vertus, jis vertintinas kaip rašytinis įrodymas byloje (CPK 197 str. 1 d.).
  9. Ieškovės teigimu, atsakovė buvo informuojama apie papildomų statybos darbų ir naudojamų medžiagų (II etapas) kainas ir kitas su statybomis susijusias aplinkybes, atsakovė iki ginčo teisme nereiškė pretenzijų nei dėl darbų atlikimo, nei dėl ieškovės nurodomų kainų, be to, teismas privalėjo vadovautis teismo eksperto A. S. išvadomis, o ne sutikti su A. S. išvadomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei šalių elgesį (veiksmus), neturi pagrindo nesutikti su ieškove, kad su atsakove faktiškai buvo susitarta ne tik dėl Sutartimi nesutartų papildomų darbų atlikimo, tačiau ir dėl jų kainos.
  10. Kaip minėta, teismas išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės (ne)egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimą vadovaudamasis pakankamumo taisykle, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jei byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Ta aplinkybė, kad iki Sutarties nutraukimo atsakovė per savo atstovus aktyviai domėjosi ieškovės vykdomais statybos darbais, jų eiga, leido juos vykdyti, taip pat ir pirkti atliekamiems darbams reikalingas medžiagas, suponuoja išvadą, kad atsakovei buvo priimtini tiek ieškovės atliekami darbai (jų apimtis), tiek jų atlikimo kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl statybos rangos teisinių santykių ypatumų, iracionalu manyti, kad ieškovė Sutartimi nesutartus darbus (papildomus darbus) vykdytų prieš tai nesuderinusi su atsakove jų kainos, ir priešingai – kad atsakovė sutiktų su jų atlikimu, nežinodama bei su ieškove iš anksto neaptarus tokių darbų vertės. Be to, byloje nėra duomenų, kad tiek vykdant Sutartį, tiek atliekant papildomus darbus iki Sutarties nutraukimo, kuri nors iš šalių būtų pažeidusi bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą (CK 6.691 str.).
  11. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą bei yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui, taip pat yra pagrindas reikalauti, kad užsakovas įvykdytų savo prievolę – sumokėtų už atliktus darbus. Tačiau šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).
  12. Kaip matyti iš bylos duomenų, atliktų darbų aktus už 2013 m. gegužės mėnesį (papildomi darbai) atsakovės atstovė L. M. atsisakė pasirašyti, nurodydama priežastį – „dėl tariamai atliktų darbų, tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis, nepateikta lokalinė sąmata (nepateikti jokie dokumentai), kuriuose būtų nurodyta darbų įkainiai, reikalingų statybai medžiagų kiekiai.“ (1 t., b.l. 39-44). Taigi, atsakovė (jos atstovė) atsisakė pasirašyti minėtus atliktų darbų aktus, tuo pačiu ir priimti darbų rezultatą ne dėl darbų trūkumų ar jose nurodytų kainų, o dėl (neva) apskritai ieškovės savavališkai atliktų darbų. Tačiau dėl pastarosios aplinkybės teisėjų kolegijos pasisakyta šios nutarties 31 punkte. Esant pirmiau padarytai išvadai, kad tarp šalių dėl papildomų darbų atlikimo buvo sudarytas žodinis susitarimas (žodinė statybos rangos sutartis), spręstina, kad atsakovė privalėjo organizuoti darbų priėmimą, esant pagrindui fiksuoti darbų trūkumus (CK 6.662 str. 2 d., 6.694 str. 1, 2 d. d.), o ne atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktus apskritai pirmiau jos nurodytais motyvais dėl susitarimo nebuvimo. Juo labiau, kad nutraukus Sutartį, statybos darbai ginčo objekte buvo toliau tęsiami kitų rangovų, t. y. ieškovės darbo rezultatu buvo naudotasi.
  13. Tai, kad pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus rangos darbai žemės sklype, esančiame ( - ), buvo atlikti patvirtina tiek teismo ekspertizės išvados (t. 4, b.l. 56), tiek ir atsakovės pateiktos UAB „Statybos horizontai“ išvados. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte konstatuota, kad faktiškai atliktų darbų ir medžiagų (tarp jų ir stogo čerpių) vidutinė rinkos kaina darbų atlikimo metu pagal Sutartį užaktuoti darbai – 741 920 Lt su PVM, ir užaktuoti papildomi darbai ir medžiagos (337 445 + 196 027) sudaro 533 472 Lt (4 t., b.l. 68, 143-144-155). Taigi, teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad iš viso ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų ir medžiagų vidutinė rinkos kaina sudaro 1 275 392 Lt. Iš šios sumos išminusavus čerpių kainą 48 629,90 Lt, spręstina, kad teismo ekspertas A. S. ieškovės iš viso atliktų darbų ir medžiagų vidutinę vertę nustatė 1 226 762,10 Lt sumai, t. y. dar didesnei nei ieškovės nurodyta (806 525,10 Lt + 457 215,75 Lt – 48 629,90 Lt = 1 215 110.95 Lt).
  14. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas II etapo atliktų darbų kainas bei remdamasis UAB „Statybų horizontas“ atliktais skaičiavimais pagal UAB „Sistela“ rekomendacijas, neargumentavo, kodėl šiuo klausimu nesiremiama teismo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės aktu ir jame pateikta išvada, nes nėra pagrindo spręsti, kad teismo ekspertas A. S. nagrinėjamu klausimu nebūtų atlikęs tyrimo ar jis atliktas neišsamiai, taip pat nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir jos rezultatų, ekspertizės turinys neprieštaringas. Be to, teismo eksperto išvados neprieštarauja ir kitiems bylos įrodymams, o tai, kad skirtingi ekspertai pateikė savo skirtingus tų pačių aplinkybių vertinimus, nesudaro pagrindo nesivadovauti specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada, kuri, kaip minėta, laikytina patikimesne įrodinėjimo priemone.
  15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino II etapo atliktų darbų kainas ir iš ieškovės atsakovei priteisė 86 529 Lt (25 060,30 Eur) sumą. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, naikintina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
  16. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė ieškovei yra nesumokėjusi 185 929,95 Lt, kas sudaro 53 849,03 Eur, kuri ir turėjo būti priteista iš atsakovės. Kaip matyti, bendra ieškovės pagal Sutartį ir žodinį susitarimą atliktų darbų ir nupirktų medžiagų suma sudaro 1 263 740,85 Lt (806 525,10 Lt + 457 215,75 Lt). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ginčo objekto statybai iš atsakovės yra gavusi 1 084 000 Lt. Pažymėtina, kad ši aplinkybė ieškovės apeliaciniame skunde nekvestionuojama, be to, ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais (2 t., b.l. 139, 184, 3 t., b.l. 7). Taigi, skirtumas tarp atliktų darbų ir nupirktų medžiagų kainos bei atsakovės sumokėtų lėšų yra 179 740,85 Lt (1 263 740,85 Lt - 1 084 000 Lt). Iš šios sumos atėmus čerpių kainą – 48 629,90 Lt (dėl ko byloje ginčo nėra), matyti, kad atsakovė ieškovei už atliktus statybos darbus liko skolinga 131 110,95 Lt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje padarė aritmetinę klaidą, t. y. iš 179 740,85 Lt atėmęs čerpių kainą 48 629,90 Lt, klaidingai nurodė gaunamą 174 870,95 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 131 110,95 Lt, t. y. 37 972,36 Eur suma. Todėl ši skundžiamo sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

11Dėl atsakovės apeliacinio skundo

  1. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir savo prašymą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo grindžia procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimais: (1) netinkamai taikytos įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos, todėl neatskleista bylos esmė; (2) dėl II etapo darbų turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis; (3) atliktų darbų aktai nepasirašyti statybos darbų vadovo bei techninę priežiūrą vykdžiusio asmens; (4) atsakovė laikytina silpnesniąja šalimi; (5) atsakovei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
  2. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ribose (CPK 320 str.).
  3. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti pirmosios instancijos teisme bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad net ir neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme, netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas, sprendimo motyvų neišsamumas ir pan. gali būti pripažinti kaip procesinių normų pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet tai savaime dar nereiškia, kad visais atvejais dėl to ginčas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  4. Visų pirma, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, susiję su privaloma rašytinės formos statybos rangos sutarties sudarymu bei atliktų darbų aktų (ne) pasirašymu, nes dėl jų teisėjų kolegija iš esmės yra pasisakiusi (žr. šios nutarties 30 ir 39 punktai). Be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir/ar fakto klaidoms ištaisyti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi argumentų, susijusių su atliktų darbų aktų netinkamu pasirašymu, todėl šie argumentai laikytini naujomis aplinkybėmis. Kita vertus, atsakovės nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais arba, priešingai, byloje esantys įrodymai, juos paneigia (CPK 185 str.).
  5. Apeliaciniame skunde asmuo, prašantis grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl bylos esmės neatskleidimo, turi aiškiai nurodyti, kokios bylos aplinkybės yra netirtos, kodėl jų negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme. Vien, kaip nagrinėjamu atveju, atskirų teisės normų, teismų praktikos citavimas bei pavienių aplinkybių nurodymas ar atskirų deklaratyvaus pobūdžio klausimų kėlimas nepagrindžia skundžiamo sprendimo ir/ar jo dalies neteisėtumo bylos esmės neatskleidimo prasme. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė dėl visų šalių nurodytų faktinių aplinkybių, reikštų reikalavimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas bei jame nurodyti motyvai (išvados) netenkina atsakovės, dar nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo.
  6. Pažymėtina, kad skunde iš esmės nekvestionuojamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės atliktų darbų (tiek Sutartimi, tiek papildomu susitarimu) apimties ir kokybės, atliktų darbų ir jiems reikalingų medžiagų vertės; tinkamo Sutarties bei žodinio susitarimo dėl papildomų darbų vykdymo, taip pat konkrečiau nepasisakoma nei dėl UAB „Statybų horizontas“, nei dėl teismo ekspertizės akte padarytų išvadų.
  7. Todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei pirmiau šioje nutartyje nurodžiusi argumentus, susijusius su tarp šalių egzistavusiais statybos rangos teisiniais santykiais bei iš to kilusiomis prievolėmis, sprendžia, kad atsakovės prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais negali būti tenkinamas.

12Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

  1. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimas keistinas – sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą iki 37 972,36 Eur (šios nutarties 43 punktas) bei panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 25 060,30 Eur (šios nutarties 42 punktas); kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
  2. Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
  3. Bylos duomenimis ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas (išskyrus žyminį mokestį) 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 t., b.l. 114-115, 137-138), 5 213,16 Eur (18 000 Lt) už teismo ekspertizės atlikimą (3 t., b.l. 188, 4 t., b.l. 168) ir 59,75 Eur (5 t., b.l. 24-25, 63-64) eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, iš viso 6 572,91 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 54 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 549,38 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  4. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).
  5. Nors ieškovė ir prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teismui šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).
  6. Sprendimo dalys, kuriomis trečiajam asmeniui UAB „Togata“ iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos bei šalims grąžintas žyminis mokestis, paliktinos nepakeistos.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

15„Ieškinį ir S. P. priešieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės priešieškinį atmesti.

16Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ ( - ) iš atsakovės V. D. ( - ) 37 972,36 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 36 centus).

17Priteisti S. P. ( - ) iš V. D. 3 586,84 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 84 centus).

18Bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę atsiimti nupirktas čerpes ir priteisti 14 084 Eur nutraukti.

19Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ iš atsakovės V. D. 3 549,38 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 38 centus) bylinėjimosi išlaidų.

20Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Togata“ (juridinio asmens kodas 302624108) iš atsakovės V. D. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

21Grąžinti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ 2 927 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis Eurus) sumokėtą žyminį mokestį.

22Grąžinti S. P. sumokėtą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį.

23Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo/permokėjimo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
      6. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai... 7.
      1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 8. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 9.
        1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos... 10. Dėl ieškovės apeliacinio skundo
          1. Ieškovė... 11. Dėl atsakovės apeliacinio skundo
            1. Atsakovė... 12. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
                13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti, jo... 15. „Ieškinį ir S. P. priešieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės... 16. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ ( - ) iš... 17. Priteisti S. P. ( - ) iš V. D. 3 586,84 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus... 18. Bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę atsiimti nupirktas čerpes... 19. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ iš... 20. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Togata“... 21. Grąžinti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Alinsta“ 2 927 Eur... 22. Grąžinti S. P. sumokėtą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminį... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas...