Byla 3K-3-505/2012
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic vega” kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Gargždų statyba“ (dabar bankrutavusios) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic vega“ dėl įskaitymo, papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo bei uždarosios akcinės bendrovės „Baltic vega“ priešieškinį restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Gargždų statyba“ dėl darbų kainos sumažinimo, nuostolių atlyginimo ir vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Ribinis būvis“, uždaroji akcinė bendrovė „Mirigita“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gyvenamųjų ir gamybinių statinių statyba“ ir bendrovė „Gjensidige Baltic“.
3Teisėjų kolegija
Nustatė
4I. Ginčo esmė
5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties vykdymą, rangovo ir užsakovo pareigas, vienašališkų darbų perdavimo aktų galiojimą, nuostolių atlyginimą ir ekspertizės akto vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
6Ieškovas BAB „Gargždų statyba“ prašė teismą pripažinti negaliojančiu atsakovo 2007 m. kovo 8 d. pareiškimu atliktą 363 514,50 Lt netesybų įskaitymą, priteisti iš atsakovo 664211,67 Lt skolos, 45 176,71 Lt delspinigių, pripažinti negaliojančiu šalių 2007 m. vasario 15 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. 2 prie Rangos sutarties Nr. 05/3 ir priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
7Ieškovas nurodė, kad 2005 m. liepos 21 d. sudarė su atsakovu UAB „Baltic vega“ rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo nurodytus daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus. 2006 m. kovo 29 d. papildomu susitarimu Nr. 1 šalys susitarė dėl papildomų darbų ir pakeitė darbų pabaigos terminus: statybos darbų terminą pakeitė į 2006 m. liepos 7 d., o statybos metu pastebėtų defektų šalinimo – į 2006 m. rugpjūčio 7 d. 2007 m. vasario 15 d. papildomu susitarimu Nr. 2 ieškovas įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 31 d. atlikti fasado ir aplinkos tvarkymo darbus.
8Per 2006 m. gruodžio mėnesį ieškovas atliko darbų už 781 800,69 Lt, atsakovas darbus priėmė, pasirašė aktus, tačiau liko skolingas 363 514,50 Lt, kuriuos, ieškovo nuomone, neteisėtai įskaitė kaip netesybas už ieškovo įsipareigojimų pabaigti statybos darbus iki 2006 m. birželio 7 d. nevykdymą. Atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų negalėjo laiku atlikti dėl atsakovo kaltės. Papildomi darbai buvo atlikti, nes atsakovas neteisingai nurodė darbų kiekį, be to, atsakovo prašymu buvo atlikta Rangos sutartyje ir papildomuose susitarimuose nenumatytų darbų. Papildomi darbai buvo atliekami nuo pat darbų pradžios, bendra jų vertė – 1 153 999,39 Lt. Šiuos darbus atsakovas priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktus, už 2005 m. rugsėjo – 2006 m. lapkričio mėn. laikotarpiu atliktus darbus sumokėjo, o gruodžio mėnesio atliktų papildomų darbų kainą nepagrįstai įskaitė į netesybas. Be to, atsakovas vėlavo pateikti darbo brėžinius, sprendimus bei leidimus, keitė pateiktą techninį projektą, vėlavo pasirinkti subrangovus ir tiekėjus atskiriems darbams, nebendradarbiavo. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 m. vasario 15 d. papildomas susitarimas Nr. 2 dėl fasado ir aplinkos tvarkymo darbų buvo sudarytas dėl atsakovo ekonominio spaudimo, todėl turėtų būti pripažįstamas negaliojančiu.
9Priešieškiniu atsakovas UAB „Baltic vega“ prašė teismą sumažinti atsakovui ieškovo pagal Rangos sutartį bei papildomus susitarimus atliktų darbų kainą 367 679 Lt suma ir ją priteisti iš ieškovo kaip nepagrįstai įgytą turtą; priteisti 829 254 Lt atsakovo patirtų nuostolių dėl praleisto termino, 180 177,90 Lt nuostolių dėl prievolių neįvykdymo; pripažinti negaliojančiais ieškovo atliktų darbų aktus ir priteisti iš ieškovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
10Atsakovas nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė pareigą laiku ir tinkamai atlikti Rangos sutartyje numatytus statybos darbus. Dėl to atsakovas patyrė 829 254 Lt nuostolių: turėjo mokėti už pratęstą techninę priežiūrą, negalėdamas parduoti rekonstruotų butų, negalėjo grąžinti bankui paskolos ir turėjo mokėti palūkanas, turto draudimą, taip pat palūkanas akcininkui už suteiktą paskolą, pastato eksploatacijos išlaidas, be to, turėjo išlaidų už advokato pagalbą bandant taikiai išspręsti ginčą bei už ekspertizę nustatant ieškovo atliktų darbų defektus. Ieškovas ne tik vėlavo atlikti darbus, bet ir juos atliko netinkamai. Ekspertai nustatė, kad taip atliktų darbų ištaisymas atsakovui kainuos 367 679 Lt, todėl ši suma irgi turėtų būti priteista iš ieškovo.
11Ieškovo reikalavimas sumokėti pagal atsakovo nepasirašytus atliktų darbų aktus yra nepagrįstas. Atsakovas juos atsisakė pasirašyti, nes atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekių, kokybės reikalavimų ir Rangos sutarties. 2006 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. (už liejamų grindų įrengimą) darbų aktuose užfiksuoti darbai yra atlikti ieškovo iniciatyva ir neatitinka lokalinėje sąmatoje nurodyto grindų įrengimo būdo. Kita dalis aktuose nurodytų darbų yra iki 2006 m. pabaigos nustatytų atliktų darbų trūkumų ir defektų šalinimas, kurį ieškovas turi atlikti nemokamai.
12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
13Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas ieškovui priteisė iš atsakovo 300 697,17 Lt skolos už atliktus statybos darbus bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o atsakovui iš ieškovo – 367 379 Lt nuostolių dėl netinkamos kokybės darbų atlyginti bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
14Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio mėn. ieškovas darbų atliko už 781 800,69 Lt sumą, atsakovas šiuos darbus priėmė ir jų vertės bei kokybės neginčijo, tačiau apmokėjo tik dalį, o likusius 363 514,50 Lt 2007 m. kovo 8 d. pareiškimu įskaitė į delspinigius. Teismas sprendė, kad galutinis darbų pabaigos terminas buvo 2006 m. liepos 7 d. (išskyrus 2007 m. vasario 15 d. papildomame susitarime numatytus darbus, kurie turėjo būti atlikti iki 2007 m. gegužės 31 d.), o ieškovas atlikti darbus uždelsė beveik šešis mėnesius. Dėl šio uždelsimo kaltas ne atsakovas, o pats ieškovas, viena priežasčių laikytina darbuotojų trūkumas, todėl atsakovas, remdamasis Rangos sutarties 15.3 punktu, pagrįstai skaičiavo 363 514,50 Lt netesybas (0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną nuo statinio statybos kainos – 363 5145 Lt, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų jos). Ieškovas kaip verslininkas prisiimdamas papildomus įsipareigojimus turėjo įvertinti, kaip tai paveiks Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą tinkamai ir laiku, elgdamasis protingai privalėjo tinkamai įforminti rašytinėse sutartyse įtvirtintų sąlygų pakeitimus (CK 6.685 straipsnis), suvokti dėl neatidumo galinčius kilti neigiamus padarinius.
15Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis uždelsė laiku pabaigti darbus dėl atsakovo įvykdytų Rangos sutarties pažeidimų: pavėluoto dokumentacijos perdavimo, darbų sustabdymo nepaskyrus darbų techninio prižiūrėtojo, techninio projekto dalies keitimo, subrangovų neparinkimo, nebendradarbiavimo ir pan., nes šios aplinkybės nepateisino galutinio darbų užbaigimo termino uždelsimo pusę metų. Kadangi ieškovas pusmetį pradelsė atlikti darbus, tai atsakovas pagrįstai sustabdė savo piniginių prievolių įvykdymą. Dėl šių priežasčių teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir priteisti 363 514,50 Lt įskaitytą sumą bei 45 176,71 Lt delspinigius. Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovas, reikalaudamas sutartinių netesybų dėl ieškovo uždelsimo, pats pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl nebeturi teisinio pagrindo dėl termino praleidimo reikalauti iš ieškovo atlyginti realius iki įskaitymo patirtus nuostolius ir po įskaitymo atsiradusius nuostolius. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą priteisti 829 254 Lt nuostolių atmetė.
16Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ekonominio spaudimo 2007 m. vasario 15 d. sudarant papildomą susitarimą Nr. 2 dėl fasado ir aplinkos tvarkymo darbų nesudarė pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Neįrodyta, kad ieškovas buvo taip ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo, kad jam neliko kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti ginčijamą sandorį, todėl atitinkamas ieškovo reikalavimas teismo buvo atmestas.
17Ieškovo atliktų darbų netinkamą kokybę ir jų ištaisymo vertę – 367 679 Lt – patvirtina byloje atliktos ekspertizės, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą sumažinti nurodyta suma ieškovo atliktų darbą kainą ir šią sumą priteisti atsakovui tenkino.
18Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 300 697,17 Lt už atliktus, tačiau atsakovo nepriimtus darbus (nepasirašytus aktus), nurodė, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, galinčių paneigti ieškovo reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius rašytinius įrodymus.
19Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 180 177,90 Lt nuostolių dėl 2007 m. vasario 15 d. papildomame susitarime Nr. 2 numatytų ieškovo įsipareigojimų neįvykdymo atlyginimo. Konstatuota, kad dalies įsipareigojimų pagal šį susitarimą ieškovas neįvykdė – atlikta darbų už 35 409,24 Lt, o neatlikta – už 222 783,76 Lt. Atsakovas pinigų ieškovui nebuvo sumokėjęs, o darbus baigė atsakovo samdytas trečiasis asmuo netgi už mažesnę kainą – 215 587,14 Lt. Priteisus šią sumą iš ieškovo, atsakovas nepagrįstai praturtėtų. Be to, atsakovo nuostoliai dėl nebaigtų darbų įvertinti ekspertų ir kompensuoti priteisiant 367 679 Lt nuostoliams atlyginti.
20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
21Apeliacinės instancijos teisme paskyrus papildomą ekspertizę nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesių, taip pat 2007 m. sausio ir balandžio mėnesių aktuose nurodyti statybos darbai nedubliuoja anksčiau atliktų darbų, t. y. nėra anksčiau netinkamai atliktų darbų trūkumų taisymas. Galimi įvertinti darbai (medžiagų kiekiai) atitinka faktiškai atliktus darbus (medžiagų kiekius). Dėl to teisėjų kolegija neturėjo pagrindo spręsti, kad paslėpti darbai šiais aspektais galėtų skirtis.
22Ekspertas taip pat nustatė, kad kai kurie iš darbų atlikti netinkamai. Tačiau, remiantis tuo, kad tokių darbų trūkumų šalinimo išlaidos buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo priteisiant atsakovui 367 679 Lt visiems nustatytiems darbų trūkumams šalinti, kas buvo nustatyta ir aptariamame ekspertizės akte, nepasirašytuose aktuose nurodytų darbų netinkamos kokybės faktas nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti už šiuos darbus.
23Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra protingo pagrindo tikėti, jog ieškovas atliko atsakovui nereikalingų darbų savo iniciatyva. Be to, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad šalys tardavosi ir dėl papildomų, sutartyje nenumatytų darbų, papildomi darbai nurodyti ir šalių pasirašytuose darbų aktuose.
24Pirmosios instancijos teismui patvirtinus atsakovo atliktą 363 514,50 Lt įskaitymą, kuris kilo iš delspinigių, skaičiuotų už ieškovo vėlavimą baigti statybos darbus, jis gali reikalauti didesnių nuostolių nei priteistos netesybos tik tuo atveju, jei įrodytų tokių nuostolių atsiradimo faktą. Pagrindinę atsakovo 829 254 Lt nuostolių dalį, t. y. 670 261,21 Lt, sudarė, namo rekonstrukciją finansavusiam bankui ir akcininkui sumokėtos palūkanos dėl paskolų negrąžinimo. Šių nuostolių atsiradimas, teismo vertinimu, buvo pakankamai nutolęs nuo ieškovo veiksmų, o atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šie nuostoliai priskirtini ieškovui.
25Dėl atsakovo nuostolių, patirtų ieškovui neatlikus fasado dažymo darbų, nustatytų šalių 2007 m. vasario 15 d. papildomame susitarime Nr. 2, ir šiuos darbus 180 177,90 Lt brangiau atlikusių kitų asmenų, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tokios išlaidos nesusijusios su neteisėtais ieškovo veiksmais. Atsakovo samdyti asmenys darbus, kuriuos ieškovas turėjo atlikti iki 2007 m. gegužės 31 d., atliko 2007 m. liepos 18 d. – 2007 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad per tokį trumpą laikotarpį darbų kainos išaugimas apie septynis kartus yra sunkiai įsivaizduojamas. Iš Rangos sutarties, sudarytos su atsakovo samdytais asmenimis, matyti, kad jie turėjo atlikti ne tik fasado dažymo darbus, bet ir daug kitų darbų, taip pat pašalinti ankstesnių darbų trūkumus, tačiau visų šių darbų kaina nėra detalizuota. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė nuostolių buvimo.
26III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
27Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Baltic vega“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą ¾ ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
28Dėl teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės išvados vertinimą, aiškinimo ir taikymo
29Eksperto išvada teismui yra neprivaloma, jai kaip įrodymų šaltiniui CPK nenustatyta išankstinė galia, todėl turi būti vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010, 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. K. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-248/2007 ir kt.). Jeigu ekspertizės išvadoje atsakoma į atskirus klausimus ar tiriama daug atskirų objektų, turi būti atskirai įvertinama kiekviena sudedamoji tokios išvados dalis. Negalima, neatlikus detalios atskirų dalių analizės, konstatuoti, jog visa ekspertizės išvada galima (negalima) vadovautis.
30Nagrinėjamoje byloje teismai neatliko kiekvieno ginčijamų vienašališkai atliktų darbų aktų analizės, neįsigilino į kiekvieno jų turinį, buvo padarytos bendro pobūdžio, visiems darbų aktams taikomos išvados. Šiuo atveju buvo būtina individuali kiekvienos ekspertizės akto dalies analizė, kuri būtų leidusi individualizuoti išvadas dėl kiekvieno šių aktų atskirai ir išvengti bendro pobūdžio išvadų. Ekspertizės akte konstatuota 2006 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. darbų aktuose, kurių sumos: 29226,12 Lt, 8201,62 Lt, 35 335,29 Lt, nurodytų atliktų darbų netinkama kokybė. Tai pat nustatyta, kad ten, kur buvo numatyta įrengti akmens masės plytelių ir parketo lentų grindis, įrengtos linoleumo grindys. Šiame akte nurodyta, kad 2006 m. gruodžio mėn., 2007 m. sausio mėn. darbų aktuose nurodytų darbų apskritai neįmanoma patikrinti ir nustatyti, ar jie realiai atlikti, nes yra uždengti kitais darbais. O 2007 m. balandžio mėn. darbų akte nurodyta dalis darbų apskritai neatlikta. Taigi ekspertizės akte buvo konstatuota, kad kiekvienas ginčijamų darbų aktų pasižymi tam tikrais trūkumais: yra su defektais, atlikti ne tie darbai, dalies darbų atlikimo neįmanoma patikrinti, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip pagrįsti.
31Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties sąlygų privalomumą, aiškinimo ir taikymo
32Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šalių Rangos sutartyje nuostatas. Sutarties 5.1 ir 17.5 punktuose susitarta, kad bet kokie sutarties pakeitimai turi būti sudaromi raštu. Taigi ieškovas, reikalaudamas apmokėti už darbus, kurie neatitiko Rangos sutarties sąlygų, turi įrodyti tokių pakeitimų buvimą. Nesant rašytinio šalių susitarimo dėl sutartyje nesulygtų darbų, jie negali būti apmokami ir tokie darbų aktai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais. Šalių Rangos sutarties 4.1 ir 4.3 punktuose nustatyta, kad šia sutartimi buvo nustatytas fiksuotų įkainių Rangos sutarties kainos nustatymo būdas. Taigi ieškovas šia sutartimi įsipareigojo visus rangos darbus atlikti už fiksuotą kainą, kuri negalėjo būti keičiama vien ieškovo valia, jis neturėjo teisės reikalauti apmokėti už savo iniciatyva ir rizika atliktus papildomus darbus ar juos įtraukti į darbų aktus. Ieškovas taip pat nepateikė Rangos sutarties 11.2 punkte nurodyto laidavimo rašto, su kuriuo siejamas sulaikomas 5 proc. sumos sumokėjimas, todėl neįgijo teisės į visišką darbų aktų apmokėjimą.
33Dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališkų darbų aktų ginčijimą, aiškinimo ir taikymo
34Darbai, kurie nenumatyti šalių Rangos sutartyje, turėjo būti atliekami ir perduodami pagal Rangos sutarties 4.3 punktą, tačiau ieškovas šios tvarkos nesilaikė. Teismai pripažino tą aplinkybę, kad dalis vienašališkuose darbų aktuose užfiksuotų darbų buvo atlikti netinkamai, tą patvirtino ir ekspertizės aktas. Ši aplinkybė remiantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi sudaro pakankamą pagrindą atsakovui nepasirašyti vienašališkų darbų aktų. Tačiau teismai vis tiek pagal šiuos vienašališkus darbų aktus priteisė ieškovo reikalautas sumas, t. y. 300 697,17 Lt.
35Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo galimybę nustatyti nuostolių dydį, aiškinimo ir taikymo
36Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo neteisėti veiksmai sukėlė atsakovui nuostolių, tačiau nepagrįstai buvo laikoma, jog atsakovo nurodyti nuostoliai negali būti atlyginami. Vertindamas atsakovo 829 254 Lt nuostolius, teismas savo procesiniame sprendime pasisakė dėl nuostolių, kurių buvo reikalaujama kaip palūkanų bankui ir atsakovo akcininkui, sumokėjimo, tačiau nepasisakė dėl kitų nuostolių sudėtinių dalių, t. y. išlaidų, susijusių su technine priežiūra, draudimu, ginčų sprendimu, žalos atlyginimu ir kt. Dėl to nurodytina, kad šių nuostolių atlyginimas nebuvo išsamiai ir detaliai įvertintas. Atsakovo
37180 177,90 Lt nuostolių atlyginimas buvo paremtas kainų skirtumo principu, t. y. atsakovas tų pačių darbų atlikimui sudarė pirminę sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis, 6.658 straipsnio 3 dalis). Teismai pripažino, kad darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovas, pakeičiančios sutarties pagrindu buvo atlikti kitos įmonės, tačiau kilo abejonių dėl tokios sutarties kainos ir darbų sudėties. Dėl šios priežasties atsakovo nuostoliai buvo neatlyginti, net ir teismui pripažinus darbų atlikimo faktą.
38Atsiliepime į atsakovo UAB „Baltic vega“ kasacinį skundą ieškovas BAB „Gargždų statyba“ prašo šį kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
39Dėl teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės išvados vertinimą, aiškinimo ir taikymo
40Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas vertindamas byloje esančias eksperto išvadas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo teismų praktikos, yra nepagrįsti. Deklaratyvus pareiškimas apie nukrypimą nuo teismų praktikos, nepateikiant tokios praktikos pavyzdžių, vertintinas kaip nesudarantis kasacijos pagrindo argumentas. Kasaciniame skunde nesutinkama su atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekiu, specifikacijų įvertinimu, tačiau šie klausimai yra faktinių aplinkybių nustatymas, nepatenkantis į kasacinio teismo kompetencijos sritį (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ieškovo atliktų darbų trūkumus konstatavo ir kasatoriui priteisė su tuo susijusias išlaidas, t. y. 367 679 Lt. Kasatoriui sutinkant su teismo išvadomis dėl netinkamos kokybės darbų trūkumų ištaisymo išlaidų priteisimo ir nenustačius naujų netinkamai atliktų darbų fakto, kasacinio skundo argumentai dėl ekspertizės akte nurodytų išvadų netinkamo įvertinimo neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Nepagrįstas tvirtinimas, kad įvertinus papildomos ekspertizės išvadas atliktų darbų aktai negali būti laikomi pagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu atliktų darbų faktą paneigiančių įrodymų nepateikta, taip pat papildomos ekspertizės akte konstatuota, kad vienašališkai pasirašytuose aktuose nurodyti darbai nedubliuoja ankstesnių darbų ir nėra anksčiau netinkamai atliktų darbų trūkumų taisymas.
41Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties sąlygų privalomumą, aiškinimo ir taikymo
42Kasatoriaus argumentai dėl jo pareigos sumokėti pagal atliktų darbų aktus neatitikties šalių sudarytos sutarties nuostatoms laikytini nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas aiškino ginčo šalių susitarimą dėl rangos darbų atlikimo ir padarė išvadą, kad darbai, nurodyti aktuose, buvo kasatoriaus ir ieškovo susitarimo dalykas. Vien tai, kad rango sutartyje ar jos priede nenustatyta darbų, kurie yra atlikti, sudaro Rangos sutarties objektą, nurodyti atliktų darbų aktuose, užsakovui juos priėmus ir naudojant, nėra pagrindo tvirtinti, jog šalys nesusitarė dėl ginčijamuose aktuose nurodytų rangos darbų. Kasatorius kitaip aiškina ir vertina tas pačias teismų nustatytas sutarties sąlygas ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, kam turi kilti pareiga atsiskaityti už atliktus statybos darbus, todėl tokie argumentai laikytini nepagrįstais. Darbų, nenustatytų Rangos sutartyje, atsiradimo galimybė buvo nustatyta Rangos sutarties 4.3 dalyje. Šalys, pasirašydamos šią sutartį, tai įvertino – gali būti tokia situacija, jog bus būtina atlikti papildomus darbus, siekiant įgyvendinti sutarties rezultatą. Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys pripažino, kad tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo. Dalį šių darbų, dėl kurių nėra jokio rašytinio susitarimo, kasatorius priėmė, atsiskaitė ir dėl jų ginčo nekelia. Teismai įvertinę šias aplinkybes padarė išvadą, kad tarp užsakovo ir rangovo egzistavo susitarimas dėl darbų nustatytų ginčijamuose aktuose atlikimo.
43Dėl teisės normų, reglamentuojančių vienašališkų aktų ginčijimą, aiškinimo ir taikymo
44Laidavimo rašto nepateikimas kasatoriui nepaneigia ieškovo teisės į atlyginimą. Kasatorius prarado teisę sulaikyti 5 proc. sumą nuo atliktų darbų vertės, nes jis savo teisių pažeidimą dėl netinkamai įvykdytos Rangos sutarties apsigynė kitais būdais, t. y. įskaitė apskaičiuotas netesybas į mokėtinas rangovui sumas, taip pat priteista išlaidų suma reikalinga darbų trūkumams šalinti. Išnykus mokėjimo sulaikymo pagrindui, ieškovas turi teisę reikalauti pažeistų teisių gynybos.
45Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo galimybę nustatyti nuostolių dydį, aiškinimo ir taikymo
46Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai spręsdami ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius netinkamai taikė ir aiškino civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir tvarką. Teismai nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų kasatoriaus prašomų 829 254 Lt nuostolių atlyginimą, todėl šis reikalavimas atmestas kaip neįrodytas.
47Teisėjų kolegija
konstatuoja:
48IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde keliami šalių sudarytos Rangos sutarties vykdymo klausimai. Taigi iš esmės jame keliama įrodinėjimo problema.
50Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
51CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos
52Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
53Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pagrįstumu, paskyrė papildomą ekspertizę. Ja nustatyta, kad vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose nurodyti statybos darbai nėra paslėpti po kitais, vėliau atliktais darbais ir kurių dėl šios priežasties neįmanoma įvertinti, jie nedubliuoja anksčiau atliktų darbų, t. y. nėra anksčiau netinkamai atliktų darbų trūkumų taisymas. Be to, galimi įvertinti darbai (medžiagų kiekiai) atitiko faktiškai atliktus darbus (medžiagų kiekius). Teismas pažymėjo, kad kasatorius savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog šalys tardavosi ir dėl papildomų, sutartyje nenumatytų darbų atlikimo; papildomi darbai buvo nurodomi ir šalių pasirašytuose darbų aktuose. Vertindamas faktiškai atliktų ir šalių susitarime nenumatytų dalies darbų neatitiktį Rangos sutarčiai, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad susitarimas dėl šių papildomų darbų atlikimo tarp šalių realiai egzistavo. Teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, konstatavo, kad UAB „Baltic vega“ nepateikė pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovo reikalavimo dėl neatsiskaitymo pagal vienašališkai pasirašytus darbų aktus nepagrįstumą.
54Apeliacinės instancijos teismo pavedimu atlikta ekspertizė taip pat patvirtino pirmosios instancijos pavedimu atliktos ekspertizės išvadą, kad kai kurie iš ieškovo atliktų darbų yra netinkamos kokybės. Šių netinkamai atliktų darbų ištaisymo vertė bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, t. y. 367 679 Lt. Teismas, remdamasis ekspertizių išvadomis, konstatavo, kad kasatoriaus nuostoliai dėl netinkamo darbų atlikimo yra visiškai įrodyti, todėl buvo priteisti 367 679 Lt visiems nustatytiems darbų trūkumams šalinti.
55Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismu, konstatavo, kad pagrįstais pripažintini kasatoriaus pagal Rangos sutarties 15.3 punktą apskaičiuoti 363 514,50 Lt delspinigiai už uždelsimą baigti statybos darbus. Jie laikytini pakankamais kompensuoti kasatoriaus nuostolius dėl termino praleidimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad kasatorius galėtų reikalauti didesnių nuostolių, nei priteistos šios netesybos, tik tuo atveju, jei įrodytų tokių nuostolių atsiradimo faktą ir tai, kad šie nuostoliai susiję pakankamu priežastiniu ryšiu su ieškovo vėlavimu atlikti statybos darbus. Įvertinę byloje pateiktus įrodymus teismai konstatavo, kad kasatorius prašomo, t. y. 829 254 Lt, dydžio patirtų nuostolių neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).
56Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008, 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; kt.). Teismai ekspertizių akto turinio prieštaravimų nenustatė ir ekspertizės aktuose esančius duomenis vertino. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų teisingumo.
57Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Neanalizuodamas kiekvieno iš skunde nurodytų argumentų, kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismai nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą (CPK 176, 185 straipsniai), nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir pakankamai motyvavo savo sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
58Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
59Daugelis kasacinio skundo argumentų yra susiję tik su fakto klausimais, vienokių ar kitokių įrodymų vertinimu ar jų pakankamumu. Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytus pagrindus. Kasatoriaus pateikti argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų teisingumo.
60Kasaciniame skunde nekeliama nauja įrodymų vertinimo problema, dėl kurios turėtų pasisakyti kasacinis teismas, todėl plačiau dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo teisinių aspektų nepasisakoma. Įvertinusi apskųstų teismų sprendimų turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismų sprendimai paliktini galioti.
61Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
62Ieškovas BAB „Gargždų statyba“ už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 605 Lt. Tai patvirtina 2012 m. liepos 27 d. PVM sąskaita–faktūra. Ši suma ieškovui priteistina iš kasatoriaus UAB „Baltic vega“ (CPK 98 straipsnis).
63Kasacinės instancijos teismas turėjo 97,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 21 d. pažyma. Šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus UAB „Baltic vega“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
64Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Nutarė
65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
66Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic vega“ (į. k. 300091711) ieškovui BUAB „Gargždų statyba“ (j. a. k. 163150320) 605 (šešis šimtus penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
67Priteisti iš atsakovo UAB „Baltic vega“ (j. a. k. 300091711) 97,71 Lt (devyniasdešimt septynis litus 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
68Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.