Byla AS-1205-624/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Meirona“ skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektai“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Bergstalis“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – skundą patenkino iš dalies priteisdamas pareiškėjui UAB „Meirona“ solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės 1 149 349,83 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. liepos 20 d. buvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė atidėti LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą kitiems biudžetiniams metams (VIII t., b. l. 112–114). Neringos savivaldybės administracija prašė atidėti LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 vykdymą visa apimtimi kitiems biudžetiniams metams – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. (VIII t., b. l. 141–144).

6Teisingumo ministerija prašyme nurodė, kad šioje byloje Teisingumo ministerija prašė atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime nurodė, jog prašymas netenkinamas, nes byloje nėra aiškių duomenų dėl gaunamų lėšų teismų sprendimams vykdyti. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priede yra nurodyta, kad Teisingumo ministerijai 2015 metais iš valstybės biudžeto iš viso yra skiriama 96 188 482 eurų asignavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 9 d. „Dėl 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ buvo paskirstyti 2015 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtinti asignavimai. Nutarimo 1 priede nustatyta, kad Teisingumo ministerijai programai 01 04 (teisės sistema) vykdyti yra skirta 7 930 201 eurų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. IR-17 (2015 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 1R-103 redakcija) patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo sričių 2015–2017 metų strateginiame veiklos plane iš minėtų asignavimų priemonei Nr. 01-03-02 pagal vykdytinus dokumentus atlyginti asmenims turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir atstovauti Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose arbitražo teismuose buvo skirta 972 671 eurų. Iki šio prašymo surašymo dienos Teisingumo ministerija jau panaudojo 568 329 eurų, t. y., šiems metams yra likę 404 342 eurų asignavimų. Remiantis šiomis nurodytomis aplinkybėmis Teisingumo ministerija neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, kadangi visiems 2015 metams skirti asignavimai yra mažesni nei pareiškėjai priteista suma. Be to, aptariamai priemonei skirti asignavimai naudojami ne tik Lietuvos teismų sprendimams vykdyti, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtiems sprendimams, atstovavimo išlaidoms tarptautiniuose teismuose ir kt. susijusioms išlaidoms atlyginti. Šiuo metu Teisingumo ministerijoje yra gaunama itin daug teismo sprendimų dėl žalos už netinkamas sąlygas laisvės atėmimo vietose atlyginimo, todėl šių sprendimų vykdymas taip pat sąlygoja didelį lėšų poreikį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimui įvykdyti reikalingos sumos nėra numatytos valstybės biudžete, todėl šio sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Manė, kad vykdymo atidėjimas nepažeis pareiškėjo teisėtų interesų, kadangi teisę į žalos atlyginimą jis įgijo sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrindu, be to, jam yra priteistos palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7Atsakovas Neringos savivaldybė savo prašyme pažymėjo, kad Neringos savivaldybė neturi lėšų UAB „Meirona“ sumokėti teismo sprendimu priteistos pinigų sumos. Neringos savivaldybės 2015 metų biudžetas – 8 533 849 eurų pajamų, iš jų 761 414 eurų apyvartinių lėšų likutis ir 7 772 435 eurų prognozuojamos pajamos. Neringos savivaldybės biudžetas skiriamas programoms vykdyti, jų sąrašas matomas biudžeto asignavimų programoms suvestinėje. Taip pat iš šių metų biudžeto lėšų savivaldybė dar turi padengti 2015 m. birželio 30 d. susidariusį 1 823 000 eurų įsiskolinimą už atliktus darbus, suteiktas paslaugas bei paskolas. Pažymėjo, kad savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų žalos atlyginimui pagal teismų sprendimus.

8Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/02298, pradėta vykdyti pagal vykdomąjį raštą Nr. I-325-437/2014, kurį 2015 m. birželio 15 d. išieškotojui UAB „Meirona“ išdavė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Šiuo metu ši vykdomoji byla yra sustabdyta iki kol antstoliui bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija per 3 mėnesius neatlygino UAB „Meirona“ žalos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Minėta vykdomoji byla, kurioje Neringos savivaldybė yra skolininku, bus atnaujinta 2015 m. rugpjūčio mėnesį.

9Kadangi Neringos savivaldybė neturi lėšų, iš kurių galėtų būti sumokama teismo sprendimu priteista 1 149 349, 83 eurų suma bei penkių procentų metinės palūkanos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atnaujinus vykdomąją bylą, antstolis taikys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones, tarp kurių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Taikydamas priverstinio išieškojimo priemones, antstolis gali areštuoti Neringos savivaldybės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bei kitą Neringos savivaldybės turtą. Antstoliui išieškojus dalį priteistos sumos iš lėšų, esančių banko sąskaitose, bei areštavus banko sąskaitas, Neringos savivaldybė taptų nemoki. Dėl Neringos savivaldybės nemokumo neabejotinai nukentėtų Neringos savivaldybės, jos gyventojų bei svečių interesai.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos su prašymais dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo sutiko, prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti.

11Atsiliepime (VIII t., b. l. 130–131) paaiškino, kad tiek pagal CPK 284 straipsnį, tiek pagal LVAT praktiką nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos tenkinti Teisingumo ministerijos prašymą, kadangi prie jo pridėti įrodymai apie asignavimus, skirtus teismų sprendimų dėl žalos priteisimo vykdymui, patvirtina, kad šiais biudžetiniais metais Teisingumo ministerija neturi lėšų sprendimo įvykdymui. Sprendimo vykdymo atidėjimu nebus paneigtas pats sprendimas, kadangi tai yra piniginė prievolė, nuo kurios taip pat skaičiuojamos ir procesinės palūkanos, be to, sprendimo vykdymo atidėjimu kaip tik bus užtikrintas jo įvykdymas, kadangi kitais biudžetiniais metais bus numatomos lėšos sprendimu priteistos žalos atlyginimui. Sprendžiant dėl prašymo tenkinimo taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad sprendimu priteista labai didelė suma, todėl šiuo atveju susidarė išimtinė situacija, kuri reikalauja papildomo laiko sprendimo įvykdymui.

12Pareiškėjas UAB „Meirona“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

13Atsiliepime (VIII t., b. l. 133–137) vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 3 dalimi, 851 straipsniu. Todėl šiuo atveju svarbus CPK normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymą ar jo vykdymo atidėjimą, aiškinimas ir taikymas. Rėmėsi CPK 7 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi. Nors CPK 284 straipsnio 1 dalis numato atskirą galimybę spręsti teismo sprendimo atidėjimo klausimą, kai teismo sprendimui įvykdyti reikalingos sumos nėra numatytos patvirtintos valstybės biudžete, tačiau ir ši nuostata negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo kitų įstatymo nuostatų, įtvirtinančių bendrą teismo sprendimo privalomumo ir operatyvaus jo įvykdymo principus. Kita vertus, ji nesudaro pagrindo teismui automatiškai, net nevertinant visų teismo sprendimo įvykdymui reikšmingų aplinkybių, spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėjas atsiliepime pažymėjo, kad su prašymu nepateikta jokių įrodymų, kad 568 329 eurų iš numatytų asignavimų teismo sprendimams vykdyti iš tiesų yra teisėtai ir pagrįstai panaudota. Kita vertus, net darant prielaidą, kad nurodyti teiginiai apie lėšų panaudojimą yra teisingi, priemonės lėšų likutis sudaro galimybę Teisingumo ministerijai įstatyme numatytais terminais (per tris mėnesius nuo teismo sprendimo gavimo) įvykdyti didžiąją dalį teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad už atsiradusią žalą solidariai yra atsakingi du asmenys – valstybė ir Neringos savivaldybė, o Neringos savivaldybė nekvestionuoja savo pareigos sumokėti UAB „Meirona“ pusę teismo sprendimu priteistos sumos, valstybė vien iš tam tikslui numatytų asignavimų galėtų padengti daugiau nei 2/3 teismo sprendimu priteistos skolos. Akcentavo, kad aktuali byla dėl žalos atlyginimo buvo pradėta dar 2013 metais. Tiek atsakovai byloje, tiek byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavusi Teisingumo ministerija turėjo galimybę ir privalėjo įvertinti galimą nepalankų teismo sprendimą ir planavimo dokumentuose įvertinti galimai atsirasiančias valstybės prievoles. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad valdžios institucija, kuriai dėl padarytos žalos atlyginimo yra iškelta byla, apie bylos iškėlimo faktą nedelsdama raštu praneša Teisingumo ministerijai kartu pateikdama ieškinio (prašymo, skundo) kopiją. Akivaizdu, kad tokia nuostata skirta užtikrinti, kad asignavimų valdytojai Teisingumo ministerijai nepalankus teismo sprendimas nebūtų netikėtas ir nekiltų sunkumų jį įvykdyti. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija ne tik buvo informuota apie nagrinėjamą bylą, tačiau pati dalyvavo byloje suinteresuotu asmeniu ir kaip ir kiti proceso dalyviai gavo teismo sprendimą nedelsiant po jo priėmimo. Pabrėžė, jog už atitinkamų lėšų planavimą ir numatymą atitinkamoje programoje atsakingi valstybės tarnautojai netinkamai ir nepakankamai atsakingai vykdė savo darbines funkcijas, o šiuo metu tokias savo klaidas siekia taisyti kitų asmenų sąskaita. Teisingumo ministerija nenurodė jokių aplinkybių ar priežasčių, kodėl nurodytos Vyriausybės rezervo lėšos negali būti panaudotos teismo sprendimui įvykdyti. Pareiškėjas manė, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atidėti teismo sprendimo vykdymą turi būti pagrįsta objektyviu lėšų valstybės biudžete trūkumu, o ne tik netinkamu ir nepakankamu tokių lėšų poreikio planavimu ar atsakingų asmenų nenoru tokias lėšas skirti teisės aktų nustatyta tvarka. Toks objektyvus lėšų trūkumas galėtų būti grindžiamas nenumatytomis finansinės ar ekonominės krizės aplinkybėmis, tais pačiais metais pradėta ir pasibaigusia byla, lemiančia valstybės prievolę atlyginti žalą ar pan. Aptariamame prašyme tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir įrodinėjamos. Todėl toks prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Paaiškino, kad jei teismas visgi nuspręstų svarstyti sprendimo vykdymo atidėjimo termino klausimą, pagal prašyme nurodytus duomenis galėtų būti svarstomas tik teismo sprendimo dalies, viršijančios atitinkamoje programoje ir Vyriausybės rezerve turimas lėšas, vykdymo atidėjimo klausimas ir tokios teismo sprendimo dalies įvykdymas galėtų būti atidėtas ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir atsakovo Neringos savivaldybės prašymus tenkino, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą atidėjo 2016 biudžetiniams metams – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

16Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 851 straipsniu, CPK 284 straipsnio 1 dalimi. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė prašymus atidėti sprendimo vykdymą iš esmės grindė lėšų LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymui nebuvimu.

17Teismas darė išvadą, kad Teisingumo ministerija neturi jokių objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, kadangi visiems 2015 metams skirti asignavimai yra mažesni nei pareiškėjui priteista suma. Teismas pažymėjo, jog skiriami asignavimai naudojami ne tik Lietuvos teismų sprendimams vykdyti, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtiems sprendimams, atstovavimo išlaidoms tarptautiniuose teismuose ir kt. susijusioms išlaidoms atlyginti.

18Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdomai priemonei „Pagal vykdytinus dokumentus atlyginti asmenims turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir atstovauti Lietuvos Respublikos interesams tarptautiniuose arbitražo teismuose“ skirta 972 671 eurų biudžeto asignavimų. Iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. panaudota 730 900 eurų, iki metų pabaigos liko 241 800 eurų asignavimų priemonei vykdyti (VIII t., b. l. 115–121, 161). Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2015 m. liepos 23 d. rašte Nr. ((1.19-0206)-5K-1514845-5K-15114870-5K-1514873-5K-1515014)-6K-150556) pažymi, kad skirti prašomų lėšų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo teismų sprendimams vykdyti nėra galimybių (VIII t., b. l. 162–163). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Neringos savivaldybės 2015 metų biudžetas – 8 533 849 eurų pajamų, iš jų 761 414 eurų apyvartinių lėšų likutis ir 7 772 435 eurų prognozuojamos pajamos. Biudžete nėra numatytos lėšos žalų atlyginimams pagal teismų sprendimus. Neringos savivaldybės biudžetas skiriamas programoms vykdyti, jų sąrašas matomas biudžeto asignavimų programoms suvestinėje (VIII t., b. l. 145–147, 148–149). Į bylą pateikti įrodymai apie asignavimus, skirtus teismų sprendimų dėl žalos priteisimo vykdymui, ir apie asignavimus patvirtino, kad šiais biudžetiniais metais Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė neturi lėšų teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimui įvykdyti reikalingos sumos nėra numatytos valstybės ir Neringos savivaldybės biudžetuose, šio sprendimo įvykdymas atidėdamas.

19Teismas pabrėžė, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis pareiškėjo teisėtų interesų, kadangi teisę į žalos atlyginimą pareiškėjas UAB „Meirona“ įgijo iš RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (VI t., b. l. 3–8). Pareiškėjas nebuvo šiuo metu nugriauto statinio statytojas ar griovėjas. Be to, LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu jai yra priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Per vienerius metus pareiškėjui vien metinių palūkanų turėtų būti apskaičiuota 57 647,49 eurai. Teismas, spręsdamas dėl prašymų atidėti LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą, įvertino ir aplinkybę, kad pareiškėjui priteista didelė pinigų suma. Vertino, kad atidedant teismo sprendimo įvykdymą, pareiškėjo interesai nenukentės.

20Pagal CKP 284 straipsnio 1 dalį numatyta galimybė ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti. Teismas LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymo nedėsto tais pačiais argumentais, kuriais tenkina prašymus dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Teismas pažymėjo, kad egzistuoja teorinė proceso atnaujino byloje galimybė.

21III.

22Pareiškėjas UAB „Meirona“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti (IX t., b. l. 33–38).

23Atskirajame skunde tvirtina, jog jau po 2015 m. gegužės 19 d. teismo sprendimo priėmimo tiek valstybė, tiek Neringos savivaldybė disponavo pakankamomis lėšomis, kurios pagal jų paskirtį galėjo būti panaudotos teismo sprendimo vykdymui. Tačiau dėl subjektyvių pareigūnų ir valdininkų sprendimų tos lėšos nebuvo nukreiptos teismo sprendimui vykdyti, o atskirais atvejais buvo panaudotos kitiems mokėjimams.

24Pažymi, kad byla dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų buvo pradėta dar 2013 metais. Tiek atsakovai, tiek Teisingumo ministerija turėjo galimybę ir privalėjo įvertinti galimą nepalankų teismo sprendimą ir įvertinti galimai atsirasiančias valstybės prievoles.

25Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Vyriausybės rezervo lėšų panaudojimo teismo sprendimui įvykdyti galimybės. Taip pat nebuvo įvertinta papildomų biudžeto lėšų skyrimo galimybė. Nebuvo vertinta tik dalies teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybė.

26Pareiškėjas turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad įsiteisėjęs ir galutinis teismo sprendimas bus įvykdytas įstatymų nustatytais terminais su objektyviai pagrįstomis ir teisės aktuose numatytomis išimtimis. Reikalavimo teisę perėmusios UAB „Meirona“ teisių ribojimas ar tam tikrų interesų neigimas, grindžiamas vien reikalavimo perleidimo faktu, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir diskriminacinis.

27Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (IX t., b. l. 66–67, 74–76).

28Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalies norma ir ją atitinka. Lietuvos valstybė ir Neringos savivaldybė išlaidas gali atlikti griežtai vadovaudamasi teisės aktais, nustatančiais biudžetų vykdymo tvarką.

29Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti (IX t., b. l. 69–72).

30Mano, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir priimant nutartį teisėtai rėmėsi CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostata. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, šioje normoje numatyta sąlyga – tai, kad šių metų valstybės ir savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų teismo sprendimui įvykdyti ir objektyviai tų lėšų nėra – yra tenkinama ir įrodyta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens. Teismas neturėjo pareigos tikrinti šiais metais Teisingumo ministerijos ir Neringos savivaldybės dispozicijoje esančių ar buvusių lėšų panaudojimo. Pažymi, kad kol nėra priimamas įsiteisėja galutinis teismo sprendimas, įpareigojantis atlyginti žalą bei nustatantis tikslų žalos dydį, nėra įmanoma suplanuoti biudžeto lėšas sprendimo vykdymui. Nurodo, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis nenumato, kad turėtų būti tikrinamos galimybės Vyriausybės rezervinėms lėšoms panaudoti. Kadangi į bylą buvo pateikti duomenys, kad Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė šiais metais neturi lėšų pradėti vykdyti teismo sprendimą, teismas pagrįstai nesvarstė galimybės išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis. Pažymi, kad pareiškėjui yra priteistos procesinės palūkanos, laikotarpis nuo reikalavimo įgijimo iki reikalavimo įvykdymo yra gana trumpas.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą (IX t., b. l. 63–65).

32Pažymi, kad skolininkai nėra privatūs juridiniai subjektai. Tiek valstybės, tiek savivaldybių pajamos ir išlaidos yra balansuojamos per jų biudžetus, numatant kiekvienai iš sričių atitinkamo dydžio asignavimus. Teisingumo ministerija pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga yra išpildyta. Pareiškėjo abejonės, kad Teisingumo ministerija naudoja lėšas neaiškiais tikslais, yra nepagrįstos. Pabrėžia, kad Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ne tik teismų sprendimams vykdyti. Pareiškėjo teiginys, kad visos lėšos turi būti skirtos tik teismo sprendimui vykdyti, reikštų, kad visiškai neliktų lėšų kitoms valstybės ar savivaldybės funkcijoms vykdyti. Pažymi, kad nei Teisingumo ministerija, nei Neringos savivaldybė nekėlė prašymo atidėti tik dalies sprendimo vykdymą, todėl teismas pagrįstai to nesprendė. Nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymas atidėtas pakankamai trumpam terminui, Teisingumo ministerija planuoja įvykdyti sprendimą kuo skubiau. Atskirajame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie neatidėliotiną lėšų poreikį.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria teismas tenkino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Neringos savivaldybės prašymus ir atidėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymą 2016 biudžetiniams metams – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

36ABTĮ 851 straipsnis nurodo, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

37Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinama, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr. pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).

38Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu priteisė pareiškėjui UAB „Meirona“ solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės 1 149 349,83 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė pateikė prašymus dėl šio sprendimo vykdymo atidėjimo motyvuodamos tam reikalingo dydžio lėšų neturėjimu, ką, jų teigimu, patvirtina 2014 metų Neringos savivaldybės biudžetas ir duomenys apie Teisingumo ministerijos valdomus asignavimus, skirtus žalai, atsiradusiai dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atlyginti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nei iš Neringos savivaldybės 2014 metų biudžeto lėšų, nei Teisingumo ministerijos valdomų 2014 metų asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti, nėra galima, nesutrikdžius šių asmenų veiklos, susijusios su jiems priskirtų funkcijų vykdymu, įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo, todėl atsižvelgiant į CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas bei jų turinio aiškinimą teismų praktikoje, šio teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams, t. y. 2016 biudžetiniams metams. Kolegijos vertinumu šiuo atveju, atsižvelgiant į santykinai neilgą teismo sprendimo atidėjimo laikotarpį, pareiškėjo materialinio reikalavimo teisės, tenkintos šioje administracinėje byloje, atsiradimo aplinkybes bei tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareiškėjas įgis teisę į procesines palūkanas, kurias jis pats apibūdina kaip itin aukštas, sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis pareiškėjo ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

40Kita vertus, pažymėtina, tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžetinių metų pradžia yra sausio mėnesio 1 diena, todėl nei atsakovams nurodžius, nei pirmosios instancijos teismui motyvavus būtinybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti antrajai 2016 biudžetinių metų pusei, ginčijama nutartis yra keičiama nustatant, kad teismo sprendimo įvykdymas atidedamas iki 2016 m. sausio 8 d., t. y. iki 2016 biudžetinių metų pirmos darbo savaitės pabaigos.

41Kiti atskirojo skundo motyvai, atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo šiuo atveju dar galimai nebus vykdomas teismo sprendimas (apie 2 mėnesiai), nagrinėjamoje byloje nebėra aktualūs, kadangi akivaizdu, kad, siekiant užtikrinti atsakovų, kurie yra viešieji asmenys ir kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 str. 2 d.), teisėtus interesus, bet kokiu atveju būtų reikalingas tam tikras laikotarpis (tiek teisės aktų, kuriais tvirtinamas biudžetas bei bylai aktualūs asignavimai, pakeitimui, tiek lėšų skolinimuisi (savivaldybės atveju)), kuris šiuo metu iš esmės jau nesiskirtų nuo byloje nustatomo.

42Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Pareiškėjas UAB „Meirona“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

44Pakeisti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nustatant, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo įvykdymas atidedamas iki 2016 m. sausio 8 d.

45Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m.... 5. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m.... 6. Teisingumo ministerija prašyme nurodė, kad šioje byloje Teisingumo... 7. Atsakovas Neringos savivaldybė savo prašyme pažymėjo, kad Neringos... 8. Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/02298, pradėta vykdyti... 9. Kadangi Neringos savivaldybė neturi lėšų, iš kurių galėtų būti... 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 11. Atsiliepime (VIII t., b. l. 130–131) paaiškino, kad tiek pagal CPK 284... 12. Pareiškėjas UAB „Meirona“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.... 13. Atsiliepime (VIII t., b. l. 133–137) vadovavosi Lietuvos Respublikos... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi... 16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios... 17. Teismas darė išvadą, kad Teisingumo ministerija neturi jokių objektyvių... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. Lietuvos Respublikos teisingumo... 19. Teismas pabrėžė, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis pareiškėjo... 20. Pagal CKP 284 straipsnio 1 dalį numatyta galimybė ir teismo sprendimo... 21. III.... 22. Pareiškėjas UAB „Meirona“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 23. Atskirajame skunde tvirtina, jog jau po 2015 m. gegužės 19 d. teismo... 24. Pažymi, kad byla dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų buvo pradėta... 25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Vyriausybės... 26. Pareiškėjas turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad įsiteisėjęs ir... 27. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu... 28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis CPK 284... 29. Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį... 30. Mano, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas išsamiai ištyrė... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į... 32. Pažymi, kad skolininkai nėra privatūs juridiniai subjektai. Tiek valstybės,... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015... 36. ABTĮ 851 straipsnis nurodo, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar... 37. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir... 38. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m.... 39. Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė pateikė prašymus dėl šio... 40. Kita vertus, pažymėtina, tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžetinių... 41. Kiti atskirojo skundo motyvai, atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo šiuo... 42. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2... 43. Pareiškėjas UAB „Meirona“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 44. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d.... 45. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d.... 46. Nutartis neskundžiama....