Byla A-578-556/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Meirona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo UAB „Meirona“ skundą atsakovams Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“, AB SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bergstalis“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Meirona“ (RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisių perėmėja pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartį (VI t., b. l. 3–8)) skundu (I t., b. l. 1–11), kurį patikslino (III t., b. l. 2–14; VII t., b. l. 92–94), prašė priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 4 997 800,22 Lt žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 423,50 Lt išlaidas antstoliui A. S.

5Pareiškėjas paaiškino, jog Neringos savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 21 buvo nuspręsta organizuoti sklypo, adresu: ( - ), detaliojo plano rengimą, nustatant planavimo tikslą – keisti ankstesniu detaliuoju planu numatytą žemės sklypo tikslinę paskirtį – rekreacinę į komercinę, numatyti užstatymo galimybes, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus. Neringos savivaldybės taryba 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtino sklypo, adresu: ( - ), detalųjį planą, kuriuo buvo nustatytas žemės sklypų ( - ) ir ( - ), tvarkymo režimas, numatytas naudojimo būdas ir pobūdis: teritorija poilsio, pramogų centrams, viešbučiui ir restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Statinių aukštis – 1 aukštas su pastoge, užstatymo tankis – 0,4, užstatymo intensyvumas – 0,7; nustatyti kiti reikalavimai statiniams, jų dangai, apdailai. Neringos savivaldybės administracijos direktorės 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 akcinei bendrovei (toliau – ir AB) poilsio namams „Ąžuolynas“ išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbutį naujai statybai sklype, adresu: ( - ). Nuolatinė statybos komisija 2004 m. balandžio 22 d. protokolu Nr. 10 pritarė jachtklubo, žuvų restorano, jachtininkų viešbučio statybai. AB poilsio namams „Ąžuolynas“ buvo išduotas leidimas šių statinių statybai 2004 m. balandžio 26 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ statinius, esančius adresu: ( - ): prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ), įsigijo iš AB poilsio namai „Ąžuolynas” 2004 m. liepos 26 d. sutartimi. Perkant nebaigtus statyti pastatus UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo pateiktas galiojantis statybos leidimas, projektinė dokumentacija, taip pat 2004 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažyma apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį, kurioje buvo nurodyta, kad vykdoma statyba yra teisėta ir atitinka visus keliamus reikalavimus. Ši pažyma buvo įrašyta ir į notariškai patvirtintą pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Po pastatų įsigijimo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreipėsi į Neringos savivaldybę su prašymu statybos leidime įrašyti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ statytoju. 2005 m. birželio 8 d., 2005 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymomis apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį buvo konstatuota, kad statybos vykdomos pagal projektą ir laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatyti statiniai – jachtklubas, žuvų restoranas ir du jachtininkų viešbučiai, buvo pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir gruodžio 2 d. 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. ( - )) UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, už 1 850 000 Lt. Taip pat 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. ( - )) UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, už 2 760 000 Lt. 2006 m. birželio 21 d. generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais remiantis statiniai suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, panaikinti neteisėtų administracinių aktų pagrindu atliktą statinių teisinę registraciją, pripažinti statinių pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais, taikyti abišalę restituciją ir įpareigoti statytojus nugriauti neteisėtai pastatytus statinius. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu LR generalinio prokuroro ieškinį tenkino: 1. Pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu ( - ), detalusis planas; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išduotą statybos leidimą Nr. ( - ) statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti jachtininkų viešbutį, esančius adresu: ( - ); pripažino negaliojančia pirmą jachtklubo ( - ), projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 27; pripažino negaliojančia antrą jachtklubo ( - ), projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas) ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 2 d. patvirtintą jachtininkų viešbučio (antras etapas) ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; 2. Pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. ( - )), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas” pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), esančius pastatus - prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ), bei taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), esančius pastatus - prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ), o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt; 3. Pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. ( - )), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 m2 bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė I. S. 700 000 Lt, J. S. – 1 150 000 Lt; 4. Pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. ( - )), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 m2 bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt; 5. Teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos ( - ), esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), turintį 338,08 kv. m bendro ploto; 6. Panaikino ( - ), esančių pastatų: jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. ( - ), turinčio 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. ( - ), turinčio 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restorano, turinčio 338,08 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įsigaliojus nurodytam teismo sprendimui, pareiškėjas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ patyrė žalą, pasireiškiančią tiek nuosavybės teise priklausančio turto praradimu (pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ( - ), esantis pastatas – jachtklubas ir žuvų restoranas – unikalus Nr. ( - ), kuris pagal teismo sprendimą turi būti nugriautas), tiek tiesioginėmis išlaidomis (vykdant teismo įpareigojimą nugriauti visus pripažintų neteisėtais administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius), tiek praradus pajamas, gautas už pastatytus ir parduotus statinius. Tokio įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2011 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 9 550 669,96 Lt žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atmetė, nurodymas, kad statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti. Akivaizdu, kad pareiškėjas, nugriovęs statinius, patirs žalą, kurią privalės atlyginti kalti asmenys. Tačiau kol teismo sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Be to, tik nugriovus statinius bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų institucijų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. A261-2960/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Neringos savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas pastato – jachtklubo, žuvų restorano griovimo darbų projektui buvo gautas tik 2013 m. balandžio 17 d. (iki to laiko buvo vykdomi tik statybą leidžiančio dokumento nereikalaujantys pastato įrangos ir apdailos demontavimo darbai). Pastato – jachtklubo, žuvų restorano griovimo darbai buvo užbaigti iki 2013 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas nurodė, kad pastatų griovimo darbų užbaigtumą patvirtina: 1) 2013 m. gegužės 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pažyma apie statinio nugriovimą Nr. PSN-30-130510-00006; 2) 2013 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad minėto pastato būklė: sunaikintas, baigtumo procentas: 0 proc. (atkreipia dėmesį, kad nors Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas pastato sunaikinimo (nugriovimo) faktas, jis nebuvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro ir nebuvo panaikinta jo teisinė registracija dėl jam taikomų apribojimų ir suvaržymų - arešto ir hipotekos); 3) 2013 m. birželio 11 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 48. Atkreipė dėmesį, kad RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti tik jai nuosavybės teise priklausantį pastatą. Kiti griautini pastatai nuosavybės teise priklauso kitiems fiziniams asmenims, ir pareiškėjai nesuteikti įgaliojimai rengti kitiems asmenims priklausančių pastatų griovimo projektinę dokumentaciją ir tokius kitų asmenų vardu registruotus pastatus griauti. Todėl šiuo metu pareiškėjas kreipiasi į teismą tik dėl dalies žalos, patirtos dėl nuosavybės teise priklausančio pastato – jachtklubo, žuvų restorano praradimo ir tiesioginių išlaidų teismo spendimui įvykdyti atlyginimo. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad minėtame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų nurodė, kad 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime jie buvo konstatuoti, t. y. jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus ir Neringos savivaldybei priimant sprendimus teritorijų planavimo srityje pateikė neteisėtą išvadą apie detaliojo plano atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl šių institucijų priimti administraciniai aktai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Atsakovų atsakomybę nurodė kaip solidarią vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, kadangi teismo pripažinti neteisėtais statiniai buvo pastatyti kaip abiejų atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų viseto pasekmė. Dėl žalos sąlygos pabrėžė, kad patirta žala atsirado dėl atsakovų priimtų neteisėtų administracinių aktų, kas suponavo pareiškėjo pareigą nugriauti pastatus. Pareiškėjo manymu, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra akivaizdus, nes tuo atveju, jei ginčo teritorijoje nebūtų buvęs patvirtintas neteisėtas detalusis planas, nebūtų išduotas statybos leidimas, nebūtų išduotos pažymos apie atliekamų statybos darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o vėliau ir pastatai nebūtų pripažinti tinkamais naudoti, pareiškėjas nebūtų įsigijęs ir baigęs statyti ginčo pastatus, t. y. įmonė veiklą būtų vykdžiusi ir pajamas (pelną) uždirbusi ne ginčo teritorijoje, o kitoje vietoje. Kadangi pareiškėjas ( - ), esantį pastatą – jachtklubą, žuvų restoraną – unikalus Nr. ( - ), 2008 m. balandžio 14 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ su uždarąja akcine bendrove „Bergstalis“ (toliau – ir UAB ,,Bergstalis“) sudaryta preliminaria daikto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo susitarusi parduoti ir gauti pajamas (buvo susitarta dėl pardavimo už 5 000 707 Lt), tačiau vykdant 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą pastatas buvo nugriautas, todėl nurodytą sumą vertina kaip nuostolius, kurie atsirado dėl ginčo objekto nugriovimo. Pateikė Turto vertinimo ataskaitą Nr. 4220 VAT_2010 RSL KLAI, kurioje nurodyta, kad turto rinkos vertė 2008 m. vasario 15 d. buvo 4 000 000 Lt. Tuo pagrindu daro išvadą, kad preliminarioje sutartyje numatyta objekto pardavimo kaina tuo metu atitiko rinkos sąlygas ir pareiškėjas būtų tokią kainą už jam priklausantį statinį gavęs, jei nebūtų pradėtas teisminis procesas pagal LR generalinio prokuroro ieškinį. Pateikė suvestinę apie pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ( - ), pastatams sukurti ir ją pagrindžiančius dokumentus. Bendra faktinių išlaidų suma – 4 361 925,33 Lt – pareiškėjo nuomone, taip pat patvirtina sukurto turto vertę. Pareiškėjas pastatui nugriauti sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Čiukuro resta“. Pažymėjo, kad rangovas nurodytiems darbams atlikti buvo atrinktas ir pasamdytas apklausos būdu pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Už atliktus griovimo darbus pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras buvo apmokėta 265 973,22 Lt. Šias išlaidas laiko tiesioginiais nuostoliais, patirtais šalinant statybų, pagal neteisėtai Neringos savivaldybės ir valstybės priimtus administracinius aktus, pasekmes ir, pareiškėjos nuomone, turėtų būti priteisti iš tokius aktus priėmusių asmenų. Atkreipė dėmesį, kad visos po pastato nugriovimo likusios statybinės atliekos ir statybinis laužas buvo išvežtas į atliekų aikštelę ir perdirbimui ir jokios vertės nesudarė, todėl prašoma priteisti nuostolių suma tuo pagrindu negali būti mažinama. Pareiškėjas nurodė, kad prašomų priteisti nuostolių sumą mažina iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ gautina suma – 10 000 Lt, nes teismo sprendimu AB poilsio namai „Ąžuolynas“ įpareigotas nugriauti 7 proc. pastato dalį. Pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ pareiškėjui priteista 800 000 Lt (nebaigtų statyti statinių kaina, už kurią pareiškėjas įsigijo statinius iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“). Atsižvelgiant į tai, kad nugriauto jachtklubo, žuvų restorano bendras plotas sudarė 338,08 kv. m, o bendras visų pagal neteisėtus administracinius aktus pastatytų statinių plotas sudarė 969,76 kv. m (260,28 kv. m + 371,40 kv. m + 338,08 kv. m), šiuo metu prašomai priteisti žalos daliai tenka 34,86 proc. pajamų, mažinančių pareiškėjo nuostolius, dalis arba 278 880 Lt. Tokiu būdu bendra šiuo pareiškimu prašomų priteisti nuostolių suma sudaro 4 977 800,22 Lt (5 000 707 Lt + 265 973,22 Lt – 278 880 Lt – 10 000 Lt). Pareiškėjas, žinodamas apie galiojančius oficialius administracinius aktus, ir vykdydamas verslą, turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad toks verslas bus teisėtas ir sėkmingas (pelningas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d. ir 2003 m. liepos 4 d. nutarimai). Nurodė, kad atsakovai atsakingi už savo veiksmus ar neveikimą pagal Europos Ministrų tarybos rekomendacijos Nr. R (84) 15 I principą nustatantį, kad: „Atlyginama tokia žala, kurią viešosios valdžios institucija sukėlė priėmus aktą ar atlikus veiksmą, kai nebuvo veikiama tokiu būdu, kokiu tikimasi, kad institucija veiks, atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą, susijusį su asmeniu, kuriam sukelta žala.“ Rekomendacijų V principas teigia: „Žala pirmojo principo atveju turi būti atlyginama visiškai, atsižvelgiant į tai, kad žalą sukėlusieji asmenys, žalos forma ir priežastys reguliuojamos nacionalinės teisės normų.“ VI principas įtvirtina šias taisykles: „Sprendimai, susiję su tokios žalos atlyginimu, privalo būti vykdomi kaip įmanoma greičiau. Tai turi būti užtikrinama pakankamu biudžetu ar kitomis priemonėmis.“ Rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) 1993 m. vasario 9 d. sprendimu byloje Pine Valley developments Ltd ir kt. prieš Airiją (serija A Nr. 246-B).

6Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (VI t., b. l. 76–79) prašė skundą atmesti.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti solidariai 4 977 800,22 Lt žalos atlyginimo tik iš dviejų atsakovų, kuriuos atstovauja Neringos savivaldybė ir Lietuvos valstybė. Teigė, kad tai yra neteisinga dėl to, jog Neringos savivaldybės taryba niekada nebūtų patvirtinusi žemės sklypo, adresu: ( - ), detaliojo plano, jei nebūtų atlikti privalomi derinimai su kompetentingomis institucijomis, dėl ko nebūtų išduotas ir statybos leidimas. Detalusis planas buvo pradėtas rengti tik gavus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą (pateikus išvadą) rengti detalųjį planą. Derinančios institucijos, išnagrinėjusios detaliojo plano projektą savo kompetencijos ribose ir nustačiusios, kad vieni ar kiti sprendiniai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nebūtų turėjusios teisės derinti detalaus plano projekto ir būtų pateikusios pastabas. Projektinę dokumentaciją derinusių, projektavimo sąlygas pateikusių ar kitaip sprendimus, turėjusius reikšmės savavališkos statybos padariniams atsirasti, priėmusių institucijų veiksmai buvo teisiškai reikšmingi. Minėtos institucijos savo veiksmais pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo ir tarp veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. Tuo atveju, kai detalusis planas buvo suderintas derinančių institucijų, Neringos savivaldybė neturėjo teisės netikėti kompetentingų institucijų derinimais ir netvirtinti detalaus plano, neišduoti projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir pan. Nepatvirtinus detalaus plano ir neišdavus statybos leidimo bei projektavimo sąlygų sąvado, būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir teisėti lūkesčiai. Neringos savivaldybė atliko tai, ką privalėjo atlikti pagal teisės aktus, o ne vienašališkai priėmė sprendimus. Vertino, kad byloje atsakovais turi būti įtrauktos ir kitos institucijos, kurios derino projektinę dokumentaciją bei pateikė planavimo sąlygas. Kadangi be šių institucijų neteisėtų veiksmų nebūtų atsiradę žalingų padarinių, todėl šios institucijos turi būti į bylą įtrauktos kaip atsakovai ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti proporcingai išdėstytas pagal projektinę dokumentaciją derinusių, planavimo sąlygas pateikusių ar kitaip sprendimus, turėjusius reikšmės savavališkos statybos padariniams atsirasti, priėmusių institucijų skaičių. Kitu atveju, proporcingai pagal kaltų asmenų skaičių, turi būti mažinama reikalavimo suma. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas ūkio subjektas, turėjo būti apdairus, turėjo ir galėjo domėtis detaliojo planavimo dokumentacijos rengimo procesu (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Taip pat atsakovas nesutinka su pareiškėjo atlygintinos žalos paskaičiavimu, kurią jis įvardija kaip gautiną sumą pardavus jam priklausantį jachtklubą ir žuvų restoraną, nes, atsakovo nuomone, pareiškėjas negali remtis su UAB „Bergstalis“ sudaryta 2008 m. balandžio 14 d. preliminariąja jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje numatyta parduoti turtą ir už 5 000 707 Lt, kadangi minėta sutartis nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešame registre. Atsakovas rėmėsi CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosis kitais įrodymais. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad preliminarioji sutartis buvo įregistruota viešame registre, todėl pareiškėjas negali, vadovaudamasis šia sutartimi, grįsti žalos atsiradimo. Savo poziciją grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, kad preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, todėl dėl šios priežasties neatsiranda ir mokėjimo-atsiskaitymo santykio (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2009). Todėl atsakovas remdamasis teismų praktika teigė, kad RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Bergstalis“, sudarydami preliminarią sutartį, negalėjo įgyti jokios turtinės naudos, todėl pareiškėjas šia sutartimi negali grįsti 5 000 707 Lt dydžio žalos atsiradimo. Pabrėžė aplinkybę, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta praėjus 2 metams po to, kai prokuroras kreipėsi į teismą. Be to, atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad minėtoje preliminarioje sutartyje nurodyta jachtklubo ir žuvų restorano kaina (5 000 707 Lt) ženkliai skiriasi nuo UAB „Ober-Haus“ nustatytos ginčo statinio rinkos vertės 2008 m. vasario 15 d. (4 000 000 Lt). Taip pat ji ženkliai skiriasi ir nuo Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos jachtklubo ir žuvų restorano atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) bei atkuriamoji vertė siekia 758 000 Lt, o vidutinė rinkos vertė 2006 m. sausio 16 d. siekia 1 534 043 Lt. Tokius turto verčių skirtumus laiko itin reikšmingais, nes jie leidžia abejoti reikalaujamos priteisti sumos tikslumu bei pagrįstumu. Atsakovui nurodytos žalos tikslumas abejones kelia ir dėl to, kad jachtklube, žuvies restorane buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, iš kurios pareiškėjas turėjo gauti pajamas, todėl pareiškėjas skaičiuodama žalą privalėjo į tai atsižvelgti ir žalos dydį sumažinti. Remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-548/2010 teigė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi tiksliai nurodyti patirtą žalą, dėl kurios dydžio nekiltų abejonių. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepateikia faktiškai patirtos žalos dydžio ir jo paskaičiavimų, t. y. nenurodo, kiek pareiškėjui kainavo jachtklubo, žuvų restorano pastatymas, įrengimas ir pan., o nurodo tik už neparduotą pastatą negautas pajamas, kurias grindžia preliminariąja sutartimi, bei pastato griovimo išlaidas.

8Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 128–137) prašė jį atmesti.

9Atsakovas nurodė, kad neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžė, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo yra tik rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio. Detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2000, Nr. 42-1195; 2000, Nr. 92-2881) 20 straipsnio 8 dalyje buvo reglamentuota, kad, atsisakiusi tvirtinti detalųjį planą, savivaldybės taryba arba valdyba privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo projekto pateikimo tvirtinti. Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247 (Žin., 1998, Nr. 113-3170), 5 punkte buvo nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos inspekcijos tarnybai tikrinti pateikiami bendrojo, detaliojo ar specialiojo planų proceso procedūrų dokumentai. Šių taisyklių 14 punkte buvo nurodyta, kad Inspekcijos tarnyba per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas ir užregistruotas teritorijų planavimo dokumentas, planavimo organizatoriui ir planą tvirtinančiai institucijai pateikia dokumento patikrinimo aktą su tikrinimo išvada. Pagal taisyklių 16.1 punktą, esant teigiamai tikrinimo išvadai, dokumentą siūloma tvirtinti be apribojimų. Šios teisės aktų nuostatos patvirtina, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siūlymas, t. y. nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planą. Įgaliota savivaldybės institucija, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia tvirtinti ar ne detalųjį planą. LVAT tai, kad detaliojo plano patikrinimo akte pateikiama teigiama išvada yra tik siūlymas (t. y. ne privalomo, o tik rekomendacinio pobūdžio), ir kad tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą, yra konstatavęs ne vienoje byloje (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1237/2009, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009 ir kt.). Pažymėjo taip pat, kad LVAT tiek 2009 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009, tiek 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007 konstatavo, kad detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei - komercinei veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad įgaliota savivaldybės institucija turi kompetenciją spręsti tvirtinti ar ne detalųjį planą, todėl tik jos sprendimas gali sukelti žalą pareiškėjui. Kadangi valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos pateikta teigiama išvada patikrinimo akte negali sukelti žalos pareiškėjui, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KAVA) pateikta patikrinimo akto išvada ir pareiškėjo nurodoma žala CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nesiejami priežastiniu ryšiu, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius priežastinio ryšio sąlygos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl KAVA 2004 m. birželio 17 d. pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį ir 2005 m. birželio 8 d. pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį Nr. VSI-P165 nurodė, kad minėtos pažymos išduotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 34 straipsnio 1 dalimi, kurioje buvo nustatyta, jog nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas, - patvirtinto projekto). Tiek ši įstatymo nuostata, tiek pačių pažymų turinys rodo, kad išduodant šias pažymas nėra tikrinamas dokumentų, kurių pagrindu vykdoma statyba (detaliojo plano, statybos leidimo), teisėtumas. Tokio pobūdžio pažymos tik patvirtina, kad statinys yra statomas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir užfiksuoja statybos būklę pažymos išdavimo metu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nurodytos KAVA pažymos nebuvo ginčijamos teisme. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teigė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog KAVA, išduodama pažymas apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o nesant KAVA neteisėtų veiksmų atsakomybė negali kilti. Inspekcijos nuomone, KAVA sudarytos komisijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. jachtklubo - žuvų restorano (pirmas etapas) ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22 buvo surašytas nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. statinių pripažinimo tinkamais naudoti metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475), 2 punkto, kuriame nustatyta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją, ir 16 punkto, kuriame reglamentuota, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus statytojo pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Pabrėžė, kad nors minėtas KAVA sudarytos komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šio administracinio akto neteisėtumo pagrindų. Pastebėjo, kad nagrinėjamas KAVA sudarytos komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi jis buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, jog jį surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Kadangi teisę pareiškėjui statyti suteikta Neringos savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125, kuriuo patvirtintas detalusis planas, projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, todėl žala kilo būtent šių administracinių aktų, o ne statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo, Inspekcijos nuomone, nagrinėjamoje byloje reikėtų atskirai vertinti KAVA ir Neringos savivaldybės institucijų atliktus veiksmus, kadangi jų atliktų veiksmų pobūdis ir priežastinis ryšys su pareiškėjo nurodoma žala iš esmės skiriasi, t. y. būtent savivaldybės institucijų, o ne KAVA priimti aktai galėjo turėti esminės įtakos pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimui. Pažymėjo, kad LAT yra suformavęs praktiką, jog tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Nurodė taip pat LVAT praktiką analogiškoje byloje, kurioje buvo sprendžiama valstybės ir savivaldybės atsakomybė dėl žalos, kilusios dėl statybos ir teritorijų planavimo srityje panaikintų administracinių aktų, kurioje teismas vadovavosi anksčiau minėta LAT suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika ir taikė dalinę atsakomybę (2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-701/2013). Dėl pareiškėjo kaltės, Inspekcijos nuomone, nagrinėjamoje byloje net ir nustačius visas tris viešosios atsakomybės sąlygas, atlygintinos žalos dydis taip pat turėtų būti mažinamas ir dėl pareiškėjo veiksmų. Vadovaujantis CK 1.6 straipsniu, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LAT 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Būdamas sąžiningas, rūpestingas ir apdairus, veikdamas kaip verslo subjektas, kuriam taikomi griežtesni veiklos standartai, statytojas, prieš įsigydamas nebaigtus statyti statinius, rengdamas statinių projektų korektūras, įgyvendindamas statytojo teises, turėjo ir galėjo domėtis specifiniu teritorijos, kurioje yra žemės sklypas ( - ), statusu. Statytojo pareigą žinoti apie Kuršių nerijos, kaip saugomos teritorijos režimą, suponuoja ir tai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra norminis teisės aktas, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui ir buvo viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. viešas. Inspekcija mano, kad jeigu byloje būtų nustatyta, jog žala pareiškėjui yra padaryta ir turi būti atlyginta, iš Neringos savivaldybės ir valstybės priteistinas žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į AB poilsio namai „Ąžuolynas“ kaltę. AB poilsio namai „Ąžuolynas“ garantavo statytojui, kad jam bus atlyginti visi nuostoliai, tiesiogiai kylantys dėl 2004 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų pardavėjo pateiktų pareiškimų ir/ar garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 17 p.). Šiuo pagrindu teigė, kad statytojas turi teisę pareikšti reikalavimus AB poilsio namai „Ąžuolynas“ dėl jam kilusios žalos. Inspekcija kritiškai vertino pareiškėjo apskaičiuotą žalos dydį, nes 5 000 707 Lt nuostolių suma, kurią statytojas įvardija kaip gautiną pardavus jam priklausantį pastatą, nustatyta remiantis pareiškėjo pateikta 2008 m. balandžio 14 d. preliminaria nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta praėjus 2 metams po to, kai prokuroras kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Atsakovo vertinimu, tai reiškia, kad statytojas, dalyvaudamas teisminiame procese atsakovu, galėjo numatyti šio teisminio proceso baigtį ir, būdamas viena iš preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalių, galėjo nesąžiningai daryti įtaką šioje sutartyje numatytai daikto kainai. Remiantis LAT išaiškinimais, asmuo, siekdamas negautų pajamų atlyginimo remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi įrodyti jų faktą ir dydį; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (pvz., LAT 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Atkreipė dėmesį, kad BUAB „Bergstalis“ bankroto byla buvo iškelta 2011 m. gruodžio 22 d. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ši įmonė po Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 priėmimo, net jeigu ji ir būtų buvusi palanki RUAB „Verslo investicijų projektų centras“, būtų finansiškai pajėgi įsigyti pastatą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal preliminarią 2008 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 m. balandžio 14 d. paskolos sutartį UAB „Bergstalis“ suteikė 1 500 000 Lt paskolą statytojui už 10 proc. metines palūkanas. Paskola pastato įsigijimo atveju būtų įskaityta kaip dalinis mokėjimas (preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 4 straipsnio 4.1 punktas). Tačiau UAB „Bergstalis“ bankrutavo, nors turėjo teisę atgauti paskolą (Inspekcija neturi informacijos, ar paskola buvo grąžinta), arba palūkanas už ją (2008 m. balandžio 14 d. paskolos sutarties 3 ir 4 punktai). Todėl abejoja, kad UAB „Bergstalis“ būtų galėjęs po 2010 m. gruodžio 6 d. sumokėti pareiškėjui 3 500 707 Lt už pastatą ir prarasti teisę į 1 500 000 Lt paskolos grąžinimą ar palūkanas už ją. Atsakovo nuomone, statytojas nepateikė įrodymų, kokį grynąjį pelną jis būtų gavęs, jeigu būtų pardavęs pastatą, nes remiantis vien preliminaria pastato pirkimo-pardavimo sutartimi, net jeigu būtų laikoma, kad pastato pirkimo-pardavimo sandoris tikrai būtų įvykęs, jei detalusis planas ir išvestiniai administraciniai aktai nebūtų panaikinti, neįmanoma nustatyti pareiškėjo grynojo pelno. Pažymėjo, kad statytojas taip pat nepagrindė, kodėl byloje reikia vadovautis pastato rinkos verte, buvusia 2008 m. vasario 15 d., nors pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjo nuosavybės teisės į pastatą Nekilnojamojo turto registre registruotos 2005 m. rugpjūčio 10 d., o jau 2006 m. liepos 10 d. buvo apribota jo disponavimo teisė. Visiems yra žinoma aplinkybė, kad būtent 2008 m. nekilnojamojo turto kainos buvo pasiekusios didžiausią lygį, todėl, Inspekcijos nuomone, nėra jokio pagrindo vadovautis tuo metu tariamai buvusia pastato vidutine rinkos verte. Dėl pareiškėjo suvestinėje lentelėje (toliau – ir Lentelė) nurodytų 4 361 925,33 Lt tariamai patirtų išlaidų pastatui sukurti ir juos tariamai pagrindžiančių dokumentų pažymėjo, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nes į išlaidas įtraukė visas sumas, kurias tariamai patyrė statydamas visą trijų pastatų kompleksą (jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį unikalus Nr. ( - ), ir pastatą), nors šiomis išlaidomis įrodinėja tik pastato sukūrimo vertę. Remiantis pareiškėjo pateiktų pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę kopijomis, su pastato statyba susijusių darbų išlaidos sudarė tik 1 206 680,99 Lt be PVM (1 423 883,57 Lt su PVM). Inspekcija padarė išvadą, kad didžioji dalis pareiškėjo pateiktų dokumentų nepagrindžia, jog statytojas mokėjo Lentelėje nurodytas sumas, t. y. PVM sąskaitos-faktūros ir sąskaitos-faktūros neįrodo pinigų pervedimo ar sumokėjimo grynais pardavėjai, rangovui ar paslaugos teikėjui fakto. Tvirtino, kad pareiškėjas neįrodė pastato vertės ir nepagrindė jos patirtomis išlaidomis. Taip pat pažymėjo, kad, Inspekcijos nuomone, teismui nusprendus priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą, taip pat turėtų būti įvertinta ta aplinkybė, jog pareiškėjas nuomojo pastatą ir iš to gavo pajamas, todėl, remiantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, ši pareiškėjo gauta nauda turėtų būti įskaitoma į nuostolius. Pažymėjo, kad, jeigu statytojas įtraukė į PVM atskaitą už pastato statybą ir įrengimą sumokėtą PVM, šios sumos buvo kompensuotos iš valstybės biudžeto. Pasisakė dėl pastato griovimo išlaidų ir pateikė pastabą, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo apklaustos tik dvi įmonės, todėl Inspekcijai kyla abejonių dėl griovimo kainos pagrįstumo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad statytojas įsigijo iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pradėtą statyti pastatą, kurio baigtumas buvo 7 proc., ir pastatė likusius 93 proc., todėl šių statytojų atsakomybė dėl pastato griovimo ir jo griovimo išlaidos taip pat turėtų būti paskirstytos šiomis proporcijomis. Atkreipė dėmesį, kad 7 proc. nuo pareiškėjo nurodomos bendros griovimo sumos sudaro ne 10 000 Lt, bet 18 618,13 Lt. Inspekcijos nuomone, būtent ši suma turi būti atimama iš prašomų priteisti pastato griovimo išlaidų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė pastato sukūrimo išlaidų.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 32–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 yra pažymėjęs, kad pripažinus, jog Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos ( - ), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ yra neteisėtas iš esmės, nėra pagrindo tirti, ar jo priėmimas galėjo nulemti teisėtų lūkesčių tam tikriems asmenims atsiradimą, kadangi šis sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realią galimybę tai įvertinti bei numatyti. Taip pat pažymėjo, kad, nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, jog teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą, t. y. turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai turi būti nuoseklūs priimdami administracinius aktus, jog asmenys įgyja tik teisėtai suteiktas teises. Akcentavo, kad sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Pažymėjo, kad iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių tretiesiems suinteresuotiems asmenims turėjo būti žinoma, jog detaliojo plano sprendiniai neatitinka teisinio reguliavimo. LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime (administracinė byla Nr. A62-1119/2011) pažymėjo, kad, sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Išplėstinei teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad rūpestingas ūkio subjektas turėjo žinoti, jog ginčo teritorijos planavimas susijęs su saugotinos teritorijos režimu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Jei ūkio subjektas finansuoja detaliojo plano rengimą ir visiškai nesidomi inicijuota procedūra, kuri neabejotinai yra susijusi su jo investicinių lėšų panaudojimu, iki tol, kol detalusis planas yra patvirtinamas, tai jis daro savo paties rizika. Tačiau tuo pačiu išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje atkreipė dėmesį, kad minėtų rūpestingumo pareigų nustatymas negali būti aiškinamas kaip valstybei ar savivaldybei tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui. Verslo ar kitų privačių subjektų elgesys gali būti labai reikšmingas nustatant priteistiną žalos sumą ir ją mažinant. Pažymėjo, kad pareiškėjas patirtos žalos dydį absoliučia didžiąja dalimi grindžia 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta preliminaria sutartimi (jau prasidėjus teisminiams ginčams). Toks tariamai patirtos žalos pagrindimas nelaikytinas tikra, konkrečia, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta žala. Pareiškėjas veikė savo rizika, o asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Atmetė pareiškėjo argumentą, kad minėtoje preliminarioje sutartyje nurodyta kaina atitiko tuometes rinkos kainas, nes pridedamoje 2010 m. lapkričio 8 d. Turto vertinimo pažymoje nurodoma turto vertė ženkliai skiriasi (yra mažesnė) nei nurodoma preliminarioje sutartyje. Toks patirtos žalos pagrindimas nelaikytinas tikra, konkrečia žala, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 40–42) prašė žalos atlyginimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

13Departamento nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp Departamento veiksmų ir padarinių, kuriuos sukėlė neteisėtai savivaldybės išduoti statybas leidžiantys dokumentai, nes detalusis planas įsigaliojo ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes tik jį patvirtinus Neringos savivaldybės tarybai. Departamento priimti sprendimai ir atlikti veiksmai nebuvo ginčijami Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010. Tvirtino, kad Departamentas savo veiksmais nesukūrė jokių teisinių pasekmių.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektas“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos projektas“) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (7 t., b. l. 63) nurodė, kad jis, kaip detaliojo plano rengėjas, visus procedūrinius veiksmus atliko vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) nuostatomis, rengiant detalųjį planą, KNNP generalinio plano schema buvo vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas, todėl vertino, jog traktuoti detaliojo plano neatitikimą KNNP generaliniam planui, kaip viešo intereso pažeidimą, yra neteisinga.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (3 t., b. l. 43–44) palaikė pareiškėjo poziciją, kad nugriovus turtą nebeliko kliūčių nustatyti žalos dydį, todėl mano, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, teismas turėtų tenkinti pareiškėjo skunde pareikštą reikalavimą atlyginti jo nurodytą patirtos žalos dydį.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 46–49) prašė skundą atmesti skundą kaip nepagrįstą.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad už neteisėtas statybas atsakingas taip pat ir statytojas, todėl negali būti pripažintas sąžiningu ir privalo prisiimti neigiamų pasekmių atsiradimą, t. y. jog valstybė turėtų būti atleista nuo atsakomybės arba žalos atlyginimas turėtų būti paskirstytas proporcingai kiekvieno asmens kaltei. Mano, kad preliminari pirkimo- pardavimo sutartis tarp statytojo ir UAB „Bergstalis“ negali būti laikoma negautų pajamų įrodymu, nes ši sutartis buvo sudaryta jau prasidėjus teisminiam ginčui dėl statybų neteisėtumo ir dėl to statytojui prisiimant visą riziką sau, be to, sutarties šalys galėjo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Nurodė, kad logiška patirtą žalą skaičiuoti kaip turto netekimą, t. y. nustatyti statinio vertę prieš griovimo darbus. Jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, tokiu atveju prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti lygiomis dalimis arba atidėti trims metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijai skiriami asignavimai priteistai žalai atlyginti yra kelis kartus mažesni negu pareikšti reikalavimai.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) direkcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 140–141) nesutiko su skunde keliamais reikalavimais. Išreiškė poziciją, kad negalima vertinti kilusios žalos dydžio dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi pašalintas tik vienas iš pastatų, t. y. žuvų restoranas, unikalus Nr. ( - ), turintis 338,08 kv. m bendro ploto, todėl mano, kad teismo sprendimas neįvykdytas. Pabrėžė, kad Juodkrantės kultūrinė vertė pasireiškia per istorinę, urbanistinę, architektūrinę prizmę. Likę nenugriauti neteisėtai stovintys pastatai savo tūriu ir aukštingumu neatitinka Juodkrantės dalies istorinių statinių, suardo Juodkrantės dalies urbanistinę struktūrą, sumažina kultūros vertybės autentiškumą, o tai kelia grėsmę KNNP steigimo tikslams. Dėl išvardintų priežasčių kyla tiesioginė žala KNNP kraštovaizdžio kompleksui ir savitos etnokultūros paveldui, kuris turi ypač svarbią visuomeninę reikšmę. Nurodė, kad susiformavusi teismų praktika byloja, kad teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Neįvykdžius teismo sprendimo, negali būti svarstomas žalos atlyginimo klausimas dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. sprendimu (VII t., b. l. 122–141) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Meirona“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Meirona“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo reikalavimo teisę – pradinio kreditoriaus teisę „teismine tvarka ir/ar kitais įstatymų numatytais būdais reikalauti atlyginti neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimais ir veiksmais padarytą žalą, kuri atsirado įvykdžius 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį – nugriauti žuvų restoraną, pastatytą ( - ), <...> ir apima visas žuvų restorano projektavimo, statybos ir griovimo išlaidas žuvų restorano, kaip netekto (prarasto) turto vertę, bylinėjimosi dėl žalos priteisimo išlaidas ir kitas su tuo susijusias išlaidas“. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2004 m. liepos 26 d. su AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo statinius, esančius adresu ( - ): prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį 117,05 kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 proc.), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. ( - ). UAB „Verslo investicijų projektų centras“ jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), baigė statyti ir: 1. 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. ( - )) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, už 1 850 000 Lt; 2. 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. ( - )) pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, už 2 760 000 Lt. Žuvų restorano, unikalus Nr. ( - ), statytojas neperleido. Klaipėdos apygardos administracinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, tenkindamas LR generalinio prokuroro ieškinį, 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiais visus aktus, kurių pagrindu buvo sudarytos sąlygos minėtiems statiniams statyti, pripažino negaliojančiomis: 2004 m. liepos 26 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir AB poilsio namai „Ąžuolynas“; 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš I. S. ir J. S. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė I. S. 700 000 Lt, J. S. - 1 150 000 Lt; pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, bei taikė restituciją natūra: priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt. Teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos ( - ), esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), turintį 338,08 kv. m bendro ploto, taip pat panaikino šių statinių teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas AB „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įpareigojo šiuos statytojus nugriauti visus tris statinius, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Statytojas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ statinį, unikalus Nr. ( - ), nugriovė. Šią aplinkybę patvirtina: 1. 2013 m. gegužės 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą Nr. ( - ); 2. 2013 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad minėto pastato būklė: sunaikintas, baigtumo procentas: 0 proc.; 3) 2013 m. birželio 11 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 48, kuriame konstatuojama, kad statinio nėra. Pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų teigia patyręs 4 977 800,22 Lt nuostolių, nes vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, ( - ), buvusį pastatą – jachtklubą, žuvų restoraną – unikalus Nr. ( - ), turėjo nugriauti. Žalos apskaičiavimo išeities tašku nurodo 2008 m. balandžio 14 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Bergstalis“ sudaryta preliminarią šio statinio pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo susitaręs UAB „Bergstalis“ statinį parduoti ir gauti pajamas - 5 000 707 Lt. Teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 21 d. LR generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį. 2008 m. balandžio 14 d. preliminarioji statinio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta praėjus beveik dvejiems metams nuo ieškinio pareiškimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 pagal UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą 2012 m. birželio 4 d. sprendime pasisakė, kad pareiškėjas prieš trečiuosius asmenis negali remtis jo su UAB „Bergstalis“ 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta preliminariąja jachtklubo ir žuvų restorano pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje rašoma, jog pareiškėjas susitaria parduoti turtą ir už jį gauti 5 000 707 Lt, nes sutartis nustatyta tvarka nėra įregistruota. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Ši nutartis teisiškai nebuvo įregistruota, vadinasi, ja negalima grįsti žalos atsiradimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 jį paliko galioti. Vadinasi, nustatant žalos dydį, teismas minėta preliminariąja sutartimi remtis negali.

222013 m. kovo 7 d. RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Čiukuro resta“ sudarė sutartį, pagal kurią už žuvų restorano pastato, esančio ( - ), nugriovimą, sutarė 265 973, 22 Lt kainą, atsižvelgiant į lokalinę sąmatą. 2013 m. kovo – gegužės mėnesį UAB „Čiukuro resta“ surašė tris griovimo darbų atlikimo aktus, pateikė RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sąskaitas faktūras, kurias buvusi statinio savininkė apmokėjo per banką SEB padarydama pavedimus. Pareiškėjas prie nuostolių prideda ir 265 973, 22 Lt, statytojo apmokėtus UAB „Čiukuro resta“ už statinio griovimą. Skunde teismui nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nugriauto jachtklubo, žuvų restorano bendras plotas sudarė 338,08 kv. m, o bendras visų pagal neteisėtus administracinius aktus pastatytų statinių plotas sudarė 969,76 kv. m (260,28 kv. m + 371,40 kv. m + 338,08 kv. m), prašomai priteisti žalos daliai tenka 34,86 proc. pajamų, mažinančių pareiškėjo nuostolius, dalis arba 278 880 Lt. Be to, pažymėjo, kad prašomų priteisti nuostolių sumą mažina iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ gautina suma - 10 000 Lt, nes teismo sprendimu AB poilsio namai „Ąžuolynas“ įpareigotas nugriauti 7 proc. pastato dalį. Tokiu būdu apskaičiuoja bendrą nuostolių sumą – 4 977 800,22 Lt (5 000 707 Lt + 265 973,22 Lt – 278 880 Lt – 10 000 Lt). UAB „Ober-Haus“ atliktoje dabar jau nugriauto statinio, unikalus Nr. 4400-0318-4150, turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad turto vertės nustatymo data – 2008 m. vasario 15 d., jos surašymo data – 2010 m. lapkričio 8 d. Rašoma, kad vertinamas turtas – pastatas – jachtklubas, žuvų restoranas su nuomojamo žemės sklypo 0,0417 ha dalimi iš 0,1453 ha, ir kiemo statiniai. Padaryta išvada, jog pastato – jachtklubo, žuvų restorano su nuomojamo žemės sklypo 0,0417 ha dalimi iš 0,1453 ha, ir kiemo statiniais (unikalus Nr. ( - )) rinkos vertė yra 4 000 000 Lt. Pareiškėjas tvirtino, kad 4 000 000 Lt – tai tik pagrindinio pastato vertė, nevertinti kiemo statiniai ir neatsižvelgta į nuomojamą žemės sklypą. Toks tvirtinimas nepagrįstas, nes šioje ataskaitoje aiškiai nurodyta, kas buvo vertinama. Iš pačios aprašomosios dalies matyti, kad nustatant vertę atsižvelgta ir į žemės sklypo plotą, nurodant, jog jis yra mažas, taikytas koeficientas – 4,17. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 4220 VAT_2010 RSL KLAI grafoje „Pastabos“ nurodoma, jog kadangi žemės sklypo nuomos teisė pereina kartu su ant jos esančiais statiniais, tai vertinamam objektui priskirtino žemės sklypo nuomos teisės vertė buvo įskaičiuota į vertinamo turto vertę. Taigi konstatuota, kad, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, šia turto vertės ataskaita vadovautis negalima, nes ja nustatyta šiuo metu jau nugriauto pastato vertė kartu su nuomojamo žemės sklypo dalies – 0,0417 ha nuomos teise. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Čiukuras“ 2004 m. lapkričio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl jachtklubo viešbučių I, II korpusų, žuvies restorano Juodkrantėje pastatų statybos bei įrengimo. Statytojas pateikia suvestinę apie, jo tvirtinimu, statytojo faktiškai patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ( - ), pastatams sukurti, pateikia sąskaitas faktūras, mokėjimų pavedimus, pažymas darbų atlikimo aktus. Skunde teismui teigiama, kad bendra jo faktiškai patirtų išlaidų suma visų pastatų sukūrimui yra 4 361 925,33 Lt. Teismas pareiškėjui siūlė pateikti įrodymus, kiek kainavo dabar jau nugriauto vieno statinio sukūrimas. Tačiau tokie įrodymai pateikti nebuvo. Taigi byloje yra dokumentai, kurių pagrindu būtų galima vertinti apie statytojo turėtas išlaidas visiems trims statiniams sukurti. Iš jų neįmanoma nustatyti, kiek statytojui kainavo sukurti dabar jau nugriautą vieną statinį. UAB „Čiukuras“ pagal minėtą rangos sutartį tuo pačiu metu statė visus tris statinius, dokumentuose kiekvienas statinys atskirai neišskiriamas. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti nugriauto statinio vertės. Yra faktas, kad iš trijų statinių, kurie turėjo būti nugriauti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą, nugriautas tik vienas statinys, taigi teismo sprendimas įvykdytas tik iš dalies. Statiniai, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), nenugriauti.

232005 m. gegužės 5 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Auduva“ sudarė žuvų restorano nuomos sutartį, pagal kurią šiuo metu jau nugriautas statinys buvo nuomojamas, 2005 m. liepos 26 d. susitarimu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo minėta sutartis buvo keičiama, o 2006 m. gegužės 5 d. sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo nuo 2006 m. birželio 9 d. 2007 m. balandžio 20 d. tarp UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB „Bergstalis“ sudaryta statinio nuomos sutartis, 2007 m. gegužės 15 d. papildomas susitarimas prie minėtos sutarties.

24Teismas konstatavo, kad LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 pasisakė, jog „Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, <...> pastebėtina, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.)“. Pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Teismas, nustatydamas žalos dydį, turėtų vertinti ir statytojo kaltę, jo iš sukurto daikto turėtas pajamas. Tačiau byloje nėra galimybės nustatyti dabar jau nugriauto statinio vertę pagal minėtą preliminarią statinio pirkimo-pardavimo sutartį, nes joje nurodyta kaina negali būti pagrindu, taip pat jo vertės negalima nustatyti pagal byloje esančią turto vertinimo ataskaitą, nes statinio vertė nustatyta atsižvelgiant ir į žemės sklypo nuomos teisę, nesant galimybės nustatyti, kiek statytojui kainavo daiktą sukurti, nes buvo statomi trys statiniai vienu metu, o dokumentai pateikti dėl visų trijų statinių statybos, nevedant apskaitos nugriautam statiniui, nėra galimybės apskaičiuoti padarytą žalą, kol dar likę nenugriauti du statiniai. Vertintina, kad žalos dydis galės būti apskaičiuotas tik nugriovus likusius du statinius. Tokia teismo išvada nėra nauja. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-876-437/2012) konstatuodamas, kad statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie vykdant teismo sprendimą turės būti nugriauti. Teismas šiame sprendime taip pat pasisakė, kad pareiškėjas, nugriovęs statinius, patirs žalą (CK 6.249 str.), kurią privalės atlyginti kalti asmenys (CK 6.271 str.). Tačiau kol teismo sprendimas neįvykdytas ir statiniai nenugriauti, nėra pagrindo konstatuoti žalos buvimo ir priteisti žalos atlyginimą. Be to, tik nugriovus statinius bus aišku, kokią žalą patyrė pareiškėjas dėl neteisėtų institucijų veiksmų. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad „pagrįstai pripažinta, jog valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais pareiškėjui buvo padaryta žala, tačiau jos įvertinimas atidėtas iki Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo, kad paaiškėtų būtinas civilinės atsakomybės elementas – žala“. Atsižvelgiant į minėtas teismo išvadas, spręsti vien dėl žalos, susijusios su statinio nugriovimu, atlyginimo, būtų nepagrįsta. Į šias teismo išvadas atsižvelgdamas, dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisakė. Atmetant pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaip išvestinis atmetamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

25III.

26Pareiškėjas apeliaciniu skundu (VII t., b. l. 149–155) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 423,50 Lt išlaidas antstoliui A. S. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrindu atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nurodoma aplinkybė, kad 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimas buvo įvykdytas ne visa apimtimi, o tik iš dalies – iš 3 teismo įpareigotų nugriauti pastatų nugriautas tik 1. Pirmiausia akcentuotina, kad ginčo statinys - ( - ), esantis pastatas – jachtklubas, žuvų restoranas buvo faktiškai nugriautas ir šiuo metu neegzistuoja. Tai patvirtina kartu su pareiškimu teismui pateikti įrodymai. Antra, nėra jokio pagrindo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo formuluotėje daugiskaita naudojamą sąvoką „nugriauti statinius“ aiškinti kaip būtinybę nugriauti visus teismo sprendime nurodytus statinius, norint reikšti reikalavimą dėl neteisėtais administraciniais aktais padarytos žalos atlyginimo. Minėtame sprendime naudojama daugiskaita, nes Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas nugriauti kelis statinius, tačiau nėra įpareigojimo nugriauti statinius vienu metu ar visus kartu. Akcentuotina, kad įgyvendinant neteisėtais pripažintus administracinius teisės aktus buvo sukurti trys savarankiški nekilnojamojo turto objektai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri ir savarankiški nekilnojamieji daiktai. Jų net teisinės registracijos pagrindas ir momentas skiriasi. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad visus šiuos objektus turi ištikti toks pat teisinis likimas ir tai būtinai turi įvykti vienu metu. Kiekvieno iš šių statinių teisinio statuso skirtingumą patvirtina faktas, kad teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo metu kiekvienas iš šių statinių priklausė skirtingiems savininkams. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ turėjo galimybę įgyvendinti teismo sprendimą (pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius) tik jam nuosavybės teise priklausančio pastato atžvilgiu. 2011 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (4.16)V15-2155 (pateiktas į administracinę bylą Nr. I-876-437/2012) Neringos savivaldybės administracija informavo UAB „Verslo investicijų projektų centras“, kad, norint gauti pritarimą griovimo darbų aprašui, savivaldybei turi būti pateikti visų griaunamų pastatų savininkų įgaliojimai. Pastarieji tokius įgaliojimus išduoti atsisakė dar 2011 m. rudenį (atsisakymai pateikti į administracinę bylą Nr. I-876-437/2012).

282. UAB „Verslo investicijų projektų centras“, negalėdamas geruoju (susitarimo su kitų pastatų savininkais būdu) įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą visa apimtimi, o išieškotojui šioje byloje Inspekcijai daugiau nei metus laiko nesiimant jokių priverstinio šio teismo sprendimo vykdymo veiksmų, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo dalies – įpareigojimo nugriauti ginčo statinius. Tačiau teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi tokį prašymą atmetė, nurodydamas, kad toks vykdomasis raštas gali būti išduodamas ir teismo sprendimas priverstinai vykdomas tik išieškotojo (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos) iniciatyva. Teismas turėjo pagal pateiktus ar savo iniciatyva į bylą surinktus įrodymus išspręsti žalos, patirtos, nugriovus pastatą-jachtklubą, žuvų restoraną, atlyginimo klausimą iš esmės.

293. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad į bylą pateikta 2008 m. balandžio 14 d. tarp UAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB „Bergstalis“ sudaryta preliminari daikto pirkimo-pardavimo sutartis negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti, kadangi ši sutartis nebuvo teisiškai įregistruota. Be to, preliminari sutartis sudaryta jau galiojant civilinėje byloje taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Akcentuotina, kad pareiškėjas šį įrodymą į bylą pateikė ne ginčo objekto (pastato - jachtklubo, žuvų restorano) perleidimo kito asmens nuosavybėn faktui įrodyti, o kaip įrodymą apie sutartį sudariusių šalių susitartą turto pardavimo kainą ir rinkos vertę. Šia sutartimi pardavėjas sutiko parduoti, o pirkėjas sutiko pirkti aptariamą turtą už sutartyje nurodytą 5 000 707 Lt kainą. Aplinkybė, kad tuo metu, kai preliminarios sutarties šalys išreiškė tokią valią, galiojo laikinosios apsaugos priemonės, tik patvirtina, jog ginčo objekto vertė buvo tokia, jog pirkėjas sutiko įsipareigoti nupirkti ir laukti teisinės galimybės įsigyti jį dominantį objektą, net ir nesant visai aiškiai teisinei situacijai, ar toks sandoris ateityje apskritai galės būti įgyvendintas. Šios aplinkybės ne paneigia sudarytos sutarties teisinę galią, o patvirtina, kad ginčo objekto rinkos vertė galbūt būtų buvusi dar didesnė, jei nebūtų pradėtas teisminis procesas. Papildomai akcentuotina, kad teisės aktai (CK 1.75) nenustato reikalavimo imperatyviai registruoti preliminarias sutartis, net jei jos sudaromos dėl nekilnojamojo daikto perleidimo sandorio ateityje. Nagrinėjama preliminaria sutartimi nebuvo perduotos ar apribotos daiktinės teisės į turtą, o tik buvo susitarta dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Kaip minėta, pareiškėjas preliminaria sutartimi įrodinėjo ne įgytas ar perleistas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, o tik šalių valią dėl tokio turto kainos (faktinės rinkos vertės) sutarties sudarymo metu. Aptariamos sutarties sudarymo ir vykdomo faktą patvirtina į bylą taip pat pateikta preliminarios sutarties pagrindu 2008 m. balandžio 14 d. sudaryta paskolos sutartis ir mokėjimus pagal ją patvirtinantys sąskaitos išrašai bei kasos pajamų orderiai. Todėl nėra pagrindo abejoti šios sutarties sudarymo tikrumu.

304. Į bylą buvo pateikta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-haus“ parengta Turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad turto rinkos vertė 2008 m. vasario 15 d. buvo 4 000 000 Lt. Pareiškėjo nuomone, šis įrodymas neginčytinai ir objektyviai patvirtina ginčo objekto rinkos vertę nurodytai datai, tai yra datai, kuomet UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priėmė sprendimą parduoti ginčo objektą ir gautas lėšas investuoti į kitus projektus. Ataskaitoje nurodyta vertė iš esmės atitinka šalių valią, išreikštą 2008 m. balandžio 14 d. preliminarioje sutartyje, nes turto vertinimo praktikoje 15-20 proc. skirtumas tarp faktinio sandorio kainos ir ataskaitoje nustatytos rinkos vertės laikomas leistina paklaida. Į bylą nebuvo pateikta jokių leistinumo kriterijus atitinkančių (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkančių) įrodymų, kvestionuojančių nepriklausomo turto vertintojo nurodytą rinkos vertę. Akivaizdu, kad turto rinkos vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į visą vertinamo objekto sukuriamą naudą, įskaitant ir tas teises, kurias suteikia jau pats turto turėjimo nuosavybės teise faktas. Vadovaujantis LR žemės įstatymo 9 straipsniu, valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais. Faktą, kad valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovo pastatai, nuomos teisė sukuria tam tikrą vertę, tiesiogiai susijusią su pačiu turtu, patvirtina ir teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“, nuosavybės teise valdydamas pastatą - jachtklubą, žuvų restoraną, kartu turi teisę ir į valstybinės žemės nuomą (jos sukuriamą vertę). Tuo tarpu po ginčo statinio nugriovimo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ prarado įstatymo suteiktą teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, kadangi prarado nuosavybės teisę į ant valstybinės žemės sklypo esantį pastatą (nugriovus patį pastatą).

315. Pasisakant dėl turto vertinimo ataskaitoje nurodytų kiemo statinių – kiemo aikštelės, taip pat akivaizdu, kad tiek savo paskirtimi, tiek panaudojimo galimybėmis šie statiniai yra skirti aptarnauti pastatui. Akivaizdu, kad jie gali padidinti pastato vertę (sudaro galimybes privažiuoti prie pastato, statyti automobilius ir pan.), tačiau nugriovus pastatą nebeturi jokių panaudojimo galimybių ir vertės. Dėl nurodytų priežasčių į bylą pateikta nepriklausomo turto vertintojo parengta turto vertės nustatymo ataskaita atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

326. Į bylą buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai 4 361 925,33 Lt sumai, pagrindžiantys UAB „Verslo investicijų projektų centras“ faktiškai objekto, esančio ( - ), sukūrimui patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Akivaizdu, kad nurodyti dokumentai neatspindi visų objekto sukūrimo sąnaudų, nes teismui buvo teikiami tik tie dokumentai, kuriuose tiesioginė panaudojimo paskirtis nurodyta būtent šiam objektui. Šios dokumentais pagrįstos išlaidos neapima bendrų administracinių ir įmonės veiklos sąnaudų, darbo užmokesčio įmonės darbuotojams, akcininkų įnašų (ne materialių) į projekto įgyvendinimą ir pan. Dažnai praktikoje tiesioginės išlaidos objekto statybos darbams atlikti sudaro vos pusę bendrų tokio objekto sukūrimo išlaidų (papildomai pridėtinės, administracinės ir pan. išlaidos). Tačiau šie dokumentai neginčytinai patvirtina, kad aptariamas projektas iš tiesų buvo įgyvendintas, į jį faktiškai 2004-2005 metais buvo investuota 5 mln. Lt ir didesnė piniginė suma, ir iki šiol šių išlaidų, patirtų, įgyvendinant neteisėtus administracinius aktus, atlyginimo klausimas nėra išspręstas.

337. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atsisakė vadovautis ir vertinti pateiktus įrodymus, nurodydamas, kad pateikti įrodymai apie visų trijų statinių sukūrimą, neišskiriant ginčo statinio, todėl nėra galimybės nustatyti būtent ginčo statinio sukūrimui patirtų išlaidų dydžio. Pirmiausia, negali būti reikalaujama iš pareiškėjo pateikti teismui būtent tokios formos ir tokio turinio dokumentus, kokie teismui būtų tinkami. Statant ginčo pastatą nebuvo galvojama apie ateityje atsirasiančią būtinybę reikšti reikalavimą valstybei dėl šių išlaidų atlyginimo. Todėl veikla buvo vykdoma ir dokumentai buvo rengiami atsižvelgiant į normalią verslo praktiką (o ne bylų nagrinėjimo administraciniame procese praktiką). Todėl vien tai, kad ginčo objektas buvo pastatytas vienu metu su kitais dviem pastatais, nepaneigia pareiškėjo teisės į patirtos žalos atlyginimą. Antra, negalima sutikti su teiginiu, kad iš pateiktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti išlaidų, patirtų ginčo objekto sukūrimui, sumos. Atsakovo atstovas Inspekcija 2014 m. kovo 7 d. paaiškinimuose įvertino ir nurodė sumas, patirtas vien ginčo objekto UAB „Čiukuras“ statybos darbų atlikimui. Kitos (projektavimo, energetinių resursų įvadų įrengimo ir pan.) išlaidos galėtų būti paskirstytos tarp atskirų pastatų pagal pastatų bendro ploto rodiklius ar kitą teismo ar suinteresuotų asmenų pasirinktą metodiką. Todėl akivaizdu, kad proceso dalyviai iš pateiktų dokumentų ne tik vertino ir suprato dokumentuose užfiksuotą situaciją ginčo klausumu, bet ir nurodė ją teismui.

348. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nuo 2005 m. gegužės 5 d. iki 2006 m. birželio 9 d. buvo sudaręs ginčo objekto nuomos sutartį su UAB „Auduva“, o nuo 2007 m. balandžio 20 d. – su UAB ,,Bergstalis“. Skundžiamame sprendime iš esmės nepasisakyta, kokią reikšmę ginčo sprendimui gali turėti šios teismo nurodytos aplinkybės. Tačiau ginčo objekto nuomos faktas negali turėti jokios įtakos pareiškėjo teisei į žalos atlyginimą. Akcentuotina, kad pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą kaip prarasto turto vertę. Šio turto vertę ir jo sumažėjimą akivaizdžiai patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Įmonės iš nuomos gaunamos pajamos negali būti siejamos ar tapatinamos su patirtos žalos atlyginimu.

35Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 18–24) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą.

36Atsakovas nurodo, kad preliminari sutartis nesukuria jokiu mokėjimo prievolių ar pareigų perleisti daikto nuosavybės teisę. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam nuostolius remiantis preliminarioje sutartyje nurodyta pastato kaina iš esmės reiškia, kad jis reikalauja jam atlyginti negautas pajamas, nes tokias (5 000 707 Lt) jis neva būtų garantuotai gavęs iš UAB „Bergstalis“. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas šioje byloje. Žala, kuria yra prašoma atlyginti dėl valdžios institucijų veiksmų, turi būti konkreti, įrodyta ir įvertinta (pvz., LVAT 2013 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Nr. A444-1283/2013). Pareiškėjas savo patirtą žalą iš esmės grindžia prielaidomis. Preliminari sutartis yra organizacinio pobūdžio ir jos, kaip garantijos, užtikrinančios pagrindinio sandorio sudarymą, vertinti negalima. Pareiškėjo pateikta preliminarioji sutartis iš esmės atspindi tik hipotetines pareiškėjo negautas pajamas. Be to, preliminari sutartis nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Preliminari sutartis ir joje nurodyta kaina negali būti laikoma įrodymu pastato vertei ar pareiškėjui žalos dydžiui nustatyti. Pareiškėjas turi aiškiai, konkrečiai ir realiai įrodyti, kokią jis žalą patyrė dėl neteisėtų valdžios, institucijos veiksmų. Šios bylos atveju pareiškėjas pateikia jam pačius palankiausius turto vertinimus ir teigia, kad jo žala (mažiausiai 4 000 000 Lt) atsirado 2008 metais, nepaisant to, kad dar penkerius metus jis iš tos „žalos“ (pastato) gavo realias pajamas. Tokio pobūdžio bylose, sprendžiant turtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, realiausias ir patikimiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamasi ir teismų praktikoje, yra žalos dydžio nustatymą siejant su nukentėjusiojo patirtais realiai nuostoliais (išlaidomis), susijusiais su prarasto turto sukūrimu. Tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į paties nukentėjusiojo veiksmus (neveikimą), verslo rizikos prisiėmimą, apdairumo bei atidumo kriterijus ir patirtį nekilnojamojo turto (ar kitoje atitinkamoje) srityje. Asmuo negali pelnytis iš to, kad neteisėtai pastatytas objektas, kurio nuosavybės teisės jis niekada negalėjo įgyti, formaliai buvo įvertintas kaip nekilnojamojo turto objektas ir jam buvo priskirta tam tikra vertė. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo patirtą žalą, privalo pateikti teisingus, tikslius ir aiškius duomenis, pagrįstus priimtinais dokumentais, kada ir kokio dydžio žala buvo patirta. Atsakovams negali būti nustatyta pareiga išanalizuoti pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumus ir atrinkti, kokias pareiškėjas patyrė išlaidas pastato sukūrimui, kad apskaičiuoti išlaidų mąstą. Pareiškėjui pačiam nepateikus išsamių ir aiškių duomenų apie pastato sukūrimui patirtas išlaidas, jis veikė savo valia ir prisiėmė galimas žalos dydžio neįrodymo teisines pasekmes. Pareiškėjas, būdamas sąžiningu ir apdairiu verslininku, turėjo elgtis taip, kad pastato griovimo darbų kaina būtų protinga ir adekvati rinkos kainoms, o ne ženkliai didesnė. Atsakovų nuomone, pareiškėjas veikė itin neapdairiai ir neatsakingai griaudamas pastatą ir, kaip teigia pareiškėjas, visas statybinės šiukšles kartu su visa buvusia įranga išveždamas į sąvartyną. Todėl į tai privalo būti atsižvelgta vertinant pareiškėjo žalos dydį, kadangi dėl paties pareiškėjo kaltės ir veiksmų jis patyrė daugiau išlaidų negu būtų patyręs, jeigu būtų elgęsis atsakingai ir apdairiai bei pasirinkęs pigesnį rangovą, ir išsaugojęs ar pardavęs buvusią restorano įrangą. Negalima sutikti su pareiškėju, kad jo patirtos žalos piniginė išraiška turi atitikti pastato vertę. Priešingai, patirtos žalos piniginę išraišką galima susieti tik su pareiškėjo patirtų išlaidų pastato sukūrimui suma. Iš tokių išlaidų sumos turi būti išskaitomos ir visos pajamos, kurias pareiškėjas gavo per visą laikotarpį, kol naudojosi neteisėtai pastatytu pastatu.

37Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 13–15) prašo apeliacinį skundą atmesti.

38Inspekcija nurodo, kad teismų praktikoje aiškiai laikomasi pozicijos, jog asmens netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis (pvz., LVAT 2014 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1704/2014). Iš byloje esančių įrodymų negalima nustatytą pareiškėjo patirtą žalą.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 1–4) prašo UAB „Meirona“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertinoje byloje esančius įrodymus dėl žalos atlyginimo. Teismas, atmesdamas ieškinį, nesprendė dėl atsakovų ir kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų: atleidimo nuo atsakomybės dėl žalą patyrusio asmens kaltės, priteistinos žalos mažinimo gautu nuomos mokesčio dydžiu, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir t. t. Jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas, teismas turėtų pasisakyti ir dėl šių argumentų, tačiau tokiu būdu būtų apribota su skundu nesutinkančių asmenų teisė į apeliaciją, nes skųsti nepalankaus teismo sprendimo nebebūtų galima. Dėl šios priežasties mano, kad, jeigu LVAT vis dėl to nuspręstų panaikinti skundžiamą sprendimą, vienintelis teisingas sprendimas būtų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bet ne priimti naują sprendimą.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 6–8) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 yra įvykdytas tik iš dalies t. y. statiniai, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nenugriauti, todėl nesant būtino civilinės atsakomybės elemento – žalos, skundo tenkinimas būtų nepagrįstas.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (VIII t., b. l. 9–12) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos byloje 2001 m. sausio 31 d. yra konstatavęs, jog neteisėtų statybų ir jų pasekmių klausimai yra spręsti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje – byloje Hamer prieš Belgiją konstatuota, kad net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, todėl saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, 21861/03). Minėtoje konstitucinės justicijos byloje taip pat konstatuota, jog įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tuo pačiu vertinant iš naujo aplinkybes dėl likusių statinių įteisinimo galimybės, išnykus jų neteisėtumo pagrindui.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – žalos atlyginimas bei procesinių palūkanų priteisimas.

48Bylos faktinės aplinkybės išsamiai aptartos kitose šio teisės akto dalyse, todėl nebeatkartotinos.

49Dėl teisinio reguliavimo, taikytino ginčo santykiams, taip pat buvo pasisakyta pirmiau. Ir iš esmės pastarasis (teisinis reguliavimas) pirmosios instancijos teismo taikytas teisingai, t. y., nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą iš valstybės ir savivaldybės, pagrįstai vadovautasi CK 6. 271 straipsniu.

50Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

51Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

52CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

53Tikrinamoje administracinėje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dėl visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo.

54Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A261-2960/2012), byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ (dabar pareiškėjas UAB „Meirona“ (RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisių perėmėjas pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartį) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, akcinei bendrovei SEB bankui, I. S., J. S., D. K., E. K., R. G., V. B. G., S. R., M. R., E. S., akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, akcinei bendrovei Danske banko Lietuvos filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektai“, Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarui E. S. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad „<...> pirmosios instancijos teismas nustatė ir pripažino du žalos atlyginimo elementus, t. y. priešingą teisei veiką ir priežastinį ryšį. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra <...>“. Taip pat konstatavo, jog „<...> pagrįstai pripažinta, jog valstybės valdžios institucijų“ (valdžios institucijos sąvoka pateikta aukščiau) „neteisėtais aktais pareiškėjui buvo padaryta žala“, tačiau jos įvertinimą atidėjo.

55V.

56Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

57Administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 ir šioje administracinėje byloje iš principo dalyvauja tie patys asmenys (administracinės bylos proceso dalyvių ratas tikrintinoje administracinėje byloje susiaurėjęs, bet ginčo šalys tos pačios), todėl viešosios atsakomybės sąlygos abiejų atsakovų (valstybės ir savivaldybės) atžvilgiu iš naujo šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegijos tvirtinimu, nebeįrodinėtinos, o tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su prašomos priteisti žalos dydžiu bei 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo galimai priteistinos sumos.

58VI.

59Iš 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, kad buvo panaikinti Neringos savivaldybės priimti teisės aktai (viso 5) ir valstybės institucijos – Klaipėdos apskrities viršininko teisės aktai (2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai). Taigi neteisėti veiksmai buvo atlikti kelių asmenų (Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko, t. y. valstybės, kurią atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nes Klaipėdos apskrities viršininko institucija, įstatymų leidėjo valia, yra pašalinta iš viešojo administravimo sistemos subjektų rato), kurie dalyvauja procese. Papildomų asmenų (pavyzdžiui, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos) įtraukimas į procesą teisiškai perteklinis. Valstybę atstovauja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o Neringos savivaldybę – Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, pagrindiniai savivaldos teisiniai vienetai. Tai tikslus bei visiškai pakankamas (turint omenyje panaikintus teisės aktus) atsakovų ratas. Daromą išvadą įtvirtina ir ankstesnė administracinė jurisprudencija.

60Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime (administracinė byla Nr. A62-1119/2011) yra pažymėjusi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.3 punktą ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų atliekant statybos valstybinės priežiūros, savivaldybės bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinės priežiūros funkcijas, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) teismuose atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog galiojantis teisinis reguliavimas, susijęs su funkcijomis, kurias perima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, turi būti aiškinamas siaurai. Žalos atlyginimo bylose vertinami institucijos galbūt neteisėti veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad teismas turės analizuoti veiklą, glaudžią susijusią su valstybės institucijų funkcijų vykdymu teritorijų planavimo srityje. Todėl būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, perėmusi atitinkamas funkcijas teritorijų planavimo srityje, gali geriausiai atstovauti valstybei šioje byloje. Be to, pabrėžta, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, bet dėl valstybės civilinės atsakomybės. Šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žalos, kilusios dėl apskrities viršininko administracijos sprendimų, priimtų teritorijų planavimo srityje, atlyginimo bylose valstybei turėtų atstovauti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas, be kita ko, pripažino, kad valstybė ir savivaldybė nagrinėtu atveju atsako solidariai. Pareiškėjo patirta žala, teisėjų kolegijos nuomone, buvo susijusi su detaliojo planavimo procesu kaip pagal savo pobūdį ir esmę vientisa procedūra.

61Taigi esant skolininkų daugetui (dviem ir daugiau), kaip ir šiuo atveju, aiškiai kyla klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Minimu aspektu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktika, kaip jau buvo minėta, aktuali sprendžiant tikrinamo pobūdžio administracinę bylą.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-59/2008) išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad „Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras, byla Nr. 3K-3-156/2005).

63Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. valstybės įmonė Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).

64Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu.

65<...>. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė”.

66Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007).

67Teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo administracinės praktikos, kad būtent detalusis planas yra tas dokumentas, kuris atveria kelią atitinkamiems ūkiniams procesams bei turto sukūrimui. Bet toliau, siekiant įteisinti statinį, reikalingas ir kitų teisės aktų priėmimas inter alia pripažinimo tinkamu naudotis aktas (šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikinti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai). Kitaip pareiškėjo nuosavybės teisė nebūtų buvusi įregistruota. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktai patvirtino bei įtvirtino pradėtus neteisėtus veiksmus ir taip pat turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl atsakovų atsakomybė, kolegijos vertinimu, yra solidarioji. Tai buvo bendras vientisas procesas suponavęs nuosavybės teisę į nugriautą ginčo statinį.

68Pažymėtina, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu (kas ir konstatuotina tikrinamoje administracinėje byloje); 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis (civilinė byla Nr. 3K-7-59/2008).

69Solidariosios atsakomybės pripažinimas, šiuo atveju, neprasilenkia su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir yra visiškai suderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija pastaruoju aspektu.

70Pavyzdžiui, Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartyje taip pat sprendė klausimą dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ir priteistos turtinės žalos perskirstymo tarp valstybės bei savivaldybių institucijų, dalyvavusių žemės sklypo suteikimo procedūrose, atsižvelgiant į jų kaltės dalis, nurodydamas, kad sprendžiant klausimą dėl subjekto, kuriam kyla pareiga atlyginti patirtą turtinę žalą, nėra būtina nustatyti viešosios atsakomybės proporcijas, t. y. individualiai įvertinti kiekvieno iš atsakovų atsakomybės apimtis, kai pareiškėjo patirta žala yra susijusi su detaliojo planavimo procesu kaip pagal savo pobūdį ir esmę vientisa procedūra. Nagrinėtoje byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovų vykdytos žemės sklypo suteikimo procedūros buvo susijusios su vientisu detaliojo planavimo procesu, todėl konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią administracinių teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, pagrįstai ir teisėtai priteisė turtinę žalą solidariai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, taip pat iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2382/2012; procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1.; 15.2.3.2; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1209/2012).

71VII.

72Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto, kad, jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas ir LVAT nuspręstų panaikinti skundžiamą sprendimą, vienintelis teisingas sprendimas būtų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo.

73Vyriausiasis administracinis teismas pažymi, jog aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas, administracinio proceso operatyvumo principas suponuoja tai, kad ginčo nagrinėjimas gali būti grąžinamas į ankstesnę jo stadiją tik išimtiniais atvejais, paprastai susijusiais su papildomu įrodymų rinkimu, sudėtingų skaičiavimų atlikimu, papildomų patikrinimų atlikimo būtinybe ar tuo, kad ginčas visapusiškiau, išsamiau bus išnagrinėtas ne teisme (2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-757/2004).

74Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 yra nurodęs, kad operatyvus iškilusio ginčo išsprendimas yra vienas iš administracinio proceso tikslų, o šio tikslo neatitiktų pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas ir bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą. Apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, turi būti įvertinta, ar tam yra pakankamas teisinis pagrindas. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas savo teisę tikrinti apskųstą teismo sprendimą tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais, gali pats nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai joms pritaikyti atitinkamas teisės normas, bei nėra kitų esminių kliūčių procesiniam sprendimui apeliacinės instancijos teisme priimti (pvz., nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų), byla į pirmosios instancijos teismą neturėtų būti grąžinama. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pats turėtų priimti atitinkamą procesinį sprendimą (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

75Bylą apeliacine tvarka paskirta tikrinti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų įtvirtintų įstatymų leidėjo Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje. Naujų įrodymų rinkimas nėra reikalingas. Atvirkščiai, teisėjų kolegija, atsisakė priimti papildomai teiktus (pareiškėjo 2015 m. sausio 30 d. prašymas, kuriuo išreikštas prašymas pridėti dar vieną Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGV150105 dėl nugriauto ginčo turto įvertinimo 903 700 eurų sumai 2013 m. gegužės 9 d.). Esamų faktinių duomenų pakanka priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo, o tai reiškia, jog procesinis sprendimas iš esmės gali ir turi būti priimtas apeliacinės instancijos teisme, o bylą į pirmosios instancijos teismą grąžinti nėra pagrindo (2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 287-318).

76Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog detaliojo plano organizavimas pradėtas 2001 m., nuosavybės teisės įregistruotos 2005 m., valstybės ir savivaldybės teisės aktai panaikinti 2009 m. balandžio 10 d., turtinės žalos atlyginimas administraciniuose teismuose kartą jau spręstas (administracinė byla Nr. A261-2960/2012). Taigi neigiamų padarinių šalinimas užsitęsė. O juk proceso operatyvumo principas neatsiejamas nuo Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta principine nuostata, jog teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-444-619/2008). Tuo tarpu esama faktinė situacija sunkiai suderinama su ką tik paminėtomis taisyklėmis, kas įgalina bei įpareigoja apeliacinės instancijos teismą priimti baigiamąjį aktą dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų.

77Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei. Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai).

78VIII.

79Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.

80Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-913/2008 yra pažymėjęs, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

81Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

82Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę žalą, nurodo, kad pagrindinę nuostolių dalį būtent ir sudaro negautos pajamos, kurių atsiradimas buvo nulemtas, panaikinus valstybės ir savivaldybės teisės aktus, atimant galimybę parduoti jau nugriautą jachtklubą, žuvų restoraną, preliminariosios daikto pirkimo-pardavimo sutarties su uždarąja akcine bendrove „Bergstalis“ pagrindu.

83Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog minima sutartimi negalėjo būti grindžiami atsiradę nuostoliai, su kuo Vyriausiasis administracinis teismas sutinka tik iš dalies.

84Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K- 3-585/2006; procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4) yra pažymėjęs, kad “<…> negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios. Tai, ar ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai ir į tai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų”.

85Teismas neturi pagrindo netikėti buvusiais pareiškėjo ketinimais parduoti sukurtą, dabar jau nugriautą, ginčo turtą, nes tai vienas iš ekonominės naudos siekimo būdų (pareiškėjo ekonominės naudos siekį patvirtinta byloje nustatyta turto nuomos aplinkybė, visiškai neturinti reikšmės nustatant galutinę žalos sumą), tuo labiau, atsižvelgiant į tuo metu tam egzistavusiais palankias ekonomines sąlygas, išaugusią nekilnojamojo turto rinkos vertę (visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė dėl nekilnojamojo turto kainų 2008 m., prieš pat ekonominę krizę – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“).

86Administracinėje byloje buvo iškelta teisinė abejonė dėl to, ar UAB „Bergstalis“ buvo finansiškai pajėgi įsigyti aptariamą turtą, bet tokia abejonė aiškiai paneigtina, nes ji grįsta jau po preliminarios sutarties sudarymo atsiradusiomis aplinkybėmis. Juk bankroto byla UAB „Bergstalis“ iškelta 2011 m. gruodžio 22 d. Tuo tarpu preliminarioji sutartis sudaryta 2008 m. balandžio 14 d. (I t., b.l. 77-81). UAB „Bergstalis“ suteikė statytojui 1 500 000 Lt paskolą su 10 procentų metinėmis palūkanomis, kas nėra nuginčyta ar įrodyta priešingai. Vadinasi, esančių įrodymų visuma neleidžia teigti, kad UAB „Bergstalis“ 2008 metais nebuvo finansiškai pajėgi įsigyti preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), dėl ko iškelta abejonė atmestina bei tvirtintina, nesant priešingų įrodymų, apie egzistavusią realaus nekilnojamojo turto sandorio galimybę (pirmiau buvo parduoti ir kiti to paties komplekso statiniai) bei negautas pajamas.

87Antra vertus, sutinkant, jog nuostoliai buvo patirti atsakovo veiksmais paneigus galimybę parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo procesas prasidėjo 2008 m. balandžio 14 d. (žalos atsiradimo laikotarpis) preliminariosios sutarties pagrindu, pastarojoje sutartyje nurodyta suma ne visiškai atspindi tuo metu egzistavusiais panašaus nekilnojamo turto kainas šioje geografinėje vietovėje, ką patvirtina byloje esantys duomenys ir dėl ko pasisakytina atskirai.

88IX.

89Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti reikalavimą dėl žalos priteisimo, nurodė nesant galimybės remtis ir UAB „Ober-Haus“ 2008 m. vasario 15 d. atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI dėl statinio, kurio unikalus numeris Nr. ( - ) (nugriauti žuvies restoranas, jachtklubas; I t., b.l. 92-108), nes ja nustatyta nugriauto pastato vertė kartu su nuomojamo žemės sklypo dalies nuomos teise. Tokia išvada, kolegijos vertinimu, nepagrįsta.

90Pareiškėjas pateikė įrodymą - UAB „Ober-Haus“ 2008 m. vasario 15 d. atliktą (vadovautasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“, kuria patvirtinta „Turto vertinimo metodika“ ir kitais teisės aktais) turto vertinimo ataskaitą, kurioje buvo įvertintas pastatas – jachtklubas, žuvų restoranas, turėjęs bendrą 338,08 kv.m. plotą, o jo rinkos vertė 2008 m. vasario 15 d. siekė 4 000 000 Lt (I t., b.l. 98-114). Ataskaita aiški ir negalėjo būti pirmosios instancijos teismo atmesta kaip žalos dydį pagrindžiantis įrodymas vien tuo pagrindu, kad pastato vertė nustatyta su nuomos teise. Juk turto rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į visą vertinamo objekto sukuriamą naudą, kas ir atspindėta ataskaitoje. Aptariamo turto pardavimas būtų buvęs betarpiškai susietas ir su žemės nuomos teisės perleidimu kitam asmeniui.

91“Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-44/2015 (S)). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias nuostatas.

92Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi 2008 m. vasario 15 d.) 24 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Ober-Haus“ parengta verslo vertinimo ataskaita Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI būtų užginčyta bei paneigta. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, paisydamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies taisyklės, UAB „Ober-Haus“ atliktą pastato vertinimo ataskaitą turėjo priimti bei vertinti kaip vieną iš įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo žalos dydį. Minėtas trūkumas taisytinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir ataskaitoje Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI nurodyta turto rinkos vertė pripažintina, kaip pareiškėjo objektyviai pagrįstos bei negautos pajamos (nurodytos negautos pajamos vertintinos kaip patirti nuostoliai CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, nes, teisėjų kolegijos nuomone, yra įrodytas nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumas), taip atmetant reikalavimą dėl visos prašytos priteisti sumos, fiksuotos 2008 m. balandžio 14 d. preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje.

93Ataskaitoje nurodytos sumos priteisimą įtvirtina iš principo analogiško, toje pačioje vietoje ir mažiau palankesnėmis egzistavusiomis nekilnojamojo turto kainomis, nekilnojamojo turto pardavimai: 2006 m. vasario 3 d. buvo parduotas viešbutis (260, 28 kv. m.; unikalus Nr. ( - )) už 1 850 000 Lt; 2006 m. kovo 4 d. įvyko jachtklubo/viešbučio (371,40 kv.m.; unikalus Nr. ( - )) pardavimas už 2 760 000 Lt.

94Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės ir atlikta. Tuo tarpu, siekiant juos paneigti (patirtus nuostolius), oponuojanti pusė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau išskyrus paaiškinimus, kitų duomenų, lemiančių kitokią išvadą nei padaryta, prie administracinės bylos nepridėta, o tai reiškia, kad nėra ir pagrindo priimti sprendimo tos šalies naudai, kuriai priklausė teikti priešingus, bet taip ir nepateiktus įrodymus.

95Ataskaitoje Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI pateikta turto rinkos vertė sudaro didžiąją, bet tik dalį prašytos priteisti žalai atlyginti sumos. Pareiškėjas taip pat yra išreiškęs reikalavimą, kad į bendrą žalos sumą būtų įtrauktos ir tiesioginės išlaidos, patirtos už pastato nugriovimo darbus, vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, t. y. 265 973, 22 Lt, kurių pagrįstumas, remiantis bylos medžiaga, neginčytinas ir detalesnė analizė šiuo klausimu nėra tikslinga (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.; administracinės bylos Nr. 3-61-3-01179-2011-5 I t. b.l. 140-155).

96X.

97Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

98Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime (administracinė byla Nr. A62-1119/2011), vertindama pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydį, pabrėžė, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, asmenims, vykdantiems komercinę investicinę veiklą, kaip profesionalams, turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Rūpestingumo pareiga reikalaujama, kad suinteresuoti asmenys, dalyvaujantys tam tikrame teritorijų planavimo etape, domėtųsi, kokio pobūdžio ir turinio aplinkybės bus išsamiau nagrinėjamos. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad atitinkamos teritorijos planavimą finansuojantys ūkio subjektai taip pat privalo parodyti reikiamą rūpestingumą ir apdairumą. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad minėtų rūpestingumo pareigų nustatymas, siekiant, kad būtų laikomasi teritorijų planavimo proceso reikalavimų, negali būti aiškinamas kaip valstybei ar savivaldybei tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui. Toks įstatymų aiškinimas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką už tai turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, neapgalvotai vykdyti Teritorijų planavimo įstatyme numatytas pareigas, tokiu būdu pažeidžiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantį imperatyvą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, verslo ar kitų privačių subjektų elgesys gali būti labai reikšmingas nustatant priteistiną žalos sumą ir ją mažinant, tačiau kai nėra akivaizdžių įrodymų, kad pareiškėjas siekė neteisėtų tikslų ar kitu būdu elgėsi neteisėtai (pvz., nėra nustatytas valstybės tarnautojo papirkimo atvejis), visą riziką ir atsakomybę už patirtas išlaidas perkelti pareiškėjui būtų neteisinga.

99Tikrinamoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas veikė priešingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jam bei tokiu būdu mažinti žalos dydį.

100Nustatant galutinį priteistiną žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ pareiškėjui priteista 800 000 Lt. Nugriauto jachtklubo, žuvų restorano bendras plotas sudarė 338,08 kv. m, o bendras visų pagal neteisėtus administracinius aktus pastatytų statinių plotas sudarė 969,76 kv. m (260,28 kv. m + 371,40 kv. m + 338,08 kv. m), tad prašomai priteisti žalos daliai tenka 34,86 proc. pajamų, mažinančių pareiškėjo nuostolius, dalis arba 278 880 Lt.

101Taigi negautų pajamų suma sudaro 4 000 000 Lt. Prie jos turi būti pridėta ir

102265 973, 22 Lt suma, kaip tiesioginiai nuostoliai, už griovimo darbus. Iš pastarųjų dviejų sumų gautos bendros sumos atimtini 278 880 Lt, kaip pajamos mažinančios pareiškėjo nuostolius, o taip pat 18 618, 13 Lt (pinigų suma taip pat mažinanti pareiškėjo nuostolius; statytojas/pareiškėjas įsigijo iš AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pradėtą statyti pastatą, kurio baigtumas buvo 7 proc., ir pastatė likusius 93 proc., todėl šių statytojų atsakomybė dėl pastato griovimo ir jo griovimo išlaidos dalintinos 7 ir 93 proc. proporcijomis. O 7 proc. nuo pareiškėjo nurodomos bendros griovimo sumos sudaro 18 618,13 Lt). Taigi galutinė priteistina suma - 3 968 475, 09 Lt (4 000 000 + 265 973, 22 – 278 880 – 18 618,13).

103Realaus pažeistų teisių apgynimo plotmėje būtina pažymėti, jog Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus; Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą). Pažeidus aptartus konstitucinius principus nukentėjusysis turi teisę gauti realų ir teisingą atlyginimą. Pareiškėjas (apeliantas) įvykdė visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl laikytina, jog turėjo objektyviai pagrįstus ir teisėtus lūkesčius elgtis su nuosavu turtu taip, kad inter alia gautų ekonominę naudą. Patyręs žalą įgavo teisę reikalauti teisingai ją atlyginti. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

104Nustačius bei pagrindus galutinį priteistiną žalos dydį litais (3 968 475, 09), vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu, pastaroji aritmetinė išraiška keistina į žalos dydį eurais (atitinka 1 149 349, 83 eurų; 3 968475, 09 : 3,45280 (keitimo kursas)).

105XI.

106Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.). Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Tačiau CK 6.210 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, nagrinėjamu atveju yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tuo metu procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia imperatyviai ir vienareikšmiškai nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2248/2014; procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2).

107Administracinėje byloje turimi duomenys įrodo, kad pareiškėjas (apeliantas), prašydamas priteisti jam turtinę žalą, į teismą kreipėsi 2013 m. liepos 8 d. (registruota Vilniaus apygardos administraciniame teisme; I t., b.l. 1), o teisme byla iškelta 2013 m. liepos 19 d. nutartimi (III t., b.l. 16). Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

108XII.

109Tretysis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą nurodė, jog, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas lygiomis dalimis arba atidėtas trims metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerijai skiriami asignavimai priteistai žalai atlyginti yra kelis kartus mažesni negu pareikšti reikalavimai.

110Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

111Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje pasisakyta: teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

112Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas įtvirtino sąlygas, kada gali būti sprendimo įvykdymas atidėtas ar išdėstytas. Be reikalingo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismui taip pat turi būti žinoma šalių turtinė padėtis, o šiuo konkrečiu atveju Teisingumo ministerija kartu su prašymu turėjo pateikti ir atitinkamus įrodymus dėl gaunamų lėšų iš valstybės biudžeto tokio pobūdžio mokėjimams atlikti, bet aiškių minimų duomenų nėra, todėl aptariamas prašymas negali būti tenkinamas.

113Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iškeltus reikalavimus ne visiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktualiais bylai teisės aiškinimo klausimais, dėl ko jo (pirmosios instancijos teismo) sprendimas naikintas.

114Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau minėtos teisės realizavimui suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).

115Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepridėti dokumentai su turėtų išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu, todėl aptariamas prašymas dabartiniu metu negali būti išspręstas.

116Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

117UAB „Meirona“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

118Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti iš dalies.

119Priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, UAB „Meirona“ 1 149 349, 83 eurų žalos atlyginimui ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

120Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Meirona“ (RUAB „Verslo investicijų projektų... 5. Pareiškėjas paaiškino, jog Neringos savivaldybės valdybos 2001 m. vasario... 6. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti solidariai 4 977 800,22... 8. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 9. Atsakovas nurodė, kad neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma,... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartyje... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 13. Departamento nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp Departamento veiksmų ir... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškėjo... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad už neteisėtas statybas... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau –... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 27 d. sprendimu... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Meirona“ ir UAB „Verslo... 22. 2013 m. kovo 7 d. RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ su UAB... 23. 2005 m. gegužės 5 d. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir UAB... 24. Teismas konstatavo, kad LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. priimtame sprendime... 25. III.... 26. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (VII t., b. l. 149–155) prašo panaikinti... 27. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrindu atmesti reikalavimą dėl... 28. 2. UAB „Verslo investicijų projektų centras“, negalėdamas geruoju... 29. 3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad į bylą... 30. 4. Į bylą buvo pateikta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-haus“... 31. 5. Pasisakant dėl turto vertinimo ataskaitoje nurodytų kiemo statinių –... 32. 6. Į bylą buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai 4 361... 33. 7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atsisakė... 34. 8. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad UAB... 35. Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir... 36. Atsakovas nurodo, kad preliminari sutartis nesukuria jokiu mokėjimo prievolių... 37. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (VIII t., b. l.... 38. Inspekcija nurodo, kad teismų praktikoje aiškiai laikomasi pozicijos, jog... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m.... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – žalos atlyginimas bei... 48. Bylos faktinės aplinkybės išsamiai aptartos kitose šio teisės akto dalyse,... 49. Dėl teisinio reguliavimo, taikytino ginčo santykiams, taip pat buvo... 50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 51. Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat... 52. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 53. Tikrinamoje administracinėje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dėl... 54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartyje... 55. V.... 56. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje išdėstyta,... 57. Administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 ir šioje administracinėje byloje... 58. VI.... 59. Iš 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo matyti, kad... 60. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 61. Taigi esant skolininkų daugetui (dviem ir daugiau), kaip ir šiuo atveju,... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje (civilinė byla... 63. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių... 64. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala,... 65. <...>. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi... 66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad... 67. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo administracinės praktikos, kad... 68. Pažymėtina, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose... 69. Solidariosios atsakomybės pripažinimas, šiuo atveju, neprasilenkia su... 70. Pavyzdžiui, Vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 24 d.... 71. VII.... 72. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą... 73. Vyriausiasis administracinis teismas pažymi, jog aktyvus teismo vaidmuo... 74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 75. Bylą apeliacine tvarka paskirta tikrinti teisėjų kolegija nenustatė... 76. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog detaliojo plano organizavimas pradėtas... 77. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijoje... 78. VIII.... 79. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 81. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl... 82. Pareiškėjas, prašydamas priteisti turtinę žalą, nurodo, kad pagrindinę... 83. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, jog minima... 84. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutartyje (civilinė... 85. Teismas neturi pagrindo netikėti buvusiais pareiškėjo ketinimais parduoti... 86. Administracinėje byloje buvo iškelta teisinė abejonė dėl to, ar UAB... 87. Antra vertus, sutinkant, jog nuostoliai buvo patirti atsakovo veiksmais... 88. IX.... 89. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti reikalavimą dėl žalos... 90. Pareiškėjas pateikė įrodymą - UAB „Ober-Haus“ 2008 m. vasario 15 d.... 91. “Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos... 92. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi 2008 m.... 93. Ataskaitoje nurodytos sumos priteisimą įtvirtina iš principo analogiško,... 94. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti... 95. Ataskaitoje Nr. 4220 VAT 2010 RSL KLAI pateikta turto rinkos vertė sudaro... 96. X.... 97. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis... 98. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 99. Tikrinamoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas veikė... 100. Nustatant galutinį priteistiną žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad 2009... 101. Taigi negautų pajamų suma sudaro 4 000 000 Lt. Prie jos turi būti pridėta... 102. 265 973, 22 Lt suma, kaip tiesioginiai nuostoliai, už griovimo darbus. Iš... 103. Realaus pažeistų teisių apgynimo plotmėje būtina pažymėti, jog... 104. Nustačius bei pagrindus galutinį priteistiną žalos dydį litais (3 968 475,... 105. XI.... 106. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog procesinės... 107. Administracinėje byloje turimi duomenys įrodo, kad pareiškėjas... 108. XII.... 109. Tretysis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą... 110. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnyje nurodyta, kad teismo... 111. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje pasisakyta: teismas turi... 112. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas įtvirtino sąlygas, kada gali būti... 113. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 114. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 115. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi... 116. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 117. UAB „Meirona“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 118. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą... 119. Priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės... 120. Sprendimas neskundžiamas....