Byla 2-31/2013
Dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Margiris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4623-104/2012 pagal ieškovo UAB „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui UAB „Margiris“ dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovo UAB „Smulkus urmas“ ieškinį atsakovui UAB „Margiris“ dėl įskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įsiskolinimo priteisimo, kuriuo ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais vienašalius UAB „Margiris“ sandorius dėl įskaitymo: 2011 m. rugsėjo 9 d. 113 439,86 Lt sumai; 2011 m. rugsėjo 9 d. 110 870,34 Lt sumai; 2011 m. rugsėjo 15 d. 8 419,55 Lt sumai; ieškovui iš atsakovo priteisti 173 399,90 Lt už pateiktas prekes pagal Didmeninio prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ), 6 344,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 595 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas taip pat prašė atsakovui UAB „Margiris“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įmonės turto areštą ieškinio reikalavimų sumai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovo UAB „Smulkus urmas“ reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovo UAB „Margiris“ 179 746,33 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudė jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Margiris“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nurodė areštuoti skolininko lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, t.y., 179 746,33 Lt. Leido atsakovui UAB „Margiris“ iš areštuotų lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat areštuotas lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti. Nurodė, kad byloje pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Margiris“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Smulkus urmas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi tikrinti pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o turi vertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

102. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, ar yra grėsmė, jog teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, o apsiribojo tik tuo faktu, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Apeliantas pažymėjo, kad UAB „Margiris“ yra pelningai dirbanti įmonė, todėl nėra pagrindo abejoti šios įmonės galimybėmis įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų paslankus ieškovui. Iš 2012 m. kovo 31 d. įmonės balanso matyti, kad įmonės trumpalaikis turtas sudarė 3 967 790 Lt. Jis, palyginus su 2011 metais, išaugo vienu milijonu. Minėta aplinkybė, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad 179 746,33 Lt reikalavimo suma atsakovui nėra didelė.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Smulkus urmas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, užtikrino ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, laikinąsias apsaugos priemones pritaikė taip, kad nebūtų neproporcingai pažeisti atsakovo interesai. Be to, nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, prieš pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškovas taip pat nesutiko su apelianto argumentais dėl jo geros finansinės padėties. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad pagal apelianto pateiktą balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 469 864 Lt. Be to, atsakovo turtą sudaro transporto priemonės, įrenginiai, kitas ilgalaikis turtas, kuris gali būti nelikvidus ir išieškojimas iš kurio gali būti sudėtingas. Minėtame balanse yra nurodytas 53 606 Lt nepaskirstytas pelnas ir 128 746 Lt nepaskirstyti nuostoliai. Įmonės įstatinis kapitalas lygus 230 000 Lt. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jeigu atsakovui reikalavimo suma yra nedidelė, jis šią sumą gali įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ir prašyti teismo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Margiris“ priklausančio turto ir lėšų areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Pagal CPK144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.

15Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vertinti ne pareikšto reikalavimo pagrįstumą, o grėsmę, kad šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atskirojo skundo argumento, pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje teismas tik nurodė, kad reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, tačiau šių reikalavimų iš esmės nenagrinėjo, todėl šis atskirojo skundo argumentas nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

16Be to, apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareikšto reikalavimo suma jam yra didelė. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareikšto reikalavimo suma yra tik vienas iš kriterijų, kuriuo remdamasis teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės ir dėl šių priemonių masto. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino pareikšto reikalavimo dydį ir nusprendė, kad pareikštiems reikalavimams užtikrinti yra tikslinga taikyti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant atsakovui jį perleisti, įkeisti ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis, tačiau paliekant atsakovui teisę naudotis areštuotu turtu savo veiklai vykdyti. Tik tuo atveju, jeigu atsakovo turto nepakaktų ar jo nebūtų, teismas nurodė areštuoti atsakovo lėšas, bet paliko atsakovui teisę atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo fondo įmokas bei savo lėšas panaudoti ūkinei veiklai vykdyti.

17Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užtikrina teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, tačiau neriboja atsakovo teisės naudotis turimu turtu bei vykdyti veiklą, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai