Byla 2-364/2012
Dėl garantija užtikrintos paskolos dalies grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. K. (L. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7604-590/2011 pagal ieškovės K. S. M. ieškinį atsakovui L. K. dėl garantija užtikrintos paskolos dalies grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė K. S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. K. 670 750 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį apsunkinti ar kitais būdais suvaržyti naudojimąsi, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti tik su ieškove. Savo prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas elgiasi nesąžiningai, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus, atsakovas gali mažinti turimo turto vertę, turtą perleisti ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, teismas areštavo atsakovui L. K. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus už 670 750 Lt sumą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant šio turto ar jo nepakankant, teismas nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.

7Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, pareikšto ieškinio suma (670 750 Lt) fiziniam asmeniui yra didelė, o ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, padarė išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas L. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principus, nes atsakovas neturėjo galimybės pareikšti savo argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti įrodymų, paneigiančių jų taikymo būtinumą bei pateikti prašymą dėl galinčių kilti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismas nepagrįstai ir neproporcingai siekiamam tikslui suvaržė atsakovo teises bei ieškovei suteikė pranašumą, nes šiuo metu vien atsakovas patiria neigiamas pasekmes.
  2. Teismas nenurodė, kokiais kriterijais remiantis jis padarė išvadą, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė ir nesiaiškino atsakovo turtinės padėties. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia įrodymus (duomenis apie atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą), patvirtinančius jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, o ieškinio suma jo atžvilgiu laikytina nedidelė. Pažymi, kad atsakovas turi turto virš 5 mln. Lt, kuris nėra areštuotas ar kitaip apsunkintas, todėl neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
  3. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai. Tarp ieškovės ir UAB „Aravis“ buvo sudaryta paskolos sutartis, o pagal garantinį raštą atsakovas įsipareigojo ieškovei pareikalavus sumokėti tiek, kiek minėta bendrovė neįvykdė prievolių pagal paskolos sutartį. UAB „Aravis“ iškelta bankroto byla ir ieškovė yra pareiškusį finansinį reikalavimą toje byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo interesus gali ginti tik reikšdama finansinį reikalavimą bankroto byloje. Ieškovė nereikalavo iš atsakovo sumokėti ieškinyje nurodytą pinigų sumą, t. y. dėl to nesikreipė į atsakovą. Ieškovės išdėstytos aplinkybės, t. y. kad ji 2011 m. spalio 3 d. išsiuntė atsakovui pareikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies, neatitinka tikrovės.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra gera ir dėl to nekyla būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovo pateikti išrašai iš Registrų centro yra 3-6 metų senumo ir neparodo realios atsakovo turto vertės šiais dienai. Atsakovas, siekdamas įrodyti vidutinę turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę, turėtų atlikti ir pateikti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą arba kitomis priemonėmis įrodyti turto kainą skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo mėnesines pajamas, įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Antstolės sudarytas turto aprašas patvirtina, kad nors atsakovas turi daug nekilnojamojo turto vienetų, tačiau šio turto rinkos vertė yra nedidelė. Be to, atsakovo turto vertė nepašalina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės galimybę laisvai perleisti savo turtą kitiems asmenims.
  2. Teismas nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Antstolis aprašė ir areštavo konkretų atsakovo turtą, taip pat liko neareštuoto atsakovo turto. Atsakovas turi teisė kreiptis į teismą prašydamas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Ieškovė turi teisėtą ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). Kaip teisingai nurodo apeliantas, didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė.

14Teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o pareikšto ieškinio suma 670 750 Lt fiziniams asmeniui laikytina didelė. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jo turtinė padėtis yra gera, jis turi turto, kurio vertė viršija 5 mln. Lt, dėl to neegzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantas pateikė išrašus iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro (38-70 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią skolininko turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Tuo tarpu apelianto pateikti duomenys (išskyrus 2011 m. gruodžio 8 d. nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad apeliantas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą Palangoje) yra 2005 m. - 2009 m. ir juose nurodyta turto vertė gali neatspindėti šiuo metu esančios realios turto vertės. Be to, pateikti duomenys nepatvirtina, kad apeliantas šiuo metu tebėra nurodyto turto savininkas. Apelianto pateikti duomenys apie jo vardu registruotas transporto priemones (VĮ „Regitra“ registracijos liudijimų nuorašai) taip pat neparodo šio turto vertės. Įvertinusi apelianto pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad jie pašalina bet kokią teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo riziką.

15Kaip minėta, kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra ta, kad ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Teismas preliminariai įvertina, ar ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti preliminarią išvadą, jog ieškinys galėtų būti patenkintas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Tačiau preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo. Šis klausimas sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ir elgiasi nesąžiningai, reikšdama ieškinį atsakovui dėl prievolės įvykdymo.

16Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, proporcingumo principais pirmiausia nurodė neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, teismas nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Dėl to nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir nepagrįstai bei neproporcingai suvaržė atsakovo teises. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, aprašė ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą už 671 500 Lt sumą (81-82 b. l.). Apeliantas nepateikė duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės labai varžytų jo veiklą, taigi jos yra proporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

17Apeliantas skunde nurodo, kad jis neturėjo galimybės pareikšti savo argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti įrodymų, paneigiančių jų taikymo būtinumą bei pateikti prašymą dėl galinčių kilti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina. Ar informuoti atsakovą apie ieškovo paduotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendžia kiekvienu atveju įvertinęs faktines aplinkybes. Svarbiausia, jog atsakovui būtų užtikrinta teisė, nesutinkant su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokią nutartį apskųsti ir pateikti savo argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Tokia teise apeliantas pasinaudojo. Jei dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas patiria ar gali patirti nuostolių, jis turi teisę su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo kreiptis į pirmosios instancijos teismą (CPK 146 str.).

18Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (32 b. l.). Remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Remiantis CPK 82 straipsnio 2 dalimi, taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuriuo už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., o iki tol žyminis mokestis už tokio pobūdžio atskiruosius skundus nebuvo mokamas. Statistikos departamento 2011 m. spalio 13 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nauji žyminio mokesčio dydžiai, įsigalioję 2011 m. spalio 1 d., nėra indeksuojami, kol CPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindu nebus paskelbtas vartojimo kainų indeksas apskaičiuotas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatyti žyminis mokestis, įsigaliojimo (CPK 82 str. 2 d.) ir kol tas indeksas nebus didesnis kaip 110 (CPK 82 str. 1 d.).

20Atsakovas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio. Sumokėjęs 139 Lt, jis 39 Lt permokėjo. Remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teisėjų kolegija savo iniciatyva nutaria grąžinti atsakovui 39 Lt permokėto žyminio mokesčio.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Atskirojo skundo netenkinti.

23Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Grąžinti atsakovui L. K. (a.k. ( - ) 39 Lt (trisdešimt devynis litus) už atskirąjį skundą permokėto žyminio mokesčio dalį (2011 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymas)

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė K. S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės... 7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, pareikšto... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovas L. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 13. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali... 14. Teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones... 15. Kaip minėta, kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra... 16. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo,... 17. Apeliantas skunde nurodo, kad jis neturėjo galimybės pareikšti savo... 18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas paduodamas atskirąjį skundą... 20. Atsakovas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio.... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Atskirojo skundo netenkinti.... 23. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti... 24. Grąžinti atsakovui L. K. (a.k. ( - ) 39 Lt (trisdešimt devynis litus) už...