Byla 2A-1619-413/2018
Dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2043-829/2018 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė I. Š. teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. DP-504 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir darbo sutarties su I. Š. nutraukimo“; 2017 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. DP-514 „Dėl darbo santykių pasibaigimo su I. Š. dienos“; grąžinti ieškovę į buvusį darbą, t. y. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. spalio 23 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijoje nagrinėjant darbo bylą Nr. APS-2-23265, ir teisme.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 12.30 val. (pietų metu), Marijampolės savivaldybės administracinio pastato penkto aukšto vestibiulyje, prie liftų, ji susiginčijo su savo sutuoktiniu, kuris taip pat yra atsakovės darbuotojas. Savivaldybės administracijos darbuotojų V. D. ir A. V. tarnybinių pranešimų pagrindu atsakovė pradėjo darbo drausmės pažeidimo tyrimą ir ginčijamu 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. DP-504 atleido ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktuose. Ieškovės nuomone, drausminė nuobauda paskira nepagrįstai, kadangi inkriminuojamo pažeidimo ji nepadarė. Visų pirma, atsakovės darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės neatitiko tikrovės, kadangi ne ieškovė, bet jos sutuoktinis S. Š. panaudojo smurtą ir ieškovę sužalojo, o ji tik gynėsi nuo sutuoktinio; antra, ginčas tarp jos ir sutuoktino vyko ne darbo, o poilsio laiku; trečia, ginčas kilo tarp sutuoktinių, o ne darbuotojų; ketvirta, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (neįrodė), kad ieškovė ginčo metu būtų vartojusi necenzūrinius žodžius ar kitus išsireiškimus, pažeminusi atsakovės darbuotojų garbę bei orumą ar sumenkinusi atsakovės įvaizdį.

103.

11Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove darbo santykiai buvo nutraukti nuo 2017 m. spalio 23 d., atsakovei nustačius, kad ieškovė pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktuose numatytus reikalavimus ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktuose, t. y. garbės ir orumo pažeidimas darbuotojų atžvilgiu darbo vietoje, taip pat kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 13,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

165.

17Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp ieškovės ir jos sutuoktinio S. Š. pietų pertraukos metu Marijampolės savivaldybės administracijos vestibiulyje prie liftų kilo šeiminis konfliktas. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DP-504 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir darbo sutarties su I. Š. nutraukimo“ ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktus (garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo vietoje ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) ir Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktuose (Administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis; valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius) nustatytų reikalavimų pažeidimą. Nesutikdama su atleidimu iš darbo, I. Š. 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovės prašymą (individualų darbo ginčą), 2018 m. sausio 18 d. sprendimu prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

186.

19Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkštus darbo pažeidimas yra priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą šiurkštus darbo pažeidimas yra kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Atsakovė drausminę nuobaudą paskyrė vadovaujantis minėtomis nuostatomis, argumentuodama, kad ieškovė savo veiksmais sukėlusi smurtinio pobūdžio konfliktą, pažeidė darbo vietoje kitų darbuotojų garbę bei orumą, kitas darbuotojo darbo pareigas, t. y. savivaldybės administracijoje vengti triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, darbuotojams elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis, nevartoti necenzūrinių žodžių ir posakių. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikia nustatyti darbuotojo veiksmus, kuriais buvo pažeista kitų darbuotojų garbė bei orumas, taip pat kokie buvo atlikti kiti veiksmai, kuriais buvo pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

207.

21Teismas nurodė, kad ieškovės elgesys 2017 m. rugsėjo 21 d. darbovietėje įvykusio konflikto metu vienareikšmiškai neatitiko Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad valstybės tarnautojai turi vengti triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, turi elgtis vieni su kitais pagarbiai, taip pat draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius bei posakius. Nors ieškovė teigė neišsakiusi S. Š. atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių, iš bylos įrodymų viseto teismas sprendė, kad jos išsakyti žodžiai laikytini necenzūriniais, kadangi buvo netinkamai išsakyti, nepadorūs ir neetiški. Tokiu būdu ieškovės žodžiais ir veiksmais buvo pažeistos savivaldybės darbuotojo S. Š. konstitucinės teisės į žmogaus asmens neliečiamumą ir garbę (Konstitucijos 21 straipsnis, DK 58 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktai). Teismas sutiko su atsakove, kad toks ieškovės elgesys diskreditavo Marijampolės savivaldybės administracijos vardą bei įvaizdį, kuriai svarbu išlaikyti nepriekaištingą institucijos reputaciją, sukurti palankią darbo atmosferą, užkirsti tokių konfliktų galimybę ateityje (DK 30 straipsnis).

228.

23Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pažeidimas buvo padarytas ne darbo vietoje. Pažymėjo, kad 2005 m. liepos 27 d. darbo sutartimi Nr. 664 ieškovė ir atsakovė susitarė dėl darbovietės – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas „darbovietės“ ir „darbo vietos“ sąvokas, yra nurodęs, kad DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Nors kalbos atžvilgiu šios sąvokos yra tapačios, tačiau neretai darbovietė suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija), o darbo vieta – siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. Darbovietės ar darbo vietos (struktūrinio padalinio) nurodymas yra alternatyva. Ieškovė nurodė, kad jos darbo vieta yra pirmame aukšte, o konfliktas įvyko penktame aukšte vestibiulyje prie liftų – bendro naudojimo patalpose. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas sprendė, kad pažeidimas buvo padarytas ieškovės darbo vietoje. Be to, kaip nurodė teismas, ir pertraukos metu būnant darbo vietoje, galima taip pat pažeisti vidaus tvarkos taisykles.

249.

25Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra svarbu, dėl kieno kaltės kilo konfliktas. Panaudodama smurtą kito darbuotojo atžvilgiu, ieškovė padarė pažeidimą, kurį galima kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pažeidimą. Remdamasis liudytojų paaiškinimais, teismas nustatė, kad sutuoktinių konfliktas truko ne kelias akimirkas, tačiau didesnę pietų pertraukos dalį. Pažymėjo, kad tą dieną vyko išankstinis balsavimas, žmonės ateidavo į savivaldybės penktą aukštą pasiimti balsavimo biuletenių. Taigi, triukšmą galėjo girdėti ne tik įstaigos darbuotojai, bet ir tretieji asmenys. Nors ieškovė teigė, kad viršininkai jos nemėgo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

2610.

27Teismas sprendė, kad naudodama fizinį smurtą S. Š. atžvilgiu kitų darbuotojų akivaizdoje ir paskleisdama neetiškus žodžius bei frazes, kurie nėra susiję su darbo santykiais, ieškovė padarė šiurkštų drausmės pažeidimą. Pažymėjo, kad skiriant ieškovei drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, t. y. kad ji panaudojo fizinį smurtą prieš S. Š., tuo pažeisdama S. Š. Konstitucijoje įtvirtintas fundamentalias žmogaus teises, kad savo veiksmais sukėlė V. D. ir A. V. bei V. D. neigiamas emocijas. Darbo drausmės pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia, t. y. atlikti impulsyvūs smūgiai ir išsakyti įvairūs neetiški žodžiai bei frazės. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė anksčiau jau buvo įspėta žodžiu už panašaus pobūdžio pažeidimą. Drausmės pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ir Marijampolės administracijos savivaldybei – dėl sklindančių kalbų apie įvykusį konfliktą buvo sumenkintas įstaigos vardas bei įvaizdis. Smurtas darbo vietoje bendradarbių atžvilgiu negali būti pateisinamas jokiomis priežastimis. Švelnesnės nuobaudos taikymas ieškovės atžvilgiu neatitiktų drausminės atsakomybės esmės ir tikslų – darbuotojo smurtavimas ir neprognozuojamas elgesys sąlygoja nenormalią darbo atmosferą, kitų darbuotojų baimę, sudaro prielaidas savivaliavimui, sukuria nebaudžiamumo iliuziją, o tai nesuderinama su DK nustatytu darbo teisinių santykių reglamentavimu.

28III.

29Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3011.

31Apeliaciniu skundu ieškovė I. Š. prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

321.1.

33Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Ginčo įvykis prasidėjo apeliantei su sutuoktiniu būnant lifte, o ne prie liftų, kai apeliantės sutuoktinis norėdamas išeiti iš lifto, kaip jis pats nurodė duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, brovėsi pro apeliantę, kuri stovėjo lifte prie durų. Atsakydamas į apeliantės atstovo klausimus jos sutuoktinis nurodė, jog besibraudamas pro apeliantę ją nustūmė, be to, bestumdamas apeliantę ranka galėjo jai pataikyti į veidą. Po smūgio į veidą apeliantei buvo prakirsta lūpa ir nuo nosies numušti akiniai. Be to, apeliantės sutuoktinis smogė jai į krūtinę, tokiu būdu sumušdamas krūtinę. Apeliantė su sutuoktiniu besistumdydami išėjo iš lifto tik tada, kai apeliantė aklai gynėsi nuo sutuoktinio naudojamo smurto, jį stumdama nuo savęs, kadangi be akinių iš esmės nieko nematė. Besiginant nuo sutuoktinio, apeliantei buvo sužaloti ir rankų pirštai. Šią faktinę aplinkybę patvirtina pateiktos į bylą nuotraukos, kurios padarytos apeliantės telefonu. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, apeliantės sutuoktinis patvirtino, kad ginčo dienos vakare, grįžusi po darbo apeliantė sutuoktiniui skundėsi, kad jis ją sužalojo.

341.2.

35Teismas savo sprendime klaidingai interpretavo liudytojo S. Š. paaiškinimus. Nė vienas liudytojas nepatvirtino S. Š. parodymų, kad jis ginčo įvykio metu rankose turėjo lituoklį ir foliją, todėl ši faktinė aplinkybė liko neįrodyta. Apeliantė nuosekliai įrodinėjo, jog jos sutuoktinis ginčo įvykio metu rankose nieko neturėjo, t. y. nei lituoklio, nei folijos, nes būtent abiem rankomis jis lifte stūmė apeliantę ir sudavė jai smūgius į veidą bei krūtinę, tačiau liudytoju apklaustas S. Š. elgdamasis nesąžiningai ir nurodydamas, kad ginčo įvykio metu rankose laikė lituoklį, iš pradžių suklaidino atsakovę, po to darbo ginčų komisiją, o galiausiai ir pirmosios instancijos teismą.

361.3.

37Teismas netyrė darbo byloje esančių nuotraukų, kurios padarytos iš karto po apeliantės sužalojimo, ir nieko dėl jų nepasisakė. Ginčo įvykio metu apeliantei padaryti sužalojimai buvo lengvo pobūdžio, todėl jai nebuvo poreikio dėl jų kreiptis pas gydytojus. Į policiją dėl ginčo įvykio metu patirto smurto apeliantė nesikreipė dėl to, kad bijojo, jog kreipusis į policiją ar atsakovę, darbdaviui bus pagrindas atleisti jos sutuoktinį iš darbo. Apeliantės šeimos finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl toks apeliantės sprendimas yra logiškas ir suprantamas.

381.4.

39Niekuo nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, kad ginčo įvykio metu apeliantės veiksmai buvo smurtiniai, įžeidžiantys ir neetiški. Žodžių „pijokas“ ir „alkoholikas“ reikšmė yra girtuoklis, t. y. žmogus linkęs į alkoholį. Apeliantės sutuoktinis yra būtent toks žmogus. Taigi, iš karto po ginčo įvykio sutuoktinio atžvilgiu apeliantės galimai vartotų žodžių turinys buvo priimtinas, kas neatitinka necenzūrinių žodžių sąvokos, pripažįstamos bendrinėje lietuvių kalboje.

401.5.

41Ginčo atveju pats apeliantės sutuoktinis įžeidė jos garbę ir orumą, prie kitų asmenų apeliantę pavadinęs „nesveika“ ir nurodęs, kad apeliantei „gydytis reikia“. Šią faktinę aplinkybę apeliantės sutuoktinis nurodė paaiškinime ir patvirtino duodamas parodymus darbo ginčų komisijoje bei pirmosios instancijos teisme. Faktinę aplinkybę, kad panašaus pobūdžio konfliktų apeliantės sutuoktinis nesureikšmina, jis nurodė duodamas paaiškinimus tiek darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme.

421.6.

43Ginčo atveju ne apeliantės, o jos sutuoktinio elgesys diskreditavo Marijampolės savivaldybės administracijos vardą bei įvaizdį. Tik dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, šališkai įvertinus ginčo įvykio aplinkybes, apeliantė yra priversta įrodinėti, kad ne ji kalta dėl ginčo įvykio ir kad būtent ieškovė ginčo įvykio metu patyrė sutuoktinio smurtinius veiksmus, buvo sužalota ir prie kitų atsakovės darbuotojų įžeista.

441.7.

45Apeliantė per 12 metų darbo laikotarpį pas atsakovę tinkamai atliko savo pareigas ir laikėsi nustatytos darbo tvarkos. Per minėtą laiką viena pilietė išreiškė savo subjektyvų nepasitenkinimą apeliantės darbu, tačiau atsakovė, objektyviai įvertinusi visas ginčytinos situacijos aplinkybes, nenustatė, kad apeliantė būtų netinkamai atlikusi savo darbo pareigas ar pažeidusi darbo drausmę, kadangi atlikus tyrimą dėl gauto skundo, apeliantei drausminė nuobauda nebuvo paskirta. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, dirbdama atsakovės įstaigoje ieškovė dėl savo kaltės niekada nebuvo sukėlusi nė vieno konflikto.

461.8.

47Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad drausmės pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Marijampolės administracijos savivaldybei. Teismas apeliantę įvardijo kaip neprognozuojamą asmenį, kurio elgesys yra neprognozuojamas, nors jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji yra psichiškai nestabili, ginčo byloje nėra. Ginčo byloje nepateikta pakankamai įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių apeliantės neteisėtus veiksmus, ginčo įvykio metu tiesiogiai pažeidusius jos sutuoktinio konstitucines teises. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė ginčo įvykio metu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

4812.

49Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Marijampolės miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, 2018 m. gegužės 15 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

502.1.

51Ieškovė neteisingai nurodo, kad nesmurtavo prieš atsakovės Informatikos ir informacijos skyriaus vedėją S. Š. ir nevartojo žeminančių posakių bei netriukšmavo, kadangi net trys atsakovės darbuotojai patvirtino šį faktą buvus. Be to, minėta aplinkybė buvo nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau-Komisija) nagrinėjamoje darbo byloje Nr. APS-2-23265 ir patvirtinta liudytojų parodymais.

522.2.

53Atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą supažindinti darbuotoją su lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas, todėl ieškovės darbo pareigų netinkamas atlikimas, pažeidžiant lokaliniuose teisės aktuose nustatytas normas, gali būti kvalifikuojamas kaip kalti veiksmai ir gali būti drausminės atsakomybės pagrindu. Iš nustatytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad ieškovė veikė tyčia. Tai patvirtina ir S. Š. paaiškinime pateikta informacija, kad ieškovei atėjus aiškintis asmeninių santykių, jis jai liepė išeiti ir nuėjo pasišildyti pietų, grįžęs į kabinetą pamatė, kad ieškovė vėl atėjusi, todėl greitai užsidarė kabineto duris ir užsirakino. Kai papietavęs išėjo iš kabineto, prie jo priėjusi ieškovė vėl pradėjo konfliktą, o tai rodo ieškovės sąmoningus veiksmus veikiant tyčia. Todėl ieškovės kaltė šioje situacijoje akivaizdi. Iškeldama savo asmeninius interesus bei negerbdama darbo aplinkoje esančių kolegų, ieškovė tyčia jų atžvilgiu elgėsi nepagarbiai. Ieškovės sukeltas konfliktas nėra pirmas, ji sistemingai darė panašaus pobūdžio darbuotojo pareigų pažeidimus, dėl ko ne vieną kartą buvo įspėta žodžiu.

542.3.

55Tai, kad ieškovė sąmoningai kelia konfliktinę situaciją darbo vietoje, taip pažeisdama kitų darbuotojų teises ir darbdavio interesus, rodo jos abejingumą ir darbdavio interesų nepaisymą. Įvertinus teismų praktiką, aktualias ginčo vertinimui teisės aktų nuostatas bei padaryto darbo drausmės pažeidimo pobūdį, ieškovei skirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytam šiurkščiam darbuotojo darbo pareigų pažeidimui.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5813. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

59Dėl faktinių bylos aplinkybių

6014. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005 m. liepos 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. 664, pagal kurią ieškovė nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Marijampolės savivaldybės administracijoje Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriuje vyresniosios socialinės darbuotojos pareigose (t. 1, b. l. 54-57). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 25 d. įteikė ieškovei pranešimą Nr. AL-3058 apie galimą darbo drausmės pažeidimą, numatytą Vidaus tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktuose ir LR darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte, ir paprašė pateikti rašytinį paaiškinimą iki 2017 m. spalio 2 d. (t. 1, b. l. 60). Atlikęs pažeidimo tyrimą, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. DP-504 „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir darbo sutarties su I. Š. nutraukimo“ atleido ieškovę iš darbo nuo 2017 m. spalio 17 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktus (garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo vietoje ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) (t. 1, b. l. 66). Atsakovės 2017 m. spalio 23 d. įsakymu „Dėl darbo santykių pasibaigimo su I. Š. dienos“ pakeista ieškovės atleidimo iš darbo diena į 2017 m. spalio 23 d. – pirmąją darbuotojos darbo dieną po laikinojo nedarbingumo (t. 1, b. l. 67). Išnagrinėjusi ieškovės I. Š. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 74-80).

61Dėl atleidimo iš darbo darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas

6215. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, šiurkščiu darbo pažeidimu gali būti laikomas priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, šiurkščiu darbo pažeidimu pripažįstami ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

6316. Šios nutarties 14 pastraipoje minėta, kad darbo sutartis su ieškovė buvo nutraukta vadovaujantis nutarties 15 pastraipoje aptartais darbo santykių pasibaigimo teisiniais pagrindais, t. y. ieškovei pažeidus kitų atsakovės darbuotojų garbę ir orumą, taip pat atlikus veiksmus, kuriuos darbdavys (atsakovė), vadovaudamasis Vidaus darbo tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktais, laikė šiurkščiai pažeidžiančiais darbuotojo darbo pareigas.

6417. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). Orumas –moralinės sąmonės sąvoka, reiškianti asmenybės vertingumą. Orumas reguliuoja visuomenės požiūrį į tą asmenį, reikalaudamas jį gerbti, pripažinti jo teises. Garbė – visuomenės pripažįstama pagarba asmeniui už nuopelnus, šlovė, geras vardas (Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 2000, p. 164) Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001).

6518. Pagal DK 30 straipsnį, reglamentuojantį darbuotojų garbės ir orumo gynimą, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar jų grupės garbę, orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

6613.

67Darbo teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti ar atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007).

6814.

69Bylos duomenimis nustatyta (ir dėl to byloje ginčo nėra), kad 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp ieškovės ir jos sutuoktinio (tos pačios savivaldybės darbuotojo) S. Š. pietų pertraukos metu Marijampolės savivaldybės administracijoje, penkto aukšto vestibiulyje prie liftų kilo šeiminis konfliktas. Šio konflikto metu, pasak paties S. Š. ir tiesiogiai ieškovės veiksmus mačiusių liudytojų V. D. bei A. V. paaiškinimų, ieškovė rankomis mušė per veidą S. Š. ir liudytojų akivaizdoje išvadino jį necenzūriniais ir neetiškais žodžiais: „pijoku, alkoholiku, merginoms kruizus perkančiu, o šeimai pinigų neduodančiu asmeniu“. Iš ieškovės, liudytojų S. Š. ir V. D. paaiškinimų matyti, kad konflikto iniciatorė buvo I. Š., nes būtent ieškovė per pietus atėjo į S. Š. kabinetą aiškintis asmeninių santykių. Nepavykus to padaryti sutuoktinio kabinete, vėliau jų konfliktas persikėlė į viešąją erdvę – savivaldybės penkto aukšto vestibiulį, kuriame konfliktą tiesiogiai matė minėti savivaldybės darbuotojai V. D. ir A. V..

7015.

71Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu patvirtintose atsakovės Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis (56 punktas). Valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius (57 punktas) (t. 1, b. l. 46-49).

7223.

73Šios nutarties 14 pastraipoje aptarti ieškovės veiksmai, jų pobūdis ir vieta akivaizdžiai prieštarauja paminėtoms darbdavio lokalinio teisės akto atitinkamoms nuostatoms, neatitinka geros moralės principų ir žemina kito asmens garbę bei orumą, todėl atsakovė pagrįstai kvalifikavo ieškovės veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

7424.

75Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo, yra konstatavęs, kad darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2014).

7625.

77Paminėtos kasacinio teismo nutarties kontekste aktuali yra ieškovės pozicija dėl ginčo įvykio, kurios ji laikėsi darbdaviui tiriant darbo drausmės pažeidimą, o taip pat vėliau bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir teisme. Tiek savo rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 64), tiek nagrinėjant bylą ikiteismine ir teismine tvarka ieškovė nesigailėjo dėl padaryto pažeidimo, jo nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad ji yra nekalta.

7816.

79Todėl atsakovė, atsižvelgdama į darbo drausmės pažeidimo pobūdį ir ieškovės elgesį, turėjo pagrįstą pagrindą atleisti ieškovę iš darbo vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 7 punkto nuostatomis (DK 30 straipsnis).

8017.

81Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius dėl savigynos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu asmuo ir naudoja savigyną, jo pareiga gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų išlieka (CK 1.139 straipsnio 3 dalis). Ginčijamu atveju nustatyti ieškovės veiksmai tokios išvados daryti neleidžia.

82Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

8318.

84Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad priimdamas sprendimą teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kad teismas tyrė ir vertino tik vienos ginčo šalies – atsakovės įrodymus, tačiau nesiaiškino ir netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių ir įrodymų.

8519.

86Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

8720.

88Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kuriais įrodymais teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ir aiškiai yra atskleistas šių įrodymų turinys ir nurodyti motyvai, kodėl teismas nesivadovauja ieškovės argumentais ir juos atmeta. Byloje esančius įrodymus (liudytojų S. Š., A. V., V. D. paaiškinimus raštu ir duotus teisme, V. D., Z. A. paaiškinimus teisme) vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai dėl neištirtų ieškovės į bylą pateiktų įrodymų (fotonuotraukų), liudijančių jos sužalojimą (t. 1, b. l. 69-72), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios ir neleidžia spręsti, ar jose atvaizduoti sužalojimai yra padaryti ieškovei, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie galėjo atsirasti, kas juos padarė. Be to, minėti duomenys nepaneigia byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių apie ieškovės netinkamus ir nepateisinamus veiksmus darbo vietoje (darbovietėje).

8921.

90Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra aptartos esminės, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbios aplinkybės, nurodytos šiai bylai išnagrinėti aktualios teisės normos bei teismų praktika, pateikti teismo padarytų išvadų motyvai, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį ir nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

9122.

92Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

93Dėl bylos procesinės baigties

9426.

95Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti 2018 m. gegužės 15 d. teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

96Dėl bylinėjimosi išlaidų

9727.

98Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovei nepateikus duomenų apie turėtas išlaidas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

99Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

100Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

101Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė I. Š. teismui pateiktu ieškiniu prašė panaikinti atsakovės... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d., apie 12.30 val. (pietų metu),... 10. 3.... 11. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove darbo santykiai buvo... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. gegužės 15 d.... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp ieškovės ir jos sutuoktinio... 18. 6.... 19. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkštus darbo pažeidimas yra... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad ieškovės elgesys 2017 m. rugsėjo 21 d. darbovietėje... 22. 8.... 23. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pažeidimas buvo padarytas ne... 24. 9.... 25. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra svarbu, dėl kieno kaltės kilo... 26. 10.... 27. Teismas sprendė, kad naudodama fizinį smurtą S. Š. atžvilgiu kitų... 28. III.... 29. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniu skundu ieškovė I. Š. prašo Marijampolės apylinkės teismo... 32. 1.1.... 33. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Ginčo įvykis... 34. 1.2.... 35. Teismas savo sprendime klaidingai interpretavo liudytojo S. Š. paaiškinimus.... 36. 1.3.... 37. Teismas netyrė darbo byloje esančių nuotraukų, kurios padarytos iš karto... 38. 1.4.... 39. Niekuo nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, kad ginčo įvykio metu... 40. 1.5.... 41. Ginčo atveju pats apeliantės sutuoktinis įžeidė jos garbę ir orumą, prie... 42. 1.6.... 43. Ginčo atveju ne apeliantės, o jos sutuoktinio elgesys diskreditavo... 44. 1.7.... 45. Apeliantė per 12 metų darbo laikotarpį pas atsakovę tinkamai atliko savo... 46. 1.8.... 47. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad drausmės pažeidimas sukėlė neigiamas... 48. 12.... 49. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Marijampolės miesto savivaldybės... 50. 2.1.... 51. Ieškovė neteisingai nurodo, kad nesmurtavo prieš atsakovės Informatikos ir... 52. 2.2.... 53. Atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą supažindinti darbuotoją su... 54. 2.3.... 55. Tai, kad ieškovė sąmoningai kelia konfliktinę situaciją darbo vietoje,... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 59. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 60. 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2005 m. liepos 27 d. sudarė darbo... 61. Dėl atleidimo iš darbo darbuotojui vieną kartą šiurkščiai pažeidus... 62. 15. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo... 63. 16. Šios nutarties 14 pastraipoje minėta, kad darbo sutartis su ieškovė... 64. 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus... 65. 18. Pagal DK 30 straipsnį, reglamentuojantį darbuotojų garbės ir orumo... 66. 13.... 67. Darbo teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai,... 68. 14.... 69. Bylos duomenimis nustatyta (ir dėl to byloje ginčo nėra), kad 2017 m.... 70. 15.... 71. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29... 72. 23.... 73. Šios nutarties 14 pastraipoje aptarti ieškovės veiksmai, jų pobūdis ir... 74. 24.... 75. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos rūšies parinkimo,... 76. 25.... 77. Paminėtos kasacinio teismo nutarties kontekste aktuali yra ieškovės pozicija... 78. 16.... 79. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į darbo drausmės pažeidimo pobūdį ir... 80. 17.... 81. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus... 82. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo... 83. 18.... 84. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad priimdamas... 85. 19.... 86. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 87. 20.... 88. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo... 89. 21.... 90. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 91. 22.... 92. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam... 93. Dėl bylos procesinės baigties... 94. 26.... 95. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 96. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 97. 27.... 98. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 99. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 100. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 15 d.... 101. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....