Byla 2A-132/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant vertėjai Žanai Tadorovskajai, ieškovams I. L. ir S. L., jų atstovui advokatui Albertui Pocevičiui, atsakovo atstovui advokatui Linui Cirtautui, trečiajam asmeniui I. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. (pagal asmens tapatybės kortelę – I.) L. ir S. L. bei atsakovo akcinės bendrovės „Plasta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-55-578/2009 pagal ieškovų J. L. ir S. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Plasta“, tretysis asmuo I. S., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3), prašydami priteisti iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis 1 000 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad jų sūnus J. L. žuvo 2005-04-19 7.40 val. nelaimingo atsitikimo metu, dirbdamas atsakovo įmonėje. Mirties priežastis buvo netinkami atsakovo organizaciniai veiksmai gamyboje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tretysis asmuo I. S. nuspaudė aglomeratoriaus paleidimo mygtuką, neįsitikinęs, jog J. L. yra išlipęs iš įrenginio. Ieškovų santykiai su sūnumi buvo geri, jis buvo vienintelis ieškovų vaikas; ketino paduoti pareiškimus santuokai. Po sūnaus mirties pablogėjo ieškovės sveikata – pakilęs kraujo spaudimas, skundžiasi širdies skausmais, vartoja vaistus, kankina nemiga, nuolat verkia; ieškovai išėjo iš darbo, nes nebegali dirbti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė iš atsakovo ieškovams po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat valstybei – 3 000 Lt žyminio mokesčio ir 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog bylos duomenimis, 2005-04-19 atsakovo darbuotojas, ieškovų sūnus J. L. įlipo į aglomeratorių pakeisti nusidėvėjusių peilių ir, esant neatjungtai įtampai nustatyta tvarka, įvykus nelaimingam atsitikimui, buvo mirtinai traumuotas (t. 1, b. l. 4-9, 16-18). Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad J. L. mirtis įvyko nuo daugybinių viso kūno (galvos, kairės rankos, abiejų blauzdų ir dešinės pėdos) kirstinių žaizdų su audinių sutraiškymu ir suplėšymu bei ūmiu nukraujavimu (t. 1, b. l. 11-15). Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, panaikinęs Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, pripažino kaltu I. S. padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d., ir nuteisė jį laisvės atėmimu dvejiems metams ir 6 mėnesiams. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo žmogus, sąlygojo ir saugos taisyklių nesilaikymas, administracinių-organizacinių priemonių trūkumas bei nepakankama jų kontrolė, tačiau tai nebuvo pagrindine įvykusių pasekmių – įrenginių derintojo J. L. mirties priežastimi.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens I. S. kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, todėl pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį atsakovas, kaip samdantis darbuotojus asmuo, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, kad atsižvelgiant į žuvusiojo ir jo tėvų santykius, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo tėvai (CK 6.284 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių artimus, draugiškus santykius tarp ieškovų ir jų žuvusio sūnaus, o aplinkybė, jog 28 metų sūnus pusę metų iki mirties nebegyveno su tėvais, nesudaro pagrindo abejoti buvusiais gerais ieškovų ir jų sūnaus santykiais. Teismas konstatavo, kad ieškovai, kaip žuvusiojo tėvai, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

8Neturtinės žalos (CK 6.250str. 1 d.) atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Vertinant ieškovų sūnaus mirtį, teismas atkreipė dėmesį į jauną žuvusiojo amžių bei aplinkybę, kad jis buvo vienintelis ieškovų vaikas, todėl ieškovai neteko ne tik vienintelio savo vaiko, bet ir galimybės sulaukti anūkų. Ieškovų sūnaus mirtis buvo ypatingai žiauri, todėl akivaizdu, kad sūnaus netektis ieškovams sukėlė ypač didelį dvasinį sukrėtimą, stiprius neigiamus išgyvenimus, kurie tęsiasi iki šiol. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį nėra gera: , padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie sveikatos sutrikimus, atsiradusius dėl sūnaus netekties, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera: pagal atsakovo 2009-10-20 balansą, jo turtas sudaro 46 895 957 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 13 414 818Lt (t. 1, b. l. 179-180), 2009 metais atsakovas patyrė virš trijų milijonų litų nuostolių (t. 1, b. l. 178), tačiau tai negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovas gera valia išmokėjo ieškovams 23 094,61 Lt, kuriuos sudarė žuvusiojo laidojimo ir gedulingų pietų išlaidos, pašalpos ieškovams, išlaidos už paminklą bei tvorelę (t. 1, b. l. 57-74). Teismo nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį, neturi reikšmės, jog VSDFV Vilniaus skyrius dėl J. L. žūties išmokėjo ieškovams po 49 500Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (t. 1, b. l. 107). Teismas konstatavo, jog, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), iš atsakovo ieškovų naudai priteistina po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

9Teismo teigimu, kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 3 000 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovai yra atleisti (CPK 83str. 1 d. 3 p.), ir 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškinį iš esmės tenkinant (ieškovams priteistinas neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo), atsakovui nepriteistina jo turėtų advokato pagalbos išlaidų dalis.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir papildomai priteisti ieškovams lygiomis dalimis 900 000 Lt neturtinės žalos (t. 2, b. l. 25-30). Nurodo, kad tarp jų ir žuvusio sūnaus buvo glaudus ryšys, jie sunkiai išgyveno dėl sūnaus mirties, o jų dvasinius sukrėtimus dar labiau apsunkino ta aplinkybė, kad sūnaus mirtis buvo itin žiauri ir skausminga. Žuvo jų vienintelis sūnus, o daugiau vaikų ieškovai negalės susilaukti dėl savo amžiaus. Jie patyrė emocinį skausmą, didžiulius dvasinius išgyvenimus ir kančias, emocinę depresiją, kurie tęsiasi iki šiol, sutriko jų miegas, poilsis, jaučiasi vieniši. Nors, ieškovų teigimu, Lietuvos teismų praktikoje nebuvo išnagrinėta bylų, kuriose būtų panašios faktinės aplinkybės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 50 000 Lt iki 200 000 Lt. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, kadangi jo 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas nėra tinkamai patvirtinti, todėl teismas turėjo vadovautis ieškovų pateiktu 2009 m. atsakovo balansu, gautu iš VĮ „Registrų centras“, be to, atsakovo pelnas ir nuostoliai neapibūdina jo finansinės padėties, o skirtumas tarp atsakovo turto ir įsipareigojimų sudaro 32 684 922 Lt. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, neturi reikšmės tai, kad atsakovas išmokėjo ieškovams 23 094,61 Lt, kurie atlygino turtinę žalą.

13Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 1-4). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Pagal CK 6.284 straipsnį pilnamečiai žuvusiojo šeimos nariai, nepaisant darbingumo, turi teisę į žalos atlyginimą, jei jų santykiai su žuvusiuoju buvo ypatingai artimi ir glaudūs. Žuvusysis kurį laiką nebegyveno su tėvais, nuosavybės teise turėjo kitą butą ir gyveno faktiniuose šeimos santykiuose su moterimi – tai įrodo, kad nuolatiniai ir pastovūs šeimos santykiai buvo nutrūkę.

152. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nukentėjusiojo didelį neatsargumą dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo (CK 6.282 str.). 2005-06-06 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 7 konstatuota, kad pats J. L. pažeidė Įrenginių derintojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 03-04, t. y. prieš pradėdamas keisti aglomeratoriaus peilius, neįsitikino, ar įrenginys yra atjungtas nuo elektros tinklo. Nukentėjusiojo amžius (28 m.) ir patirtis (8 metus dirbo pas atsakovą) buvo pakankami, kad jis galėtų adekvačiai įvertinti situaciją, keičiant peilius, neatjungus įrenginio nuo elektros energijos.

163. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neįvertino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškovams išmokėtų 49 500 Lt dydžio vienkartinių draudimo išmokų, kurios turėtų būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir mažinama priteistina neturtinė žala.

174. Pagal suformuotą teismų praktiką, gyvybės atėmimo bylose priteistina mažesnė neturtinė žala artimiesiems nei priteisė pirmosios instancijos teismas.

185. Į ieškovo geranoriškai atsakovams sumokėtą 23 094 Lt sumą turėtų būti ne abstrakčiai atsižvelgiama, o šia suma mažinamas priteistinas neturtinės žalos dydis.

196. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovų ieškinys tenkintas tik iš dalies, t. y. priteista tik 10 procentų jų reikalautos neturtinės žalos, todėl pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį turi būti priteista iš ieškovų atsakovui 90 procentų jo turėtų advokato pagalbos išlaidų – 2 070 Lt.

20Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika patvirtina, kad analogiškose bylose priteistinas žalos dydis yra ne po 500 000 Lt, o svyruoja nuo 20 000 Lt iki 70 000 Lt, be to, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytose bylose priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 5 000 Lt iki 30 000 Lt. Nors ieškovai nesutinka su atsakovo 2009-09-30 tarpiniu balansu, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, tačiau jis pasirašytas įmonės vadovo bei atspindi įmonės finansinę padėtį, be to, iš su atsiliepimu pateikiamo 2009 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, jog atsakovas 2009 m. patyrė 6 080 146 Lt nuostolių, daugiau nei 5,5 mln. litų sumažėjo jo turtas. Preliminariais duomenimis, įmonė patyrė apie 2 mln. litų nuostolį ir 2010 metais. Taigi atsakovo finansinė padėtis nėra gera.

21Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 14-20). Nurodo šiuos argumentus:

221. Fizinio asmens mirties atveju, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir mirusiojo tėvai, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo glaudūs ir artimi. Byloje nėra duomenų, paneigiančių draugiškus tėvų ir žuvusio sūnaus santykius, kuris buvo vienintelis ieškovų vaikas. Aplinkybė, kad būdamas 28 metų amžiaus sūnus tik pusę metų iki mirties nebegyveno su tėvais, patvirtina glaudžius jų ryšius.

232. Vertinant nukentėjusiojo kaltę, būtina atsižvelgti į Darbuotojų saugos ir sveikatos 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Pastabose prie nelaimingo atsitikimo akto Nr. 7 taip pat nurodyta, jog mažai tikėtina, kad operatorius J. L. pradėjo aglomeratoriaus peilių keitimą, neišjungus jėgos spintos kirtiklio. Savaiminis aglomeratoriaus variklio įsijungimas negalimas netgi prie įjungto pagrindinio elektros spintos kirtiklio, todėl yra pagrindo teigti, kad aglomeratoriaus variklį paleido asmuo iš valdymo punkto. Vilniaus apygardos teismo 2008-03-17 nuosprendžiu I. S. pripažintas kaltu dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl neatsargaus J. L. gyvybės atėmimo. Taigi žuvusiojo kaltė nėra nustatyta.

243. Priešingai nei teigia atsakovas, socialinio draudimo išmokos nėra įskaitomos į neturtinės žalos atlyginimą, nes Socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam. Todėl atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą, nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo.

254. Vertinant atsakovo nurodytą teismų praktiką, pažymėtina, kad precedentai taikomi tik bylose, kurių faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos, o atsakovo nurodytos bylos šių kriterijų neatitinka.

265. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis neturėtų viršyti 3 420 Lt, tačiau pagal Rekomendacijų kriterijus, ir jos - aiškiai per didelės.

27Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 12-13) jame nurodytais argumentais.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo skundas iš dalies tenkintinas.

30Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

31CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia kito pažeidimą. Teismo sprendimas turi būti priimamas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str. 2 d.).

32Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

33Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, susijusias su ieškovų teise į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neįvertino reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė įstatymą, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

34Nagrinėjamu atveju apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovų sūnus J. L. buvo mirtinai sužalotas darbo metu, darbo vietoje. Trečiasis asmuo I. S. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d., dėl ieškovų sūnaus žuvimo; be to, nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo žmogus, sąlygojo ir saugos taisyklių nesilaikymas, administracinių-organizacinių priemonių trūkumas bei nepakankama jų kontrolė darbo vietoje, tačiau tai nebuvo pagrindine įvykusių pasekmių – įrenginių derintojo mirties priežastimi.

35

36 Dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą

37Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir, jeigu tokios žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai preziumuojamas ir neturtinės žalos faktas. Nagrinėjamu atveju žala ieškovams buvo padaryta nusikaltimu, taip pat ji susijusi su asmens gyvybės atėmimu, o pagal CK 6.250 straipsnio antrąją dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje; Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama tokio teisinio reglamentavio, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir gautų tą atlyginimą, o Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007, 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005).

39CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju; tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas.

40Taigi teismas, spręsdamas dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, turėjo pagrindo teigti, kad įrodinėjant, ar santykiai tarp ieškovų bei jų žuvusio sūnaus iki jo mirties buvo glaudūs, artimi, turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų ir kad darytina išvada, jog šiems asmenims padaryta neturtinė žala. Beje, asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę įrodyti privalo (CPK 178 str.), tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių minėtą ieškovų ryšį su sūnumi, apie ką teisingai nurodė apygardos teismas; tokių įrodymų nepateikė atsakovas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str., 314 str.).

41Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris lėmė jų sūnaus žūtį, ir neturtinė žala jiems, netekus sūnaus, turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žuvusysis juos išlaikė, ar pusę metų iki žūties gyveno skyrium, o atsakovo skundo argumentai nepaneigė nurodytų išvadų.

42

43Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

44Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nagrinėjamu atveju neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos dydžiu, suklydo aiškindamas bei taikydamas teisės normas, dėl ko teismo sprendimo negalima palikti nepakeistu.

45Minėta, ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš viso 1000000 Lt neturtinės žalos, tai yra, po 500000 Lt kiekvienam, o teismas priteisė po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

46Pagal įstatymą,teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Beje, neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Tačiau tinkamu šios žalos įvertinimo ir kompensavimo būdu pripažįstamas jos įvertinimas pinigais, nors jis nereiškia asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kainos. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Taigi įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas.

47Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai neįvertino reikšmingų aplinkybių, nepakankamai atsižvelgė į teismų praktiką, kad teisingai įgyvendintų įstatymo reikalavimą, jog žala būtų atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

48Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju spręsdama šį klausimą, siekdama įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str. CPK 3 str.), įvertinusi paminėtas neturtinės žalos atlyginimo ypatybes, atsižvelgia ir į formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose.

49Dėl pasakyto, įvertinusi apygardos teismo nustatytas nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, turtinės žalos dydį, draudimo išmokos dydį bei kitas aukščiau paminėtas aplinkybes ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei teismų praktiką atitinka 70 000 Lt dydžio neturtinė žala, tai yra po 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2008, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2005, 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-323/2006, 2006 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-296/2006).

50Dėl aukščiau nurodytų motyvų nėra pagrindo patenkinti ieškovų apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais, o atsakovo skundas iš dalies tenkintinas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

51

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal CPK taisykles pakeistinas ir teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovų reikalavimų daliai (CPK 93 str., 96 str. 1 d.). CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o sumažinus jų ieškinio reikalavimų patenkinimą, sumažintina ir iš atsakovo priteistina valstybei žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str., 96 str. 1 d.). Be to, patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina dalis atsakovo turėtų bylinėjimosi (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą) išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų ir atmestų apelianto reikalavimų daliai (CPK 93 str., 302 str.; 2 b. t., l. 5).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

55Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą. Sumažinti teismo sprendimu iš atsakovo akcinės bendrovės „Plasta“ priteistą ieškovams J. (I.) L. ir S. L. neturtinės žalos atlyginimą iki 35000 Lt kiekvienam ieškovui, o valstybei žyminį mokestį iki 2100 Lt.

56Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.

57Priteisti iš ieškovų J. (I.) L. (a. k. ( - ) ir S. L. (a. k. ( - ) atsakovui akcinei bendrovei „Plasta“ po 450 Lt žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3), prašydami... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu iš dalies... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens I. S. kaltė dėl... 8. Neturtinės žalos (CK 6.250str. 1 d.) atlyginimo srityje visiško žalos... 9. Teismo teigimu, kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo į... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 14. 1. Pagal CK 6.284 straipsnį pilnamečiai žuvusiojo šeimos nariai, nepaisant... 15. 2. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į... 16. 3. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neįvertino... 17. 4. Pagal suformuotą teismų praktiką, gyvybės atėmimo bylose priteistina... 18. 5. Į ieškovo geranoriškai atsakovams sumokėtą 23 094 Lt sumą turėtų... 19. 6. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovų... 20. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovų... 21. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovo... 22. 1. Fizinio asmens mirties atveju, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi... 23. 2. Vertinant nukentėjusiojo kaltę, būtina atsižvelgti į Darbuotojų saugos... 24. 3. Priešingai nei teigia atsakovas, socialinio draudimo išmokos nėra... 25. 4. Vertinant atsakovo nurodytą teismų praktiką, pažymėtina, kad... 26. 5. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis neturėtų viršyti 3 420... 27. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo patenkinti... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo skundas iš dalies... 30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 31. CPK 263 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami... 32. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas... 34. Nagrinėjamu atveju apygardos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 35. ... 36. Dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą... 37. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir, jeigu... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti... 39. CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę... 40. Taigi teismas, spręsdamas dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos... 41. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovai turi... 42. ... 43. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 44. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad ieškovai turi teisę... 45. Minėta, ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš viso 1000000 Lt neturtinės... 46. Pagal įstatymą,teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia... 47. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai neįvertino reikšmingų... 48. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju spręsdama šį klausimą, siekdama... 49. Dėl pasakyto, įvertinusi apygardos teismo nustatytas nelaimingo įvykio... 50. Dėl aukščiau nurodytų motyvų nėra pagrindo patenkinti ieškovų... 51. ... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 55. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą.... 56. Palikti nepakeistą kitą apygardos teismo sprendimo dalį.... 57. Priteisti iš ieškovų J. (I.) L. (a. k. ( - ) ir S. L. (a. k. ( - ) atsakovui...