Byla e2A-644-603/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) R. N. ir J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovams: J. N., R. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras, matininkui A. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo ir atidalintų nekilnojamojo turto daiktų sujungimo į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą pripažinimo neteisėtu, administracinio akto bei kadastrinių duomenų panaikinimo bei atsakovų R. N. ir J. N. priešieškinį ieškovei I. L. bei atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovų teisės be ieškovės sutikimo padalinti gyvenamąjį namą į du atskirus turtinius vienetus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

71.1.

8Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atidalijimą iš ieškovės I. L. ir atsakovų R. N. bei J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), ir šio gyvenamojo namo dalies suformavimą atskiru nekilnojamojo turto daiktu – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )).

91.2.

10Pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažymos Nr. STL-16-0652 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ išdavimą neteisėtu.

111.3.

12Panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. Leidimo statyti naują (-us)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160802-00549 2.1 papunktį bei šio leidimo dalį, leidžiančią statyti Statybos projekto Nr. N1534 grafinėje dalyje nurodytą Pastatą Nr. 1 (bendras plotas – 119,83 kv. m) vietoj gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), kurį pagal leidimo 2.1 papunktį leidžiama griauti.

131.4.

14Panaikinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis (daikto įregistravimą), nustatytus matininko A. Š., įrašytus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą.

151.5.

16Panaikinti patalpos – buto (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis (daikto įregistravimą), nustatytus matininko A. Š., įrašytus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą.

171.6.

18Atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. Leidimo statyti naują (-us)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160802- 00549 2.1 papunkčio bei šio leidimo dalies, leidžiančio statyti Statybos projekto Nr. N1534 grafinėje dalyje nurodytą Pastatą Nr. 1 (bendras plotas – 119,83 kv. m) vietoj gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), kurį pagal leidimo 2.1 papunktį leidžiama griauti ir kadastro duomenų, nustatytų matininko A. Š. apskundimo terminą teismui, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažymos Nr. STL-16-0652 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ vertinimo teisėtumo terminą, jeigu teismas manytų, kad terminai yra praleisti.

191.7.

20Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

212.

22Gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - ) suformuotas ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas kaip dvibutis gyvenamasis pastatas (toliau – namas), turintis du butus: butą Nr. 1 – 3-jų kambarių butą (unikalus Nr. ( - )), plane pažymėtą 1 Al m, ir butą Nr. 2 – 2-jų kambarių butą (unikalus Nr. ( - )). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, o butas Nr. 2 bendrosios nuosavybės priklausė atsakovams R. N. bei J. N..

233.

24Namas yra 1940 metų statybos, medinis, turintis bendras laikančiąsias konstrukcijas: pamatus, laikančias sienas, išorines sienas ir vidinę pertvarą (sieną), stogą, kaminą, bendro naudojimo patalpas – palėpę. Namas visada iki 2016 m. birželio 6 d. buvo valdomas Ieškovės ir atsakovų R. N. bei J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise.

254.

262016 m. rugpjūčio viduryje atsakovai R. N. ir J. N. pradėjo Namo dalies, kurioje išsidėstęs jiems priklausantis butas Nr. 2, griovimo darbus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl griovimo darbus atsakovai R. N. ir J. N. galėjo pradėti tik su ieškovės žinia ir esant jos sutikimui, nepažeidžiant jos teisių, tačiau sutikimo namo dalies griovimui Ieškovė nebuvo davusi.

275.

28Apie tai, kad namo statusas pasikeitė, ieškovė sužinojo iš Žemės ūkio ministerijos darbuotųjų žodinės konsultacijos dėl žemės sklypo prie jai nuosavybės teise priklausančio Namo dalies suformavimo metu. Ieškovei paaiškinta, kad atsakovai R. N. ir J. N. atidalino jiems priklausančią namo dalį iš bendrosios dalines nuosavybės su ieškove ir vietoj buto Nr. 2 suformavo naują atskirą nekilnojamojo turto daiktą – atskirą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - ) (toliau – namas2).

296.

30Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo atliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažymos Nr. STL-16-0652 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ (toliau – pažyma) pagrindu. Ji išduota pagal atsakovo R. N. įgaliotinio M. Ž. 2016 m. kovo 14 d. prašymą bei mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vilniaus architektai“ statinio projekto vadovo parengtą „Dvibučio gyvenamojo namo ( - ), patalpų padalijimo projektą“, pateiktą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Registro Nr. A50-8702/16).

317.

32Pažymos bei 2016 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, parengtos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Retuta“, pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas naujas atskiras nekilnojamojo turto daiktas (atidalintas namas2) – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), plane pažymėtas 2Alm, kurio savininkai buvo atsakovai R. N. ir J. N..

338.

34Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir buvusio buto Nr. 2 suformavimo nauju atskiru nekilnojamojo turto daiktu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui R. N. išdavė leidimą (2016 m. rugpjūčio 2 d. leidimą statyti naują (-us) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-160802- 00549). Leidimo 2.1 papunktyje numatyta naujo atskiro nekilnojamojo turto daikto (atidalintos Namo dalies) – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) – griovimas. Taigi, atsakovai, turėdami šį leidimą, 2016 m. rugpjūčio viduryje pradėjo namo dalies griovimą.

359.

36Ieškovė 2016 m. spalio 31 d. skundu „Dėl žemės sklypo suformavimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius). NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė 2016 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 49SS-17-(14.49.25.) „Dėl žemės sklypo suformavimo“ ir pateikė 2016 m. kovo 16 d. Sutikimą (kopiją), kuris neva pasirašytas Ieškovės. Tačiau Ieškovė 2016 m. kovo 16 d. Sutikimo niekada nematė ir jo nepasirašė. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius 2017 m. vasario 28 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalį.

3710.

38Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atsakydamas į Ieškovės 2016 m. spalio 31 d. skundą, 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2D-17248 „Dėl skundo ( - )“, informavo, jog statytojui R. N. yra nurodyta, kad rengiant griovimo darbų projektą, jis atliktų statinio būklės įvertinimą (ekspertizę), kuriame būtų įvertintas numatomos griauti pastato dalies poveikis Ieškovės priklausančiai pastato (Namo) daliai, jos mechaniniam atsparumui ir pastovumui.

3911.

40Iš MB „Tyrimai ir projektai“ parengto 2017 m. vasario 14 d. „Statinio būklės tyrimo akto Nr. 17-12T“ (toliau – tyrimo aktas Nr. 17-12T) matyti, kad atsakovams R. N. ir J. N. priklausančio naujai suformuoto gyvenamojo namo2 griovimas turės neigiamos įtakos Ieškovės nuosavybės teise priklausančiam butui Nr. 1, jo išorinėms ir vidinėms sienoms (medinėms ir mūrinėms): demontavus pastatą 2Alm, pastato lAlm patalpų (Nr. 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9) besiribojančių su demontuojamo pastato patalpomis (Nr. 1-2, 1-3, 1-4, 1-5) siena taps išorine siena, lAlm pamatai, kaip būsimai laiko sienai, įgilinti nepakankami, demontavus kaminą, stogo dalies gegnę su styga reikalinga perkelti ant paliekamo pastato galinės išorinės sienos ir įrengti atitvarą. Tyrimo akte Nr. 17-12T pažymėta, jog tam, kad būtų sumažinta griovimo įtaka ieškovės butui, būtina atlikti papildomus statybos darbus, o šiuos darbus, dėl viso pastato būklės ir gyvavimo trukmės, reikia atlikti labai atsargiai, kai kurios iš jų tik rankiniu būdu.

4112.

42Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A51-13294/17(2.15.2.52-MP7) „Dėl pažymos galiojimo panaikinimo“ Pažyma pripažinta netekusia galios. Nuo 2017 m. balandžio 11 d. atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės Namo dalis (Namas2), priklausęs po atidalijimo atsakovams R. N. ir J. N., sujungta su Ieškovei priklausančia Namo dalimi (butu), Namui sugrąžintas dvibučio gyvenamojo namo statusas, o atsakovams R. N. ir J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2.

4313.

44Ieškovė ir atsakovai R. N. bei J. N. buvo Namo bendraturčiai, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, namas turėjo būti valdomas, naudojamas ir disponuojamas visų bendraturčių sutarimu. Tačiau atsakovai R. N. bei J. N. pažeidė CK nuostatas, nes vienašališkai įvykdė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. atidalino namo dalį ir suformavo atskirą nekilnojamojo turto daiktą – gyvenamąjį namą2. Atsakovai R. N. bei J. N. pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: savo nuožiūra pasirinko atidalijimo būdą (natūra), nesprendė atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės susitarimu ar teismo keliu, bet savo teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės įvykdė administracine tvarka – per atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pateikiant suklastotą Ieškovės sutikimą.

4514.

46Sutikimas dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atidalintų dalių suformavimo į du atskirus gyvenamuosius namus, o taip pat bendradarbiavimo sutartys ieškovei pasirašyti pateikti po to, kai namo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atskiro gyvenamojo namo suformavimas realiai jau buvo įvykdytas.

4715.

48Ieškovė dėl administracinės procedūros dėl atidalijimo iš Namo bendrosios dalinės nuosavybės pažeidimo (dėl pažymos neteisėtumo) nurodė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal NTKĮ 2 straipsnio 10 dalį patalpa – nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. NTKĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (3 punktas). Be to, NTKĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) nustatyta tvarka, kas reiškia, jog turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Pagal NTKĮ 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

4916.

50Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 20 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.) nurodyti nauji nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo būdai, vienas iš kurių – ,,padalijant ar atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų statinių paskirtis tokia pati, kaip ir buvusio prieš padalijimą ar atidalijimą statinio paskirtis“ (20.2 papunktis). STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 17 p. nustatyta, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 20 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 6 priede nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau – schema), kurią rengti turi teisę SĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Pagal STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punktą, parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os).

5117.

52Iš STR 1.12.08:2010 nuostatų matyti, kad atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, būtina turėti pertvarkomo ir valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise statinio visų patalpų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus atlikti statinio dalių atidalijimą ir šias dalis suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, o taip pat šių asmenų prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.

5318.

54Pagal STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 1 punkto ir SĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) nuostatas pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimas priskirtas savivaldybių administracijų kompetencijai, šiuo konkrečiu atveju – atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai.

5519.

56Ieškovės sutikimas atlikti namo dalių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į du atskirus gyvenamuosius namus ir juos suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (reikalaujamas teisės aktu) nebuvo gautas.

5720.

58Iš atsakovo R. N. 2016 m. kovo 14 d. prašymo (Reg. Nr. A50-8702/16), pateikto atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, matyti, kad suderinti turtinių vienetų perskirstymo projektą ir išduoti pažymą prašė tik atsakovas R. N.. Todėl pažymoje nurodyta informacija, jog padalijant gyvenamosios paskirties statinį atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai formuojami pagal (ieškovės), J. N. ir R. N. pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą neatitinka tikrovės.

5921.

60Pažymoje tarp adresatų yra nurodyta ieškovė, tačiau ieškovė šio atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumento negavo, apie jį ieškovė nebuvo informuota. Pažymoje nėra nurodytas pilnas ieškovės adresas, todėl abejotina ar ši pažyma buvo išsiųsta ieškovei.

6122.

62Pažymos pagrindu pakeisti namo kadastro duomenys ir įregistruotas naujas nekilnojamo turto daiktas – atsakovų R. N. bei J. N. gyvenamais namas2, t. y. pažyma sukėlė teisines pasekmes.

6323.

64Apibendrindama ieškovė nurodė, jog pažyma yra neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos STR 1.12.08:2010 imperatyvios nuostatos, reikalaujančios iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turėti pertvarkomo ir valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise statinio visų patalpų savininkų ar valdytojų 1) rašytinį sutikimą atlikti statinio dalių atidalijimą ir šias dalis suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, o šis sutikimas nėra abstraktus, bet reiškia šių asmenų valios išreiškimą pakeisti nekilnojamojo turto daikto statusą, bei 2) šių asmenų prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.

6524.

66Dėl namo dalies atidalijimo natūra ir pažymos neteisėtumo ieškovė nurodė, jog įvyko namo atidalijimas natūra. Namas yra su šlaitiniu stogu ir turi palėpę, kuri nėra suformuota atskiru nekilnojamojo turto daiktu, dėl jos nėra nustatytos naudojimosi tvarkos tarp ieškovės ir atsakovų R. N. bei J. N., t. y. palėpė valdoma savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise.

6725.

68Iš MB „Vilniaus architektai“ statinio projekto matyti, kad namo palėpė nebuvo šio projekto objektu, t. y. palėpė nebuvo atidalinta iš ieškovės ir atsakovų R. N. bei J. N. bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijus atsakovų R. N. bei J. N. butą Nr. 2 pagal minėtą projektą, iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinta tik dalis bendrojo turto ir bendroji nuosavybė nenutrūko, nes liko bendro naudojimo objektas – palėpė.

6926.

70Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama pažymą, neišsiaiškino palėpės atidalijimo klausimo. Be to, atsakovė neišnagrinėjo namo, kuris yra labai senas (1940 m. statybos) ir medinis, konstrukcijų – neišnagrinėjo namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentų, iš kurių aiškiai matyti, kad tarp ieškovės buto ir atsakovų R. N. bei J. N. gyvenamojo namo (atidalintos dalies) išilgai einanti skiriamoji siena nėra laikančioji siena, ji yra medinė, o laikančios konstrukcijos (sienos) eina skersai namo ir tik tarp namo patalpų „1-5“ bei „2-6“ nėra bendros, šias patalpas jungiančios, sienos. Taip pat nebuvo įvertinta, kad tarp namo patalpų,, 1-7“, „1-8“ (ieškovės namo dalis) ir patalpų „2-4“ bei „2-3“ išilgai einančioje skiriamoje medinėje sienoje yra bendras kaminas. Dėl šių nurodytų aplinkybių yra teisinis pagrindas pripažinti, kad pažyma išduota neteisėtai, nes atidalijimas natūra šiuo atveju negalimas.

7127.

72Dėl Pažymos pripažinimo netekusia galios ieškovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A51 -13294/17(2.15.2.52- MP7) „Dėl pažymos galiojimo panaikinimo“ pažymą pripažinus netekusia galios, Nekilnojamojo turto kadastre vėl yra pakeistas gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) statusas, t. y. nuo 2017 m. balandžio 11 d. atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės namo dalis, priklausiusi po atidalijimo atsakovams R. N. ir J. N., sujungta su ieškovės priklausančia namo dalimi (butu), namui sugrąžintas dvibučio gyvenamojo namo statusas, o atsakovams R. N. ir J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas. Pažymos panaikinimas administracine tvarka reiškia, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pakankamai teisinio pagrindo pažymą pripažinti neteisėtai išduota.

7328.

74Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl būtina įvertinti, ar ji turėjo įgalinimų pati pripažinti netekusia galios savo administracinį aktą – pažymą.

7529.

76Bendro pobūdžio teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada kompetentinga valstybės institucija galėtų teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ)nėra. Pagal šiuo metu galiojančio VAĮ 35 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjekto iniciatyva gali būti taisomos tik techninio pobūdžio klaidos ir apsirikimai. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. VAĮ 35 straipsnio nuostatos šiuo metu aiškinamos kaip įsakmus draudimas valstybės institucijoms pakeisti arba panaikinti priimtą individualų administracinį sprendimą. Šio bendrojo draudimo išimtimi gali būti specialiosios teisinio reguliavimo nuostatos.

7730.

78Šiuo atveju pripažįstant pažymą negaliojančia, nebuvo taisomos techninio pobūdžio klaidos ar apsirikimai. Teisės aktai nenumato atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą (aktą) – pažymą – kitais pagrindais, ypač, kai toks sprendimas (aktas) jau sukėlė teisines pasekmes ir sprendimas yra realizuotas (namas pertvarkytas ir suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas). Todėl, nors pažyma šiuo metu yra pripažinta netekusia galios, būtina pasisakyti dėl jos išdavimo teisėtumo, juolab, kad leidimas, kaip išvestinis dokumentas namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procese dokumentas, pažeidžiantis ieškovės nuosavybės teises, liko galioti.

7931.

80Pažymos pripažinimo negaliojančia ir namo statuso atstatymo į pradinę padėtį, siekė ir atsakovai R. N. bei J. N.. Jie 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. spalio 7 d. raštu Nr. A51-75344/16(2.15.2.52-MP7) „Dėl pažymos galiojimo panaikinimo“ R. N., J. N. ir ieškovė informuoti, kad pažymos anuliavimui reikia pateikti informaciją, ar pastatai, padalinus į du pastatus, nebuvo registruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre kaip atskiri objektai. Vėliau, iki pažymos pripažinimo netekusia galios savivaldybėje, atsakovų R. N. ir J. N. užsakymu 2017 m. vasario 20 d. parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kuri 2017 m. kovo 15 d. pateikta valstybės įmonės Registro centro Vilniaus filialui ir kurios pagrindu išregistruotas jiems priklausantis atidalintas iš namo gyvenamasis namas, vietoj jo vėl užregistruotas butas, o namui atstatytas jo buvęs statusas – dvibutis gyvenamasis namas. Tokiais veiksmais atsakovai R. N. ir J. N. pripažįsta pažymos ir namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naujo atskiro nekilnojamojo turto daikto suformavimo neteisėtumą.

8132.

82Dėl leidimo dalies panaikinimo ieškovė nurodė, jog pagal SĮ nuostatas statinio griovimas taip pat yra statybos rūšis. Tokios statybos tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus) nustatyti pastatyto ar nebaigto statinio (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamo atvejai, vienas iš kurių yra savininko ar statytojo (užsakovo) noras (1 punktas). Atsakovams R. N. ir J. N. priklausančio naujai suformuoto gyvenamojo namo griovimas vykdomas jų noru. Šiai statybai vykdyti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) yra neypatingas statinys, todėl remiantis SĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, jo griovimo atveju statybą leidžiantis dokumentas – tai rašytinis pritarimas neypatingo statinio griovimo aprašui (kai jis yra privalomas), kurį išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (23 straipsnio 5 dalis).

8333.

84Kaip minėta, atsakovui R. N. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą, kurio 2.1 papunktyje numatyta naujo atskiro nekilnojamojo turto daikto (atidalintos namo dalies) – gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) – griovimas.

8534.

86Išduodant leidimą nebuvo vadovautasi STR 1.07.01:2010 6 priedo 7.1 papunkčio nuostatomis: nebuvo įvertinta fizinė įtaka ieškovės nuosavybės teise valdomai namo daliai; nebuvo parengtas statinio griovimo aprašas, o MB „Vilniaus architektai“ statinio projekto vadovo parengtame „Dvibučio gyvenamojo namo ( - ), patalpų padalijimo projekte“ griovimo darbų poveikis ieškovei priklausančiai namo daliai, jos mechaniniam atsparumui ir pastovumui nevertintas; nebuvo gautas rašytinis pritarimas griovimo aprašui; prieš išduodant leidimą, namo atidalinta dalis Vilniaus miesto savivaldybės specialistų nebuvo apžiūrėtas vietoje; nebuvo tinkamai išnagrinėti namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentai, iš kurių aiškiai matyti, kad atidalinta namo dalis nėra fiziškai atskiras nekilnojamo turto daiktas, jog ji su ieškovės namo dalimi turi bendras laikančiąsias konstrukcijas, stogą, palėpę, kaminą.

8735.

88Atsakovams R. N. ir J. N. priklausančio naujai suformuoto gyvenamojo namo griovimas turės poveikį ieškovės namo dalies mechaniniam atsparumui ir pastovumui dėl viso namo būklės ir statybos ypatumų, t. y. griovimas sukelia realią riziką, kad griovimo darbų atlikimo metu ieškovės priklausanti namo dalis sugrius, o ši namo dalis yra vienintelis ieškovės būstas, kuriame ji gyvena nuo 1954 metų. Be to, griovimo metu bus sunaikintas bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams priklausantis kaminas.

8936.

90Ieškovė konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad padaryti teisės aktų pažeidimai yra pagrindas panaikinti leidimo 2.1 papunktį bei leidimo dalį, leidžiančią statyti statybos projekto Nr. N1534 grafinėje dalyje nurodytą pastatą Nr. 1 vietoj gyvenamojo namo2, kurį pagal leidimo 2.1 papunktį leidžiama griauti.

9137.

92Dėl namo sujungimo ir kadastro duomenų, nustatytų atliekant namo sujungimą, neteisėtumo ieškovė nurodė, kad pažymą pripažinus netekusia galios, Nekilnojamojo turto kadastre vėl yra pakeistas gyvenamojo namo statusas, t. y. atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės namo dalis sujungta su ieškovės priklausančia namo dalimi (butu), namui sugrąžintas dvibučio gyvenamojo namo statusas ir namas vėl tapo bendrojo dalinė nuosavybė. Tačiau namo sujungimas įvyko neteisėtai, o naujai suformuotų nekilnojamojo turto daiktų (namo (unikalus Nr. ( - )) ir patalpos – buto (unikalus Nr. ( - ))) kadastro duomenys nustatyti suklastojant informaciją apie šių daiktų konstrukcijas.

9338.

94Namo sujungimas yra neteisėtas, nes jam nebuvo išduotas atitinkamas dokumentas, leidžiantis tokį sujungimą, sujungimas įvyko be ieškovės žinos. NTKĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra formavimas sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą (4 punktas). Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

9539.

96Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A51-13294/17(2.15.2.52- MP7) „Dėl pažymos galiojimo panaikinimo“ pažyma pripažinta netekusia galios, tačiau kartu juo nebuvo priimtas sprendimas apie atidalintų nekilnojamo turto daiktų sujungimą į vieną.

9740.

98Gavus iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (gauta 2017 m. gegužės 22 d. lydraščiu Nr. VILIN( 12.5.13)-13263)) matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, pagal kurią Nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeisti kadastro duomenys namo sujungiant, ir kitus su sujungimu bei patalpos – buto (unikalus Nr. ( - )) formavimu susijusius dokumentus, paaiškėjo, kad tarp šių visų dokumentų nėra Vilniaus miesto savivaldybės pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį. VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl namo suformavimo atskiru nekilnojamojo turto objektu įsijungimo būdu kreipėsi tik atsakovas R. N., nederindamas savo veiksmų su ieškove. Gyvenamojo namo suformavimas vienu nekilnojamojo turto daiktu sujungimo būdu, sujungiant ieškovei priklausančią gyvenamojo namo dalį ir atsakovams R. N. bei J. N. priklausiusį gyvenamąjį namą, yra neteisėtas, nes įvykdytas pažeidžiant šio STR 1.07.03:2017 imperatyvius reikalavimus, t. y. neturint pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį bei ieškovės rašytinio sutikimo.

9941.

100Dėl kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre neteisėtumo ieškovė nurodė, jog šiuo atveju atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto (sujungto namo) kadastro duomenys negalėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, t. y. atsakovo R. N. prašymas negalėjo būti tenkinamas NTKĮ 14 straipsnio 4 punkto pagrindu – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitiko šio įstatymo reikalavimų (nepateikta pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos arba statinio) galimybę naudoti pagal paskirtį). Tačiau priešingai, nei imperatyviai nustato įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas įregistravo namo, suformuoto sujungimo būdu, kadastro duomenis, t. y. priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas įtrauktas atsakovu, o kadastro duomenys, susiję su namo suformavimu sujungimo būdu, naikintini.

10142.

102Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, pagal kurią Nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeisti kadastro duomenys namo sujungiant ir vietoj atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės namo dalies – gyvenamojo namo suformuojant patalpą – butą, parengė matininkas A. Š., todėl jis taip pat trauktinas atsakovu, nes pagal NTKĮ 11 straipsnio nuostatas jis nesilaikė jo veiklos reikalavimų – nustatė namo, kaip pertvarkomo sujungimo būdu nekilnojamojo daikto, kadastro duomenis, neturėdamas oficialaus institucijos sprendimo, leidžiančio atklikti tokį sujungimą bei neturėdamas kito bendraturčio (ieškovės) tam sutikimo, t. y. savavališkai tvarkė ieškovės nekilnojamojo turto duomenis.

10343.

104Dėl kadastro duomenų nustatymo neteisėtumo ieškovė nurodė, jog matininkas A. Š. savavališkai, neturėdamas dokumentų, kurie patvirtintų atliktą namo rekonstrukciją, iškreipė namo ir patalpos – buto kadastro duomenis, pirmo aukšto plane ir atsakovams R. N. bei J. N. priklausančio buto plane, kurie yra 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje, pakeitęs informaciją apie namo laikančiąsias sienas ir pertvarą (namo konstrukcijas) bei kaminą. Todėl ir dėl šios priežasties kadastro duomenys, nustatyti namui sujungti ir butui įregistruoti, yra naikintini.

10544.

106Pažymos pagrindu įvyko atidalijimas iš namo bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. pažyma turėjo įtakos ieškovės nuosavybės teisėms (daiktinėms teisėms), o šių teisių gynimą reglamentuoja CK. Taigi, terminas, per kurį ieškovė gali pareikšti ieškinį teisme dėl pažeistos teisės, yra 10 metų nuo sužinojimo apie pažeistą teisę.

10745.

108Atsižvelgiant į tai, kad leidimas turėjo įtakos ieškovės nuosavybės teisėms, nes griovimo darbai pagal jį jau yra pradėti, o, vadovaujantis SĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tokiu atveju pažeistos daiktinės teisės ginamos CK nustatyta tvarka, darytina išvada, kad dėl leidimo panaikinimo ieškinį teismui paduoti ieškovė gali per 10 metų nuo sužinojimo apie pažeistą teisę.

10946.

110Pažyma nebuvo įteikta ieškovei, nes atidalijimas iš namo bendrosios dalinės nuosavybės įvykdytas ieškovei nežinant. Leidimas, kaip viešojo administravimo subjekto individualus administracinis aktas, ieškovei neturėjo būti įteikiamas. Taigi, šioje situacijoje terminas minėtiems dokumentams apskųsti skaičiuotinas nuo sužinojimo apie juos ir pakankamos informacijos, leidžiančios daryti išvadą apie ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, surinkimo.

11147.

112Atsakovams R. N. bei J. N. pradėjus namo dalies griovimo darbus, ieškovė aktyviais veiksmais bandė išsiaiškinti susidariusią situaciją, kreipėsi į įvairias valstybės ir savivaldybės institucijas, siekdama išsiaiškinti, kokiu pagrindu vykdomas griovimas ir šį procesą sustabdyti. Ieškovė aktyviai gynė savo teises ir kreipėsi į įvairias valstybės ir savivaldybės institucijas, gindama savo teises.

11348.

114Dokumentai, kurie patvirtina ieškovės sužinojimą apie jos nuosavybės teisių pažeidimą yra: 1) Tyrimo aktas Nr. 17-12T, kurį, kaip minėta, ieškovei jos prašymu 2017 m. vasario 20 d. išdavė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, ir kuriame pasisakyta apie griovimo darbų neigiamą fizinį poveikį ieškovės priklausančiai namo daliai, bei 2) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07066-17 pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalį, kurį policijos pareigūnai ieškovei įteikė į rankas 2017 m. vasario 28 d. Pažyma išduota 2016 m. kovo 16 d., o leidimas – 2016 m. rugpjūčio 2 d. Vertinant tiek šių dokumentų priėmimo (išleidimo) datas, tiek ieškovės sužinojimo apie savo nuosavybės teisių pažeidimo momentą, teigtina, kad ieškovės ieškinys teismui pateiktas nepraleidus CK nustatyto ieškinio senaties termino (10 metų).

11549.

116Reikalavimai panaikinti minėtus kadastro duomenis taip pat pateikiami nepraleidus apskundimo teismui terminų, nes apie kadastro duomenų iškraipymą (suklastojimą) tapo žinoma tik iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 22 d. gautos matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, kurioje yra matininko parengtos sujungto namo ir naujai suformuotos patalpos – buto schemos ir kurioje nėra pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.

11750.

118Apibendrindama tai, kas išdėstyta, ieškovė prašė teismo pripažinti, kad ieškovė nėra praleidusi nei CK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) (jeigu teismo manymu, šiuo atveju taikytinas ABTĮ nustatytas terminas) termino kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisės gynimo. Tačiau, jeigu teismo būtų nustatyta, kad vis dėlto leidimo ir pažymos išdavimo teisėtumo bei kadastro duomenų apskundimo terminas yra paleistas, dėl susiklosčiusios išskirtinės teisinės situacijos, kurioje ieškovės, kaip bendraturtės, turtu disponuojama be jos žinos, ieškovė prašė teismo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir minėtą terminą atnaujinti.

11951.

120Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir registras) įregistruotas 155,38 kv. m bendro ploto dviejų butų gyvenamasis namas. Namo registro įraše 2017 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. įregistruotos dvi kadastro žymos apie gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimą ir matininko A. Š. kadastrinių matavimų atlikimą. Name yra suformuoti du butai, kurie yra įregistruoti registre, vienas nuosavybės teise priklausantis ieškovei, kitas – atsakovams J. N. bei R. N.. Buto Nr. 2 registro įraše 2017 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. įregistruotos dvi kadastro žymos apie buto Nr. 2 kadastro duomenų tikslinimą ir matininko A. Š. kadastrinių matavimų atlikimą.

12152.

122Atsakovas R. N. 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su 2016 m. gegužės 31 d. prašymu registre išregistruoti butą Nr. 2 ir R. N. bei J. N. nuosavybės teises į jį, ir įregistruoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – namą2 bei R. N. ir J. N. nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu R. N. pateikė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir UAB „Retuta“ 2016 m. balandžio 7 d. parengtą namo2 kadastro duomenų, nustatytų 2016 m. kovo 16 d., bylą. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs prašymą 2016 m. birželio 1 d. išregistravo butą Nr. 2 bei R. N. ir J. N. nuosavybės teises į jį, ir įregistravo namą2 bei R. N. ir J. N. nuosavybės teises į jį, o informaciją apie namo performavimą (atidalinus butą Nr. 2 ir įregistravus jį kaip atskirą namą2), įrašė namo registro įraše.

12353.

124Atsakovas R. N. Vilniaus filialui 2017 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą; kartu su prašymu pateikė matininko A. Š. 2017 m. balandžio 10 d. parengtas namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenų (nustatymo data 2017 m. vasario 20 d.) bylas. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs šį prašymą, kadastro duomenų bylas ir su ankstesniu prašymu (2017 m. kovo 15 d. prašymas Nr. 13946831) pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. kovo 8 d. pažymą Nr. A51-13294/17(2.15.2.52-MP7) dėl 2016 m. kovo 15 d. Pažymos galiojimo panaikinimo, ir nustatęs, kad namo2 (suformuoto atidalijimo būdu) įregistravimo registre pagrindas yra panaikintas, bei nenustatęs NTKĮ 14 str. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau NTRĮ) 29 str. numatytų aplinkybių, neleidžiančių tikslinti buto Nr. 2 ir namo kadastro duomenis pateiktų atnaujintų kadastro duomenų bylų pagrindu, 2017 m. balandžio 11 d. atstatė buto Nr. 2 teisinę registraciją, namo registro įraše panaikino įrašus apie šio daikto performavimą, patikslino buto Nr. 2 ir namo kadastro duomenis, buto Nr. 2 ir namo registro įrašuose 2017 m. balandžio 11 d. įregistravo kadastro žymas apie kadastro duomenų tikslinimą ir matininko A. Š. kadastrinių matavimų atlikimą, 2017 m. balandžio 11 d. išregistravo namą2 bei R. N. ir J. N. nuosavybės teises į jį.

12554.

126R. N. ir J. N. kartu su priešieškiniu teismui pateikė matininko A. Š. 2017 m. vasario 21 d. parengtą gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, tačiau ši byla matininko A. Š. 2017 m. balandžio 10 d. ištaisyta ir pateikta registro tvarkytojui kartu su minėtu 2017 m. balandžio 10 d. prašymu. Matininko A. Š. 2017 m. balandžio 10 d. parengtos namo1 kadastro duomenų (nustatytų 2017 m. vasario 20 d.) bylos, o ne atsakovų R. N. ir J. N. pateiktos 2017 m. vasario 21 d. parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu registre 2017 m. balandžio 11 d. pakeisti namo kadastro duomenys.

12755.

128Ieškovė prašė panaikinti nekilnojamųjų daiktų – namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenis (daikto įregistravimą), nustatytus matininko A. Š., 2017 m. balandžio 11 d. įrašytus registre pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylas (4 ir 5 reikalavimai). Ieškovė teigė, kad namas neva buvo naujai suformuotas, sujungus jai nuosavybės teise priklausančią namo dalį (butą Nr. 1) su atsakovams R. N. ir J. N. nuosavybės teise priklausiusiu namu2, ir neva 2017 m. balandžio 11 d. įregistruotas registre be teisinio pagrindo. Tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti, nes namas nebuvo naujai suformuotas ir įregistruotas registre kaip naujai suformuotas daiktas. Kaip jau minėta, 2017 m. balandžio 11 d. tik atstatyta gyvenamojo namo ir buto Nr. 2 teisinė registracija bei patikslinti šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys pagal pateiktas atnaujintas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti dokumentai – 2017 m. birželio 26 d. registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija, reg. Nr. 10/113333, Nr. 1/21471, 2017 m. birželio 26 d. registro centrinio duomenų banko išrašas, reg. Nr. 10/113335, ieškovės kartu su ieškiniu pateikti 2017 m. kovo 12 d. Registro centrinio duomenų banko išrašai su istorija, reg. Nr. 10/113335, Nr. 1/21471, 2017 m. balandžio 10 d. parengtos gyvenamojo namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenų (nustatymo data 2017 m. vasario 20 d.) bylos, ieškovės kartu su ieškiniu bei atsakovų R. N. ir J. N. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos 1993 m. kovo 10 d., 1990 m. kovo 7 d. gyvenamojo namo lAlm ir buto Nr. 2 kadastro duomenų bylos. Išnagrinėjus minėtus dokumentus matyti, kad gyvenamojo namo ir buto Nr. 2 yra toks pats, koks jis buvo iki 2016 m. birželio 1 d., t. y. iki buto Nr. 2 išregistravimo ir atskiro gyvenamojo namo2 įregistravimo registre). Statinio (patalpos) unikalus numeris nesikeičia visą jo egzistavimo laikotarpį. Iš minėtų dokumentų taip pat akivaizdu, kad gyvenamąjį namą ir butą Nr. 2 sudaro tos pačios patalpos, kurios sudarė pagal 1993 m. kovo 10 d. atliktus kadastrinius matavimus, tai yra iki 2016 m. birželio 1 d. (iki buto Nr. 2 išregistravimo ir atskiro gyvenamojo namo 2Alm įregistravimo registre). Atnaujintose 2017 m. balandžio 10 d. parengtose gyvenamojo namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenų bylose nėra duomenų apie naujai suformuotus nekilnojamuosius daiktus ar atliktus, kokius nors statybos darbus. Vadovaujantis minėtomis kadastro duomenų bylomis daryta išvada, kad gyvenamojo namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenys (bendras plotas) pasikeitė tik dėl 1993 m. kovo 10 d. ir 2017 m. vasario 20 d. atliktų skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, dėl to negali būti taikomos ieškovės nepagrįstai ieškinyje nurodomos kaip taikytinos teisės normos, reglamentuojančios naujo nekilnojamojo daikto suformavimą, o reikalavimai, reiškiami šiais pagrindais, atmestini kaip nepagrįsti.

12956.

130I. L. teigia, kad matininkas A. Š. savavališkai, neturėdamas dokumentų, kurie patvirtintų atliktą namo rekonstrukciją, iškreipė namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenis, tai yra namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenų (nustatytų 2017 m. vasario 20 d.) bylose pirmo aukšto plane (namo lAlm kadastro duomenų (nustatytų 1993 m. kovo 10 d. ir 2017 m. vasario 20 d.) bylų, esančių registre, duomenimis šiame name yra tik vienas pirmas aukštas) pakeitęs informaciją apie gyvenamojo namo laikančiąsias sienas, pertvarą ir kaminą. Teisės aktai nesuteikia registro tvarkytojui teisės vertinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinių pagrindų teisėtumo. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos išdavę institucijos arba asmenys. registro tvarkytojas atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis gali tik įstatymo nustatytais pagrindais.

13157.

132Registre 2017 m. balandžio 11 d. įrašyti duomenys apie namą ir butą Nr. 2 atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, bei į tai, jog VĮ Registrų centras, įstatymo numatytų dokumentų pagrindu ir tvarka atlikęs aukščiau minėtus duomenų pakeitimus registre, nepažeidė jo veiksmus reglamentuojančių teisės aktų ir ieškovės teisių ir teisėtų interesų, bei negali atsakyti už kitų asmenų galimai padarytus teisės pažeidimus. VĮ Registrų centras nepagrįstai patrauktas atsakovu šioje byloje ir jo procesinė padėtis turėtų būti pakeista iš atsakovo į trečiąjį asmenį, nes jis nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, o tik VĮ, vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą.

13358.

134Ieškinio reikalavimai – panaikinti namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenis (daikto įregistravimą), nustatytus matininko A. Š., 2017 m. balandžio 11 d. įrašytus registre pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylas (4 ir 5 reikalavimai) yra neaiškiai suformuluoti, nes nėra aišku, ar šiais reikalavimais siekiama panaikinti tik registre 2017 m. balandžio 11 d. atliktus namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenų pakeitimus 2017 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylų pagrindu, ar kartu siekiama panaikinti ir dokumentus – 2017 m. vasario 20 d. kadastro duomenų bylas, kurių pagrindu registre 2017 m. balandžio 10 d. atlikti duomenų pakeitimai. Kadangi ieškovė neginčija matininko A. Š. 2017 m. balandžio 10 d. parengtų kadastro duomenų (nustatymo data 2017 m. vasario 20 d.) bylų, kurios buvo tinkamas pagrindas registre patikslinti namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenis, minėti reikalavimai netenkintini.

13559.

136Teismui panaikinus dokumentus, kurių pagrindu registre 2017 m. balandžio 11 d. atlikti duomenų pakeitimai, atsirastų juridinis pagrindas registre išregistruoti namo ir buto Nr. 2 registro įrašuose 2017 m. balandžio 11 d. atliktus duomenų pakeitimus, todėl papildomi reikalavimai panaikinti registre įrašytus namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenis (daikto įregistravimą) yra pertekliniai.

13760.

138Ieškovė teigė, jog matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. atlikti Namo ir Buto Nr. 2 kadastriniai matavimai yra neteisingi, tačiau pati nepateikė dokumentų, įrodančių, kokie duomenys yra teisingi, tai yra kokie šiuo metu yra faktiniai namo kadastro duomenys. Namo kadastriniai matavimai, kuriais remiasi ieškovė, atlikti 1993 m. kovo 10 d., tai yra prieš 24 metus, todėl tikėtina, kad per tokį ilgą laikotarpį galėjo pasikeisti. Pastebėta, kad ieškinyje nurodoma, jog name yra palėpė, tačiau nei 1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenų byloje, nei 2017 m. balandžio 10 d. parengtoje kadastro duomenų (nustatytų 2017 m. vasario 20 d.) byloje nėra duomenų apie gyvenamajame name esančią palėpę.

13961.

140Ieškovės reikalavimai dėl namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenų panaikinimo remiasi teiginiais, jog matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. nustatyti namo ir buto Nr. 2 kadastriniai matavimai yra suklastoti, šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos, o matininko veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota vertinti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl į bylą turėtų būti įtraukta ši institucija.

14162.

142Ieškinio reikalavimais prašoma pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atidalijimą iš ieškovės ir atsakovų R. N. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir šio gyvenamojo namo dalies suformavimą atskiru nekilnojamojo turto objektu – namu2 (1 reikalavimas), pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimą neteisėtu (2 reikalavimas). Minėtų reikalavimų patenkinimas ieškovei nesukels teisinių pasekmių, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, patenkindamas ieškovės 2017 m. vasario 6 d. prašymą, 2017 m. kovo 8 d. pažyma pasinaikino pažymą, kurios išdavimą ieškovė dabar teismo prašo pripažinti neteisėtu. Šios 2017 m. kovo 8 d. pažymos pagrindu registre buvo atstatyta buto Nr. 2 ir namo teisinė registracija. Be to, pirmasis reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus, todėl minėti reikalavimai netenkintini.

14363.

144Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašė teismo ieškinio 1 reikalavimą, 2 reikalavimą, 4 ir 5 reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, kitus ieškinio reikalavimus (3 ir 6) spręsti teismo nuožiūra. Ieškinio patenkinimo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, prašė atsižvelgti į tai, jog VĮ Registrų centras nėra pažeidęs ieškovės teisių ir teisėtų interesų, įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo VĮ Registrų centro (9 reikalavimas).

14564.

146Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, jog patikslintu ieškiniu, be jau atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reiškiamų reikalavimų, Ieškovė prašo pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažyma Nr. STL- 16-0652 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ (pažyma) išduota neteisėtai. Patikslintu ieškiniu atsisakyta ieškinyje kelto reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą. Manytina, kad ieškovės reikalavimas pripažinti pažymos išdavimą neteisėtu, sutampa su 1 punkte ieškovės nurodytu reikalavimu pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atidalijimą iš ieškovės ir atsakovų R. N. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir šio namo dalies suformavimą atskiru nekilnojamojo turto daiktu – namu2. Taip pat ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais atidalijimą iš ieškovės ir atsakovų R. N. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir namo2 suformavimą atskiru nekilnojamojo turto daiktu – namu2. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. A51- 13294/17(2.15.2.52-MP7) „Dėl pažymos galiojimo panaikinimo“, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduota pažyma panaikinta. Taigi šis ieškovės reikalavimas jau yra įvykdytas, kadangi pažymos panaikinimo pasekmė ir yra atidalijimo iš ieškovės ir atsakovų R. N. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir šio gyvenamojo namo dalies suformavimo atskiru nekilnojamojo turto daiktu – gyvenamuoju namu, negaliojimas.

14765.

148Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog teisės aktai nenumato atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės pripažinti netekusiu galios savo administracinį sprendimų – pažymą. Ieškovė nurodė, kad būtina įvertinti ar atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo įgalinimų pati pripažinti netekusia galios savo administracinį aktą. Pažyma buvo panaikinta ne individualiu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu, o būtent vadovaujantis ieškovės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktu, prašymu. Galiojančių bendro pobūdžio teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada kompetentinga valstybės institucija galėtų teisėtai pasinaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą VAĮ nėra. Draudimo išimtimi gali būti specialiosios teisinio reguliavimo nuostatos. SĮ 27 straipsnio 23 dalies 2 punktas numato, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti panaikinamas statytojo (užsakovo) prašymu. Nors pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir nėra priskiriama statybos dokumentams, atsižvelgiant į teisės aktų spragą, kai net statybą leidžiantys dokumentai gali būti panaikinami, o tuo tarpu pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį panaikinimo teisės aktai nenumato, ir į ieškovės, kaip namo bendraturtės prašymą, pažyma panaikinta vadovaujantis teisės analogija, kas manytina šioje situacijoje atitinka ir bendruosius teisingumo bei protingumo principus.

14966.

150Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmenys, manantys, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. A51-13294/17(2.15.2.52- MP7) „Dėl pažymos galiojimo panaikinimo“, pažeidžia jų teises, teisės aktuose numatytais terminais turėjo teisę minėtą sprendimą apskųsti. Nei ieškovė, nei atsakovai R. N. ir J. N. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. A51-13294/17(2.15.2.52-MP7) teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė ir šio sprendimo teisėtumo neginčijo.

15167.

152Atsakovai J. N. ir R. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovė praleido terminą ginčyti administracinius aktus. Terminas naujiems reikalavimams – kadastro duomenų ginčijimui, taip pat yra praleistas. Kadastro duomenų ginčijimas – tai administracinio pobūdžio reikalavimas, kuriam įstatymas nustato 1 mėnesio terminą. Kadastro duomenys įregistruoti 2017 m. vasario 20 d., reikalavimas dėl kadastro duomenų nuginčijimo yra pareikštas 2017 m. birželio 6 d. Taigi 1 mėnesio terminas yra praleistas.

15368.

154Dėl reikalavimo pripažinti pažymos išdavimą neteisėtu nurodė, jog Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A51-13294/17(2.15.2.52-MP7) priimtas sprendimas laikyti pažymą netekusia galios. Vadinasi, šiai dienai pažyma nebegalioja ir klausimas dėl jos išspręstas.

15569.

156Ieškovė prašo pripažinti pažymos išdavimą neteisėtu. Šis reikalavimas yra faktinio pobūdžio. Jis suformuluotas ir pareikštas taip, kad jį patenkinus teismas nustatytų faktinio pobūdžio aplinkybę. Teismai bylas nagrinėja ginčo teisenos tvarka – kai tarp šalių kyla ginčas dėl teisės ir ypatingosios teisenos tvarka - kai teismo tvarka yra nustatomos tam tikri juridiniai faktai ne ginčo tvarka. Teismai nenagrinėja ir nesprendžia bylose reikalavimų, kurie yra faktinio pobūdžio, arba reikalavimų, kuriais prašoma nustatyti arba konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes. Kitaip tariant, teismai savo procesiniais sprendimais nenustato faktinių aplinkybių, išskyrus teismų procesinių sprendimų motyvuojamąją dalį, kurioje yra nurodomos teismų nustatytos faktinės aplinkybės turinčios reikšmės bylai. Ieškovė šiuo reikalavimu kelia ginčą dėl teisės ir prašo nustatyti šią faktinę aplinkybę. Galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia šaliai teisės civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Tam tikrais išimtiniais atvejais, šalims yra suteikiama teisė teismo tvarka konstatuoti juridinius faktus (ypatingąja teisena), tačiau tik tais atvejais, kai juridinio fakto nustatymas turės šaliai juridinę reikšmę ir tik tais atvejais, kai nekyla ginčas dėl teisės. Ieškovės prašoma nustatyti faktinė aplinkybė nesukels ieškovei teisinių padarinių. Ieškovės prašomos nustatyti faktinės aplinkybės dėl pažymos išdavimo teisėtumo neturi teisinės reikšmės bylai, todėl apskirtai nenagrinėtinos ir byla šioje dalyje nutrauktina.

15770.

158Dėl reikalavimo panaikinti pažymą atsakovai nurodė, jog ginčo atveju buvo parengtas padalinimo projektas, kurio sudėtyje buvo teisės aktų nustatyta tvarka parengta dalinimo schema. Iš šios schemos aiškiai matyti, jog ieškovei ir atsakovams priklausančius butus skiria ištisinė ir vientisa išilgai namo išsidėsčiusi siena, t. y. butai name yra aiškiai atskirti. Kartu su prašymu savivaldybės administracijai pateikti visi reikalingi dokumentai, todėl jis patenkintas ir išduota šioje byloje skundžiama pažyma. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A51-13294/17(2.15.2.52-MP7) priimtas sprendimas laikyti pažymą netekusia galios. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovės sutikimas nebuvo gautas, tačiau kartu su visais pažymos išdavimui reikalingais dokumentais pateiktas ir ieškovės sutikimas, kurį atsakovas R. N. gavo iš ieškovės sutuoktinio. Tik vėlesni ieškovės veiksmai, t. y. jos reakcija į prasidėjusius vidaus darbus, jos derybinė pozicija, skundai įvairiems viešojo administravimo subjektams bei kreipimasis į teisėsaugos instituciją dėl dokumento klastojimo, sudarė prielaidas manyti, jog ji paneigia duotą sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracija pripažino pažymą netekusia galios, ieškinio reikalavimas panaikinti pažymą atmestinas, nes klausimas dėl pažymos galiojimo jau yra išspręstas administracine tvarka.

15971.

160Dėl reikalavimų panaikinti kadastro duomenis atsakovai nurodė, jog kadastrinių matavimų duomenų ginčijimas – tai administracinio pobūdžio reikalavimas, kuris sprendžiamas administracine tvarka. Ieškovės reiškiamas reikalavimas panaikinti kadastro duomenis nėra susijęs su kitais ieškovės pareikštais reikalavimais, todėl turi būti sprendžiamas atskirai – administracine tvarka. Pirmiausia, kadastriniai matavimai yra ginčijami išankstine neteismine tvarka – kadastro duomenų tvarkytojui, vėliau teismui. Ieškovė dar gali pasinaudoti šia tvarka, todėl šis reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu.

16172.

162Ieškovė ginčija atsakovams priklausančio buto kadastrinius matavimus. Tokios teisės ji neturi. Kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo gali tik teisinį suinteresuotumą turintis asmuo. Dėl atsakovams priklausančio buto atliktų kadastrinių matavimų, niekaip negali būti pažeistos Ieškovės teisės ir teisėti interesai. Ieškovė nepagrindžia kaip atsakovų buto kadastriniai matavimai galėtų pažeisti jos teises, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas ir turi būti paliktas nenagrinėtu.

16373.

164Ieškovė šioje byloje reiškia pagrindinį reikalavimą dėl neteisėto atidalijimo. Atidalijimas nėra susijęs su ginčijamais kadastriniais matavimais. Antra vertus, kaip minėta, gyvenamojo atidalijimas yra panaikintas, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atidalijimą iš bendrosios nuosavybės yra iš esmės nepagrįstas.

16574.

166Pagal galiojančius nekilnojamojo turo kadastro duomenis Namas yra neatidalintas. Jo kadastriniai matavimai atlikti 2017 m. vasario 20 d.. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl ginčijami kadastriniai matavimai yra neteisingi ir turi būti naikinami. Nepaisant to, ji turi teisę juos ginčyti išankstine neteismine tvarka, kuria dar gali pasinaudoti.

16775.

168Atsakovai R. N. ir J. N. pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus:

16975.1.

170Pripažinti atsakovams R. N. ir J. N. teisę be ieškovės I. L. sutikimo padalinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), pagal 2017 m. MB „Vilniaus architektai“ parengtą dvibučio gyvenamojo namo ( - ), padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektą – iš gyvenamojo namo suformuoti du naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, iš kurių turtinis vienetas Nr. 1 priklausytų ieškovei I. L., turtinis vienetas Nr. 2 – atsakovams R. N. ir J. N..

17175.2.

172Atidalyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras konstrukcijas (stogas, sienos ir kt.), erdves pagal 2017 m. MB „Vilniaus architektai“ parengtą dvibučio gyvenamojo namo ( - ), padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektą ir nustatyti, kad ieškovei I. L. asmeninės nuosavybės teise atitenka su turtiniu vienetu Nr. 1 susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), erdvės, o atsakovams R. N. ir J. N. nuosavybės teise atitenka su turtiniam vienetui Nr. 2 priskirtos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), erdvės.

17375.3.

174Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17576.

176Atsakovai nurodė, jog priešieškiniu R. N. ir J. N. siekia teismo tvarka be ieškovės sutikimo įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teisę suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, įgyvendinti teisę būti statytojais ir atsidalinti jų nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove.

17777.

178Nekilnojamojo turto registro duomenimis įregistruotas gyvenamasis dviejų butų namas, kuriame ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, o atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2. Be to, atsakovai nuosavybės teise valdo prie jiems priklausančios namo dalies suformuotą žemės sklypą, o ieškovei priklausanti namo dalis stovi valstybinėje žemėje.

17978.

180Atsakovai, siekdami visiškai atsiskirti nuo namo bendraturtės ieškovės ir nepriklausomai nuo jos savo nuožiūra valdyti jiems priklausantį turtą, užsakė parengti namo padalinimo į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, projektą, pagal kurį būtų suformuoti du nauji savarankiški nekilnojamojo turto kadastro objektai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 15 d. išdavė pažymą, pagal kurią atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais suformuojami du vienbučiai gyvenamieji namai. Šios pažymos pagrindu buvo suformuoti du savarankiški nekilnojamojo turto kadastro objektai – vienbučiai gyvenamieji namai, iš kurių vienas priklauso ieškovei namas1, kitas – atsakovams namas2.

18179.

182Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovams išdavė statybos leidimą, kurio 2.1. punkto pagrindu pagal MB „Vilniaus architektai“ parengtą projektą leidžiama griauti atsakovams priklausantį gyvenamąjį vienbutį gyvenamąjį namą – namą2.

18380.

184Atsižvelgdama į vieną iš ieškovės skundų Vilniaus miesto savivaldybės administracija panaikino pažymą, namo teisinis statusas buvo sugrąžintas į pradinę padėtį, o namo1 ir namo2 teisinė registracija panaikinta. Nepaisant to, statybos leidimas ir jame numatyta atsakovų teisę nugriauti jiems priklausantį namą2 liko galioti. Atsakovai, siekia įgyvendinti jų teisę būti statytojais ir pageidauja atlikti statybos leidime nurodytus statybos darbus, įskaitant 2.1. punkte įtvirtintą leidimą griauti atsakovams priklausantį namą2. Atsakovų teisė būti statytojais gali būti įgyvendinta ir statybos leidimo 2.1. punkte nurodyti statybos darbai – griauti atsakovams priklausantį gyvenamąjį vienbutį pastatą – namą2, gali būti atliekami, suformavus naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus - padalijus namą į du vienbučius gyvenamuosius namus, kurie būtų suformuoti kaip du savarankiški nekilnojamojo turto kadastro objektai, iš kurių vienas priklausytų ieškovei, kitas – atsakovams. Ieškovė nesutinka, todėl atsakovų pažeistos teisės turi būti ginamos teismo tvarka.

18581.

186Teisė būti statytoju, kai kitas suinteresuotas asmuo tokią teisę ginčija, gali būti įgyvendinama teismo tvarka pareiškiant ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Priešieškiniu atsakovai reiškė reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo – pripažinti teisę suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus – teismo tvarka. Atsakovai taip pat siekė įgyvendinti savo nuosavybės teisę ir suformuoti iš namo naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus.

18782.

188Suformavus naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir atidalijus namą į du statinius kartu iš bendrosios dalinės nuosavybės bus atidalintas ieškovei ir atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas. Projekte numatyti sprendiniai niekaip nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, todėl atsakovų reiškiami reikalavimai turėtų būti patenkinti ir turėtų būti pripažintos ginamos teisės.

18983.

190Dėl pripažinimo teisės suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus pagal projektą be ieškovės sutikimo atsakovai nurodė, jog atsakovai siekia įgyvendinti savo nuosavybės teisę ir pasinaudoti teise suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus teisės aktuose nustatytu būdu, t. y. padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus. Atsakovai yra ketinamo padalinti nekilnojamojo daikto – namo – vieni iš bendrasavininkų ir aiškiai išreiškė savo valią padalinti Namą ir suformuoti du naujus nekilnojamojo turto objektus pagal projektą. Ieškovė, kaip namo bendraturtė, nesutinka padalinti namo ir suformuoti du naujus nekilnojamojo turto objektus pagal projektą, todėl atsakovai neturi rašytinio namo bendraturčio sutikimo namo padalinimui pagal projektą, kuris yra būtinas pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį.

19184.

192Teisė formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, susijusi su teise būti statytoju. Teisė suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus yra neatsiejamai susijusi su Teise būti statytojais, kadangi vienas iš naujų objektų formavimo būdų yra statybos darbai, atliekami SĮ nustatyta tvarka.

19385.

194Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Atsakovai norėdami atlikti namo padalijimą, turi atlikti statybos darbus, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o pastarajam gauti – bendraturčio sutikimas. Ieškovė nebendradarbiauja su atsakovais ir be pagrįstos priežasties nesutinka su namo padalinimu, naujų nekilnojamojo turto objektų formavimu ir su tuo susijusiais statybos darbais.

19586.

196Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl namo padalijimo ir atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimo padarinių jos teisės ar įstatymo saugomi interesai bus pažeisti iš esmės. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės pozicija nesutikti su namo padalijimu, nekilnojamojo turto objektų formavimu ir su tuo susijusiais statybos darbais yra nepagrįsta bei nemotyvuota.

19787.

198Atsakovams įstatymu yra suteikta teisė padalinti namą (suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus), tačiau norėdami minėtą teisę įgyvendinti atsakovai turi gauti statinio bendraturčio sutikimą. Bendraturtis, išreikšdamas savo valią dėl namo padalijimo, gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir nesutikdamas su padalijimu turi įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Kadangi sutikimo davimas yra laisvos asmens valios išraiška, kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsiskaityti duoti sutikimą atlikti bendrosios nuosavybės pakeitimo darbus, tačiau atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas. Ieškovė nenurodė protingų motyvų, kodėl sutikimas nebuvo duotas, todėl atsakovų teisės turi būti pripažintos ir apgintos teismo tvarka be ieškovės sutikimo.

19988.

200Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą atsakovai nurodė, jog priešieškiniu atsakovai siekia ne tik padalinti namą, bet ir atsidalinti nuo ieškovės, kad tarp jų neliktų bendrosios nuosavybės, todėl, kaip išvestinis priešieškinio reikalavimas, reikalavimas yra atidalijimas iš bendros nuosavybės.

20189.

202Atsakovai siekia atidalinti iš bendrosios nuosavybės namo bendras konstrukcijas (stogas, sienos ir kt.), erdves pagal projektą taip, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka su turtiniu vienetu Nr. 1 susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.) ir erdvės, o atsakovams nuosavybės teise atitenka su turtiniu vienetu Nr. 2 susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.) ir erdvės.

20390.

204Atidalijimas iš bendrosios dalinės namo bendrų konstrukcijų (stogas, sienos ir kt.), erdvių nuosavybės pagal projektą yra galimas natūra, kadangi tarp šalių nelieka bendros nuosavybės ir bendrų daiktų. Toks atidalijimo būdas yra teisingas ir labiausiai atitinka bendraturčių interesus – abiem šalims atitenka tos patalpos (turtiniai vienetai), kuriomis šalys faktiškai naudojasi, bendros namo konstrukcijos atskiriamos ir kiekvienai iš šalių atitenka tos, kurios labiau būdingos naujai suformuotam nekilnojamojo turto kadastro objektui.

20591.

206Pagal projektą ieškovei atitenka visas padalijamas ir naujai formuojamas turtas, įskaitant turtinį vienetą Nr. 1 bei prie jo priskirtas konstrukcijas, erdves (stogas, sienos ir kt.), kuris stovi ant ieškovės naudojamos žemės, atsakovams atitenka visas padalijamas ir naujai formuojamas turtas, įskaitant turtinį vienetą Nr. 2 bei prie jo priskirtas konstrukcijas, erdves (stogas, sienos ir kt.), kuris stovi ant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Visiško namo padalijimo ir bendrosios nuosavybės atidalijimo būdas, kuris pateiktas parengtame projekte, atitinka ir šalių valdomas nuosavybės teisės dalis, ir faktiškai naudojamas patalpas, ir yra išsidėstęs ant kiekvienos iš šalių naudojamo ar joms priklausančio žemės sklypo, todėl jis labiausiai atitinka šalių interesus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nepažeidžia šalių teisių ar teisėtų interesų, nedaro šalims esminės žalos ir yra galimas.

20792.

208Projekte numatyta, jog atskiriant butus pastato išorė ir vidaus patalpos nėra keičiamos. Teoriškai namas yra dvibutis gyvenamasis namas, tačiau pagal faktinę situaciją tai du sublokuoti namai, todėl esama situacija ir statybų technologija leidžia atskirti namus su per vidurį esančia laikančiosios sienos riba, taip kaip šiuo metu ir yra padalinti butai. Centrinėje sienoje yra projektuojamas pamatas ir blokelių mūro siena, ji bus apšiltinama termoizoliacine medžiaga ir tinkuojama, o dalyje sienos montuojamos medinės fasadinės dailylentės. Tokių sluoksnių siena atitinka šiuo metu galiojančius akustikos ir gaisrinius reglamentus. Projekte numatoma statyti siena sutvirtins namo konstrukcijas bei pagerins turtinio vieneto 1 vizualinę būklę, ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas taps patrauklesnis.

20993.

210Atsakovų reikalavimas atidalyti namo bendras konstrukcijas (stogas, sienos ir kt.), erdves pagal projektą ir nustatyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka su turtiniu vienetu Nr. 1 susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), erdvės, o atsakovams nuosavybės teise atitenka su turtiniam vienetui Nr. 2 priskirtos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), erdvės, yra pagrįstas teisėtas ir tenkintinas.

21194.

212Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog priešieškinis nepagrįstas ir atmestinas. Dėl reikalavimo atidalinti iš namo bendrosios dalinės nuosavybės bendru sutarimu su ieškove nurodė, jog viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo keliu sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

21395.

214Atsakovai priešieškinio pateikimą motyvuoja savo tariamai pažeista teise atidalinti iš namo bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove, teisės būti statytoju ginčijimu ir trukdymu savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jų nuosavybės teise valdomu objektu (namo dalimi) – trukdymu suformuoti iš namo naujus nekilnojamojo turto objektus (du atskirus vienbučius gyvenamuosius namus). Teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teise valdomą objektą (namo dalį) turi ne tik atsakovai, bet ir ieškovė, o teisė valdyti, naudoti namą ir juo disponuoti turi būti įgyvendindama bendraturčių sutarimu.

21596.

216Ieškovė neginčijo atsakovų teisės atsidalyti iš bendrosios dalines nuosavybės. Tačiau ieškovė nebuvo supažindinta su projektu iki priešieškinio pateikimo, atsakovai nesitarė su ieškove dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, neaptarė atidalijimo iš namo bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą galimų neigiamų pasekmių pašalinimo variantų (garantijų, kompensavimo), atsižvelgiant į namo ypatumus (namas yra 1940 m. statybos, medinis), taip pat neaptarė ir nederino projekto įgyvendinimo tvarkos, sąlygų bei terminų. Todėl atsakovai, pareikšdami priešieškinį, pažeidė imperatyvą – prieš kreipdamiesi į teismą spręsti atidalijimo iš namo bendrosios dalinės nuosavybės klausimo pagal projektą bendru sutarimu su ieškove. Tokie atsakovų veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys ieškovės teisę bendru bendraturčių sutarimu spręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto likimą (jo valdymą, naudojimą ir disponavimą).

21797.

218Dėl teisiškai neįregistruoto (nekilnojamo turto objektu suformuoto) daikto atidalijimo ieškovė nurodė, jog namas, kurį pertvarkyti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus (gyvenamuosius namus) siekia atsakovai, suformuotas statybos būdu 1940 metais, jis yra su šlaitiniu stogu. Tarp pirmo aukšto, kuriame išsidėstę atsakovams ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys butai, perdangos ir stogo yra palėpė. Palėpės egzistavimo faktas neginčijamas, apie jos buvimą yra nurodyta ir projekto aiškinamajame rašte. Palėpė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre. Palėpė, esanti name ir suformuota namo statybos metu, priskirtina nekilnojamajam daiktui – patalpai, o visi nekilnojamieji daiktai apibūdinami individualiais požymiais. Tai reiškia, jog tam, kad palėpė taptų civilinių santykių objektu, ji turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto kadastre, prieš tai nustatant jos kadastro duomenis teises aktų nustatyta tvarka.

21998.

220Palėpė yra bendro naudojimo objektas, nes ji nebuvo priskirta atskiriems butų savininkams bei neturi tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų butais, ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių butų savininkams. Todėl namo atidalijamas natūra, neišsprendus palėpes atidalijimo klausimo, negali būti vykdomas, o palėpės atidalijimo klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius palėpės kadastro duomenis ir palėpę, kaip nekilnojamąjį daiktą, įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre.

22199.

222Atsakovų aprašymas, kad erdvės, kurios stovi ant ieškovės žemes, atitenka ieškovei, o erdvės, kurios stovi ant atsakovų žemės, atitenka atsakovams, yra abstraktus ir nekonkretus, nepriimtinas sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, nes bendraturčiams turi būti aiškiai suprantama ir žinoma, koks turtas ir kokio dydžio atidalinamas.

223100.

224Dėl projekto ieškovė nurodė, kad projektas yra abstraktus, techniškai nepagrįstas, su esminiais trūkumais, t. y. techniškai nepriimtinas spręsti namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybes klausimą. Šį faktą patvirtina ir vertinimo aktas. Be to, projektas parengtas pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus.

225101.

226Projekte nėra pateikta įrodymų, pagrįstų technine analize ir tyrimais, kad namas yra sublokuotas dvibutis namas. Teigtina, kad toks nepagrįstas namo konstrukcijos apibūdinimas pateiktas tikslu įrodyti, jog namo dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybes natūra, o vėliau ir atidalintos dalies pašalinimas (griovimas), galimas ir neturės neigiamos įtakos ieškovės nuosavybės teisėms, t. y. siekiama namo atidalijimą (ir atidalintos namo dalies griovimą) vykdyti nerealiomis sąlygomis. Vengimas spręsti namo atidalijimą realiomis sąlygomis yra ne tik nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, bet ir techniškai pavojingas, nes yra grėsmė dėl techninių klaidų pakenkti ieškoves nuosavybei.

227102.

228Vertinimo akte argumentuotai konstatuota, kad namas priskiriamas prie dvibučių namų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siena, esanti tarp butų (per namo vidurį), yra laikančioji siena. Tačiau toliau projekte cituojamas MB „Tyrimai ir projektai“ statinio būklės tyrimo aktas Nr. 17-12T, kuriame nurodyta, jog <...> pastato skersinės sienos yra laikančios, ant jų remiasi palėpės perdanga be stogo konstrukcijos <...>. Taigi, viename techniniame dokumente – projekte – teikiami du skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys, namo laikančiųjų konstrukcijų apibūdinimai: vienu atveju teigiant, jog namo siena, esanti tarp butų, priklausančių atsakovams ir ieškovei, yra laikančioji konstrukcija (siena), kitu atveju – kad laikančiosios konstrukcijos – tai skersinės sienos. Tokie netikslumai neleistini techniniuose projektuose, jie yra pavojingi ir įrodo, kad projektas parengtas nekokybiškai, neatlikus atitinkamo profesionalaus namo konstrukcijų ištyrimo.

229103.

230Vertinimo akte konstatuota, kad iš projekto nėra galimybes nustatyti, kokios namo konstrukcijos yra laikančios, reikia atlikti viso namo tyrimus, norint nustatyti, kokios konstrukcijos yra laikančios, o kurios ne. Vertinimo akte yra nurodyta, kad būtina nustatyti bendrąsias namo laikančias konstrukcijas, kadangi tai turės įtakos atliekant griovimo darbus.

231104.

232Tiek priešieškinyje, tiek projekte tvirtinama, kad atidalijimas iš namo bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir atidalintų dalių suformavimas atskirais gyvenamaisiais namais yra galimas. Tačiau nepateikta techninių sprendinių, patvirtinančių šiuos teiginius. Priešieškinyje nurodyta, kad namo konstrukcijos atskiriamos ir kiekvienai iš šalių atitenka tos, kurtos labiau būdingos naujai suformuotam nekilnojamojo turto kadastro objektui, projekte šis atskilimas nepavaizduotas (nėra grafinių sprendinių), t. y. projektas neatspindi, kaip fiziškai įgyvendindamas atidalijimas natūra. Vertinimo akte nurodyta, jog pagal pateiktą informaciją matyti, kad projekte nėra STR 1.04.04:2017 nurodytų projekto dalių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinamos tik bendraturčių turimos bendrojoje nuosavybės dalys, atsakovų siūlomas atidalijamų namo dalių nustatymas pagal principą „labiau būdingos naujai suformuotam nekilnojamojo turto kadastro objektui“ prieštarauja CK 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei pažeidžia ieškovės nuosavybes teises.

233105.

234Projektas parengtas pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, pagal kurią Nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeisti namo (jo pirmojo aukšto) kadastro duomenys, namą sujungiant. Matininkas A. Š. savavališkai iškreipė namo ir buto, priklausančio atsakovams, kadastro duomenis, pirmojo aukšto plane ir atsakovams priklausančio buto plane pakeitęs informaciją apie namo laikančiąsias sienas ir pertvarą (namo konstrukcijas) bei kaminą. Šiuos matininko A. S. nustatytus kadastro duomenis ieškovė ginčija savo patikslintu ieškiniu, todėl esant ginčui dėl namo kadastro duomenų nustatymo teisėtumo, projektas negali būti laikomas tinkamu atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės dokumentu.

235106.

236Vertinimo akte, analizuojant namo pirmojo aukšto išdėstymo schemas, sudarytas iki matininko A. Š. kadastrinių matavimų atlikimo ir po jų, yra pažymėta, kad reikia atlikti papildomus viso namo tyrimus, norint nustatyti, kokios konstrukcijos skiria skirtingus butus, iš pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kuris variantas (schema) atspindi esamą situaciją. Taigi, ši eksperto išvada patvirtina, kad namo pirmojo aukšto kadastro duomenys galėtų pakisti, jeigu pasikeistų viso namo konstrukcijos.

237107.

238Projekte nurodytas atidalijimo iš namo bendrosios dalinės nuosavybės tikslas – atidalintos namo dalies, kuri atitektų atsakovams, griovimas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įvykdžius griovimą, centrinėje sienoje, skiriančioje atsakovų ir ieškovės butus, bus projektuojamas pamatas ir blokelių mūro siena, ji bus apšiltinta termoizoliacine medžiaga ir tinkuojama, bei dalyje sienos montuojamos medinės fasadinės dailylentės, be to, projekte yra pateikta šios sienos iš lauko pusės (fasado) vizualizacija. Kaip suprantama, šie darbai bus atliekami siekiant po griovimo sutvirtinti ieškovei atitekusią namo dalį.

239108.

240Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad centrinė siena, skirianti du butus, yra kaimyninio sklypo pusėje, tačiau pastaboje, pateiktoje prie centrinės sienos sutvirtinimo vizualizacijos, pažymėta, kad <...> statytojui priklausantis turtinis vienetas yra statytojui priklausančioje sklypo dalyje, t. y. du skirtingus vienetus riboja sklypo riba <...>. Priešieškinyje, pagrindžiant atidalijimo iš namo bendrosios dalinės nuosavybės būdo tinkamumą, nurodyta, kad atidalinamos pagal projektą šalių namo dalys yra išsidėsčiusios ant kiekvienos iš šalių naudojamo ir joms priklausančio žemės sklypo. Iš nurodytų projekte ir priešieškinyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad prieštaringai vertinamos namo bendrosios konstrukcijos – centrinės sienos, skiriančios butus, faktinis išsidėstymas, vienu atveju galima suprasti, kad ši siena yra atsakovų žemės sklype, kitu – ieškovės naudojamoje žemėje. Tokie netikslumai įrodo projekto netinkamą parengimą ir faktinės situacijos neišnagrinėjimą.

241109.

242Vadovaujantis žemės sklypo planu, esančiu projekte, matyti, kad atsakovų namo dalis yra tik jų šio žemės sklypo teritorijoje, o ieškovės namo dalis – atitinkamai jos naudojamoje žemėje. Atlikus minėtus statybos darbus, susijusius su centrinės sienos, skiriančios atsakovų ir ieškovės butus, akivaizdu, jog šios sienos tūris padidėtų, ji taptų storesnė. Todėl darytina išvada, kad ieškovei atitekusi ir statybos darbais rekonstruota namo dalis ta apimtimi, kiek butų sutvirtinta centrinė siena, kuri po griovimo taptų išorine, pateks į atsakovų žemės sklypo teritoriją, o tokia situacija prieštarautų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 20 punkto nuostatai, pagal kurią žemės sklypo ieškovės priklausančia namo dalimi (butu), namui sugrąžintas dvibučio gyvenamojo namo statusas, o atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas.

243110.

244Taigi, pasikeitus faktinei situacijai, atstačius namo statusą, šiuo metu neegzistuoja nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, kurio griovimas leistas leidimo 2.1 papunkčiu. Tuo atveju, jeigu pagal projektą arba pagal kitą techninį projektą įvyktų atidalijimas iš namo bendrosios dalinės nuosavybės natūra, būtų suformuoti du atskiri visiškai nauji nekilnojamojo turto objektai (gyvenamieji namai), kurie turės savo identifikavimo duomenis (kadastro duomenis). Tai reiškia, kad klausimas dėl leidimo griauti atsakovams atitekusią namo dalį turės būti sprendžiamas iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka, jį derinant su ieškove.

245111.

246Leidimas yra išvestinis namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procese pagal Pažymą dokumentas. Kadangi atsakovai atidalijimo iš namo bendrosios dalinės nuosavybės sprendžia iš naujo, pateikdami priešieškinį teismui, leidimu iš pasibaigusio proceso dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisiškai negali būti pasinaudota.

247112.

248Leidimas, kurio dalimi leista nugriauti namo dalį ir vietoj jos statyti naują gyvenamąjį namą, išduotas po neteisėto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir buvusio buto suformavimo gyvenamuoju namu. Leidimo 2.1 papunktyje numatyta naujo atskiro nekilnojamojo turto daikto (atidalintos namo dalies) – namo2 griovimas, t. y. leidimas yra išduotas dėl objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ (pažymos) pagrindu, kuri šiuo metu yra negaliojanti.

249113.

250Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovai nuosavybės teise valdo prie jiems priklausančios namo dalies suformuotą žemės sklypą. Ieškovei priklausanti namo dalis stovi laisvoje valstybinėje žemėje, prie jai priklausančio nekilnojamojo turto žemės sklypas nėra suformuotas. Priešieškiniu atsakovai siekia visiškai atsiskirti nuo namo bendraturtės ir nepriklausomai nuo jos savo nuožiūra valdyti jiems priklausanti turtą.

251114.

252Patikslintame ieškinyje ieškovė atsisakė ieškinyje pateikto antrojo reikalavimo dalies, kuria buvo prašoma <...> panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažymą Nr. STL-16-0652 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“. Vietoj šio reikalavimo ieškovė pareiškė naują reikalavimą: „Pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažymos Nr. STL-16-0652 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ išdavimą neteisėtu.

253115.

254Pateiktas ieškinio reikalavimo atsisakymas nepažeidžia viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl ieškinio reikalavimo atsisakymas priimtas ir byla šioje dalyje nutraukta.

255II.

256Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2571.

258Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu priėmė ieškovės I. L. ieškinio reikalavimo – panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažymą Nr. STL-16-0652 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus: panaikinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir patalpos – buto (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis (daikto įregistravimą), nustatytus matininko A. Š., įrašytus Nekilnojamojo turto kadastre pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą. Atmetė ieškinį likusioje dalyje. Atmetė priešieškinį. Priteisė iš ieškovės I. L. ir atsakovės J. N. bei atsakovo R. N. 28,10 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 14,05 Eur iš abiejų šalių: 14,05 Eur iš ieškovės I. L. bei 7,02 Eur iš atsakovės J. N. ir 7,03 Eur iš atsakovo R. N..

2592.

260Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei priklauso butas Nr. 1 name. Atsakovams J. N. ir R. N. priklauso butas Nr. 2 name. Pagal 2017 m. kovo 12 d. registro duomenis matyti, kad atsakovams buvo suformuotas atskiras gyvenamasis namas2, kuris suformuotas padalinus namą. Projektuotojas MB „Vilniaus architektai“ sudarė „Dvibučio gyvenamojo namo ( - ) Vilniuje patalpų padalinimo projektą“. Atsakovas A. Š. parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

2613.

2622016 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė pažymą Nr. STL-16-0652 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato(-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį. Šia pažyma patvirtinta, kad iš namo atidalinti namas1 ir namas2 gali būti naudojami kaip gyvenamosios paskirties statiniai.

2634.

264Namas buvo padalintas į du turtinius vienetus pateikus neva ieškovės pasirašytą sutikimą. Atsakovų Jūratės ir R. N. pateiktas neva ieškovės pasirašytas 2016 m. kovo 15 d. Sutikimas dėl namo atidalinimo į dvi dalis yra pripažintas negaliojančiu. Dėl šio sutikimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas nenustačius veiką padariusio asmens.

2655.

266Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A51-13294/17(2.15.2.52-MP7), atsakant į ieškovės pareiškimą (toliau – raštas), pažyma Nr. STL-16-0652 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (pastato(-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, pripažinta netekusia galios. Sprendimas pripažinti pažymą negaliojančia nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, todėl pažyma laikytina negaliojančia.

2676.

268Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 02 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us). Šio leidimo 2.1 punktu leista griauti atsakovų Jūratės ir R. N. namą2. Ieškiniu ieškovė prašė panaikinti leidimo 2.1 punkte nustatytą leidimą griauti namą2 ir leidimą jo vietoje statyti kitą pastatą.

2697.

270Atsakovo R. N. prašymu MB „Tyrimai ir projektai“ atliko statinio būklės tyrimą ir 2017 m. vasario 14 d. pateikė statinio būklės tyrimo aktą Nr. 17-12T. Akte pateiktos išvados, jog statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų, pastatas avarinės būklės ir dėl pažeidimų pobūdžio kapitalinis medinių konstrukcijų ir pamatų remontas netikslingas. Akte pateiktos remonto ir griovimo rekomendacijos, siekiant sumažinti neigiamas įtakas namo daliai, kurioje yra ieškovės butas.

2718.

272Ieškovei priklauso 0,0530 ha žemės sklypas ( - ), esantis prie ieškovei priklausančio buto Nr. 1, esančio ( - ). Ieškovės užsakymu atliktas namo vertinimas ir pateiktas dr. D. K. vertinimo aktas bei vertinimo akto papildymas. Šiuo metu nuosavybės teisės į namą nėra įregistruotos. Ieškovei priklauso name esantis butas Nr. 1, atsakovams J. ir R. N. – butas Nr. 2.

2739.

274Ieškovė reiškia reikalavimo dėl namo padalijimą į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Byloje nėra ginčo, jog šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas, kuriame yra du butai. Butas Nr. 1 priklauso ieškovei, o butas Nr. 2 priklauso atsakovams J. ir R. N.. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas VĮ Registrų centras 2016 m. birželio 1 d. išregistravo butą Nr. 2 ir atsakovų J. Ir R. N. nuosavybės teises į jį bei įregistravo atidalintą namą2 ir atsakovų J. Ir R. N. nuosavybės teises į jį. Vienas iš dokumentų, suteikiančių VĮ Registrų centrui įregistruoti atidalintus daiktus buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažyma. Atsakovas VĮ Registrų centras 2017 m. balandžio 11 d., remdamasis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu, kuriuo panaikinta pažyma, patikslino buto Nr. 2 ir namo duomenis ir atstatė buto Nr. 2 teisinę registraciją, namo įraše panaikino įrašus apie šio daikto performavimą bei patikslino buto Nr. 2 ir namo kadastro duomenis. Kartu išregistruotas namas2 ir atsakovų J. Ir R. N. nuosavybės teisės į jį.

27510.

276Taigi byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovų J. ir R. N. bendrosios dalinės nuosavybės daiktas – namas, nėra atidalintas ir toks atsakovų reikalavimas reiškiamas priešieškinyje. Akivaizdu, jog negali būti tenkinamas reikalavimas dėl atidalinimo, kurio šiuo metu faktiškai nėra, panaikinimo. Teisme nėra ginamos teisės, kurios nors ir buvo galimai pažeistos praeityje, tačiau vėliau buvo pakeistos ir šiuo metu nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šis ieškovės reikalavimas atmestas, kaip nepagrįstas.

27711.

278Ieškovė prašė pripažinti pažymos išdavimą neteisėtu. Byloje nėra ginčo, jog pažyma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu pripažinta netekusia galios. Taigi pažymą pasinaikino pati institucija, kuri ją išdavė, todėl pažyma laikytina negaliojančia ir teismine tvarka negali būti pakartotinai panaikintas dokumentas, kuris negalioja.

27912.

280Ieškovė argumentuoja, jog teisės aktai nenustato galimybės institucijai pasinaikinti savo aktų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu negalėjo panaikinti pažymos. Valstybės institucijos sprendimas gali būti panaikintas retroaktyviai pačios institucijos. Pažymėta, jog panaikinti pažymą siekė visi subjektai, kurių teisėms ir pareigoms ji galėjo turėti įtakos, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovai J. ir R. N..

28113.

282Raštas dėl pažymos panaikinimo nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Ieškovės teiginiai, jog raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo panaikinti pažymos, neįrodo, jog pažyma tebegalioja. Minėti ieškovės argumentai galėtų būti pagrindu nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto, kuriuo panaikinta pažyma, teisėtumo klausimą, tačiau byloje toks reikalavimas nėra pareikštas, todėl teismas šios aplinkybės plačiau nenagrinėjo.

28314.

284Taigi, pagal byloje esančius duomenis, pažyma yra netekusi teisinės galios, t. y. yra nebegaliojanti ir nebegalinti sukelti teisinių pasekmių. Teismas negali panaikinti teisės akto, kuris negalioja, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti pažymą yra atmestinas. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su negaliojančios pažymos išdavimo teisėtumu, nes tai neturėjo teisinės reikšmės.

28515.

286Reikalavimais: panaikinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir patalpos – buto (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis (daikto įregistravimą), nustatytus matininko A. Š., įrašytus Nekilnojamojo turto kadastre pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą ieškovė ginčijo kadastro duomenis, nes, ieškovės teigimu, jie remiasi neteisingomis kadastro duomenų bylomis, sudarytomis matininko A. Š..

28716.

288Pagal NTKĮ 15 straipsnio 2 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Taigi kadastrinių duomenų ginčijimui specialusis įstatymas nustato specialiąją tvarką – šiuo atveju kreiptis į centrinį kadastro tvarkytoją, ginčijant teritorinio tvarkytojo atliktus veiksmus.

28917.

290Ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų dėl matininko A. Š. atliktų kadastro duomenų bylų pripažinimo negaliojančiais, todėl teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų argumentų, susijusių su kadastro duomenų bylų neteisėtumu ir/ar nepagrįstumu.

29118.

292Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovės reikalavimai – panaikinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir patalpos – buto (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis (daikto įregistravimą), nustatytus matininko A. Š., įrašytus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pagal matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, palikti nenagrinėti.

29319.

294Ieškinys pateiktas 2017 m. kovo 13 d. Ieškovė nurodė, jog ieškinio senaties terminas yra 10 metų ir jis skaičiuotinas nuo 2017 m. vasario 20 d., kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė ieškovei tyrimo aktą Nr. 17-12T. Apie parašo suklastojimą ji sužinojo iš policijos pranešimo, įteikto jai 2017 m. vasario 28 d. Ieškovė prašė atnaujinti terminą, jei teismas manytų, jog jis praleistas, nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių – dėl išskirtinės teisinės situacijos ir nuosekliai aktyviai gynė savo teises ir teisėtus interesus.

29520.

296Iš Ieškovės 2016 m. spalio 31 d. prašymo / skundo matyti, jog prie šio dokumento ieškovė prideda atsakovo R. N. 2016 m. kovo 14 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, taip pat prideda pažymą ir leidimą. Taigi akivaizdu, jog rašydama prašymą / skundą ieškovė turėjo leidimą, žinojo jo turinį ir turėjo galimybę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau, kaip 2016 m. spalio 31 d.

29721.

298Statybos leidimas yra administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas apskųsti leidimą baigėsi 2016 m. lapkričio 30 d. Ieškovei ieškinį pateikus 2017 m. kovo 13 d., ieškinio senaties terminas yra praleistas daugiau nei tris kartus.

29922.

300Ieškovė nenurodė, kaip teisinė situacija galėjo įtakoti senaties termino praleidimą ir kuo pasireiškė teisinės situacijos išskirtinumas. Ne valstybės institucijos turi nustatyti, ar ieškovės teisės yra pažeidžiamos, o pati ieškovė turi spręsti dėl savo teisių pažeidimo. Ieškovė nenurodė objektyvių, ekstraordinarių aplinkybių sutrukdžiusių kreiptis į teismą, todėl teismas nenustatė teisinio pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą. Ieškovės nurodomos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio.

30123.

302Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai dėl leidimo 2.1 punkto ir leidimo dalies, leidžiančios statyti statybos projekto Nr. N1534 grafinėje dalyje nurodytą pastatą Nr.1, kurį pagal leidimo 2.1 papunktį leidžiama griauti, atmesti.

30324.

304Kartu pažymėta, jog iš leidimo matyti, kad leidimo 2.1 punktu leista griauti statinį, kurio unikalus Nr. ( - ). Šiuo unikaliu numeriu buvo įregistruotas atsakovų J. ir R. N. atidalintas pastatas – namas2. Vėliau atidalinimas panaikintas ir namas2, kaip savarankiškas daiktas, nebeegzistuoja. Taigi pagal šiuo metu esančius duomenis leidimo 2.1 punktu yra leidžiama griauti pastatą (namą2), kurio nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu yra įregistruotas pastatas namas su jame esančiais butu Nr. 1, priklausančiu ieškovei ir butu Nr. 2 priklausančiu atsakovams J. ir R. N.. Pagal SĮ 40 straipsnio 1 dalį gali būti griaunamas esamas statinys. Esamam statiniui – namui ar jo daliai griauti statybos leidimas nėra išduotas ir toks leidimas nėra nagrinėjamas byloje. Be statybos leidimo, statybos darbai yra draudžiami. Leidime suteiktas leidimas statyti gyvenamąjį pastatą, plane pažymėtą skaičiumi 1, vietoj leidžiamo griauti namo2, kurio unikalus Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, jog tokio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), nėra, o šioje vietoje yra ieškovei ir atsakovams J. ir R. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis namas, akivaizdu, kad leidimas dalyje statyti naują pastatą, esant namui ir nesant leidimo jį griauti, negali būti vykdomas. Todėl leidimo dalis dėl leidimo statyti pastatą plane pažymėtą skaičiumi 1, vietoj nugriauto namo2, neįmanomas vykdyti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes daryta išvada, jog ginčijami leidimo punktai nesukelia teisinių pasekmių, todėl nepažeidžia ieškovės teisių ar teisėtų interesų.

30525.

306Reikalavimu dėl namo konstrukcijų ir erdvių atidalijimo pagal projektą ir atidalintų dalių paskirstymo atsakovai J. ir R. N. prašė atidalinti gyvenamojo namo bendras konstrukcijas ir erdves. Erdvėmis atsakovai įvardija patalpą – palėpę, kuri nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, byloje nėra palėpės kadastrinių matavimų bylos, nėra kitokių palėpę vaizduojančių brėžinių. Taigi pagal bylos duomenis, atsakovai be bendrųjų konstrukcijų siekia padalyti palėpę, nors įvardija ją kaip erdvę nuo namo pirmo aukšto viršaus iki stogo.

30726.

308Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto atidalinimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, turi būti nurodomi atidalijimo daikto parametrai (plotas ir pan.), dalys tenkančios kiekvienam bendraturčiui ir t. t.

30927.

310NTKĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt.

31128.

312Šioje byloje priešieškiniu atsakovai J. ir R. N. nesuformulavo kokį atskirą nekilnojamą daiktą prašo suformuoti. Akivaizdu, jog erdvė, esanti nekilnojamame daikte nėra nekilnojamasis daiktas ir pati erdvė nėra registruojama nekilnojamojo turto registre. Atsakovai, siekiantys atsidalinti palėpę turėtų įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę pirmiausia atlikdami palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruodami Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kiekvienas namo buto savininkas turės neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai yra taps neįrengtos palėpės dalies savininku) ir galės disponuoti palėpės dalimi. Bendraturčių susitarimu arba, nesutarus – teismine tvarka bus galima atsidalinti palėpę ir kitas bendrąsias namo konstrukcijas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsakovų J. ir R. N. reikalavimas dėl namo bendrų konstrukcijų ir erdvių atidalijimo atmestas.

31329.

314Pažymėta, jog šis sprendimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis pakartotinai su ieškiniu dėl atidalijimo suformulavus atskirą nekilnojamą daiktą ir aiškiai įvardijus, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, t. y. kitu ieškinio pagrindu.

31530.

316Pagal NTKĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalis nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus bei kitais, šiai bylai neaktualiais, būdais.

31731.

318Ieškovė ir atsakovai J. ir R. N. yra namo bendrasavininkai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrasavininkai daiktu naudojasi, valdo ir disponuoja bendru sutarimu, nesutarus – sprendžia teismas pagal bendraturčio ieškinį. Butas Nr. 1 ir butas Nr. 2 yra atidalinti ir valdomi ieškovės ir atsakovų J. ir R. N. asmeninės nuosavybės teisėmis. Name yra bendrosios dalinės nuosavybės objektų, kurie nėra atidalinti – konstrukcijos, palėpė, stogas ir kt. Taigi pagal bylos duomenis vienos namo dalys yra asmeninėje, kitos – bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

31932.

320STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkos (toliau – tvarka) 1.4 punktas nustato tvarkos taikymo sritį – naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant). Atsakovai priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl ieškovės sutikimo pagal tvarką neišdavimo ir prašo leisti kreiptis be ieškovės sutikimo.

32133.

322Tvarkos 119 punktas nustato, jog parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į subjektą (šiuo atveju savivaldybės administraciją, tvarkos 102,3 ir 105,3 p.), pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os). Taigi, pagal tvarkos 119 punktą dėl daikto padalijimo reikalingas bendras savininkų prašymas arba savininkų sutikimai.

32334.

324Pagal tvarkos 120 punktą subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų atlikimo reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. Atlikęs patikrinimą subjektas išduoda pažymą (tvarkos 121 p.), kurios pagrindu nekilnojamojo turo registro tvarkytojas įregistruoja nekilnojamojo turto objektus (tvarkos 122 p.). Ieškovė tokio sutikimo atsakovams nedavė, todėl atsakovai kreipėsi į teismą, prašydami leisti kreiptis dėl daikto padalinimo be ieškovės sutikimo.

32535.

326Minėta, kad pagal NTKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Šioje normoje vartojamos dvi sąvokos – daikto padalinimas ir daikto atidalinimas. Tarp šių sąvokų esminis skirtumas yra tas, kad padalinus visai nebelieka buvusio daikto, o atsiranda nauji daiktai. Atidalinimo atveju, atsiranda vienas ar keli nauji daiktai, bet išlieka ir dalis buvusio daikto. Pagal savo turinį tiek atidalijimas, tiek padalijimas yra CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdai. Todėl, bet kuriuo atveju, t. y. tiek atidalijant, tiek padalijant daiktą, jis gali būti dalijamas CK 4.80 straipsnio nustatyta tvarka – bendru sutarimu, nesutarus – teismine tvarka.

32736.

328Tvarkos 119 punktas reglamentuoja atvejus, kai tarp bendrasavininkų nėra ginčo ir jie yra sutarę dėl turto pasidalinimo (atsidalinimo) ir yra savo susitarimą įtvirtinę parengtoje schemoje. Tvarkos 120 punkte nustatyta, kad subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Atsižvelgianti į šį teisinį reglamentavimą daryta išvada, jog subjekto darbuotojo veiksmai, kuriuos jis atlieka yra tik tikrinamojo pobūdžio, tačiau sprendimų dėl paties daikto atidalinimo jis nepriima. Minėta, jog dėl atidalinimo bendrasavininkai sprendžia tarpusavio sutarimu, o nesutarus – teismine tvarka. Kadangi namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomos dalys nėra atidalintos bendru bendrasavininkų sutarimu, o šioje byloje atsakovų reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra patenkintas, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai neduoda sutikimo atsakovams J. ir R. N. padalinti namą į du atskirus turtinius vienetus pagal jų parengtą projektą ir šis atsakovų reikalavimas atmestas.

32937.

330Ieškovė atsikirtinėdama į priešieškinį nurodė, jog atsakovai J. ir R. N. nepasinaudojo ikiteismine tvarka išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės daikto atidalijimo klausimą, projektas pateiktas tik su priešieškiniu, todėl priešieškinys paliktinas nenagrinėtu. Su šiais teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš atsakovų atstovo advokato siųsto elektroninio laiško Ieškovės atstovui buvo siunčiama bendradarbiavimo sutartis, iš kurios matyti siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės namo atidalinimas bei buvo pateiktas projektas. Byloje nėra duomenų, jog su priešieškiniu pateiktas projektas iš esmės skirtųsi nuo anksčiau ieškovei pateikto. Taigi 2016 m. rugpjūčio 29 d. ieškovei pateiktas atidalinimo projektas ir iki šiol nebuvo gautas ieškovės atsakymas dėl pateikto pasiūlymo, todėl atsakovai J. Ir R. N. turėjo teisę kreiptis į teismą ir ikiteisminio ginčo sprendimo procedūra nebuvo pažeista.

33138.

332Atmetus ieškinį ir priešieškinį ieškovės ir atsakovų J. ir R. N. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kiti atsakovai bylinėjimosi išlaidų iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas. Teismas patyrė 28,10 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. atmetus ieškinį ir priešieškinį dalintinos pusiau lygiomis dalimis.

333III.

334Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

3351.

336Atsakovas R. N. ir J. N. pateikė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo kuriame nurodė, kad teismo sprendimu netinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykiai ir todėl pritaikytos teisės normos, kurios neturėjo būti taikomos ginčo santykiams. Teismas suklydo vertindamas ginčo šalių santykius, kadangi sutapatino atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės santykius, kuriuos reglamentuoja CK 4.80 straipsnis, su gyvenamojo namo padalijimu į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus santykiais, kuriuos reglamentuoja CK 4.75 straipsnis, SĮ, NTKĮ bei poįstatyminiai teisės aktai.

3372.

338Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo turto objekto padalijimas yra du savarankiški teisiniai institutai, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas ir dėl šios priežasties jų negalima tapatinti. Teismo sprendimo 178 punkte teismas nurodo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo tvarka“ (toliau – NTOFT), patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971, 119 punktas reglamentuoja atvejus, kai tarp bendraturčių nėra ginčo ir jie sutarę dėl turto pasidalinimo. Toliau teismas darė išvadą, kad kadangi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai sprendžiami teismo tvarka, o NTOFT taikytina tik ne ginčo atvejams, tai kol atsakovai ir ieškovas nėra atsidalinę iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo tvarka, ieškovas pagrįstai neduoda sutikimo atsakovams padalinti namą į du turtinius vienetus. Taigi teismo nuomone, atsakovai pirmiausia turi atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik tada prašyti ieškovo – bendraturčio sutikimo namo padalijimui į du objektus. Tokia teismo pozicija yra visiškai klaidinga ir patvirtina, kad teismas sutapatino atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo turto objekto padalijimo institutus.

3393.

340Atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuoja CK 4.80 str. Atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę, kartu su ja taikomos ir kitos teisės normos, pavyzdžiui, statiniai formuojami SĮ nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Tokiu būdu atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti taikomos bendrosios atidalijimo nuostatos (CK 4.80 str.), ir specialiosios nuostatos, susijusios su statybomis, t. y. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 32) nurodoma, kad „Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintu statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009)“. Tačiau šio ginčo atveju ieškovas ir atsakovai nėra namo bendraturčiai, jie yra butų savininkai ginčo name, todėl manytina, kad atsakovai neturi reikalavimo teisės atidalyti iš Namo bendrosios dalinės nuosavybės.

3414.

342Gyvenamojo namo padalijimas į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus – tai savarankiškas teisinis institutas, kurį reglamentuoja SĮ, NTKĮ ir juos lydintys poįstatyminiai teisės aktai: Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – NTK nuostatai), NTOFT. Šis teisinis institutas kildinamas iš savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo. Savininkas turi teisę įgyvendinti savo nuosavybę įvairiais būdais, ir gyvenamojo namo padalijimas į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus yra vienas iš būdų, kaip savininkas gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Ginčo namas bendraturčių neturi, tačiau jis turi butų savininkus, kurie laikytini ne namo bendra turčiais, o tik namo bendro naudojimo patalpų, konstrukcijų bendraturčiais. Mano, kad tais atvejais, kai yra dvibutis gyvenamasis namas, tai kiekvienas buto savininkas, tuo pačiu būdamas namo bendro naudojimo patalpų, konstrukcijų bendraturčiu turi teisę įgyvendinti savo nuosavybės teisę ir reikalauti padalinti gyvenamąjį namą į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus. Tai reiškia, kad šalių ginčo atveju namo atidalijimui turi būti taikomos ne CK 4.80 str., bet CK 4.37 str., 4.75 str. normos kartu su SĮ, NTKĮ ir NTOFT nuostatomis. NTKĮ 7 str. 1 d. 2 p. nustato, kad nekilnojamieji daiktai gali būti formuojami padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus, o to paties straipsnio 3 d. nustato, kad „[statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Šalių ginčo atveju, Namo padalijimo procedūrą detalizuoja NTOFT. NTOFT 112 –122 punktuose išsamiai išdėstytos naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo rūšys: su statybos darbais, be statybos darbų, su paskirties keitimu, be paskirties keitimo ir pan. Atsakovų pasirinkta nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo rūšis — naujo nekilnojamojo turto objekto formavimas su paprastojo remonto statybos darbais. Pasirinkus šią rūšį, NTOFT 118 punktas išvardina septynis skirtingus nekilnojamojo turto objektų formavimo būdus:

3434.1.

344padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis;

3454.2.

346padalijant ar atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų statinių paskirtis tokia pati, kaip ir buvusio prieš padalijimą ar atidalijimą statinio paskirtis;

3474.3.

348sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, kai po sujungimo patalpos paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų patalpų paskirtis;

3494.4.

350sujungiant du ar daugiau statinius į vieną statinį, jį suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, kai po sujungimo statinio paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų statinių paskirtis;

3514.5.

352atliekant dviejų ar daugiau tos pačios paskirties patalpų perdalijimą (amalgamaciją), nekeičiant patalpų paskirties;

3534.6.

354pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas.

3555.

356Atsakovai pasirinko NTOFT 118.2 punkte nurodytą nekilnojamojo turto objektų formavimo būdą padalijant ar atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus. Taigi atidalijant namą, vienas iš galimų ir teisės aktuose įtvirtintų nuosavybės atidalijimo būdų yra gyvenamojo namo padalijimas į du savarankiškus gyvenamuosius namus. Tam, kad namas būtų padalintas atsakovų pasirinktu būdu, reikia šių sąlygų: 1) ieškovo sutikimo, 2) reikia parengti padalijimo schemą ir statybos darbų projektą, 3) reikia atlikti paprastojo remonto darbus — pastatyti ugniasienę, kuri skirtų naujai formuojamus objektus – turtinį vienetą Nr. 1 ir turtinį vienetą Nr. 2. Šalių namo padalijimo į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus projektas, kuriame yra nurodyti ir numatomi atlikti statybos darbai, yra pateiktas su priešieškiniu. Atsakovai negali pradėti namo padalijimo procedūros, neturėdami ieškovės sutikimo. Tokiu būdu atsakovai, siekdami įgyvendinti savo nuosavybės teisę, o taip pat teisę būti statytojais, ieškovei atsisakant duoti sutikimą naujų objektų formavimui kreipėsi į teismą ir pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovams teisę atlikti padalijimą be ieškovės sutikimo. Priešieškinio reikalavimas – pripažinti atsakovams R. N. it J. N. teisę be ieškovės sutikimo padalinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal 2017 m. MB „Vilniaus architektai“ parengtą dvibučio gyvenamojo namo ( - ), padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektą – iš gyvenamojo namo suformuoti du naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, iš esmės yra reikalavimas, kuriuo siekiama be ieškovės sutikimo gauti teisę atlikti naujų objektų formavimo procedūrą, o tokie veiksmai teisiškai yra laikomi namo padalijimu. Atsakovų pareikštas reikalavimas savo esme yra panašus į reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet teisiškai tokiu nelaikomas, nes tai savarankiškas savo nuosavybės teisės įgyvendinimo ir gynimo būdas, kurį nustato CK 1.5 str., 4.37 str., 4.75 str. Atsakovų siekiamas įgyvendinti nekilnojamojo turto objekto atidalijimo būdas yra reglamentuotas NTOFT 118.2 punkte. Atsakovai priešieškinio reikalavimus suformavo taip, kaip nustato teisinis reguliavimas, reglamentuojantis statinių atidalijimą. Patenkinus pirmąjį priešieškinio reikalavimą ir šio reikalavimo pagrindu atsakovams atlikus statybos darbus bei padalinus namą pagal projektą, faktiškai būtų įgyvendintas atidalijimas – namas būtų padalintas į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus – turtinį vienetą Nr. 1 ir turtinį vienetą Nr. 2. Belieka atlikti turtinio vieneto Nr. 1 ir turtinio vieneto Nr. 2 teisinę registraciją, t. y. įteisinti atidalijimą, ir atidalijimo procedūra būtų pabaigta. Tokiu būdu atsakovai, teismo tvarka gindami savo teisę į nuosavybės teisės įgyvendinimą, teisę būti statytojais, skundžiamu teismo sprendimu, liko be realios savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Teismui atsisakius pripažinti atsakovams teisę realizuoti jų nuosavybės teisės įgyvendinimą, teisę būti statytojais, pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės įgyvendinimą ir atidalijimą iš bendrosios nuosavybės. Teismo sprendimu pažeistos nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančios teisės normos – CK 1.5 str., 4.75 str., o taip pat specialiosios teisės normos, SĮ 3 str. 1 d., 4 str. 3 d., NTKĮ 7 str. 1 d. 2 p., NTOFT 112-122 punktai. Šie materialinės teisės normų pažeidimai yra esminiai ir sudaro pagrindą naikinti iš esmės neteisėtą teismo sprendimą.

3576.

358Mano, kad teismas nurodydamas atsakovams kitą pažeistų teisių gynimo būdą, nepagrįstai sutapatino du skirtingus teisinius institutus, ir dėl to nepagrįstai atsisakė ginti pažeistas atsakovų teises atsakovų pasirinktu būdu, kas taip pat sąlygojo aukščiau nurodytų materialinės teisės normų pažeidimus. Dėl šios priežasties teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

3597.

360Priešieškiniu atsakovai siekė ne tik padalinti namą, bet ir atsidalinti nuo ieškovo, kad tarp jų neliktų bendrosios nuosavybės. Ieškovas ir atsakovai yra dalies namo bendraturčiai – jiems bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendros konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), erdvės, nepaisant to, kad jų bendrosios nuosavybės teisė į namą nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Dėl šios priežasties kaip išvestinis priešieškinio reikalavimas yra atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės.

3618.

362CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika vienareikšmiai pripažįsta, kad tai neatsiejama bendraturčio teisė. Tokiu būdu atsakovai siekia atidalinti iš bendrosios nuosavybės namo bendras konstrukcijas (stogas, sienos ir kt.), erdves pagal projektą taip, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka su turtiniu vienetu Nr. 1 susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.) ir erdvės, o atsakovams nuosavybės teise atitenka su turtiniu vienetu Nr. 2 susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.) ir erdvės.

3639.

364Atidalijimas iš bendrosios dalinės namo bendrų konstrukcijų (stogas, sienos ir kt.), erdvių nuosavybės pagal projektą yra galimas natūra, kadangi tarp šalių nelieka bendros nuosavybės ir bendrų daiktų. Toks atidalijimo būdas yra teisingas ir labiausiai atitinka bendraturčių interesus – abiem šalims atitenka tos patalpos, kuriomis šalys faktiškai naudojasi, bendros namo konstrukcijos atskiriamos ir kiekvienai iš šalių atitenka tos, kurios labiau būdingos naujai suformuotam nekilnojamojo turto kadastro objektui.

36510.

366Projekte numatyta, jog atskiriant butus pastato išorė ir vidaus patalpos nėra keičiamos. Namas yra dvibutis gyvenamasis namas, tačiau pagal faktinę situaciją tai du sublokuoti namai, todėl esama situacija ir statybų technologija leidžia atskirti namus su per vidurį esančia laikančiosios sienos riba, taip kaip šiuo metu ir yra padalinti butai. Centrinėje sienoje yra projektuojamas pamatas ir blokelių mūro siena, ji bus apšiltinama termoizoliacine medžiaga ir tinkuojama, o dalyje sienos montuojamos medinės fasadinės dailylentės. Tokių sluoksnių siena atitinka šiuo metu galiojančius akustikos ir gaisrinius reglamentus. Atkreipė dėmesį, jog projekte numatoma statyti siena sutvirtins namo konstrukcijas bei pagerins turtinio vieneto Nr. 1 vizualinę būklę, ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas taps patrauklesnis.

36711.

368Tokiu būdu atsakovų reikalavimas atidalyti namo bendras konstrukcijas (stogas, sienos ir kt.), erdves pagal projektą yra pagrįstas teisėtas ir turėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-260/2009; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-916/2018)“ ir padarė išvadą, kad „sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto atidalinimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, turi būti nurodomi atidalijimo daikto parametrai (plotas ir pan.), dalys tenkančios kiekvienam bendraturčiui ir 1.1.“. Teismas taip pat konstatavo, kad „J. ir R. N. nesuformulavo kokį atskirą nekilnojamą daiktą prašo suformuoti. Akivaizdu, jog erdvė, esanti nekilnojamame daikte nėra nekilnojamasis daiktas ir pati erdvė nėra registruojama nekilnojamojo turto registre (NTKĮ 5 str.). Atsakovai, siekiantys atsidalinti palėpę turėtų įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę pirmiausia atlikdami palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruodami Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kiekvienas namo buto savininkas turės neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai yra taps neįrengtos palėpės dalies savininkui ir galės disponuoti palėpės dalimi. Bendraturčių susitarimu arba, nesutarus – teismine tvarka bus galima atsidalinti palėpę ir kitas bendrąsias namo konstrukcijas. Atsakovai nesutinka su tokiomis teismo išvadomis.

36912.

370Pirma, priešieškiniu atsakovai teismo prašė: (1) pripažinti atsakovams teisę be ieškovės sutikimo padalinti namą pagal pateiktą projektą – iš namo suformuoti du naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, iš kurių turtinis vienetas Nr. 1 priklausytų ieškovei, o turtinis vienetas Nr. 2 – atsakovams; (2) atidalyti namo bendras konstrukcijas (stogas, sienos ir kt.), erdves pagal pateiktą projektą ir nustatyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka su turtiniu vienetu Nr. 1 susietos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), erdvės, o atsakovams nuosavybės teise atitenka turtiniam vienetui Nr. 2 priskirtos konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.), erdvės. Taigi, byloje pareikšti du labai konkretūs ir nedviprasmiški reikalavimai. Atsakovai labai aiškiai suformulavo kokius atskirus nekilnojamuosius daiktus prašo suformuoti, t. y. turtinį vienetą Nr. 1 ir turtinį vienetą Nr. 2, kurių parametrai, aiškios ribos, dalys, atitenkančios namo bendraturčiams, yra nurodyti kartu su priešieškiniu pateiktame projekte. Pagal projektą ieškovei atitenka visas padalijamas ir naujai formuojamas turtas, įskaitant turtinį vienetą Nr. 1 bei prie jo priskirtas konstrukcijas, erdves (stogas, sienos ir kt.), kuris stovi ant ieškovui priklausančio žemės sklypo, tuo tarpu atsakovams atitenka visas padalijamas ir naujai formuojamas turtas, įskaitant turtinį vienetą Nr. 2 bei prie jo priskirtas konstrukcijas, erdves (stogas, sienos ir kt.), kuris stovi ant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

37113.

372Antra, atsakovai priešieškinyje nurodė, kad antrasis reikalavimas nėra savarankiškas – tai išvestinis reikalavimas iš pirmojo, ir turi būti aiškinamas kartu – šiuo reikalavimu iš esmės siekiama namo atidalijimo. Esmė ta, kad namo konstrukcijos ir erdvės turi būti atidalijamos kartu su namu, formuojant du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, ir visos konstrukcijos ir erdvės, kurios pagal projektą priskirtos turtiniam vienetui Nr. 1, atitenka ieškovui, o tos, kurios priskirtos turtiniam vienetui Nr. 2 – atsakovams. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad antrasis priešieškinio reikalavimas yra fakultatyvus ir turėjo būti vertinamas sistemiškai su pirmuoju priešieškinio reikalavimu. Teismui patenkinus pirmąjį reikalavimą – pripažinus atsakovams teisę suformuoti du atskirus turtinius vienetus ir atsakovams atlikus statybos darbus (pastačius ugniasienę) bei atlikus kitus būtinus veiksmus, susijusius su naujai suformuotų nekilnojamojo turto vienetų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, išnyktų ir tuo pačiu pasibaigtų šalių bendroji dalinė nuosavybė. Teismas netinkamai atsietai nuo priešieškinio motyvų vertino šį reikalavimą ir iš esmės netinkamai išnagrinėjo priešieškinį.

37314.

374Trečia, pirmosios instancijos teismas sprendime siūlė nustatyti bendraturčių dalis palėpėje, kad jie galėtų ja disponuoti ir tik tada atidalinti palėpę. Atkreipė dėmesį, kad ginčas šioje byloje ne dėl nuosavybės dalių nustatymo palėpėje. Antruoju priešieškinio reikalavimu atsakovai nesiekė suformuoti savarankiško nekilnojamojo daikto – palėpės patalpų, priešingai, šiuo reikalavimu atsakovai pabrėžė, kad siekia suformuoti du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus – turtinį vienetą Nr. 1 ir Nr. 2, ir detalizavo, kuri konstrukcijų ir erdvės dalis, kuriam vienetui priklauso. Paminėtina tai, kad virš ieškovei ir atsakovams priklausančių butų nėra patalpų ar palėpės, kadangi jos nėra ir ji negali būti suformuota ir įregistruota dėl nepakankamo aukščio (STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai, 4 priede, nurodytas minimalus pastogės aukštis 2 metrai). Teismo teiginys, kad erdvė, kaip nekilnojamasis daiktas, nėra registruojama Nekilnojamojo turto registre nėra reikšminga, nes bendros namo konstrukcijos (stogas, sienos ir kt.) taip pat nėra registruojamos Nekilnojamojo turto registre, tačiau ši aplinkybė negali lemti ir turėti įtakos sprendžiant namo padalijimo klausimą. Pažymėjo, kad nuosavybės dalių nustatymas neinventorizuotoje ir teisiškai neįregistruotoje palėpėje neturi reikšmės šiai bylai, nes pagal projektą namas vertikaliai atskiriamas viena vientisa linija (ugniasiene). Galima tik daryti prielaidą, kad toks teismo vertinimas būtų aktualus, jei namo konfigūracija būtų netaisyklingos formos, bendraturčių namo nuosavybės dalys išsidėstę chaotiškai, erdvė virš pirmojo namo aukšto būtų išsidėsčiusi neproporcingai ar ne per visą plotą, būtų sudėtinga namą padalinti viena ištisine ugniasiene ir pan. Darytina išvada, kad ginčo atveju teismas nesiekė išspręsti ginčo iš esmės ir padarė nepagrįstas išvadas, taip apsunkindamas atsakovų pažeistų teisių gynimą.

37515.

376Ketvirta, pirmosios instancijos teismas neįvertino vienos labai svarbios faktinės aplinkybės –ginčo namas, kitaip nei pasiūlė atsakovai pagal projektą, negalėtų būti dalinamas, nes namą kerta šalims priklausančių žemės sklypų riba. Taigi, tarp šalių nėra ir negali būti ginčo dėl bendrų namo konstrukcijų ir erdvės virš pirmo namo aukšto padalijimo ribos. Riba tarp ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų eina per namo vidurį ir skiria ieškovės ir atsakovų nuosavybės dalis. Ieškovės žemės sklypas suformuotas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo ribos vietos nėra. Ginčo atveju namas gali būti dalinamas būtent toje vietoje, kuri nurodyta projekte ir sutampa su žemės sklypų riba, ir ne kitaip, priešingu atveju, t. y. namą padalinus ne pagal žemės sklypų ribą, tai reikštų, kad dalis ieškovo nuosavybės atsirastų atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o atsakovų nuosavybė – ieškovo žemės sklype. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė faktiškai naudojasi namo dalimi, kuri stovi ant jai priklausančio žemės sklypo, atsakovai – namo dalimi, kuri stovi ant jiems priklausančio žemės sklypo. Akivaizdu, kad palėpės erdvių padalinimo riba turi sutapti su žemės sklypo riba, ir kitoks padalijimas būtų neįmanomas ir neįgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai šalims priklausantis turtas ir taip atskiras – butai atskiri, žemės sklypai atskiri, tai namo padalinimas yra tik būtinas formalumas. Tai, kad įgyvendintus padalijimo projektą ir suformavus su savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, erdvė virš ieškovės turtinio vieneto (buvusio buto) atiteks jai, o erdvė virš atsakovų turtinio vieneto – atsakovams. Kitoks atidalijimo būdas yra neįmanomas ir negalimas, kadangi atsakovams priklausantis turtinis vienetas ir virš jo esanti erdvė bus ant jiems priklausančio žemės sklypo. Ieškovė neturi ir negali turėti teisių į erdvę virš atsakovų turtinio vieneto, kadangi ji taptų ir atsakovams priklausančio žemės sklypo naudotoja, ir toks atidalijimas būtų negalimas dėl atsakovų nuosavybės teisė į žemę pažeidimo. Taip atidalijus, tektų taip pat aptarti, kokiomis sąlygomis ieškovė naudosis atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi. Antra vertus, toks atidalijimas būtų negalimas, kadangi neatitiktų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Mano, kad bendraturtis negali pretenduoti erdvę, esančią virš kito bendraturčio nuosavybės. Šiuo atveju šalių turimą nuosavybę name sieja tik bendros namo konstrukcijos ir virš pirmojo namo aukšto esančios erdvės, kurios padalijus namą pagal siūlomą projektą, ir kuris atitinka žemės sklypo ribą, taps atskirų turtinių vienetų sudedamosiomis dalimis. Teismas atsisakydamas atidalinti namą, paliko žemės sklypo pažeidimų klausimą neišspręstą ir tokiu būdu sukūrė teisinę situaciją, kuri kelia grėsmę naujiems teisiniams ginčams ateityje. Dėl šios priežasties, yra būtina išspręsti namo atidalijimo klausimus ir teismo sprendimas naikintinas dėl to, kad juo nebuvo išspręsti, o priešingai, pagilinti teisiniai ginčai tarp bendraturčių.

37716.

378Penkta, projekte nurodyta pastaba, kad „Pastate esama neinventorizuota erdvė virš pastato – neįrengta pastogė. Šios pastogės aukštis, izoliacijos nebuvimas neatitinka reglamentų ir joje negalima įrengti gyvenamųjų patalpų. Statytojui priklausantis turtinis vienetas yra statytojui priklausančioje sklypo dalyje, t. y. du atskirus turtinius vienetus riboja sklypo riba. Juridiškai vienas turtinis vienetas negali būti dviejuose sklypuose, taigi ir statytojas negali juridiškai pretenduoti į patalpas, esančias už jo sklypo ribų, t. y. – neįrengtą pastogę, esančią už statytojui priklausančio sklypo ribos“. Taip pat atkreipia dėmesį, į byloje esantį rašytinį įrodymą – MB „Tyrimai ir projektai“ statinio ekspertizės vadovo doc. dr. J. M. parengtą statinio būklės tyrimo aktą, kurio priede Nr. 1 pateiktoje 22 nuotraukoje užfiksuota medinė sienelė, skirianti du skirtingus turtinius vienetus pastato palėpėje, kas patvirtina, kad erdvė virš pirmojo namo aukšto yra faktiškai padalinta ir atskirta pagal šalių turtinius vienetus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šių reikšmingų įrodymų nevertino, tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų siūlomas padalinimo būdas pažeis ieškovo nuosavybės teises, pvz., bus sumažinta jo turima nuosavybės dalis ar namas bus padalintas kitaip nei šiuo metu yra naudojamas ir yra suformuoti butai.

37917.

380Atsakovai pirmuoju reikalavimu pripažinti jiems teisę be ieškovo sutikimo padalinti namą pagal projektą, iš esmės siekia konkretaus nekilnojamojo turto objekto padalijimo. Tokį padalijimą reglamentuoja SĮ 4 str. 3 d., NTKĮ 7 str. 1 d. 2 p., NTOFT 112-122 punktai, ir įvardina tai, kaip nekilnojamojo turto objektų formavimo būdą – padalijant ar atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus.

38118.

382Teismo sprendimo 178 punkte teismas nurodo, kad NTOFT 119 punktas reglamentuoja atvejus, kai tarp bendraturčių nėra ginčo ir jie sutarę dėl turto pasidalinimo. Teismas darė išvadą, kad kadangi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai sprendžiami teismo tvarka, o NTOFT taikytina tik ne ginčo atvejams, tai kol atsakovai ir ieškovė nėra atsidalinę teismo tvarka, ieškovė pagrįstai neduoda sutikimo atsakovams padalinti namą į du turtinius vienetus. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių:

38318.1.

384Pirma, teismas neteisingai supranta ir aiškina NTOFT 119 punkte įtvirtintos teisės normos paskirtį ir turinį. Sutinka, kad NTOFT nereglamentuoja ir nesprendžia bendraturčių ginčų, tačiau NTOFT nustato naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo rūšis ir būdus. Bendraturčių tarpusavio ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sprendžiami vadovaujantis CK 1.5 str., 4.75 str., 4.80 str. normomis, tačiau konkrečius tų ginčų sprendimo būdus ir sprendinius (kaip padalinti ar atidalinti namą į du namus ir t. t.) nustato tai detalizuojančios normos, kurios įtvirtintos NTOFT.

38518.2.

386Antra, mano, kad atsakovai neturi reikalavimo teisės atidalyti namą iš bendrosios dalinės nuosavybės (namo bendrosios dalinės nuosavybės teisė neregistruota, nėra bendrumo), tačiau visais atvejais, jie turi teisę įgyvendinti savo nuosavybę kitais būdais — reikalauti iš vieno nekilnojamojo turto objekto suformuoti du ir t.t., tik tokiu atveju, jie negali pažeisti kito savininko teisių ir teisėtų interesų. Tokios reikalavimo teisės pagrindas yra teisės normos, įtvirtintos CK 1.5. str., 4.75 str., SĮ 3 str. 1 d., NTKĮ 7 str. 1 d. 2 p. Šiuo atveju, atsakovai, reikšdami priešieškinio reikalavimus, tokia teise ir siekė pasinaudoti.

38718.3.

388Trečia, teismo logika, kad atsakovai pirmiau turėjo atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tik po to, kreiptis į ieškovą sutikimo dėl namo padalinimo į du atskirus turtinius vienetus, yra neteisinga, kadangi toks eiliškumas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Vykdant namo atidalijimą (padalijimą) į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, prieš tai yra būtina atlikti statybos darbus – pastatyti ugniasienę, skirstančią tuos du objektus, tik tada bus laikoma, kad namas yra padalintas ir galima suformuoti du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus. Tol, kol statybos darbai neatlikti arba nesuteikta teisė tokius darbus atlikti, Namas negali būti padalintas. Dėl šios priežasties atsakovai ir reikalauja teismo tvarka be atsakovo sutikimo, pirmiausia padalinti namą pagal projektą, kad galėtų atlikti šiuos darbus. Tokiu būdu atidalijimo bylose pirmiausia turi būti reiškiamas reikalavimas atlikti darbus, ir tik po to atidalinti, o ne atvirkščiai, kaip nurodoma teismo sprendimo 178 punkte. Reikalavimas be sutikimo atlikti darbus, reikalingus atidalijimui įgyvendinti, ir atidalinti iš nuosavybės gali būti reiškiamas tiek vienoje byloje, kaip paprastai yra teismų praktikoje, tiek ir atskirose bylose. Tačiau nėra įtvirtinto draudimo ir jokiai logikai neprieštarauja ir nuosekli savo teisių gynyba, kai pirma teisme pareiškiamas reikalavimas – leisti atlikti statybos darbus, reikalingus atidalijimui, o po to, atlikus darbus, kreiptis dėl atidalijimo.

38918.4.

390Penkta, teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš nuosavybės ir naujų nekilnojamojo turto objektų formavimą, sudarė atsakovams formalias kliūtis įgyvendinti jiems teisę į statybas, teisę į nuosavybės įgyvendinimą (disponavimą) ir tokiu būdu pažeidė šių teisės normų taikymo praktiką. Atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o taip pat nekilnojamojo turto objektų atidalijimui (padalijimui) galioja ir turi būti taikomos analogiškos taisyklės, kadangi šie institutai tarpusavyje yra susiję. Jiems turi būti taikoma ir ta pati teismų praktika, kuri aiškiai įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalijimo.

39119.

392Atsakovai norėdami atlikti namo padalijimą, turi atlikti statybos darbus, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o pastarajam gauti – bendraturčio sutikimas. Ieškovė nebendradarbiauja su atsakovais ir be pagrįstos priežasties nesutinka su namo padalinimu, naujų nekilnojamojo turto objektų formavimu ir su tuo susijusiais statybos darbais. Tokia ieškovės pozicija laikytina nepagrįsta bei pažeidžiančia atsakovų teisę suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir teisę būti statytojais. Teismas aukščiau nurodytų argumentų nevertino ir į juos neatsižvelgė, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prašo įvertinti aukščiau nurodytus argumentus.

39320.

394Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti.

39521.

396Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo dėl apeliantų skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

39722.

398Ieškovė taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė kad, sprendimo dalis, kurioje atmestas atsakovų priešieškinis, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.

39923.

400Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovų R. N. bei J. N. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų R. N. ir J. N. ieškovės I. L. naudai jos patirtas išlaidas, reikalingas advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atsakovų R. N. ir J. N. apeliacinį skundą, kurios sudaro 500 Eur.

401IV.

402Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

4031.

404Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4052.

406Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas dalis, kuria atmestas atsakovų R. N. ir J. N. priešieškinis ieškovei I. L..

4073.

408Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo sprendimu netinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo šalių santykiai ir pritaikytos teisės normos, kurios neturėjo būti taikomos ginčo santykiams. Teismas suklydo vertindamas ginčo šalių santykius, kadangi sutapatino atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės santykius, kuriuos reglamentuoja CK 4.80 straipsnis, su gyvenamojo namo padalijimu į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus santykiais, kuriuos reglamentuoja CK 4.75 straipsnis, SĮ, NTKĮ bei poįstatyminiai teisės aktai.

4094.

410Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

4115.

412Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

4136.

414Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

4157.

416Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

4178.

418Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priešieškiniu atsakovai J. ir R. N. nesuformulavo kokį atskirą nekilnojamą daiktą prašo suformuoti. Erdvė, esanti nekilnojamame daikte nėra nekilnojamasis daiktas ir pati erdvė nėra registruojama nekilnojamojo turto registre. Atsakovai, siekiantys atsidalinti palėpę turėtų įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę pirmiausia atlikdami palėpės kadastrinius matavimus ir įregistruodami Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Kiekvienas namo buto savininkas turės neįrengtos palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (tai yra taps neįrengtos palėpės dalies savininku) ir galės disponuoti palėpės dalimi. Bendraturčių susitarimu arba, nesutarus – teismine tvarka bus galima atsidalinti palėpę ir kitas bendrąsias namo konstrukcijas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsakovų J. ir R. N. reikalavimas dėl namo bendrų konstrukcijų ir erdvių atidalijimo atmestas.

4199.

420Kaip matyti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ginčo name yra palėpė, o ši erdvė, esanti nekilnojamame daikte nėra nekilnojamasis daiktas ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati erdvė nėra registruojama nekilnojamojo turto registre.

42110.

422NTKĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. NTKĮ 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt.

42311.

424Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra galimybės patenkinti priešieškinio reikalavimo dėl atidalijimo, kadangi dalis prašomų atidalinti objektų nėra registruoti. Esant neregistruotai erdvei (palėpei), nėra galimybės atlikti tinkamo jos atskyrimo bendrasavininkams, todėl minėta pirmosios instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai, jog teismas suklydo vertindamas ginčo šalių santykius, kadangi sutapatino atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės santykius, kuriuos reglamentuoja CK 4.80 straipsnis, su gyvenamojo namo padalijimu į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus santykiais, kuriuos reglamentuoja CK 4.75 straipsnis, SĮ, NTKĮ bei poįstatyminiai teisės aktai, yra nepagrįsti, kadangi pagal savo turinį tiek atidalijimas, tiek padalijimas yra CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdai.

42512.

426Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovė nebendradarbiauja su atsakovais ir be pagrįstos priežasties nesutinka su namo padalinimu, naujų nekilnojamojo turto objektų formavimu ir su tuo susijusiais statybos darbais. Tokia ieškovės pozicija nepagrįsta bei pažeidžia atsakovų teisę suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir teisę būti statytojais. Teismas šių argumentų nevertino ir į juos neatsižvelgė.

42713.

428Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl atidalinimo bendrasavininkai sprendžia tarpusavio sutarimu, o nesutarus – teismine tvarka. Kadangi namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomos dalys nėra atidalintos bendru bendrasavininkų sutarimu, o šioje byloje atsakovų reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra patenkintas, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai neduoda sutikimo atsakovams J. ir R. N. padalinti namą į du atskirus turtinius vienetus pagal jų parengtą projektą ir šis atsakovų reikalavimas atmestas.

42914.

430Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

43115.

432Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlieka galimybės patekti į kelius ir gatves, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

43316.

434Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).

43517.

436Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su atsakovų parinktu atidalinimo būdu pagrįstai ir nėra pagrindo išvadai, kad šalių nesutarimai trukdo įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės savininko teises, kadangi namo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomos dalys nėra atidalintos bendru bendrasavininkų sutarimu, o šioje byloje atsakovų reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra patenkintas, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai neduoda sutikimo atsakovams J. ir R. N. padalinti namą į du atskirus turtinius vienetus pagal jų parengtą projektą ir šis atsakovų reikalavimas atmestas turint tam pagrindą.

43718.

438Papildomai pažymėtina, jog nors atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų, tačiau nagrinėjamu atveju dėl pirmosios instancijos teismo bei šioje nutartyje nurodytų argumentų, konstatuotina, jog esant formalioms kliūtims dėl atidalinimo ieškovė pagrįstai neduoda sutikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suformavus atskirą nekilnojamą daiktą ir aiškiai įvardijus, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą apeliantai prašo suformuoti, apeliantai, neturėdami ieškovės sutikimo, gali kreiptis pakartotinai. Pažymėtina, jog bendrasavininkams derinant atidalijimo būdą, įgyvendinant bendrosios nuosavybės teises bendrasavininkai turi kooperuotis, bendradarbiauti, siekiant abiem šalims naudingo ir atitinkančio jų interesus atidalijimo.

43919.

440Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

44120.

442Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44321.

444Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdama advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur – iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

445Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

446Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-110-820/2018 palikti nepakeistą.

447Priteisti ieškovei I. L., asmens kodas ( - ) iš apeliantų (atsakovų) R. N., asmens kodas ( - ) ir J. N., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio... 7. 1.1.... 8. Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atidalijimą iš ieškovės I. L. ir... 9. 1.2.... 10. Pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto... 11. 1.3.... 12. Panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m.... 13. 1.4.... 14. Panaikinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis (daikto... 15. 1.5.... 16. Panaikinti patalpos – buto (unikalus Nr. ( - )) kadastro duomenis (daikto... 17. 1.6.... 18. Atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 2... 19. 1.7.... 20. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 21. 2.... 22. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - ) suformuotas ir Nekilnojamojo turto... 23. 3.... 24. Namas yra 1940 metų statybos, medinis, turintis bendras laikančiąsias... 25. 4.... 26. 2016 m. rugpjūčio viduryje atsakovai R. N. ir J. N. pradėjo Namo dalies,... 27. 5.... 28. Apie tai, kad namo statusas pasikeitė, ieškovė sužinojo iš Žemės ūkio... 29. 6.... 30. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo atliktas... 31. 7.... 32. Pažymos bei 2016 m. kovo 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos,... 33. 8.... 34. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo ir... 35. 9.... 36. Ieškovė 2016 m. spalio 31 d. skundu „Dėl žemės sklypo suformavimo“... 37. 10.... 38. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 39. 11.... 40. Iš MB „Tyrimai ir projektai“ parengto 2017 m. vasario 14 d. „Statinio... 41. 12.... 42. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento... 43. 13.... 44. Ieškovė ir atsakovai R. N. bei J. N. buvo Namo bendraturčiai, pagal CK 4.75... 45. 14.... 46. Sutikimas dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir... 47. 15.... 48. Ieškovė dėl administracinės procedūros dėl atidalijimo iš Namo... 49. 16.... 50. Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo... 51. 17.... 52. Iš STR 1.12.08:2010 nuostatų matyti, kad atidalijant statinį į du ar... 53. 18.... 54. Pagal STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“... 55. 19.... 56. Ieškovės sutikimas atlikti namo dalių atidalijimą iš bendrosios dalinės... 57. 20.... 58. Iš atsakovo R. N. 2016 m. kovo 14 d. prašymo (Reg. Nr. A50-8702/16), pateikto... 59. 21.... 60. Pažymoje tarp adresatų yra nurodyta ieškovė, tačiau ieškovė šio... 61. 22.... 62. Pažymos pagrindu pakeisti namo kadastro duomenys ir įregistruotas naujas... 63. 23.... 64. Apibendrindama ieškovė nurodė, jog pažyma yra neteisėta dėl to, kad ją... 65. 24.... 66. Dėl namo dalies atidalijimo natūra ir pažymos neteisėtumo ieškovė... 67. 25.... 68. Iš MB „Vilniaus architektai“ statinio projekto matyti, kad namo palėpė... 69. 26.... 70. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama pažymą,... 71. 27.... 72. Dėl Pažymos pripažinimo netekusia galios ieškovė nurodė, jog Vilniaus... 73. 28.... 74. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra viešojo... 75. 29.... 76. Bendro pobūdžio teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir... 77. 30.... 78. Šiuo atveju pripažįstant pažymą negaliojančia, nebuvo taisomos techninio... 79. 31.... 80. Pažymos pripažinimo negaliojančia ir namo statuso atstatymo į pradinę... 81. 32.... 82. Dėl leidimo dalies panaikinimo ieškovė nurodė, jog pagal SĮ nuostatas... 83. 33.... 84. Kaip minėta, atsakovui R. N. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės... 85. 34.... 86. Išduodant leidimą nebuvo vadovautasi STR 1.07.01:2010 6 priedo 7.1 papunkčio... 87. 35.... 88. Atsakovams R. N. ir J. N. priklausančio naujai suformuoto gyvenamojo namo... 89. 36.... 90. Ieškovė konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad padaryti teisės aktų... 91. 37.... 92. Dėl namo sujungimo ir kadastro duomenų, nustatytų atliekant namo sujungimą,... 93. 38.... 94. Namo sujungimas yra neteisėtas, nes jam nebuvo išduotas atitinkamas... 95. 39.... 96. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr.... 97. 40.... 98. Gavus iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (gauta 2017 m. gegužės 22 d.... 99. 41.... 100. Dėl kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo... 101. 42.... 102. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, pagal kurią Nekilnojamo turto... 103. 43.... 104. Dėl kadastro duomenų nustatymo neteisėtumo ieškovė nurodė, jog matininkas... 105. 44.... 106. Pažymos pagrindu įvyko atidalijimas iš namo bendrosios dalinės nuosavybės,... 107. 45.... 108. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas turėjo įtakos ieškovės nuosavybės... 109. 46.... 110. Pažyma nebuvo įteikta ieškovei, nes atidalijimas iš namo bendrosios... 111. 47.... 112. Atsakovams R. N. bei J. N. pradėjus namo dalies griovimo darbus, ieškovė... 113. 48.... 114. Dokumentai, kurie patvirtina ieškovės sužinojimą apie jos nuosavybės... 115. 49.... 116. Reikalavimai panaikinti minėtus kadastro duomenis taip pat pateikiami... 117. 50.... 118. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, ieškovė prašė teismo pripažinti, kad... 119. 51.... 120. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su... 121. 52.... 122. Atsakovas R. N. 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro... 123. 53.... 124. Atsakovas R. N. Vilniaus filialui 2017 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą;... 125. 54.... 126. R. N. ir J. N. kartu su priešieškiniu teismui pateikė matininko A. Š. 2017... 127. 55.... 128. Ieškovė prašė panaikinti nekilnojamųjų daiktų – namo ir buto Nr. 2... 129. 56.... 130. I. L. teigia, kad matininkas A. Š. savavališkai, neturėdamas dokumentų,... 131. 57.... 132. Registre 2017 m. balandžio 11 d. įrašyti duomenys apie namą ir butą Nr. 2... 133. 58.... 134. Ieškinio reikalavimai – panaikinti namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenis... 135. 59.... 136. Teismui panaikinus dokumentus, kurių pagrindu registre 2017 m. balandžio 11... 137. 60.... 138. Ieškovė teigė, jog matininko A. Š. 2017 m. vasario 20 d. atlikti Namo ir... 139. 61.... 140. Ieškovės reikalavimai dėl namo ir buto Nr. 2 kadastro duomenų panaikinimo... 141. 62.... 142. Ieškinio reikalavimais prašoma pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu... 143. 63.... 144. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašė teismo ieškinio 1... 145. 64.... 146. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą,... 147. 65.... 148. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog teisės aktai nenumato... 149. 66.... 150. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmenys, manantys, kad atsakovės... 151. 67.... 152. Atsakovai J. N. ir R. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir... 153. 68.... 154. Dėl reikalavimo pripažinti pažymos išdavimą neteisėtu nurodė, jog... 155. 69.... 156. Ieškovė prašo pripažinti pažymos išdavimą neteisėtu. Šis reikalavimas... 157. 70.... 158. Dėl reikalavimo panaikinti pažymą atsakovai nurodė, jog ginčo atveju buvo... 159. 71.... 160. Dėl reikalavimų panaikinti kadastro duomenis atsakovai nurodė, jog... 161. 72.... 162. Ieškovė ginčija atsakovams priklausančio buto kadastrinius matavimus.... 163. 73.... 164. Ieškovė šioje byloje reiškia pagrindinį reikalavimą dėl neteisėto... 165. 74.... 166. Pagal galiojančius nekilnojamojo turo kadastro duomenis Namas yra... 167. 75.... 168. Atsakovai R. N. ir J. N. pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė... 169. 75.1.... 170. Pripažinti atsakovams R. N. ir J. N. teisę be ieškovės I. L. sutikimo... 171. 75.2.... 172. Atidalyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), bendras konstrukcijas... 173. 75.3.... 174. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 175. 76.... 176. Atsakovai nurodė, jog priešieškiniu R. N. ir J. N. siekia teismo tvarka be... 177. 77.... 178. Nekilnojamojo turto registro duomenimis įregistruotas gyvenamasis dviejų... 179. 78.... 180. Atsakovai, siekdami visiškai atsiskirti nuo namo bendraturtės ieškovės ir... 181. 79.... 182. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 2 d.... 183. 80.... 184. Atsižvelgdama į vieną iš ieškovės skundų Vilniaus miesto savivaldybės... 185. 81.... 186. Teisė būti statytoju, kai kitas suinteresuotas asmuo tokią teisę ginčija,... 187. 82.... 188. Suformavus naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus ir atidalijus namą į... 189. 83.... 190. Dėl pripažinimo teisės suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro... 191. 84.... 192. Teisė formuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, susijusi su teise... 193. 85.... 194. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo... 195. 86.... 196. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl namo padalijimo ir... 197. 87.... 198. Atsakovams įstatymu yra suteikta teisė padalinti namą (suformuoti naujus... 199. 88.... 200. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą atsakovai... 201. 89.... 202. Atsakovai siekia atidalinti iš bendrosios nuosavybės namo bendras... 203. 90.... 204. Atidalijimas iš bendrosios dalinės namo bendrų konstrukcijų (stogas, sienos... 205. 91.... 206. Pagal projektą ieškovei atitenka visas padalijamas ir naujai formuojamas... 207. 92.... 208. Projekte numatyta, jog atskiriant butus pastato išorė ir vidaus patalpos... 209. 93.... 210. Atsakovų reikalavimas atidalyti namo bendras konstrukcijas (stogas, sienos ir... 211. 94.... 212. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog priešieškinis... 213. 95.... 214. Atsakovai priešieškinio pateikimą motyvuoja savo tariamai pažeista teise... 215. 96.... 216. Ieškovė neginčijo atsakovų teisės atsidalyti iš bendrosios dalines... 217. 97.... 218. Dėl teisiškai neįregistruoto (nekilnojamo turto objektu suformuoto) daikto... 219. 98.... 220. Palėpė yra bendro naudojimo objektas, nes ji nebuvo priskirta atskiriems... 221. 99.... 222. Atsakovų aprašymas, kad erdvės, kurios stovi ant ieškovės žemes, atitenka... 223. 100.... 224. Dėl projekto ieškovė nurodė, kad projektas yra abstraktus, techniškai... 225. 101.... 226. Projekte nėra pateikta įrodymų, pagrįstų technine analize ir tyrimais, kad... 227. 102.... 228. Vertinimo akte argumentuotai konstatuota, kad namas priskiriamas prie... 229. 103.... 230. Vertinimo akte konstatuota, kad iš projekto nėra galimybes nustatyti, kokios... 231. 104.... 232. Tiek priešieškinyje, tiek projekte tvirtinama, kad atidalijimas iš namo... 233. 105.... 234. Projektas parengtas pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. pagal... 235. 106.... 236. Vertinimo akte, analizuojant namo pirmojo aukšto išdėstymo schemas,... 237. 107.... 238. Projekte nurodytas atidalijimo iš namo bendrosios dalinės nuosavybės tikslas... 239. 108.... 240. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad centrinė siena, skirianti du... 241. 109.... 242. Vadovaujantis žemės sklypo planu, esančiu projekte, matyti, kad atsakovų... 243. 110.... 244. Taigi, pasikeitus faktinei situacijai, atstačius namo statusą, šiuo metu... 245. 111.... 246. Leidimas yra išvestinis namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 247. 112.... 248. Leidimas, kurio dalimi leista nugriauti namo dalį ir vietoj jos statyti naują... 249. 113.... 250. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog... 251. 114.... 252. Patikslintame ieškinyje ieškovė atsisakė ieškinyje pateikto antrojo... 253. 115.... 254. Pateiktas ieškinio reikalavimo atsisakymas nepažeidžia viešojo intereso,... 255. II.... 256. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 257. 1.... 258. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu priėmė... 259. 2.... 260. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei priklauso butas Nr. 1... 261. 3.... 262. 2016 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė... 263. 4.... 264. Namas buvo padalintas į du turtinius vienetus pateikus neva ieškovės... 265. 5.... 266. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 8 d. raštu... 267. 6.... 268. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 02 d. išdavė... 269. 7.... 270. Atsakovo R. N. prašymu MB „Tyrimai ir projektai“ atliko statinio būklės... 271. 8.... 272. Ieškovei priklauso 0,0530 ha žemės sklypas ( - ), esantis prie ieškovei... 273. 9.... 274. Ieškovė reiškia reikalavimo dėl namo padalijimą į du atskirus... 275. 10.... 276. Taigi byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovų J. ir R. N. bendrosios... 277. 11.... 278. Ieškovė prašė pripažinti pažymos išdavimą neteisėtu. Byloje nėra... 279. 12.... 280. Ieškovė argumentuoja, jog teisės aktai nenustato galimybės institucijai... 281. 13.... 282. Raštas dėl pažymos panaikinimo nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.... 283. 14.... 284. Taigi, pagal byloje esančius duomenis, pažyma yra netekusi teisinės galios,... 285. 15.... 286. Reikalavimais: panaikinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir patalpos –... 287. 16.... 288. Pagal NTKĮ 15 straipsnio 2 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad... 289. 17.... 290. Ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų dėl matininko A. Š. atliktų... 291. 18.... 292. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ieškovės reikalavimai – panaikinti... 293. 19.... 294. Ieškinys pateiktas 2017 m. kovo 13 d. Ieškovė nurodė, jog ieškinio... 295. 20.... 296. Iš Ieškovės 2016 m. spalio 31 d. prašymo / skundo matyti, jog prie šio... 297. 21.... 298. Statybos leidimas yra administracinis aktas, todėl jo apskundimui taikytinas... 299. 22.... 300. Ieškovė nenurodė, kaip teisinė situacija galėjo įtakoti senaties termino... 301. 23.... 302. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį... 303. 24.... 304. Kartu pažymėta, jog iš leidimo matyti, kad leidimo 2.1 punktu leista griauti... 305. 25.... 306. Reikalavimu dėl namo konstrukcijų ir erdvių atidalijimo pagal projektą ir... 307. 26.... 308. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto atidalinimo, atsidalyti... 309. 27.... 310. NTKĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi... 311. 28.... 312. Šioje byloje priešieškiniu atsakovai J. ir R. N. nesuformulavo kokį... 313. 29.... 314. Pažymėta, jog šis sprendimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis... 315. 30.... 316. Pagal NTKĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalis nekilnojamieji daiktai formuojami šiais... 317. 31.... 318. Ieškovė ir atsakovai J. ir R. N. yra namo bendrasavininkai. Pagal CK 4.75... 319. 32.... 320. STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų... 321. 33.... 322. Tvarkos 119 punktas nustato, jog parengus schemą, statinių ar patalpų... 323. 34.... 324. Pagal tvarkos 120 punktą subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas... 325. 35.... 326. Minėta, kad pagal NTKĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus nekilnojamieji... 327. 36.... 328. Tvarkos 119 punktas reglamentuoja atvejus, kai tarp bendrasavininkų nėra... 329. 37.... 330. Ieškovė atsikirtinėdama į priešieškinį nurodė, jog atsakovai J. ir R.... 331. 38.... 332. Atmetus ieškinį ir priešieškinį ieškovės ir atsakovų J. ir R. N.... 333. III.... 334. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė... 335. 1.... 336. Atsakovas R. N. ir J. N. pateikė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo... 337. 2.... 338. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir gyvenamojo namo kaip... 339. 3.... 340. Atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuoja CK 4.80 str.... 341. 4.... 342. Gyvenamojo namo padalijimas į du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus... 343. 4.1.... 344. padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant... 345. 4.2.... 346. padalijant ar atidalijant statinį į du ar daugiau statinių, juos formuojant... 347. 4.3.... 348. sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją... 349. 4.4.... 350. sujungiant du ar daugiau statinius į vieną statinį, jį suformuojant kaip... 351. 4.5.... 352. atliekant dviejų ar daugiau tos pačios paskirties patalpų perdalijimą... 353. 4.6.... 354. pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios... 355. 5.... 356. Atsakovai pasirinko NTOFT 118.2 punkte nurodytą nekilnojamojo turto objektų... 357. 6.... 358. Mano, kad teismas nurodydamas atsakovams kitą pažeistų teisių gynimo... 359. 7.... 360. Priešieškiniu atsakovai siekė ne tik padalinti namą, bet ir atsidalinti nuo... 361. 8.... 362. CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti... 363. 9.... 364. Atidalijimas iš bendrosios dalinės namo bendrų konstrukcijų (stogas, sienos... 365. 10.... 366. Projekte numatyta, jog atskiriant butus pastato išorė ir vidaus patalpos... 367. 11.... 368. Tokiu būdu atsakovų reikalavimas atidalyti namo bendras konstrukcijas... 369. 12.... 370. Pirma, priešieškiniu atsakovai teismo prašė: (1) pripažinti atsakovams... 371. 13.... 372. Antra, atsakovai priešieškinyje nurodė, kad antrasis reikalavimas nėra... 373. 14.... 374. Trečia, pirmosios instancijos teismas sprendime siūlė nustatyti... 375. 15.... 376. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas neįvertino vienos labai svarbios... 377. 16.... 378. Penkta, projekte nurodyta pastaba, kad „Pastate esama neinventorizuota erdvė... 379. 17.... 380. Atsakovai pirmuoju reikalavimu pripažinti jiems teisę be ieškovo sutikimo... 381. 18.... 382. Teismo sprendimo 178 punkte teismas nurodo, kad NTOFT 119 punktas reglamentuoja... 383. 18.1.... 384. Pirma, teismas neteisingai supranta ir aiškina NTOFT 119 punkte įtvirtintos... 385. 18.2.... 386. Antra, mano, kad atsakovai neturi reikalavimo teisės atidalyti namą iš... 387. 18.3.... 388. Trečia, teismo logika, kad atsakovai pirmiau turėjo atsidalyti iš bendrosios... 389. 18.4.... 390. Penkta, teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės normas,... 391. 19.... 392. Atsakovai norėdami atlikti namo padalijimą, turi atlikti statybos darbus,... 393. 20.... 394. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 395. 21.... 396. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 397. 22.... 398. Ieškovė taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame... 399. 23.... 400. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovų R. N. bei J. N. apeliacinį... 401. IV.... 402. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 403. 1.... 404. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 405. 2.... 406. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių... 407. 3.... 408. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo sprendimu netinkamai teisiškai... 409. 4.... 410. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 411. 5.... 412. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę... 413. 6.... 414. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai yra... 415. 7.... 416. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 417. 8.... 418. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priešieškiniu atsakovai J. ir R.... 419. 9.... 420. Kaip matyti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką,... 421. 10.... 422. NTKĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi... 423. 11.... 424. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas,... 425. 12.... 426. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieškovė nebendradarbiauja su... 427. 13.... 428. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl atidalinimo bendrasavininkai... 429. 14.... 430. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme,... 431. 15.... 432. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks nesutikimas turi būti protingai... 433. 16.... 434. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios... 435. 17.... 436. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su atsakovų parinktu atidalinimo būdu... 437. 18.... 438. Papildomai pažymėtina, jog nors atidalijimas iš bendrosios dalinės... 439. 19.... 440. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį... 441. 20.... 442. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl... 443. 21.... 444. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos... 445. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 446. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą... 447. Priteisti ieškovei I. L., asmens kodas ( - ) iš apeliantų (atsakovų) R. N.,...