Byla 2A-386/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Anželai Mirošnikovai, atsakovui S. L. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-264-30/2008 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams S. K. , V. L. , S. L. , S. L. , M. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys byloje T. S. , notarė R. J. , notarė D. L. B., antstolė I. K. , Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė J. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2001 m. rugpjūčio 16 d. tarp ieškovės J. S. ir atsakovų V. L. bei S. L. sudarytą buto su rūsiu, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį bei panaikinti šios sutarties 2001 m. rugpjūčio 20 d. teisinę registraciją; 2) pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 20 d. tarp ieškovės J. S. ir atsakovo S. L. sudarytą paskolos sutartį ir panaikinti jos pagrindu išduotą Hipotekos lakštą Nr. 01120030013202, patvirtintą Vilniaus miesto 24-ame notarų biure, registro Nr. RJ-6908, bei Hipotekos lakšto 2003 m. spalio 23 d. teisinę registraciją Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje; 3) pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 20 d. tarp atsakovų V. L. ir S. L. bei ieškovės J. S. sudarytą buto su rūsiu, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį bei panaikinti šios sutarties pagrindu atliktą 2004 m. lapkričio 9 d. teisinę registraciją; 4) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gegužės 31 d. tarp atsakovo M. A. ir ieškovės J. S. sudarytą susitarimą dėl 2003 m. spalio 20 d. paskolos sutarties pakeitimo, registro Nr. RJ-3014 bei panaikinti jo pagrindu išduotą Hipotekos lakšto pakeitimą Nr. 01120050009979 ir 2005 m. birželio 2 d. atliktą jo teisinę registraciją Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje; 5) pripažinti negaliojančiais ieškovės J. S. 2005 m. gegužės 31 d. pasirašytą 30 000 Lt sumos dydžio paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu 2005 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto 2-ame notarų biure išduotą vykdomąjį įrašą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. tarp jos ir atsakovų V. L. bei S. L. buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė neva pardavė butą atsakovams V. L. bei S. L. . Sutartis buvo sudaryta ieškovės dukros atsakovės S. K. iniciatyva. Ji nuvežė ieškovę į notarų biurą, kur buvo liepta pasirašyti sutartį. Sudarant sandorį buvo pasinaudota ieškovės senyvu amžiumi, lietuvių kalbos nemokėjimu, teisiniu neišprusimu. Po sandorio sudarymo ieškovė toliau gyveno bute ir jį valdė kaip savo turtą. Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo disponuoti visu butu ir jį parduoti, nes nebuvo viso buto vienintelė savininkė. Sutartyje nurodytos pinigų sumos už parduodamą butą ieškovė negavo.

52003 m. spalio 20 d. tarp ieškovės J. S. ir atsakovo S. L. sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ji neva gavo 88 000 Lt. Ši sutartis pasirašyta dėl ieškovės dukros S. K. nesąžiningų veiksmų ir suklaidinimo. Ieškovė paskolos sumos nėra gavusi, todėl laikytina, kad paskolos santykių tarp jos ir atsakovo S. L. nebuvo. Ieškovės manymu, paskolos suma buvo perduota dukrai S. K. . Tą pačią dieną atsakovai V. L. bei S. L. 88 000 Lt paskolos sumai pasirašė Hipotekos lakštą ir įkeitė butą, kuriame gyveno ieškovė. Po minėtų paskolos ir buto įkeitimo sandorių surašymo ieškovė vėl buvo tyčia suklaidinta savo dukters ir 2003 m. spalio 20 d. pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo savo pačios butą iš V. L. bei S. L. . Pasirašant 2003 m. spalio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį notarė nevykdė pareigos išaiškinti sandorio pasekmes, neišvertė sutarties teksto į ieškovei suprantamą kalbą. Pagal Hipotekos lakštą Nr. 1120030013202 įkeistas butas šalių susitarimu buvo įvertintas 120 000 Lt, o pagal tą pačią dieną sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį butas buvo neva atgal parduotas ieškovei už 52 000 Lt. Ši aplinkybė rodo asmenų, dalyvavusių sudarant sandorius, nesąžiningumą.

62005 m. gegužės 31 d. atsakovė S. K. nuvežė ieškovę pas notarę, kur ji buvo priversta pasirašyti susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo. Šiuo susitarimu paskolos suma nuo 88 000 Lt buvo padidinta iki 100 000 Lt. Į atidarytą ieškovės sąskaitą banke buvo pervesti 12 000 Lt, kitų pinigų ieškovė negavo. 2005 m. gegužės 31 d. ieškovės J. S. vardu kreditoriui M. A. išrašytas 30 000 Lt sumos dydžio paprastasis neprotestuotinas vekselis. Vekselis buvo surašytas lietuvių kalba, kurios ieškovė nesupranta, jai nebuvo žinomas vekselio išrašymo pagrindas, todėl ji negalėjo išreikšti tikrosios valios. Ieškovės įsitikinimu, visi paminėti sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias normas, yra fiktyvūs, sudaryti apgaulės būdu, nesant ieškovės tikrosios valios sudaryti tuos sandorius ir pagal juos sukurti teisines pasekmes. Ieškovė teigia veikusi dukros S. K. ir kitų atsakovų nesąžiningų veiksmų ir apgaulingo suklaidinimo įtakoje.

7Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės J. S. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetė.

8Teismo manymu, ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovės dukros S. K. iniciatyva. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog visus sandorius ji pasirašė todėl, kad dukra S. K. prašė padėti. Kadangi ieškovė sutiko padėti dukrai, tai pasirašydama sutartis nesigilino į jų esmę. Ieškovė nurodė, kad dukra ją apgavo, nes žadėjo, jog viskas bus gerai, tačiau dabar jos butas parduodamas už skolas. Iš baudžiamosios bylos Nr. 10-9-007-06 medžiagos matyti, kad ieškovė 2006 m. vasario 13 d. apklausos metu parodė: „2001 m. pas mane atėjo dukra S. K. ir pasakė, kad jai reikia pinigų, paprašė, jog aš užstatyčiau savo butą. Aš sutikau jai padėti. Aš tikėjau savo dukra ir sutikau viską daryti, ką ji man sakė“. (...) 2005 m. Svetlana vėl nuvežė pas notarą, parodė, kur pasirašyti, pinigų aš negavau“. Ieškovė nurodė, kad notarės R. J. pavardė jai negirdėta, notarė jai nieko nepaaiškino ir neklausė. Lietuviškai ieškovė nesupranta. Atsakovė S. K. nurodė, kad visus sandorius ieškovė sudarė formaliai, jos įtikinta. Atsakovė S. K. paprašė ieškovę garantuoti savo butu už atsakovės gaunamą paskolą, todėl ieškovė 2001 m. rugpjūčio 16 d. sudarė savo buto perleidimo sutartį atsakovams V. ir S. L. . Pagal sutartį ieškovė pinigų už butą negavo, tačiau liko bute toliau gyventi ir jį valdyti. Atsakovė S. K. nurodė, kad 2003 m. spalio 20 d. ieškovės ir atsakovo S. L. paskolos sutartis sudaryta siekiant perduoti pinigus ne ieškovei, o atsakovei. Pagal atsakovę S. K. , vekselyje įrašyta 30 000 Lt suma - tai buvo procentai kreditoriui M. A. nuo 100 000 Lt paskolos sumos. Teismo manymu, iš ieškovės ir atsakovės S. K. parodymų darytina išvada, kad tarp ieškovės ir jos dukros buvo susitarimas, jog ieškovė pasirašys visus sandorius, reikalingus atsakovei tvarkyti savo skolinius santykius. Ieškovė nesigilino į sandorių reikšmę, o juos pasirašė turėdama tikslą padėti dukrai. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ji pasirašė sandorius būdama tyčia suklaidinta ir apgauta savo dukros S. K. . Ieškovė nenurodė, dėl kokių sandorio esminių aplinkybių ji buvo tyčia suklaidinta. Ji tik nurodė, kad dukra ją apgavo, nes žadėjo, jog viskas bus gerai. Taigi, pati ieškovė mano, kad sandorių pasirašymo metu ji nebuvo suklaidinta dėl sandorių esminių aplinkybių, o apgauta tik dėl atsiradusių ateityje paskolos sandorio pasekmių, kurios sandorių sudarymo metu nei ieškovei, nei atsakovei nebuvo žinomos. Teismas nurodė, kad ieškovės teiginius, jog sudarant sandorius buvo pasinaudota jos senyvu amžiumi, lietuvių kalbos nemokėjimu, teisiniu neišprusimu, paneigė notarės R. J. paaiškinimai 2008 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu. Teismo manymu, buvo įsitikinta, kad ieškovė sutartis pasirašo gera valia.

9Sprendime nurodoma, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notarė G. Š. . Joje rašoma, kad sutarties prasmė bei pasekmės šalims išaiškintos, sutartis išversta į rusų kalbą. Notarė G. Š. baudžiamojoje byloje patvirtino, kad viskas buvo padaryta taip, kaip nurodyta sutartyje. Ieškovė neįrodė, kad tai neatitinka tikrovės. Tai, kad ieškovė suvokė sandorių esmę, patvirtino ir trečiasis asmuo ieškovės dukra T. S. . Ji nurodė, kad ieškovė nuslėpė nuo jos apie savo susitarimą dėl sandorių su atsakove S. K. . Tik vėliau, kai prasidėjo buto pardavimas iš varžytynių, ieškovė paaiškino, kad kalbėti apie sutartis uždraudusi atsakovė S. K. . Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimu taip pat konstatuota, kad ieškovė suprato sandorių esmę. Teismo įsitikinimu, ieškovės elgesys pasirašant ginčo sutartis pagal dukros S. K. prašymą ir noras jai padėti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Ieškovė prisiėmė riziką dėl pasekmių. Ieškovė neįrodinėjo, kad sandoriai buvo sudaryti dėl sandorio šalių apgaulės. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovai S. K. ir M. A. elgėsi nesąžiningai, pasinaudojo jos patiklumu, todėl jų elgesys vertintinas kaip tyčinis veikimas skolininko nenaudai, tačiau vekselį, kaip ir kiekvieną ginčo sandorį, ieškovė pasirašė norėdama padėti dukrai. Dėl to nėra pagrindo naikinti vekselį. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyti ir kiti sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.80, 1.86 str.), tačiau nustatęs aplinkybes, dėl kurių ieškovė pasirašė sandorius, teismas netaikė tų pagrindų. Teismo manymu, nėra pagrindo svarstyti aplinkybę, ar dalis buto priklausė ieškovės dukrai T. S. , nes ieškovės nuosavybę į visą butą įrodo Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas. Atstovauti trečiajam asmeniui T. S. ir ginti jos teises ieškovė neturi įgalinimų.

10Ieškovė J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skunde rašoma:

  1. Teismas neteisingai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė, tariamai siekdama padėti dukrai S. K. , laisva valia, suvokdama situaciją pasirašė ginčijamas sutartis, kas vertintina kaip didelis neatsargumas bei rizikos dėl pasekmių prisiėmimas. 2001 m. rugpjūčio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovės S. K. iniciatyva, esant atitinkamam susitarimui tarp jos ir atsakovų V. L. ir S. L. . Teismas netyrė šalių elgesio prieš sudarant sutartį ir ją vykdant, nesiaiškino tikrųjų ketinimų dėl sutarties sudarymo. Sudaryta sutartis faktiškai nebuvo vykdoma.
  2. S. K. iniciatyva 2003 m. spalio 20 d. ieškovė J. S. buvo nuvežta į Vilniaus miesto 24-ąjį notarų biurą. Ieškovė buvo suklaidinta ir jai liepta pasirašyti paskolos sutartį, pagal kurią ji neva gavo iš S. L. 88 000 Lt. J. S. paskolos sumos nėra gavusi. Teismas neįvertino prieštaravimo tarp to, kad S. L. nurodė, jog atitinkama pinigų suma paskolinta rinkos dydžio palūkanomis, tačiau sutartyje nurodyta, jog ji neatlygintinė. Suėjus sutartyje nurodytam terminui, S. L. į ieškovę dėl pinigų grąžinimo nesikreipė. J. S. nebuvo paaiškintas Hipotekos lakšto turinys, jo pasirašymo teisinės pasekmės, todėl sandoris pasirašytas dėl esminės apgaulės. Hipotekos lakšto teisinis pagrindas – 2003 m. spalio 20 d. paskolos sutartis pripažintina nesudaryta, todėl Hipotekos lakštas išduotas be pagrindo.
  3. 2003 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė vėl buvo suklaidinta ir apgauta, kadangi pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo savo pačios butą iš tų pačių asmenų, kuriems 2001 m. rugpjūčio 16 d. jį neva pardavė. Sutartis nebuvo išversta į ieškovei suprantamą kalbą. Teismas neišsiaiškino faktinio šalių elgesio. Pagal Hipotekos lakštą įkeistas ginčo butas buvo įvertintas 120 000 Lt, o pagal tą pačią dieną sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tas pats butas neva buvo parduotas J. S. už 52 000 Lt. Tai rodo asmenų, dalyvavusių sudarant sandorius, nesąžiningumą, sandorių fiktyvumą. Ieškovė tik tapo atsakovų tarpusavio santykių garantu.
  4. Pagal 2005 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, J. S. buvo pervesta tik 12 000 Lt. Tai, kad ieškovės dukra atsakovė S. K. pasiėmė pervestus pinigus, įrodo, jog būtent atsakovę siejo teisiniai ryšiai su asmenimis, kurie su ieškove J. S. sudarinėjo sutartis. Susitarime dėl paskolos sutarties pakeitimo nurodyta, kad paskola suteikiama iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., tačiau suėjus šiai datai atsakovas M. A. į ieškovę dėl paskolos grąžinimo nesikreipė.
  5. J. S. nesuprato, kokias teisines pasekmes sukelia vekselis, kas yra vekselio gavėjas, todėl jį pasirašydama neišreiškė tikrosios valios. Vekselis buvo išrašytas lietuvių kalba, kurios J. S. nesupranta. Teismas nemotyvavo, kokių teisės normų pagrindu tyrė vekselio galiojimo klausimą bei kokiu pagrindu atmetė ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Teismas įrodymus apie 2001 m., 2003 m. buto pirkimo-pardavimo sandorius pritaikė 2005 m. gegužės 31 d. paprastajam neprotestuotinam vekseliui. M. A. , pasitelkdamas ieškovės dukrą S. K. , suklaidino ieškovę siekdamas atitinkamu būdu užtikrinti tarpusavio santykius. M. A. , įgydamas vekselį, buvo nesąžiningas įgijėjas. Ieškovė pareiškia, kad teisinių santykių su M. A. nėra turėjusi, o 2005 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl paskolos pakeitimo prašo pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo ir apgaulės. S. K. ir M. A. pasinaudojo J. S. patiklumu, senyvu amžiumi, elgėsi nesąžiningai.
  6. 2005 m. spalio 3 d. buvo surašytas pakvitavimas, kuriuo M. A. pareiškia, kad gavo iš J. S. 11 000 Lt sumą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą 2005 m. gegužės 31 d. J. S. tokios sumos M. A. niekada nėra davusi.
  7. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 1.91 straipsnį. Be to, ieškinys buvo grįstas ir CK 1.90 straipsniu, bet teismas dėl šio teisinio pagrindo nepasisakė. Teismas neanalizavo kiekvieno sandorio aplinkybių, o tariamą ieškovės norą padėti dukrai pritaikė visiems sandoriams. Ieškovė nesuvokė sandorių, kuriuos pasirašė, neturėjo ketinimų parduoti savo butą, skolintis pinigų iš nepažįstamų asmenų. Bylos įrodymų pagrindu konstatuotinas atsakovų nesąžiningumas. Ieškovės valia pasirašant sandorius nebuvo laisvai formuojama.
  8. Teismas neįvertino aplinkybės, kad J. S. , pasirašydama 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo teisėta vienintelė viso buto savininkė. Butas priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui L. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Mirus sutuoktiniui bute su ieškove liko gyventi dukra T. S. . Jos abi priėmė palikimą faktiškai pradėdamos valdyti turtą. Ieškovė negalėjo parduoti viso buto, kadangi nebuvo vienintelė jo savininkė.

11Atsakovas S. L. atsiliepimu į ieškovės J. S. apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad teismas kruopščiai ištyrė faktinius šalių veiksmus. Ieškovės skunde pateikti argumentai nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. J. S. prievoles bandoma perkelti dukrai S. K. , kadangi dukra neturi turto ir išieškojimas taptų neįmanomas.

12Atsakovai V. L. ir S. L. atsiliepimu į ieškovės J. S. apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pažymi, kad pagal 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties 13 punktą ieškovei buvo išaiškinta sutarties prasmė ir pasekmės, sutartis išversta į rusų kalbą. Atsakovų manymu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2001 m. rugpjūčio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2001 m. rugpjūčio 20 d. jos teisinę registraciją, taip pat 2003 m. spalio 20 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį.

13Atsakovas M. A. atsiliepimu į ieškovės J. S. apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, visus ieškinio argumentus, atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino bylos įrodymus ir taikė teisės normas. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2005 m. lapkričio 5 d. nutartimi, kuri buvo asmeniškai įteikta J. S. , išdėstytos skolinių prievolių atsiradimo aplinkybės. Ieškovė tos nutarties neskundė. Skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių aiškinimo ir interpretavimo atmestini. Jais tik siekiama vilkinti vykdymo procesą. Ieškovės nevienkartiniai veiksmai patvirtina, kad ji suvokė vykstanti sudaryti sandorius pas notarą, suvokė, kokius sandorius sudaro, pati siekė juos sudaryti, siekė jais sukeliamų pasekmių, o nepavykus įvykdyti jais apibrėžtų pareigų, siekia jų išvengti. Teismas pasisakė dėl ieškinio grindimo CK 1.90 straipsnių nuostatomis. Teismas taip pat pasisakė dėl ieškinio reikalavimų, grindžiamų sandorio sudarymu dėl apgaulės. Nėra įrodymų, jog ieškovė būtų verčiama sudaryti sandorius. Apeliantė manipuliuoja senyvu amžiumi ir kalbos nesupratimu. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A48-906/2007, jau yra atmesti ieškovės J. S. skundui identiški argumentai dėl nuosavybės teisių į butą bei įvertinus T. S. teises į L. S. turtą konstatuota, kad faktiniai paveldėjimo ir nuosavybės santykiai į butą ar buto dalį neatsirado. Ši nutartis įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią. Trečiasis asmuo T. S. , dalyvaudama byloje, savarankiškų reikalavimų nebuvo pareiškusi. Sudarant 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sandorį J. S. buvo vienintelė buto savininkė.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Šioje apeliacijoje vertinama, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ieškovė prašė ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais tuo pagrindu, kad ji neišreiškė tikrosios valios, kad buvo tyčia suklaidinta savo dukros, kad sandoriai sudaryti dėl apgaulės, yra fiktyvūs, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

16Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai neabejotinai įrodyta, kad jie susiklostė pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, ir tai lėmė viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyviųjų teisės normų, pažeidimą. Tokios teisinės pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2000 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų teisinių santykių stabilumo tikslui.

17Dėl ginčijamų pirkimo-pardavimo, paskolos sutarčių ir su jomis susijusių sandorių

18Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. S. pardavė V. L. ir S. L. butą su rūsiu, esantį ( - ). Butas su rūsiu parduotas už 52 800 Lt, kuriuos V. L. ir S. L. lygiomis dalimis sumokėjo, o J. S. gavo pasirašant šią sutartį (3 p.). Pardavėjai buvo palikta teisė naudotis šiuo butu iki 2001 m. lapkričio 12 d. (8 p.). Sutarties šalims išaiškintas CK 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys (10 p.). Sutartyje nurodyta, kad jos prasmė bei pasekmės J. S. , V. L. ir S. L. išaiškintos, o sutartis išversta į šalims žinomą rusų kalbą. Sutartis patvirtinta notarine tvarka (t. 1, b. l. 17-18).

192003 m. spalio 20 d. paskolos sutartimi S. L. paskolino J. S. 88 000 Lt iki 2004 m. sausio 20 d. J. S. pasirašydama šią sutartį patvirtino, jog paskolą - 88 000 Lt gavo iš S. L. sutarties sudarymo ir pasirašymo metu (2 p.). Sutartyje nurodyta, kad jos įvykdymui užtikrinti bus sudaromas hipotekos lakštas, kuriuo įkeičiamas butas, esantis ( - ) (9 p.). Sutartyje taip pat pažymėta apie šalių pareiškimą, jog ši sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos. Paskolos sutartis perskaityta ir notaro išversta J. S. į jai suprantamą rusų kalbą (t. 1, b. l. 19-20). Šios sutarties pagrindu sudarytas hipotekos lakštas (t. 1, b. l. 21-28).

202003 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. L. ir V. L. pardavė J. S. butą su rūsiu, esantį ( - ). Sutartyje rašoma, jog šalių susitarimu butas parduodamas už 52 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjams, o pardavėjai gavo iš pirkėjo sutarties sudarymo metu (2.1 p.). Šalys patvirtino, kad pardavėjai perdavė, pirkėjas priėmė butą prieš sudarant ir pasirašant sutartį (3.1 p.). Butas įkeistas 2003 m. spalio 20 d. patvirtintu hipotekos lakštu, registro Nr. RJ-6908, užtikrinant pirkėjo J. S. prievolės (2003 m. spalio 20 d. sudaryta paskolos sutartis, registras RJ-6906) tinkamą įvykdymą (4.2 p.). Šalys pareiškė, kad sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos (t. 1, b. l. 29-32).

212005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi S. L. perleido naujam kreditoriui M. A. savo reikalavimo teisę į skolininkės J. S. 88 000 Lt dydžio skolos sumą pagal 2003 m. spalio 20 d. notaro patvirtintą paskolos sutartį. Prievolės įvykdymo užtikrinimui sudarytas ir pasirašytas hipotekos lakštas, kuriuo įkeistas butas su rūsiu, esantis ( - ) (t. 1, b. l. 34-35).

22M. A. ir J. S. pasirašytu 2005 m. gegužės 31 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. spalio 20 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp S. L. ir J. S. , kad 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi S. L. perleido savo reikalavimo teises pagal paskolos sutartį į paskolos gavėją J. S. naujam kreditoriui M. A. , kad M. A. ir J. S. aptarė pratęsti paskolos sutarties terminą ir padidinti paskolos sumą, buvo sutarta, jog M. A. papildomai paskolina J. S. 12 000 Lt ir įsipareigoja susitarimo pasirašymo dieną nurodytą sumą pervesti į paskolos gavėjo sąskaitą. Šalys patvirtino, kad bendra skolos suma, kurią paskolos gavėjas skolingas paskolos davėjui pagal 2003 m. spalio 20 d. paskolos sutartį ir šį susitarimą, yra 100 000 Lt (2 p.). Šalys pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. (4 p.). Sutartyje įrašyta, kad J. S. pareiškia ir patvirtina, jog susitarimas notaro perskaitytas ir išverstas į jai suprantamą rusų kalbą. Susitarimo tekstas, esmė, prasmė ir iš jo kylančios pasekmės jai aiškios (t. 1, b. l. 36-37).

23Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais, esą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovė, siekdama padėti dukrai S. K. , laisva valia, suvokdama situaciją, pasirašė sutartis, kas vertintina kaip ieškovės didelis neatsargumas bei rizikos dėl pasekmių prisiėmimas. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina bylos įrodymų visuma bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 10-9-007-06 pagal ieškovės J. S. 2006 m. vasario 3 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenys. Pirmosios instancijos teisme ieškovė J. S. nurodė, kad ginčijamus sandorius pasirašė todėl, jog norėjo padėti savo dukrai S. K. (t. 2, b. l. 213-219). Baudžiamojoje byloje 2006 m. vasario 13 d. apklausta J. S. nurodė: „(...) 2001 metais, kada tiksliai neprisimenu, pas mane atėjo S. K. ir pasakė, kad jai reikia pinigų, kam, kokios sumos, nesakė. Ji paprašė, kad aš užstatyčiau savo butą, esantį ( - ). Aš sutikau jai padėti“; „(...) 2003 metais, kada konkrečiai neprisimenu, pas mane vėl atėjo dukra S. ir pasakė, kad vėl reikės važiuoti pas notarą. Ji man kažką minėjo, kad neužtenka kažkam pinigų, gal jai, kad išpirkti mano butą. Tada aš tikėjau savo dukra S. ir sutikau viską daryti, ką ji man sakė“. „(...) 2005 metais, tikslios datos neprisimenu, S. K. man pasakė, kad vėl reikia važiuoti į notarų biurą. Ji man nieko nepaaiškino, o aš pasitikėjau ir sutikau važiuoti“. „(...) Aš nieko negalvoju, ar aš buvau kieno nors apgauta, su manim visur buvo dukra S., ji su visais kalbėjosi, aš ja pasitikėjau“ (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 77-79). Liudytoja T. S. 2006 m. kovo 1 d. apklausos metu nurodė, jog: „aš žinau, kad 2001 metais pavasarį ar vasarą pas mamą atėjo S. ir paprašė užstatyti butą, esantį ( - ). Mama su ja nuėjo pas notarus (...) kur ji užstatė savo butą. Mama apie tai pasakė tik 2003 metais, kada tiksliai neprisimenu, nes ji vėl pradėjo su S. vaikščioti pas notarus. Ji sakė, kad S. jos prašė, kad apie tai ji man nesakytų (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 80-83). Baudžiamojoje byloje įtariamąja apklausta S. K. nurodė, kad: „(...) pradėjo tartis dėl paskolos gavimo įkeičiant mamos J. S. butą, esantį ( - ). Buto savininkė mama, pakalbėjusi su manim, sutiko padėti man išeiti iš sunkios mano finansinės situacijos (...) mano mama, kai aš buvau kartu su ja R. J. notarinėje kontoroje, vietos neatsimenu, mes sudarėme paskolos sutartį. Aš susitariau, kad man paskolins pinigų (...) Aš viską papasakojau mamai J. S. , klausiau, ar ji sutiks. Dar jai paaiškinau, kad V. nesutiks paskolinti pinigų, jeigu nebus sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo reikalinga, kaip skolos grąžinimo garantas. Mama sutiko. (...) Aš viena nieko nedariau, viską dariau su mama“ (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 2, b. l. 112-115). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2006 m. spalio 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta: „kaip seka iš J. S. parodymų, ji žinojo, kad jos dukra siekia pasiskolinti iš trečiųjų asmenų pinigų ir tam įkeičia, jos, tai yra J. S. butą. J. S. sutiko padėti savo dukrai, kartu važiavo pas notarus. Įtariamoji S. K. taip pat nurodė, kad ji savo motinai sakiusi, kad jai pinigai reikalingi finansiniams sunkumams spręsti, o tam, kad užtikrinti skolos grąžinimą reikia įkeisti motinos butą. (...) ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neįgalina padaryti išvadą, kad skolinamų pinigų davimas būtų atsiradęs klaidingos informacijos suteikimo ar reikšmingos informacijos nutylėjimo pasekoje. Visi veiksmai buvo atliekami notarų kontorose, pačiai J. S. betarpiškai dalyvaujant, ir kaip seka iš liudijusių notarų ir antstolės parodymų, J. S. teisinių procedūrų metu buvo išaiškinamos galimos pasekmės. Iš kitos pusės, J. S. parodymuose savo santykius su S. K. įvertino kaip motinos ir dukters santykius, ir dėl to savo elgesį motyvavo siekiu padėti savo dukteriai. Todėl galima daryti išvadą, kad J. S. padėjo S. K. geranoriškai, šeimos santykių pagrindu. (...) Iš pačios J. S. parodymų seka, kad ji suprato atliekamų veiksmų esmę, procedūrose dalyvavo dukters prašymu ir tikėdamasi jai padėti. Nėra duomenų, kad valstybės tarnautojams prilyginti asmenys būtų sąmoningai atlikę veiksmus, neatitinančius J. S. interesų. Šių asmenų apklausos parodė, kad J. S. tvirtinusi suprantanti savo veiksmų esmę ir jų pasekmes“ (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 2, b. l. 132-144). Šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti jos proceso dalyvių teiktus aiškinimus baudžiamojoje byloje. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog ji sandorius pasirašė būdama tyčia suklaidinta ir apgauta savo dukters S. K. . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė ginčo sandorius pasirašė siekdama padėti dukrai.

24Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės motyvais, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo vykdoma. Sutartimi J. S. tam tikrą laiką buvo leista gyventi parduotame bute, tačiau buvo įgyvendintas sutarties tikslas – teisinis buto perleidimas kitiems asmenims. Sandorio realų įvykdymą patvirtina atitinkami įrašai Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sudarydama 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė siekė padėti savo dukrai, todėl buto perleidimo veiksmus įformino gera valia, suprasdama tokio sandorio pasekmes. Ta aplinkybė, jog butas buvo parduodamas ieškovės dukros atsakovės S. K. iniciatyva, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu, kadangi pati ieškovė savo veiksmais įgyvendino tokį tikslą siekdama padėti dukrai. Sutartyje nurodyta, kad sandorio pasekmės išaiškintos, sutartis išversta į rusų kalbą, todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad jai buvo neišaiškintos sandorio pasekmės, o sutartis neišversta į jai suprantamą kalbą. Šias aplinkybes paneigė ir sandorį tvirtinusi notarė. Baudžiamojoje byloje liudytoja apklausta notarė G. Š. paaiškino, kad ji pati vertė sutartį į rusų kalbą, apie tai yra pažymėta ir sutartyje (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 133). Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netyrė šalių elgesio prieš sudarant sutartį, ją vykdant, nesiaiškino tikrųjų ketinimų sudaryti sutartį. Teismas vertino šias aplinkybes, taip pat vadovavosi baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje pačių ginčo šalių paaiškinimais išdėstomos aplinkybės dėl sandorių sudarymo tikslo ir sąlygų.

25Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji buvusi suklaidinta pasirašant 2003 m. spalio 20 d. paskolos sutartį, kuria tariamai gavo 88 000 Lt iš S. L. . J. S. pasirašydama šią sutartį patvirtino, jog paskolą - 88 000 Lt gavo iš S. L. sutarties sudarymo ir pasirašymo metu (2 p.). Sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, paskolos gavėjas įsipareigoja ir privalo mokėti paskolos davėjui 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti paskolos sumą dieną, delspinigiai skaičiuojami nuo negrąžintos paskolos sumos (6 p.). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad suėjus sutartyje nurodytam terminui S. L. į ieškovę dėl pinigų grąžinimo nesikreipė, nepaneigia šalis siejusių teisinių santykių pagal šią sutartį. Pačioje sutartyje nurodyta, kad jos įvykdymui užtikrinti bus sudaromas hipotekos lakštas, kuriuo įkeičiamas butas, esantis ( - ) (9 p.). Sutartyje pažymėta, kad šalys pareiškia, jog ši sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė ir pasekmės joms išaiškintos. Paskolos sutartis perskaityta ir notaro išversta J. S. į jai suprantamą rusų kalbą (t. 1, b. l. 19-20). Hipotekos lakšte nurodyta, kad hipotekos lakštas perskaitytas ir notaro išverstas J. S. į jai suprantamą kalbą (t. 1, b. l. 22), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad jai nebuvo paaiškintas hipotekos lakšto turinys, jo pasirašymo teisinės pasekmės.

26Kadangi ieškovė 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įstatymo nustatyta tvarka buvo perleidusi savo butą V. L. ir S. L. , o ši sutartis nepripažinta negaliojančia, negalima teigti, kad ieškovė 2003 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi esą įsigijo savo pačios butą, kurio nebuvo pardavusi. Buto perleidimo faktą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. 2003 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo sudarytas naujas sandoris, nors ir dėl to paties objekto. Šalys pareiškė, kad sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos (t. 1, b. l. 29-32). Baudžiamojoje byloje liudytoja apklausta notarė R. J. nurodė, kad jeigu klientai yra rusakalbiai, nesupranta lietuvių kalbos, ji pati teisingai išverčia dokumentus į rusų kalbą. (...) Jeigu ji mato, kad pati negalės išversti klientui dokumento į tą kalbą, kurią jis supranta, klientui išaiškina, kad jis privalo atvykti su vertėju (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 135). Tai, jog notarė kalbėjo rusiškai ir viską išaiškino rusų kalba, patvirtino baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas V. L. (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 121). Apeliantės motyvai, kad sutartis nebuvo išversta į jai suprantamą kalbą, laikytini neįrodytais. Ta aplinkybė, kad pagal hipotekos lakštą įkeistas ginčo butas šalių susitarimu buvo įvertintas 120 000 Lt, o pagal tą pačią dieną sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį butas parduotas J. S. už 52 000 Lt, neįrodo asmenų, dalyvavusių sudarant sandorius, nesąžiningumo ir sandorių fiktyvumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. S. 2003 m. spalio 20 d. įgaliojimu buvo įgaliojusi S. K. atstovauti jos interesus, tarp jų VĮ Registrų centro Vilniaus filiale registruoti buto su rūsiu, esančio ( - ), nuosavybės teisių perėjimą pagal 2003 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto 24-ame notarų biure patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, gauti nuosavybės dokumentus (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 91-92). Toks ieškovės vienašalis sandoris - įgaliojimas taip pat patvirtina jos valią dėl sandorių sudarymo bei jais siekiamų pasekmių.

272005 m. gegužės 31 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo J. S. papildomai paskolinama 12 000 Lt, o bendra skolos suma kartu su 2003 m. spalio 20 d. paskolos sutartimi siekė 100 000 Lt (t. 1, 34-37). Kaip nustatyta aukščiau minėtų įrodymų pagrindu, J. S. sutiko padėti savo dukrai S. K. . Sandorio šalimis yra J. S. ir M. A. , pagal sandorius pinigų gavėja yra ieškovė J. S. , todėl būtent ieškovei ir kyla teisinė prievolė grąžinti skolą ją teikusiems asmenims. Šalys pareiškė, kad susitarimai atitinka jų valią, jų prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos. J. S. pareiškė ir patvirtino, kad susitarimas notaro perskaitytas ir išverstas į jai suprantamą rusų kalbą (t. 1, b. l. 34-37). Aplinkybė, kad suėjus paskolos grąžinimo datai M. A. nesikreipė į teismą dėl paskolos grąžinimo, nedaro pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

28Ieškovės teiginiai, kad sudarant sandorius buvo pasinaudota jos senyvu amžiumi, lietuvių kalbos nemokėjimu, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Jie paneigti notarų, tvirtinusių sandorius, paaiškinimais. Be to, pačiuose sandoriuose yra įrašai, kad ieškovei išaiškinamos jų pasekmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarta išieškoti 100 000 Lt paskolos, 34 000 Lt delspinigių bei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų (iš viso 134 100 Lt), nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Taip pat nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį J. S. (t. 1, b. l. 45-46). Byloje nėra duomenų, jog ši teismo nutartis būtų panaikinta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės elgesys, pasirašant ginčo sutartis siekiant padėti dukrai, vertintinas kaip veiksmai, dėl kurių riziką prisiėmė pati ieškovė.

29Ieškovė minėtus sandorius ginčijo ir tuo pagrindu, kad jie sudaryti dėl apgaulės. Sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais reglamentuojamas CK 1.91 straipsnyje. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė ginčijamus sandorius būtų sudariusi dėl apgaulės. Ieškovė apskritai neįrodinėjo, kokie tyčiniai veiksmai esą turėjo lemiamos įtakos jos valiai susiformuoti, kokius tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ji buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti, atliko atsakovai. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė suprato sudaromų sandorių prasmę, pati siekė juos sudaryti, išreiškė valią padėtį dukrai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ji, sudarydama sandorius, buvo apgauta.

30Ieškovė ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais ir CK 1.86 straipsnio pagrindu. Pagal šią nuostatą tariamasis sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių. Jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-68/2005). Ieškovė neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu ginčijamus sandorius būtų galima pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu. Kaip jau nustatyta byloje ir ne kartą pažymėta, ieškovė siekė padėti savo dukrai, todėl ir sudarė ginčijamus sandorius. Ginčijamų sandorių šalių valia buvo suderinta siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, ji atitiko sandorio šalių ketinimus.

31Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais, kad teismas nepasisakė dėl jos ieškinio CK 1.90 straipsnio pagrindu. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas turi būti esminis - toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Be to, suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

32Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad neteisingai suvokė ginčijamų sandorių turinį, kad būtų suklydusi dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu. Apeliantės argumentai iš esmės siejami su tuo, kad ji klydo dėl sudaromų sandorių perspektyvų, tai yra, sudarydama sandorius ji negalėjo tikėtis, jog jos butas bus parduodamas varžytynėse. Tai nesudaro pagrindo nuginčyti sandorių taikant CK 1.90 straipsnį. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu negali daryti išvados, kad minėti ieškovės sudaryti sandoriai prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms bei šiuo pagrindu galima būtų pripažinti juos negaliojančiais.

33Dėl skundo argumentų, kad ieškovė nebuvo vienintelė ginčijamų sandorių objekto – buto savininkė

34Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės motyvus, jog ji nebuvo teisėta viso buto ( - ), savininkė ir kad dalis buto priklausė jos dukrai T. S. (trečiajam asmeniui byloje).

35Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), 1998 m. rugsėjo 16 d. mainų sutarties pagrindu priklausė tik ieškovei J. S. (t. 1, b. l. 13-14). 1998 m. rugsėjo 16 d. mainų sutarties šalimis buvo J. S. ir N. G. (t. 1, b. l. 15). Ieškovės sutuoktinis L. S. mirė 2000 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 10-11). 2001 m. rugpjūčio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas priklauso J. S. . Sutartyje rašoma, jog J. S. pareiškė, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į minėtą butą (4 p.). Ji nurodė, kad nėra priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti (6 p.) (t. 1, b. l. 17-18). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 8 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2A48-906/2007 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą dėl turto arešto panaikinimo. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad (...) T. S. nei teisiniai, nei faktiniai paveldėjimo ir nuosavybės santykiai į butą, esantį ( - ), ar į šio buto dalį neatsirado. Teismas nusprendė, kad arešto metu areštuoto daikto savininke buvo J. S. (t. 1, b. l. 115-120). T. S. pareiškimas apie palikimo priėmimą pagal įstatymą datuotas tik 2006 m. lapkričio 6 d. (t. 1, b. l. 48). Pati J. S. baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-007-06 apklausta liudytoja nurodė, jog butas buvo jos (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 77). Liudytoja T. S. 2006 m. birželio 21 d. apklausos metu nurodė, kad „mano mama visada buvo buto savininkė tik viena. Tėvui L. S. šis butas niekada nepriklausė, jis nebuvo bendrasavininkis. (...) Notaras pasakė, kad mums nieko dalintis nereikia, kad butas priklausė ir toliau priklauso tik mano mamai“ (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 84).

36Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantės motyvais, kad ji, parduodama butą, nebuvo vienintelė buto savininkė, nes dalis buto esą priklausė jos dukrai T. S. . Be to, teismas teisingai nurodė, kad atstovauti trečiajam asmeniui T. S. ir ginti jos teises ieškovė neturi įgalinimų, o pati T. S. teigė, jog butas priklausė tik motinai J. S. . Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog būtų pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, siejant jas su kito galimo buto savininko (bendraturčio) teisėmis ir interesais.

37Dėl ieškovės išrašyto vekselio ginčijimo

38J. S. 2005 m. gegužės 31 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo be sąlygų sumokėti M. A. 30 000 Lt (t. 1, b. l. 38). Šio vekselio pagrindu 2005 m. rugsėjo 29 d. notaras išrašė vykdomąjį įrašą 30 291,78 Lt dydžio sumai (t. 1, b. l. 39). 2005 m. spalio 3 d. pakvitavimu M. A. nurodė, kad iš J. S. gavo 11 000 Lt pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išrašytą 2005 m. gegužės 31 d. Pakvitavime nurodyta, kad vekselis turėjo būti apmokėtas 2005 m. rugpjūčio 31 d. Vekselio suma - 30 000 Lt (žr. baudžiamoji byla Nr. 10-9-007-06 t. 1, b. l. 95).

39Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

40Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti sąžiningų vekselių teisinių santykių dalyvių interesus. Vadovaujantis šia teisės norma skolininkas pagal vekselį negali reikšti prieštaravimų sąžiningam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, pasitikėjo tuo, kad dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, tai yra žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti, arba nebuvo pagrindo jį perleisti (perduoti pagal indosamentą), arba žinojo apie kitokius ankstesniųjų vekselių teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, tai yra vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-311/2008).

41Apeliantės argumentai, kad ji nesuprato, kokias teisines pasekmes sukelia vekselis, nesudaro pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad M. A. , įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs jos nenaudai, kad ieškovės veiksmai išrašant vekselį neatitiko jos vidinės valios. Kaip jau nurodyta aukščiau, M. A. patvirtino, jog pagal išrašytą vekselį yra grąžinta dalis sumos - 11 000 Lt. Tokios aplinkybės tik patvirtina faktą, jog šalis siejo teisiniai santykiai pagal šį vertybinį popierių. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji nėra davusi pinigų sumos pagal 2005 m. spalio 3 d. pakvitavimą, kuriuo M. A. pareiškia, jog gavo iš J. S. 11 000 Lt sumą pagal 2005 m. gegužės 31 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nėra įrodytos. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pakvitavimą, pagal kurį buvo grąžinta daugiau kaip trečdalis sumos, nurodytos vekselyje, todėl ieškovės išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti vekselio negaliojančiu. Kadangi vekselį pasirašė ieškovė J. S. , vekselio pagrindu atsiradusios prievolės tenka būtent pačiai ieškovei. M. A. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į skundą aiškino, kad ieškovei buvo išaiškintas vekselio tekstas, jis buvo išverstas į rusų kalbą, pati ieškovė siekė pasiskolinti 30 000 Lt. Įrodymų, kurie paneigtų tokias aplinkybes, nėra pateikta.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos įrodymų pagrindu labiau tikėtina, kad M. A. , vekselio pagrindu įgydamas reikalavimo teisę, neveikė skolininkės nenaudai, o ieškovės veiksmai pasirašant vekselį atitiko jos vidinę valią, todėl nėra pagrindo naikinti ieškovės ginčijamą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

43Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai bei teismo posėdyje jos atstovės nurodyti motyvai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

44Įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovė J. S. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, byloje susidariusios procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos į valstybės biudžetą iš ieškovės nepriteistinos.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė J. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti... 4. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. tarp jos ir atsakovų V. L.... 5. 2003 m. spalio 20 d. tarp ieškovės J. S. ir atsakovo S. L. sudaryta paskolos... 6. 2005 m. gegužės 31 d. atsakovė S. K. nuvežė ieškovę pas notarę, kur ji... 7. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės J. S.... 8. Teismo manymu, ginčo sandoriai buvo sudaryti ieškovės dukros S. K.... 9. Sprendime nurodoma, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. buto pirkimo–pardavimo... 10. Ieškovė J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. gruodžio... 11. Atsakovas S. L. atsiliepimu į ieškovės J. S. apeliacinį skundą prašo... 12. Atsakovai V. L. ir S. L. atsiliepimu į ieškovės J. S. apeliacinį skundą... 13. Atsakovas M. A. atsiliepimu į ieškovės J. S. apeliacinį skundą prašo... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Šioje apeliacijoje vertinama, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 16. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 17. Dėl ginčijamų pirkimo-pardavimo, paskolos sutarčių ir su jomis susijusių... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo... 19. 2003 m. spalio 20 d. paskolos sutartimi S. L. paskolino J. S. 88 000 Lt iki... 20. 2003 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. L. ir V. L. pardavė J. S.... 21. 2005 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi S. L. perleido naujam... 22. M. A. ir J. S. pasirašytu 2005 m. gegužės 31 d. susitarimu dėl paskolos... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais, esą pirmosios... 24. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės motyvais, kad 2001 m.... 25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji buvusi... 26. Kadangi ieškovė 2001 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi... 27. 2005 m. gegužės 31 d. susitarimu dėl paskolos sutarties pakeitimo J. S.... 28. Ieškovės teiginiai, kad sudarant sandorius buvo pasinaudota jos senyvu... 29. Ieškovė minėtus sandorius ginčijo ir tuo pagrindu, kad jie sudaryti dėl... 30. Ieškovė ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais ir CK 1.86... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais, kad teismas nepasisakė... 32. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad neteisingai suvokė ginčijamų... 33. Dėl skundo argumentų, kad ieškovė nebuvo vienintelė ginčijamų sandorių... 34. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu daro išvadą, kad pirmosios... 35. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 36. Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantės motyvais, kad ji,... 37. Dėl ieškovės išrašyto vekselio ginčijimo... 38. J. S. 2005 m. gegužės 31 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu... 39. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str.... 40. Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo... 41. Apeliantės argumentai, kad ji nesuprato, kokias teisines pasekmes sukelia... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų,... 43. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 44. Įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 11 d.... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti...