Byla 2A-1345/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BSI Kompanija“ ir akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BSI Kompanija“, akcinei bendrovei „Swedbank“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elrenas“ dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir įkeitimo panaikinimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Atkirtos ranga“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Languva“ Plastikas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2008 m. kovo 31 d. jos ir atsakovo UAB „BSI Kompanija“ sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SV-31-03/08 pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi; panaikinti butui ir parkavimo aikštelei įregistruotą hipoteką; patikslintu ieškiniu papildomai prašė pripažinti 2008 m. gruodžio 23 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 1/39 patalpos, esančios ( - ), pardavimo UAB „Elrenas“ neteisėta ir išreikalauti šią parkavimo vietą.

5Nurodė, kad 2008 m. kovo 31 d. su UAB „BSI Kompanija“ sudarė gyvenamojo buto su balkonu preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SV-31-03/08. Sutarties 2.3. punkte buvo numatyta, jog pirkėjas už aukščiau paminėtą turtą įsipareigoja sumokėti 474 750 Lt į UAB „Languva“ Plastikas kasą grynaisiais pinigais arba mokestiniu pavedimu. Pinigus ieškovė mokėjo UAB „Languva“ Plastikas, nes tarp UAB „Atkirtos ranga“, UAB „Languva“ Plastikas ir UAB „BSI Kompanija“ buvo pasirašytos trišalės skolų užskaitymo sutartys. Ieškovės mokėjimai UAB „Languva“ Plastikas yra pinigų sumokėjimas atsakovui, nes pinigai gali būti perduoti ir per kitą asmenį. Po preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė sumokėjo visus pinigus už sutarties dalyką, todėl laikytina, kad buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovų UAB “BSI kompanija” ir UAB “Elrenas” 2008 m. gruodžio 23 d. sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl parkavimo vietos Nr. 9/10 pardavimo yra neteisėta. UAB „BSI kompanija“ neturėjo teisės UAB „Elrenas“ parduoti parkavimo vietos Nr. 9/10, nes ši parkavimo vieta buvo nupirkta ieškovės. Už šią parkavimo vietą buvo sumokėti visi pinigai. UAB „BSI kompanija“, sudarydama 2008 m. gruodžio 23 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, jog minėta parkavimo vieta yra parduota ieškovei, todėl veikė nesąžiningai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino ieškovės ir UAB „BSI kompanija“ 2008 m. kovo 31 d. sudarytą buto, esančio duomenys neskelbtini), bei negyvenamos patalpos - parkingo Nr.9/10, esančios duomenys neskelbtini), 2 aukšte, pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine ir patvirtino šios sutarties sudarymą; panaikino buto bei negyvenamosios patalpos - parkingo Nr.9/10, hipoteką; pripažino UAB „BSI kompanija“ ir UAB „Elrenas“ 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytos nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 1/39 dalies negyvenamos patalpos - parkingo Nr.9/10, esančios duomenys neskelbtini), 2 aukšte, negaliojančia bei taikė restituciją: priteisė iš BUAB „BSI kompanija“ 20 000 Lt BUAB „Elrenas“ naudai; 1/39 dalį negyvenamos patalpos - parkingo Nr.9/10 grąžino ieškovei; patikslino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip: „Padaryti viešame registre įrašą dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į butą Nr. 24, kurio bendras plotas 78,27 m2, esantį duomenys neskelbtini), unikalus duomenys neskelbtini), ir į 1/39 dalį negyvenamosios patalpos-parkingo Nr. 9/10, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio 2 aukšte, adresu duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovę pripažinti statybos finansuotoja ir jos reikalavimus tenkinti CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu, motyvuodamas tuo, kad pagal nekilnojamo turto – ginčo buto, duomenis buto baigtumas jau 2007 metais buvo 95 procentai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog sutartimi šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; 2010 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010), CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, CK 6.159 straipsniu, 6.181 straipsnio 4 dalimi, 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.309 straipsnio 3 dalimi bei konstatavo visų faktinių aplinkybių, reikalingų sutarčiai pripažinti pagrindine, egzistavimą. Teismas nustatė, kad sandoris yra dvišalis, abi sandorio šalys yra išreiškusios valią ne tik sudaryti sandorį, tačiau jį praktiškai yra ir įvykdė, sutartyje buvo aiškiai susitarta dėl ieškovei nuosavybėn perduodamo turto, sutarta galutinė kaina, atsiskaitymo tvarka. Teismas pažymėjo, kad tai, jog ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi pagal sutartį, patvirtina jos mokėjimai, vykdyti pagal sutartį trečiajam asmeniui UAB „Languva“ Plastikas, ir atsakovo bei trečiųjų asmenų trišalės skolų užskaitymo sutartys. Ta aplinkybė, jog dar iki sutarties pasirašymo atsakovas buvo įkeitęs ginčo turtą bankui, užtikrinant savo prievolę, patvirtina atsakovo nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Ieškovė, negalėdama kontroliuoti atsakovo veiksmų, t. y. atsakovo tinkamo atsiskaitymo su banku ir nebūdama informuota, kad atsakovas nevykdo savo prievolių bankui, negali būti laikoma atsakinga už atsakovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą bankui. Teismas konstatavo, kad pardavėjo prievolės neįvykdymas bankui negali užkirsti kelio sąžiningai pirkėjo prievoles vykdžiusiam asmeniui reikalauti patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą ir jo galiojimą. Nepaisant to, jog visa suma už turtą buvo sumokėta iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir pagrindinės sutarties nesudarė, t. y. elgėsi nesąžiningai. Vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.309 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtintas sąžiningos sandorio šalies teisių gynimo būdas, teismas šalių preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr.SV-31-3/08 pripažino galiojančia pagrindine pirkimo-padavimo sutartimi. Teismas sprendė, kad atsakovo AB „Swedbank“ leidimo parduoti įkeistą turtą nebuvimas nesudaro kliūčių įkeistą daiktą parduoti, kadangi pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, o CK 4.171 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Teismas sprendė, kad preliminariosios sutarties pripažinimas pagrindine turto pirkimo-pardavimo sutartimi, nepažeidžia Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bankrutuojančių įmonių turto realizavimo tvarką, bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymą, nes faktiškai turto nuosavybės teisė buvo perėjusi ieškovei ir turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Visa kaina pagal sutartį buvo sumokėta 2009 m. kovo 20 d. Trišalė užskaitymo sutartis buvo sudaryta 2009 m. kovo 23 d. ir ieškovei buvo perduoti buto raktai bei leista butu naudotis, todėl turtas perduotas ir sutartis sudaryta dar iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta 2009-10-02). Nors atsakovas AB „Swedbank“ nebuvo informuotas ir nežinojo apie šalių sudarytą sutartį bei pagal ją atliekamus atsiskaitymus, tačiau tai negali būti pagrindu neginti ieškovės, kaip vartotojos, teisių, nesant jos nesąžiningumo banko atžvilgiu. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, pateiktu išaiškinimu dėl skolininko nuosavybės teisės suvaržymo hipoteka pasibaigimo, skolininkui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Nustatęs, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su pardavėju UAB „BSI kompanija“, jos nuosavybės teisės į butą su parkingo dalimi suvaržymą hipoteka pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažino pasibaigusiu.

8Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovų UAB „BSI kompanija“ ir UAB „Elrenas“ 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytą 25/39 dalių parkingo, esančio duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalį negaliojančia, teismas pažymėjo, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė, t. y. mokėjo įmokas, atsakovas UAB „BSI kompanija“ jas priiminėjo, t. y. sudarinėjo užskaitymus su UAB „Languva“ Plastikas, sutartis su ieškove nebuvo nutraukta, todėl esant galiojančiai sutarčiai dėl buto su parkingu pardavimo ieškovei, atsakovas sudarydamas parkingo pardavimo sutartį su kitu asmeniu elgėsi nesąžiningai. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 23 d. parkingo pardavimo sutartis buvo sudaryta, kai nuo preliminarios sutarties su ieškove pasirašymo (2008-03-31) nebuvo praėjęs vienerių metų terminas, todėl konstatavo, kad sutarties dalis dėl 1/39 parkingo dalies, kuri buvo perleista ieškovei preliminariosios sutarties pagrindu, prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 4.48 str.) ir viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl negalioja ab initio (CK 1.80 str. 1 d. ir CK 1.81 str. 1 d.). Pripažinęs sandorio dalį dėl 1/39 parkingo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo negaliojančia, teismas grąžino nekilnojamąjį turtą tiesiogiai ieškovei, pripažinęs ją šio turto savininke.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Atsakovas BUAB „BSI Kompanija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis 2008 m. kovo 31 d. preliminarioji buto, esančio duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos - parkingo Nr. 9/10, esančios duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis pripažinta pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir patvirtintas šios sutarties sudarymas; panaikinta minėto turto hipoteka; pripažinta negaliojančia 2008 m. gruodžio 23 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 1/39 dalies parkingo Nr. 9/10, esančio duomenys neskelbtini), bei taikyta restitucija –iš BUAB „BSI kompanija“ priteista 20 000 Lt BUAB „Elrenas“ naudai; 1/39 dalis negyvenamosios patalpos - parkingas Nr. 9/10, grąžinta ieškovei; iš atsakovų BUAB „BSI kompanija“, BUAB „Elrenas“ ir AB „Swedbank“ priteista 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1210 Lt, ieškovės naudai; iš AB „Swedbank“, priteista 21,75 Lt pašto išlaidų valstybei, panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, spręsdamas dėl buto perdavimo ieškovei, vadovavosi neįrodyta aplinkybe, kad UAB „BSI kompanija“ perdavė ieškovei buto raktus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad butas perduotas ieškovei valdyti. Liudytojos E. V. parodymai nėra objektyvūs, kadangi ji yra ieškovės sesuo ir turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovei neįrodžius fakto, kad ginčo turtas jai buvo perduotas, negalima daryti išvados, kad UAB „BSI kompanija“ perdavė ieškovei butą valdyti, t. y. atliko pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus.

122. Teismas sprendime nenurodė konkrečios datos, nuo kada preliminarioji sutartis yra pripažįstama pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti (darant prielaidą, kad šis faktas vis dėlto įvyko) bei kainos sumokėjimas įvyko vėliau, nei buvo sudaryta preliminarioji sutartis, todėl preliminarioji sutartis negali būti pripažinta pagrindine nuo jos sudarymo datos. Po bankroto bylos iškėlimo nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas UAB „BSI kompanija“ yra bankrutavusi įmonė, todėl iš esmės svarbu, nuo kurio momento sandoris pripažįstamas galiojančiu – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nuo kainos sumokėjimo, ar nuo kurios nors kitos teismo sprendimu nustatytos datos.

133. Teismas neįvertino aplinkybės, kad BUAB „BSI Kompanija“ bankroto administratorius informavo ieškovę dėl atsakovo neįvykdytų sutarčių pasibaigimo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto pagrindais, kad ieškovės finansinis reikalavimas 484 750,00 Lt yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi BUAB „BSI kompanija“ bankroto byloje Nr. B2-856-603/2010.

144. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, pažymėjo, kad tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. 2008 m. kovo 31 d. sutartimi tiek UAB „BSI kompanija“, tiek ir UAB „Languva“ Plastikas, visų pirma, siekė atlikti skolų restruktūrizavimą, po kurio turėjo sekti pagrindinės sutarties pasirašymas tarp UAB „BSI kompanija“ ir ieškovės. Preliminariosios sutarties sudarymo metu šalių valia buvo aiškiai nukreipta į pagrindinės sutarties sudarymą ateityje.

155. Konstatavus, kad 2008 m. kovo 31 d. sutartis yra preliminarioji, kad šalių prievolės pagal šią sutartį yra pasibaigusios, nėra pagrindo pripažinti UAB „BSI kompanija“ ir UAB „Elrenas“ 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį dalyje dėl 1/39 dalies negyvenamosios patalpos - parkingo Nr. 9/10, negaliojančia. BUAB „BSI kompanija“ atsakomybės prieš ieškovę klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

166. Preliminarioji sutartis negali būti pripažinta galiojančia pirkimo - pardavimo sutartimi, kadangi pažeidžiamos hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank” teisės. Ieškovės atsiskaitymas vyko ne į UAB „BSI kompanija“ sąskaitą, todėl bankas neturėjo realios galimybės stebėti ieškovės mokėjimus už butą ir kontroliuoti, ar tinkamai vykdoma kredito sutartis.

17Atsakovas AB „Swedbank“ su atsakovo BUAB „BSI Kompanija“ apeliaciniu skundu sutinka, jį palaiko, prašo tenkinti.

18Atsakovas AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Šios bylos atveju preliminarioji sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Preliminariojoje sutartyje šalys tris kartus išreiškė (pakartojo) ketinimą ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; sutarties 3.2 ir 3.3. punktuose buvo numatytos netesybos tiek pirkėjui, tiek pardavėjui už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį; pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį; ieškovė į teismą kreipėsi tik praėjus trims metams po preliminariosios sutarties sudarymo, po to, kai atsakovui buvo iškelta bankroto byla, kai buvo patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje.

202. Teismas, kaip veiksmus būdingus pagrindinei sutarčiai, vertino visą turto kainos sumokėjimą, perėmimą turtą valdyti ir naudoti. Šiuo atveju visiškas kainos sumokėjimas už įsigyjamą turtą buvo numatytas preliminariosios sutarties 2.3. punkte. Turto perėmimas preliminariojoje sutartyje iki pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo numatytas, tačiau pagal preliminariosios sutarties 1.7. punktą pirkėjas įsipareigojo per 4 mėnesius po pagrindinės sutarties sudarymo atlikti įsigyto buto apdailą. Tai, kad ieškovė įvykdė preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimus, negali būti laikomas pagrindinės sutarties sudarymo požymiu.

213. Nebuvo nė vienos iš trijų būtinų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų. Hipoteka įkeisto turto pirkimas-pardavimas nėra visiškai dvišalis sandoris, kuris priklauso vien tik nuo dviejų asmenų valios, kadangi pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį disponavimas hipoteka apsunkintu daiktu turi būti vykdomas atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, t. y. gaunant hipotekos kreditoriaus sutikimą; ieškovės atlikti veiksmai buvo preliminariosios sutarties vykdymo dalis, o ne pagrindinės sutarties vykdymo elementai; atsakovas nevengė sudaryti sandorį, tačiau jo negalėjo sudaryti dėl neišregistruotos hipotekos ketinamam parduoti turtui.

224. Teismui patvirtinus sutartį, kuria buvo perleistas hipoteka įkeistas turtas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, buvo pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės bei viešasis interesas. Vadovaujantis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

235. Pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas ne dėl to, kad atsakovas vengė jį sudaryti, o dėl to, kad pardavėjas neįvykdė savo CK 6.321 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos panaikinti parduodamų daiktų hipoteką, todėl turėjo būti taikomos CK 6.321 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės ir teisių gynimo būdai, o ne CK 1.93 straipsnio 4 dalis ir 6.309 straipsnio 3 dalis. Teismas netinkamai identifikavęs ginčo esmę ir netaikęs šioje byloje CK 6.321 straipsnio 5-6 dalies nuostatų neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

246. Teismas nenurodė nuo kurio momento pripažįsta sandorį galiojančiu. Jeigu preliminarioji sutartis teismo buvo pripažinta pagrindine nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos, susidarytų situacija, kad teismas sandorį pripažino galiojančiu atgaline data, kadangi teismas patvirtino sandorį nuo to momento, kai jis dar neatitiko formos reikalavimų ir nebuvo patvirtintas nei teismo, nei notarine forma. Sandorio patvirtinimas sprendimo priėmimo dieną prieštarautų ĮBĮ imperatyvioms nuostatoms, kadangi įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik bankrutuojančios įmonės administratoriui.

257. Sprendimas panaikinti ginčo turtui hipoteką yra priimtas nenurodant jokių hipotekos panaikinimo motyvų ir tai yra šios teismo sprendimo dalies absoliutus negaliojimo pagrindas. Darant prielaidą kad teismas hipoteką siekė pripažinti pasibaigusia vadovaujantis CPK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, mano, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai taikė materialiosios teisės normas.

268. Teismo motyvai, kad ieškovui negali tekti pardavėjo prievolių neįvykdymo pastarojo kreditoriui neigiamos pasekmės, nepagrįsti. Atsakovas neįvykdė pareigos išregistruoti planuoto parduoti turto hipoteką ir pažeidė CK 6.321 straipsnio 2 dalyje numatytą įstatyminę pareigą, tačiau vertinant tokio atsakovo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes šioje situacijoje teismas turėjo taikyti CK 6.321 straipsnio 5 ir 6 dalis. Planuojamo įsigyti ginčo turto hipoteka buvo įregistruota viešuosiuose registruose ir yra išviešinta, todėl ieškovei turėjo būti žinomas faktas apie hipoteką ginčo turtui. Dėl šios priežasties ieškovei tenka atsakovo neįvykdyto įsipareigojimo dėl hipotekos išregistravimo pasekmės ir prieš ieškovą gali būti panaudotas faktas dėl hipotekos ginčo turto įregistravimo.

279. Ieškovės, kaip vartotojos interesai yra apginti sąžiningo ir byloje minėtuose sandoriuose nedalyvavusio ir apie juos nežinojusiojo banko, kaip hipotekos kreditoriaus, sąskaita. Ginant vartotojo teises negali būti neproporcingai pažeidžiami kito sąžiningo asmens interesai.

28Ieškovė prašo atsakovų apeliacinius skundu atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

291. Apeliantai klaidingai teigia, jog atsakovas UAB „BSI Kompanija“ neišreiškė savo valios dėl buto perdavimo. Teismas teisingai nustatė, kad butas (su visais raktais) buvo perduotas ieškovės naudojimui, o atsakovas UAB „BSI Kompanija“ priėmė visus pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

302. Butą ji pirko iš pardavėjo UAB „BSI Kompanija“, su kurio kreditoriumi jokie sutartiniai santykiai jos nesiejo. Preliminariojoje sutartyje nėra užfiksuotas jos ketinimas ar sutikimas nusipirkti (įsigyti) hipoteka suvaržytą nekilnojamąjį turtą. CK 6.321 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą (hipoteka) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteką) buvo įregistruotas, ar ne, išskyrus atvejus, kai pirkėjas, iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu būdu.

313. Pagal susitarimą su pirkėju pardavėjas privalėjo imtis veiksmų, kad būtų panaikintas perduodamų daiktų įkeitimas, nes pirkėjas buvo įvykdęs visas savo, kaip pirkėjo, prievoles pardavėjui, tačiau pardavėjas tos pareigos neįvykdė. Ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu, todėl nuosavybės teisės į butą suvaržymas hipoteka pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintinas pasibaigusiu. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, pateiktais išaiškinimais.

324. Ieškovės ir banko nesiejo sutartiniai santykiai, todėl ji neturi pareigos mokėti bankui papildomos pinigų sumos ar bet kurios kitos UAB „BSI Kompanija“ skolos bankui.

33Atsakovas BUAB „Elrenas“ su apeliantų apeliaciniais skundais sutinka ir prašo juos tenkinti.

34Atsakovas BUAB „BSI kompanija“ su apelianto AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

35Trečiasis asmuo UAB „Languva“ Plastikas su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo skundus atmesti, priteisti iš apeliantų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

38Byloje nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) su atsakovu UAB „BSI kompanija“ (pardavėju) 2008 m. kovo 31 d. pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr.SV-31-3/08 (1 t., 10-12 b. l.), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti pirkėjai nuosavybės teise sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose apibrėžtą turtą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą kainą. Pagrindinės sutarties pasirašymo termino šalys nenurodė. Pagal sutarties 2.3 punktą šalys buvo nustačiusios įmokų sumokėjimo grafiką, pagal kurį galutinė suma turėjo būti sumokėta iki 2008 m. birželio 29 d. Šalys susitarė, kad mokėjimus pagal sutartį ieškovė atliks į UAB „Languva“ Plastikas kasą grynaisiais pinigais arba mokestiniu pavedimu į pardavėjo sąskaitą. Byloje pateiktų kasos pajamų orderių bei UAB „Languva“ Plastikas banko sąskaitos išrašų duomenys liudija, kad preliminariojoje sutartyje nustatyta visa nekilnojamųjų objektų kaina (474 750 Lt) sumokėta (1 t., 13-26 b. l.). Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2009 m. kovo 20 d. (1 t., 17 b. l.). Sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose buvo numatyta atsakomybė tiek pirkėjui, tiek pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nesant kitos šalies kaltės, sumokėti 10 000 Lt baudą, o taip pat pardavėjo įsipareigojimas grąžinti visas faktiškai įmokėtas sumas pirkėjui per 30 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro. Buto priėmimo-perdavimo aktas nepasirašytas. Tačiau ieškovė bei liudytoja paaiškino, kad buvo perduotas buto raktas ir leista bute daryti apdailą po visos sumos sumokėjimo. Tretieji asmenys UAB „Atkirtos ranga“, UAB „Languva“ Plastikas ir atsakovas UAB „BSI kompanija“ 2008 m. rugsėjo 17 d., 2008 m. lapkričio 10 d. ir 2009 m. kovo 23 d. sudarė tris trišales skolų užskaitymo sutartis, pagal kurias UAB „Atkirtos ranga“ užskaitė atitinkamai 374 000 Lt įsiskolinimo sumą, 46 000 Lt įsiskolinimo sumą bei 54 750 Lt įsiskolinimo sumą iš įmonės UAB „BSI kompanija“, kurią ši įmonė užskaitė kaip UAB „Languva“ Plastikas įmoką pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr.SV-31-3/08, o UAB „Languva“ Plastikas sumažino įmonės „Atkirtos ranga“ skolą – atitinkamoms sumoms bei UAB „BSI kompanija“ įsiskolinimas įmonės „Atkirtos ranga“ atžvilgiu mažinamas atitinkamomis sumomis (1 t. 27-32 b. l.). Atsakovas BUAB „BSI kompanija“ šių trišalių sutarčių neginčijo. UAB „BSI kompanija“ ir AB Swedbank 2005 m. sausio 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. 05-001719-IN su vėlesniais pakeitimais, kuria kredito gavėjo UAB „BSI kompanija“ prievolių tinkamas vykdymas buvo užtikrintas nuomos teisių į žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini), bei nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini), įkeitimu (1 t., 50-128 b. l.). Ginčo butui hipoteka yra įregistruota nuo 2007 m. lapkričio 5 d. (1 t., 138-139, b. l). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi iškėlė UAB „BSI kompanija“ bankroto bylą (1 t.,156-158 b. l.). Ieškovė 2009 m. spalio 26 d. pranešimu buvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą bei sudarytų ir neįvykdytų sutarčių nevykdymą (1 t., 140 b.l.). UAB „BSI kompanija“ ir UAB „Elrenas“ 2008 m. gruodžio 23 d. sudarė 25/39 dalių parkingo, esančio duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ginčo parkingo dalis buvo perleista UAB „Elrenas“ (2 t., 48-53 b. l.).

39Byloje kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi.

40Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikšmės, svarbiausias šaltinis yra sutarties turinys. Būtent pagal konkrečios sutarties turinį galima nuspręsti, pripažinti šią sutartį preliminariąja sutartimi ar kvalifikuoti joje įtvirtintą susitarimą kaip pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą (šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį), iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę, arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis turi ir preliminariosios, ir pagrindinės sutarties bruožų. Apeliantų argumentai, kad sudaryta sutartis yra tik preliminarioji sutartis, t. y. susitarimas dėl sutarties sudarymo ateityje, nepagrįsti. Šalių sudarytos sutarties 1.1. punkte kalbama apie nuosavybės teisių perdavimą ieškovei, t. y. atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo perduoti pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo priimti nuosavybės teise turtą, kurio pagrindiniai duomenys apibrėžti sutarties 1.2. ir 1.3. punktuose ir sumokėti sutarties 2.1 punkte nustatytą jo kainą; sutarties 1.5. punkte susitarta dėl notaro paslaugų apmokėjimo, sutarties 2.3. punkte nustatyta atsiskaitymo už perkamą objektą tvarka ir įmokų mokėjimo grafikas. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi šalių sudarytoje sutartyje buvo susitarta dėl nuosavybės teisių į perkamą objektą perdavimo ir kainos sumokėjimo. Toks susitarimas yra būdingas pagrindiniam nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoriui. Sutarties 1.7. punktu ieškovė įsipareigojo per keturis mėnesius po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo padaryti įsigyto buto apdailą. Ieškovei raktai nuo buto buvo perduoti sumokėjus visą sutartyje sulygtą kainą. Taigi pats atsakovas pripažino sutarties įvykdymą, kadangi sudarė ieškovei galimybę vykdyti sutarties 1.7. punkto įsipareigojimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.

41Teismas ginčo santykiui taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007).

42Apelianto AB „Swedbank“ teigimu, nebuvo nė vienos iš trijų būtinų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Šia sutartimi hipotekos kreditoriui nesukuriamos jokios teisės ir pareigos, todėl apeliantas AB „Swedbank“ neteisus, kad šalių sudaryta sutartis, kurios objektui įregistruota hipoteka, nėra dvišalis sandoris. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės atlikti veiksmai buvo preliminariosios sutarties vykdymo dalis, o ne pagrindinės sutarties vykdymo elementai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė sumokėjo visą sutartyje nurodytą turto įsigijimo kainą, o atsakovas mokėjimus priėmė ir perdavė jai nuosavybės teise įsigytą turtą. Tokių šalių veiksmų negalima pripažinti preliminariosios sutarties sąlygų vykdymu, kadangi tai neatitiktų preliminariosios sutarties esmės ir ja siekiamų tikslų. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, ja susitariama dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, šiuo atveju sutartyje buvo susitarta dėl veiksmų, kurie turi vertybinę reikšmę – įsipareigojimas perduoti nuosavybės teises į parduodamą turtą ir visos už perkamą turtą kainos sumokėjimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos kainos sumokėjimas negali būti vertinamas kaip preliminariosios sutarties sąlygų vykdymas, kadangi tai neatitiktų preliminariosios sutarties esmės. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad ieškovė, sumokėdama visą sutartyje nurodytą kainą, vykdė preliminariosios sutarties sąlygas. Taip pat nesutiktina su apelianto aiškinimu, kad atsakovas nevengė sudaryti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau neturėjo realios galimybės ją sudaryti dėl neatsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi. Atsakovas UAB „BSI kompanija“ sutartyje nustatė sąlygą, kad už parduodamą turtą ieškovė mokės lėšas į UAB „Languva“ Plastikas sąskaitą, šios lėšos trišaliais susitarimais buvo įskaitytos tarp UAB „Atkirtos ranga“, UAB „Languva“ Plastikas ir UAB „BSI kompanija“ tarpusavio skoloms dengti, tokiu būdu sumažėjo UAB „BSI kompanija“ įsiskolinimas UAB „Atkirtos ranga“. Būtent šiais veiksmais atsakovas vengė atsiskaityti su savo kreditoriumi (AB Swedbank) bei išregistruoti ieškovei perduoto turto hipoteką. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visų CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymui reikalingų sąlygų visumą.

43Apeliantas BUAB „BSI Kompanija“ teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė dėl buto perdavimo ieškovei valdyti, nes vadovavosi neįrodyta aplinkybe, kad pardavėjas UAB „BSI kompanija“ perdavė ieškovei buto raktus. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktinę aplinkybę, kad ginčo turtas ieškovei buvo perduotas, teismas nustatė remdamasis ieškovės paaiškinimais bei liudytojos parodymais. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buto raktus atsakovas perdavė, kai buvo sumokėti pinigai. Pagal mokėjimo nurodymų duomenis, paskutinis pavedimas už butą atliktas 2009 m. kovo 20 d. Ieškovė taip pat paaiškino, kad susirasti butą jai padėjo sesuo, kuri derino sutarties sąlygas, dalyvavo ją pasirašant, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės sesuo gali žinoti bylai reikšmingų faktų ir aplinkybių. CPK 177 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi tiek ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai yra bylos įrodymai, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi. Liudytoja E. V. patvirtino, kad buvo pažadėta, jog sumokėjus visą sumą butas bus perduotas. Apelianto argumentai, kad liudytojos E. V. parodymais negalima vadovautis, nes ji suinteresuota bylos baigtimi, nepagrįsti. CPK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Taigi aplinkybė, kad liudytoja yra ieškovės sesuo, nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti jos parodymais apie tai, kad sumokėjus visą sutarties kainą buvo pažadėtas buto perdavimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir liudytojos parodymus pagrįstai konstatavo buto ieškovei perdavimo faktą, t. y. vieną iš būtinų sąlygų, pripažinti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą. Aptartais bylos įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių dėl buto perdavimo atsakovas jokiais duomenimis nepaneigė. Dėl šių priežasčių atmestini apelianto argumentai, kad teismas rėmėsi neįrodyta buto raktų perdavimo ieškovei aplinkybe.

44Apeliantai teigia, kad teismas nenurodė pagrindinės sutarties sudarymo datos, kas turi svarbią reikšmę dėl pardavėjo teisinio statuso, nes po bankroto bylos iškėlimo nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta sudaryta iki atsakovo bankroto bylos iškėlimo. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Visą sutartyje nustatytą perkamo objekto kainą ieškovė sumokėjo ir buto raktus gavo iš pardavėjo iki bankroto bylos jam iškėlimo, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos įvykdytos iki pardavėjo bankroto bylos iškėlimo, todėl apeliantai negali remtis ĮBĮ nuostatomis dėl bankrutuojančios bendrovės turto disponavimo ribojimų.

45Apeliantas BUAB „BSI Kompanija“ teigia, kad teismas neįvertino bankroto administratoriaus pranešimo ieškovei ir jos įrašymo į bankrutuojančio pardavėjo kreditorių sąrašą su už sutarties objektą sumokėta suma aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į jam priklausantį daiktą vien tuo pagrindu, kad patvirtintas jo finansinis reikalavimas skolininko bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dar iki bankroto bylos atsakovui (pardavėjui) iškėlimo, todėl jo bankroto administratoriaus pranešimas ieškovei dėl neįvykdytų sutarčių laikymo pasibaigusiomis bei ieškovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimas atsakovo bankroto byloje sprendžiamam ginčui neturi teisinės reikšmės. Įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, bus pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovės išbraukimo iš BUAB „BSI Kompanija“ kreditorių sąrašo.

46Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovas AB Swedbank apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas hipotekos ginčo turtui pasibaigimo klausimas, absoliutaus negaliojimo. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindu yra reglamentuotas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuomet, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys rodo, kad ginčo hipoteka pripažinta pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog hipoteka panaikinama, laikytina rašymo apsirikimu, kurį ištaisyti, patikslinant šią sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad hipoteka pripažįstama pasibaigusia, yra kompetentingas apeliacinės instancijos teismas (CPK 276 str.). Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nemato pagrindo šią sprendimo dalį panaikinti dėl absoliutaus jos negaliojimo.

47Pagal šiuo metu galiojančias CK nuostatas hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.); hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 str. 4 d.); CK 4.197 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos pabaigos pagrindus, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų pagal CK yra turtinės prievolės – skolinio įsipareigojimo įvykdymas (CK 6.123 str. 1 d.). Nepagrįstas atsakovo AB Swedbank argumentas, kad ieškovė privalo įrodyti, jog dėl banko kaltės sąžiningai ir pagrįstai laikė atsakovą tikruoju hipotekos kreditoriumi (CK 6.45 str. 1 d.). Ieškovės nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai su AB Swedbank. Sutartyje nurodytą kainą už įsigyjamą butą ieškovė mokėjo sutartyje nustatyta tvarka ir joje nurodytam asmeniui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotiems faktams, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su pardavėju atsakovu BUAB „BSI kompanija“ ir negali būti atsakinga už jo skolą bankui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi iš esmės panašaus pobūdžio byloje kasacinio teismo pateiktu išaiškinimu (civilinės bylos Nr. 3K-3-261/2006), kad užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą ir kurių naudai suvaržytas ginčo būstas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą, kol skolininkas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone; skolininkui atsiskaičius su bankrutuojančia įmone, skolininko nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovės, kaip vartotojos, teisinį statusą ir teisingai sprendė, kad atsiskaičiusi su turto pardavėju ji neprivalo atsakyti už šio įsipareigojimus bankui. Ieškovei priklausantis turtas liko suvaržytas dėl atsakovo UAB „BSI kompanija“, kuris tinkamai neatsiskaitė su savo kreditoriumi – banku ir nesiėmė įkeisto turto hipotekos pabaigimo veiksmų, neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013 taip pat yra nurodęs, kad turto palikimas suvaržyto po skolinių įsipareigojimų pagrindiniam kreditoriui visiško įvykdymo prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, ieškovų, kaip vartotojų, teisės santykiuose su hipotekos kreditoriumi turi būti prioritetiškai ginamos. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovo AB Swedbank argumentai, kad ieškovės interesai buvo apginti pažeidžiant jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises.

48Apeliantas AB „Swedbank“ nurodo, kad teismo patvirtinta sutartis, kuria perleistas hipoteka įkeistas turtas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, prieštarauja sandorio sudarymo metu galiojančiai CK 4.170 straipsnio 3 daliai ir pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) įtvirtinta, kad hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Sutarties sudarymo metu galiojusioje CK 4.171 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad AB „Swedbank“ leidimo parduoti įkeistą turtą nebuvimas nėra kliūtis pripažinti sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio pagrindu.

49Apeliantas teigia, kad spręsdamas ginčą teismas turėjo taikyti CK 6.321 straipsnio 6 dalį. CK 6.321 straipsnio, reglamentuojančio pardavėjo pareigą patvirtinti daiktų nuosavybės teisę, 6 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas pažeidžia šio straipsnio 1-4 dalyse nurodytas savo pareigas, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė nereiškė reikalavimo nutraukti sutartį ar sumažinti pirkimo kainą. Ieškovė prašė sudarytą sutartį pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas ginčą nagrinėjo pareikšto ieškinio ribose ir jo išsprendimui neturėjo pagrindo taikyti CK 6.321 straipsnio 6 dalį.

50Sutartimi, dėl kurios sudarymo sprendžiamas ginčas, ieškovei buvo perduotas nuosavybėn butas ir parkingo dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų argumentai dėl nepagrįsto preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine atmesti, kad nepripažinta, jog preliminarioji sutartis pasibaigė nesudarius pagrindinės sutarties, atmestini atsakovo BUAB „BSI Kompanija“ argumentai dėl 2008 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies, kuria ieškovei nuosavybėn perleista parkingo dalis buvo parduota UAB „Elrenas“, pripažinimo negaliojančia nepagrįstumo.

51Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendžiamo ginčo teisėtumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

52Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pripažino pagrindine, patvirtino sandorio galiojimą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose suformuluotais išaiškinimais, pagrįstai sprendė dėl hipotekos pabaigos ir sandorio su UAB „Elrenas“ dalį pripažinimo negaliojančia, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

55Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl hipotekos panaikinimo ją išdėstant taip: pripažinti buto, esančio duomenys neskelbtini), unikalus Nr. duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos – parkingo Nr. 9/10, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio ( - ), 2 aukšte, hipoteką (hipotekos lakštas Nr. 01120060010608 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) pasibaigusia.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2008 m. kovo 31 d. jos... 5. Nurodė, kad 2008 m. kovo 31 d. su UAB „BSI Kompanija“ sudarė gyvenamojo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovų UAB „BSI... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Atsakovas BUAB „BSI Kompanija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 11. 1. Teismas, spręsdamas dėl buto perdavimo ieškovei, vadovavosi neįrodyta... 12. 2. Teismas sprendime nenurodė konkrečios datos, nuo kada preliminarioji... 13. 3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad BUAB „BSI Kompanija“ bankroto... 14. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija... 15. 5. Konstatavus, kad 2008 m. kovo 31 d. sutartis yra preliminarioji, kad šalių... 16. 6. Preliminarioji sutartis negali būti pripažinta galiojančia pirkimo -... 17. Atsakovas AB „Swedbank“ su atsakovo BUAB „BSI Kompanija“ apeliaciniu... 18. Atsakovas AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 19. 1. Šios bylos atveju preliminarioji sutartis atitinka visus preliminariosios... 20. 2. Teismas, kaip veiksmus būdingus pagrindinei sutarčiai, vertino visą turto... 21. 3. Nebuvo nė vienos iš trijų būtinų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje... 22. 4. Teismui patvirtinus sutartį, kuria buvo perleistas hipoteka įkeistas... 23. 5. Pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas ne dėl to, kad atsakovas vengė... 24. 6. Teismas nenurodė nuo kurio momento pripažįsta sandorį galiojančiu.... 25. 7. Sprendimas panaikinti ginčo turtui hipoteką yra priimtas nenurodant jokių... 26. 8. Teismo motyvai, kad ieškovui negali tekti pardavėjo prievolių neįvykdymo... 27. 9. Ieškovės, kaip vartotojos interesai yra apginti sąžiningo ir byloje... 28. Ieškovė prašo atsakovų apeliacinius skundu atmesti. Atsiliepime į... 29. 1. Apeliantai klaidingai teigia, jog atsakovas UAB „BSI Kompanija“... 30. 2. Butą ji pirko iš pardavėjo UAB „BSI Kompanija“, su kurio kreditoriumi... 31. 3. Pagal susitarimą su pirkėju pardavėjas privalėjo imtis veiksmų, kad... 32. 4. Ieškovės ir banko nesiejo sutartiniai santykiai, todėl ji neturi pareigos... 33. Atsakovas BUAB „Elrenas“ su apeliantų apeliaciniais skundais sutinka ir... 34. Atsakovas BUAB „BSI kompanija“ su apelianto AB „Swedbank“ apeliaciniu... 35. Trečiasis asmuo UAB „Languva“ Plastikas su apeliaciniais skundais... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 38. Byloje nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) su atsakovu UAB „BSI kompanija“... 39. Byloje kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine... 40. Sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos... 41. Teismas ginčo santykiui taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta,... 42. Apelianto AB „Swedbank“ teigimu, nebuvo nė vienos iš trijų būtinų CK... 43. Apeliantas BUAB „BSI Kompanija“ teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė... 44. Apeliantai teigia, kad teismas nenurodė pagrindinės sutarties sudarymo datos,... 45. Apeliantas BUAB „BSI Kompanija“ teigia, kad teismas neįvertino bankroto... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovas AB Swedbank apeliacinio skundo... 47. Pagal šiuo metu galiojančias CK nuostatas hipoteka – tai daiktinė teisė... 48. Apeliantas AB „Swedbank“ nurodo, kad teismo patvirtinta sutartis, kuria... 49. Apeliantas teigia, kad spręsdamas ginčą teismas turėjo taikyti CK 6.321... 50. Sutartimi, dėl kurios sudarymo sprendžiamas ginčas, ieškovei buvo perduotas... 51. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes... 52. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą iš esmės palikti... 55. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl hipotekos panaikinimo ją...