Byla 2-3304-907/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Arvydui Prialgauskui, advokatui Arūnui Koskui, atsakovo atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Darvydas“ ieškinį atsakovui J. K. individualiai įmonei ( - ), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, K. Š. dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Darvydas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. K. individualios įmonės ( - ) 48748,86 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 26-29 b. l.).

4Ieškovo UAB „Darvydas“ atstovas direktorius Arvydas Prialgauskas ieškinį (1 t., 26-29 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2014-08-12 ir šiame teismo posėdžiuose paaiškino, kad UAB „Darvydas“ verčiasi naudotų automobilių prekyba. 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje bendrovė internetu pirkimo – pardavimo sutartimis įsigijo Liuksemburge ir Belgijoje esančius tris automobilius: Rover 45, VW Golf ir Nissan Almera Tino. Ketvirtą naudotą automobilį VW Touran ieškovas pavedė nupirkti, pakrauti ir parvežti K. Š., kuris tuo metu buvo atsakovo darbuotojas. K. Š. tam tikslui buvo perduoti pinigai ir spaudas. Automobiliai buvo daužti, K. Š. su kitu vairuotoju pasijungė akumuliatorių, nebeatjungė, įvyko gaisras, automobiliai sudegė. Pavedimo sutartis dėl automobilio VW Touran nupirkimo ir pargabenimo buvo sudaryta žodžiu. Pinigai buvo įduoti K. Š. prie J. K. akių, jie skirti sumokėti už perkamą automobilį. Pavedimo sutartis buvo neatlygintinė. Nurodė, jog su K. Š., jam būnant užsienyje, bendravo tiesiogiai mobiliuoju telefonu dėl pakrovimo vietos, adresų, automobilių. Pokalbio metu K. Š. jam pasakė, kad užsidėjo laidus, automobilis nevažiavo, tada automobilį užsitempė, bet laidų nebeatjungė, nebuvo su tuo susidūręs, todėl nepasakė, kad laidus atjungtų. Su niekuo daugiau jis nebendravo, tarpininko, kuris padėtų įsigyti VW Touran, nebuvo. Pavedimo sutartis su K. Š. buvo ne vienkartinė, pervežimų buvo gal 20, ne vieną kartą K. Š. jam pirko automobilius, ne kartą jam buvo tam tikslui perdavęs spaudą. Norėjo, kad K. Š. jo vardu įgytų automobilį, todėl perdavė pinigus ir spaudą. Su K. Š. ne kartą buvo kalbėta, kad reikia atjungti akumuliatorius, jam tai turėjo būti žinoma, telefonu, ar gali neatjungti akumuliatorių, K. Š. neatsiklausė. Nerūpestingai pakrauti automobiliai – tuo pažeidė pavedimo sutartį K. Š. Į pervežimo sutartį taip pat įėjo automobilio pakrovimas. Pareiga tinkamai pakrauti automobilį buvo K. Š. ir vežėjo, ją įvykdė blogai. Pavedimas, duotas K. Š., buvo tik nupirkti, jokių pavedimų daugiau nedavė, tik nupirkti, J. K. įmonė turėjo pakrauti ir pargabenti. Su K. Š. rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, su vairuotojais jis sutarčių nesudarinėja, sutartis buvo sudaryta tik su vežėju. Tęstinis pavedimas, nes jis duodamas ne pirmą kartą. K. Š. niekada nedavė rašytinio įgaliojimo. K. Š. pagal pavedimą turėjo susitikti su pardavėju, pasirašyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir teisingai pakrauti automobilį, tiesioginės kalbos apie saugų pakrovimą telefonu krovimo metu nebuvo.

5Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Koskus ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tarp ieškovo ir K. Š. buvo susiklostę nuolatiniai pavedimo santykiai, K. Š. pažeidė pavedimo sutartį, nerūpestingai atliko savo pareigas, tačiau kadangi jis dirbo pas atsakovą, atsakomybė atsiranda darbdaviui.

6Atsakovo J. K. individualios įmonės ( - ) savininkas J. K. 2014-08-12 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 49-56 b. l.). Paaiškino, kad K. Š. jo įmonėje 2009 m. dirbo vairuotoju apie metus laiko. Pagal 2009-11-09 krovinio užsakymą atsakovas J. K. individuali įmonė ( - ) įsipareigojo ieškovui UAB „Darvydas“ iš Liuksemburgo parvežti keturis automobilius, t. y. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vežimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui pakrauti ir saugiai parvežti naudotus automobilius, apie automobilio VW Touran pirkimą nieko nebuvo kalbėta. Dėl minėto automobilio pirkimo buvo tariamasi tiesiai su vairuotojais. Tai buvo ne vienkartinis veiksmas. Kiekvieną kartą perkamas automobilis buvo vairuotojų apžiūrimas, jeigu netikdavo, tai nepirkdavo. Jeigu atjungdavo akumuliatorių laidus automobiliuose, pabėgdavo radijo kodai, išsiderindavo kompiuteriai, tada reikėdavo vežti tvarkyti, o tai kainavo didelius pinigus, todėl laidų akumuliatorių neatjunginėdavo. Ar šiuo konkrečiu atveju Arvydas Prialgauskas perdavė pinigus K. Š., pasakyti negalėjo, nes pinigų nematė. Dėl akumuliatorių atjungimo ar neatjungimo vairuotojams nedavė jokio nurodymo, nes tą nurodydavo klientas. Ieškovui krovinių pervežimo paslaugos teikiamos buvo apie metus laiko, gal 20 užsakymų buvo. Arvydas Prialgauskas dėl automobilių pirkimo tarėsi asmeniškai su vairuotojais. Jis tokio pavedimo vairuotojams nedavė, tai neįėjo į jų darbines funkcijas. Vairuotojai pagal darbo pobūdį privalėjo automobilius pakrauti ir pririšti taisyklingai. Prieš reisą vairuotojai iš jo pasiima dokumentus, tada vyksta pas ieškovą ir po to į reisą. UAB „Darvydas“ nurodydavo automobilių buvimo vietas, adresus nupirktų automobilių. Šio krovinio vežimo metu nustatyta, kad tai įvyko ne dėl vežėjo ar vairuotojų kaltės, užsidegimas buvo savaiminis, dėl to yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nemano, kad jo darbuotojas K. Š. negerai atliko darbines pareigas, jis jam neliepė pirkti automobilių, K. Š. jam neskambino dėl perkamų automobilių, apie pirkimą, kaip automobiliai atrodo,- su K. Š. nekalbėjo.

7Atsakovo atstovė advokatė Silva Balčiūnienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pirmoje byloje jau buvo pareikštas tas pats reikalavimas – reikalavimas atlyginti žalą, aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šiuo atveju ieškovas grindžia savo reikalavimą tuo, kad tarp K. Š. ir ieškovo buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai ir dėl to kaltas darbdavys. Tačiau į K. Š. darbines pareigas neįėjo pirkti automobilius, bet K. Š. juos pirko, nes turėjo ieškovo pasitikėjimą. LR CK 6.264 straipsnyje numatyta darbdavio atsakomybė už darbuotojus, einančius darbines pareigas, o ne už bet kokius veiksmus. Darbdavys žinojo, kad K. Š. ir V. B. važiuoja pakrauti ir parvežti ieškovo prašomus pargabenti naudotus automobilius, negalima kitų vairuotojų veiksmų traktuoti, kad tai buvo atliekamos darbinės pareigos. J. K. įmonė neprisiėmė jokių papildomų įsipareigojimų, nesudarė jokių susitarimų, o ką su ieškovu tarėsi K. Š., čia jo reikalas. K. Š., kaip vairuotojas – ekspeditorius, nepažeidė darbinių pareigų, jokių instrukcijos punktų, to nenurodė ir ieškovas.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, K. Š. 2014-08-12 teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus argumentus (1 t., 114-115 b. l.). Paaiškino, kad vairuotoju - ekspeditoriumi J. K. individualioje įmonėje ( - ) dirbo 2009 m. Į užsienį parvežti ieškovui trijų automobilių ir nupirkti bei parvežti automobilį VW Touran vyko kartu su V. B. Nepamena, kas padavė pinigus pirkti automobiliui, ar tuo metu, kai tarėsi dėl ketvirto automobilio pirkimo su Arvydu Prialgausku, buvo J. K. Automobilius Arvydo Prialgausko prašymu yra ne kartą pirkęs, pirkti automobilį liepdavo Arvydas Prialgauskas, pinigus jam paduodavo arba pats Arvydas Prialgauskas, arba tarpininkas, t. y. jo giminaitis užsienyje. Šiuo atveju pinigus padavė pats Arvydas Prialgauskas, liepė sumokėti pinigus už VW Touran ir savo vardu nupirkti jam automobilį, nes Liuksemburge be paso neatiduoda automobilio. Dėl automobilių pirkimo būdavo žodinis pavedimas, už tai tik buteliuką Arvydas Prialgauskas pastatydavo, dėl atlyginimo pinigais nesitarė, tai neįėjo į darbines pareigas. Liepdavo nupirkti ir pargabenti, nesakydavo, kad reikia saugiai pakrauti. Reiso metu tiesiogiai bendraudavo su Arvydu Prialgausku, kiekvieną automobilį turėdavo apžiūrėti, apie tai papasakoti Arvydui Prialgauskui, jis ir nuspręsdavo, ar pirkti tą automobilį, ar ne. Perkant VW Touran K. Š. Arvydui Prialgauskui telefonu pasakė defektus automobilio, pusė dienos pralaukė, kol tas nusprendė pirkti minėtą automobilį ar ne, pats Arvydas Prialgauskas skambinosi ir kalbėjo su pardavėju. VW Touran buvo pajungtas akumuliatorius, laidai nebuvo atjunginėti, Arvydas Prialgauskas liepė neatjunginėti, nes kodai išeina, automobiliai nesikuria, brangiai kainuoja sutvarkyti. Net po to įvykio Arvydas Prialgauskas liepė neatjunginėti akumuliatorių laidų. Su Arvydu Prialgausku jokios sutarties nesudarė, dėl įvykio jis nebuvo pripažintas kaltu. Prieš išvykstant J. K. davė dokumentus, rūpinosi automobilio technine būkle. Po to jis su V. B. nuvyko į Pabalius, ten kalbėjo su Arvydu Prialgausku, vėliau važiavo į Šimšę pasikrauti krovinio, kurį turėjo nuvežti į Marijampolę. Gal 20 kartų vežė ieškovui automobilius, gal 10 kartų Arvydas Prialgauskas jam liepė nupirkti automobilius, t. y., kas antrą kartą. Niekas neduoda jokių nurodymų, kaip pakrauti automobilius, patys žino, nes jeigu netaisyklingai pakraus, gaus baudą. VW Touran akumuliatoriai buvo pajungti, bandė kurti, neužsikūrė, tada užtempė. J. K. apie automobilių pirkimus nieko nežinojo. Nurodymo – gali ar negali pirkti automobilius,- iš J. K. nebuvo. Suvokė, kad VW Touran pirko UAB „Darvydas“ vardu, jo prašydavo nupirkti automobilius, nes Arvydas Prialgauskas juo pasitikėjo. Liuksemburge pavedimu negalima automobilio nupirkti. Adresus, kur reikia nupirkti automobilius, nurodydavo Arvydas Prialgauskas arba jo tarpininkas, esantis užsienyje. Darbinės funkcijos buvo – nuvažiuoti, taisyklingai pakrauti automobilį ir parvežti į Lietuvą. Baudų dėl pakrovimo nėra gavęs.

9Liudytojas V. B. parodė, kad 2009 m. dirbo pas atsakovą vairuotoju. Į reisą išleido J. K., pasakė, kur pasikrauti automobilius, važiavo abu su K. Š. Negali pasakyti, ar buvo pas Arvydą Prialgauską, ar pinigai buvo perduoti, o spaudas niekada nebuvo paduotas. Nuvažiavo į Belgiją, ten buvo UAB „Darvydas“ atstovas, kuris duodavo lapą ir pasakydavo, ką pirkti. Tas žmogus perduodavo ir pinigus. Jis pirkime nedalyvavo, K. Š. laukė automobilyje, K. Š. telefonu bendravo su Arvydu Prialgausku, o jis su juo nebendravo, pokalbio negirdėjo. Ryte pažadino, nes vienas automobilis užsidegė. VW Touran smarkiai priekis buvo daužtas, net kapotas neatsidarė, nevažiavo, su gerve užsitraukė ant autovežio, nebandė jo užkurti jis asmeniškai, degimas lyg tai nebuvo įjungtas, niekas nei pajungti laidus liepė, nei atjungti. Nemažai buvo atvejų, kai K. Š. pirkdavo automobilius ieškovui, mokėdavo pinigus, jis nei pirkdavo, nei mokėdavo. Savininkas Arvydas Prialgauskas, išklausęs, kaip atrodo automobilis, priimdavo sprendimą: pirkti automobilį ar ne. J. K. nedavė įsakymo atjungti akumuliatoriaus laidus. Jis į pirkimus visiškai nesikišo. Arvydas Prialgauskas liepė K. Š. nupirkti automobilius, apie atlyginimą už tai nieko nežino. Mano, kad ir K. Š. darbinės pareigos analogiškos jo darbinėms pareigoms, darbdavys jiems nesuteikė pareigų pirkti automobilius ieškovui.

10Ieškinys netenkintinas.

11Iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų bei trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad ieškovas UAB ,,Darvydas“ susitarė su atsakovu J. K. individualia įmone ( - ) dėl lengvųjų automobilių pervežimo iš Belgijos Karalystės ir Liuksemburgo Didžiosios Karalystės į Lietuvos Respubliką. Dėl to šalys 2009-11-09 sudarė Krovinio pervežimo sutartį (Krovinio pervežimo užsakymas) (civilinė byla Nr. 2-1093-772/2011, 1 t., 7 b. l.). Tos pačios šalys dar iki minėtos sutarties sudarymo, tai yra 2009-05-04 sudarė ir paslaugų teikimo sutartį (civilinė byla Nr. 2-1093-772/2011, 1 t., 83 b. l.). Be to gabenant pagal užsakymą krovinį 2009-11-13 šalių santykiai rėmėsi ir Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) (civilinė byla Nr. 2-1093-772/2011, 1 t., 104 b. l.). Pagal šį krovinio transportavimo važtaraštį atsakovas jau buvo priėmęs iš siuntėjų (pardavėjų) pervežimui keturis po autoįvykių sugadintus automobilius (civilinė byla Nr. 2-1093-772/2011, 1 t., 36, 41, 45, 49 b. l.). Vežėjui gabenant nurodytą krovinį 2009-11-12 5.00 val. ryto pastarasis užsidegė Elversele mieste, Belgijos Karalystėje ir buvo prarastas fiziškai bei ekonomiškai (civilinė byla Nr. 2-1093-772/2011, 1 t., 14-16 b. l.). Pirminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad gaisras prasidėjo ties VW Touran automobiliu (civilinė byla Nr. 2-1093-772/2011, 1 t., 16 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmėtė (1 t., 60-81 b. l.). Sprendė, kad ginčo santykiams taikytina CMR konvencija ir ji nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gabenamas krovinys turėjo paslėptus defektus (automobiliai buvo po eismo įvykių, apgadinti, praradę natūralias savybes) ir į 2010-03-09 nepriklausomų ekspertų OOO „Lars Krogius“ užsakymu atliktą Tyrimo ataskaitą bei eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog gaisro židinio zona – pervežamas automobilis ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakymą, kuriame irgi nurodoma, kad tikėtina gaisro kilimo priežastis – pervežamo automobilio elektros instaliacijos gedimas, nurodė, jog atsakovui J. K. individualiai įmonei ( - ) civilinė atsakomybė dėl krovinio praradimo nekyla. Pažymėjo, kad tai, jog pateiktas transportuoti krovinys buvo be defektų, privalėjo įrodyti krovinio siuntėjas ar jo pargabenimu suinteresuotas asmuo, tačiau ieškovas tokių duomenų teismui nepateikė, taip pat nepaneigė aplinkybės, kad gaisras kilo ne automobilyje VW Touran, o autovežyje. Atkreipė dėmesį, kad CMR draudimas neribojo ieškovo galimybių papildomai apdrausti krovinį. Šiaulių apygardos teismas 2011-11-09 nutartimi (1 t., 82-86 b. l.) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-29 nutartimi (1 t., 87-94 b. l.) Šiaulių apygardos teismo 2011-11-09 nutartį paliko nepakeistą.

12Byloje nustatyta, kad pagal 2009-11-09 krovinio užsakymą Nr. 11/9 atsakovas J. K. individuali įmonė ( - ) įsipareigojo ieškovui UAB „Darvydas“ iš Liuksemburgo parvežti automobilius VW Touran, 2003 metų gamybos, kėbulo Nr. ( - ), Rover 45, 2002 metų gamybos, kėbulo Nr. ( - ), VW Golf, 1997m metų gamybos, kėbulo Nr. ( - ), Nissan Almera Tino, 2001 metų gamybos, kėbulo Nr. ( - ). Automobiliai pagal krovinio pervežimo užsakymą Nr. 11/09 buvo vežami autovežiu, valstybinis numeris ( - ) bei priekaba, valstybinis numeris ( - ), autovežį pagal krovinio pervežimo užsakymą vairavo K. Š. ir V. B. Vežėjas pagal krovinio pervežimo užsakymą automobilius privalėjo pasikrauti į autovežį Liuksemburge ir važiuoti į Lietuvą. Įvykus gaisrui, automobiliai su autovežiu sudegė. Ieškovui pareiškus ieškinį vežėjui dėl nuostolių atlyginimo, jis įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (1 t., 60-94 b. l.) buvo atmestas. Todėl ieškovas pareiškė teisme ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėdamas, kad tarp ieškovo UAB „Darvydas“ ir trečiojo asmens K. Š. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, pagal kurią K. Š. įsipareigojo ieškovui už jo pinigus jo vardu įgyti transporto priemones, jas pakrauti, saugiai pargabenti ir perduoti ieškovui. Kadangi K. Š. nerūpestingai atliko savo pareigas, jam kyla civilinė atsakomybė dėl jo neteisėtų veiksmų. Tačiau žalos padarymo metu K. Š. buvo atsakovo darbuotojas, todėl atsakomybė už K. Š. vykdant darbines pareigas padarytą žalą kyla jo darbdaviui, t. y. žalą turi atlyginti atsakovas J. K. individuali įmonė ( - ).

13Byloje ginčo dėl to, kad automobilis VW Touran buvo įgytas ieškovui už jo lėšas ir jo vardu bei jam vežamas, nėra. Byloje keliamas pavedimo sutarties sudarymo, jos galiojimo ir darbdavio civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.264 str. klausimas.

14Asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009, 2008 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008, kt.). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai). Kadangi CK XXXVI skyriuje, reglamentuojančiame pavedimo sutartį, nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai, sutarčiai taikomos bendrosios CK sandorių formos nustatymo taisyklės. CK 6.757 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmens sutikimas priimti jam duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes,- tylėjimu. Ši nuostata reiškia, jog galimas tiek žodinis, tiek rašytinis susitarimas sudaryti sutartį, taip pat sutartis gali būti sudaryta šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu arba šalies, priimančios pavedimą, tylėjimu (neveikimu), pavedimo sutartinius santykius patvirtina įgaliotojo išduotas įgaliojimas. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimą priimdamas vykdyti tokiu būdu sutartį akceptuoja įgaliotinis. Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Tačiau esant ginčui dėl pavedimo santykių egzistavimo fakto, įrodymu, patvirtinančiu esamus pavedimo teisinius santykius, laikytinas įgaliojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant pavedimo sutarties formos įstatymas imperatyviai numato, kad įgaliojimas turi būti rašytinės formos (CK 2.137 str.), o CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine tvarka. Juridinio asmens išduotas įgaliojimas taip pat turi būti rašytinis, jį pasirašo vadovas, ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas (CK 2.140 str.).

15Ieškovo atstovai tvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Darvydas“ ir trečiojo asmens K. Š. buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, pagal kurią K. Š. įsipareigojo ieškovo UAB „Darvydas“ vardu ir lėšomis užsienyje nupirkti naudotus, Arvydo Prialgausko nurodytus automobilius. Tam tikslui K. Š. buvo duodami pinigai ir bendrovės spaudas. Ieškovą ir trečiąjį asmenį siejo ilgalaikiai pavedimo teisiniai santykiai, nes minėti veiksmai buvo atlikti ne vieną kartą, jie buvo atliekami nuolat: atsakovas atliko gal 20 ieškovo krovinio pervežimų, autovežį vairuodavo K. Š., kuriam beveik kiekvieną kartą buvo pavedama nupirkti automobilius. Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir pats K. Š., nurodydamas, jog pagal ieškovo užsakymą atsakovo autovežiu jis atliko gal apie 20 krovinio pervežimų, per kuriuos gal 10 kartų buvo pirkti automobiliai ieškovo nurodymu, apie tai nežinojo darbdavys, o jis tai sutiko daryti, nes turėjo ieškovo pasitikėjimą. K. Š. taip pat patvirtino, jog automobilių pirkimui iš Arvydo Prialgausko ar jo tarpininko, esančio užsienyje, gaudavo nurodymus, kokį automobilį pirkti, adresus, kur tą automobilį reikia nupirkti, pinigus jo pirkimui ir bendrovės spaudą. Kad tarp UAB „Darvydas“ ir K. Š. nebuvo sudaryta rašytinė pavedimo sutartis, teismo posėdyje patvirtino Arvydas Prialgauskas, nurodydamas, jog jis su vairuotojais sutarčių nesudarinėja, sutartis sudaro tik su vežėju, kad tai buvo ne vienkartinis žodinis pavedimas, o tęstinis. Kad Arvydas Prialgauskas duodavo žodinį pavedimą dėl automobilių pirkimo, pinigus ir spaudą, teismo posėdyje patvirtino ir K. Š. Jis paaiškino, kad dėl kiekvieno automobilio pirkimo, tame tarpe ir VW Touran, jis, būdamas užsienyje, tiesiogiai mobiliuoju telefonu bendravo su UAB „Darvydas“ vadovu Arvydu Prialgausku, jo nurodymu turėdavo kiekvieną perkamą automobilį vietoje apžiūrėti, nurodyti defektus, o tada pirkti automobilį ar ne, spręsdavo pats Arvydas Prialgauskas. Taip buvo ir VW Touran pirkimo atveju, laukė gal pusė dienos, kol Arvydas Prialgauskas nusprendė, kad minėtą automobilį reikia pirkti, suvokė, kad automobilį pirko ieškovui, jo vardu ir už jo pinigus. Minėtus faktus patvirtino ir liudytojas V. B. Akivaizdu, jog ieškovą UAB „Darvydas“ ir trečiąjį asmenį K. Š. siejo pavedimo teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti žodine pavedimo sutartimi, kas neprieštarauja įstatymui, nes pavedimo sutarčiai nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai. Tačiau ginčas byloje kyla dėl įgaliotiniui suteiktų teisių, jų apimties ir turinio. Paprastai įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, pareigos, jų apimtis ir turinys (CK 2.137 str. 1 d.), tačiau jos taip pat gali būti numanomos, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.). Šiuo atveju rašytinio įgaliojimo K. Š. išduota niekada nebuvo. Tai patvirtino teismo posėdyje Arvydas Prialgauskas, nurodydamas, kad jis niekada nedavė rašytinio įgaliojimo K. Š. Tą patį nurodė ir K. Š.. Tačiau byloje kyla ginčas, kokius konkrečius veiksmus vykdant pavedimo sutartį privalėjo atlikti K. Š.. Iš Arvydo Prialgausko teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad jis pats negalėjo tiksliai nurodyti, ką konkrečiai pavedė atlikti K. Š.: iš pradžių aiškino, kad K. Š. jokių pavedimų daugiau nedavė, tik nupirkti automobilį, vėliau nurodė, jog pagal pavedimą K. Š. turėjo susitikti su pardavėju, pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį ir teisingai pakrauti automobilį, dar vėliau – nupirkti ir saugiai parvežti, nors tuo pačiu tvirtino, kad taisyklingai pakrauti ir saugiai parvežti, čia jau yra vežėjo pareiga. Trečiasis asmuo K. Š. parodė, jog žodiniu pavedimu ja buvo liepta nupirkti automobilį ir pargabenti, nebuvo pasakyta – saugiai pakrauti. Nesant rašytinio įgaliojimo, esant nenuosekliems Arvydo Prialgausko parodymams, kurių neatitinka K. Š. parodymai, neįmanoma neginčijamai nustatyti įgaliotiniui suteiktų teisių, pareigų, jų apimties ir turinio, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad įgaliotinis, vykdydamas pavedimo sutartį, privalėjo apžiūrėti ir nupirkti automobilį, kas atitiko įgaliotojo valią, kas atitinka pavedimo sutarties šalių parodymus, nes dėl to sutarties šalys neginčijamai sutaria, o krovinio pakrovimas buvo siuntėjo reikalas, saugiai parvežti krovinį buvo vežėjo pareiga pagal krovinio vežimo sutartį, kas konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 t., 60-94 b. l.), todėl šioje byloje minėtos aplinkybės pakartotinai nenustatinėjamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 1 d. 2 p.). Ieškovo atstovas Arvydas Prialgauskas teismo posėdyje nurodė, jog pavedimo sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, kad automobilis buvo nerūpestingai pakrautas ir nesaugiai parvežtas. Kaip jau buvo minėta, nesant rašytinio dokumento – įgaliojimo, negalima nustatyti, kas buvo pavesta atlikti K. Š. pagal pavedimo sutartį. Be to, kaip paminėta aukščiau, krovinio pakrovimas buvo siuntėjo reikalas, saugiai parvežti krovinį buvo vežėjo pareiga pagal krovinio vežimo sutartį, todėl K. Š., kaip įgaliotas asmuo, privalėjo apžiūrėti VW Touran ir jį nupirkti ieškovo lėšomis ir jo vardu, ką jis ir padarė. Minėti K. Š. veiksmai nebuvo įvardinti kaip automobilyje kilusio gaisro priežastis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nupirkti automobilį VW Touran galutinį sprendimą priėmė būtent Arvydas Prialgauskas, su kuriuo užsienyje nuolat mobiliuoju telefonu bendravo K. Š., ką byloje patvirtina šalių, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo V. B. parodymai. Todėl manytina, kad K. Š. savo veiksmais pavedimo sutarties nepažeidė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, priešingai, jis savo veiksmus pagal pavedimo sutartį atliko rūpestingai ir atidžiai, Tiesiogiai mobiliuoju telefonu bendraudamas su Arvydu Prialgausku, apžiūrėjo automobilį VW Touran, pasakė jo defektus, dėl ko Arvydas Prialgauskas skambino automobilio pardavėjui ir tik beveik po pusės dienos priėmė sprendimą automobilį pirkti. Į K. Š. pareigas taip pat neįėjo pareiga tikrinti perkamo automobilio techninę būklę, jis tik turėjo jį apžiūrėti iš išorės, ką jis ir padarė, be to nurodė, jog minėto automobilio neįmanoma užkurti, jis yra nevažiuojantis, ką prieš pirkdamas automobilį gerai žinojo Arvydas Prialgauskas. Nesant K. Š., kaip įgalioto asmens, kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, t. y. nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir civilinė atsakomybė bei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

16Iš byloje esančios 2009-03-05 darbo sutarties Nr. 33 (2 t., 12-14 b. l.) matyti, kad įvykio metu 2009 metais K. Š. dirbo J. K. individualioje įmonėje ( - ) vairuotoju – ekspeditoriumi, todėl ieškovas žalą prašo priteisti iš atsakovo, kaip K. Š. darbdavio, t. y. kelia darbdavio civilinės atsakomybės pagal CK 6.264 str. klausimą.

17Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe.

18Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų teisės aktuose, yra samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Taikant samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, samdančio darbuotojus atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Toks asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos (žr., pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011, 2013 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013, kt.).

19Byloje nustatyta, kad 2009 metais, t. y. žalos atsiradimo metu, K. Š. dirbo J. K. individualioje įmonėje ( - ) vairuotoju – ekspeditoriumi (2 t., 12-14 b. l.). Pagal byloje pateiktas instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo išrašo kopijas ir pareiginių instrukcijų kopijas (1 t., 159-191 b. l.) matyti, kad vairuotojai - ekspeditoriai, atlikdami savo darbo funkcijas, privalėjo taisyklingai pakrauti ir pritvirtinti krovinį bei jį saugiai parvežti. Įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (1 t., 60-94 b. l.) konstatuota, kad vežėjo kaltės nėra dėl krovinio praradimo, jam civilinė atsakomybė už prarastą krovinį nekyla, be to, pagal vežimo sutartį jis turėjo tik saugiai pargabenti krovinį, o krovinio pakrovimas, nesant dėl to susitarimo, buvo užsakovo (šiuo atveju - ieškovo) reikalas. Iš byloje esančių tiek Arvydo Prialgausko, tiek K. Š. paaiškinimų, tiek liudytojo V. B. parodymų matyti, kad automobilių pirkimo metu K. Š. dėl automobilio VW Touran pirkimo tiesiogiai bendravo ne su atsakovu, t. y. darbdaviu, o su ieškovo atstovu direktoriumi Arvydu Prialgausku, kuris sprendė, ar pirkti minėtą automobilį, ar ne. K. Š. nurodė, jog jis pralaukė gal pusė dienos, kol Arvydas Prialgauskas apsisprendė, kad perka minėtą automobilį, taip pat pažymėjo, kad specialių nurodymų dėl automobilio pakrovimo ar jo transportavimo Arvydas Prialgauskas jam nedavė. Tai teismo posėdžio metu pripažino ir pats Arvydas Prialgauskas, be to, tai nustatyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 t., 60-94 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad civilinė atsakomybė K. Š. pagal pavedimo sutartį taip pat nekyla. Be to, pažymėtinas taip pat ir tas faktas, kad pirkti automobilius, tame tarpe ir VW Touran, ieškovui neįėjo į K. Š., kaip ir kitų vairuotojų - ekspeditorių, darbo funkcijas, jie privalėjo taisyklingai pasikrauti krovinį ir saugiai jį parvežti, tikrinti krovinio techninę būklę ar pirkti automobilius neįėjo į vairuotojų darbo funkcijas. Tai teismo posėdyje patvirtino J. K., nurodydamas, jog jis išleisdavo į reisą vairuotojus, jiems paduodavo dokumentus, apžiūrėdavo autovežių techninę būklę, vėliau jie važiuodavo į UAB „Darvydas“, kur gaudavo nurodymus dėl automobilių pirkimo, jis nedavė nurodymo vairuotojams pirkti automobilius, tai neįėjo į jų darbines funkcijas, kas perduodavo pinigus automobilių pirkimui, jis pasakyti negalėjo. Tai patvirtino apklaustas liudytoju V. B., nurodydamas, jog jis automobilių nėra pirkęs, tai darė K. Š., jis į tai nesikišo, į jo darbo funkcijas įėjo vairuoti autovežį, padėti pakrauti krovinį ir jį saugiai parvežti, pirkti automobilių jam darbdavys nėra liepęs, analogiškos darbo funkcijos buvo ir K. Š. K. Š. taip pat patvirtino, jog jis pagal darbo funkcijas turėjo pakrauti ir parvežti krovinį, o automobilius nupirkti prašydavo Arvydas Prialgauskas, automobiliai buvo perkami ieškovo vardu, tam tikslui Arvydas Prialgauskas ar jo tarpininkas užsienyje duodavo pinigus, prašė nupirkti automobilius, nes juo Arvydas Prialgauskas pasitikėjo, mano, kad darbdavys apie tai galėjo ir nežinoti, gali ar negali jis pirkti automobilius, J. K. jam nėra davęs jokio nurodymo. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 t., 60-94 b. l.) yra nustatyta, kad žala kilo ne dėl to, kad atsakovo darbuotojai netinkamai atliko darbo funkcijas, o dėl to, kad buvo priimtas vežti krovinys su paslėptu defektu, apie kurį krovinio savininkas (ieškovas) neinformavo vežėjo, todėl žalos atsiradimo riziką turi prisiimti sau. Nagrinėjamoje byloje taip pat konstatuotina, jog dėl to, kad K. Š., vykdydamas ieškovo pavedimą nupirkti automobilį, jį nupirko, gaisras automobilyje taip pat nekilo ir dėl to neatsirado žala. Pagal byloje pateiktas instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo išrašo kopijas ir pareiginių instrukcijų kopijas (1 t., 159-191 b. l.) matyti, kad darbdavys ne tik formaliai nesudarė galimybių darbuotojams užsiimti neteisėta veikla (pareiginėse instrukcijose yra įtvirtintos konkrečios vairuotojų - ekspeditorių pareigos, tiek važiuojant vidaus keliais, tiek tarptautiniais maršrutais), bet ir realiai instruktavo darbuotojus, pats išlydėdavo į reisą, įduodamas dokumentus, patikrindamas transporto priemonės būklę, žinodamas, kad jie toliau vyksta pas ieškovą, kuris turėjo nurodyti adresus, iš kur reikėjo paimti automobilius, ar juos vairuotojų buvo prašoma dar ir nupirkti, apie tai tiksliai nežinojo, kontroliavo darbuotojus darbo metu darbo vietoje, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į darbo pobūdį, nes vairuotojai vykdavo parvežti krovinį į užsienį. Darbdavio teisė kontroliuoti nėra absoliuti ir negali peržengti įstatyme nustatytų ribų, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje. Tačiau nagrinėjamoje byloje darbo vieta yra tiek Lietuvos Respublikos teritorija, tiek užsienio šalių teritorija, darbdavys neturi galimybės, atsižvelgiant į vairuotojų darbo pobūdį, absoliučiai kontroliuoti jų veiksmus išvažiavus už įmonės teritorijos ribų, t.y. ne darbdavio patalpose. Be to, nagrinėjamoje byloje darbdavio atliekama kontrolė atitiko Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, t. y. ji buvo laiku, profesionali, nuolatinė, periodiška ir protinga. Sutiktina, kad kontrolės pakankamumo faktas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, tačiau surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ši kontrolė buvo nepakankama. O nenustačius darbdavio neteisėtos veikos, nėra ir priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas ne tik tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, tačiau taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad K. Š., vykdydamas savo darbo funkcijas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado žala. Jo veiksmai buvo teisėti, pagal darbo funkcijas jis turėjo krovinį taisyklingai pakrauti ir saugiai parvežti. Minėtus veiksmus jis atliko tinkamai, jie nebuvo gaisro kilimo priežastis, darbo funkcijas atliko rūpestingai ir atidžiai, nepažeidė darbdavio nurodymų, t. y. žalos nepadarė vykdydamas darbo funkcijas, taip pat darbo funkcijų atlikimo metu buvo pakankama darbdavio kontrolė. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp K. Š. veikos ir žalos. Taip pat nenustatyta, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir darbdavio neteisėtos veikos antrasis priežastinio ryšio aspektas. Taigi konstatuotina, kad nesant abiejų priežastinio ryšio aspektų nėra pagrindo spręsti apie priežastinio ryšio, kaip samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. O nesant pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų negalima konstatuoti CK 6.264 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos buvimo, todėl samdančio darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą negalima.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., 40-41 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

21Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 48,23 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

22Atsakovo J. K. individualios įmonės ( - ) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (1 t., 57-59,121-122,197-201 b. l.), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina 3400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nors atsakovo atstovė prašė priteisti 3700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau susumavus jos pateiktus rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (1700 Lt, 1200 Lt ir 500 Lt), matyti, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3400,00 Lt, kurios ir priteistinos.

23Trečiasis asmuo K. Š. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

25Ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovo UAB „Darvydas“, į. k. 302310431, atsakovui J. K. individualiai įmonei ( - ), į. k. ( - ), 3400,00 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus litų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš ieškovo UAB „Darvydas“, į. k. 302310431, valstybei 48,23 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus, 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

28Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi, t. y. taikytą areštą ne didesnei kaip 48748,86 Lt sumai atsakovui J. K. individualiai įmonei ( - ), į. k. ( - ), priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms,- palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

29Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovas UAB „Darvydas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su... 4. Ieškovo UAB „Darvydas“ atstovas direktorius Arvydas Prialgauskas ieškinį... 5. Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Koskus ieškinį palaikė, prašė jį... 6. Atsakovo J. K. individualios įmonės ( - ) savininkas J. K. 2014-08-12 teismo... 7. Atsakovo atstovė advokatė Silva Balčiūnienė su ieškiniu nesutiko, prašė... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo... 9. Liudytojas V. B. parodė, kad 2009 m. dirbo pas atsakovą vairuotoju. Į reisą... 10. Ieškinys netenkintinas.... 11. Iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų bei trečiojo asmens... 12. Byloje nustatyta, kad pagal 2009-11-09 krovinio užsakymą Nr. 11/9 atsakovas... 13. Byloje ginčo dėl to, kad automobilis VW Touran buvo įgytas ieškovui už jo... 14. Asmenys turi teisę sandorius sudaryti tiek patys asmeniškai, tiek ir veikdami... 15. Ieškovo atstovai tvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Darvydas“ ir trečiojo... 16. Iš byloje esančios 2009-03-05 darbo sutarties Nr. 33 (2 t., 12-14 b. l.)... 17. Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Civilinės... 18. Vienas iš netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų, reglamentuojamų... 19. Byloje nustatyta, kad 2009 metais, t. y. žalos atsiradimo metu, K. Š. dirbo... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, taikytos... 21. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 22. Atsakovo J. K. individualios įmonės ( - ) prašymas dėl bylinėjimosi... 23. Trečiasis asmuo K. Š. duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovo UAB „Darvydas“, į. k. 302310431, atsakovui J. K.... 27. Priteisti iš ieškovo UAB „Darvydas“, į. k. 302310431, valstybei 48,23 Lt... 28. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo... 29. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...