Byla e2-767-236/2019
Dėl pranešimo apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir V. Ž. dėl pranešimo apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė AB „Swedbank“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento R. Ž. 2016-02-18 pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą adresuotą atsakovui V. Ž.; taikyti restituciją ir R. Ž. įpareigoti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 priteistą 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai ieškovei AB „Swedbank“.

62.

7Vilniaus apygardos teismas 2018-11-05 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino.

83.

9Atsakovas R. Ž. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Paaiškino, kad apie inicijuotą teisminį procesą bei apie Vilniaus apygardos teismo 2018-11-05 priimtą sprendimą už akių atsakovui R. Ž. iki 2018-12-05 nebuvo žinoma. Ieškovės ieškinys atsakovui nebuvo įteiktas. Nurodė, kad atsakovas gyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ( - ), tačiau dėl savo vykdomos veiklos vasarą ir rudenį gyvena Palangoje, dėl ko negavo teismo siųstų procesinių dokumentų. Be to, ieškovei buvo žinomi R. Ž. atstovės advokatės E. A. kontaktiniai duomenys, kurie buvo ieškovės į bylą pateiktame antstolės B. T. 2017-07-03 patvarkyme dėl informacijos suteikimo Nr. S-17015267, iš kurio ieškovė sužinojo apie atsakovo atliktą įskaitymą. Teismui nepavykus įteikti atsakovui R. Ž. procesinių dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ieškovė neinformavo teismo apie galimybę įteikti procesinius dokumentus atsakovo atstovei. Taip pat nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygos. R. Ž. nėra ieškovės skolininkas, todėl teismas nepagrįstai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu pripažino negaliojančiu R. Ž. atliktą vienašalį įskaitymą ir įpareigojo jį sumokėti 80 357,39 Eur sumą ieškovei. Pažymėjo, kad V. Ž. turi kreditorių, kurių reikalavimai remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 2 dalimi privalo būti tenkinami pirmąja eile.

104.

11Ieškovė prašė atsakovo R. Ž. pareiškimo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2018-11-05 sprendimą už akių palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad teismas išnaudojo visas realias procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai galimybes ir sprendimas už akių šioje byloje galėjo būti priimtas. Ieškovės pateiktame ieškinyje yra nurodyti detalūs argumentai, pagrindžiantys, kad atsakovo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pažeidžia imperatyvias CK nuostatas, todėl yra niekinis ir negalioja.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

135.

14Vilniaus apygardos teismas 2019-03-18 nutartimi netenkino atsakovo R. Ž. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

156.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje sprendimas už akių priimtas atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Šiuo atveju procesiniai dokumentai atsakovui R. Ž. buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu ( - ), tačiau grįžo neįteikti su žyma ant voko „neatsiėmė pašte“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas R. Ž. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau konkrečių duomenų teismui apie šio atsakovo veiklą ir adresą nebuvo žinoma.

177.

18Teismas nurodė, kad įteikdamas dokumentus proceso šaliai, vadovavosi CPK įtvirtintomis procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Įstatyme nėra įtvirtinta, kad teismas turi siųsti procesinius dokumentus šaliai pagal numanomą jo atstovą byloje, t. y. siųsti tam atstovui, kuris šalį atstovavo kitose bylose. Teismui neturint duomenų apie atsakovo konkrečioje byloje sudarytą atstovavimo sutartį, procesiniai dokumentai siunčiami tik nagrinėjamos bylos šaliai. Teismas taip pat nesutiko su atsakovu, kad turėjo iš antstolės sužinoti atsakovo duomenis. Byloje pateikti duomenys iš vykdomosios bylos patvirtina, kad atsakovas tiek pranešime apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuris taip pat buvo pateiktas antstolei, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodo tą patį savo adresą ( - ), todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad teismas, sužinojęs atsakovo adresą iš antstolės būtų procesinius dokumentus įteikęs šiuo adresu. Aplinkybė, kad atsakovas dėl vykdomos veiklos vasarą ir rudenį gyvena Palangoje, teismui taip pat negalėjo būti žinoma.

198.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad buvo išnaudotos visos galimybės atsakovui asmeniškai įteikti procesinius dokumentus jo žinomu gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovams asmeniškai teismui žinomais adresais buvo nutarta įteikti atsakovams ieškinį ir teismo pranešimą viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir toks procesinių dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu.

219.

22Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, jog egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes R. Ž. nėra ieškovės skolininkas. Byloje nustatyta, kad ieškovės skolininkas yra V. Ž. pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014. Ginčijamu pranešimu apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nurodoma, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutarties priėmimo panaikinus 2013-03-21 reikalavimo perleidimo sutartį R. Ž. turi pareigą grąžinti V. Ž. pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautą 80 357,39 Eur sumą, o V. Ž. turi pareigą grąžinti R. Ž. 43 443 Eur, taip pat V. Ž. turi vykdytiną pareigą sumokėti R. Ž. 57 924 Eur pagal 2011-11-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas vienašališkai įskaitė savo prievolę sumokėti V. Ž. 80 357,39 Eur sumą į V. Ž. prievolę sumokėti atsakovui 57 924 Eur sumą pagal 2012-11-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 22 433,39 Eur sumą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016. Teismas nustatė, kad atsakovai V. Ž. ir R. Ž. yra broliai ir kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius sudaro nebe pirmą kartą. Pranešimo apie vienašalį įskaitymo atlikimą tikslas buvo išvengti atsiskaitymo su ieškove. Taigi nepagrįstai atsakovas nurodo, kad jis nėra ieškovės kreditorius ir dėl to, ieškovė negali ginčyti pranešimo apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą CK 6.66 straipsnio pagrindu. Be to, ieškovės galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo išduotas 2016-06-29 vykdomasis raštas, kuriame ieškovė nurodoma kaip išieškotoja, o atsakovas R. Ž. skolininku.

2310.

24Teismas nurodė, kad pagal CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą ieškovė yra ketvirtos eilės skolininko V. Ž. kreditorė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį. V. Ž. atsakovui R. Ž. skolingas pagal 2012-11-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, t. y. jo prievolė atsirado vėliau nei ieškovės reikalavimas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 patenkinus ieškovės actio Pauliana ieškinį atsakovas R. Ž. buvo įpareigotas grąžinti V. Ž. visas sumas, kurias šis buvo gavęs pagal nuginčytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuri buvo sudaryta tarp atsakovų R. Ž. ir V. Ž., nukreipiant išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymą į V. Ž. grąžintiną turtą. Atsakovui atlikus pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, buvo apsunkintos ieškovės galimybes įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

2511.

26Atsakovui nepateikus įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu bei įtikinamai nepagrindus atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

27III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2812.

29Atskirajame skunde atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-03-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-11-05 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4217-258/2018 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3012.1.

31Net ir pripažinus vienašalį reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, teismas nepagrįstai įpareigojo R. Ž. 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai AB „Swedbank“, kadangi taip pažeidžiama CPK 754 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

3212.2.

33Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio ir CPK 754 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, esant CPK 754 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatų konkurencijai, prioritetą suteikdamas CK 6.66 straipsnio 4 dalies normai. T. y. kad actio Pauliana pagrindu nuginčijus atsakovų sudarytą sandorį, išieškojimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą nukreipiamas būtent actio Pauliana ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui tenkinti, nepaisant to, kad yra nepatenkinti aukštesnės eilės kreditorių priverstine tvarka vykdomi reikalavimai.

3412.3.

35Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad sprendimas už akių buvo priimtas apie bylos procesą neinformavus atsakovo R. Ž. ir jam neįteikus procesinių dokumentų. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą teismą, teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam.

3612.4.

37Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu CPK 124 straipsnio 4 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tokiu būdu įteiktų dokumentų laikymas tinkamai įteiktais, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, laikytinas teisine fikcija.

3813.

39Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Swedbank“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019-03-18 nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4013.1.

41Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja bent viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

4213.2.

43Nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad sprendimu už akių buvo pažeista CPK 754 straipsnyje nustatyta išieškojimo eiliškumo tvarka. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovas turėjo ir kitų aukštesnės eilės kreditorių, todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi tokių kreditorių interesai galėjo būti pažeisti.

4413.3.

45Atskirajame skunde dėstomi argumentai patvirtina, kad atsakovo 2016-02-18 pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą yra neteisėtas ir pažeidžiantis imperatyvias teisės normas, t. y. atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių šias aplinkybes paneigiančių argumentų ir ginčija tik tą sprendimo už akių dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai ieškovei.

4613.4.

47Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 patenkinus ieškovės AB „Swedbank“ actio Pauliana ieškinį ir teismui nukreipus išieškojimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymą į V. Ž. grąžintiną turtą buvo siekiama užtikrinti kompensacinį actio Pauliana pobūdį. Dėl to minėti teismų sprendimai teisines pasekmes galėjo sukelti tik ieškovei ir tik tiek, kiek būtina jos interesams patenkinti. Todėl net ir turėdamas reikalavimo teisę į V. Ž., atsakovas R. Ž. neturėjo teisės šio savo reikalavimo patenkinti iš V. Ž. grąžintino turto.

4813.5.

49Sprendimas už akių galėjo būti priimtas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas prieinamas ir protingas procesinių dokumentų įteikimo priemones.

50Teismas

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5214.

53Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5415.

55Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo R. Ž. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Dėl V. A. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu

5616.

57CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys (ieškovai, atsakovai) ir tretieji asmenys (su savarankiškais reikalavimais ar dalyvaujantys ieškovo arba atsakovo pusėje). Ieškovai ir atsakovai ginčo teisena nagrinėjamose bylose į procesą įtraukiami bylą inicijuojančio asmens – ieškovo, kreditoriaus ar pareiškėjo valia ir iniciatyva iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jeigu kitas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies prašymu ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties motyvuoto prašymo pagrindu, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją.

5817.

59Aptartas įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad V. A., siekdama įstoti į šios bylos procesą kaip atsakovo V. Ž. nepilnamečių vaikų T. Ž., A. Ž., J. L. Ž. ir M. G. Ž. įstatyminė atstovė, viena vertus, turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu iki baigiamųjų kalbų pradžios pirmosios instancijos teisme, kita vertus, prašyme įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nurodyti įstojimo į procesą pagrindą (materialųjį teisinį ryšį su nagrinėjama byla) ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti, arba pateikdama savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko.

6018.

61Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, o pirmosios instancijos teismas 2019-09-20 nutartimi ne tik atsisakė priimti V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018-11-05 sprendimo už akių, tačiau ir išaiškino, kad V. A. siekia įstoti trečiuoju asmeniu jau į išnagrinėtą civilinę bylą. Taigi, V. A., nebūdama civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo šalimi ar trečiuoju asmeniu, nėra įgijusi CPK numatytų procesinių teisių. Dėl galimumo priimti sprendimą už akių

6219.

63Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

6420.

65Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

6621.

67Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.

6822.

69Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

7023.

71Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas atsakovams R. Ž. ir V. Ž. 2018-07-04 išsiuntė ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą, kuriame nustatė 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovai privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovui V. Ž. procesiniai dokumentai buvo neįteikti teismui žinomais jo gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais nustačius, kad jis yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę ir atsakovo adresas šioje šalyje teismui nėra žinomas. Apeliantui R. Ž. procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ( - ), tačiau grįžo neįteikti su žyma ant voko, kad adresatas siuntos neatsiėmė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad apeliantas nuo 2012-07-03 verčiasi individualia veikla. Nesant duomenų apie kitas apelianto gyvenamąsias ir / ar buvimo vietas bei darbovietę, ieškovei neprašant skirti kuratoriaus (CPK 39 straipsnis), kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais nesant galimybių įteikti procesinių dokumentų, esant ieškovės prašymui procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu, pirmosios instancijos teismas 2018-09-27 nutartimi nutarė atsakovams procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame interneto tinklapyje. Taigi, procesiniai dokumentai atsakovams įteikti 2018-09-27 viešo paskelbimo būdu.

7224.

73Apeliantas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, priimdamas sprendimą už akių.

7425.

75Apeliantas nurodė, kad pagrindinės priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą, buvo tos, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie jam pareikštą ieškinį neįteikus procesinių dokumentų. Apeliantas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais.

7626.

77Civilinio proceso teisės normos nustato reikalavimus teismui pateikiamiems dokumentams. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta byloje dalyvaujančio asmens gyvenamoji vieta, kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis).

7827.

79Procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimo vietą reglamentuojančioje CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio, kuris reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad fiziniams asmenims procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

8028.

81Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

8229.

83Šiuo atveju apeliantas neneigia aplinkybės, kad procesiniai dokumentai jam buvo siųsti tinkamu ieškinyje ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu: ( - ), tačiau nurodytu adresu procesiniai dokumentai apeliantui nebuvo įteikti, nors apeliantas šiuo adresu yra ne tik deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau ir faktiškai gyvena. Apelianto teigimu, dėl vykdomos veiklos, procesinių dokumentų siuntimo metu jis gyveno kitame mieste – Palangoje.

8430.

85CK 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

8631.

87Nors byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente nebūtinai turi būti nurodyta asmens deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau ta vieta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Nagrinėjamos bylos atveju, nėra duomenų, kad ieškovei ar teismui buvo žinoma apie laikiną apelianto gyvenamąją vietą Palangoje, todėl tiek ieškovė neturėjo galimybės tokio adreso nurodyti teismui, tiek pirmosios instancijos teismas negalėjo žinoti tokios informacijos.

8832.

89Viena iš apelianto nurodytų aplinkybių taip pat buvo ta, kad ieškovei buvo žinomi apelianto atstovės advokatės E. A. kontaktiniai duomenys, kurie buvo ieškovės į bylą pateiktame 2017-07-03 antstolės patvarkyme. Dėl šio argumento pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ir / ar pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų, kad procesinių dokumentų siuntimo metu (2018 m. liepos – rugpjūčio mėn.) advokatė E. A. su apeliantu buvo sudariusi atstovavimo sutartį ir atstovavo jo teises bei teisėtus interesus, kadangi antstolės patvarkymas, kuriame buvo nurodyti advokatės E. A. kontaktiniai duomenys buvo parengtas daugiau nei prieš vienerius metus (2017-07-03). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad įteikdamas procesinius dokumentus byloje dalyvaujančiam asmeniui, teismas vadovaujasi CPK įtvirtintomis procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios šioje nutartyje išdėstytos. Pritartina, kad civilinio proceso įstatymas neįtvirtina ir nenumato teismui pareigos siųsti procesinius dokumentus šaliai pagal numanomą jo atstovą byloje, t. y. siųsti tam atstovui, kuris šalį atstovavo kitose bylose. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos apeliantui skirtų procesinių dokumentų siųsti advokatei E. A..

9033.

91Minėta, kad jei nepavykus įteikti procesinių dokumentų CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kai nėra galimybės paskirti kuratoriaus, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu ir procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pagal įstatymą netikrinant, ar faktiškai jie buvo įteikti. Apeliantui procesiniai dokumentai jo gyvenamosios vietos adresu ( - ), buvo siųsti tris kartus, taigi apeliacinės instancijos teismui, įvertinus pirmiau aptartas šios bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, pažeidimo. Procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai, pagal įstatymą. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad teismas išnaudojo visas galimybes įteikti asmeniškai atsakovui procesinius dokumentus jo žinomu gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovams asmeniškai teismui žinomais adresais, buvo nutarta įteikti atsakovams ieškinį ir teismo pranešimą viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir toks procesinių dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu. Šių išvadų nepaneigia ir apelianto teiginys, kad teismas turėjo iš antstolės sužinoti atsakovo duomenis, kadangi tiek pranešime apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuris taip pat buvo pateiktas antstolei, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas savo adresą nurodė ( - ).

9234.

93Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu apeliantui, nepažeidė CPK straipsnio nuostatų. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių, priimto CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo atlikti privalomo procesinio veiksmo – pateikti atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Dėl argumentų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

9435.

95Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktais išaiškinimais, pažymi, jog analizuojamu atveju bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

9636.

97Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad ginčo sprendimu už akių buvo pažeista CPK 754 straipsnio nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė bei atsakovo V. Ž. keturių nepilnamečių vaikų (pirmosios eilės išieškotojų) teisės bei teisėti interesai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos, nuginčijęs actio Pauliana pagrindu atsakovų sudarytą sandorį (įskaitymą) ir įpareigojęs apeliantą sumokėti 80 357,39 Eur sumą tiesiogiai ieškovei, nepagrįstai suteikė CK 6.66 straipsnio 4 dalies normai prioritetą prieš CPK 754 straipsnio nuostatas.

9837.

99Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 nutarė išieškoti AB „Swedbank“ naudai iš V. Ž. 2 628 738,20 Lt (761 335,21 Eur) skolą, 115 304,11 Lt (33 394,48 Eur) palūkanų, 54 301,23 Lt (15 726,72 Eur) delspinigių, 137 Lt (39,68 Eur) žyminio mokesčio, sutartines palūkanas pagal kredito sutartį Nr. 07-057295-FA bei 5 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vykdant išniekojimą iš skolininko V. Ž., 2013-02-18 iš varžytynių buvo parduotas sutartine hipoteka AB ,,Swedbank“ naudai įkeistas atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas – poilsio korpusas, unikalus Nr. ( - ), ir kitas statinys (inžinierinis) – kiemo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), esantys, ( - ). Turtas parduotas už 1 216 888 Lt (352 435,13 Eur). AB „Swedbank“ reikalavimų patenkinimui buvo panaudota 1 167 552 Lt (338 146,43 Eur) suma. Po įkeisto turto pardavimo likusi negrąžinta ir ieškovei iš atsakovo V. Ž. priteista skola buvo 1 630 928,54 Lt (472 349,55 Eur) ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. 2013-03-15 antstolė B. P., atsižvelgdama į tai, kad buvo parduotas sutartine hipoteka AB ,,Swedbank“ įkeistas atsakovo V. Ž. turtas, priėmė patvarkymą dėl likusios skolos – 1 630 928,54 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų – išieškojimo iš kito atsakovui priklausančio turto.

10038.

101Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų V. Ž. ir R. Ž. 2013-03-21 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį į 500 000 Lt (144 810,01 Eur) skolos, 5 547,95 Lt (1 606,80 Eur) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 9 055 Lt (2 622,51 Eur) žyminio mokesčio išieškojimą iš Palangos miesto savivaldybės. Taip pat teismas taikė restituciją ir grąžino šalis į padėtį buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. įpareigojo atsakovą R. Ž. grąžinti atsakovui V. Ž. visas sumas, kurias Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėjo R. Ž. 2013-03-21 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o taip pat visas kitas likusias turtines / reikalavimo teises į Palangos miesto savivaldybės administraciją pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1695/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-2012. Teismas taip pat nukreipė išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8881-144/2011 vykdymui į atsakovui V. Ž. grąžintiną turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeitė, įpareigodamas atsakovą R. Ž. grąžinti atsakovui V. Ž. visas sumas, kurias Palangos miesto savivaldybės administracija išmokėjo R. Ž. 2013-03-21 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o taip pat visas kitas likusias turtines / reikalavimo teises į Palangos miesto savivaldybės administraciją pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1695/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-2012 (80 357,39 Eur), o atsakovą V. Ž. įpareigojo grąžinti atsakovui R. Ž. 43 443 Eur.

10239.

1032016-02-18 pranešimu apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą R. Ž. informavo V. Ž., kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutarties priėmimo panaikinus 2013-03-21 reikalavimo perleidimo sutartį R. Ž. turi pareigą grąžinti V. Ž. pagal šią sutartį gautą 80 357,39 Eur sumą, o V. Ž. turi pareigą grąžinti R. Ž. 43 443 Eur, taip pat V. Ž. turi vykdytiną pareigą sumokėti R. Ž. 57 924 Eur sumą pagal 2012-11-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tad, apeliantas vienašališkai įskaitė savo prievolę sumokėti V. Ž. 80 357,39 Eur sumą į V. Ž. prievolę sumokėti atsakovui 57 924 Eur sumą pagal 2012-11-05 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 22 433,39 Eur sumą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016.

10440.

105Vilniaus apygardos teismas 2018-11-05 sprendimu už akių pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento R. Ž. 2016-02-18 pranešimą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, adresuotą atsakovui V. Ž.; taikė restituciją, įpareigodamas atsakovą R. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 priteistą 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai ieškovei AB „Swedbank“.

10641.

107Vilniaus apygardos teismas 2018-11-05 sprendime nurodė, kad įpareigojimas atsakovą R. Ž. sumokėti 80 357,39 Eur sumą tiesiogiai ieškovei ne tik užtikrins jau minėtų teismų procesinių sprendimų įgyvendinimą, tačiau ir užkirs kelią R. Ž. kartoti nesąžiningus veiksmus, t. y. pakartotinai pranešti apie neteisėtą ir tariamą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo siekiama sukliudyti ieškovei gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko.

10842.

109CK 6.66 straipsnio 4 dalis nustato, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, todėl šiuo pagrindu restitucija yra taikoma ne visam pagal nuginčytą sandorį perleistam skolininko turtui, o tik ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimo apimtį atitinkančiai jo daliai. Toks actio Pauliana kompensacinis pobūdis atspindi šio instituto taikymo tikslą – panaikinti kreditoriaus nuostolį, atsiradusį dėl nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais jis siekė išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Tačiau actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija visų pirma siekiama atkurti skolininko mokumą, kad šis galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, bet ne suteikti išimtines teises kreditoriui į actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintą turtą.

11043.

111Kasacinis teismas yra nurodęs, kad actio Pauliana pareiškęs kreditorius automatiškai neįgyja teisių į skolininkui grąžintą turtą. Todėl actio Pauliana tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą – yra prioritetinis tik tada, kai skolininkas neturi daugiau kreditorių ir actio Pauliana pareiškęs kreditorius, siekdamas prievolių sau įvykdymo, pasinaudoja šiuo institutu, leidžiančiu skolininkui sugrąžinti nesąžiningais jo veiksmais perleistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018). Tačiau situacija keičiasi tuo atveju, kai skolininkas turi ne vieną kreditorių, bet tik vienas jų imasi veiksmų skolininko mokumui atkurti, actio Pauliana pagrindu sugrąžinant jam turtą, o vykdant teismo sprendimą į antstolį dėl išieškojimo kreipiasi ir kiti kreditoriai. Kadangi teismo procesinio sprendimo vykdymas neturi prieštarauti bendroms teismo sprendimų vykdymo taisyklėms, tuo atveju, kai actio Pauliana pagrindu skolininkui yra grąžinamas jo nesąžiningais veiksmais perleistas turtas, šio turto realizavimo tvarka vyksta laikantis CPK nuostatų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, t. y. ne tik tą, kuris buvo pareiškęs actio Pauliana, kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018).

11244.

113CPK 754 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad be eilės iš įkeisto turto tenkinami tik hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai. Jeigu actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintas turtas nėra apsaugotas kuria nors iš šių priemonių, actio Pauliana pareiškęs kreditorius neįgyja pirmumo teisės prieš kitus kreditorius tenkinti savo reikalavimą iš actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžinto turto. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (CPK 754 straipsnio 2 dalis). Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (CPK 754 straipsnio 3 dalis). Kai actio Pauliana pareiškia kreditorius, kurio reikalavimai tenkinami trečiąja eile, t. y. kreditorius, nepatenkantis į CPK 754 straipsnio 1-3 dalių apimtį, ir kai jo dėka yra padidinamas skolininko mokumas, sugrąžinant jam jo nesąžiningais veiksmais perleistą turtą, tai nereiškia, kad šis turtas ar lėšos, gautos jį realizavus, savaime pereina actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui nesilaikant CPK nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, jei prieš tai dar yra pirmesnės eilės kreditorių.

11445.

115Nagrinėjamu atveju apeliantas sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia teiginiu, kad į R. Ž. žinioje esančias lėšas, kurias šis privalo grąžinti V. Ž. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 (80 357,39 Eur) (V. Ž. turtinę teisę), išlaikymo išieškojimą yra nukreipę pirmosios eilės kreditoriai – keturi nepilnamečiai V. Ž. vaikai, atstovaujami įstatyminės atstovės V. A.. Šią aplinkybę apeliantas grindžia su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktu antstolio V. S. 2017-03-24 patvarkymu dėl 2016-11-10 patvarkymo vykdymo Nr. S1b-23045. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais teiginiais, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad sprendimo už akių priėmimo metu buvo baigti vykdymo veiksmai, išieškant skolas ir kitiems atsakovo V. Ž. kreditoriams – jo nepilnamečiams vaikams.

11646.

117Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pritartina ieškovės argumentui, nurodytam atsiliepime į atskirąjį skundą, kad apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog 2016-02-18 pranešimas apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu imperatyvias teisės normas, o skundžiama tik sprendimo už akių dalis, kuria apeliantas buvo įpareigotas 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai ieškovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įpareigojimas restitucijos sumą (80 357,39 Eur) priteisti tiesiogiai ieškovei prieštarauja ne tik actio Pauliana instituto nuostatoms bei jų aiškinimui, tačiau ir bendroms teismo sprendimų vykdymo taisyklėms, kadangi tuo atveju, kai actio Pauliana pagrindu skolininkui yra grąžinamas jo nesąžiningais veiksmais perleistas turtas, šio turto realizavimo tvarka, esant kreditorių tarpusavio konkurencijai, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. Toks aiškinimas atitinka ne tik teisinį reglamentavimą, tačiau ir naujausią kasacinio teismo praktiką. Priešingas vertinimas suponuotų situaciją, kad šalies gautas turtas ar lėšos iš nesąžiningo sandorio savaime pereina actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui nesilaikant CPK nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, jei prieš tai dar yra pirmesnės eilės kreditorių.

11847.

119Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti R. Ž. tiesiogiai sumokėti 80 357,39 Eur sumą ieškovei, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, numatytą CPK 754 straipsnyje, t. y. suteikė ieškovei nepagrįstą pranašumą. Šiuo atveju actio Pauliana pagrindu nuginčijus sandorį, pirmosios instancijos teismas, leidęs nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-750-881/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-93-464/2016 į V. Ž. grąžintiną turtą (turtines teises), savo sprendimą motyvavo teismo sprendimo įgyvendinimo užtikrinimu, tačiau ne teisiniu reglamentavimu. Šiuo atveju actio Pauliana instituto taikymas negali užtikrinti, kad nuginčijus sandorį tokį ieškinį pareiškęs kreditorius įgyja teisę į restitucijos objektą.

12048.

121Pažymėtina, kad būtent įstatymų leidėjo valia nustatytu vykdymo ypatumu actio Pauliana ieškinys skiriasi nuo kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejų – ginti visų kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininko ketinimų bei veiksmų (CK 6.68 straipsnio 5 dalis), o ne išskirtinai to kreditoriaus, kuris tokį ieškinį pareiškė. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 -12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

12249.

123Kaip minėta, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis, jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, t. y. ne tik tą, kuris buvo pareiškęs actio Pauliana. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs tiesiogiai 80 357,39 Eur sumą ieškovės naudai sumokėti apeliantui R. Ž., kuris nėra ieškovės skolininkas, nukrypo nuo CK 6.66 straipsnio 4 dalies bei CPK 754 straipsnio taikymo ir nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad apelianto nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių daliai, kuria taikyta restitucija ir apeliantas įpareigotas 80 357,39 Eur sumą sumokėti tiesiogiai ieškovei, atitinkamai sprendimo už akių teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Dėl bylos baigties

12450.

125Atsižvelgiant į tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas), panaikinant Vilniaus apygardos teismo 2018-11-05 sprendimą už akių bei atnaujinant bylos nagrinėjimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12651.

127Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl, nors apelianto R. Ž. atskirasis skundas faktiškai tenkinamas ir apeliantas iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.

128Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

129Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

130Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė AB „Swedbank“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 6. 2.... 7. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-05 sprendimu už akių ieškovės ieškinį... 8. 3.... 9. Atsakovas R. Ž. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių... 10. 4.... 11. Ieškovė prašė atsakovo R. Ž. pareiškimo netenkinti ir Vilniaus apygardos... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. 5.... 14. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-18 nutartimi netenkino atsakovo R. Ž.... 15. 6.... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje sprendimas už akių... 17. 7.... 18. Teismas nurodė, kad įteikdamas dokumentus proceso šaliai, vadovavosi CPK... 19. 8.... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad buvo... 21. 9.... 22. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai... 23. 10.... 24. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą... 25. 11.... 26. Atsakovui nepateikus įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už... 27. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 28. 12.... 29. Atskirajame skunde atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 30. 12.1.... 31. Net ir pripažinus vienašalį reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, teismas... 32. 12.2.... 33. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio... 34. 12.3.... 35. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino... 36. 12.4.... 37. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu CPK 124 straipsnio 4... 38. 13.... 39. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Swedbank“ prašo palikti... 40. 13.1.... 41. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja bent viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje... 42. 13.2.... 43. Nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu atsakovas... 44. 13.3.... 45. Atskirajame skunde dėstomi argumentai patvirtina, kad atsakovo 2016-02-18... 46. 13.4.... 47. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 48. 13.5.... 49. Sprendimas už akių galėjo būti priimtas, kadangi pirmosios instancijos... 50. Teismas... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. 14.... 53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 54. 15.... 55. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 56. 16.... 57. CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi... 58. 17.... 59. Aptartas įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad V. A., siekdama įstoti į... 60. 18.... 61. Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos ir teismų informacinės... 62. 19.... 63. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje... 64. 20.... 65. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje.... 66. 21.... 67. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime konstatavo, kad... 68. 22.... 69. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad... 70. 23.... 71. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas atsakovams R. Ž. ir V. Ž.... 72. 24.... 73. Apeliantas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo... 74. 25.... 75. Apeliantas nurodė, kad pagrindinės priežastys, lėmusios atsiliepimo... 76. 26.... 77. Civilinio proceso teisės normos nustato reikalavimus teismui pateikiamiems... 78. 27.... 79. Procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimo vietą reglamentuojančioje... 80. 28.... 81. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta... 82. 29.... 83. Šiuo atveju apeliantas neneigia aplinkybės, kad procesiniai dokumentai jam... 84. 30.... 85. CK 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma... 86. 31.... 87. Nors byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente nebūtinai... 88. 32.... 89. Viena iš apelianto nurodytų aplinkybių taip pat buvo ta, kad ieškovei buvo... 90. 33.... 91. Minėta, kad jei nepavykus įteikti procesinių dokumentų CPK 123 straipsnio 3... 92. 34.... 93. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas,... 94. 35.... 95. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtame... 96. 36.... 97. Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame... 98. 37.... 99. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas... 100. 38.... 101. Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu pripažino negaliojančiu nuo... 102. 39.... 103. 2016-02-18 pranešimu apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų... 104. 40.... 105. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-05 sprendimu už akių pripažino... 106. 41.... 107. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-05 sprendime nurodė, kad įpareigojimas... 108. 42.... 109. CK 6.66 straipsnio 4 dalis nustato, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu... 110. 43.... 111. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad actio Pauliana pareiškęs kreditorius... 112. 44.... 113. CPK 754 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad be eilės iš įkeisto turto... 114. 45.... 115. Nagrinėjamu atveju apeliantas sprendimo už akių neteisėtumą ir... 116. 46.... 117. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas... 118. 47.... 119. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios... 120. 48.... 121. Pažymėtina, kad būtent įstatymų leidėjo valia nustatytu vykdymo ypatumu... 122. 49.... 123. Kaip minėta, kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorių tarpusavio... 124. 50.... 125. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės ir pateikti... 126. 51.... 127. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas... 128. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 129. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą... 130. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą už...