Byla 2A-1695/2012
Dėl avanso ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-846-538/2012 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl avanso ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 500 000 Lt be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas, 92 123,29 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. vasario 2 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos viešo aukciono vykdymo komisijos sprendimu Nr. 1 buvo pripažintas viešojo aukciono laimėtoju dėl negyvenamojo pastato su priklausiniais ir kiemo statiniais, esančiais ( - ), kartu išnuomojant objektui priskirtą žemės sklypą, privatizavimo. 2006 m. kovo 23 d. viešo aukciono komisija nutarė privatizuojamą objektą laikyti neparduotu. Ieškovas dėl tokių atsakovo veiksmų kreipėsi į teismą ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šalys sudarė taikos sutartį. Šalys taikos sutartimi pripažino negaliojančia 2006 m. kovo 23 d. viešojo aukciono komisijos protokolo dalį, kuria buvo nutarta privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, taip pat nutarė tęsti tolimesnes procedūras. Pagal šią taikos sutartį ieškovas sumokėjo papildomą 500 000 Lt avansą už privatizuojamą objektą, tačiau 2008 m. vasario 7 d. viešo aukciono komisija dar kartą nutarė privatizavimo objektą laikyti neparduotu, motyvuodama tuo, kad ieškovas nesuderino pirkimo–pardavimo sutarties projekto. Dėl tokio sprendimo ieškovas vėl kreipėsi į teismą, tačiau jo ieškinys buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, ieškovo teigimu, atsakovas privalo grąžinti 500 000 Lt avansą, nes nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties atsakovas neturi teisinio pagrindo šio avanso pasilikti. Ieškovas nurodė, kad sumokėtas avansas negali būti laikomas netesybomis pagal taikos sutarties sąlygas, tokio avanso mokėjimo nenumato Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, todėl sumokėtą 500 000 Lt avansą atsakovas turi grąžinti kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Taip pat atsakovas jau nuo 2008 m. vasario 7 d., kada buvo priimtas sprendimas privatizavimo objektą laikyti neparduotu, žinojo, kad šalių tarpusavio teisiniai santykiai pasibaigę, todėl negrąžinęs sumokėto avanso, turi mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už piniginių lėšų naudojimą, kurios iki ieškinio pateikimo teismui dienos sudaro 92 123,29 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 500 000 Lt be teisinio pagrindo turimų lėšų, 92 123,29 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. spalio 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 9 921 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nusprendė, kad sumokėtas 500 000 Lt avansas ieškovui negrąžinamas tuo atveju, jeigu pasirašius objekto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas nesumokės likusios privatizuojamo objekto kainos ir dėl to objekto pirkimo–pardavimo sutartis bus nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad šalys objekto pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, todėl ieškovui neatsirado prievolė sumokėti likusios objekto kainos, o atsakovas neteko pagrindo turėti ieškovo sumokėtą 500 000 Lt avansą. Teismas konstatavo, kad šį avansą atsakovas privalo grąžinti ieškovui (CK 6.237 str. 2 d.). Taip pat teismas sprendė, kad, atsakovui 2008 m. vasario 7 d. nutarus privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, nuo šios dienos jam atsirado prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą, o šio avanso negrąžinus, jis privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, kurios sudaro 92 123,29 Lt (CK 6.240 str. 1 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas iš esmės pažeidė procesines teisės normas ir pagrindinius civilinio proceso principus, nes sprendime pasisakė, kad ieškovui nereikia vykdyti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-189/2007, kuria tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis ir kurios 2.4. punkte nurodyta, kad nesudarius privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutarties 500 000 Lt papildomas avansas ieškovui yra nebegrąžinamas.
  2. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154 str.); sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra; šalių pasirašyta ir teismo patvirtinta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.); draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.).
  3. Apelianto teisės į sumokėtą 500 000 Lt avansą kylą iš šalių pasirašytos taikos sutarties, kurią įsiteisėjusia nutartimi patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-189/2007.

9Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas nepanaikino šalių sudarytos ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, jos nenutraukė, nepripažino negaliojančia, nepakeitė jos sąlygų, nemodifikavo ar kitaip nepažeidė taikos sutarties res judicata galios. Ieškovas teigia, kad 500 000 Lt avansą jis įsipareigojo sumokėti užtikrinant būsimos pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymą. Kadangi privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, todėl nėra pagrindo kalbėti apie netesybų taikymą taikos sutarties 2.4 punkto pagrindu, o atsakovas nuo 2008 m. vasario 7 d. neteko pagrindo turėti ieškovo sumokėtą papildomą avansą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, kurios sąlygotų būtinumą peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos viešojo aukciono vykdymo komisijos 2006 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovas buvo pripažintas viešo aukciono laimėtoju dėl ilgalaikio materialaus turto – negyvenamojo pastato su priklausiniais, esančių ( - ), pirkimo (b. l. 6). Ieškovas sumokėjo 100 000 Lt pradinį įnašą (b. l. 9), tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos viešojo aukciono komisija 2006 m. kovo 23 d. nutarė privatizuojamą objektą, esantį ( - ), laikyti neparduotu (b. l. 10). Tarp šalių kilus ginčui teisme dėl neteisėto aukciono procedūrų nutraukimo, šalys sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-189/2007 (b. l. 14–17). Taikos sutartimi šalys pripažino negaliojančia Palangos miesto savivaldybės administracijos viešojo aukciono komisijos 2006 m. kovo 23 d. protokolo Nr. 5 dalį, kuria buvo nutarta privatizuojamą objektą laikyti neparduotu, taip pat ieškovas įsipareigojo, užtikrinant būsimos objekto pirkimo–pardavimo sutarties prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, sumokėti į apelianto nurodytą banko sąskaitą papildomą 500 000 Lt dydžio avansą už privatizavimo objektą. Šį savo įsipareigojimą ieškovas įvykdė laiku ir tinkamai, byloje ginčo dėl 500 000 Lt papildomo avanso sumokėjimo nėra. Šalims nepasirašius privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutarties, viešojo aukciono komisija 2008 m. vasario 7 d. nutarė privatizuojamą objektą, esantį ( - ), laikyti neparduotu (b. l. 18-19). Ieškovas prašė priteisti iš apelianto jo sumokėtą papildomą 500 000 Lt avansą ir palūkanas, nes apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai šį avansą atsisakė jam grąžinti.

15Taigi, byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovui jo sumokėtą 500 000 Lt avansą, t.y. iš esmės dėl sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų aiškinimo.

16Vienas iš valstybės (savivaldybių) turto privatizavimo būdų yra turto pardavimas viešame aukcione (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 str. 1 d. 2 p.). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnį viešas aukcionas – tai privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešame aukcione parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos. Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 39 punkte numatyta, kad jeigu nesuderinamas pirkimo – pardavimo sutarties projektas, tai laikytina, kad privatizavimo objektas neparduotas (Nuostatų 58.2 punktas), o viešojo aukciono laimėtojui yra negrąžinamas privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis.

17Dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų aiškinimo.

18Esant ginčui dėl sutarties rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos padarinių, turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jų pateiktu aiškinimu bei taikymu kasacinio teismo praktikoje, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymėta, kad teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reikalavimas lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009).

19Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad tiek ieškovas, tiek apeliantas siekė užbaigti visas objekto, esančio ( - ), privatizavimo procedūras ir pasirašyti šio privatizuotino objekto pirkimo–pardavimo sutartį. Taikos sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 10 d. imtinai, užtikrinant būsimos pirkimo pardavimo sutarties prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, sumokėti į atsakovo (apelianto) nurodytą banko sąskaitą papildomą 500 000 Lt dydžio avansą už privatizavimo objektą. Taikos sutarties 2.4 punktu ieškovas įsipareigojo per 5 darbo dienas po objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo visiškai atsiskaityti už nupirktą objektą, t.y. sumokėti į apelianto specialią sąskaitą visą pirkimo kainos ir pradinio įnašo 100 000 Lt bei sumokėto 500 000 Lt papildomo avanso skirtumą ir pateikti apelianto įgaliotiems asmenims visos objekto pardavimo kainos sumokėjimo į atsakovo specialią sąskaitą patvirtinančius banko dokumentus. Taip pat šalys susitarė, kad jeigu ieškovas per 30 dienų nuo termino, numatyto sutarties 2.4 punkte, nesumoka į apelianto specialią sąskaitą visos pirkimo kainos, objekto pirkimo–pardavimo sutartis nutraukiama, o pradinis 100 000 Lt įnašas, registracijos mokestis ir sumokėtas 500 000 Lt papildomas avansas ieškovui nebegrąžinami.

20Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas sumokėjo apeliantui 500 000 Lt avansą, siekdamas užtikrinti būsimų objekto pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojimų įvykdymą, nes ši suma turėjo būti įskaičiuojama į privatizuojamo objekto kainą, t.y. laikytina dalimi šio objekto visos mokėtinos kainos, kuri visa, kaip minėta, turėjo būti sumokėta per 5 darbo dienas po objekto pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ši suma buvo skirta taikos sutarties įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui.

21Kaip minėta, šalys sudarytoje taikos sutartyje numatė, kad jeigu ieškovas per 30 dienų nuo termino, numatyto sutarties 2.4 punkte, t.y. per 5 darbo dienas po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, nesumoka į atsakovo specialią sąskaitą visos pirkimo kainos ir pradinio įnašo 100 000 Lt bei sumokėto 500 000 Lt papildomo avanso skirtumo ir nepateikia apelianto įgaliotiems asmenims visos objekto pardavimo kainos sumokėjimo į specialią sąskaitą patvirtinančių banko dokumentų, pirkimo–pardavimo sutartis yra nutraukiama, o ieškovo sumokėtos sumos (inter alia ginčo suma) jam nebegrąžinamos. Taigi, iš šių sąlygų darytina išvada, kad prašoma priteisti avanso suma negrąžinama tik tokiu atveju, jei sutartis bus pasirašyta, tačiau ji bus nutraukta dėl to, kad ieškovas nesumokės likusios privatizavimo objekto kainos dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ir vadovaujantis taikos sutarties 2.4 punktu, numatančiu ieškovo pareigą sumokėti likusią kainos dalį po pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, ieškovui neatsirado prievolė sumokėti likusią objekto kainą, o atsakovui išnyko pagrindas turėti sumokėtą 500 000 Lt avansą.

22CK 6.237 straipsnis reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Pažymėtina, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.) arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta paskiau (kaip nagrinėjamu atveju) (CK 6.237 str. 2 d.). Atsižvelgiant į virš išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas ir nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio 2 dalies nuostatas.

23Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neva sprendime pasisakė, jog nereikia vykdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, ar tokią išvadą lemia skundžiamas teismo sprendimas, nes nei pirmosios instancijos teismas yra taip pasisakęs, nei tokią išvadą galima daryti iš teismo sprendimo motyvų apskritai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties res judicata galios, nes šios taikos sutarties sąlygos nebuvo modifikuotos. Apeliacinio skundo nuorodos į CK normas, reglamentuojančias šalių teises laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, draudimus keisti vienašališkai atsisakyti vykdyti prievoles ar keisti jų įvykdymo sąlygas bendrąja prasme yra teisingos, bet ne šios normos yra reikšmingos sprendžiant šį ginčą.

24Dėl palūkanų priteisimo.

25Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui palūkanas CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio palūkanos ieškovui priteistos nepagrįstai.

26Pagal šią normą be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

27Šiuo atveju iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad apeliantas 500 000 Lt gavo (įgijo) ne be pagrindo, o sutartiniu - taikos sutarties pagrindu, ir tik šalims nepasirašius privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutarties, apeliantui išnyko pagrindas šią pinigų sumą pasilikti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks pagrindas išnyko ir palūkanas skaičiavo nuo 2008 m. vasario 7 d., t.y. nuo tada, kai viešojo aukciono komisija nutarė laikyti privatizuojamą objektą neparduotu (b.l. 18-19). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima.

28Priėmus 2008 m. vasario 7 d. sprendimą laikyti privatizuojamą objektą neparduotu, pats ieškovas su tuo nesutiko, teismine tvarka ginčijo sprendimą ir prašė pripažinti pirkimo pardavimo sutartį sudaryta (b.l. 20-34). Taigi, ir jis pats nelaikė, kad apelianto žinioje esantys 500 000 Lt tebėra pas apeliantą be teisinio pagrindo. Ieškovo reikalavimas buvo atmestas, toks sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi atmetus ieškovo apeliacinį skundą. 2011 m. spalio 25 d. teisme gautas šioje byloje nagrinėjamas ieškinys. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2011 m. liepos 27 d. ieškovas buvo pateikęs prašymą apeliantui grąžinti sumokėtą avansą, tačiau šis atsisakė tai padaryti (b.l. 35).

29Šiuo atveju pačios šalys nėra aptarusios prašomos priteisti avanso sumos grąžinimo terminų pirkimo pardavimo sutarties nepasirašymo atveju. CK 6.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 str. 2 d.). Todėl, turint galvoje virš paminėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą atsirado ne nuo 2008 m. vasario 7 d, o po septynių dienų nuo ieškovo 2011 m. liepos 27 d. reikalavimo jį grąžinti dienos, t.y. 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki ieškinio pateikimo 2011 m. spalio 25 d., dėl ko penkių procentų palūkanos skaičiuotinos nuo šios datos iki ieškinio pateikimo, t.y. už 81 dieną ir tokiu atveju ši suma būtų 5 547,95 Lt.

30Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.240 straipsnio 1 dalį, skundžiamas sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

31CPK 321 straipsnio 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, ginčas yra susijęs su šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų aiškinimu, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

32Ieškovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikus jų dydį patvirtinančių įrodymų, šis ieškovo prašymas nenagrinėtinas (CPK 98 str. 1 d.). Tenkinus atsakovo, kuris yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), apeliacinį skundą iš dalies, nuo sumažintos priteistinos sumos dalies iš ieškovo valstybei priteistinas žyminis mokestis – 2 597,26 Lt (CPK 96 str. 3 d.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti – sumažinti ieškovui V. Ž. priteistų palūkanų dydį iki 5 547,95 Lt bei žyminio mokesčio sumą iki 9 055 Lt.

35Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovo V. Ž. 2 597,26 Lt žyminį mokestį valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Palangos miesto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad Palangos miesto... 15. Taigi, byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos grąžinti ieškovui jo... 16. Vienas iš valstybės (savivaldybių) turto privatizavimo būdų yra turto... 17. Dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų aiškinimo.... 18. Esant ginčui dėl sutarties rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios... 19. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtintos... 20. Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas sumokėjo... 21. Kaip minėta, šalys sudarytoje taikos sutartyje numatė, kad jeigu ieškovas... 22. CK 6.237 straipsnis reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių... 23. Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neva sprendime... 24. Dėl palūkanų priteisimo.... 25. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui palūkanas CK 6.240... 26. Pagal šią normą be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti... 27. Šiuo atveju iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, kad apeliantas 500... 28. Priėmus 2008 m. vasario 7 d. sprendimą laikyti privatizuojamą objektą... 29. Šiuo atveju pačios šalys nėra aptarusios prašomos priteisti avanso sumos... 30. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas... 31. CPK 321 straipsnio 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 32. Ieškovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti –... 35. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 36. Priteisti iš ieškovo V. Ž. 2 597,26 Lt žyminį mokestį valstybei....